EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 16

COM(2016) 730 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Bendras 2017 m. biudžeto planų projektų vertinimas

Turinys

III. Overview of the Draft Budgetary Plans    18

ANNEX I: Country-specific assessment of DBPs    

ANNEX II: The methodology and assumptions underpinning the Commission autumn 2016 forecast    

ANNEX III: Sensitivity analysis    

ANNEX IV. Graphs and Tables    

TOC
I. Įvadas 

ES teisės aktuose numatyta, kad, siekiant pagerinti nacionalinės fiskalinės politikos koordinavimą ekonominėje ir pinigų sąjungoje, euro zonos valstybės narės Komisijai iki spalio 15 d. teikia ateinančių metų biudžeto planų projektus (BPP) 3 .

Šiuose planuose apibendrinami biudžeto projektai, kuriuos vyriausybės teikia nacionaliniams parlamentams. Komisija pateikia nuomonę dėl kiekvieno plano, įvertindama, ar jis atitinka valstybės narės įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP).

Be to, reikalaujama, kad Komisija pateiktų bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų vertinimą. Šis vertinimas yra pateikiamas šiame komunikate ir Komisijos komunikate „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“ 4 .

Laikydamosi dviejų dokumentų rinkinio 5 nuostatų, aštuoniolika euro zonos valstybių narių iki spalio 17 d. turėjo pateikti Komisijai savo 2017 m. BPP. Likusi euro zonos šalis, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, plano teikti neprivalo, nes programoje jau numatyta nuodugni fiskalinė stebėsena.

Vadovaudamosi dviejų dokumentų rinkinio elgesio kodekso nuostatomis 6 dvi šalys, Lietuva ir Ispanija, pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtus BPP, nes jose veikė laikinosios vyriausybės. Tikimasi, kad naujosios vyriausybės visą BPP pateiks, kai tik pradės kadenciją.

Komisija, paisydama valstybių narių kompetencijos biudžeto srityje, savo nuomonėse teikia objektyvių politikos patarimų, visų pirma nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams, siekdama padėti įvertinti, ar biudžeto projektuose laikomasi ES fiskalinių taisyklių. Dviejų dokumentų rinkinyje dabar yra numatytas visapusiškų priemonių rinkinys siekiant ekonomikos ir biudžeto politiką laikyti bendru euro zonos interesu, kaip numatyta Sutartyje.

Be to, 2015 m. liepos mėn. Taryba paragino Euro grupę stebėti ir koordinuoti euro zonos valstybių narių fiskalinę politiką ir bendrą visos euro zonos fiskalinės politikos kryptį siekiant užtikrinti ekonomikos augimą skatinančią ir diferencijuotą fiskalinę politiką 7 . Taryba rekomendavo, kad euro zonos valstybės narės, nedarydamos poveikio SAP reikalavimų laikymuisi, „koordinuotų fiskalinę politiką siekiant užtikrinti, kad bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptis atitiktų riziką tvarumui ir ciklo sąlygas“.

2015 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė atnaujintą rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, kuri buvo aptarta Taryboje ir ES vadovų patvirtinta Europos Vadovų Tarybos posėdyje 2016 m. vasario 18–19 d. 8

Šia rekomendacija Komisija grindė savo vertinimą. Laikydamasi metinio Europos semestro ciklo, Komisija kartu su šiuo dokumentų rinkiniu taip pat siūlo naują rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos 2017–2018 m. 9

Šio komunikato tikslas dvejopas. Pirma, remiantis horizontaliu BPP vertinimu, siekiama pateikti bendrą euro zonos biudžeto politikos vaizdą. Šis vertinimas atitinka pavasarį vykdytą stabilumo programų horizontalų vertinimą, tačiau dėmesys kreipiamas į ateinančius metus, o ne į vidutinio laikotarpio fiskalinius planus. Antra, siekiama pateikti BPP apžvalgą šalių lygmeniu, paaiškinant Komisijos vertinimo metodą, konkrečiai taikytą vertinant, ar bus laikomasi SAP reikalavimų. Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis, ir tos, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis, vertinamos atskirai, taip pat atsižvelgiama į reikalavimus, susijusius su valdžios sektoriaus skolos dydžiu ir pokyčiais.

II. Svarbiausios su euro zona susijusios išvados.

BPP ir Komisijos 2016 m. rudens prognozėje pateikta ekonominė perspektyva

Vyriausybės pastebi, kad euro zonoje ekonomika po ekonomikos ir finansų krizės atsigauna stabiliai, tačiau atsigavimas negreitėja. Remiantis BPP pateiktomis makroekonominėmis prielaidomis, 2016 m. aštuoniolikoje atitinkamų euro zonos valstybių narių (EZ 18) BVP išaugs 1,7 %, t. y. šiek tiek mažiau negu 1,8 %, kaip buvo numatyta rengiant stabilumo programas 2016 m. balandžio mėn. (1 lentelė). 2017 m. augimo perspektyva atitinka tokį patį modelį: EZ 18 numatomas 1,6 % BVP augimas, palyginti su stabilumo programose prognozuotu 1,7 %. Jeigu, kaip prognozuojama, ekonomikos atsigavimas toliau vyks, nors ir nespartės, skirtumas tarp faktinės ir potencialios gamybos apimties toliau mažės. Remiantis planais numatoma, kad EZ 18 gamybos apimties atotrūkis 2016 m. bus -0,8 % potencialaus BVP ir toliau mažės iki -0,5 % 2017 m., nors dar 2014 m. jis buvo žemesnis nei -2 %. Ši tendencija yra akivaizdi daugumoje valstybių narių, tačiau skirtingose šalyse ji skiriasi. Infliacija išliks nedidelė, numatoma, kad 2016 m. SVKI infliacijos lygis labai sumažės, palyginti su pavasarį pateiktomis stabilumo programomis. Remiantis BPP, 2016 m. infliacijos lygis bus 0,4 %, tačiau prognozuojama, kad 2017 m. jis padidės iki 1,2 % (šiek tiek mažesnis, negu stabilumo programose pateikta 2017 m. projekcija – 1,4 %). Septyniolika valstybių narių laikosi Reglamento (ES) Nr. 473/2013 reikalavimo, kad biudžeto projektas būtų pagrįstas nepriklausomos įstaigos patvirtintomis arba parengtomis makroekonominėmis prognozėmis 10 .

Ekonominė padėtis pagal aštuoniolika BPP iš esmės patvirtinama Komisijos prognozėje. Ji taip pat rodo, kad ekonomika nors ir vangiai, bet nuosekliai atsigauna esant sudėtingoms sąlygoms visame pasaulyje. Komisijos prognozėje numatoma, kad realusis BVP augs šiek tiek lėčiau (nuo 1,7 % 2016 m. jis sumažės iki 1,5 % 2017 m.). Šiuo metu vidaus paklausą palaiko kelių veiksnių derinys: žemos naftos kainos, šalutinis dar santykinai žemo euro keitimo kurso poveikis ir palanki pinigų politika. Tačiau pagrindinių vidaus paklausos pokyčių procesas tebėra lėtas. Pasaulio ekonominės sąlygos darosi vis neapibrėžtesnės, ypač po Jungtinės Karalystės referendumo dėl narystės ES ir dėl kitų geopolitinių pokyčių , o pasaulinė prekyba sulėtėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, akivaizdu, kad labai svarbu stiprinti vidaus ekonomikos augimo šaltinius. Be to, dėl kai kurių pokyčių, pavyzdžiui, dėl tolesnio pasaulinės prekybos blogėjimo, augimas gali susilpnėti labiau, negu numatė Komisija. Trapus, tačiau nuolatinis ekonomikos atsigavimas matyti iš toliau mažėjančio faktinės ir potencialios gamybos apimties skirtumo, kaip numatyta Komisijos prognozėje. Numatoma, kad 2014 m. neigiamas gamybos apimties atotrūkis, siekęs 2,2 % potencialaus BVP, šiais metais sumažės iki 0,8 %, o 2017 m. – 0,5 %. Kadangi vis dar kyla abejonių dėl kai kurių valstybių narių gamybos apimties atotrūkio vertinimo, Komisija išnagrinėjo galimybes patobulinti metodiką ir jos taikymą, kartu toliau nuosekliai laikantis principų, pagal kuriuos nustatomi fiskaliniai reikalavimai valstybėms narėms (žr. 1 langelį).

Nors ir lėtas, bet pastovus augimas neatsispindi kainų pokyčiuose, nes infliacijos perspektyva bendru lygmeniu tebėra neaiški. Komisijos prognozėje šiais metais numatoma tik 0,3 % SVKI infliacija, 2017 m. – 1,4 %, o tai rodo mažėjantį gamybos apimties atotrūkį ir labai palankią pinigų politikos kryptį. Nepaisant valstybių narių skirtumų, daroma prielaida, kad 2017 m. palūkanų normos tebebus kaip niekad mažos. Taip pat numatoma, kad 2017 m. išliks didelis iš investicijų sutaupytų lėšų perviršis, ir prognozuojama, kad euro zonos išorės balanso perteklius bus 3,5 % BVP – tik šiek tiek mažesnis už 2016 m. perteklių (3,7 % BVP).

BPP ir Komisijos 2016 m. rudens prognozėje pateikta fiskalinė perspektyva

Remiantis BPP planuojama, kad šiais ir kitais metais bendras nominalus biudžeto deficitas toliau mažės. Prognozuojama, kad 2016 m. EZ 18 deficitas sieks 1,8 % BVP, t. y. sumažės 2,0 %, palyginti su praėjusiais metais 11 . Planuojama, kad 2017 m. bendras deficito santykis sumažės iki 1,5 % BVP. Šis koregavimas mažesnis negu stabilumo programose prognozuojamas 0,5 procentinio punkto sumažinimas 2017 m., nors deficitas 2016 m. buvo šiek tiek mažesnis, negu buvo numatyta pavasarį. Atsižvelgiant į šiek tiek pablogintą makroekonominę perspektyvą, tai rodo, kad mažesnio deficito sumažėjimo priežastis tebėra ta pati – mažesnės fiskalinės pastangos (žr. toliau). Numatoma, kad keliose valstybėse narėse įtakos išlaidų pokyčiams turės išaugusios išlaidos, susijusios su pabėgėlių krize ir saugumo priemonėmis.

1 lentelė. 2016–2017 m. suvestinių ekonomikos ir biudžeto rodiklių apžvalga (EZ 18)

Remiantis BPP, 2016–2017 m. biudžeto būklė, vertinant pagal bendro struktūrinio balanso pokytį, išliks iš esmės stabili. Planuojama, kad 2016 m. struktūrinis balansas šiek tiek sumažės (0,2 % BVP), o kitais metais – padidės 0,1 % BVP. Struktūrinio biudžeto būklės tendencija bendru lygmeniu iš esmės patvirtinama naudojant alternatyvų diskrecinių fiskalinių pastangų (DFP) vertinimą, iš kurio matyti, kad galima tikėtis neigiamo 0,4 % koregavimo 2016 m. ir 0,2 % koregavimo 2017 m. pagal BPP. (4 priedo A4.1 diagrama) 12 . Tačiau, atsižvelgiant į abejones, kylančias dėl gamybos apimties atotrūkio įverčių, nereikėtų pervertinti 2016 m. pokyčių. Šie pokyčiai iš esmės atitinka 2016–2017 m. laikotarpio projekcijas, įtrauktas į pavasario stabilumo programas. Fiskalinis konsolidavimas sustabdytas laipsniškai gerėjančios, bet dar netvirtos, ekonominės perspektyvos ir mažėjančio gamybos apimties atotrūkio sąlygomis. Vertinant tai kartu su faktu, kad 2016 m. pradžioje tik penkios valstybės narės (ir tik viena iš didžiausios ekonomikos šalių) planuoja 2017 m. pabaigoje 13 pasiekti arba viršyti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus, 2017 m. planuojamas struktūrinis koregavimas turbūt neatitiks SAP reikalavimų. Vis dėlto bendrą koregavimą šiuo požiūriu reikėtų laikyti tik orientaciniu, nes jis neatskleidžia svarbių valstybių narių skirtumų, palyginti su SAP reikalavimais, kurie yra Komisijos konkrečioms šalims skirtų vertinimų objektas. 

Pagal Komisijos 2016 m. rudens prognozę numatoma, kad bendras nominalus deficitas sumažės nuo 1,8 % BVP 2016 m. iki 1,5 % BVP 2017 m., o struktūrinis balansas per dvejų metų laikotarpį bus iš esmės stabilus. Komisijos numatomas struktūrinio balanso stabilumas 2016 ir 2017 m. apima prognozę, kad sumažės palūkanų išlaidos: 0,2 % BVP 2016 m. ir 0,1 % BVP 2017 m. Bendru lygmeniu Komisijos prognozėje apskaičiuota, kad struktūrinis pirminis balansas sumažės 0,4 % BVP 2016 m. ir 0,2 % BVP 2017 m. Šį vertinimą patvirtina DFP, iš kurio matyti toks neigiamas koregavimas: 2016 m. – 0,5 % BVP, o 2017 m. – 0,3 % BVP. Todėl pajamos, gaunamos dėl kaip niekad mažų valdžios sektoriaus skolos palūkanų normų, dažniausiai nėra naudojamos deficitui sumažinti. Euro grupė rekomendavo šias pajamas naudoti viešiesiems finansams pagerinti ir, priklausomai nuo konkrečios šalies padėties, investuoti į infrastruktūrą arba struktūrines reformas 14 .

Bendra euro zonos deficito padėtis iš esmės sutampa BPP ir Komisijos prognoze. Dėl skirtingų kiekvienai šaliai savitų priežasčių atskirų BPP ir Komisijos deficito prognozių skirtumai gali būti santykinai didesni. Komisija prognozuoja, kad deficitas bus didesnis daugumoje šalių, palyginti su atitinkamais BPP, o didžiausi skirtumai bus Slovėnijoje, Portugalijoje, Belgijoje ir Lietuvoje (4 priedo A4.1 lentelė ir A4.4 diagrama). Likę teigiami prognozių skirtumai neviršija 0,3 procentinio punkto ribos, o mažesnis deficito rodiklis Komisijos prognozėje numatytas Vokietijoje, Kipre, Estijoje, Latvijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje.

Panašu, kad bendro struktūrinio balanso pokyčio pasiskirstymas valstybėse narėse neatspindi valstybių narių padėties SAP reikalavimų ir turimų fiskalinio manevravimo galimybių atžvilgiu. Visų pirma numatoma, kad kai kurios valstybės narės, kurios dar toli gražu nėra pasiekusios savo vidutinio laikotarpio tikslų, pavyzdžiui, Ispanija, Prancūzija ir Italija, vykdys ekspansinę politiką arba labai nedidelio masto fiskalinį koregavimą. Ir atvirkščiai, numatoma, kad kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, kurios viršija savo vidutinio laikotarpio tikslus, menkai pasinaudos fiskalinio manevravimo galimybėmis.

Kalbant apie valstybės skolą, BPP numatoma, kad 2014 m. pasiekęs didžiausią vertę – 93 % BVP – bendras skolos santykis turėtų toliau mažėti tiek 2016 m., tiek 2017 m., o tai atitinka projekcijas, kuriomis grindžiamos stabilumo programos. Tai lemia teigiami pirminiai balansai ir palankūs atsargų ir srautų koregavimai 15 . Planuojamas bendras skolos santykis 2017 m. – 89 % BVP– slepia didelius nacionalinių duomenų skirtumus. Skolos santykis atskirose valstybėse narėse labai skiriasi – nuo 133 % BVP Italijoje iki 10 % BVP Estijoje. Graikijos, kurios skola itin didelė, duomenys neįtraukti.

Komisijos prognozės atitinka valstybių narių prognozuojamą bendrą skolos santykį. Nors bendras skolos santykis tebėra labai aukštas, Komisija numato, kad jis kris tiek šiais, tiek kitais metais ir 2017 m. sieks 89,1 % BVP, ir tai lems tie patys veiksniai, kurie yra nurodyti vyriausybių planuose (sumažėjusi skolos palūkanų našta ir sniego gniūžtės poveikis bendru lygmeniu nebeturi įtakos skolos augimui). Tačiau taip pat reikėtų pripažinti, kad didelės euro zonos skolos dalies sumažėjimą lemia Vokietija. Jeigu atliekant skaičiavimus Vokietija neįtraukiama, bendras skolos santykis, kurį prognozuoja Komisija, tiek 2016, tiek 2017 m. sumažėja tik 0,2 procentinio punkto, palyginti su 1 procentinio punkto sumažėjimu, jei skaičiuojama Vokietiją įtraukus. Be to, bendras skolos santykis išlieka gerokai didesnis (neįtraukus Vokietijos) ir sudaro 99 % BVP. Vėlgi, dėl skirtingų kiekvienai šaliai savitų priežasčių BPP ir Komisijos prognozių skirtumai gali būti didesni valstybių narių lygmeniu. Didesni teigiami skirtumai yra Portugalijos ir Prancūzijos atveju, tačiau yra ir neigiamų skirtumų keliose šalyse, kur Komisijos skolos projekcijos yra mažesnės už valstybių narių projekcijas (4 priedo A4.3 lentelė ir A4.5 diagrama). Bendru lygmeniu valstybių narių prognozuojamas skolos pokytis 2017 m. yra didesnis, negu prognozuojamas Komisijos ir tai yra daugiausia susiję su atsargų ir srautų koregavimu.

Bendro euro zonos skolos santykio negalima vertinti pagal atitiktį SAP skolos reikalavimams, nes jai priklausančios valstybės narės turi skirtingą statusą SAP atžvilgiu 16 . Tačiau dešimčiai euro zonos valstybių narių, pateikusių BPP, taikomas skolos mažinimo kriterijus. Remiantis Komisijos prognoze, numatoma, kad septynios iš dešimties šį kriterijų (arba, jei taikytina, pereinamojo laikotarpio skolos taisyklę) atitiks.

Stabilumo ir augimo pakto taikymas

Pagal pakto prevencinėje ir korekcinėje dalyse įtvirtintą lankstumą leidžiama atsižvelgti į išskirtines išlaidas, susijusias su neįprastais įvykiais, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurie turi didelį poveikį viešiesiems finansams. Kaip ir 2015 m., kai kurių valstybių narių (Austrijos, Belgijos, Italijos, Slovėnijos ir Suomijos) BPP minimas išskirtinio masto atvykstančių pabėgėlių srauto poveikis biudžetui. Panašiu pagrindu Belgija, Italija ir Austrija savo BPP taip pat nurodo papildomas išlaidas, susijusias su terorizmo grėsme. Be to, Italija pateikė prašymą taikyti specialųjį režimą dėl išlaidų, patirtų dėl neseniai įvykusių žemės drebėjimų. Suomija paprašė 2017 m. leisti pasinaudoti struktūrinės reformos ir investicijų išlyga; nors dėl nacionalinių rinkimų Lietuva pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtą BPP, ji taip pat nurodė ketinanti prašyti leisti pasinaudoti struktūrinės reformos išlyga.

Koregavimo reikalavimai pagal SAP prevencinę ir korekcinę dalis nustatomi pagal struktūrinio balanso pokytį. Komisija įvertins (ex post kiekvieno atskiro atvejo) laikiną nukrypimą nuo 2016 ir 2017 m. reikalavimų, atsiradusį dėl papildomų išlaidų per kiekvienus iš šių metų, kurias lėmė patirtos išskirtinio masto išlaidos, palyginti su praėjusiais metais. Jei reikia, Komisijos nuomonės dėl BPP apima faktinius pareiškimus, kaip atitikties vertinimas gali būti paveiktas, jeigu būtų patikslintas, atsižvelgiant į su neįprastais įvykiais, pavyzdžiui, pabėgėlių srautu, susijusias išlaidas ir su terorizmo grėsme susijusias išlaidas.

Fiskalinio koregavimo struktūra

BPP numatomi tik labai nedideli visos euro zonos 2016–2017 m. viešųjų finansų sudėties pokyčiai (A4.5 lentelė ir 4 priedo A4.2a–b diagramos). Planuojama, kad 2017 m. valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis sumažės 0,4 procentinio punkto. Tačiau 0,1 procentinio punkto dydis yra susijęs su sutaupytomis palūkanų išlaidų lėšomis. Likusį, regis, didelį sumažėjimą daugiausia lemia ciklo sąlygos. Iš tiesų, pirminių išlaidų santykį patikslinus pagal ekonominio ciklo poveikį matyti tik 0,1 procentinio punkto sumažėjimas. Šį sumažėjimą iš dalies kompensuoja planuojami mokesčių sumažinimai, kaip matyti iš šiek tiek didesnio pagal ciklą patikslinto pajamų santykio sumažėjimo (2017 m. – 0,1 procentinio punkto). Todėl valstybių narių planai sumažinti išlaidas kaip potencialios gamybos apimties dalį, apibendrinus duomenis, per pastaruosius kelerius metus iš esmės nebuvo įgyvendinti. Komisijos 2016 m. rudens prognozė patvirtina šį vertinimą. Ir BPP, ir Komisijos prognozėje numanomas iš esmės vienetinio apmokestinimo elastingumas rodo, kad pajamų sumažėjimą lemia vyriausybės priemonės (4 priedo A4.6 lentelė).

Numatoma, kad planuojamas koregavimas nebus žalingas vidutinio laikotarpio augimo perspektyvoms, nors gali būti galimybių rinktis augimui palankesnį išlaidų mažinimą. Planuojama, kad daugumos kategorijų išlaidos, išreikštos gamybos apimties procentine dalimi, sumažės, nors, kaip buvo pastebėta, bendrą nedidelį išlaidų sumažėjimą lemia cikliški veiksniai. Daugiausia sumažėjo atlygis darbuotojams ir palūkanų išlaidos, dėl kurių valstybės narės sutaupė nemažai lėšų (išsamiau aptariama kitame skirsnyje). Kadangi pirmiausia paveikiamos ne pačios produktyviausios išlaidos, numatoma, kad planuojamas koregavimas nebus žalingas vidutinio laikotarpio augimo perspektyvoms, nors gali būti galimybių rinktis augimui palankesnį išlaidų mažinimą. Visų pirma, nenumatoma, kad kapitalo išlaidos didės, nors dabartinis jų lygis yra kaip niekad žemas. Be to, pagerinus nacionalinį fiskalinį valdymą, be kita ko, nustačius veiksmingas išlaidų peržiūras, būtų galima užtikrinti, kad viešosiomis išlaidomis būtų skatinamas augimas. 2 langelyje rasite veiksmingų išlaidų peržiūrų pagrindinius principus, dėl kurių susitarta su Euro grupe. Komisijos prognozė iš esmės atitinka BPP, joje patvirtinamas didžiausias palūkanų mokėjimų ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sumažėjimas, nors Komisijos prognozėje numatoma, kad darbo užmokestis sumažės šiek tiek mažiau, negu nustatyta BPP.

Tikimasi, kad 2017 m. toliau mažės palūkanų išlaidos, ir taip būtų atlaisvinti ištekliai, kuriuos būtų galima panaudoti konsolidavimui palengvinti ir būsimoms išlaidoms padidinti, jei būtų fiskalinio manevravimo galimybių. Euro zonos vyriausybės obligacijų pajamingumas išlieka kaip niekad mažas: 10 metų pajamingumo normos keturiose didžiausiose euro zonos valstybėse narėse šiuo metu yra 0 %–1¾ %. Todėl valdžios sektoriaus mokamos palūkanos, vertinamos kaip BVP dalis, toliau mažėjo. Remiantis BBP pateikta informacija, tikimasi, kad palūkanų išlaidos visoje euro zonoje nuo 2015 m. buvusio 2,4 % BVP dydžio 2016 m. sumažės iki 2,1 % BVP, o kitais metais turėtų dar sumažėti iki 2,0 % BVP, t. y. gerokai mažiau negu 2012 m., euro zonos valstybių skolos krizės įkarštyje, užregistruotas 3,0 % BVP dydis. Valstybių narių planuose pateikta padėtis iš esmės patvirtinama Komisijos prognozėje. Nors tikėtina, kad skolos tvarkymo sąnaudos euro zonoje ateinančiais metais išliks kaip niekad mažos, lėšas, sutaupytas dėl mažų palūkanų mokėjimo, naudoti nuolatinėms valdžios sektoriaus išlaidoms didinti arba mokesčiams mažinti būtų rizikinga, nes taip sutaupomos lėšos yra laikinos.

BPP pateiktos priemonės darytų tik labai nedidelį poveikį bendrai EZ 18 mokesčių sudėčiai 2017 m. Pakoreguotas pagal ciklą pajamų santykis sumažėja maždaug 0,1 % BVP. Numatoma, kad iš trijų pagrindinių pajamų kategorijų, kaip BVP dalis sumažės socialinės įmokos ir netiesioginiai mokesčiai, o tiesioginiai mokesčiai – padidės. Kartu šie pokyčiai yra nežymūs ir reikšmingai nepakeičia jų atitinkamų svorių. Su pajamomis susijusios Komisijos prognozės atitinka BPP (4 priedo A4.3 diagrama).

Fiskalinės politikos orientavimo euro zonoje vertinimas

Apskritai, po reikšmingo 2011–2013 m. fiskalinio konsolidavimo 2014–2017 m. euro zonos fiskalinės politikos kryptis laikoma iš esmės neutralia. 2014–2015 m. ji tapo iš esmės neutrali, o 2016 m. dėl ekonomikos atsigavimo – šiek tiek ekspansinė. 2017 m. tiek valstybių narių biudžeto planų projektų suvestiniai duomenys, tiek Komisijos prognozė vėl rodo iš esmės neutralią fiskalinės politikos kryptį.

2016–2017 m. fiskalinės būklės orientavimas gali būti vertinamas pagal dvejopą tikslą – ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir trumpalaikį makroekonominį stabilizavimą (žr. 3 langelį). Siekiant ilgalaikio tvarumo reikia, kad valstybės skola būtų tvarkoma pagal tvarų planą, atsižvelgiant į dabartinį skolos lygį ir numatomas būsimas su gyventojų senėjimu susijusias išlaidas 20 . Makroekonominį stabilizavimą galima užtikrinti tinkamu tempu mažinant gamybos apimties atotrūkį trumpuoju laikotarpiu, o esant dabartinei padėčiai taip pat augimo išorės šaltinius dažniau pakeičiant vidaus šaltiniais. Kadangi pinigų politika jau yra labai palanki – nominalios palūkanų normos jau yra beveik nulinės ir infliacija labai maža – daugiau dėmesio skiriama fiskalinei politikai.

Kaip išsamiai išdėstyta pridedamame Komisijos komunikate „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“ 21 , tinkamos euro zonos fiskalinės politikos krypties kūrimas yra individuali ir kolektyvinė valstybių narių atsakomybė. Komunikate papildomai analizuojama fiskalinės politikos kryptis ir kaip vertinti jos poveikį fiskalinei politikai euro zonoje.

III. Biudžeto planų projektų apžvalga

Komisijos nuomonėje dėl BPP daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip laikomasi SAP ir tuo pagrindu pateiktų rekomendacijų. Valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), skirtose Komisijos nuomonėse įvertinama pažanga, padaryta taisant perviršinio deficito padėtį, kiek tai susiję su tiek nominalaus deficito, tiek struktūrinių pastangų tikslais. Komisijos nuomonėse vertinama, kaip valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis, atitinka vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą arba kokią pažangą jos padarė siekdamos konkrečioms šalims skirtų vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų, taip pat ar jos laikosi skolos taisyklės, siekiant patikrinti, ar planai atitinka SAP ir Tarybos valstybėms narėms 2016 m. liepos 12 d. pateiktas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (KŠSR).

Visos programoje nedalyvaujančios euro zonos valstybės narės savo BPP pateikė laiku, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 473/2013 6 straipsniu.

Nė vieno BPP atveju nebuvo nustatyta, kad tai būtų „itin rimtas SAP nustatytų įpareigojimų nevykdymo atvejis“, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 473/2103 7 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto keli pateikti planai kelia susirūpinimą.

2a ir 2b lentelėse apibendrinami atskirų šalių BPP vertinimai remiantis lapkričio 16 d. Komisijos priimtomis nuomonėmis ir pateikiamas pažangos vykdant fiskalines struktūrines reformas vertinimas. Vertinimai pagrįsti Komisijos 2016 m. rudens prognoze. Kad būtų lengviau lyginti, planų vertinimas apibendrinamas pagal tris plačias kategorijas, kurios turi skirtingas reikšmes priklausomai nuo to, ar valstybei narei taikoma PDP.

Atitinka. Pagal Komisijos prognozę biudžeto planų vykstant nacionalinei biudžeto procedūrai pritaikyti nereikia, siekiant užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP taisykles.

Iš esmės atitinka. Remiantis Komisijos prognoze dėl 2017 m. tikimasi, kad BPP bus iš esmės užtikrintas SAP taisyklių laikymasis.

Valstybės narės, kurioms taikoma PDP: nors Komisijos prognozėje dėl 2017 m. numatoma, kad tarpinis nominalaus deficito tikslas bus pasiektas arba kad perviršinio deficito padėtis bus ištaisyta laiku, o fiskalinių pastangų lygis, palyginti su rekomenduojamu lygiu, yra akivaizdžiai nepakankamas, todėl gali būti nesilaikoma PDP rekomendacijos.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis: Komisijos prognozėje dėl 2017 m. numatomas tam tikras nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano siekiant šio tikslo, tačiau palyginti su reikalavimu, nukrypimas nuo rekomenduojamo koregavimo nebus didelis. Pagal vertinimą, šios valstybės narės laikosi skolos taisyklės, jei ji taikoma.

Neatitikimo rizika. Remiantis Komisijos prognoze dėl 2017 m., BPP greičiausiai nebus užtikrintas SAP taisyklių laikymasis.

Valstybės narės, kurioms taikoma PDP: Komisijos prognozėje dėl 2017 m. numatoma, kad rekomenduojamas fiskalinių pastangų lygis nebus pasiektas, kaip ir tarpinis nominalaus deficito tikslas, o perviršinio deficito padėtis nebus ištaisyta laiku.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis: Komisijos prognozėje dėl 2017 m. numatoma, kad bus labai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba reikalaujamo koregavimo plano siekiant šio tikslo ir (arba) nebus laikomasi skolos mažinimo kriterijaus, jei jis taikomas.

Pagal Bendrai sutartą poziciją dėl lankstumo taikant Stabilumo ir augimo paktą, kurią 2016 m. vasario 12 d. patvirtino ECOFIN taryba, Suomija ir Lietuva savo BPP pateikė prašymą dėl lankstumo pagal struktūrinės reformos ir investicijų išlygą. Suomija savo BPP paprašė leisti 2017 m. laikinai nukrypti nuo rekomenduojamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, atsižvelgiant į įgyvendinamas svarbias struktūrines reformas, turinčias teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui (prašymas dėl lankstumo, sudarančio 0,5 % BVP), ir nacionalines išlaidas projektams, kuriuos ES bendrai finansuoja iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (prašymas dėl lankstumo, sudarančio 0,1 % BVP). Remiantis Komisijos 2016 m. rudens prognoze, kadangi Suomija neatitinka minimalaus kriterijaus, dėl jos gamybos apimties atotrūkio įverčio kyla abejonių. Remiantis išsamaus 2016 m. gamybos atotrūkio įverčio vertinimu peršasi išvada, kad 2017 m. Suomija turėtų atitikti minimalų kriterijų 22 . Siekdama suteikti papildomą garantiją, Suomijos vyriausybė viešai įsipareigojo 2017 m. prireikus imtis papildomų priemonių, kad užtikrintų atitiktį SAP, visų pirma Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės paisymą. Lietuvos prašyme, pateiktame BPP, parengtame pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, numatytas svarbių struktūrinių darbo rinkos ir pensijų reformų, turinčių teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui, planuojamas įgyvendinimas (prašymas dėl lankstumo, sudarančio 0,6 % BVP). Remiantis Komisijos 2016 m. rudens prognoze, galima teigti, kad Lietuva turi pakankamai fiskalinio manevravimo galimybių, kad galėtų taikyti laikiną nuokrypį nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Suomijos ir Lietuvos tinkamumas pasinaudoti lankstumu bus išsamiai įvertintas per įprastinį Europos semestro ciklą vertinant 2017 m. stabilumo programas.

Be to, kelios valstybės narės paminėjo padidėjusio atvykstančių pabėgėlių srauto ir papildomų saugumo priemonių poveikį biudžetui. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad pabėgėlių srautas, kaip ir terorizmo grėsmės mastas, yra išskirtiniai atvejai, jų poveikis viešiesiems finansams yra reikšmingas, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Šiuo etapu Komisija apsvarstė galimą leidimą 2015 ir 2016 m. laikinai nukrypti dėl su pabėgėliais susijusių išlaidų (Belgijai, Italijai, Austrijai, Slovėnijai ir Suomijai), o 2016 ir 2017 m. – dėl su saugumu susijusių išlaidų (Belgijai, Italijai ir Austrijai). Komisija atliks galutinį vertinimą remdamasi valdžios institucijų pateiktais stebėtaisiais duomenimis, be kita ko, reikalavimus atitinkančių sumų. Komisija yra pasirengusi prireikus svarstyti papildomus nukrypimus dėl su migracija susijusių išlaidų 2017 m. Be to, Italija, remdamasi neįprasto įvykio išlyga, pateikė prašymą taikyti specialųjį režimą dėl investicijų plano, skirto prevencinei nacionalinės teritorijos apsaugai nuo seisminės rizikos, poveikį biudžetui. Komisija pripažįsta, kad per pastaruosius mėnesius Italijoje stebėtas beprecedentis seisminis aktyvumas, todėl prevencijos ir skubaus reagavimo sąsaja yra mažiau aiški. Taigi, Komisija mano, kad, svarstant, ar leisti laikinai nukrypti nuo reikalaujamo finansinio koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, taip pat būtų galima atsižvelgti į šiam tikslui 2017 metams vyriausybės numatytas lėšas, su sąlyga, kad Italijos valdžios institucijos pateiks reikiamus ex ante ir ex post duomenis.

Portugalija ir Ispanija iki spalio mėn. vidurio pateikė savo biudžeto planų projektus, taip pat informaciją apie priemones, kurių ėmėsi atsižvelgdamos į 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimus siųsti įspėjimus pagal Sutarties 126 straipsnio 9 dalį. Komisija kol kas įvertino šiuos dokumentus ir su Europos Parlamentu pradėjo struktūrinį dialogą. Komisija padarė išvadą, kad abiem valstybėms narėms taikomos perviršinio deficito procedūros turėtų būti sustabdytos. Todėl padėtis, dėl kurios Komisijai reikėtų pateikti pasiūlymą sustabdyti ESI fondų finansavimo, ištaisyta ir toks pasiūlymas nebus teikiamas.

Galiausiai Komisija preliminariai įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant fiskalines ir struktūrines reformas, nurodytas 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. BPP vertinimus galima suskirstyti į šias penkias pagrindines kategorijas: nepadarė pažangos, nedidelė pažanga, tam tikra pažanga, esminė pažanga ir visiškai įvykdyta. Išsamus pažangos, padarytos įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, vertinimas bus pateiktas 2017 m. šalių ataskaitose ir 2017 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Taryba priims 2017 m.

2a lentelė. Atskirų Komisijos nuomonių dėl biudžeto planų projektų apžvalga. Valstybės narės, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis

*    2016 m. gegužės 18 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, nes valstybė narė nepadarė pakankamos pažangos, kad 2015 m. laikytųsi skolos taisyklės. Ataskaitoje padaryta išvada, kad įvertinus visus atitinkamus veiksnius laikytina, jog skolos kriterijaus laikomasi. Netrukus Komisija pateiks naują ataskaitą.

**    Laikinoji vyriausybė pateikė BPP, parengtą pagal nesikeičiančios politikos scenarijų.

***    Prie šios išvados prieinama, kai nustatant reikalavimą neatsižvelgiama į dabartinį išskirtinio pabėgėlių srauto ir saugumo priemonių poveikio biudžetui 2016 m. įvertį (kurį Austrija dar gali naudoti 2017 m., kad būtų užtikrinta, jog bus vertinama taip pat, kaip valstybės narės, kurios dar nepasiekė savo vidutinio laikotarpio tikslo).

****    2016 m. gegužės 18 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, nes Suomijos valdžios sektoriaus skola 2015 m. viršijo 60 % BVP. Ataskaitoje padaryta išvada, kad įvertinus visus atitinkamus veiksnius laikytina, jog skolos kriterijaus laikomasi.

2b lentelė. Atskirų Komisijos nuomonių dėl biudžeto planų projektų apžvalga. Valstybės narės, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis

*    Laikinoji vyriausybė pateikė BPP, parengtą pagal nesikeičiančios politikos scenarijų.

**     Portugalijai šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis, tačiau jei laiku ir tvariai būtų įvykdytas koregavimas, nuo 2017 m. jai galėtų būti pradėta taikyti prevencinė dalis.

(1)

     COM(2016) 727 final, 2016 11 16.

(2)

     COM(2016) 726 final, 2016 11 16.

(3)

     Kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų. Tai vienas iš dviejų reglamentų, sudarančių dviejų dokumentų rinkinį, įsigaliojusį 2013 m. gegužės mėn..

(4)

     Žr. COM(2016) 727 final, 2016 11 16 ir  http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/budgetary_plans/index_en.htm  

(5)

     Kadangi pateikimo terminas – spalio 15 d. – 2016 m. buvo šeštadienis, remiantis taikytinos teisės normomis šis terminas buvo pratęstas iki pirmadienio, spalio 17 d.

(6)

     Rengiama atnaujinta dviejų dokumentų rinkinio elgesio kodekso versija, o dabartinę versiją galima rasti: http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/coc/2014-11-07_two_pack_coc_amended_en.pdf.  

(7)

     2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, bendrų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo (OL C 272, 2015 8 18, p. 100).

(8)

     Žr. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos
http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-5540-2016-INIT/lt/pdf

(9)

     COM(2016) 726 final, 2016 11 16.

(10)

     Vokietijoje nėra nepriklausomos įstaigos, atsakingos už makroekonominių prognozių rengimą arba tvirtinimą.

(11)

     Kalbant apie valstybių narių planus, 2015 m. duomenys grindžiami skaičiais, įtrauktais į BPP, taigi, Eurostato pataisymai, susiję su 2016 m. rudens PDP pranešimais, gali būti neįtraukti.

(12)

     DFP yra alternatyvus fiskalinių pastangų rodiklis, naudojamas analitiniais tikslais, ir jis skiriasi nuo rodiklių, naudojamų vertinant atitiktį pagal SAP. Jis nustatomas pajamoms taikant metodą „iš apačios į viršų“, o išlaidoms taikant metodą „iš viršaus į apačią“. Daugiau informacijos pateikta ataskaitos „Report on Public Finances in EMU 2013“, III dalyje, European Economy, 4, 2013.

(13)

   Vokietija, Estija, Lietuva, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Be to, numatoma, kad kitais metais dviem valstybėms narėms, t. y. Ispanijai ir Prancūzijai, bus toliau taikoma perviršinio deficito procedūra.

(14)

     Šiuos principus patvirtino Euro grupė 2015 m. spalio mėn.: http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/eurogroup/2015/10/05/ .

(15)

     Planuojamas bendro skolos santykio sumažėjimas yra daug mažesnis, kai į jį neįtraukiama Vokietija (-1,6 procentinio punkto, palyginti su -3,9 procentinio punkto 2015–2017 m.).

(16)

     Valstybių narių skolos reikalavimai pagal SAP skiriasi priklausomai nuo to, ar joms taikoma SAP korekcinė ar prevencinė dalys ir ar jų skolos santykis viršija 60 % BVP, ar jo nesiekia.

(17)

      http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14345-2015-INIT/en/pdf  

(18)

  http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/09/09-eurogroup-statement/  

(19)

COM(2016) 727 final, 2016 11 16.

(20)

     Komisijos tvarumo rodiklis S1 rodo visas pastangas, kurių reikės 2016–2021 m., kad iki 2031 m. skola būtų sumažinta iki 60 % BVP, atsižvelgiant į neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su gyventojų senėjimu. Tai rodo, kad per ateinančius penkerius metus euro zonoje prireiks papildomo 1,8 % BVP koregavimo. Tam reikia užtikrinti papildomą metinį maždaug 1/3 % BVP koregavimą 2016 m. ir per kitus ketverius metus.

(21)

      http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/budgetary_plans/index_en.htm  

(22)

     Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, parengė patikrinimo priemonę, siekiant nustatyti atvejus, kai sutartos metodikos rezultatus būtų galima aiškinti kaip prieštaraujančius ekonominei logikai. Šiais atvejais buvo atlikta išsami kokybinė analizė, įskaitant galimo poveikio atitinkamų valstybių narių reikalavimams pagal SAP (žr. 1 langelį).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 16

COM(2016) 730 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO

Bendras 2017 m. biudžeto planų projektų vertinimas

I PRIEDAS. Konkrečių šalių BPP vertinimas

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis

Planai, atitinkantys šalies įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Vokietijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir skolos taisyklė, biudžeto plano projektas atitinka SAP nuostatas. Vadovaujantis Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, pasinaudodama palankia savo biudžeto padėtimi, Vokietija turėtų galimybę padengti su dideliu atvykstančių prieglobsčio prašytojų srautu susijusias galimas papildomas išlaidas ir dar padidinti viešąsias investicijas į infrastruktūrą, švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip rekomendavo Taryba per Europos semestrą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Vokietija padarė menką pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Estijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka SAP nuostatas. Vadovaujantis Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Estija raginama vykdyti savo 2017 m. biudžetą.

Komisija laikosi nuomonės, kad Liuksemburgo, kuriam šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka SAP nuostatas. Vadovaujantis Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Liuksemburgo biudžeto padėtis galėtų suteikti galimybę užtikrinti palankią biudžeto politikos kryptį, kartu išsaugant šalies viešųjų finansų ilgalaikį tvarumą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Liuksemburgas padarė menką pažangą, įgyvendindamas per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Nyderlandų, kuriems šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir (pereinamojo laikotarpio) skolos taisyklė, biudžeto plano projektas atitinka SAP nuostatas. Vadovaujantis Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Nyderlandų biudžeto padėtis galėtų suteikti galimybę užtikrinti palankią biudžeto politikos kryptį, kartu išsaugant šalies viešųjų finansų ilgalaikį tvarumą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Nyderlandai nepadarė pažangos, įgyvendindami per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Slovakijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka SAP nuostatas. Vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas griežtai vykdyti 2017 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovakija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos, ypač pagerinti mokestinių prievolių vykdymą.

Planai, iš esmės atitinkantys įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Airijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka SAP nuostatas. Tačiau Vyriausybės sprendimas panaudoti didelę nestabilių ir vis dar negarantuotų mokestinių pajamų dalį papildomoms išlaidoms 2016 m. padengti neatitinka Tarybos per Europos semestrą pateiktų rekomendacijų, kuriomis Airija raginama panaudoti nenumatytą pelną, gautą esant geresnei, nei tikėtasi, ekonominei ir finansinei būklei, deficito ir skolos mažinimui paspartinti. Vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Be to, Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Airija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Latvijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Remiantis Komisijos 2016 m. rudens prognoze, bendrai 2016 ir 2017 m. numatomas nedidelis nuokrypis, kadangi prognozuojama, kad 2016 m. nuokrypis nebus visiškai kompensuotas 2017 m. Vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Latvija padarė menką pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Maltos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir skolos taisyklė, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka SAP nuostatas. Vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Malta nepadarė pažangos, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Austrijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir iki 2016 m. taikoma (pereinamojo laikotarpio) skolos taisyklė, o nuo 2017 m. – skolos taisyklė, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka SAP nuostatas, jeigu nustatant reikalavimą nebūtų atsižvelgta į dabartinį išskirtinio pabėgėlių srauto ir saugumo priemonių poveikio biudžetui 2016 m. įvertį. Vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Austrija padarė menką pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Planai, dėl kurių rizikuojama neįvykdyti įsipareigojimų

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Belgijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir (pereinamojo laikotarpio) skolos taisyklė, biudžeto plano projektas neatitiks SAP nuostatų. Komisija prognozuoja, kad 2016 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo ir dėl šios priežasties – taip pat ir 2016 bei 2017 m. vertinant kartu. Todėl, vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą įgyvendinti visas suplanuotas priemones ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Belgija nepadarė pažangos, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Italijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir skolos taisyklė, biudžeto plano projektas neatitiks SAP nuostatų. Visų pirma, remiantis Komisijos 2016 m. rudens prognoze, yra rizika, kad 2017 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Be to, neatsižvelgus į visą 0,75 % BVP leistiną ribą, patvirtintą pagal struktūrinės reformos ir investicijų išlygą, Komisijos 2016 m. rudens prognozė rodytų didelio nukrypimo nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo riziką ir 2016 m. Todėl, vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Italija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktos konkrečiai šaliai skirtos fiskalinės rekomendacijos struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Kipro, kuriam šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, biudžeto plano projektas neatitiks SAP nuostatų. Komisija prognozuoja, kad 2017 m. bus labai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo. Visų pirma, 2017 m. biudžeto plano projekte numatoma sušvelninti fiskalinę politiką, netaikant kompensacinių priemonių, todėl 2017 m. kyla rizika, kad bus labai nukrypta nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl, vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Kipras padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindamas per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Lietuvos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir kuri pateikė biudžeto plano projektą, parengtą pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, biudžeto plano projektas neatitiks Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Remiantis Komisijos 2016 m. rudens prognoze, tikėtina, kad 2017 m. bus labai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo. Komisija toliau atidžiai stebės, visų pirma vertindama kitą stabilumo programą, kaip Lietuva vykdo įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą. Atlikdama bendrą galimo nuokrypio nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo 2017 m. vertinimą Komisija atsižvelgs į savo nuomonėje dėl biudžeto plano projekto pateiktas pastabas dėl galimybės Lietuvai taikyti lankstumo priemones pagal Stabilumo ir augimo paktą. Daugiausia dėmesio bus skiriama faktinei struktūrinės reformos darbotvarkės įgyvendinimo pažangai atsižvelgiant į 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas. Vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą. Pradėjus dirbti naujajai vyriausybei ir, kaip paprastai, likus bent mėnesiui iki planuojamo Biudžeto įstatymo projekto priėmimo nacionaliniame parlamente, valdžios institucijos raginamos Komisijai ir Euro grupei pateikti atnaujintą biudžeto plano projektą.

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Slovėnijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, biudžeto plano projektas 2017 m. neatitiks SAP nuostatų. Komisijos 2016 m. rudens prognozėje dėl 2017 m. numatoma, kad 2016 ir 2017 m. vertinant kartu bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl, vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP taisykles. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovėnija padarė menką pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Suomijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP prevencinė dalis, biudžeto plano projektas neatitiks SAP nuostatų. Visų pirma, remiantis Komisijos 2016 m. rudens prognoze, yra rizika, kad 2017 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Komisija toliau atidžiai stebės, kaip Suomija vykdo įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą, visų pirma, kiek tai susiję su kitos stabilumo programos vertinimu. Atlikdama bendrą galimo nuokrypio nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo 2017 m. vertinimą Komisija atsižvelgs į savo nuomonėje dėl biudžeto plano projekto pateiktas pastabas dėl galimybės Suomijai taikyti lankstumo priemones pagal Stabilumo ir augimo paktą. Daugiausia dėmesio bus skiriama tam, ar yra patikimų planų, kaip vėl laikytis koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, ir struktūrinės reformos darbotvarkės įgyvendinimo pažangai atsižvelgiant į 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas. Vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Suomija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis

Planai, iš esmės atitinkantys įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Prancūzijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka SAP nuostatas, nes rudens prognozėje numatoma, kad deficitas 2017 m. bus šiek tiek mažesnis už 3 % ribinę vertę; vis dėlto šis ištaisymas nebūtų tvarus 2018 m., jei būtų laikomasi nesikeičiančios politikos scenarijaus. Komisijos 2016 m. rudens prognozėje dėl 2017 m. numatoma, kad perviršinio deficito padėtis bus ištaisyta laiku, tačiau fiskalinių pastangų lygis, palyginti su rekomenduojamu lygiu, yra akivaizdžiai nepakankamas. Be to, prognozuojamas perviršinio deficito padėties ištaisymas nebūtų tvarus, nes numatoma, kad 2018 m. deficitas išaugs iki 3,1 %, jei politika nesikeis. Todėl, vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina Prancūzijos valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP taisykles. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Prancūzija padarė menką pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Planai, dėl kurių rizikuojama neįvykdyti įsipareigojimų

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Ispanijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis ir kuri pateikė biudžeto plano projektą, parengtą pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, biudžeto plano projektas neatitiks SAP nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad tos projekcijos grindžiamos prielaida, kad politika nesikeis, Komisijos prognozėje dėl 2017 m. numatoma, kad nei tarpinio nominalaus deficito tikslo, nei rekomenduojamo fiskalinių pastangų tikslo pasiekta nebus. Todėl, vadovaujantis Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, ateityje siekiant nominalaus deficito ir fiskalinių pastangų tikslų reikės papildomų priemonių. Nesiėmus tų priemonių rizika laiku ir tvariai neištaisyti perviršinio deficito padėties iki 2018 m. išlieka. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Ispanija padarė menką pažangą reaguodama į konkrečius Tarybos reikalavimus stiprinti šalies fiskalinę sistemą ir viešųjų pirkimų politikos sistemą. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Komisija ragina Ispaniją, likus bent mėnesiui iki planuojamo Biudžeto įstatymo projekto priėmimo nacionaliniame parlamente, Komisijai ir Euro grupei pateikti atnaujintą 2017 m. biudžeto plano projektą, atitinkantį 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendime nustatytus reikalavimus. Į atnaujintą biudžeto plano projektą turės būti įtraukta ir informacija apie priemones, kurių imtasi reaguojant į Tarybos reikalavimus stiprinti Ispanijos fiskalinę sistemą ir viešųjų pirkimų politikos sistemą, kaip nurodyta 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimo dėl įspėjimo 1 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Kaip laikomasi reikalavimų, nustatytų minėtame Tarybos sprendime, Komisija iš naujo vertins remdamasi atnaujintame biudžeto plano projekte pateikta informacija.

Komisija laikosi nuomonės, kad kyla rizika, jog Portugalijos, kuriai šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis, o nuo 2017 m. gali būti pradėta taikyti SAP prevencinė dalis, jeigu jai pavyks laiku ir tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį, biudžeto plano projektas neatitiks SAP nuostatų. Visų pirma Komisijos prognozėje dėl 2017 m. numatoma, kad bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo ir nebus laikomasi skolos mažinimo kriterijaus. Tačiau prognozuojamas nukrypimas didelio nukrypimo ribą viršija labai nedaug. Todėl panašu, kad rizika bus valdoma, jei bus įgyvendintos reikalingos fiskalinės priemonės. Todėl, vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“, Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad 2017 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Portugalija padarė menką pažangą, įgyvendindama per 2016 m. Europos semestrą Tarybos pateiktų konkrečiai šaliai skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

II PRIEDAS. Metodika ir prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2016 m. rudens prognozė

Pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsnio 4 dalį „[p]rie bendro įvertinimo pridedama Komisijos tarnybų naujausių ekonominių prognozių kiekvienai valstybei narei metodika (įskaitant modelius) ir prielaidos, taip pat visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas“. Prielaidos, kuriomis grindžiamos Komisijos 2016 m. rudens prognozės ir kurias nepriklausomai parengė Komisijos tarnybos, paaiškintos pačiame prognozių dokumente 1 .

Biudžeto duomenys iki 2015 m. yra pagrįsti valstybių narių Komisijai iki 2016 m. spalio 1 d. pateiktais ir Eurostato spalio 21 d. patvirtintais duomenimis. Eurostatas neatliko duomenų, kuriuos valstybės narės pateikė per 2016 m. rudens pranešimų laikotarpį, pakeitimų. Eurostatas atšaukė išlygas dėl Prancūzijos pateiktų duomenų, susijusių su 1) Prancūzijos indėlių garantijų ir pertvarkymo fondo klasifikavimu ir 2) atsiskaitymo sąnaudų, susijusių su vietos savivaldos institucijų išleistų sudėtingų skolos priemonių restruktūrizavimu, registravimu, kokybės. Eurostatas palieka galioti išlygą dėl Belgijos pateiktų duomenų, susijusių su ligoninių sektoriaus klasifikavimu, kokybės. Eurostatas pareiškė išlygą dėl Kipro pateiktų duomenų, susijusių su techniniais klausimais, pvz., ES srautų registravimu, kokybės.

Į prognozę, atsižvelgiant į 2009 m. liepos 15 d. Eurostato sprendimą 2 , buvo įtrauktos finansinį stabilumą remiančios priemonės. Išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė pateikė kitus duomenis, kapitalo injekcijos, apie kurias turima pakankamai informacijos, buvo įtrauktos į prognozę kaip finansiniai sandoriai, t. y. jais didinama skola, bet ne deficitas. Bankų įsipareigojimams ir indėliams suteiktos valstybės garantijos neįtrauktos kaip valdžios sektoriaus išlaidos, jei rengiant galutinę prognozę nėra įrodymų, kad jomis buvo pasinaudota. Tačiau pažymėtina, kad vyriausybės arba kitų prie valdžios sektoriaus priskirtų subjektų bankams suteiktos paskolos paprastai į valdžios sektoriaus skolą įtraukiamos.

2017 m. prognozėje buvo atsižvelgta į visus priimtus arba nacionaliniams parlamentams pateiktus biudžetus ir visas kitas priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos. Visų pirma šioje prognozėje atsižvelgta į visą informaciją, įtrauktą į BPP, pateiktus iki spalio vidurio. 2018 m. prognozės parengtos darant prielaidą, kad politika nesikeis, ekstrapoliuojant pajamų bei išlaidų tendencijas ir įtraukiant priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos.

Europos bendrosios valstybės skolos suvestiniai 2016–2018 m. prognozių duomenys skelbiami nekonsoliduoti (t. y. nepatikslinti atsižvelgiant į tarpvyriausybines paskolas). Siekiant užtikrinti laiko eilučių nuoseklumą, ankstesnių metų duomenys taip pat skelbiami tokiu pat būdu. Tai reiškia, kad 2015 m. euro zonos (19 valstybių narių) skolos ir BVP santykis buvo 2,2 procentinio punkto didesnis nei 2016 m. spalio 21 d. Eurostato paskelbtame pranešime spaudai 186/2015 3 pateiktas konsoliduotos valdžios sektoriaus skolos santykis. Atskirų valstybių narių 2016–2018 m. valdžios sektoriaus skolos projekcijose atsižvelgiama į garantijų Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) 4 , dvišalių paskolų kitoms valstybėms narėms ir dalyvavimo ESM kapitale, kaip planuota galutinę prognozės duomenų dieną, poveikį.

Pagal Komisijos 2016 m. rudens prognozę dėl bendrų biudžeto priemonių 2016 m. biudžeto plano projekte bendras deficitas padidėja maždaug 0,1 % BVP. Apskaičiuota, kad visos išlaidų priemonės kartu sudarys apie 0,1 % BVP, o visos pajamų priemonės kartu turės mažiau nei 0,1 % BVP deficitą didinantį poveikį. Apskritai mechaninis poveikis augimui trumpuoju laikotarpiu būtų tik nežymus (mažiau nei 0,1 procentinio punkto).

Šį įvertį reikia vertinti atsargiai:

nieko nedarant fiskaliniam disbalansui sumažinti gali padidėti finansinio turto nestabilumas ir tai gali lemti didesnius palūkanų normų skirtumus ir skolinimosi normas ir neigiamai paveikti ekonomikos augimą.

Reglamentu siekiama įvertinti priemonių, kurios numatytos biudžeto planų projektuose, poveikį. Taigi, priemonės, kurių buvo imtasi ir kurios įsigaliojo iki BPP, į vertinimą neįtrauktos (net jei jos gali paveikti prognozę).

2017 m. įsigaliosiančiomis priemonėmis taip pat gali būti kompensuotas esamų priemonių, kurios 2016 m. daro vienkartinį poveikį, ir išlaidų didėjimo tendencijos poveikis. Komisijos vertinimu, vienkartinių priemonių poveikis EZ 18 suvestiniu lygmeniu 2016 m. siekia 0,1 % BVP (tai reiškia, kad pagerės valdžios sektoriaus balansas), o išlaidų augimo tendencija (vertinant pagal ciklą pakoreguotų pirminių išlaidų santykio pokytį), jei nebūtų imtasi politikos priemonių, būtų -0,1 % BVP.

III PRIEDAS. Jautrumo analizė

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsniu ƒ„į bendrą įvertinimą įeina jautrumo analizės, kuriose nurodoma rizika valstybės finansų tvarumui, esant nepalankioms ekonominėms, finansinėms ar biudžeto aplinkybėms“. Todėl šiame priede pateikiama valstybės skolos raidos, kuriai gali daryti poveikį makroekonominiai sukrėtimai (augimas, palūkanų normos ir valdžios sektoriaus pirminis balansas), jautrumo analizė, atlikta remiantis tikimybinių skolos projekcijų rezultatais 5 . Analizė leidžia įvertinti galimą nominalaus BVP augimo sulėtėjimo ir pagreitėjimo rizikos poveikį valstybės skolos dinamikai, teigiamų arba neigiamų pokyčių poveikį finansų rinkoms, dėl kurio sumažėja arba padidėja valdžios sektoriaus skolinimosi išlaidos, ir valdžios sektoriaus biudžeto būklę veikiančius fiskalinius sukrėtimus.

Pagal tikimybines projekcijas būsimų makroekonominių sąlygų neapibrėžtumas įvertinamas analizuojant valstybės skolos dinamiką remiantis pagrindiniu skolos projekcijos scenarijumi, kuris dviejuose toliau pateiktos EZ 18 rezultatų diagramos languose atitinka Komisijos 2016 m. rudens prognozės scenarijų ir biudžeto planų projektų prognozių scenarijų (abiem atvejais daroma įprastinė prielaida, kad po prognozių laikotarpio fiskalinė politika nesikeis) 6 . Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad makroekonomines sąlygas (trumpalaikes ir ilgalaikes valstybės obligacijų palūkanų normas, augimo tempą, valdžios sektoriaus pirminį balansą) veikia sukrėtimai, ir toliau pateikiamame grafike gaunamas kūgio pavidalo galimų skolos raidos variantų pasiskirstymas. Kūgis atitinka įvairias galimas susijusias makroekonomines sąlygas ir ne mažiau nei 2 000 sukrėtimų, kuriais remiantis modeliuojamas poveikis augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui. Sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas 7 . Tai reiškia, kad remiantis metodika neįvertinamas tikrojo laiko netikrumas, kuris šiuo metu gali būti didesnis, visų pirma dėl gamybos apimties atotrūkio. Todėl toliau pateikiamose vėduoklės formos diagramose pateikiama tikimybinė informacija apie EZ 18 skolos dinamiką, parengta atsižvelgiant į galimus augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankius sukrėtimus, kurie savo dydžiu ir koreliacija atitinka anksčiau buvusius sukrėtimus.

Vėduoklės formos diagramose projektuojama skolos raida pagal pagrindinį scenarijų (pagal kurį modeliuojami makroekonominiai sukrėtimai) pažymėta brūkšnine linija, o skolos projekcijų trajektorija, kuri visas galimas trajektorijas, gautas modeliuojant sukrėtimus, dalija į dvi dalis (mediana), pažymėta ištisine juoda linija kūgio viduryje. Pats kūgis apima 80 % visų galimų skolos raidos variantų, gautų modeliuojant 2 000 augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankių sukrėtimų (žemutinė ir viršutinė kūgio ribas žyminčios linijos atitinkamai atitinka 10-ą ir 90-ą skirstinio procentilį); taigi, į patamsintoje srityje pateikiamus modeliuojamus skolos raidos variantus (20 % visų galimybių) neįtraukiami labiau kraštutiniai (mažiau tikėtini) sukrėtimai arba nuokrypių zonos įvykiai. Skirtingai patamsintos kūgio sritys atitinka skirtingas bendro galimų skolos raidos variantų skirstinio dalis. Tamsiai mėlyna sritis (apribota 40-u ir 60-u procentiliais) apima 20 % visų galimų pagrindiniam scenarijui artimesnių skolos raidos variantų.

A3.1. diagrama. Tikimybinių valstybės skolos projekcijų pagal Komisijos prognozės scenarijų ir biudžeto planų projektų (BPP) prognozės scenarijų diagramos vėduoklės forma

Ir pagal Komisijos, ir pagal BPP prognozių scenarijus vėduoklės formos diagramos rodo maždaug 50 % tikimybę, kad 2017 m. EZ 18 skolos ir BVP santykis dėl neigiamų makroekonominių sukrėtimų bus prastesnis, nei prognozuota 8 . Pagal abu scenarijus, kuriuose atsižvelgiama į valdžios sektoriaus pirminio balanso, augimo bei finansų rinkų sąlygų pablogėjimo ir pagerėjimo riziką, yra 80 % tikimybė, kad EZ 18 skola 2017 m. sieks nuo maždaug 86 % iki 92 % BVP (nes kūgis apima 80 % visų galimų modeliuojamų skolos raidos variantų). 2017 m. skolos santykio intervalo žemutinė ir viršutinė ribos pagal Komisijos scenarijų būtų visai panašios kaip pagal BPP scenarijų dėl labai nedidelio atitinkamų pagrindinių scenarijų, pagal kuriuos modeliuojami sukrėtimai, prognozių skirtumo (maždaug 89 % skolos santykis ir Komisijos, ir BPP scenarijaus atveju).

Po 2017 m., kuriais baigiasi esamų BPP laikotarpis, modeliavimo rezultatai rodo, kad pagal Komisijos ir BPP scenarijus prognozuojamų skolos santykių, jei būtų sukrėtimų, skirtumas išlieka gana nedidelis. Vėduoklės formos diagramų apimamo projekcijų laikotarpio pabaigoje (2021 m.) būtų 50 % tikimybė, kad skolos santykis būtų didesnis nei maždaug 83 % ir 84½ % BVP atitinkamai pagal BPP scenarijų ir Komisijos scenarijų. Šį skirtumą lemia tai, kad pagal BPP scenarijų struktūrinis pirminis balansas išlaikomas didesnės vėliausiai prognozuoto pertekliaus vertės, palyginti su Komisijos scenarijumi.

Pažymėtina, kad, kadangi sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas, metodika neatspindi tikrojo laiko netikrumo, kuris gali būti visų pirma vertinant gamybos apimties atotrūkį. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su dideliu gamybos apimties atotrūkio įverčių koregavimu, dažnai vertinant potencialią gamybos apimtį kaip mažesnę nei vertinant tikruoju laiku, tai reiškia papildomą būsimos skolos raidos rizikos šaltinį, kuris neatspindimas ankstesnėje analizėje.

IV PRIEDAS. Diagramos ir lentelės

A4.1 lentelė. EZ 18 nominalaus deficito tikslai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2016 m. rudens prognozę (KRP)

A4.2 lentelė. EZ 18 struktūrinio balanso pokyčiai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2016 m. rudens prognozę (KRP)

A4.2b lentelė. EZ 18 struktūrinio pirminio balanso pokyčiai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2016 m. rudens prognozę (KRP)

A4.3 lentelė. EZ 18 skolos santykis su BVP (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2016 m. rudens prognozę (KRP)

A4.4 lentelė. EZ 18 realiojo BVP augimas (%) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2016 m. rudens prognozę (KRP)

A4.5 lentelė. 2016 ir 2017 m. EZ 18 fiskalinio konsolidavimo sudėtis pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2016 m. rudens prognozę (KRP)

A4.6 lentelė. Trumpalaikis elastingumas, kuriuo grindžiamos 2017 m. EZ 18 pajamų projekcijos. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su 2016 m. Komisijos rudens prognoze (KRP) ir EBPO

Pastaba. Pagal BPP ir Komisijos prognozę apskaičiuotus elastingumo dydžius ir EBPO elastingumo dydžius reikėtų lyginti atsargiai. Pirmieji du grynojo elastingumo dydžiai yra susiję su BVP augimu, o trečiasis elastingumo dydis iš esmės apskaičiuotas atsižvelgiant į gamybos apimties atotrūkį. Apskritai skirtumai yra nedideli.

A4.7 lentelė. EZ 18 pavasario stabilumo programose nurodyti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslai ir nuo 2017 m. šioms šalims taikomi minimalūs kriterijai

Pastaba. * Slovėnijos atveju lentelėje nurodytas minimalus vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas, nes ji vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą nurodė 2016 m. stabilumo programoje, kurioje tinkamai neatsižvelgiama nei į tai, kad reikia skolą sumažinti, kad ji neviršytų Sutartyje nustatytos pamatinės vertės, nei į su senėjimu susijusius numanomus įsipareigojimus.
A4.1 diagrama. Diskrecinės fiskalinės pastangos (DFP). Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2016 m. rudens prognoze (KRP)

Pastaba. Biudžeto planų projektuose pateikti duomenys nėra pakankamai išsamūs, kad būtų galima apskaičiuoti DFP. Todėl, siekiant apytiksliai apskaičiuoti DFP, buvo pasinaudota Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato už konkrečias valstybes atsakingų skyrių pateikta papildoma informacija.

A4.2a diagrama. Prognozuojami EZ 18 išlaidų santykių pokyčiai 2017 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2016 m. rudens prognoze (KRP)

Diagramoje parodyti išlaidų santykių pokyčiai 2016–2017 m. (kairėje) ir išlaidų santykiai 2017 m. (dešinėje).

A4.2b diagrama. Prognozuojami EZ 18 pajamų santykių pokyčiai 2017 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2016 m. rudens prognoze (KRP)

Diagramoje parodyti pajamų santykių pokyčiai 2016–2017 m. (kairėje) ir pajamų santykiai 2017 m. (dešinėje).

A4.3a diagrama. Prognozuojami EZ 18 pagrindinių rūšių išlaidų pokyčiai (% BVP) 2017 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2016 m. rudens prognoze (KRP)

Diagramoje parodoma, kaip pagrindiniai išlaidų komponentai veikia prognozuojamus išlaidų ir BVP santykių pokyčius.

A4.3b diagrama. Prognozuojami EZ 18 pagrindinių rūšių mokestinių pajamų pokyčiai (% BVP) 2017 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2016 m. rudens prognoze (KRP)

Diagramoje parodoma, kaip pagrindiniai pajamų komponentai veikia prognozuojamus pajamų ir BVP santykių pokyčius.

A4.4 diagrama. Nominalaus valdžios sektoriaus balanso (% BVP), prognozuoto 2017 metams Komisijos 2016 m. rudens prognozėje (KRP) ir biudžeto planų projektuose (BPP), palyginimas

Diagramoje parodytas 2017 m. nominalus biudžeto balansas pagal Komisijos prognozę (horizontali ašis), palyginti su BPP numatomu balansu (vertikali ašis). Diagramoje valstybės narės išdėstytos aukščiau (žemiau) dalijančios linijos pagal tai, ar Komisijos prognozėje nominalus balansas yra didesnis, ar mažesnis nei BPP.

A4.5 diagrama. 2017 m. skolos tikslų (% BVP) skirtumo tarp Komisijos 2016 m. rudens prognozės ir biudžeto planų projektų elementai

Diagramoje prognozuojami skolos ir BVP santykių skirtumai išskaidomi į bazės poveikio, pirminio balanso, atsargų ir srautų koregavimo ir sniego gniūžtės poveikio skirtumus. Sniego gniūžtės poveikis – prognozuojamų augimo normų ir palūkanų normų skirtumas.

(1)

     Metodinės prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2016 m. rudens prognozė, paskelbtos http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/eeip/forecasts_en.htm ).

(2)

     Paskelbta http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/2041337/FT-Eurostat-Decision-9-July-2009-3--final-.pdf .

(3)

     Paskelbta http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/7704449/2-21102016-AP-EN.pdf/f113daf6-9f48-4bb1-832d-e3a71e5ef009  .

(4)

     Pagal 2011 m. sausio 27 d. Eurostato sprendimą dėl operacijų, kurias vykdo EFSF statistinės apskaitos, kurį galima rasti http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/5034386/2-27012011-AP-EN.PDF .

(5)

     Šiame dokumente naudota tikimybinių valstybės skolos projekcijų metodika pateikiama Europos Komisijos 2015 m. fiskalinio tvarumo ataskaitos 1.3.2 skirsnyje ir Berti K. (2013) veikale „Tikimybinės valstybės skolos projekcijos, parengtos naudojant istorinį variacijos ir kovariacijos matricos metodą ES šalyse“ („Stochastic public debt projections using the historical variance-covariance matrix approach for EU countries“), European Economy, Economic Paper, Nr. 480.

(6)

     Tai reiškia, kad laikoma, jog EZ 18 struktūrinis pirminis balansas likusiu projekcijų laikotarpiu pagal BPP scenarijų 2017 m. išliks vėliausiai prognozuotos 0,8 % pertekliaus vertės, o ne 0,5 % pertekliaus 2018 m. pagal Komisijos scenarijų.

(7)

     Daroma prielaida, kad sukrėtimai atitinka bendrą normalųjį skirstinį.

(8)

     2017 m. projekcijose pagrindinį scenarijų abiejose vėduoklės formos diagramose (ir BPP, ir Komisijos scenarijai) žyminti brūkšninė linija atitinka liniją, žyminčią 50-ą skirstinio procentilį (tai reiškia, kad 50 % visų galimų skolos ir BVP santykio verčių 2017 m. viršytų prognozuojamą vertę).