EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 02 16

COM(2016) 61 final

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Švedijos paraiška „EGF/2015/009 SE/Volvo Trucks“)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinės paramos taisyklės nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 1 (toliau – EGF reglamentas).

2.2015 m. rugsėjo 16 d. Švedija pateikė paraišką „EGF/2015/009 SE/Volvo Trucks“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš „Volvo Group Truck Operation, EMEA“ ir keturių tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių Švedijoje atleista darbuotojų 2 .

3.Išnagrinėjusi šią paraišką Komisija, laikydamasi visų EGF reglamento taikytinų nuostatų, padarė išvadą, kad sąlygos finansinei paramai iš EGF suteikti yra įvykdytos.

PARAIŠKOS SANTRAUKA

PARAIŠKOS VERTINIMAS

Procedūra

4.Švedija paraišką „EGF/2015/009 SE/Volvo Trucks“ pateikė 2015 m. rugsėjo 16 d., t. y. per 12 savaičių nuo dienos, kurią buvo įgyvendinti EGF reglamento 4 straipsnyje nustatyti intervencijos kriterijai. Komisija patvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. gavo paraišką, ir 2015 m. rugsėjo 30 d. paprašė Švedijos papildomos informacijos – per dvi savaites nuo paraiškos pateikimo. Papildoma informacija pateikta per šešias savaites nuo prašymo. 12 savaičių terminas, iki kurio gavusi tinkamai užpildytą paraišką Komisija turėtų baigti pareiškėjo atitikties EGF finansinės paramos suteikimo sąlygoms vertinimą, baigiasi 2016 m. vasario 3 d.

5.Išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija nesugebėjo laikytis šio termino. Paaiškinimas pagal Reglamento Nr. 1309/2013 8 straipsnio 4 dalį toks: laikotarpiu, kuriuo Komisija rengė pasiūlymą, buvo neįprastas specialistų trūkumas.

Paraiškos tinkamumas

Susijusios įmonės ir paramos gavėjai

6.Paraiška teikiama dėl 470 darbuotojų, kurie buvo atleisti iš „Volvo Trucks“, ir 177 darbuotojų, kurie buvo atleisti iš 4 tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių. Pagrindinė įmonė vykdo veiklą ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas prie NACE 2 red. 29 skyriaus (Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba). Darbuotojai iš pagrindinės įmonės daugiausia atleisti NUTS 2 lygio SE33 regione (Aukštutiniame Norlande).

Intervencijos kriterijai

7.Šią paraišką Švedija pateikė laikydamasi 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje ne mažiau kaip 500 darbuotojų būtų atleista arba savarankiškai dirbančių asmenų veikla būtų nutrūkusi, įskaitant atleistus darbuotojus jos tiekimo ir galutinės gamybos grandies įmonėse ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko.

8.Šios paraiškos ataskaitinis keturių mėnesių laikotarpis: 2015 m. vasario 24 d. – 2015 m. birželio 24 d.

9.Atleistų darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu:

–470 darbuotojų, atleistų iš „Volvo Trucks“,

–177 darbuotojai, atleisti iš 4 „Volvo Trucks“ tiekėjų ir tolesnės gamybos grandies įmonių.

Atleistų darbuotojų ir darbo veiklą nutraukusių asmenų skaičiaus apskaičiavimas

10.Apskaičiuotas ataskaitiniu laikotarpiu atleistų darbuotojų skaičius:

–647 – nuo darbo sutarties nutraukimo de facto dienos ar nuo jos galiojimo pabaigos.

Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai

11.Taigi bendras reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų skaičius yra 647.

Darbuotojų atleidimo sąsaja su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos

12.Siekdama nustatyti darbuotojų atleidimo ir esminių globalizacijos sukeltų pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių sąsają, Švedija teigia, kad komercinių transporto priemonių, sudarančių palyginti nedidelę stambios automobilių pramonės dalį, gamybos srityje nebedominuoja Europos ir Šiaurės Amerikos gamintojai. Technologijų srityje lyderiai neabejotinai yra vadinamosios triados (Šiaurės Amerikos, išskyrus Meksiką, Europos ir Japonijos) rinkose įsikūrę gamintojai, tačiau per bendrąsias įmones su įsitvirtinusiais Vakarų rinkos lyderiais prieigą prie naujų technologijų įgijo besiformuojantys Azijos sunkvežimių gamintojai Kinijoje ir Indijoje.

13.Šiuo metu Kinija yra pasaulinės komercinių transporto priemonių gamybos lyderė, užimanti 34,1 proc. rinkos dalį. 2014 m. JAV buvo antra pagal dydį komercinių transporto priemonių gamintoja (2,8 mln. vienetų), užimanti 15 proc. pasaulio rinkos. Trečioje vietoje buvo ES, kurioje pagaminama beveik 2,2 mln. vienetų (12,1 proc. pasaulio rinkos). JAV, ES ir Kinija kartu pagamina daugiau nei 60 proc. viso pasaulio komercinių transporto priemonių. 2014 m. pasaulinė komercinių transporto priemonių gamyba išliko stabili (−1 proc.) – užregistruota daugiau nei 18 mln. vienetų; triados rinkose būta augimo. Dėl lengvųjų komercinių transporto priemonių segmento, kuriame pagaminta 1,8 mln. vienetų, ES komercinių transporto priemonių gamyba padidėjo. Minėtas segmentas sudarė beveik 82 proc. visos komercinių transporto priemonių gamybos. Tačiau, palyginti su 2013 m. 6 , komercinių transporto priemonių rinkos sunkiasvorių sunkvežimių gamybos segmente užregistruota neigiama tendencija.

14.2014 m. užfiksuota didelių ES prekybos pokyčių – ES gamintojų transporto priemonių eksportas sumažėjo, o importas padidėjo. 2014 m. ES komercinių transporto priemonių eksporto srityje lengvųjų komercinių transporto priemonių eksportas sumažėjo 3,9 mlrd. EUR (−12,5 proc.), o sunkiasvorių komercinių transporto priemonių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų – 6,3 mlrd. EUR (−10 proc.) 7 . Todėl bendrai sumažėjo ES eksportas (−11 proc.). Bendras komercinių transporto priemonių importas į Europos Sąjungą padidėjo (+ 10,7 proc.)7. Daugiau kaip pusė ES komercinių transporto priemonių importuota iš Turkijos (+2,4 proc.), antroje vietoje buvo Kinija (+2,4 proc.). Labai padidėjo importas iš JAV (+9,3 proc.), dar labiau – iš Tailando (+51,7 proc.)7. Dėl šios tendencijos, kurią rodo minėti skaičiai, ES komercinių transporto priemonių prekybos balansas, nors tebėra teigiamas, sumažėjo 25 proc., palyginti su ankstesniais metais.

15.Sustiprėjo ne vienas stambus Azijos gamintojas ir, nors jie iš esmės aprūpina savo vidaus rinkas, jie taip pat plėtoja technologijas, kad galėtų konkuruoti pasaulinėje arenoje. Kad galėtų konkuruoti sunkvežimių sektoriuje, Europos gamintojai turės padidinti gamybos priemonių našumą brandžiose rinkose. „Volvo“ strategijoje 8 nurodyta, kad, atsižvelgiant į šias tendencijas, imtasi veiksmų: „Volvo“ ėmėsi optimizavimo ir išlaidų mažinimo priemonių, taip pat ėmė aktyviai investuoti Azijoje, kaip matyti iš 2013 m. susitarimo su Kinijos gamintoju „Dongfeng Motor Group Company Limited“ (DFG), kurį pasirašius įsigyta 45 proc. DFG patronuojamosios bendrovės „Dongfeng Commercial Vehicles“8.

16.Naujausi duomenys taip pat atspindi tai, kad ne ES komercinių transporto priemonių gamintojai ir pirminės įrangos gamintojų (PĮG) tiekėjai tampa vis kompleksiškesni ir gali savo eksportą nukreipti į Europos rinką.

17.Konsultavimo bendrovė „Deloitte“ teigia 9 , kad sunkvežimių rinkos pigieji segmentai palaipsniui stiprina gebėjimus ir skverbiasi į aukštesnių standartų segmentus: daugeliu atveju steigiamos bendrosios įmonės su triados rinkos gamintojais ir (arba) pagrindiniais tiekėjais. Tam, kad Europos sunkvežimių rinka išliktų pelninga, reikia struktūrinių pokyčių.

18.Pastaraisiais metais Europos pramonė buvo konsoliduojama, o jos gamybos pajėgumus pasaulio mastu buvo siekiama pritaikyti, atsižvelgiant į paklausos sumažėjimą visame pasaulyje. Tai, kad MAN ir „Volkswagen Commercial Vehicles“ įsigijo bendrovę „Scania“, yra vienas naujausių pavyzdžių, rodančių pastangas sukurti vieną pirmaujančių komercinių transporto priemonių grupių. Organizacija „IBM Institute for Business Values“ teigia 10 , kad „šiuo metu sunkvežimių pramonė negali išvengti pokyčių ir turi iš esmės keisti savo veiklos modelius“.

19.Griežtai reguliuojamai sunkvežimių pramonei, kurios rinkos itin cikliškos, buvo sunku iš esmės pasikeisti ir prisitaikyti, nors to reikėjo. Taigi globalizacija – šiuo metu vienas pagrindinių poveikį sunkvežimių pramonei darančių išorės veiksnių. Remiantis ACEA ataskaita6, pastaraisiais metais sunkvežimių rinka darėsi vis globalesnė: įvairūs šio sektoriaus pokyčiai susiję su globalizacija ir jos veikiami. Tai padidins konkurenciją, nes manoma, kad besiformuojančių rinkų PĮG iki 2030 m. pateks į Vakarų rinkas, o tai padidins spaudimą kainoms. Tam, kad sumažintų investicines sąnaudas, augtų ir pašalintų naujų konkurentų keliamą riziką, Vakarų PĮG stagnaciją savo rinkose kompensuos aktyviau bendradarbiaudami.

20.Bendrovės „Price Waterhouse Cooper“ (PWC) ataskaita 11 rodo, kad dėl pigiųjų sunkvežimių segmento plėtojimo prireiks keisti veiklos modelius. Šis pokytis gali paskatinti gamybos perkėlimą į augančias besiformuojančias rinkas. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinė konkurencija nuolat skatino vis didesnį konsolidavimą, bendradarbiavimą ir partnerystės projektus. Tikėtina, kad ši tendencija išliks, visų pirma Vakarų PĮG ir besiformuojančių rinkų PĮG santykių srityje. Šie pokyčiai panašūs į lengvųjų automobilių sektoriaus pokyčius dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Manoma, kad iki 2030 m. besiformuojančių rinkų gamintojai pateks į Vakarų rinkas, o tai padidins spaudimą kainoms.

21.Artimiausiais metais kai kurios ryškios komercinių transporto priemonių pramonės tendencijos turės įtakos pasaulinei konkurencijai ir ją padidins. Dėl tokių veiksnių, kaip demografiniai pokyčiai ir didėjanti urbanizacija, reguliavimo klausimai, pvz., kelio ir kiti mokesčiai, prekybos kliūtys dėl nacionalinės teisės aktų, aplinkos apsaugos reikalavimai, kuro naudojimo efektyvumas, sauga, saugumas ir pan., didės sąnaudos, visų pirma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, ir stiprės konkurencija. ES gamintojai turi tam pasirengti.

22.Dėl dalies tarptautinių tiekimo grandinių perkėlimo ir triados rinkos gamintojų vykdomos gamybos jau juntamas globalizacijos poveikis užimtumo modeliams ir darbo užmokesčiui. Naujausiuose KPMG 12 , „PwC“11 ir Tillväxtverket 13 tyrimuose pabrėžiama, kad pasaulinės konkurencijos sąlygomis didelės gamybos sąnaudos nebebus priimtinos.

23.Todėl Švedijos valdžios institucijos teigia, kad dalinį „Volvo“ Umeo padalinio perkėlimą paskatino poreikis didinti veiksmingumą ir mažinti išlaidas, atsižvelgiant į dabartinę ir būsimą pasaulinę konkurenciją8.

24.Iki šiol pateiktos 22 su variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba susijusios EGF paraiškos, įskaitant aptariamąją; 12 iš jų buvo dėl globalizacijos sukeltų prekybos pokyčių, 10 – dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.

Darbuotojų atleidimą ir darbo veiklos nutraukimą lemiantys įvykiai

25.„Volvo Group“ yra vienas didžiausių pasaulyje sunkvežimių, autobusų, statybos įrangos ir laivų bei pramoninių variklių gamintojų. Grupė taip pat teikia išsamius sprendimus finansavimo ir paslaugų srityse. Grupės būstinė yra Geteborge, grupėje dirba maždaug 100 000 darbuotojų, ji turi gamyklų 19 šalių ir gaminius parduoda daugiau negu 190 rinkų.

26.Nuo 1999 m. „Volvo Car Corporation“ nebėra „Volvo Group“ dalis, bet „Volvo Group“ ir „Volvo Cars“ prekės ženklas vis dar tas pats. 1999 m., siekiant išspręsti su šiomis dviem bendrovėmis susijusius prekės ženklo klausimus, įsteigta nauja bendrovė „Volvo Trademark Holding AB“. „Volvo Cars“ ir „Volvo Group“ yra atskiri subjektai, tačiau bendradarbiauja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir su prekių ženklais, pvz., „ Volvo Ocean Race“, susijusiais investicijų klausimais.

27.„Volvo Group Truck Operations“ (GTO) apima visą grupės variklių ir pavarų dėžių gamybą, taip pat „Volvo“, „Renault“, „Mack“ ir UD sunkvežimių gamybą. GTO taip pat tiekia atsargines dalis grupės klientams ir rūpinasi logistika. Per pastarąjį dešimtmetį „Volvo Group“ dėl tokių įsigytų subjektų kaip „Renault Trucks“, „Mack“, „UD Trucks“ ir SDLG plėtėsi ir kartu įgijo prieigą prie naujų prekių ženklų ir rinkų. Vienas šios strategijos etapų buvo 45 proc. Kinijos bendrovės „Dongfeng Commercial Vehicles“ įsigijimas 2015 m. sausio mėn.

28.GTO dabar turi užtikrinti didesnį gamybos grandinės veiksmingumą. Tai turi įtakos operacijoms Umeo gamykloje. Pasauliniu mastu „Volvo Group“ darbuotojų skaičių sumažino maždaug 10 proc.: nuo 110 000 iki 100 000. Švedijoje per pastaruosius ketverius metus darbuotojų skaičius sumažintas nuo 25 000 iki 21 000 (įskaitant šiais metais sumažintą darbuotojų skaičių Umeo gamykloje).

29.Umeo gamykla priklauso bendrovei GTO, kurioje visame pasaulyje dirba apie 33 000 darbuotojų. Umeo gamyklos darbuotojų atleidimas turėjo įtakos ir „Volvo Logistics and Parts“ darbuotojams, kurie priklauso GTO struktūrai.

30.Umeo gamykla, kaip „Volvo Group“ pasaulinės pramonės sistemos dalis, gamina „Volvo“ prekės ženklo sunkiųjų krovininių automobilių kabinas Europai, tam tikras kabinas surinkimo gamykloms užsienyje, taip pat visas „Volvo“ kabinų presuotąsias dalis kitiems žemynams (Brazilija, Azija). Kabinos įrengiamos Tiuvės gamykloje netoli Geteborgo.

31.2015 m. pradėta įgyvendinti „Volvo Group“ europinė optimizavimo programa. Pagal šią programą Umeo gamyklos padalinys, kuris specializuojasi sunkiųjų krovininių automobilių kabinų presavimo, dažymo ir kabinų įrengimo srityse, perkeltas į Tiuvės gamyklą, kad būtų arčiau galutinės sunkvežimių surinkimo gamyklos.

32.„Volvo“ taip pat pranešė atleidęs darbuotojų Geteborge ir Eskilstiunoje. Nors atleisti Umeo gamyklos darbuotojai sudaro didžiausią tikslinių paramos gavėjų dalį, įtraukti ir Geteborge bei Eskilstiunoje atleisti darbuotojai. Be to, „Volvo“ veiksmingumo didinimo programa turėjo įtakos subrangovams, ypač Umeo mieste.

33.Diskusijos apie galimą EGF paramą Umeo mieste pradėtos 2014 m. kovo mėn. Iki to laiko atsakingas vadovas ir profsąjungų atstovas kiekvieną darbuotoją asmeniškai informavo apie planuojamus atleidimus. Per pirmąjį susitikimą 2014 m. kovo 18 d. suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai regione sutarė, kad atleidimai iš „Volvo“ padarytų didelį neigiamą poveikį regionui, taip pat turėtų įtakos ir kitoms bendrovėms, todėl būtina imtis veiksmų.

34.Pirmieji pranešimai apie atleidimus Geteborgo GTO pateikti 2014 m. balandžio 14 d., dar kitiems darbuotojams apie atleidimus pranešta gegužės 19 d.. 2014 m. birželio 16 d. apie atleidimus pranešta darbuotojams Eskilstiunoje.

Tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar šalies ekonomikai ir užimtumui

35.Vesterboteno apskrities (kurios sostinė yra Umeo) gyventojų skaičius 2014 m. pradžioje buvo apie 262 360, t. y. maždaug 2,7 proc. šalies gyventojų; ši dalis mažėja. Apskritai Arkties regiono, kaip ir kitų retai apgyvendintų vietovių, darbo rinkos yra labiau pažeidžiamos, nes dėl geografinės izoliacijos ir atšiauraus klimato kurti darbo vietas ir didinti užimtumą yra brangiau nei kituose regionuose.

36.2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje darbą apskrityje turėjo 9 400 žmonių (7,2 proc. užregistruotos darbo jėgos), t. y. apie 1 000 žmonių mažiau negu tuo pačiu metu 2013 m. Šalies nedarbo lygis tuo metu siekė 7,9 proc..

37.Neseniai paskelbtoje Vesterboteno regiono ataskaitoje, kurios pavadinimas „Iki 2025 m. Vesterbotene prireiks 40 000 naujų darbuotojų“, nurodytos šios problemos: mažėjanti darbo jėga ir menkos investicijos į MVĮ. Remiantis ataskaita, kasmet iš darbo rinkos pasitraukia apie 3 000 asmenų. Daugiausia laisvų darbo vietų regione yra sveikatos sektoriuje ir aukštos kvalifikacijos srityse. Reikia inžinierių, veiklos ir organizacijų vadovų, technikos specialistų. Kvalifikuotos darbo jėgos paklausa didėja, darbuotojų trūksta daugelyje profesinių grupių (visų pirma tose, kurioms reikia labai specialaus išsilavinimo ir aukšto lygio kompetencijos).

38.Atleidimai iš „Volvo“ turės įtakos susijusiam sektoriui ir regionui. Atleidimas iš darbo (atleista 647 darbuotojų) visų pirma skaudžiai palies tikslinės grupės vyresnio amžiaus darbuotojus. Tikėtina, kad atleistiems darbuotojams bus sunku rasti darbą, nes jie neturi regiono darbo rinkai būtinos kompetencijos. Dauguma tikslinių darbuotojų įgiję tik vidurinį išsilavinimą, o darbo vietų būtų tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir inžinieriams su tinkamu aukštuoju išsilavinimu. Todėl projektą įgyvendinti reikės glaudžiai bendradarbiaujant su švietimo ir užimtumo sričių organizacijomis. Projektas gali skatinti kurti įmones ir gerinti darbo ieškančių asmenų įgūdžius bei gebėjimus, kurie atitiktų būsimų darbdavių poreikius. Kadangi regionas yra labai didelis, paramos gavėjams gali tekti daug keliauti.

Mažesnė tikslinių paramos gavėjų dalis yra Siodermanlande (Rytų Švedija) ir Vesterjotalande (Vakarų Švedija). Darbo rinkos šiose vietovėse yra tvirtos, palyginti su Vesterboteno darbo rinka, tačiau tikėtina, kad net Geteborge paramos gavėjams prireiks papildomų švietimo paslaugų, taip pat reikės įgyti įgūdžių kituose sektoriuose. Kalbant apie Eskilstiuną, gali būti galimybė ieškoti darbo didesnėje geografinėje srityje, kuri, be kita ko, galėtų apimti Stokholmą.

Tiksliniai paramos gavėjai ir siūlomi veiksmai

Tiksliniai paramos gavėjai

39.Apskaičiuota, kad priemonėmis pasinaudos 500 atleistų darbuotojų. Šių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, pilietybę ir amžių:

Siūlomų veiksmų tinkamumas

40.Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurias atleistiems darbuotojams teiks Švedijos valstybinė užimtumo tarnyba Arbetsförmedlingen, apima toliau išdėstytus veiksmus (visi jie yra didesnio masto nei veiksmai, kurie būtų įmanomi be EGF paramos).

–Išsamus vertinimas ir individualus planavimas. Šis registravimo procesas apima turimos patirties ir išsilavinimo vertinimą. EGF paramos gavėjų reikmėms jis paspartintas. Gali būti rengiama po kelis prie individualių poreikių pritaikytus susitikimus, be kita ko, su konsultacijas įsidarbinimo klausimais teikiančiomis bendrovėmis.

–Įvairi darbo paieškos veikla ir konsultuojamasis ugdymas. Įprasta Arbetsförmedlingen veikla bus derinama su EGF priemonėmis, pvz., bus individualiai padedama tiesiogiai susisiekti su galimais darbdaviais, taip pat rengiami motyvaciniai susirinkimai ir konferencijos, kuriuose bus pristatoma regiono darbo rinka. Tai bus ypač svarbu tiems tiksliniams darbuotojams, kurie mano, kad jų išsilavinimo nepakanka, kad jie galėtų užimti regione esančias laisvas darbo vietas. Bus siūlomi ir individualūs užsiėmimai, ir darbas grupėse, be to, dalies veiklos bus galima imtis internete.

–Motyvavimo ir sveikatos apsaugos priemonės. EGF paramos gavėjai galės naudotis gydytojų, psichologų ir kognityvinės terapijos specialistų paslaugomis. Tai padės sustiprinti paramos gavėjų motyvaciją ir pagerinti sveikatą tų, kurių sveikatos būklė pablogėjo po atleidimo iš ilgalaikės darbovietės.

–Verslumas ir verslo kūrimas. Išorės ekspertai, konsultuojantys būsimus verslininkus, rengs parengiamuosius kursus planuojantiems kurti verslą asmenims.

–Paramos gavėjai galės gauti veiklos pradžios dotaciją, kai jų verslo idėją patikrins ir patvirtins konsultantai. Dotacija bus išmokama per 6 mėnesių laikotarpį ir galės būti pratęsta iki 12 mėnesių, jei tai rekomenduos konsultantas. Jeigu paramos gavėjai perims įmones, kurių savininkai beveik pasiekę pensinį amžių, EGF dotacija galės suteikti galimybę perdavimo laikotarpiu vadovauti verslui kartu su jau išėjusiais į pensiją asmenimis.

–Švietimas ir mokymas. EGF parama jos gavėjams leis naudotis švietimo ir mokymo paslaugomis, kurios kitomis aplinkybėmis jiems būtų neprieinamos. Kai kurios iš šių paslaugų bus pritaikytos konkrečiai paramos gavėjų poreikiams bendradarbiaujant su Umeo universitetu, aukštosiomis mokyklomis ir regiono bendrovėmis. Tikslinės grupės nariai bus raginami rinktis veiklą nepaisant lyčių stereotipų, pvz., sveikatos priežiūros sektoriuje.

–Mokymas gali būti įvairus – gali būti suteikiamos galimybės įgyti darbo ir gamybinės praktikos patirties (bet kurios amžiaus grupės atstovams), be kita ko, asmenims, ketinantiems steigti arba perimti verslą.

–Kompetencijos pripažinimas. Dalyviams bus siūlomos kompetencijos pripažinimo paslaugos. Kadangi vietos lygmeniu šios paslaugos gali būti neteikiamos, paramos gavėjai galės vykti į specialius centrus.

–Privačių paslaugų teikėjų pagalba ieškant darbo. Darbo paieškos ir kompetencijos pripažinimo srityje tikslinei grupei gali labai padėti Arbetsförmedlingen nusamdyti privatūs paslaugų teikėjai.

–Kelionės išlaidos ir susijusios sąnaudos. Vesterboteno regionas yra didelis, norint pasinaudoti įvairiomis paslaugomis jame tenka daug keliauti ir patirti papildomų išlaidų. Gali būti padengiamos persikėlimo ir persikraustymo dėl naujo darbo kitoje šalies vietovėje sąnaudos, taip pat išlaidos, susijusios su tolimomis kelionėms į pokalbius dėl darbo. Dėl tokių išlaidų turės būti susitariama iš anksto, turės būti pateikiami atitinkami kvitai ir turės būti įmanoma patikrinti, ar tikrai tos išlaidos buvo patirtos.

–Išmokos ieškantiesiems darbo. Jos bus teikiamos paramos gavėjams, kurių atžvilgiu bus vykdoma bet kuri iš pirmiau nurodytų priemonių. Išmokos dydis priklausys nuo konkrečių veiksnių. Parlamento sprendimu nustatyta viršutinė riba – 910 SEK (apie 97 EUR) per dieną. Po pirmųjų 100 dienų ši suma sumažinama iki 760 SEK (apie 81 EUR) per dieną. Biudžete vienam darbuotojui numatyta apie 12 000 EUR suma – tiek lėšų prireiks mokant didžiausią įmanomą išmoką maždaug 128 dienų.

41.Čia aprašyti siūlomi veiksmai yra aktyvios darbo rinkos priemonės, priskiriamos prie tinkamų finansuoti veiksmų, apibrėžtų EGF reglamento 7 straipsnyje. Šie veiksmai nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

42.Švedija pateikė reikiamą informaciją apie veiksmus, kurie atitinkamai įmonei privalomi pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis. Ji patvirtino, kad finansinė parama iš EGF nepakeis tokių veiksmų.

Biudžeto sąmata

Numatomos bendros išlaidos – 2 989 518 EUR; iš jų išlaidos prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms – 2 869 938 EUR ir išlaidos pasirengimo, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai – 119 580 EUR.

43.Bendra iš EGF prašomos finansinės paramos suma yra 1 793 710 EUR (60 proc. visų išlaidų).

44.Lentelėje nurodytiems veiksmams, kaip ir veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą, skirtos išlaidos neviršija 35 proc. bendrų išlaidų, skirtų suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui. Švedija patvirtino, kad šie veiksmai taikomi su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvaus darbo paieškos ar mokymosi veikloje.

45.Švedija patvirtino, kad investicijų, skirtų pradedantiems savarankišką veiklą ar verslą asmenims ir darbuotojams, perimantiems įmonę, sąnaudos neviršys 15 000 EUR vienam paramos gavėjui.

Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis

46.Prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams Švedija pradėjo teikti 2015 m. sausio 30 d. Todėl veiksmų išlaidos bus laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d., išskyrus paramą aukštajam mokslui, kuris laikomas tinkamu finansuoti iki 2018 m. kovo 16 d.

47.Pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF įgyvendinimu, Švedija patyrė 2015 m. sausio 30 d. Todėl parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2018 m. kovo 16 d.

Bendras finansavimas ir iš nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamų veiksmų papildomumas

48.Švedijos vyriausybė pagal bendrojo finansavimo principą EGF priemones finansuoja Arbetsförmedlingen biudžeto lėšomis.

49.Švedija patvirtino, kad pirmiau nurodytos EGF finansuojamos priemonės nebus remiamos pagal kitas Sąjungos finansines priemones.

Tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ar regiono valdžios institucijomis

50.Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinys parengtas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ir jų atstovais bei vietos viešaisiais subjektais. Susijusių vietos subjektų posėdžiai vyko kartą per mėnesį, o atleidimai iš „Volvo“ pirmą kartą aptarti 2014 m. liepos mėn. „Volvo“ žmogiškųjų išteklių padalinys aktyviai bendradarbiavo – padėjo rinkti duomenis ir planuoti priemones.

51.Prie planavimo ir įgyvendinimo prisidėję suinteresuotieji subjektai: Umeo savivaldybė, apskrities administracinė taryba, Vesterboteno regionas, profesinės sąjungos, technologijų verslo centras, prekybos rūmai, verslo organizacija „Företagarna“, Umeo universitetas, Arbetsförmedlingen ir pati bendrovė „Volvo“. Imtasi įvairių priemonių siekiant užtikrinti, kad tikslinė grupė (taip pat žmogiškųjų išteklių tarnybos ir profesinių sąjungų atstovai) susipažintų su EGF teikiamomis galimybėmis.

Valdymo ir kontrolės sistemos

52.Paraiškoje pateiktas valdymo ir kontrolės sistemos aprašas, kuriame nurodyta susijusių įstaigų atsakomybė. Švedija pranešė Komisijai, kad finansinę paramą valdys tarnyba Arbetsförmedlingen, kuri oficialiai paskirta už valdymą ir mokėjimus atsakinga institucija. Projekto sąskaitas nagrinės Vidaus audito skyrius – atskira įstaiga prie Arbetsförmedlingen valdybos. Jo užduotis – nagrinėti PES taikomą vidinės kontrolės ir patikros tvarką, siūlyti patobulinimus ir teikti konsultacijas bei paramą valdybai ir generaliniam direktoriui. Bus reguliariai atliekamas projekto auditas.

Susijusios valstybės narės įsipareigojimai

53.Švedija pateikė visas būtinas garantijas, kad:

–bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant;

–laikytasi nacionaliniuose ir ES teisės aktuose nustatytų su kolektyviniu atleidimu susijusių reikalavimų;

–„Volvo Trucks“ tęsė veiklą po darbuotojų atleidimo, įvykdė teisinius reikalavimus, reglamentuojančius darbuotojų atleidimą, ir atitinkamai pasirūpino savo darbuotojais;

–siūlomi veiksmai nebus finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones ir bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo;

–siūlomi veiksmai papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus;

–finansinė parama iš EGF atitiks procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles.

POVEIKIS BIUDŽETUI

Biudžeto pasiūlymas

54.EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa 14 , 12 straipsnyje;

55.Išnagrinėjusi paraišką pagal taikytinas EGF reglamento 13 straipsnio 1 dalies sąlygas ir atsižvelgusi į tikslinių paramos gavėjų skaičių, siūlomus veiksmus ir numatytas išlaidas, Komisija siūlo mobilizuoti iš EGF 1 793 710 EUR sumą, atitinkančią 60 proc. siūlomų veiksmų bendrų išlaidų, kad būtų suteikta finansinė parama pagal pateiktą paraišką.

56.Siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas bendrai priims Europos Parlamentas ir Taryba, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 15 13 punkte.

Susiję teisės aktai

57.Komisija, pateikdama šį pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas, Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat pateikia pasiūlymą pervesti 1 793 710 EUR sumą į atitinkamą biudžeto eilutę.

58.Kartu su šiuo pasiūlymu dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas Komisija priima sprendimą dėl finansinės paramos kaip įgyvendinimo aktą, kuris įsigalioja tą dieną, kai Europos Parlamentas ir Taryba priima siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Švedijos paraiška „EGF/2015/009 SE/Volvo Trucks“)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 16 , ypač į jo 15 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 , ypač į jo 13 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) tikslas – teikti paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, nutraukusiems darbo veiklą dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, atsiradusių dėl tebesitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 18 12 straipsnyje;

(3)2015 m. rugsėjo 16 d. Švedija pateikė paraišką „EGF/2015/009 SE/Volvo Trucks“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš „Volvo Trucks“ („Volvo Group Truck Operation, EMEA“) ir keturių tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių Švedijoje atleista darbuotojų. Paraiška buvo papildyta papildoma informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 8 straipsnio 3 dalį. Paraiška atitinka EGF finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 13 straipsnyje;

(4)todėl iš EGF turėtų būti mobilizuota 1 793 710 EUR suma finansinei paramai pagal Švedijos pateiktą paraišką suteikti;

(5)siekiant kuo greičiau mobilizuoti EGF lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2016 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 1 793 710 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Jis taikomas nuo [the date of its adoption]*.

19Priimta Briuselyje

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(2) Pagal EGF reglamento 3 straipsnį.

(3) 2012 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujojo regionų suskirstymo laiko eilučių perdavimo (OL L 310, 2012 11 9, p. 34).

(4) OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(5) Laikantis Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 7 straipsnio ketvirtos pastraipos nuostatų.

(6) Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ekonomikos ir rinkos apžvalgos ataskaita (2015 m. kovo mėn.).

(7) Eurostatas, naujausi ACEA apžvalgos ataskaitos duomenys, ACEA (2015 m. kovo mėn.).

(8) 2014 m. „Volvo“ metinė ataskaita. p. 2: www.volvogroup.com (2014 m.).

(9) „Sunkvežimių rinka 2024 m. Tvarus augimas pasaulinėje rinkoje“ (angl. „Truck market 2024, Sustainable Growth in Global Market“), „Deloitte“ (2014 m.).

(10) „Sunkvežimių pramonė 2020 m. Įveikti sąmyšį“ (angl. „Truck 2020 transcending turbulence“), „IBM Global Business Service“ (2015 m. gegužės mėn.).

(11) „Sunkvežimių pramonė 2020 m.“ (angl. „The truck industry in 2020“), „PwC“ (2014 m.).

(12) „Konkuravimas pasaulinėje sunkvežimių pramonėje“ (angl. „Competing in the global truck Industry“), KPMG (2014 m.).

(13) „Den globala fordonsindustrin 2010 ur ett svenskt perspektiv“, Tillväxtverket.

(14) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(15) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(16) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

(17) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(18) Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(19)  Date to be inserted by the Parliament before the publication in OJ.