EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 09

COM(2016) 720 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Septintoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

1Įvadas

Septintojoje perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie padėtį nuo rugsėjo 28 d. 1 , kai buvo pateikta vėliausia ataskaita, ir vertinami veiksmai, kurių ėmėsi visi susiję suinteresuotieji subjektai nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki lapkričio 8 d. (per ataskaitinį laikotarpį) siekdami įgyvendinti įsipareigojimus pagal perkėlimo ir persikėlimo programas.

Atsižvelgdama į nuolatinį skubų poreikį teikti paramą tiek Graikijai, tiek Italijai, vėliausiame 2016 m. spalio 20 d. ir 21 d. 2 susitikime Europos Vadovų Taryba pakartojo raginimą toliau dėti daugiau pastangų paspartinti perkėlimą Europos Sąjungoje, visų pirma nelydimų nepilnamečių, ir sparčiau įgyvendinti esamas perkėlimo į Europos Sąjungą programas.

Nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. į Graikiją atvyko 4 561 asmuo 3 . Migrantų, esančių Graikijoje, skaičius, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, lapkričio 8 d. duomenimis, padidėjo ir siekė apie 61 700: apie 16 250 asmenų salose ir apie 45 450 asmenų Graikijos žemyninėje dalyje) 4 . Nuo rugsėjo 26 d. į Italiją atvyko 29 844 žmonės 5 – 13,5 % daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Iš Eritrėjos, vienos iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, taip pat atvyko daug asmenų (ši šalis yra antroje vietoje pagal į Italiją atvykstančių asmenų skaičių – iš jos per ataskaitinį laikotarpį atvyko daugiau kaip 3 660 asmenų, tai sudaro 12 % atvykusiųjų). Remiantis Italijos vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija, Italijoje šiuo metu daugiau negu 6 000 eritrėjiečių yra galimi perkėlimo Europos Sąjungoje prašytojai.

Per ataskaitinį laikotarpį buvo perkelta dar 1 212 asmenų ir šiuo metu iš viso yra perkelti 6 925 asmenys (5 376 asmenys iš Graikijos ir 1 549 iš Italijos). Nepaisant bendros teigiamos perkėlimo Europos Sąjungoje tendencijos, spalio mėn. perkelta mažiau asmenų dėl ypatingų aplinkybių ataskaitiniu laikotarpiu. Jos turėtų būti laikinos. Tačiau, norint sustiprinti teigiamą tendenciją ir tenkinti įsipareigojimus, numatytus abiejuose Tarybos sprendimuose, perkėlimo Europos Sąjungoje srityje reikia dėti daugiau pastangų. Europos migracijos situacija išlieka trapi ir reikalauja nuolatinių ir nepertraukiamų veiksmų iš visų pusių. Į Italiją nuolat plūsta migrantai, Graikijoje humanitarinė padėtis tebėra sudėtinga, todėl, siekiant sumažinti spaudimą šiose šalyse, itin svarbu vykdyti perkėlimą Europos Sąjungoje.

Kalbant apie perkėlimą į Europos Sąjungą, 2015 m. liepos mėn. išvados 6 – į Europos Sąjungą perkelti 22 504 asmenis – ir toliau įgyvendinamos, nes iki šiol perkelti 11 852 asmenys. Tai sudaro daugiau nei pusę sutarto skaičiaus. Nuo praėjusios ataskaitos paskelbimo buvo perkelti 1 157 asmenys (daugiausia iš Turkijos, Jordanijos ir Libano). Dalis pagal šią Europos programą vykdomo perkėlimo į Europos Sąjungą taip pat padeda įgyvendinti ES ir Turkijos pranešime pateiktą schemos „1:1“. Pagal schemą nuo balandžio 4 d. 7 , kai ji pradėta įgyvendinti, iš Turkijos į ES buvo perkelta 2 217 asmenų, įskaitant 603 asmenis nuo praėjusios ataskaitos paskelbimo.

2Perkėlimas Europos Sąjungoje

2.1Pagrindiniai įvykiai per ataskaitinį laikotarpį

Rugsėjo mėn. perduota kaip niekad daug asmenų, tačiau spalis buvo pereinamasis mėnuo, kai perkėlimų Europos Sąjungoje sparta buvo mažesnė, palyginti su praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais. Šis perkėlimų skaičiaus kritimas atspindi tam tikras aplinkybes ir jis įvyko iš dalies dėl mažo įsipareigojimų skaičiaus rugpjūčio mėn. Kadangi perkėlimo Europos Sąjungoje procedūra užtrunka apie du mėnesius, dėl mažo rugpjūčio mėnesį prisiimtų įsipareigojimų skaičiaus spalio mėnesį perduota nedaug asmenų. Taigi pagal rugsėjo mėn. prisiimtus gausesnius įsipareigojimus asmenys bus pradėti perduoti tik lapkričio mėn. Kiti veiksniai, būdingi tam tikrai šaliai, gali taip pat paaiškinti trumpalaikį perkėlimų Europos Sąjungoje sumažėjimą: Prancūzijos stovyklos panaikinimas Kalė mieste spalio mėnesį turėjo poveikį visam perkėlimų Europos Sąjungoje skaičiui per ataskaitinį laikotarpį, kadangi Prancūzija kiekvieną mėnesį perkeldavo apie 450 asmenų, bet spalio mėnesį sumažino perkėlimų skaičių.

Tikimasi, kad lapkričio mėnesį perkėlimų Europos Sąjungoje padaugės: numatyta perduoti apie 1 800 asmenų. Tačiau trumpalaikis sumažėjimas per šį ataskaitinį laikotarpį, kai įprastai ši tendencija yra palaipsniui kylanti, patvirtina, kad reikia labiau stengtis siekiant padidinti Europos Sąjungoje perduodamų asmenų skaičių per mėnesį ir išvengti spalio mėnesį pastebėtų perkeltų asmenų skaičiaus svyravimų. Kadangi administracinės ir praktinės kliūtys, varžančios perkėlimą Europos Sąjungoje, yra pamažu naikinamos, pagrindiniai iššūkiai ateinančiais mėnesiais bus pasiekti daugiau reguliarumo ir perdavimo kreivės nenutrūkstamo greito didėjimo.

Graikijoje prieglobsčio tarnyba toliau padidino registravimo pajėgumus, nuo 110 iki 175 per dieną, įdarbindama naujų darbuotojų, prašytojams iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, registruoti. Iki 2017 m. sausio mėn. pabaigos 87 % iš preliminariai užsiregistravusių prašytojų iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, turėtų būti užregistruoti. Valstybės narės turės imtis papildomų pastangų atidaryti ir užimti perkėlimų vietas, kad neatsiliktų nuo Graikijos prieglobsčio tarnybos, tvarkančios perkėlimų prašymus. Labiausiai valstybės narės turės pagerinti savo planavimą, dažniau ir reguliariau įsipareigoti perkelti ir padidinti nagrinėjimo ir priėmimo pajėgumus, tiek siekdamos paspartinti savo reagavimo laiką, tiek apgyvendinti padidėjusį prašytojų skaičių. Iš tiesų spalio mėnesį Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) turėjo atidėti kai kuriuos perdavimus, nes pasirodė, kad kai kurios valstybės narės neturėjo pajėgumų greitai apgyvendinti ruošiamų perkelti prašytojų.

Kaip jau minėta, Italijoje, Romoje, rugsėjo 15 d. įvyko nacionalinių kontaktinių centrų perkėlimo Europos Sąjungoje klausimams spręsti posėdis, siekiant rasti išeitį dėl trukdžių, susijusių su papildomais saugumo patikrinimais. Italijos vidaus reikalų ministerija ir Europolas, padedami Europos Komisijos, dabar oficialiai įformino susitarimus dėl Europolo vaidmens lengvinant perkėlimo Europos Sąjungoje tvarką. Konkrečiai buvo sukurtas darbo srautas papildomiems, išskirtiniems saugumo patikrinimams, kurių gali prašyti valstybė narė pagal perkėlimo Europos Sąjungoje sistemą, ir tai bus įtraukta į Italijai kuriamą perkėlimo protokolą. Dėl šio teigiamo pokyčio jau nutiestas kelias naujiems ir didesniems valstybių narių įsipareigojimams. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu manoma, kad per artimiausias savaites Italija pastebimai padidins Europos Sąjungoje perkeliamų asmenų skaičių.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija taip pat sutelkė pastangas į nelydimus nepilnamečius, kad galėtų geriau suprasti kliūtis dėl jų perkėlimo ir rasti sprendimus. Tuo tikslu 2016 m. spalio mėn. Komisija specialų 7-ojo Perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje forumo posėdį skyrė nelydimų nepilnamečių problemai spręsti 8 .

Į Italiją atvykstančių nelydimų nepilnamečių skaičius toliau augo (nuo 2016 m. sausio pradžios iki lapkričio 4 d. atvyko 22 775 asmenys, iš jų 3 569 eritrėjiečiai, 167 sirai, 187 irakiečiai ir 12 jemeniečių) 9 . Nacionalinis socialinio solidarumo centras (EKKA) praneša, kad nuo lapkričio 2 d. Graikijoje buvo nustatyta apytiksliai 2 400 nelydimų nepilnamečių. Per preliminarią bendrąją registraciją Graikijoje nustatyti 1 225 nelydimi nepilnamečiai, 10 iš kurių 48 % (apie 588) buvo iš vienos iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus (36 % sirų ir 12 % irakiečių) 11 . Dauguma Italijoje esančių nelydimų nepilnamečių, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, keliauja vieni (su jais nekeliauja giminaitis), tačiau dauguma Graikijoje esančių nelydimų nepilnamečių, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, yra „atskirti vaikai“ (nepilnamečiai, keliaujantys su giminaičiais, pavyzdžiui, su seneliais, seserimis, broliais arba dėdėmis arba tetomis, arba susituokę su suaugusiais). Taigi iš 480 nelydimų nepilnamečių, kurie atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus ir kurie buvo užregistruoti Graikijoje, 274 yra „atskirti vaikai“, ir tik 122 yra nepilnamečiai, kurie yra visiškai vieni Graikijoje. Ši nepilnamečių kategorija gali būti įvardinta kaip daugiau sudėtingumų kelianti kategorija. Be to, 320 iš 480 nelydimų nepilnamečių yra 16 ar 17 metų amžiaus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įtraukus šį 43 (22 nelydimi vieni keliaujantys nepilnamečiai ir 21 „atskirti vaikai“) perkeltų vaikų skaičių per ataskaitinį laikotarpį, bendras nelydimų nepilnamečių skaičius sieks 148, kai visos „atskirtų vaikų“ kategorijos yra įtraukiamos į statistiką 12 . Tikimasi, kad artimiausioje ateityje nelydimų nepilnamečių perkėlimų Europos Sąjungoje skaičius padidės ir kad artimiausiais mėnesiais bent jau iš Graikijos bus galima perkelti visus nelydimus nepilnamečius, kurie atitinka perkėlimo kriterijus. Šioje srityje pastebima teigiamų ženklų. Per pastarąsias savaites buvo pastebėta, kad nelydimų nepilnamečių perkėlimų Europos Sąjungoje skaičius padidėjo – Suomija vienu kartu perdavė 31 nelydimą nepilnametį (15 nepilnamečių, kurie keliavo vieni, ir 16 „atskirtų vaikų“). Valstybės narės susiduria su mažiau problemų perkeliant „atskirtus vaikus“, ir tai jau vykdo, nors ne visada jie yra laikomi nelydimais nepilnamečiais oficialiojoje statistikoje. Be to, kalbant apie nelydimus nepilnamečius, keliaujančius savarankiškai, kelios valstybės narės (Belgija, Vokietija, Estija, Suomija, Nyderlandai, Rumunija ir Ispanija) pateikė pasiūlymus perkelti nelydimus nepilnamečius, keliaujančius savarankiškai, ir jie sudaro apie 160 vietų artimiausiais mėnesiais 13 . To užtektų Graikijos poreikiams patenkinti. Tačiau rekomenduojama pateikti daugiau pasiūlymų, kad būtų patenkinti Italijos poreikiai. Be to, Italija vis dar turi parengti specialią procedūrą, kad būtų galima Europos Sąjungoje perkelti nelydimus nepilnamečius, kurie keliauja savarankiškai, o valstybėms narėms reikės pateikti daugiau įsipareigojimų juos perkelti.

Komisija tęs glaudų bendradarbiavimą su Graikijos prieglobsčio tarnyba, Italijos valdžios institucijomis, valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnas, Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (UNHCR), Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) ir Tarptautine migracijos organizacija (IOM), kad būtų parengtos praktinės sąlygos, leisiančios palengvinti ir pagreitinti nelydimų nepilnamečių perkėlimą Europos Sąjungoje.

2.2Valstybių narių, į kurias perkeliama, veiksmai

Nuo rugsėjo 28 d. iki lapkričio 8 d. buvo perkelti 1 212 papildomi asmenys: 921 iš Graikijos 14 ir 291 iš Italijos 15 . Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija tęsė reguliarius savaitinius ir mėnesinius perdavimus, o Belgija, Estija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas ir Malta perdavimus ėmė vykdyti kas mėnesį. Prancūzija yra daugiausia prašytojų (2 155) perkėlusi šalis, po jos – Nyderlandai (915) ir Suomija (862). Reikia paminėti, kad valstybės narės, kurioms priskirta mažiau asmenų (tokios kaip Suomija, Baltijos šalys, Malta ar Portugalija), kartu su Prancūzija, Nyderlandais ir Rumunija parodė daugiau reguliarumo ir iniciatyvos, ir jos labiau vykdo savo įsipareigojimus. Pirmieji perkėlimai iš Graikijos į Šveicariją ir iš Italijos į Norvegiją įvyko per ataskaitinius laikotarpius. Iki lapkričio mėn. pabaigos iš Graikijos 16 planuojama perkelti bent 542 papildomus asmenis, o iš Italijos 17 – 397. Lapkričio mėnesį suplanuoti perkėlimai rodo, kad spalio mėn. gali grėsti nuosmukis tik išimties tvarka – sumažėjimas, o ne realus kritimas.

Veiksmai, kuriais sprendžiama per mažo įsipareigojimų skaičiaus problema. Per ataskaitinį laikotarpį Vokietija kas mėnesį rodė pasiruošimą greitai perkelti prašytojus, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga („oficialūs įsipareigojimai“): 500 asmenų iš Italijos ir 500 iš Graikijos. Ispanija įsipareigojo 400 asmenų perkėlimui iš Graikijos ir 100 iš Italijos. Vokietija, Estija, Latvija, Suomija, Prancūzija, Nyderlandai, Rumunija, Šveicarija ir Norvegija įsipareigoja kas mėnesį, o Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Slovėnija – kas du mėnesius. Nors kai kurios valstybės narės toliau telkė savo dėmesį į įsipareigojimus dėl perkėlimų iš Graikijos, tikimasi, kad kai susitarimas su Europolu Italijoje pradės veikti, tai paskatins papildomas valstybes nares aktyviau vykdyti perkėlimus iš Italijos.

Tačiau iš viso tik devynios valstybės narės (Kipras, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Malta, Nyderlandai ir Ispanija) 18 ir Šveicarija bei Norvegija 19 per ataskaitinį laikotarpį pateikė 2 634 oficialius įsipareigojimus (1 105 oficialūs įsipareigojimai pateikti dėl perkėlimų iš Italijos ir 1 529 iš Graikijos), o to nepakanka esamiems poreikiams patenkinti (žr. 2.3 skirsnį). Iš viso valstybės narės, į kurias perkeliama, oficialiai įsipareigojo perkelti 16 259 asmenis (4 954 iš Italijos 20 ir 11 305 iš Graikijos). Siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės įsipareigotų suteikti pakankamą vietų skaičių ir darytų tai reguliariau, reikia greitesnės pažangos ir stabilumo; įpusėjus įgyvendinimo laikotarpiui, Komisija tikėtųsi, kad būtų įsipareigota perkelti bent pusę valstybėms narėms priskirtų asmenų.

Austrija 21 ir Vengrija tebėra vienintelės dvi šalys, nepateikusios įsipareigojimų ir neperkėlusios nė vieno asmens. Nuo balandžio mėn. Lenkija nesiėmė savo įsipareigojimų perkelti ir neįsipareigojo ar neperkėlė nei vieno prašytojo 22 . Per šį ataskaitinį laikotarpį Čekija ir Slovakija nepateikė savo įsipareigojimų ir neperkėlė nė vieno prašytojo.

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti reagavimą į perkėlimo Europos Sąjungoje prašymus. Dauguma valstybių narių ir asocijuotųjų narių, dalyvaujančių perkėlimo Europos Sąjungoje programoje, siekia sutrumpinti atsakymo į perkėlimo Europos Sąjungoje prašymus laiką ir laikosi perkėlimo Europos Sąjungos protokoluose nustatyto 10 darbo dienų termino. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų siekiant padidinti ir užtikrinti nuolatinį srautą per mėnesį. Apskritai, dauguma valstybių patenkina perkėlimo Europos Sąjungoje prašymus. Tačiau kai kuriais atvejais patenkinamų prašymų dalis galėtų būti didesnė ir turėtų būti tinkamiau nurodomi atmetimo motyvai siekiant atitikti Tarybos sprendimų reikalavimus. 7-ajame Perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje forume buvo pasidalyta gerąja patirtimi, pateikta pavyzdžių, kaip turėtų būti tinkamai nurodomos prašymų atmetimo priežastys (kaip pavyzdys nurodyti Nyderlandai). Siekiant atsižvelgti į kelių valstybių narių išreikštus nuogąstavimus dėl dalijimosi su saugumu susijusia informacija, Europolas valstybėms narėms pasiūlė naudoti tam skirtą saugų bendravimo kanalą, kuriuo būtų galima pateikti perkėlimo prašymų atmetimo priežastis. Per 7-ąjį Perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje forumą Komisija dar kartą pabrėžė galimybę pasikeisti pirštų antspaudais per policijos bendradarbiavimo kanalus siekiant saugumo patikrinimo nacionaliniame lygmenyje, labiausiai tais atvejais, kai prašytojai neturi tapatybės ar kelionės dokumentų.

Veiksmai, kuriais sprendžiamos pažeidžiamų prašytojų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, perkėlimo Europos Sąjungoje problemos. Per paskutinę ataskaitinio laikotarpio savaitę nelydimų nepilnamečių perkėlimų Europos Sąjungoje sparta padidėjo. Nuo rugsėjo 28 d. 43 nelydimi nepilnamečiai (22 nelydimi nepilnamečiai, kurie keliauja vieni patys ir 21 „atskirti vaikai“) buvo perkelti iš Graikijos (į Belgiją, Vokietiją, Airiją, Suomiją ir Šveicariją). Taigi iš viso bendras nelydimų perkeltų nepilnamečių skaičius padidėja iki 118. Tačiau, atsižvelgiant į visas atskirtų vaikų kategorijas, bendras skaičius siekia 148. Po 7-ojo Perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje forumo buvo paaiškinta, kad apskritai valstybės narės neturi sunkumų su „atskirtų vaikų“ perkėlimu (žr. aukščiau). Kalbant apie nelydimus nepilnamečius, kurie keliauja savarankiškai, po Komisijos kvietimo valstybės narės pasiūlė iš viso 160 vietų.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti EASO pajėgumą teikti paramą Italijai ir Graikijai. Spalio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą pabrėžė skubų poreikį valstybėms narėms teikti paramą skirti specialistus EASO. Nors buvo pastebėti teigiami pokyčiai ilgalaikio planavimo srityje dėl specialistų įdarbinimo ir išvykstančių specialistų pakeitimo naujais kandidatais, reikia daugiau ir ilgalaikių kandidatų, turinčių tinkamus profilius, norint užtikrinti tinkamą EASO dalyvavimą vietoje ir grupių tvarkymo pajėgumus tiek Italijoje, tiek Graikijoje. Trumpas ekspertų įdarbinimo laikotarpis labai trikdo bendrą perkėlimo Europos Sąjungoje veiklą tiek Italijoje, tiek Graikijoje. Įdarbinimo laikotarpiui pasibaigus, kol įdarbinami nauji ekspertai, sulėtėja registracijos procesas. Trumpi įdarbinimo laikotarpiai ir netinkami profiliai turi įtakos ir perkėlimo Europos Sąjungoje bylų kokybei, nes ekspertams prireikia laiko susipažinti su taikomomis procedūromis. Priminimus teikė EASO vykdomasis direktorius, taip pat Komisijos narys D. Avramopoulos savo naujausiuose raštuose valstybėms narėms, o Komisija įvairiuose forumuose, derindama veiklą su Europos prieglobsčio paramos biuru ir Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, nuolat priminė apie poreikį skatinti specialistų įdarbinimą.

Graikijoje EASO reikia 28 specialistų nuolatiniam darbui pagal jos penktąjį kvietimą skirti specialistų 23 paremti perkėlimo Europos Sąjungoje programą 24 . EASO palaiko nuolatinį ryšį su valstybių narių nacionaliniais kontaktiniais centrais, kad būtų rasta naujų specialistų pakeisti tiems, kurių įdarbinimo laikotarpis baigėsi. Kai kurios valstybės narės savo iniciatyva prisiėmė ilgalaikius įsipareigojimus užimti kai kurias pozicijas ir automatiškai ieškoti pakeitimų, kai vieno iš šių specialistų įdarbinimo laikas baigiasi. Tai Komisija ir EASO vertina labai palankiai.

Dabar, kai Graikijos prieglobsčio tarnyba samdo naujus registracijos darbuotojus, jai reikia daugiau paramos užtikrinti šio proceso kokybę ir veiksmingumą. Šiam tikslui EASO jau įdarbina daugiau specializuotų ekspertų prašymų atmetimo ir Dublino reglamento klausimams spręsti, taip pat vyresniuosius registracijos pareigūnus, kurie sprendžia sudėtingus atvejus Atėnuose (angl. „escalation desk“) bei suklastotų dokumentų nustatymo srities specialistus. Būsimajame kvietime bus atsižvelgta į pasikeitusius poreikius dėl specialistų skaičiaus ir jų profilių. Lapkričio 7 d. duomenimis, Graikijoje iš viso dirbo 18 prieglobsčio srities ekspertų ir 27 vertėjų žodžiu, bet jų dar nepakanka, nes baigus preliminarią bendrąją registraciją bylų padaugėjo. 

Kalbant apie Italiją, 2016 m. gegužės 28 d. EASO paskelbtame naujausiame kvietime siųsti ekspertų, paprašyta 35 papildomų ekspertų, siekiant bendrą ekspertų skaičių padidinti iki 74, kaip numatyta su Italijos valdžios institucijomis suderintame nenumatytų atvejų plane. Iki 2016 m. lapkričio 7 d. buvo gauta 100 pasiūlymų 25 . 2016 m. lapkričio 7 d. duomenimis, iš šių ekspertų, kuriuos skyrė valstybės narės ir asocijuotos šalys ir kurių daugiau, palyginti su praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais, darbui Italijoje buvo pasirinkti ir įdarbinti 47 prieglobsčio ekspertai ir 36 kultūriniai tarpininkai. Nepaisant šio neseniai padidėjusio siunčiamų ekspertų skaičiaus, jo vis dar nepakanka susitvarkyti su vis dar dideliu atvykstančių asmenų, kurie atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, skaičiumi ir nemažu asmenų, laukiančių registracijos Italijoje, skaičiumi, taip pat mažu ekspertų, kurių reikia pagal nenumatytų atvejų planą, skaičiumi.

2.3Graikijos ir Italijos veiksmai ir svarbiausi veiksmų gairių aspektai

Graikija

Veiksmai, kurių reikia imtis siekiant paspartinti migrantų registraciją ir įforminimą ir Graikijos prieglobsčio tarnybos registracijos pajėgumus. Po preliminarios bendrosios registracijos Graikijos prieglobsčio tarnyba suplanavo susitikimus dėl visapusiško prieglobsčio prašymų pateikimo. Iki 2017 m. sausio pabaigos 87 % iš preliminariai užregistruotų prašytojų bus užregistruoti, o visos bylos bus užregistruotos iki 2017 m. balandžio mėn. Iki lapkričio 7 d. buvo užregistruoti 16 642 asmenys. Asmenys, kurie praleido preliminariąją registraciją, vis dar gali pasinaudoti prieglobsčio procedūra užsiregistruodami susitikimui per „Skype“ sistemą.

Graikijos prieglobsčio tarnyba įdarbino naujų darbuotojų ir taip padidino asmenų iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, registravimo pajėgumus (nuo 110 iki 175 per dieną). Iš viso Atėnų perkėlimo padalinyje šiuo metu dirba 75 asmenys. Salonikų ir Aleksandrupolio regionų biurai taip pat tvarko perkėlimo bylas. Lapkričio 7 d. duomenimis, EASO paramos grupes registravimo procesui sudarė 4 ekspertai Atėnuose, 6 ekspertai Salonikuose ir 3 ekspertai Aleksandrupolyje. Kadangi Graikijos prieglobsčio tarnybai reikia papildomų vyresniųjų pareigūnų ir specialistų (siekiant perduoti patirtį naujiems darbuotojams), EASO teiks įvairesnę paramą.

Per ataskaitinį laikotarpį padidėjo skirtumas tarp Graikijoje pateiktų prašymų perkelti skaičiaus ir valstybės narių priėmimų skaičiaus (nuo spalio 28 d. iki lapkričio 4 d. Graikijoje buvo pateikta apie 1 570 prašymų, o atsakymų buvo gauta tik 940). Daug reikšmingesnis yra padidėjęs skirtumas tarp Graikijos prieglobsčio tarnybos priimtų registracijų ir bendro įsipareigojimų skaičiaus (per tą patį laikotarpį Graikijoje užregistruoti 3 298 perkėlimų prašymai, o papildomų įsipareigojimų skaičius per tą patį laikotarpį siekė tik 1 499. Iš viso iki lapkričio 7 d. Graikijoje buvo užregistruoti 16 642 prašymai, o bendras įsipareigojimų skaičius siekė 11 275). Šie skirtumai iš dalies lėmė tai, kad spalio mėn. sumažėjo perkėlimų, ir, kaip Komisija numatė ankstesniuose pranešimuose, tai tampa reikšminga kliūtimi vykdant po preliminarios bendrosios registracijos numatytus veiksmus. Dėl to reikia pirmiausia užtikrinti daugiau ir pastovesnių įsipareigojimų ir paspartinti perkėlimą Europos Sąjungoje (ypač atsako laiką), siekiant išvengti netvaraus bylų kaupimosi.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti priėmimo pajėgumus Graikijoje. Lapkričio 8 d. duomenimis, Graikijoje iš viso buvo per 68 863 laisvų priėmimo vietų 26 laikinose patalpose ir nuolatinėse priėmimo vietose žemyninėje šalies dalyje, skirtų ir neteisėtiems migrantams, ir asmenims, kuriems galbūt reikia tarptautinės apsaugos ir kurie nurodė ketinantys pateikti arba pateikė prieglobsčio prašymus. Remiantis Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija, planuojama, kad 40 nuolatinių vietovių žemyninėje dalyje bendras pajėgumas turėtų būti maždaug 33 186 vietos.

Lapkričio 7 d. duomenimis, pagal UNHCR 27 nuomos sistemą, iš 20 000 vietų, skirtų prašytojams, atitinkantiems perkėlimo Europos Sąjungoje reikalavimus, buvo laisvos 17 664 vietos (iš jų 5 509 vietos viešbučiuose arba atskiruose pastatuose, 10 076 vietos butuose, 497 vietos priimančiosiose šeimose ir 622 vietos nelydimiems nepilnamečiams skirtose specialiose patalpose). Iki kitų metų pabaigos UNHCR tikisi, kad visos 20 000 vietos bus paruoštos. Be to, kalbant apie perkėlimo centrus, lapkričio 8 d. duomenimis, įkurtas tik vienas iš trijų perkėlimo centrų, kuriuos Graikijos valdžios institucijos buvo įsipareigojusios įkurti (Langadikijų centras) ir kuriame yra laisvos 960 vietos. Kitiems dviem centrams Graikijos valdžios institucijos dar nepaskyrė tinkamų sklypų. UNHCR ir Graikijos valdžios institucijos vis dar derasi, kad būtų skirta daugiau sklypų, kuriuose būtų pastatyti specialūs perkėlimo centrai, visų pirma Atikos regione.

Trijuose perkėlimo centruose turėtų būti įmanoma priimti iki 6 000 asmenų. Kaip minėta ankstesnėse ataskaitose, Komisija ragina Graikiją paskirti šiuos sklypus kaip galima greičiau, kad būtų išvengta kliūčių paskutiniuose perkėlimo etapuose po preliminarios bendrosios registracijos.

Italija 

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti migrantų antplūdžio valdymo centrų skaičių ir paversti juos visiškai veikiančiais. Paskutinių mėnesių didžiausios atvykusių asmenų skaičiaus vertės parodė, kad dabartinis 1 600 vietų keturiuose veikiančiuose migrantų antplūdžio valdymo centruose (Pacale, Lampedūzoje, Trapanyje ir Tarante) pajėgumas yra nepakankamas. Be to, dauguma asmenų (apie 70 %) ir toliau išsilaipina ne migrantų antplūdžio valdymo centruose. Nors jau imtasi pirmųjų parengiamųjų veiksmų (tokių, kaip patalpų pagerinimas ir įrangos teikimas), Italija turėtų paspartinti papildomų migrantų antplūdžio valdymo centrų atidarymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Italijos valdžios institucijos nurodė, kad migrantų antplūdžio centrų standartai yra taikomi šešiose papildomose išsilaipinimo vietose. Komisijos požiūriu, juos šiek tiek pagerinus, pirmiausia, siekiant užtikrinti tinkamas priėmimo struktūras, jie galėtų tapti visaverčiais migrantų antplūdžio centrais. Dėl šio teigiamo sprendimo dauguma į Italiją atvykstančių migrantų išsilaipina pagal migrantų antplūdžio centrų standartus. Be to, Italijos valdžios institucijos pareiškė ketinančios netrukus visoms Italijos išsilaipinimo vietoms taikyti migrantų antplūdžio centrų standartų valdymo procedūras (SOP) 28 . Šiam tikslui yra rengiamas aplinkraštis, kad būtų duoti nurodymai visoms vietos prefektūroms ir policijos įstaigoms („questura“). Kaip minėta ankstesnėje ataskaitoje, atsižvelgiant į tai, kad Italijoje daugėja išsilaipinančių nelydimų nepilnamečių, visuose migrantų antplūdžio valdymo centruose turėtų būti užtikrintos specialios jiems skirtos zonos ir teikiama speciali pagalba. Be to, nelydimi nepilnamečiai turėtų būti kuo greičiau ir ne daugiau kaip per 72 valandas perduoti į pirmos ar antros linijos priėmimo patalpas.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti veiklos koordinavimą. Paskutinį kartą grupė, prižiūrinti standartinių veiklų procedūrų įgyvendinimą, buvo susitikusi 2016 m. spalio 19 d. Patikslintos techninio konkurso specifikacijos ir remiantis tuo, naujos ir atnaujinamos prefektūrų ir migrantų antplūdžio valdymo centrų valdymo subjektų sutartys turės atitikti migrantų antplūdžio valdymo centrų standartines veiklos procedūras. Tai, kad dar ne kiekviename migrantų antplūdžio valdymo centre yra po italą koordinatorių, vis dar riboja migrantų antplūdžio valdymo centrų veikimą. Kalbant apie perkėlimą Europos Sąjungoje, remiantis rugsėjo 15 d. nacionalinių kontaktinių centrų perkėlimo Europos Sąjungoje klausimams spręsti ad hoc posėdžio išvadomis ir Italijos valdžios institucijų ir Europolo susitarimais, rengiamas perkėlimo protokolo projektas. Jis bus svarstomas kitame ryšių palaikymo institucijų susitikime, turinčiame įvykti šį lapkritį.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti prašymų tvarkymo pajėgumą Italijoje. Kaip jau pranešta, atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusį valstybių narių įsipareigojimų skaičių, Italijos valdžios institucijų pajėgumai užregistruoti ir tvarkyti prašymus turės padidėti, siekiant paspartinti asmenų iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, registravimą ir tenkinti naujus įsipareigojimus. Tai taip pat turėtų padėti mažinti prašytojų pasislėpimo pavojų, nes jų prašymai bus tvarkomi greičiau. Pagal šią sistemą reikia stiprinti prašymus registruojančias grupes, taip pat turi būti užtikrintas EASO dalyvavimas naujuose registravimo centruose. EASO mobilių grupių registravimo veikla padeda sparčiai registruoti prašytojus, apgyvendintus už registravimo centrų. Todėl padidėja perkėlimo prašytojų skaičius.

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti reagavimą į perkėlimo Europos Sąjungoje prašymus. Po nacionalinių kontaktinių centrų perkėlimo Europos Sąjungoje klausimams spręsti ad hoc posėdyje priimto sprendimo Italijos vidaus reikalų ministerija ir Europolas, remiami Komisijos, 2016 m. lapkričio 4 d. pasikeitę laiškais įformino praktines procedūras, kurių reikės laikytis. Tiksliau, padedant Komisijai, buvo sukurtas darbo srautas papildomiems, išskirtiniems saugumo patikrinimams, kurių gali prašyti valstybė narė pagal perkėlimo Europos Sąjungoje sistemą ir tai bus įtraukta į rengiamą perkėlimo protokolą. Šis teigiamas žingsnis jau nutiesė kelią naujiems ir didesniems valstybių narių įsipareigojimams ir dėl to turėtų netrukus padaugėti iš Italijos perkeliamų asmenų.

Veiksmai, kuriais sprendžiamos pažeidžiamų prašytojų ir nelydimų nepilnamečių perkėlimo Europos Sąjungoje problemos. Iš Italijos kol kas neperkeltas nė vienas nelydimas nepilnametis. Atitinkamą procedūrą reikia įgyvendinti prioritetine tvarka, nes nuo 2016 m. pradžios Italijoje išsilaipino beveik 4 000 nelydimų nepilnamečių, galinčių atitikti perkėlimo kriterijus (daugiausia iš Eritrėjos). Po Europos Komisijos raginimų keletas valstybių narių (Belgija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai) suteikė vietų nelydimiems nepilnamečiams, įskaitant tuos, kurie keliauja savarankiškai, ir atskirtus vaikus. Komisija ragina Italiją imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų įmanoma perkelti nelydimus nepilnamečius, jei tai atitinka jų interesus, ir atsižvelgti į galimybę kuo greičiau įsteigti vieną ar daugiau perkėlimo centrų nelydimiems nepilnamečiams. Perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros įgyvendinimas taip pat prisidėtų prie galimybės reaguoti į didelį besislapstančių nelydimų nepilnamečių, kurie galėtų atitikti perkėlimo kriterijus, skaičių. Remiantis Darbo ministerijos pateiktais duomenimis, eritrėjiečiai yra antrieji pagal tautybę, dažniausiai pasišalinantys iš priėmimo patalpų ir pasislepiantys 29 .

Veiksmai, kuriais siekiama apriboti antrinį judėjimą. Italijos valdžios institucijos ėmėsi antrinio judėjimo ribojimo veiksmų. Italijos policija nuolat perduoda neteisėtai iš šalies pietų į šiaurę atvykusius migrantus į priėmimo patalpas šalies pietuose. EASO suintensyvino tyrimo grupės veiksmus, kuri atlieka perkeltinų asmenų registraciją įvairiose vietovėse už registracijos centrų, kuriose yra apgyvendinami perkeltini asmenys (atsižvelgiant į Italijos valdžios institucijų nurodytus poreikius). Italijos teritorijoje esantys ir judantys neteisėti migrantai turėtų būti atidžiai stebimi, reikėtų užkirsti kelią neteisėtai antrinei migracijai.

2.4Komisijos ir ES agentūrų veiksmai

Europos Komisija

Komisija Italijai ir Graikijai toliau teikė kasdienę paramą vietoje: padėjo įvairiems suinteresuotiesiems subjektams ir Graikijos bei Italijos valdžios institucijoms nustatyti ir spręsti problemas, darniai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotomis šalimis, ir plėtoti tam tikras procedūras. Šios paramos dalimi buvo ir Komisijos pagalba palengvinti Italijai ir Europolui priimti minėtus susitarimus dėl papildomų saugumo patikrinimų, nes tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, lėtinančių perkėlimus iš Italijos, ir tikimasi, kad dabar valstybės narės aktyviai įsitrauks į darbą su Italija.

Į 7-ąjį Perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje forumą susibūrė visų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių nacionalinių kontaktinių centrų perkėlimo Europos Sąjungoje klausimams spręsti atstovai ir atitinkami suinteresuotieji subjektai (EASO, UNHCR, IOM, Europolas), kad aptartų perkėlimo Europos Sąjungoje programos įgyvendinimo pažangą praėjus vieniems metams nuo Tarybos sprendimų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje įsigaliojimo. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į nelydimus nepilnamečius (UAM) ir saugumo problemas. Posėdžio metu buvo siekiama nustatyti likusias perkėlimo Europos Sąjungoje tvarkos kliūtis, rasti bendrus sprendimus ir pasidalyti geriausia patirtimi. Šioje ataskaitoje pagrindinės šio posėdžio išvados jau buvo pažymėtos. Šių išvadų bus glaudžiai laikomasi reguliariuose ryšių palaikymo institucijų susitikimuose, kuriuos organizuoja Komisija Graikijoje ir Italijoje. Kita šių susitikimų dalis įvyks antroje lapkričio mėn. pusėje.

Stebėdama, kaip įgyvendinami Tarybos sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, Komisija reiškė ir toliau reikš susirūpinimą dėl tų valstybių narių, kurios dar nevisapusiškai įgyvendina Tarybos sprendimus. Komisijos narys D. Avramopoulos neseniai išsiuntė valstybėms narėms laiškus, primenančius jiems apie jų įsipareigojimus pagal Tarybos sprendimus dėl perkėlimo Europos Sąjungoje.

Europos prieglobsčio paramos biuras

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti perkėlimo Europos Sąjungoje procesą ir padidinti registracijos pajėgumą Graikijoje ir Italijoje. Ekspertai atlieka daugybę funkcijų.

Šiuo metu Graikijoje 9 specialistai tiesiogiai per jungtinį procesą remia registracijos procesą, o dar kiti 9 ekspertai dalyvauja informavimo ir konsultavimo veikloje. Remdamasis rekomendacijomis, kaip pagerinti suderinimo procesą, kuris skirtas atrinkti prašytojus į konkrečias valstybes nares, EASO parengė suderinimo planą, kurį išbandys 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. sausio mėn.

Pasibaigus preliminariai registracijai, Graikijos prieglobsčio tarnyba stiprina savo registracijos pajėgumus. EASO teikė įvairesnę paramą perkėlimo Europos Sąjungoje procedūrai ir paskyrė daugiau ekspertų ir vyresniųjų registracijos pareigūnų prašymo atmetimo rodiklių, Dublino reglamento, šeimos ryšių ir dokumentų klastojimo klausimams spręsti. Šie ekspertai spręs sudėtingus atvejus ir padės išvengti kliūčių įprastame registracijos procese ir išsaugoti perkėlimo bylų kokybę. Vis dar reikia stiprinti paramą visuose perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros etapuose – nuo informavimo iki registravimo ir suderinimo (prašytojų perkėlimo į konkrečias valstybes nares) proceso. EASO toliau didins savo registracijos ekspertų skaičių Salonikuose ir šiuo metu įsigyja mobiliuosius dalinius, kad šiems ekspertams suteiktų darbo vietą. EASO taip pat numato papildomų ekspertų informacijos tiekimui stovyklose poreikį.

Dirbti Italijoje EASO šiuo metu skyrusi 47 valstybių narių ir asocijuotųjų šalių ekspertus iš 74 prašytų skirti: 10 ekspertų dirba migrantų antplūdžio valdymo centruose, 7 – dvejose mobiliosiose grupėse (kurių bazės yra Romoje ir Katanijoje), 10 – registravimo centruose registracijos centruose, 5 – registracijos tyrimo grupėse, 1 – teikia pagalbą bendradarbiavime su spauda ir 14 – Dublino padalinyje Romoje. EASO taip pat skiria iki 48 kultūrinių tarpininkų (kalbančių arabų, tigrajų ir kurdų kalbomis), kurie padės vykdyti perkėlimą Europos Sąjungoje (lapkričio 7 d. duomenimis, vietoje dirbo 36 kultūriniai tarpininkai). Per ataskaitinį laikotarpį EASO suintensyvino tyrimo grupės veiksmus. Ji registruoja perkeltinus asmenis įvairiose vietovėse už registracijos centrų, kuriose jie apgyvendinti (pagal Italijos valdžios institucijų nurodytus poreikius) 30 . Tyrimo komanda taip pat padeda vietos policijos įstaigoms („questura“) plėsti policijos pareigūnų pajėgas, nes jie patys atlieka registraciją.

EASO taip pat siekia užtikrinti tinkamas ir veiksmingas EASO komandų darbo sąlygas migrantų antplūdžio valdymo centruose. Kai kuriose migrantų antplūdžio valdymo ir registracijos centruose buvo įdiegti 5 mobilieji biurai (konteineriai) (atitinkamai, vienas – Trapanio centre, 2 – Vila Sikanijoje ir Bario registracijose centre), o dar vienas bus patalpintas Augustos uoste, kuriame vyksta daug išsilaipinimų. Siekiant padėti atlikti perkėlimo darbus, Italijos valdžios institucijoms taip pat buvo skirta techninė įranga (kompiuteriai) (5 darbo stotys buvo skirtos kiekvienam registracijos centrui ir policijos įstaigai („questura“) Romoje, dar 20 bus patalpinti Dublino padalinyje, kai bus atliktas vidaus saugumo patikrinimas, kad būtų galima prijungti juos prie esamos sistemos).

2016 m. spalio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose prašoma EASO užtikrinti, kad prieglobsčio pagalbos rezervas (AIP) pradėtų veikti kaip galima greičiau. Todėl EASO kreipėsi pagalbos į savo valdybą, kad ši greitai atnaujintų jos prieglobsčio pagalbos rezervą ir iki 2016 m. spalio 27 d. įdarbintų valstybinius ekspertus su tam tikrais profiliais. Be to, siekiant pagreitinti atsaką į ekspertų kvietimą, EASO kuria bandomąją įvadinę mokymų programą bylas tvarkantiems pareigūnams, kurie turi ribotą patirtį, ir taip pat pasiūlė pakeisti tam tikras taisykles dėl užmokesčio ekspertams, kad tarnyba pati galėtų sumokėti ekspertams, kurie įdarbinami per valstybines tarnybas ir kurie nėra nuolatiniai tų tarnybų darbuotojai.

3Perkėlimas į Europos Sąjungą

Remiantis iš dalyvaujančių valstybių gauta informacija, pagal 2015 m. liepos 20 d. perkėlimo į ES programą iki 2016 m. lapkričio 7 d. į 21 perkėlimą vykdančią valstybę (Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Islandiją, Airiją, Italiją, Latviją, Lichtenšteiną, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Ispaniją, Švediją, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę) perkelti 11 852 asmenys. Švedija, Jungtinė Karalystė ir Suomija, taip pat asocijuotos valstybės Šveicarija, Lichtenšteinas ir Islandija jau įvykdė savo įsipareigojimus.

Dauguma programoje dalyvaujančių valstybių nurodė, kad jų perkėlimo į ES pastangos visų pirma, tačiau ne išskirtinai, yra skirtos Jordanijoje, Libane ir Turkijoje esantiems sirams perkelti. Tai apima valstybių narių pastangas į ES perkelti Sirijos piliečius iš Turkijos pagal kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą.

Valstybėms narėms tęsiant joms per UNHCR Turkijos perduotų bylų vertinimą, iš Turkijos į ES ir toliau perkeliama vis daugiau asmenų. Valstybės narės taip pat rengia tolesnes misijas į Turkiją apklausti kandidatus, kuriuos nuspręsta perkelti į ES. Pagal perdavimo sąrašą, kurį ankstyvą rugsėjį UNHCR pateikė Turkijos Generalinio direktorato migracijos valdymo tarnyba, iškritusiųjų kandidatų skaičius buvo mažesnis, palyginti su ankstesniais sąrašais, ir tai rodo bendrą pagerėjimą atrankos procesuose. Turkijos valdžios institucijos rengia kitus tolesnius sąrašus. Tikimasi, kad jie bus trumpesni ir bus pristatomi reguliariau, siekiant užtikrinti sklandų veiksmų planavimą.

Nuo 2016 m. balandžio 4 d. pagal perkėlimui į ES skirtą schemos „1:1“ dalį iš Turkijos į ES perkelta 2 217 sirų. Be to, buvo patvirtinti ir jau laukia perkėlimo 346 asmenys. Tikimasi, kad lapkričio mėnesį iš viso į ES bus perkelti 472 asmenys, o likusių įsipareigojimų perkelti skaičius yra 11 228.

Perkėlimo į Europos Sąjungą tempas buvo išlaikytas: nuo rugsėjo 26 d. iki lapkričio 7 d. buvo perkelti 603 sirai. Asmenys buvo perkeliami ne tik į Belgiją, Estiją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Latviją, Lietuvą, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Ispaniją ir Švediją, bet ir į Norvegiją.

Rugsėjo 28 d. buvo priimtas Tarybos sprendimas (ES) 2016/1754 31 , siekiant leisti valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus pagal Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601, susijusius su nepaskirstytomis 54 000 vietų, perkeliant tarptautinės apsaugos prašytojus iš Italijos ir Graikijos arba priimant Turkijoje esančius Sirijos piliečius, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, – juos perkeliant į ES arba kitaip teisėtai juos priimant.. Kaip nedelstiną tęstinį žingsnį, Komisija jau paprašė valstybių narių iki lapkričio 7 d. perduoti tuos sirus, kurie yra likę Turkijoje, kuriuos valstybės narės pagal šį sprendimą planuoja teisiškai priimti.

2016 m. liepos 13 d. priimtą Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema 32 , šiuo metu svarsto teisėkūros institucijos.

4Tolesni veiksmai

Valstybių ar vyriausybių vadovai ne kartą pripažino, kad Europos migracijos situacijos klausimą reikia spręsti kuo skubiau, ir paragino imtis tolesnių veiksmų, kad perkėlimo Europos Sąjungoje programa – vienas esminių šio solidarumo išraiškos elementų tarp valstybių narių – būtų vykdoma sparčiau. Spalio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą pakartojo apie poreikį valstybėms narėms toliau intensyvinti savo pastangas ir spartinti perkėlimą Europos Sąjungoje.

Komisija nuolat bendradarbiavo su Italijos ir Graikijos valdžios institucijomis, valstybėmis narėmis ir UNHCR, IOM, EASO, FRONTEX ir Europolu, siekdama padėti ir pagerinti perkėlimo Europos Sąjungoje procedūrą vietoje. Per paskutinį ataskaitinį laikotarpį Graikija 60 % padidino savo nagrinėjimo pajėgumus ir tai toliau darys artimiausią mėnesį. Italija toliau didina nagrinėjimo pajėgumus ir lanksčiai reagavo į valstybių narių, į kurias perkeliama, reikalavimus dėl saugumo klausimų. Susitarimai su Europolu jau yra sudaryti. UNHCR, TMO, EASO, FRONTEX ir Europolas didina paramą Italijai ir Graikijai, kad paspartintų ir padarytų perkėlimo Europos Sąjungoje procedūrą veiksmingesne. Kai kurios valstybės narės išties ryžtingai vykdo perkėlimą Europos Sąjungoje ir gerokai prisidėjo prie pastarųjų mėnesių teigiamų tendencijų dėl savo įsipareigojimų bei iš tiesų atliko perkėlimus.

Vis dėlto pasiekti rezultatai kol kas neatitinka prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Tarybos sprendimuose, ir spręstinų problemų masto. Mūsų pastangos neturėtų sulėtėti. Tūkstančiai prašytojų Italijoje ir Graikijoje laukia perkėlimo. Perkėlimo Europos Sąjungoje programų įgyvendinimo sulėtėjimas reiškia ilgesnį prašytojų laukimą priėmimo centruose ir didėjantį neaiškumą apie jų ateitį. Tai taip pat paveikia Italijos ir Graikijos pajėgumą veiksmingai tvarkytis su šia krize. Italija ir toliau sulaukia didelio migrantų skaičiaus, o Graikija ir toliau susiduria su sudėtinga humanitarine situacija. Todėl būtina ir toliau vykdyti perkėlimą Europos Sąjungoje, kad būtų sumažintas spaudimas šioms šalims. Taigi labai svarbu kas mėnesį perkelti kuo daugiau asmenų ir kuo reguliariau, kad būtų galima veiksmingiau planuoti ir kad perkėlimų srautas būtų tolygesnis bei būtų išvengta logistikos problemų vietoje.

Valstybių ar vyriausybių vadovų raginimus dabar turi lydėti ryžtingi kompetentingų nacionalinių tarnybų veiksmai. Valstybės narės, į kurias perkeliama, turėtų remtis jau pasiektais laimėjimais ir visapusiškai reaguoti į šiuos raginimus, dėti pastangas Graikijai ir Italijai remti ir kartu vykdyti savo teisines prievoles ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą.

Pirmojoje perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą 33 Komisija nustatė, kad norint pasiekti Tarybos sprendimuose nustatytus tikslus, reikia per mėnesį perkelti bent 6 000 asmenų. Kadangi prasideda jau antrieji metai, kai įgyvendinami Tarybos sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, ir siekiant laikytis teisinių prievolių pagal Tarybos sprendimus, ateinančiais mėnesiais įsipareigojimų reikės prisiimti daugiau ir reguliariau, o perkėlimus Europos Sąjungoje reikės paspartinti.

Komisija toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinami abu Tarybos sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, ir reguliariai teiks ataskaitas bei pateiks savo aštuntąją ataskaitą 2016 m. gruodžio mėn. Komisija pasilieka teisę imtis veiksmų prieš prievolių nevykdančias valstybes nares.

Kartu valstybės narės turėtų toliau vykdyti įsipareigojimus dėl perkėlimo į ES, be kita ko, įgyvendindamos ES ir Turkijos pareiškimą 34 .

(1)

     COM(2016) 636 final.

(2)

     2016 m. spalio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvados http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/10/21-european-council-conclusions/

(3)

     Neteisėto sienos kirtimo iš Turkijos tarp sienos perėjimo punktų jūra ir per sausumos sienas atvejų skaičius, apie kurį pranešė Graikija nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki lapkričio 6 d., užregistruotas ataskaitų apie bendras operacijas teikimo priemonėje JORA.

(4)

     Šaltinis: Graikijos valdžios institucijos. Vykdant perkėlimą Europos Sąjungoje šis skaičius Graikijos žemyninėje dalyje turėtų

palaipsniui mažėti.

(5)

     Šaltinis: Italijos vidaus reikalų ministerija, rugsėjo 26 d. – lapkričio 6 d. duomenys.

(6)

     Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų susitikimo išvados dėl 20 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į ES taikant daugiašales ir nacionalines programas (11130/15).

(7)

     SN 38/16, 2016 03 18.

(8)

     Priskyrimo direktyvos (2011/95/ES Direktyva) 2 straipsnyje I dalyje apibrėžta, kad nelydimas nepilnametis yra nepilnametis (jaunesnis nei 18 metų), atvykęs į valstybių narių teritoriją nelydimas „pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką už jį atsakingo suaugusiojo“ [papildomai pabraukta]. Dėl skirtingų valstybių narių įstatymų ir taikomos praktikos nelydimų nepilnamečių apibrėžtis valstybėse narėse skiriasi, todėl vienose valstybėse narėse atskirti vaikai, įskaitant su suaugusiais susituokusius nepilnamečius, laikomi nelydimais, o kitose – ne. Todėl pranešami skirtingi bendri perkeltų nelydimų nepilnamečių skaičiai, nes kai kurios valstybės narės nelydimais nepilnamečiais laiko tuos, kurie keliauja vieni, o atskirtų vaikų skaičiaus į nelydimų nepilnamečių skaičių neįtraukia.

(9)

     Paminėti tik tos tautybės piliečiai, kurie gali atitikti perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus.

(10)

      http://asylo.gov.gr/en/wp-content/uploads/2016/08/Preregistration-data_template_5_EN_EXTERNAL.pdf .

(11)

     Didžiausia nelydimų nepilnamečių grupė Graikijoje yra afganai, kurie neatitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijų. Tačiau Graikijos vyriausybė palaiko ryšius su keliomis valstybėmis narėmis siekdama suderinti galimą savanorišką šių nepilnamečių, kurių statusas skiriasi (kurie nėra tarptautinės apsaugos prašytojai), perdavimą.

(12)

     Praėjusioje ataskaitoje visas nelydimų perkeltų nepilnamečių skaičius siekė 75. Todėl bendras šio ataskaitinio laikotarpio nelydimų perkeltų nepilnamečių skaičius turėtų būti 118. Tačiau į šį skaičių įtraukiami tik nepilnamečiai, kurie keliauja savarankiškai, ir tik tam tikros „atskirtų vaikų“ kategorijos. Šie skaičiai buvo peržiūrėti, siekiant tiksliau atspindėti bendrą nelydimų perkeltų nepilnamečių skaičių, įskaitant ir nepilnamečius, kurie keliauja savarankiškai, ir visas „atskirtų vaikų“ kategorijas.

(13)

     Šie skaičiai turėtų būti laikomi minimaliais. Komisija vis dar tikisi papildomo atsako į savo kvietimą įsipareigoti perkelti nelydimus nepilnamečius, kurie keliauja savarankiškai. Be to, kai kurių valstybių narių įsipareigojimai yra atviri pasiūlymai ir nenurodytas konkretus didžiausias nepilnamečių, keliaujančių be lydinčiojo asmens, skaičius, kurį galima perkelti.

(14)

     24 į Belgiją, 23 į Bulgariją, 17 į Estiją, 110 į Suomiją, 203 į Prancūziją, 1 į Vokietiją, 40 į Airiją, 72 į Latviją, 61 į Lietuvą, 81 į Nyderlandus, 73 į Portugaliją, 153 į Rumuniją, 35 į Ispaniją ir 28 į Šveicariją. Pažymėtina, kad 2 asmenys, apie kuriuos praėjusioje ataskaitoje pranešta kaip apie perkeltus į Rumuniją, buvo perduoti pagal Dublino reglamentą.

(15)

     5 į Kroatiją, 20 į Liuksemburgą, 20 į Maltą, 108 į Nyderlandus, 20 į Norvegiją, 78 į Portugaliją, 31 į Rumuniją ir 9 į Slovėniją. 62 asmenys, kurie rugsėjo 27 d. buvo perkelti į Suomiją, nebuvo įtraukti į praėjusiąją ataskaitą.

(16)

     170 į Prancūziją, 38 į Lietuvą, 103 į Nyderlandus, 20 į Norvegiją, 15 į Portugaliją, 149 į Rumuniją, 6 į Slovakiją, 41 į Slovėniją. Be to, tikimasi, kad lapkričio mėnesį bus perduoti papildomi asmenys į Portugaliją, Liuksemburgą, Maltą ir Vokietiją, bet galutinė perdavimo data ar žmonių skaičius nepatvirtinti.

(17)

     226 į Vokietiją, 39 į Suomiją, 50 į Prancūziją, 21 į Šveicariją ir 61 į Norvegiją.

(18)

     Kipras: 30 iš Graikijos ir 30 iš Italijos, Estija: 21 iš Graikijos, Suomija: 150 iš Graikijos ir 150 iš Italijos, Vokietija: 500 iš Graikijos ir 500 iš Italijos, Airija: 80 iš Graikijos, Latvija: 60 iš Graikijos, Malta: 28 iš Graikijos, Nyderlandai: 100 iš Graikijos ir 100 iš Italijos, Ispanija: 400 iš Graikijos ir 100 iš Italijos.

(19)

     Šveicarija: 100 iš Graikijos, o Norvegija: 60 iš Graikijos ir 225 iš Italijos.

(20)

     Į praėjusią ataskaitą nebuvo įtrauktas Rumunijos rugsėjo 9 d. įsipareigojimas.

(21)

     Pagal 2016 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimą 2016/408 Austrijai laikinai sustabdytos prievolės perkelti iki 30 % jai pagal Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601 priskirtų prašytojų. Todėl 1 065 prašytojų perkėlimas į Austriją bus sustabdytas iki 2017 m. kovo 11 d. Tačiau Austrijai tebegalioja prievolės pagal Sprendimą 2015/1601 perkelti likusią jai priskirto asmenų skaičiaus dalį, todėl įsipareigojimai ir perkėlimai toliau būtini.

(22)

     Balandžio mėn. pradžioje Lenkija sustabdė 73 perkėlimo prašymų, kuriuos Graikijos prieglobsčio tarnyba išsiuntė Lenkijai remdamasi 2015 m. gruodžio 16 d. prisiimtu Lenkijos įsipareigojimu, tvarkymą ir taip praėjus trims su puse mėnesio nuo įsipareigojimo prisiėmimo de facto įšaldė perkėlimo procedūrą. Tai buvo padaryta ir su perkėlimo iš Italijos prašymais.

(23)

     EASO penktasis kvietimas, skirtas rasti ekspertų, kurie padėtų Graikijoje vykdyti perkėlimą, paskelbtas balandžio 21 d. ir pirmą kartą įtrauktas į Trečiąją perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitą. Per ataskaitinį laikotarpį pasibaigė kelių ekspertų įdarbinimo laikas.

(24)

     Šis poreikis skiriasi nuo paskutiniojo reikalavimo valstybėms narėms paremti EASO darbą salose įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą (kuris yra EASO 7-asis kvietimas).

(25)

     Austrija, Šveicarija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Jungtinė Karalystė, Rumunija, Vokietija, Latvija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Malta, Belgija, Slovakija ir Bulgarija.

(26)

     Į šį skaičių neįtraukiamos vietos, numatytos pagal UNHCR nuomos sistemą, ir priėmimo vietos antplūdžio valdymo centruose. http://www.media.gov.gr/images/prosfygiko/REFUGEE_FLOWS-27-10-2016.pdf  

http://data.unhcr.org/mediterranean/documents.php?page=1&view=grid&Country[]=83

Šios laikinos skubaus priėmimo ir nuolatinės patalpos įrengtos migrantų antplūdžio valdymo centruose Egėjo jūros salose, taip pat žemyninėje šalies dalyje. 2016 m. lapkričio 8 d. duomenimis ir remiantis Komisijos turima informacija, dabar yra tik 1 140 nuolatinių apgyvendinimo vietų, į kurias priimami tik tarptautinės apsaugos prašytojai ir nelydimi nepilnamečiai.

(27)

     2016 m. sausio mėnesį su UNHCR sudarytas įgaliojimo susitarimas dėl 20 000 apgyvendinimo vietų nuomos sistemos pirmiausia naudingas perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkantiems prieglobsčio prašytojams. Įgaliojimo susitarimas 2016 m. liepos mėn. peržiūrėtas, siekiant tekste aiškiau nurodyti, kad apgyvendinimo sistema taip pat apima galimybę vietas kurti perkėlimo vietovėse, valdomose UNHCR, ir kad apgyvendinimo sistemos tikslinė grupė apima ne tik perkeltinus asmenis, bet ir kitus prieglobsčio prašytojus. UNHCR sutiko 6 000 pagal nuomos sistemą parūpintų vietų skirti perkėlimo centrams, kad juose būtų galima apgyvendinti visus įregistruotus perkėlimo prašytojus.

(28)

      http://www.libertaciviliimmigrazione.dlci.interno.gov.it/sites/default/files/allegati/hotspots_sops_-_english_version.pdf .

(29)

     http://www.lavoro.gov.it/notizie/Documents/Report%20MSNA%2030_09_2016.pdf (paskutinis psl.).

(30)

     Iki šiol ši komanda apėmė šias vietoves: Kaljarį (Sardinijoje), Fodžą, Boloniją, Turiną, Milaną, Veroną, Veneciją, Vičencą, Teramą, Kjetį, Florenciją, Pizą, Grosetą ir Modeną.

(31)

     OL L 268, 2016 10 1, p. 82–84.

(32)

     COM(2016) 468 final.

(33)

     COM(2016) 165 final.

(34)

     Trečioji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita, COM(2016) 634 final.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 09

COM(2016) 720 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Septintoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

1 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Graikijos iki 2016 m. lapkričio 8 d.

(1)

Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(3)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 09

COM(2016) 720 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Septintoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

2 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Italijos iki 2016 m. lapkričio 8 d.

(1)

Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(3)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 09

COM(2016) 720 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Septintoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

3 priedas. Perkėlimo į ES padėtis 2016 m. lapkričio 7 d. pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas
ir pagal Turkijai skirtą schemą „1:1“ (taikoma nuo 2016 m. balandžio 4 d.)

(1)

     Į šį skaičių įtraukti perkėlimo pagal Austrijos humanitarinio priėmimo programą atvejai.

(2)

  Šis skaičius yra dalis 2016 m. Suomijos nacionalinės kvotos, kuri yra 750 į ES perkeltinų asmenų.

(3)

     Į šį skaičių neįtraukta 136 pagal schemą „1:1“ iš Turkijos perkeltų sirų; jie perkelti pagal Suomijos nacionalinę programą.

(4)

     Šis skaičius yra papildomas, jis neapima Prancūzijos nacionalinės kvotos ir ankstesnių įsipareigojimų.

(5)

Į šį skaičių neįtraukta 174 pagal schemą „1:1“ iš Turkijos perkeltų sirų; jie perkelti pagal Prancūzijos nacionalinę programą.

(6)

Islandija 2015 m. birželio 8 d. – 2016 m. lapkričio 7 d. iš viso perkėlė 56 asmenis.

(7)

Nors pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas perkėlimai dar nebuvo vykdomi, pagal nacionalinę Liuksemburgo programą buvo perkelti 52 sirai.

(8)

     2015 m. į Portugaliją pagal nacionalinę programą iš Egipto perkelti 39 pabėgėliai (atskirai nuo 2015 m. liepos 20 d. programos).

(9)

     2015 m. į Švediją pagal nacionalinę programą perkelta 1 900 asmenų (atskirai nuo 2015 m. liepos 20 d. programos).

(10)

Iki 2016 m. birželio mėn. į Jungtinę Karalystę pagal esamas Jungtinės Karalystės nacionalines perkėlimo programas iš viso perkelti 3 439 asmenys.