This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52016PC0304
Proposal for a COUNCIL DECISION establishing the position to be taken on behalf of the European Union within the Joint Committee set up under the Agreement between the European Union and Georgia on the facilitation of the issuance of visas to citizens of Georgia, with regard to the adoption of Common Guidelines for the implementation of the Agreement
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos Gruzijos piliečiams supaprastinimo, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos Gruzijos piliečiams supaprastinimo, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo
COM/2016/0304 final - 2016/0157 (NLE)
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 05 26
COM(2016) 304 final
2016/0157(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos Gruzijos piliečiams supaprastinimo, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimas dėl vizų išdavimo supaprastinimo (toliau – Susitarimas) 1 įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d. Abipusiškumo pagrindu Susitarimu nustatytos teisiškai privalomos teisės ir prievolės, kurios reikalingos, kad būtų supaprastinama vizų išdavimo tvarka Gruzijos piliečiams. Susitarimo 12 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas, kuriam pavesta stebėti, kaip įgyvendinamas Susitarimas.Jungtinis komitetas pažymėjo, kad reikia bendrų gairių, kuriomis būtų užtikrinama, kad Šengeno valstybių narių konsulatai visapusiškai suderintų Susitarimo įgyvendinimą ir išaiškintų Susitarimo ir susitariančiųjų šalių (toliau – Šalių) nuostatų, toliau taikomų Susitarime nepaminėtiems vizų klausimams, ryšį.
Šios gairės nėra Susitarimo dalis ir nėra teisiškai privalomos. Vis dėlto diplomatinio ir konsulinio korpuso darbuotojams primygtinai rekomenduojama nuosekliai jomis vadovautis įgyvendinant Susitarimą.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Jei tas pats klausimas reglamentuojamas ir Susitarimu, ir Vizų kodeksu, Susitarimas laikomas viršesniu.
Vizų kodekso 2 nuostatos taikomos visiems Susitarime nenumatytiems klausimams, pavyzdžiui, už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atsakingos Šengeno valstybės narės nustatymui, atsisakymo išduoti vizą pagrindimui, teisei apskųsti neigiamą sprendimą ar asmeninio pokalbio su prašytoju bendrosioms taisyklėms.
Susitarime nenumatytiems klausimams, tokiems, kaip kelionės dokumentų pripažinimui, atsisakymui išduoti vizą, pragyvenimui pakankamų lėšų įrodymui ir draudimui įvažiuoti bei išsiuntimo priemonėms, taip pat taikomos Šengeno taisyklės ir kai tinkama – nacionalinė teisė.
Pagal Susitarimo 2 straipsnio 1 dalį, Susitarime nustatytas vizų režimo supaprastinamas Gruzijos piliečiams taikomas tik tais atvejais, kai jiems taikomas vizų režimas pagal Reglamentą 539/2001 3 . Jei Gruzija būtų perkelta į Reglamento 539/2001 II priedo sąrašą šalių, kurių piliečiams netaikomas vizos reikalavimas, Susitarimas nebebūtų taikomas. Tačiau kadangi ši išimtis bus taikoma tik biometrinių pasų turėtojams (išimtis bus konkrečiai nurodyta II priedo išnašoje), Susitarimas ir toliau bus taikomas nebiometrinius pasus turintiems Gruzijos piliečiams.
2.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI
Gairėse, kurias patvirtins Jungtinis komitetas priėmus ES poziciją šio pasiūlymo pagrindu, bus smulkiai paaiškintos Susitarimo nuostatos, siekiant tinkamo ir visapusiškai suderinto jų įgyvendinimo.
Gairėse bus atsižvelgiama į Vizų kodeksą ir kitus ES vizų politikos srities teisės aktus. Jų paskirtis – užtikrinti, kad valstybių narių konsuliniai darbuotojai įgyvendindami Susitarimą laikytųsi ES vizų srities acquis.
3.KONSULTACIJŲ REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS
Komisija aptarė šių gairių projektą su atsakingomis Gruzijos institucijomis 2011 m. birželio 1 d., 2011 m. lapkričio 24 d., 2012 m. vasario 13 d., 2013 m. vasario 26–27 d., 2014 m. birželio 4 d. ir 2015 m. spalio 13 d. Jungtinio komiteto posėdžiuose, taip pat elektroniniais Šalių laiškais tarp Jungtinio komiteto posėdžių. Prieš pasiekiant abipusiškai naudingą kompromisą abiems šalims reikėjo giliau išanalizuoti kelis svarbius klausimus, visų pirma žurnalistų ir vežėjo profesinių organizacijų klausimą (žr. gairių 2.2.1 skyriaus e ir k punktus).
Dėl prie šio Tarybos sprendimo pasiūlymo priedo pridedamo gairių projekto konsultuotasi su valstybėmis narėmis, bendradarbiaujant Šengeno klausimais vietos lygmeniu Tbilisyje ir Vizų darbo grupe (paskutinė konsultacija įvyko 2015 m. lapkričio 20 d.) Galutinę gairių versiją patvirtino jungtinis komitetas šeštajame posėdyje, surengtame 2015 m. spalio 13 d.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šis pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.
2016/0157 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos Gruzijos piliečiams supaprastinimo, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
1) Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl trumpalaikių vizų išdavimo Gruzijos piliečiams tvarkos supaprastinimo (toliau – Susitarimas) 12 straipsniu įsteigiamas Jungtinis komitetas. Jame visų pirma numatyta, kad Jungtinis komitetas turi visų pirma prižiūrėti, kaip įgyvendinamas Susitarimas;
2) Vizų kodeksu (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009) nustatyta tvarka ir sąlygos, susijusios su vizų išdavimu, siekiant vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;
3) reikia parengti bendrąsias gaires, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių konsulatai visiškai darniai įgyvendintų Susitarimą, ir paaiškinti ryšį tarp Susitarimo nuostatų ir susitariančiųjų šalių nuostatų, toliau taikomų su vizomis susijusiems klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo taikymo sritį;
4) tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi jungtiniame komitete dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo;
5) šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas, plėtojimas 4 . Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą, jis nėra jai privalomas ir ji neprivalo jo taikyti.
6) Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas 5 nedalyvauja. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;
7) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo 12 straipsnį, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo grindžiama prie šio sprendimo pridedamu Jungtinio komiteto sprendimo projektu.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 05 26
COM(2016) 304 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO
kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo
EUROPOS SĄJUNGOS IR GRUZIJOS SUSITARIMU DĖL TRUMPALAIKIŲ VIZŲ IŠDAVIMO GRUZIJOS PILIEČIAMS TVARKOS SUPAPRASTINIMO
ĮKURTO
JUNGTINIO KOMITETO
SPRENDIMO Nr... /201..
PROJEKTAS
...
dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo
JUNGTINIS KOMITETAS,
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl trumpalaikių vizų išdavimo Gruzijos piliečiams tvarkos supaprastinimo (toliau – Susitarimas), ypač į jo 12 straipsnį,
kadangi Susitarimas įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d.,
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo įgyvendinimo bendrosios gairės nustatytos šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta …
Europos Sąjungos vardu Gruzijos vardu
PROJEKTAS
EUROPOS SĄJUNGOS IR GRUZIJOS SUSITARIMO
DĖL VIZŲ IŠDAVIMO TVARKOS SUPAPRASTINIMO
ĮGYVENDINIMO
GAIRĖS
Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, kuris įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d., tikslas – abipusiškumo pagrindu supaprastinti vizų išdavimo Gruzijos piliečiams, kai numatomo buvimo trukmė – ne ilgesnė kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, tvarką.
Siekiant supaprastinti vizų išdavimo Gruzijos piliečiams tvarką, Susitarime abipusiškumo pagrindu nustatytos teisiškai privalomos teisės ir prievolės.
Šiomis gairėmis, kurias turi priimti Susitarimo 12 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas), siekiama užtikrinti, kad valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos darniai įgyvendintų Susitarimo nuostatas. Gairės nėra Susitarimo dalis ir todėl nėra teisiškai privalomos. Vis dėlto diplomatinio ir konsulinio korpuso darbuotojams primygtinai rekomenduojama nuosekliai jomis vadovautis įgyvendinant Susitarimo nuostatas.
Ketinama šias gaires atnaujinti, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Susitarimą; už jų atnaujinimą atsakingas Jungtinis komitetas.
Siekiant užtikrinti nuolatinį ir darnų Susitarimo įgyvendinimą ir laikantis Jungtinio vizų režimo supaprastinimo komiteto tvarkos taisyklių, Šalys susitarė tarp oficialių Jungtinio komiteto posėdžių palaikyti neformalius ryšius, siekiant išspręsti skubius klausimus. Išsamios ataskaitos dėl šių klausimų ir neformalių susitikimų bus pateiktos kitame Jungtinio vizų režimo supaprastinimo komiteto posėdyje.
I. BENDRIEJI KLAUSIMAI
1.1. Tikslas ir taikymo sritis
Susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Šiuo Susitarimu siekiama supaprastinti vizų ne ilgesniam kaip 90 dienų per 180 dienų buvimo laikotarpiui išdavimo tvarką Gruzijos piliečiams“.
Susitarimas taikomas visiems Gruzijos piliečiams, teikiantiems prašymą išduoti trumpalaikę vizą, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie gyvena.
Susitarimas netaikomas asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Gruzijoje. Šios kategorijos asmenims taikomos įprastos ES vizų acquis taisyklės.
Susitarimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Jei Gruzija vėl imtų taikyti vizų režimą visų valstybių narių piliečiams ar tam tikrų kategorijų visų valstybių narių piliečiams, Gruzijos piliečiams pagal šį Susitarimą taikomos tokios pačios lengvatos automatiškai abipusiškumo principu būtų taikomos ir atitinkamiems Sąjungos piliečiams“.
Nuo 2006 m. birželio 1 d. visiems ES piliečiams ir asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi ES valstybėje narėje, taikomas bevizis režimas vykstant į Gruziją ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui per 180 dienų laikotarpį arba vykstant tranzitu per Gruzijos teritoriją.
Siekdama išvengti Gruzijos diskriminacinio požiūrio vienos ar daugiau ES valstybių narių arba tam tikrų kategorijų piliečių atžvilgiu, prie Susitarimo pridėtoje deklaracijoje Europos Sąjunga paskelbė apie savo ketinimą sustabdyti susitarimo taikymą, jei Gruzija vėl imtų taikyti vizų išdavimą vienos ar daugiau ES valstybių narių arba tam tikrų kategorijų piliečiams.
1.2. Susitarimo taikymo sritis.
Susitarimo 2 straipsnyje nurodyta:
„1. Šiuo Susitarimu numatomas vizų režimo supaprastinimas Gruzijos piliečiams taikomas tik tais atvejais, kai jiems taikomas vizų režimas pagal Sąjungos arba valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, šį Susitarimą arba kitus tarptautinius susitarimus.
2. Šiame Susitarime nenumatytiems klausimams, pvz., atsisakymui išduoti vizą, kelionės dokumentų pripažinimui, pragyvenimui pakankamų lėšų įrodymui ir draudimui įvažiuoti bei išsiuntimo priemonėms, bus taikoma Gruzijos arba valstybių narių nacionalinė teisė arba Sąjungos teisė.“.
Nedarant poveikio jo 10 straipsniui (kuriuo nuo vizos reikalavimo atleisti Gruzijos diplomatinių pasų turėtojai), Susitarimas neturi įtakos galiojančioms vizos reikalavimo ir jo netaikymo taisyklėms.
Pavyzdžiui, Tarybos reglamento Nr. 539/2001 1 4 straipsniu valstybėms narėms leidžiama numatyti vizos reikalavimo išimtis, be kitų kategorijų, civilinio oro ir jūrų transporto įguloms. Atitinkamai 2008 m. gruodžio 13 d. ir 2011 m. kovo 7 d. įsigaliojus Šveicarijos ir Lichtenšteino prisijungimui prie Šengeno erdvės, Šveicarijos ir Lichtenšteino išduoti leidimai gyventi pripažįstami lygiaverčiais tranzitinėms ir trumpalaikėms Šengeno vizoms.
Vizų kodeksas 2 taikomas visiems šiame Susitarime nenumatytiems klausimams, pavyzdžiui, už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atsakingos Šengeno valstybės narės nustatymui, atsisakymo išduoti vizą pagrindimui, teisei apskųsti neigiamą sprendimą arba bendrai asmeninio pokalbio su vizos prašymą pateikusiu asmeniu taisyklei.. Be to, visiems šiame Susitarime nenumatytiems klausimams, kaip antai kelionės dokumentų pripažinimui, pragyvenimui pakankamų lėšų įrodymui ir atsisakymui leisti atvykti į valstybių narių teritoriją bei išsiuntimo priemonėms, ir toliau bus taikomos Šengeno taisyklės ir, kai tinkama, nacionalinės teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, būtina pateikti tikslesnės informacijos apie šiuos klausimus (taip pat žr. Bendrą deklaraciją dėl informacijos apie trumpalaikių vizų išdavimo tvarką bei dokumentų, reikalingų teikiant prašymą išduoti trumpalaikes vizas, suderinimo).
Net jeigu tenkinamos Susitarime numatytos sąlygos, pavyzdžiui, prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia 4 straipsnyje nurodytoms keliautojų kategorijoms nustatytą kelionės tikslą patvirtinantį dokumentą, gali būti atsisakyta išduoti vizą, jeigu netenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 562/2006 (Šengeno sienų kodekso 3 ) 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, t. y. asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento, dėl jo paskelbtas perspėjimas SIS, asmuo laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir kt.
Galima taikyti ir kitas pagal Vizų kodeksą leidžiamas lanksčias vizų išdavimo sąlygas. Pavyzdžiui, daugkartinės ilgalaikės vizos, galiojančios iki penkerių metų, gali būti išduotos asmenims, kurie nepriklauso Susitarimo 5 straipsnyje nustatytoms asmenų kategorijoms, jeigu tenkinamos Vizų kodekse (24 straipsnyje) numatytos sąlygos. Taip pat bus toliau taikomos kodekso nuostatos, kuriomis leidžiama neimti vizos mokesčio arba jį sumažinti (žr. Vizų kodekso 16 straipsnio 5 ir 6 dalys).
1.3. Vizų rūšys, kurios patenka į Susitarimo taikymo sritį.
Susitarimo 3 straipsnio d dalyje pateikiama apibrėžtis: „viza– valstybės narės išduotas leidimas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį nuo pirmo atvykimo į valstybių narių teritoriją dienos“.
Susitarime numatyta supaprastinta tvarka taikoma ir bendrosioms, ir riboto teritorinio galiojimo – tranzitinėms ar trumpalaikėms – vizoms (RTG).
1.4. Viza nustatyto leidžiamo buvimo trukmės apskaičiavimas, visų pirma šešių mėnesių laikotarpio nustatymo būdas
Neseniai pakeitus Šengeno sienų kodeksą 4 iš naujo apibrėžta trumpalaikio buvimo sąvoka. Dabartinė apibrėžtis suformuluota taip: „90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį“.
Atvykimo diena bus laikoma pirma buvimo valstybių narių teritorijoje diena, o išvykimo diena – paskutinė buvimo valstybių narių teritorijoje diena. Sąvoka „bet kuris“ reiškia, kad taikomas „slenkantis“ 180 dienų ataskaitinis laikotarpis, kai atsižvelgiama į kiekvieną buvimo dieną per praėjusį 180 dienų laikotarpį, siekiant patikrinti, ar ir toliau tenkinamas 90 dienų per 180 dienų laikotarpį reikalavimas. Tai reiškia, kad nebūnant šalyje nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį leidžiamas naujas iki 90 dienų nepertraukiamo buvimo laikotarpis.
Apibrėžtis įsigaliojo 2013 m. spalio 18 d.
Toliau pateikiamas buvimo trukmės apskaičiavimo pagal naująją apibrėžtį pavyzdys.
Asmuo, turintis daugkartinę vizą vieniems metams (2010 04 18–2015 04 18), pirmą kartą į šalį atvyksta 2010 m. balandžio 19 d. ir joje būna 3 dienas. Paskui jis dar kartą atvyksta 2010 m. birželio 18 d. ir būna 86 dienas. Kokia yra padėtis konkrečiomis datomis? Kada šiam asmeniui bus vėl leista atvykti?
2010 m. rugsėjo 11 d.: per praėjusias 180 dienų (2010 03 16–2014 09 11) asmuo šalyje buvo 3 dienas (2010 04 19–21) ir 86 dienas (2010 06 18–2010 09 11) = 89 dienos = leidžiamas buvimo šalyje laikotarpis neviršytas. Asmuo šalyje gali būti dar 1 dieną.
Nuo 2010 m. spalio 16 d.: asmuo gali atvykti ir būti dar 3 dienas (2010 m. spalio 16 d. buvimo nuo 2010 m. balandžio 19 d. laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2010 m. spalio 17 d. buvimo nuo 2010 m. balandžio 20 d. laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų buvimo ir pan.).
Nuo 2010 m. gruodžio 15 d.: asmuo gali atvykti ir būti dar 86 dienas (2010 m. gruodžio 15 d. buvimo nuo 2010 m. birželio 18 d. laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2010 m. gruodžio 16 d. buvimo nuo 2010 m. birželio 19 d. laikotarpis nebeaktualus ir pan.).
1.5. Padėtis, susijusi su 2004 m. ir 2007 m. į Europos Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis, kurios taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas, valstybėmis narėmis, kurios nedalyvauja vykdant ES bendrąją vizų politiką, ir asocijuotosiomis šalimis.
Tik Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas. Šios šalys ir toliau išduos nacionalines vizas, galiojančias tik jų teritorijoje. Šioms valstybėms narėms visiškai įgyvendinus Šengeno acquis, jos ir toliau taikys Susitarimą.
Visiems klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo taikymo sritį, nacionalinė teisė bus taikoma iki tos dienos, kai šios valstybės narės visiškai įgyvendins Šengeno acquis. Nuo tos dienos klausimams, kurie nereglamentuojami Susitarimu, galios Šengeno taisyklės ir (arba) nacionalinė teisė.
Bulgarijai, Kroatijai, Kiprui ir Rumunijai leidžiama pripažinti leidimus gyventi, D kategorijos vizas ir Šengeno valstybių bei asocijuotųjų šalių išduotas trumpalaikes vizas trumpalaikiam buvimui jų teritorijoje 5 .
Pagal Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 21 straipsnį visos Šengeno valstybės turi pripažinti, kad viena kitos išduotos ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi galioja trumpalaikiam buvimui viena kitos teritorijoje. Šengeno valstybės narės ir asocijuotosios šalys abipusiai pripažįsta viena kitos išduotus leidimus gyventi, D kategorijos vizas bei trumpalaikes vizas, reikalingas atvykimui ir trumpam buvimui.
Susitarimas netaikomas Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei, tačiau prie jo pridėtos bendros deklaracijos, kuriose išreikštas tų valstybių narių pageidavimas sudaryti dvišalius susitarimus su Gruzija dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.
Nors Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas yra asocijuotosios Šengeno susitarimo šalys, joms Susitarimas netaikomas.
1.6. Susitarimas/dvišaliai susitarimai.
Susitarimo 13 straipsnyje nurodoma, kad „Nuo įsigaliojimo dienos šio Susitarimo nuostatos yra viršesnės už visų dvišalių arba daugiašalių sutarčių ar susitarimų, sudarytų tarp atskirų valstybių narių ir Gruzijos, nuostatas tiek, kiek šių sutarčių ar susitarimų nuostatos apima klausimus, reglamentuojamus šiuo Susitarimu.“.
Nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos valstybių narių ir Gruzijos dvišalių susitarimų nuostatos dėl klausimų, kurie nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, nustojo galioti. Pagal Sąjungos teisę valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad pašalintų savo dvišalių susitarimų ir Susitarimo nesuderinamumą.
Jeigu valstybė narė sudarė dvišalį susitarimą arba sutartį su Gruzija dėl klausimų, kurie nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, pavyzdžiui, dėl galimybės netaikyti vizos reikalavimo tarnybinių pasų turėtojams, įsigaliojus Europos Sąjungos susitarimui dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ši išimtis būtų taikoma toliau.
Dvišalius susitarimus su Gruzija, kuriuose numatyta netaikyti vizos reikalavimo tarnybinių pasų turėtojams, yra sudariusios šios valstybės: Bulgarija, Kipras, Vengrija, Latvija, Rumunija ir Slovakija.
Valstybės narės tarnybinių pasų turėtojams taikoma vizų režimo išimtis galioja tik kelionėms šios valstybės narės teritorijoje, bet ne kelionėms į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes nares.
1.7. Bendroji deklaracija dėl informacijos apie trumpalaikių vizų išdavimo tvarkos ir dokumentų, reikalingų tiekiant prašymą išduoti trumpalaikę visą, suvienodinimo
Prie Susitarimo pridedama Jungtinė deklaracija dėl šalių įsipareigojimų šalys teikti nuoseklią ir vienodą informacija Gruzijos piliečiams dėl galimybės naudotis valstybių narių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų paslaugomis, prašymų išduoti vizą pateikimo procedūros bei sąlygų ir išduotų vizų galiojimo. Ši informacija pateikiama ES delegacijos Gruzijoje interneto svetainėje adresu http://www.eeas.europa.eu/delegations/georgia/travel_eu/visa/index_en.htm .
Vizų kodekso 47 straipsnyje nustatyta ES valstybių narių centrinės valdžios institucijų ir konsulatų prievolė pateikti plačiajai visuomenei visą atitinkamą informaciją, susijusią su prašymu išduoti vizą.
Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų prašoma kuo plačiau skleisti šią informaciją (skelbimų lentose, lankstinukuose, interneto svetainėse ir kt.), taip pat skleisti tikslią informaciją apie vizų išdavimo sąlygas, valstybių narių atstovybes Gruzijoje ir reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų sąrašą.
1.8. EUROPOS SĄJUNGOS IR GRUZIJOS SUSITARIMO DĖL VIZŲ IŠDAVIMO TVARKOS SUPAPRASTINIMO ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS GAIRĖS
Siekdama, kad Gruzijos piliečiai būtų tinkamai informuoti apie Susitarimo naudą ir ES diplomatines ir konsulines įstaigas, kurioms galima teikti prašymą išduoti vizą, Gruzijos Užsienio reikalų ministerija sukūrė specialią nuorodą, pagal kurią galima rasti šią informaciją. Interneto svetainės adresas:
http://mfa.gov.ge/index.php?lang_id=GEO&sec_id=95&info_id=13448
II. SU KONKREČIOMIS NUOSTATOMIS SUSIJUSIOS GAIRĖS
2.1. Visiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims galiojančios naujos taisyklės
Svarbu. Primenama, kad toliau nurodytos sąlygos, susijusios su vizos mokesčiu, prašymų išduoti vizą tvarkymo procedūrų trukme ir vizos galiojimo trukmės pratęsimu išskirtinėmis aplinkybėmis, taikomos visiems piliečiams, kurie pateikia prašymą išduoti vizą, įskaitant, pvz., turistus.
2.1.1. Vizos mokestis
Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„1.Gruzijos piliečių prašymų išduoti vizą tvarkymo mokestis yra 35 EUR.“.
Pagal 6 straipsnio 1 dalį, prašymų išduoti vizą tvarkymo mokestis yra 35 EUR. Šis mokestis taikomas visiems Gruzijos piliečiams, pateikusiems prašymą išduoti vizą (įskaitant turistus) ir susijęs su trumpalaikėmis vizomis nepriklausomai nuo įvažiavimų skaičiaus.
Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„2. Kai valstybės narės bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėju, gali būti imamas mokestis už papildomas paslaugas. Mokestis už paslaugas yra proporcingas išorės paslaugų teikėjo išlaidoms, patirtoms teikiant paslaugą, ir neviršija 30 EUR. Atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) išsaugoma galimybė visiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims leisti tiesiogiai teikti prašymus jos (jų) konsulatuose.“.
Vizų kodekso 43 straipsnyje pateikiama išsami informacija apie bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais būdus ir jų užduotis.
Susitarimo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta:
„3. Nuo prašymo išduoti vizą tvarkymo mokesčio atleidžiami šių kategorijų piliečiai:
a) pensininkai;“ (N.B. Kad iš šios kategorijos asmenų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jų amžių. Toks atleidimas nuo mokesčio yra nepagrįstas tais atvejais, kai kelionės tikslas yra apmokama veikla)
„b) vaikai iki 12 metų;“ (N. B. Kad iš šios kategorijos asmenų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jų amžių);
„c) nacionalinių ir regioninių Vyriausybių, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismo nariai, jeigu jiems šiuo Susitarimu nėra nustatytas bevizis režimas;“ (N.B. Kad iš jų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti Gruzijos valdžios institucijų dokumentą, patvirtinantį jų pareigas);
„d) neįgalieji asmenys ir, jei reikia, juos lydintis asmuo;“. (N.B. Kad vizos mokestis nebūtų imamas, abu prašymus išduoti vizą pateikiantys asmenys turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jie priklauso šiai kategorijai.)
Kad prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys galėtų nemokėti vizos mokesčio, jie turi pateikti Gruzijos sveikatos, darbo ir socialinių reikalų ministerijos išduotą „Gruzijos neįgaliojo pažymėjimą“ (pirmos ar antros kategorijos) arba valstybinės ar privačios ligoninės ar klinikos pažymą. Tais atvejais, kai prašymą pateikiančio asmens negalia akivaizdi (aklasis, be kojos), pakanka vizą išduodančios konsulinės įstaigos vizualaus pripažinimo. Iš principo lydinčių asmenų nereikalaujama pateikti papildomus dokumentus.
Pagrįstais atvejais prašymą gali pateikti neįgaliojo atstovas ar globėjas.
„e) artimi giminaičiai – sutuoktiniai, vaikai (įskaitant įvaikius), tėvai (įskaitant globėjus), seneliai ir vaikaičiai, – lankantys Gruzijos piliečius, teisėtai gyvenančius valstybių narių teritorijoje;“.
Šia dalimi reglamentuojama Gruzijos piliečių artimų giminaičių, vykstančių į valstybes nares aplankyti teisėtai gyvenančius valstybėse narėse Gruzijos piliečius, padėtis.
„f) oficialių delegacijų nariai, kurie pagal oficialų Gruzijai adresuotą kvietimą turi dalyvauti susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos;
g) mokiniai, studentai, aukštesnės studijų pakopos studentai ir lydintieji mokytojai, kurie vyksta studijų arba mokymosi tikslais, įskaitant mainų programas ir kitokią su mokyklomis susijusią veiklą;
h) žurnalistai ir juos lydintys akredituotieji asmenys, atliekantys profesines pareigas;“. (N.B. Kad iš šios kategorijos asmenų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jie yra profesionalios žurnalistikos ir žiniasklaidos organizacijų nariai – sąsaja su Susitarimo 4 straipsniu);
„i) tarptautinių jaunimo sporto renginių dalyviai ir juos lydintys asmenys;“ (N.B. Sirgaliai nebus laikomi lydinčiais asmenimis);
„j) pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, kurie vyksta mokymosi, seminarų, konferencijų tikslais, įskaitant mainų programas;
k) mokslo, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantys asmenys;
l) asmenys, pateikę dokumentus, įrodančius jų kelionės būtinybę dėl humanitarinių priežasčių, įskaitant skubios medicininės pagalbos gavimą, ir tokį asmenį lydintis asmuo arba asmenys, vykstantys į artimo giminaičio laidotuves arba norintys aplankyti sunkiai sergantį artimą giminaitį.“.
Iš pirmiau nurodytų kategorijų asmenų neimamas mokestis. Be to, mokestis taip pat netaikomas pagal Vizų kodekso 16 straipsnio 4 dalį.
Vizų kodekso 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Atskirais atvejais mokėtina vizos mokesčio suma gali būti neimama arba sumažinama, kai šia priemone skatinami kultūriniai ar sportiniai interesai bei interesai užsienio politikos bei vystymosi politikos srityse, kitose esminių visuomeninės svarbos interesų srityse arba dėl humanitarinių priežasčių“.
Vizų kodekso 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad vizos mokestis mokamas eurais, trečiosios šalies, kurioje pateikiamas prašymas, nacionaline valiuta arba paprastai naudojama valiuta ir nėra grąžinamas, išskyrus atvejus, kai prašymas yra nepriimtinas arba konsulatas nėra kompetentingas.
Kai mokestis imamas ne eurais, o kita valiuta, ta valiuta imamo mokesčio suma nustatoma ir reguliariai peržiūrima taikant Europos centrinio banko nustatytą bazinį euro keitimo kursą. Imamas mokestis gali būti apvalinamas ir konsulatai pagal bendradarbiavimo Šengeno klausimais vietos lygiu susitarimus užtikrina, kad jų imami mokesčiai būtų panašūs.
Siekiant išvengti neatitikimų, dėl kurių galėtų atsirasti vizų prekyba, valstybės narės turėtų numatyti vienodą vizos mokestį visiems vizos prašymą pateikusiems Gruzijos piliečiams, mokantiems užsienio valiuta.
Vizos prašymą pateikusiems Gruzijos piliečiams bus išduotas sumokėto vizos mokesčio kvitas pagal Vizų kodekso 16 straipsnio 8 dalį.
2.1.2. Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė.
Susitarimo 7 straipsnyje nurodyta:
„1. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos sprendimą dėl prašymo išduoti vizą priima per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo ir vizai išduoti reikalingų dokumentų gavimo dienos.
2. Atskirais atvejais, t. y. jeigu reikalingas išsamesnis prašymo nagrinėjimas, sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpis gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų.
3. Skubiais atvejais sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 2 arba mažiau darbo dienų.“.
Iš esmės sprendimas dėl prašymo išduoti vizą bus priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo išsamaus prašymo išduoti vizą ir patvirtinamųjų dokumentų gavimo dienos.
Jeigu prašymą reikia nagrinėti išsamiau, pavyzdžiui, jeigu reikia pasikonsultuoti su centrinės valdžios institucijomis, sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpis gali būti pratęstas iki 30 dienų.
Visi šie terminai pradedami skaičiuoti tik nuo tada, kai parengiama prašymo byla, t. y. nuo prašymo išduoti vizą ir patvirtinamųjų dokumentų gavimo dienos.
Kalbant apie diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kuriose veikia susitikimo paskyrimo sistema, laikas iki susitikimo neskaičiuojamas kaip prašymo nagrinėjimo laikas. Šiuo klausimu, taip pat kitais praktiniais prašymo išduoti vizą pateikimo sąlygų klausimais, taikomos Vizų kodekse (9 straipsnis) nustatytos bendros taisyklės. Jei reikalaujama, kad prašymai išduoti vizą būtų pateikiami susitarus dėl susitikimo, toks susitikimas paprastai turi įvykti per dvi savaites nuo tos dienos, kai jo buvo paprašyta.
Nustatant susitikimo laiką reikėtų atsižvelgti į galimą skubą, kurios gali paprašyti prašymą išduoti vizą teikiantis asmuo. Sprendimą sutrumpinti sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpį, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje, priima konsulinis pareigūnas.
Pagal Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovo 2 dalies 3.2.2 punktą, valstybių narių konsulatų Gruzijoje pajėgumai turėtų būti atitinkamai pritaikyti, kad būtų galima atsižvelgti į Vizų kodekse nustatytą dviejų savaičių terminą susitikimui paskirti, įskaitant didžiausios paklausos sezonus.
Pagrįstais skubos atvejais (kai prašymo išduoti vizą pateikti anksčiau nebuvo galimybės dėl priežasčių, kurių prašymo teikėjas negalėjo numatyti) susitikimas (žr. Vizų kodekso 9 straipsnio 3 dalį) turėtų būti paskiriamas nedelsiant arba turėtų būti suteikta galimybė tiesiogiai pateikti prašymą.
Be to, konsulatas gali nustatyti paspartintą prašymų išduoti vizą pateikimo procedūrą, kuria galėtų naudotis tam tikrų kategorijų prašymus išduoti vizą pateikiantys asmenys.
2.1.3. Vizos pratęsimas išskirtinėmis aplinkybėmis.
Susitarimo 9 straipsnyje nurodyta:
„Gruzijos piliečiui išduotos vizos galiojimo laikotarpis ir (arba) buvimo trukmė pratęsiama, jei valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad vizos turėtojas pateikė nenugalimos jėgos (force majeure) ar humanitarinių priežasčių įrodymus, kodėl jis negali išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio ar vizoje nurodytos leidžiamo buvimo trukmės pabaigos. Tokiu atveju viza pratęsiama nemokamai.“.
Dėl galimybės pratęsti vizos galiojimą dėl pagrįstų asmeninių priežasčių, kai vizos turėtojas neturi galimybės išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos įklijoje nurodytos datos, taikomos Vizų kodekso nuostatos (33 straipsnis), jei jos yra suderinamos su Susitarimu. Tačiau pagal Susitarimą viza nemokamai pratęsiama dėl force majeure arba humanitarinių priežasčių.
2.2. Naujos taisyklės, taikomos kai kurių kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims.
2.2.1. Kelionės tikslą patvirtinantys dokumentai.
Iš visų Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų asmenų bus reikalaujama pateikti tik nurodytus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su kelionės tikslu. Kaip nurodyta 4 straipsnio 3 dalyje, nebus reikalaujama jokio kito kelionės tikslo pagrindimo, kvietimo arba patvirtinimo. Tačiau tai nereiškia, kad nebus taikomas bendras reikalavimas prašymą dėl vizos teikiančiam asmeniui pačiam pateikti prašymą ir pragyvenimo šaltinio patvirtinamuosius dokumentus, kuris išlieka nepakitęs.
Jeigu atskirais atvejais išlieka abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo, prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo kviečiamas atvykti į ambasadą / konsulatą (papildomo) išsamaus pokalbio, per kurį jam gali būti užduoti klausimai apie konkretų kelionės tikslą arba jo ketinimą grįžti (plg. Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalį). Tokiais atskirais atvejais prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo gali pats arba konsulinio pareigūno prašymu pateikti papildomų dokumentų. Jungtinis komitetas atidžiai stebės, kaip laikomasi šių nuostatų.
Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nepaminėtų kategorijų asmenims toliau taikomos šiuo metu galiojančios taisyklės, susijusios su kelionės tikslą patvirtinančiais dokumentais. Šios taisyklės taip pat taikomos dokumentams dėl tėvų sutikimo, reikalingo jaunesnių kaip 18 metų vaikų kelionių atveju.
Klausimams, nepatenkantiems į šio susitarimo nuostatų taikymo sritį, kaip antai kelionės dokumentų pripažinimas, sveikatos draudimas kelionės metu, su grįžimu susijusios garantijos ir pakankamos pragyvenimo lėšos, taikomos Šengeno taisyklės arba nacionalinė teisė.
Paprastai kartu su prašymu išduoti vizą bus pateikiamas kvietimo arba Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalaujamo dokumento pažymėjimo originalas. Tačiau konsulatas gali pradėti nagrinėti prašymą išduoti vizą turėdamas kvietimo arba pažymėjimo ar dokumento faksimilę arba kopijas. Nepaisant to konsulatas gali paprašyti dokumento originalo, kai pateikiamas pirmas prašymas išduoti vizą, ir atskirais atvejais, kai kyla abejonių, prašys pateikti dokumento originalą.
„4 straipsnis. Kelionės tikslą įrodantys dokumentai
1.Šių kategorijų Gruzijos piliečiams pakanka toliau išvardytų dokumentų vykimo į kitą Šalį tikslui pagrįsti:
a) artimiems giminaičiams – sutuoktiniams, vaikams (įskaitant įvaikius), tėvams (įskaitant globėjus), seneliams ir vaikaičiams, – lankantiems Gruzijos piliečius, teisėtai gyvenančius valstybių narių teritorijoje:
priimančiojo asmens raštiško kvietimo;“.
Šiuo punktu reglamentuojama Gruzijos piliečių artimų giminaičių, vykstančių į valstybes nares aplankyti teisėtai tose valstybėse narėse gyvenančių Gruzijos piliečių, padėtis. Šis supaprastinimas netaikomas ES gyvenantiems ES piliečiams, kurie pasikviečia artimuosius iš Gruzijos.
Kviečiančiojo asmens parašo autentiškumą turi patvirtinti kompetentinga institucija, remdamasi gyvenamosios vietos šalies nacionalinės teisės aktais.
Taip pat būtina patvirtinti, kad kviečiantysis asmuo (šalyje) gyvena teisėtai, ir giminystės ryšį; pavyzdžiui, kartu su raštišku kvietimu priimantysis asmuo turi pateikti jo statusą patvirtinančių dokumentų kopijas, kaip antai leidimo gyventi kopiją ir giminystės ryšį patvirtinančio dokumento kopiją.
Ši nuostata taip pat taikoma diplomatinių atstovybių ir konsulatų darbuotojų giminaičiams, vykstantiems į valstybių narių teritoriją šeimos narių lankymo tikslu ne ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui, tačiau jiems nereikia pateikti teisėtą gyvenimą ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.
„b) oficialių delegacijų nariams, kurie pagal oficialų Gruzijai adresuotą kvietimą dalyvauja susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos:
– Gruzijos valdžios institucijos laiško, patvirtinančio, kad vizos prašantis asmuo yra jos delegacijos narys, vykstantis į kitą šalį dalyvauti pirmiau minėtuose renginiuose, kartu su oficialaus kvietimo kopija;“.
Kompetentingos valdžios institucijos laiške, patvirtinančiame, kad vizos prašantis asmuo yra jos delegacijos narys, vykstantis į kitos šalies teritoriją dalyvauti oficialiame renginyje, turi būti nurodyti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens vardas ir pavardė. Oficialiame kvietime nebūtina nurodyti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens vardo ir pavardės, tačiau tai gali būti daroma tuo atveju, jeigu kvietimas skirtas konkrečiam asmeniui.
Ši nuostata taikoma oficialių delegacijų nariams, neatsižvelgiant į jų turimo paso rūšį (tarnybinis arba paprastas pasas).
„c) mokiniams, studentams, aukštesnės studijų pakopos studentams ir lydintiesiems mokytojams, kurie vyksta studijų arba mokymosi tikslais, įskaitant mainų programas ir kitokią su mokyklomis susijusią veiklą:
– raštiško priimančiojo universiteto, kolegijos arba mokyklos kvietimo arba studento pažymėjimų arba kursų, kuriuos ketinama lankyti, pažymėjimų;“
Studento pažymėjimas kaip kelionės tikslo patvirtinimas priimamas tik jeigu jį išdavė priimantysis universitetas, koledžas ar mokykla, kuriame vyks studijos arba mokymas.
„d) dėl medicininių priežasčių besilankantiems asmenims ir, jei reikia, juos lydintiems asmenims:
– oficialaus medicinos įstaigos dokumento, patvirtinančio, kad būtina medicininė priežiūra šioje institucijoje ir būtinas lydintysis asmuo, taip pat pakankamų lėšų medicininiam gydymui apmokėti įrodymo.“
Turi būti pateiktas oficialus medicinos įstaigos dokumentas, patvirtinantis tris aspektus (kad būtina medicininė priežiūra šioje institucijoje, būtinas lydintysis asmuo, taip pat pakankamų lėšų medicininiam gydymui apmokėti įrodymas).
„e) žurnalistams ir juos lydintiems akredituotiesiems asmenims, atliekantiems profesines pareigas:
– profesinės organizacijos išduotas pažymėjimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas arba profesines pareigas atliekantis lydintysis asmuo, ir tokio asmens darbdavio išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kad kelionės tikslas – atlikti arba padėti atlikti žurnalistinį darbą;“
Šiai kategorijai nepriklauso laisvai samdomi žurnalistai ir jų asistentai.
Profesinės organizacijos išduotas pažymėjimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas arba profesines pareigas atliekantis lydintysis asmuo, ir tokio asmens darbdavio išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kad kelionės tikslas – atlikti arba padėti atlikti žurnalistinį darbą.
Šiuo metu Gruzijoje nėra profesinių žiniasklaidos asociacijų, centrų, institucijų, sąjungų ar kitų panašių organizacijų, kurios profesiniu požiūriu atstovautų grupės žurnalistų arba juos lydinčių asmenų interesams ir galėtų išduoti pažymėjimus, patvirtinančius, kad atitinkamas asmuo yra profesionalus žurnalistas arba lydintysis asmuo, atliekantis profesines pareigas konkrečioje srityje. Kol šios organizacijos neįkurtos, konsulatai gali priimti darbdavio pažymą ir spaudos žurnalisto akreditaciją vienoje iš valstybių narių.
„f) tarptautinių sporto renginių dalyviams ir juos lydintiems profesiniams partneriams:
– priimančiosios organizacijos, valstybių narių kompetentingų institucijų, nacionalinių sporto federacijų arba nacionalinių olimpinių komitetų raštiško kvietimo;“
Tarptautinių sporto renginių atveju į lydinčių asmenų sąrašą bus įtraukiami tik profesines pareigas atliekantys sportininkus lydintys asmenys: treneriai, masažuotojai, vadybininkas, medicinos darbuotojai ir sporto klubo vadovas. Todėl sirgaliai nebus laikomi lydinčiaisiais asmenimis.
„g) verslininkams ir verslo organizacijų atstovams:
– priimančiojo juridinio asmens arba įmonės, tokio juridinio asmens arba įmonės organizacijos, biuro arba filialo, valstybių narių valstybinės ar vietos valdžios institucijų arba prekybos ir pramonės parodų, konferencijų ir simpoziumų, rengiamų valstybių narių teritorijoje, organizacinio komiteto raštiško kvietimo, patvirtinto Gruzijos prekybos ir pramonės rūmų;“
Nacionalinė viešojo registro agentūra išduos dokumentą, patvirtinantį verslo organizacijų egzistavimą.
„h) laisvųjų profesijų atstovams, dalyvaujantiems tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose, organizuojamuose valstybių narių teritorijoje:
– priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo, kuriuo patvirtinama, kad atitinkamas asmuo dalyvauja renginyje;
i) pilietinės visuomenės organizacijų atstovams, vykstantiems dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat pagal mainų programas:
– priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo, patvirtinimo, kad asmuo yra pilietinės visuomenės organizacijos atstovas ir tokios organizacijos įsteigimo pažymėjimo iš atitinkamo registro, išduoto valstybinės valdžios institucijos, laikantis nacionalinės teisės nuostatų;“
Turi būti pateiktas pilietinės visuomenės organizacijos dokumentas, kad prašymą teikiantis asmuo atstovauja šiai organizacijai.
Gruzijos valstybės kompetentinga institucija, išduodanti pažymą dėl pilietinės visuomenės organizacijos įsteigimo, yra Nacionalinė viešojo registro agentūra.
Registras, kuriame surašyti pilietinės visuomenės organizacijų įsisteigimo pažymėjimai, yra Nacionalinė viešojo registro agentūra. Teisingumo ministerija ir Nacionalinė viešojo registro agentūra drauge su vietos valdžios institucijomis kuria elektroninę NVO duomenų bazę; užbaigus ją bus galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje https://enreg.reestri.gov.ge/main.php .
Šis Susitarimas netaikomas atskiriems pilietinės visuomenės organizacijų nariams.
„j) mokslo, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokius mainus, dalyvaujantiems asmenims:
– priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo dalyvauti tokioje veikloje;
k) vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Gruzijoje registruotomis transporto priemonėmis:
– Gruzijos nacionalinės vežėjų įstaigos arba asociacijos, teikiančios tarptautinių pervežimų keliais paslaugas, rašytinis prašymas, kuriame nurodomas kelionių tikslas, trukmė ir dažnumas;“
Šiuo metu Gruzijoje yra dvi nacionalinės kelių vežėjų asociacijos, kompetentingos išduoti rašytinius prašymus profesionaliems vairuotojams: Gruzijos tarptautinių vežėjų keliais asociacija (GIRCA) ir Gruzijos keleivių vežėjų keliais asociacija (GACPR). Nė vienai iš šių asociacijų nepriklausantys vežėjai gali pateikti prašymą, išduotą Gruzijos ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos Sausumos transporto agentūros, arba, jei vežėjas gerai žinomas, konsulatai gali priimti rašytinį Gruzijos vežėjų / transporto bendrovės, kurioje dirba vairuotojas, prašymą. Prašyme nurodomas kelionės tikslas, trukmė ir dažnumas.
„l) susigiminiavusių miestų ir kitų vietovių organizuojamų oficialių mainų programų dalyviams:
– šių miestų arba kitų vietovių administracijų vadovų (merų) raštiško kvietimo;“
Savivaldybės, kurioje bus vykdoma miestų giminiavimosi veikla, administracijos vadovas arba priimančiojo miesto meras yra raštišką kvietimą išduoti kompetentingas savivaldybės administracijos vadovas arba miesto meras. Šiai kategorijai priskiriami tik oficialiai susigiminiavę miestai.
„m) lankantiesiems kariškių arba civilių kapus:
— oficialaus dokumento, patvirtinančio palaidojimo faktą ir tai, kad kapas yra išlikęs, taip pat pareiškėjo ir palaidoto asmens giminystės arba kitokio ryšio įrodymo.“
Susitarime nėra konkrečiai nurodyta, kurios šalies institucijos turėtų išduoti pirmiau minėtą oficialų dokumentą – šalies, kurioje yra kapas, ar šalies, kurioje gyvena kapą norintis aplankyti asmuo. Turėtų būti pripažįstama, kad abiejų šalių kompetentingos institucijos gali išduoti tokį oficialų dokumentą.
Turi būti pateiktas pirmiau minėtas oficialus dokumentas, patvirtinantis palaidojimo faktą ir tai, kad kapas yra išlikęs, ir dokumentas, kuriame nurodytas pareiškėjo ir palaidoto asmens giminystės arba kitoks ryšys.
Svarbu. Susitarimu nenustatomos jokios naujos fizinių ar juridinių asmenų, pateikiančių raštiškus kvietimus, atsakomybės taisyklės. Tokių kvietimų išdavimo siekiant sukčiauti atveju taikomi atitinkami ES / nacionalinės teisės aktai.
2.2.2. Daugkartinių vizų išdavimas.
Tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi dažnai keliauti į valstybių narių teritoriją, trumpalaikė viza gali būti išduodama keliems apsilankymams, jeigu bendra šių apsilankymų trukmė neviršija 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Susitarimo 5 straipsnyje nurodyta:
„1. 1. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda daugkartines vizas, kurios galioja ne ilgiau kaip penkerius metus, šių kategorijų piliečiams:
a) sutuoktiniui ir jaunesniems nei 21 metų arba išlaikomiems vaikams (taip pat įvaikiams) ir tėvams, lankantiems Gruzijos piliečius, teisėtai gyvenančius valstybių narių teritorijoje, išduodant vizą, kurios terminas neviršija leidimo teisėtai gyventi galiojimo trukmės;
b) savo pareigas vykdantiems nacionalinių ir regioninių Vyriausybių, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismo nariams, jeigu jiems šiuo Susitarimu nėra nustatytas bevizis režimas, išduodant vizą, kurios terminas neviršija tarnybinių įgaliojimų termino, jei šis yra trumpesnis nei penkeri metai;
c) nuolatiniams oficialių delegacijų nariams, kurie pagal oficialų Gruzijai adresuotą kvietimą reguliariai turi dalyvauti susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos.“.
Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius kviečiančiojo asmens teisėtą gyvenamąją vietą.
Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį, turėtų pateikti savo profesinio statuso ir įgaliojimų trukmės patvirtinimą.
Ši nuostata netaikoma asmenims, patenkantiems į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį, jeigu jie Susitarimu atleisti nuo vizos reikalavimo, t. y. jeigu jie yra diplomatinių pasų turėtojai.
Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius jų nuolatinio delegacijos nario statusą ir poreikį reguliariai dalyvauti posėdžiuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose.
„2. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda daugkartines ne ilgiau kaip vienerius metus galiojančias vizas šių kategorijų piliečiams su sąlyga, kad per praėjusius metus jie buvo gavę bent vieną vizą, pasinaudojo ja laikydamiesi lankomos valstybės teisės aktų, reglamentuojančių įvažiavimą ir buvimą jos teritorijoje, ir kad prašymas gauti daugkartinę vizą yra pagrįstas:
a) oficialių delegacijų nariams, kurie pagal oficialų kvietimą reguliariai turi dalyvauti susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos;
b) pilietinės visuomenės organizacijų atstovams, kurie reguliariai vyksta į valstybes nares mokymosi, seminarų, konferencijų tikslais, įskaitant mainų programas;
c) tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose dalyvaujantiems laisvųjų profesijų atstovams, kurie reguliariai vyksta į valstybes nares;
d) mokslo, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantiems asmenims, kurie reguliariai vyksta į valstybes nares;
e) studentams ir aukštesnės studijų pakopos studentams, kurie reguliariai vyksta studijų arba mokymosi tikslais, taip pat pagal mainų programas;
f) susigiminiavusių miestų ar savivaldos institucijų organizuojamų oficialių mainų programų dalyviams;
g) asmenims, kuriems dėl medicininių priežasčių būtina reguliariai lankytis valstybėse narėse, ir, jei reikia, juos lydintiems asmenims;
h) žurnalistams ir juos lydintiems akredituotiesiems asmenims, atliekantiems profesines pareigas;
i) verslininkams ir verslo organizacijų atstovams, reguliariai vykstantiems į valstybes nares;
f) tarptautinių sporto renginių dalyviai ir juos lydintys asmenys, einantys profesines pareigas;
k) vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Gruzijoje registruotomis transporto priemonėmis.
3. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda daugkartines vizas, kurios galioja nuo dvejų iki penkerių metų, šio straipsnio 2 dalyje išvardytų kategorijų piliečiams su sąlyga, kad per praėjusius dvejus metus jie naudojosi vienerių metų trukmės daugkartinėmis vizomis, laikydamiesi priimančiosios valstybės narės teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą jos teritorijoje, ir kad prašymas gauti daugkartinę vizą vis dar yra pagrįstas.
4. Šio straipsnio 1–3 dalyse išvardytų asmenų visa buvimo valstybių narių teritorijoje trukmė negali viršyti 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.“
Iš principo vienus metus galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos pirmiau nurodytų kategorijų asmenims, jeigu per ankstesnius metus (12 mėnesių) prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo buvo gavęs bent vieną vizą, pasinaudojo ja laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) teisės aktų (pavyzdžiui, asmuo neviršijo leistino buvimo trukmės) ir jeigu prašymas gauti daugkartinę vizą yra pagrįstas. Tais atvejais, kai nėra pagrindo išduoti vienus metus galiojančią vizą (pavyzdžiui, jeigu mainų programa trunka trumpiau nei vienus metus arba asmeniui į keliones vykti reikia ne visus metus), vizos galiojimo trukmė bus trumpesnė nei vieni metai, su sąlyga, kad tenkinami kiti vizos išdavimo reikalavimai.
Nuo dvejų iki penkerių metų galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos Susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų asmenims, su sąlyga, kad per praėjusius dvejus metus (24 mėnesius) jie pasinaudojo dviem vienus metus galiojančiomis daugkartinėmis vizomis laikydamiesi lankomos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teritorijoje (-ose) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą, ir prašymas gauti daugkartinę vizą tebėra pagrįstas. Reikia pažymėti, kad nuo dvejų iki penkerių metų galiojanti viza bus išduodama, tik jeigu prašymą išduoti vizą pateikiančiam asmeniui per ankstesnių dvejų metų laikotarpį buvo išduotos dvi ne trumpiau kaip vienus metus galiojusios vizos ir jeigu asmuo jomis naudojosi laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) teritorijoje galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą. Diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, remdamosi kiekvieno prašymo išduoti vizą vertinimu, sprendžia, kokiam laikotarpiui – nuo 2 iki 5 metų – išduoti šias vizas.
Kalbant apie kriterijų apibrėžtį, pateiktą Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje: „su sąlyga, [...] kad prašymas gauti daugkartinę vizą yra pagrįstas“, ir Susitarimo 5 straipsnio 3 dalyje: „su sąlyga, [...] kad prašymas gauti daugkartinę vizą vis dar yra pagrįstas“, taikomi Vizų kodekse nustatyti daugkartinės vizos išdavimo kriterijai, t. y., asmuo įrodo poreikį dažnai keliauti į vieną ar kelias valstybes nares, pavyzdžiui, verslo reikalais.
Nėra prievolės išduoti daugkartinę vizą, jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo nepasinaudojo anksčiau išduota viza.
2.2.3. Diplomatinių pasų turėtojai.
Susitarimo 10 straipsnyje nurodyta:
„1. Gruzijos piliečiai, turintys galiojančius diplomatinius pasus, gali atvykti į valstybių narių teritoriją, iš jos išvykti arba vykti per ją tranzitu be vizų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje minimi piliečiai valstybių narių teritorijoje gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.“.
Susitarimu nereglamentuojamos diplomatų skyrimo valstybėse narėse procedūros. Taikoma įprasta akreditavimo procedūra.
III. BENDRADARBIAVIMAS DĖL DOKUMENTO SAUGUMO
Prie Susitarimo pridėtoje bendroje deklaracijoje Šalys susitaria, kad pagal 10 straipsnį įsteigtas jungtinis komitetas turėtų įvertinti, kokį poveikį Susitarimo veikimui turi atitinkamų kelionės dokumentų saugumo lygis. Šiuo tikslu Šalys įsipareigojo reguliariai informuoti viena kitą apie priemones, kurių imtasi, siekiant, kad vienam asmeniui nebūtų išduodami keli kelionės dokumentai, apie priemones, kuriomis nustatomi kelionės dokumentų saugumo techniniai aspektai, ir apie priemones, susijusias su kelionės dokumentų išdavimo personalizavimo procesu.
IV. STATISTIKA
Kad Susitarimu įsteigtas Jungtinis komitetas galėtų veiksmingai stebėti, kaip vykdomas Susitarimas, valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi kas šešis mėnesius pateikti Komisijai to laikotarpio mėnesinius statistinius duomenis, visų pirma susijusius su, jeigu įmanoma:
išduotų daugkartinių vizų skaičiumi;
nemokamai išduotų vizų skaičiumi.
V. EUROPOS SĄJUNGOS DEKLARACIJA DĖL VIZŲ REŽIMO SUPAPRASTINIMO ŠEIMOS NARIAMS
Nors Susitarime nėra teisiškai privalomų teisių ir prievolių didesnio Gruzijos gyventojų, kurie yra valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenančių Gruzijos piliečių artimieji, skaičiaus judėjimui supaprastinti, Europos Sąjunga atsižvelgia į Gruzijos pasiūlymą taikyti platesnę "artimųjų", kurie gali naudotis vizų teikimo supaprastinimu, sąvokos apibrėžtį ir suvokia, koks Gruzijai svarbus šios asmenų kategorijos judumo supaprastinimas.
Dėl to, siekiant palengvinti didesnio skaičiaus asmenų, turinčių giminystės ryšių (visų pirma seserų bei brolių ir jų vaikų) su Gruzijos piliečiais, teisėtai gyvenančiais valstybių narių teritorijoje, judumą, prie Susitarimo pridedamoje deklaracijoje valstybių narių konsulinės įstaigos raginamos visapusiškai pasinaudoti acquis numatytomis galimybėmis šios kategorijos asmenims taikyti supaprastintą vizų režimą, įskaitant, visų pirma, iš pareiškėjų reikalaujamų įrodomųjų dokumentų supaprastinimą, atleidimą nuo prašymų išduoti vizą tvarkymo mokesčių ir, tam tikrais atvejais, daugkartinių vizų išdavimą.