EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 09 28

COM(2016) 636 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Šeštoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

1Įvadas

2015 m. rugsėjo mėn., atsižvelgdama į nuolatinį neįprasto masto migrantų srautą ES, Taryba priėmė du teisiškai privalomus sprendimus, kuriais nustatytas 160 000 asmenų laikinas ir išimties tvarka vykdytinas perkėlimo Europos Sąjungoje iš Graikijos ir Italijos 1 (didžiausią spaudimą patiriančių valstybių narių) mechanizmas. Šie sprendimai buvo vieno svarbiausių Europos projekto elementų – solidarumo principo – išraiška.

Be to, siekdamos visapusiškai spręsti pasaulinės migracijos krizės problemas ir parodyti solidarumą su taip pat paveiktomis trečiosiomis šalimis, 2015 m. liepos 20 d. valstybės narės kartu su asocijuotosiomis Dublino valstybėmis susitarė iš Artimųjų Rytų, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos į ES perkelti 22 504 asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

Dėl perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmo naujoviškumo ir sudėtingumo jo įgyvendinimas įsibėgėjo ne iš karto. Italija, Graikija ir valstybės narės, į kurias perkeliama, turėjo sukurti naujų struktūrų ir procedūrų, stiprinti gebėjimus ir abipusį pasitikėjimą ir pagerinti priėmimo sąlygas, siekdamos sudaryti sąlygas dideliam skaičiui prieglobsčio prašytojų, kurie galėtų pasinaudoti perkėlimo schema.

Praėjus vieniems metams po antrojo Tarybos sprendimo įsigaliojimo, sukurtas pagrindas, reikalingas, kad perkėlimas vyktų, ir įvairiose srityse padaryta nemaža pažanga. Migrantų antplūdžio valdymo centrai veikia ir yra įrengiami vietose, kuriose tokių centrų paprastai nebūna. Valstybės narės, ES agentūros ir tarptautinės organizacijos bendradarbiauja su Italija ir Graikija ES sienų ir migracijos srautų valdymo klausimais. Tiek Graikijoje, tiek Italijoje taikomos perkėlimą ES palengvinančios procedūros. Šios pastangos padėjo sukurti tikras Europos operatyvines grupes ir užtikrinti, kad pirštų atspaudai būtų paimami beveik 100 proc. atvejų. Be to, padidintas saugumas ir padaugėjo prašytojų, kurie gali būti perkelti.

Šios pastangos taip pat padėjo gerokai paspartinti perkėlimą Europos Sąjungoje, ypač pastaraisiais mėnesiais iš Graikijos. Per ataskaitinį laikotarpį nemažai valstybių narių dėjo daugiau pastangų pagal perkėlimo Europos Sąjungoje programą, dėl to Europos Sąjungoje perkelta gerokai daugiau asmenų. Nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio ES perkelti 2 595 asmenys (įskaitant 2 242 iš Graikijos), iš jų 1 202 – nuo rugsėjo pradžios (įskaitant 1 026 iš Graikijos), palyginti su 776 asmenimis ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Be to, daugiau valstybių narių nurodė esančios pasirengusios dar aktyviau prisidėti. Įpusėjus įgyvendinti Tarybos sprendimus, iki šiol ES perkeltas 5 651 asmuo (4 455 iš Graikijos ir 1 196 iš Italijos). Į Italiją nuolat plūsta migrantai, Graikijoje humanitarinė padėtis tebėra sudėtinga, todėl, siekiant sumažinti spaudimą šiose šalyse, itin svarbu vykdyti perkėlimą Europos Sąjungoje.

2016 m. birželio 28 d. susitikime Europos Vadovų Taryba 2 pakartojo raginimą imtis papildomų veiksmų, kurie padėtų pagreitinti perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą programų įgyvendinimą. 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos veiksmų gairėse 3 dar kartą patvirtinta, kad ateityje migracijos politikos srityje reikia laikytis atsakomybės ir solidarumo principų.

Savo ketinimų rašte Europos Parlamento Pirmininkui Martinui Schulzui ir Ministrui Pirmininkui Robertui Fico Pirmininkas J. C. Junckeris ir jo pirmasis pavaduotojas F. Timmermansas pakartojo, kad spartesnis pabėgėlių iš Graikijos ir Italijos perkėlimas Europos Sąjungoje bus vienas iš Komisijos prioritetų 2016–2017 m.

Dabar, kai struktūros ir procedūros įdiegtos, antraisiais Tarybos sprendimų įgyvendinimo metais, valstybės narės, į kurias perkeliama, turi remtis jau pasiektais laimėjimais ir visapusiškai reaguoti į šiuos raginimus, dėti pastangas Graikijai ir Italijai remti ir kartu vykdyti savo teisines prievoles ir praktiškai įgyvendinti solidarumo principą.

Kalbant apie perkėlimą į Europos Sąjungą, įgyvendinamos atitinkamos priemonės . Kol kas į Europos Sąjungą iš 22 504 asmenų, dėl kurių sutarta pagal 2015 m. liepos mėn. programą, daugiausia iš Turkijos, Jordanijos ir Libano perkelti 10 695 asmenys, įskaitant 2 426 asmenis, perkeltus nuo ankstesnės ataskaitos pateikimo. Tik nuo balandžio 4 d. pradėjus taikyti ES ir Turkijos pareiškime nustatytas suderintas priemones 4 pagal schemą „1:1“ iš Turkijos į ES perkelta 1 614 asmenų, įskaitant 812 nuo ankstesnės ataskaitos pateikimo.

Šeštojoje perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie padėtį nuo liepos 13 d., kai buvo pateikta vėliausia ataskaita 5 , ir vertinami veiksmai, kurių, vykdydami rekomendacijas, kaip paspartinti perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą programų įgyvendinimą, nuo 2016 m. liepos 12 d. iki rugsėjo 27 d. (per ataskaitinį laikotarpį) ėmėsi visi susiję suinteresuotieji subjektai.

2Perkėlimas Europos Sąjungoje

2.1Pagrindiniai įvykiai per ataskaitinį laikotarpį

Nuo 2016 m. liepos 12 d. į Graikiją atvyko 7 300 asmenų 6 . Migrantų, esančių Graikijoje, skaičius, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, rugsėjo 27 d. duomenimis, padidėjo ir siekia apie 60 500: apie 13 800 asmenų salose ir apie 46 700 asmenų žemyninėje Graikijoje 7 .

Per ataskaitinį laikotarpį apskritai perkėlimų Europos Sąjungoje daugėjo, o itin padaugėjo rugsėjo mėn. (Europos Sąjungoje perkelti 1 134 asmenys, iš jų 577 per vieną savaitę) 8 . Be to, Graikijos prieglobsčio tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO), taip pat finansiškai remiama Komisijos, liepos 30 d. sėkmingai baigė preliminarią bendrąją registraciją. Iš viso preliminariai užregistruoti 27 592 asmenys 9 , iš kurių 67 proc. buvo atvykę iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus 10 . Rugsėjo 1 d. pradėtos išsamių prieglobsčio prašymų teikimo procedūros ir pirmenybė teikiama nelydimiems nepilnamečiams, pagyvenusiems ir sunkiai sergantiems asmenims. Graikijos prieglobsčio tarnyba sustiprino perkėlimo prašymų nagrinėjimo pajėgumus ir rugpjūčio mėn. galėjo išsiųsti daugiau prašymų, nei buvo įsipareigojimų 11 . Dabar itin svarbu, kad, padidėjus Graikijos prieglobsčio sistemos perkėlimų prašymų tvarkymo pajėgumams, kitos valstybės narės taip pat padidintų savo pajėgumus: skirtų daugiau vietų perkeltiniems asmenims ir jas užpildytų.

Nuo liepos 12 d. į Italiją atvyko 52 656 asmenys 12 . Iš Eritrėjos, vienos iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, taip pat atvyko daug asmenų (ši šalis yra antroje vietoje pagal į Italiją atvykstančių asmenų skaičių – iš jos per ataskaitinį laikotarpį atvyko daugiau kaip 2 000 asmenų). Remiantis Italijos vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija, Italijoje šiuo metu perkėlimo laukia 5 000 eritrėjiečių. Perkėlimo iš Italijos mastas buvo panašus kaip ir ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Vis dėlto padaryta didelė pažanga sprendžiant visų pirma su saugumu susijusias pagrindines problemas, nustatytas per nacionalinių ryšių palaikymo institucijų ad hoc posėdį perkėlimo Europos Sąjungoje klausimais, kuris vyko rugsėjo 15 d. Romoje ir kuriam bendrai pirmininkavo Komisija ir Italijos valdžios institucijos. Be valstybių narių, posėdyje dalyvavo UNHCR, EASO, Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), Europolas ir FRONTEX. Dėl to turėtų gerokai paspartėti perkėlimo Europos Sąjungoje iš Italijos programos įgyvendinimas.

Į Italiją atvykstančių nelydimų nepilnamečių toliau daugėjo (nuo sausio mėn. pradžios atvyko daugiau negu 20 500 nelydimų nepilnamečių, iš jų 2 800 eritrėjiečių ir 115 irakiečių). Per preliminarią bendrąją registraciją Graikijoje nustatyti 1 225 nelydimi nepilnamečiai 13 , iš kurių 48 proc. buvo iš vienos iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, (36 proc. sirų ir 12 proc. irakiečių).

Nelydimi nepilnamečiai Europos Sąjungoje vis dar perkeliami lėtai, ataskaitiniu laikotarpiu iš Graikijos perkelti 46 nelydimi nepilnamečiai. Tačiau tikimasi, kad netrukus nelydimų nepilnamečių perkėlimas Europos Sąjungoje paspartės. Šioje srityje padaryta pažanga. Graikija pranešė, kad baigus preliminarią registraciją nelydimiems nepilnamečiams bus teikiama pirmenybė, o Italija ketina atlikti pirmą bandomąjį perdavimą. Be to, perkeliamiems nelydimiems nepilnamečiams vietų šiuo metu siūlo daugiau valstybių narių (Belgija, Nyderlandai, Vokietija ir Ispanija, taip pat Suomija, Liuksemburgas ir Portugalija). Tikimasi, kad prie šios kategorijos pažeidžiamų asmenų perkėlimo Europos Sąjungoje prisidės ir daugiau valstybių narių.

2.2Valstybių narių, į kurias perkeliama, veiksmai

Nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 27 d. ES perkelti 2 595 papildomi asmenys: 2 242 iš Graikijos 14 ir 353 iš Italijos 15 . Prancūzija toliau aktyviai vykdė perkėlimus oro transportu, Vokietija ir Belgija nurodė esančios pasirengusios dėti daugiau pastangų. Suomija, Prancūzija, Nyderlandai ir Portugalija tęsė reguliarius savaitinius ir mėnesinius perdavimus, o Estija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas ir Malta perdavimus ėmė vykdyti dažniau (kas mėnesį arba kas du mėnesius). Prancūzija yra daugiausia prašytojų (1 952) perkėlusi šalis, antroje ir trečioje vietoje – Suomija (690) ir Nyderlandai (726). Iki rugsėjo mėn. pabaigos planuojama perduoti dar 81 asmenį iš Graikijos 16 ir bent 67 iš Italijos 17 ; spalio mėn. pradžioje planuojama papildomai perduoti 134 asmenis 18 .

Veiksmai, kuriais sprendžiama per mažo įsipareigojimų skaičiaus problema. Per ataskaitinį laikotarpį Vokietija pranešė nurodysianti, kiek tarptautinės apsaugos prašytojų ji kas mėnesį yra pasirengusi greitai perkelti (oficialūs įsipareigojimai). Šis oficialus įsipareigojimas apimtų 500 asmenų iš Italijos ir 500 – iš Graikijos. Belgija taip pat paskelbė įsipareigojanti perkelti 100 asmenų iš Italijos ir 200 – iš Graikijos. Estija, Latvija, Lietuva ir Liuksemburgas ėmė dažniau skelbti įsipareigojimus – šiuo metu oficialius įsipareigojimus šios šalys skelbia kas mėnesį. Šie įsipareigojimai turi būti pridėti prie Suomijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Rumunijos oficialių įsipareigojimų ir Portugalijos, Slovėnijos ir Šveicarijos reguliarių oficialių įsipareigojimų. Be to, perkėlimo Europos Sąjungoje programoje šiuo metu dalyvauja ir Lichtenšteinas, jis oficialiai įsipareigojo skirti 10 vietų asmenims iš Graikijos, o Norvegija pateikė perkėlimo iš Graikijos planą ir oficialiai įsipareigojo skirti 20 vietų.

Ataskaitiniu laikotarpiu iš viso 16 valstybių narių (Belgija, Bulgarija, Kroatija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) 19 , taip pat Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija 20 pateikė 4 466 oficialius įsipareigojimus (1 381 oficialus įsipareigojimas pateiktas dėl perkėlimo iš Italijos ir 3 085 – dėl Graikijos). Iš viso valstybės narės, į kurias perkeliama, oficialiai įsipareigojo perkelti 13 585 asmenis (3 809 iš Italijos ir 9 776 iš Graikijos). Vis dėlto reikia padaryti pažangą, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės įsipareigotų priimti pakankamai asmenų. Komisija norėtų tikėtis, kad įpusėjus įgyvendinimo laikotarpiui valstybės narės įsipareigos priimti bent 50 proc. joms nustatytų perkeltinų asmenų.

Austrija 21 ir Vengrija tebėra vienintelės dvi šalys, nepateikusios visiškai jokių įsipareigojimų, o nuo balandžio mėn. Lenkija nesiėmė jokių savo įsipareigojimų įgyvendinimo veiksmų ir neįsipareigojo perkelti ir neperkėlė nė vieno prašytojo 22 .

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti reagavimą į perkėlimo prašymus. Dauguma valstybių narių ir asocijuotųjų narių, dalyvaujančių perkėlimo Europos Sąjungoje programoje, siekia sutrumpinti atsakymo į perkėlimo Europos Sąjungoje prašymus laiką ir laikosi perkėlimo Europos Sąjungos protokoluose nustatyto 10 darbo dienų termino. Apskritai dauguma valstybių patenkina perkėlimo ES prašymus. Tačiau kai kuriais atvejais patenkinamų prašymų dalis galėtų būti didesnė ir turėtų būti tinkamiau nurodomi atmetimo motyvai. Kitos valstybės narės turėtų sekti tinkamo perkėlimo prašymų atmetimo pagrindimo patirtimi, taikoma, pavyzdžiui, Nyderlanduose.

Slovakijoje ir Čekijoje toliau atmetama didelė prašymų dalis, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis (atmetama daugiau nei 50 proc. prašymų), o atmetimo motyvai paprastai būna susiję su tuo, kad prašytojai neturi tapatybės arba kelionės dokumentų, o tai esą trukdo atlikti tinkamas saugumo patikras. Italija ir Graikija jau vykdo išsamias antrines saugumo patikras prieš siųsdamos perkėlimo prašymus, valstybės narės galėtų prireikus taikyti papildomus kelionės dokumentų neturinčių pareiškėjų saugumo tikrinimo metodus, pavyzdžiui, keistis pirštų atspaudais.

Veiksmai, kuriais sprendžiamos pažeidžiamų prašytojų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, perkėlimo Europos Sąjungoje problemos. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. į Italiją atvyko 7 036 nelydimi nepilnamečiai, iš jų 1 296 atvyko iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus (1 211 eritrėjiečių, 44 irakiečiai, 40 sirų, 1 Centrinės Afrikos Respublikos pilietis). Nors neįmanoma nustatyti, kiek nelydimų nepilnamečių per tą patį laikotarpį atvyko į Graikiją, Nacionalinis socialinio solidarumo centras (EKKA) praneša, kad nuo 2016 m. pradžios į jį kreiptasi dėl 3 779 nelydimų nepilnamečių apgyvendinimo. 2016 m. rugsėjo 19 d. Graikija informavo Komisiją galinti priimti 860 nelydimų nepilnamečių. Šio vietos dabar visos užpildytos, o vietos laukiančių nelydimų nepilnamečių, kuriuos reikia tinkamai apgyvendinti, sąraše dabar yra 1 487 asmenys. Preliminarios registracijos duomenimis, rugsėjo 19 d. buvo užregistruoti 1 225 nelydimi nepilnamečiai 23 . Rugsėjo 19 d. nelydimų nepilnamečių Graikijoje buvo 2 477.

Nelydimi nepilnamečiai Europos Sąjungoje tebėra perkeliami lėtai. Nuo liepos 12 d. 46 nelydimi nepilnamečiai perkelti iš Graikijos (į Suomiją, Liuksemburgą, Vokietiją, Nyderlandus, Portugaliją ir Ispaniją), taigi iki šiol perkelti tik 75 nelydimi nepilnamečiai.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti EASO pajėgumą teikti paramą Italijai ir Graikijai. Kalbant apie Graikiją, 2016 m. liepos 28 d. EASO valstybėms narėms nusiuntė priminimą dėl penktojo raginimo atsiųsti ekspertų 24 perkėlimo Europos Sąjungoje programai įgyvendinti: būtina nuolat siųsti naujų ekspertų, nes baigiasi ankstesnių ekspertų įdarbinimo laikas. Be to, rugpjūčio mėn. Komisija nusiuntė raštą, kuriame paragino valstybes nares siųsti daugiau ekspertų ir ilgesniam laikui. Po šio priminimo valstybės narės EASO paskyrė 28 asmenis. Rugsėjo 27 d. duomenimis, Graikijoje iš viso dirbo 27 prieglobsčio srities ekspertai ir 27 vertėjai žodžiu, bet jų dar nepakanka, nes baigus preliminarią bendrąją registraciją bylų padaugėjo. 

Kalbant apie Italiją, 2016 m. gegužės 28 d. EASO paskelbtame naujausiame kvietime siųsti ekspertų paprašyta 35 papildomų ekspertų, siekiant bendrą ekspertų skaičių padidinti iki 74, kaip numatyta su Italijos valdžios institucijomis suderintame nenumatytų atvejų plane. Iki 2016 m. rugsėjo 27 d. atsiųsti 76 pasiūlymai 25 . 2016 m. rugsėjo 27 d. bendras į Italiją išsiųstų ekspertų skaičius buvo toks: 33 prieglobsčio srities ekspertai ir 35 kultūros tarpininkai 26 . Jų vis dar nepakanka, siekiant susidoroti su vis dar dideliu atvykstančių asmenų, atitinkančių perkėlimo ES kriterijus, skaičiumi, be to, ekspertų skaičius mažesnis nei nenumatytų atvejų plane nurodytas reikiamas skaičius.

Trumpas ekspertų įdarbinimo laikotarpis labai trikdo bendrą perkėlimo ES veiklą tiek Italijoje, tiek Graikijoje. Įdarbinimo laikotarpiui pasibaigus, sulėtėja registracijos procesas, kol įdarbinami nauji ekspertai. Trumpi įdarbinimo laikotarpiai turi įtakos ir perkėlimo bylų kokybei, nes ekspertams prireikia laiko susipažinti su taikomomis procedūromis. Taigi, norint užtikrinti tinkamą EASO dalyvavimą vietoje ir grupių tvarkymo pajėgumus tiek Italijoje, tiek Graikijoje, reikia kuo greičiau skirti daugiau ekspertų ir ilgesniam laikui. 

2.3Graikijos ir Italijos veiksmai ir svarbiausi veiksmų gairių aspektai

Graikija

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti migrantų registraciją ir jų prašymų tvarkymą. Graikijos prieglobsčio tarnyba liepos 30 d. sėkmingai baigė preliminarią bendrąją registraciją. Iš viso preliminariai užregistruoti 27 592 asmenys, iš kurių 67 proc. (apie 18 000 asmenų) buvo atvykę iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus (54 proc. sirų ir 13 proc. irakiečių). Vykdant šią didelio masto operaciją tūkstančiai asmenų buvo aprūpinti prieglobsčio prašytojo kortelėmis, leidžiančiomis jiems teisėtai gyventi Graikijoje ir naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis. Rugsėjo 1 d. pradėtos išsamių prieglobsčio prašymų teikimo procedūros ir pirmenybė teikiama nelydimiems nepilnamečiams, pagyvenusiems ir sunkiai sergantiems asmenims 27 . Preliminariai užregistruoti asmenys pridėtini prie jau užregistruotų ir įrašytų į perkėlimo Europos Sąjungoje programos dalyvių sąrašus asmenų. Taigi paspartinti perkėlimo Europos Sąjungoje procesą tampa prioritetu, kad būtų išvengta nepriimtino bylų kaupimosi, kuris taip pat galėtų turėti įtakos programos patikimumui.

Veiksmai, kuriais siekiama didinti Graikijos prieglobsčio tarnybos registracijos pajėgumą. Graikijos prieglobsčio tarnyba pradėjo 177 naujų darbuotojų įdarbinimo procesą – jie bus laipsniškai įdarbinti iki 2016 m. lapkričio mėn. vidurio, siekiant padidinti tarnybos prašymų priėmimo ir tvarkymo pajėgumus. 56 iš šių pareigūnų registruos perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkančius prašytojus. Graikijos prieglobsčio tarnybos tikslas yra per keturis ar penkis mėnesius ir ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo mėn. užbaigti visą preliminariai užregistruotų asmenų prašymų pateikimo procedūrą. 2016 m. liepos 14 d. rašte Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad darbuotojų skaičiaus sparčiai padidinti neįmanoma, nes nėra aukštesnio rango darbuotojų, kurie galėtų mokyti naujai įdarbintus darbuotojus, jiems patarti ir juos prižiūrėti.

Nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. Perkėlimo skyrius Atėnuose turėtų pradėti veikti naujose patalpose Atėnuose (Alimo savivaldybėje), kuriose bus gerokai erdvesnės ir suteiks labai reikalingų papildomų galimybių didinti perkėlimo ES prašymų tvarkymo pajėgumus (registravimo ir pranešimo).

Rugsėjo 27 d. mišrias Prieglobsčio tarnybos ir EASO registravimo grupes sudarė 7 ekspertai Atėnuose, 6 ekspertai Salonikuose ir 4 ekspertai Aleksandrupolyje. Graikijos prieglobsčio tarnybai reikia papildomų vyresniųjų pareigūnų ir specialistų (nes įdarbinta naujų darbuotojų), EASO teiks įvairesnę paramą. Vidutiniškai Graikijos prieglobsčio tarnyba, padedama EASO, kasdien aptarnauja 113 prašytojų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. Tikimasi, kad šis paros vidurkis padidės, kai pradės visapusiškai dirbti nauji darbuotojai ir EASO teiks įvairią paramą.

Nors ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo Graikijos pateiktų perkėlimo prašymų ir valstybių narių sutikimų priimti asmenis skaičiaus skirtumas, Graikijos prieglobsčio tarnybos užregistruotų asmenų skaičiaus ir bendro visų įsipareigojimų skaičiaus skirtumas gerokai padidėjo. Šis skirtumas sukėlė didelių kliūčių paskutinę rugpjūčio savaitę, kai Graikijos prieglobsčio tarnyba negalėjo siųsti perkėlimo prašymų, nes nebebuvo nepatenkintų įsipareigojimų. Problema gali dar paaštrėti po preliminarios bendrosios registracijos.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti priėmimo pajėgumus Graikijoje. Rugsėjo 14 d. duomenimis, Graikijoje iš viso buvo per 62 987 priėmimo vietų 28 laikinose patalpose ir nuolatinėse priėmimo vietose žemyninėje šalies dalyje, skirtų ir neteisėtiems migrantams, ir asmenims, kuriems galbūt reikia tarptautinės apsaugos ir kurie nurodė ketinantys pateikti arba pateikė prieglobsčio prašymus. Remiantis Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija, planuojama, kad 39 nuolatinių vietovių žemyninėje dalyje bendras pajėgumas turėtų būti maždaug 32 700 vietų. Rugsėjo 19 d. rašte Graikija patvirtino, kad naujos vietovės, kuriose galima užtikrinti oraus gyvenimo sąlygas pagal ES standartus, nustatytos ir bus visiškai atnaujintos. Šiuos planus būtina kuo skubiau veiksmingai įgyvendinti. Kadangi kai kurios laikinos patalpos bus paverstos nuolatinėmis, reikia, kad laikinose patalpose būtų išsaugota pakankamų priėmimo pajėgumų, galinčių praversti netikėtų antplūdžių atvejais 29 .

Rugsėjo 19 d. duomenimis, iš 20 000 vietų, pagal UNHCR nuomos sistemą skirtų prašytojams, atitinkantiems perkėlimo reikalavimus 30 , buvo laisvos 12 045 vietos, iš jų 3 404 vietos viešbučiuose arba atskiruose pastatuose, 6 559 vietos butuose, 385 vietos priimančiosiose šeimose ir 507 vietos nelydimiems nepilnamečiams skirtose specialiose patalpose. Be to, kalbant apie perkėlimo centrus, rugsėjo 20 d. duomenimis, įkurtas tik vienas iš trijų perkėlimo centrų, kuriuos Graikijos valdžios institucijos buvo įsipareigojusios įkurti (Langadikijų centras). Rugsėjo 19 d. duomenimis, centre buvo 1 190 vietų. Kitiems dviem centrams Graikijos valdžios institucijos dar nepaskyrė tinkamų sklypų. UNHCR ir Graikijos valdžios institucijos vis dar derasi, kad būtų skirta daugiau sklypų, kuriuose būtų pastatyti specialūs perkėlimo centrai, visų pirma Atikos regione. Trijuose perkėlimo centruose turėtų būti įmanoma priimti iki 6 000 asmenų. Kaip minėta penktojoje ataskaitoje, šie sklypai turėtų būti paskirti skubiai, kad būtų išvengta kliūčių paskutiniuose perkėlimo etapuose po preliminarios bendrosios registracijos.

Italija

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti migrantų antplūdžio valdymo centrų skaičių ir paversti juos visiškai veikiančiais. Pastaraisiais mėnesiais padaugėjus atvykstančių asmenų paaiškėjo, kad dabartinių 1 600 vietų keturiuose veikiančiuose migrantų antplūdžio valdymo centruose (Pacale, Lampedūzoje, Trapanyje ir Tarante) nepakanka. Be to, dauguma asmenų (apie 70 proc.) ir toliau išsilaipina ne migrantų antplūdžio valdymo centruose. Nors jau imtasi pirmųjų parengiamųjų veiksmų, Italija turėtų paspartinti papildomų migrantų antplūdžio valdymo centrų atidarymą. Be to, migrantų antplūdžio valdymo centrų metodas 31 ir migrantų antplūdžio valdymo centrų standartinės veiklos procedūros 32 turėtų būti kuo plačiau sistemingai taikomi kituose išsilaipinimo uostuose. Be kita ko, reikia užtikrinti, kad ES agentūros (FRONTEX, Europolas, EASO) turėtų pakankamai darbuotojų. Be to, kai įmanoma, skubos tvarka reikėtų įdiegti tinkamas priėmimo struktūras netgi tuose uostuose, kurie netaps visapusiškais migrantų antplūdžio valdymo centrais. Atsižvelgiant į tai, kad Italijoje daugėja išsilaipinančių nelydimų nepilnamečių, visuose migrantų antplūdžio valdymo centruose turėtų būti užtikrintos specialios jiems skirtos zonos ir teikiama speciali pagalba. Be to, nelydimi nepilnamečiai turėtų būti kuo greičiau perduodami į pirmos ar antros linijos priėmimo patalpas. Nors atitinkamas teisinis terminas nėra numatytas, migrantų bylos iš principo turėtų būti sutvarkomos kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti veiklos koordinavimą. Birželio mėn. paskelbus migrantų antplūdžio valdymo centrų standartines veiklos procedūras 33 ir surengus pirmuosius mokymo kursus, šias procedūras parengusi grupė stebės, kaip jos įgyvendinamos, siekdama nustatyti tinkamus rodiklius. Pirmasis šios grupės posėdis bus surengtas rugsėjo 26 d. Naujos ir atnaujinamos prefektūrų ir migrantų antplūdžio valdymo centrų valdymo subjektų sutartys turės atitikti migrantų antplūdžio valdymo centrų standartines veiklos procedūras. Tai, kad dar ne kiekviename migrantų antplūdžio valdymo centre yra po italą koordinatorių, vis dar riboja migrantų antplūdžio valdymo centrų veikimą.

Kalbant apie perkėlimą Europos Sąjungoje, remiantis rugsėjo 15 d. nacionalinių kontaktinių centrų ad hoc posėdžio išvadomis rengiamas perkėlimo protokolo projektas, jis bus svarstomas kitame ryšių palaikymo pareigūnų susitikime, turinčiame įvykti šį rudenį.

Veiksmai, kuriais siekiama padidinti prašymų tvarkymo pajėgumą Italijoje. Kaip nurodyta penktojoje ataskaitoje, atsižvelgiant į pastarojo meto valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus, reikės atitinkamai pritaikyti Italijos valdžios institucijų registravimo ir paraiškų tvarkymo pajėgumus. Tai taip pat turėtų padėti mažinti prašytojų pasislėpimo pavojų, nes jų prašymai bus tvarkomi greičiau. Pagal šią sistemą reikia stiprinti prašymus registruojančias grupes, taip pat turi būti užtikrintas EASO dalyvavimas naujuose registravimo centruose. 

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti reagavimą į perkėlimo prašymus. Nacionalinių perkėlimo srities kontaktinių centrų ad hoc posėdyje buvo pasiektas susitarimas dėl požiūrio, kurio turi būti laikomasi sprendžiant su saugumu susijusius klausimus. Atsižvelgdami į Komisijos ketvirtojoje ataskaitoje dėl perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą 34 pateiktas rekomendacijas, posėdžio dalyviai visų pirma susitarė užtikrinti aktyvesnį Europolo dalyvavimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis pirštų atspaudais ir rengti papildomas su saugumu susijusias apklausas, ir EASO dalyvavimą, kad būtų galima vykdyti papildomas apklausas galimoms prašymo atmetimo priežastims nustatyti. Tai reiškia, kad turėtų būti įmanoma greitai paspartinti perkėlimą iš Italijos.

Veiksmai, kuriais sprendžiamos pažeidžiamų prašytojų ir nelydimų nepilnamečių perkėlimo Europos Sąjungoje problemos. Iš Italijos kol kas neperkeltas nė vienas nelydimas nepilnametis. Atitinkamą procedūrą reikia įgyvendinti prioritetine tvarka, nes šiais metais Italijoje išsilaipino beveik 3 000 nelydimų nepilnamečių, galinčių atitikti perkėlimo kriterijus (daugiausia iš Eritrėjos). Italijai pranešus apie ketinimą pradėti bandomąjį nelydimų nepilnamečių perkėlimą, kai kurios valstybės narės pareiškė susidomėjimą. Tam, kad sparčiai vykdytų šį bandomąjį projektą ir nelydimų nepilnamečių perkėlimą platesniu mastu, Italija turėtų paskirti vieną ar daugiau specialių centrų, skirtų galimai tinkamiems kandidatams, kuriuose EASO galėtų vykdyti veiklą ir teikti pagalbą.

Veiksmai, kuriais siekiama apriboti antrinį judėjimą. Italijos valdžios institucijos ėmėsi antrinio judėjimo ribojimo veiksmų. Be kita ko, Italijos policija nuolat perduoda neteisėtai iš šalies pietų į šiaurę atvykusius migrantus į priėmimo patalpas šalies pietuose. Siekiant geriau informuoti potencialius kandidatus apie perkėlimo Europos Sąjungoje programą, šiuo metu diskutuojama apie galimybę perkelti papildomas EASO grupes į teritorijas, kuriose daug galimai atitinkančių perkėlimo kriterijus prašytojų, visų pirma iš Eritrėjos. Italijos teritorijoje esantys ir judantys neteisėti migrantai turėtų būti atidžiai stebimi, reikėtų užkirsti kelią neteisėtai antrinei migracijai.

2.4Komisijos ir ES agentūrų veiksmai

Europos Komisija

Komisija Italijai ir Graikijai toliau teikė kasdienę paramą vietoje: padėjo įvairiems suinteresuotiesiems subjektams ir padedančioms Graikijos ir Italijos valdžios institucijoms darniai ir sparčiai spręsti problemas ir plėtoti procedūras. Rugsėjo 13 d. Atėnuose vykusiame ryšių palaikymo pareigūnų susitikime buvo aptarti preliminarios registracijos rezultatai, su Graikijos valdžios institucijomis ir valstybėmis narėmis, į kurias perkeliama, diskutuota dėl planuojamų veiksmų. Be kita ko, aptarta, kurios valstybės narės būtų pasirengusios priimti nelydimų nepilnamečių. Rugsėjo 15 d. nacionalinių kontaktinių centrų ad hoc posėdyje, kuriam pirmininkavo ir Italijos valdžios institucijos, rasta perkėlimą iš Italijos lėtinančių kliūčių, visų pirma susijusių su saugumu, sprendimų. Be to, Komisija nuolat palaiko ryšį su valstybėmis narėmis, į kurias perkeliama, kad dvišaliu pagrindu galėtų nustatyti galimas perkėlimo procedūros kliūtis ir pasiūlyti sprendimų.

Komisija Graikijai toliau skyrė nemažai lėšų, siekdama paremti jos pastangas užtikrinti, kad jos migracijos ir prieglobsčio valdymo sistema atitiktų ES standartus. Ataskaitiniu laikotarpiu Graikijos valdžios institucijoms tiesiogiai skirta maždaug 90 mln. EUR, siekiant padėti šaliai gerinti gyvenimo sąlygas ir teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pabėgėlių apgyvendinimo centruose, taip pat teikti priėmimo ir sveikatos priežiūros paslaugas migrantams. Įskaitant pastarojo laikotarpio lėšas, nuo 2015 m. pradžios Komisija Graikijai (tiesiogiai Graikijos valdžios institucijoms arba per Graikijoje veikiančias ES agentūras ir tarptautines organizacijas) iš vidaus reikalų fondų (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF)) iš viso yra suteikusi 352 mln. EUR skubią pagalbą 35 . Šiuo skubiu finansavimu papildomi 2014–2020 m. laikotarpiui Graikijai pagal nacionalines programas jau skirti 509 mln. EUR (294,5 mln. EUR iš PMIF ir 214,7 mln. EUR iš VSF). Nemažai lėšų (apie 198 mln. EUR) migrantų ir pabėgėlių pagrindinėms humanitarinėms reikmėms tenkinti teikiama ir humanitarinėms organizacijoms partnerėms pagal neseniai sukurtą skubios paramos priemonę.

Finansavimas Italijos valdžios institucijoms skirtas ir siekiant paremti jų pastangas valdyti didesnį į šalį atvykstančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautą. Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija Italijos pakrančių apsaugos pajėgoms ir
karinėms jūrų pajėgoms iš viso skyrė 3,2 mln. EUR vertės VSF skubią pagalbą. Iki šiol Komisija iš PMIF ir VSF Italijai iš viso suteikė 23,5 mln. EUR vertės skubią pagalbą. Šia suma papildoma pagal nacionalines programas skirta 592,6 mln. EUR suma (347,7 mln. EUR iš PMIF ir 244,9 mln. EUR iš VSF).

Stebėdama, kaip įgyvendinami Tarybos sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, Komisija reiškė ir toliau reikš susirūpinimą dėl tų valstybių narių, kurios dar nevisapusiškai įgyvendina Tarybos sprendimus.

Europos prieglobsčio paramos biuras

Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti perkėlimo Europos Sąjungoje procesą ir padidinti registracijos pajėgumą Graikijoje ir Italijoje. Ekspertai atlieka daugybę funkcijų. Graikijoje šiuo metu 20 ekspertų tiesiogiai padeda vykdyti registraciją bendrai tvarkydami prašymus. 7 kiti ekspertai dalyvauja teikiant informaciją, prižiūrint dvi karštąsias linijas ir teikiant su registracija, perkėlimu ir Dublino procedūromis susijusią informaciją. Remdamasis rekomendacijomis, kaip pagerinti suderinimo procesą, kuris skirtas atrinkti prašytojus į konkrečias valstybes nares, EASO parengė veiksmų planą, kuris bus pradėtas įgyvendinti spalio mėn.

Pasibaigus preliminariai registracijai Graikijos prieglobsčio tarnyba siekia sustiprinti savo registracijos pajėgumus. EASO įvairesniais būdais rems perkėlimo Europos Sąjungoje procedūrą ir pasitelks daugiau ekspertų pažeidžiamumui ir vaiko interesams vertinti, taip pat prašymo atmetimo rodiklių, Dublino reglamento, šeimos ryšių ir dokumentų klastojimo klausimams spręsti. Šie ekspertai spręs sudėtingus atvejus ir padės išvengti įprasto registracijos proceso kliūčių ir išsaugoti perkėlimo bylų kokybę. Vis dar reikia stiprinti paramą visuose perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros etapuose – nuo informavimo iki registravimo ir suderinimo (prašytojų perkėlimo į konkrečias valstybes nares) proceso. EASO vykdo viešuosius pirkimus dėl mobiliųjų biurų Salonikuose, kad būtų dar labiau padidinti registravimo pajėgumai.

Liepos 11–15 d. EASO valdybai atstovaujanti delegacija vykdė perkėlimo iš Graikijos trūkumų analizės misiją. Delegacija padarė išvadą, kad perkėlimas vykdomas tinkamai ir pateikė rekomendacijų, atitinkančių rekomendacijas, įtrauktas į šią ir ankstesnes ataskaitas. EASO stebės, kaip įgyvendinamos kitos labiau trumpalaikės, išsamesnės ir praktiškesnės rekomendacijos.

Dirbti Italijoje EASO šiuo metu skyrusi 33 valstybių narių ir asocijuotųjų šalių ekspertus iš 74 prašytų skirti: 10 ekspertų dirba migrantų antplūdžio valdymo centruose, 8 – dviejose mobiliosiose grupėse (kurių bazės yra Romoje ir Katanijoje), 11 – registravimo centruose ir 4 – Dublino padalinyje Romoje. EASO taip pat skiria iki 48 kultūrinių tarpininkų (kalbančių arabų, tigrajų ir kurdų kalbomis), kurie padės vykdyti perkėlimą (rugsėjo 27 d. duomenimis, vietoje dirbo 35 kultūriniai tarpininkai).

3Perkėlimas į Europos Sąjungą

Remiantis iš dalyvaujančių valstybių gauta informacija, pagal 2015 m. liepos 20 d. perkėlimo į ES programą iki 2016 m. rugsėjo 26 d. į 21 perkėlimą vykdančią valstybę (Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Islandiją, Airiją, Italiją, Latviją, Lichtenšteiną, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Ispaniją, Švediją, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę) perkelti 10 695 asmenys. Praėjus šiek tiek daugiau nei vieniems metams nuo programos įgyvendinimo pradžios Švedija ir Jungtinė Karalystė yra pirmosios valstybės narės, įvykdžiusios savo įsipareigojimus: atitinkamai priėmė 491 ir 2 200 į ES perkeltus asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Asocijuotosios šalys Šveicarija ir Lichtenšteinas atitinkamus įsipareigojimus jau įvykdė anksčiau.

Dauguma programoje dalyvaujančių valstybių nurodė, kad jų perkėlimo į ES pastangos visų pirma, tačiau ne išskirtinai, yra skirtos Jordanijoje, Libane ir Turkijoje esantiems sirams perkelti. Tai apima valstybių narių pastangas į ES perkelti Sirijos piliečius iš Turkijos pagal kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą.

Valstybėms narėms baigiant vertinti joms per UNHCR Turkijos perduotas bylas, iš Turkijos į ES ir toliau perkeliama vis daugiau asmenų. Nuo 2016 m. balandžio 4 d. pagal perkėlimui į ES skirtą schemos „1:1“ dalį iš Turkijos į ES perkelta 1 614 sirų. Be to, programoje aktyviai dalyvauja daugiau valstybių narių. Nuo paskutinės pažangos ataskaitos pateikimo asmenų perkelta ne tik į Suomiją, Vokietiją, Italiją, Latviją, Lietuvą, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Ispaniją ir Švediją, bet ir į Belgiją, Estiją bei Prancūziją.

Kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškime numatyta pradėti taikyti kartu su Turkija vykdomą savanorišką humanitarinio priėmimo programą, kai iš Turkijos į ES asmenys nebevyks neteisėtai arba tokių asmenų skaičius tvariai ir gerokai sumažės. Standartinė veiklos procedūra programai šiuo metu kuriama Taryboje, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, EASO, UNHCR ir TMO. Derybos dėl teksto, kuris birželio 28 d. buvo pateiktas Turkijai, tęsiamos, ir su valstybėmis narėmis bei Turkija bus toliau diskutuojama siekiant jį užbaigti.

Toliau vyko diskusijos dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas (ES) 2015/1601, kad valstybės narės galėtų laikytis savo perkėlimo ES prievolių dėl nepaskirstytų 54 000 vietų, priimdamos į savo teritoriją Turkijoje esančius Sirijos piliečius, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, vykdydamos perkėlimą į ES arba kitų formų teisėtą priėmimą. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio su nedideliais pakeitimais rugsėjo 21 d., o Europos Parlamentas dėl savo nuomonės balsavo 2016 m. rugsėjo 15 d. Dabar tikimasi, kad artimiausiomis dienomis Taryba priims šį pasiūlymą.

Liepos 13 d. Komisija, siekdama sukurti bendrą europinę perkėlimo į ES sistemą ir užtikrinti sklandų ir saugų asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, atvykimą į Europą, priėmė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema 36 . Tekstą šiuo metu svarsto teisėkūros institucijos.

4Tolesni veiksmai

Kaip savo pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris, būtent solidarumas išlaiko mūsų Sąjungą ir jis aiškiausiai parodomas esant ekstremaliosioms situacijoms. Graikijoje ir Italijoje padėtis tebėra ekstremali ir visos valstybės narės turi toliau rodyti solidarumą.

Valstybių ar vyriausybių vadovai ne kartą įvairiuose forumuose pripažino, kad šį klausimą reikia spręsti kuo skubiau, ir paragino imtis tolesnių veiksmų, kad perkėlimo Europos Sąjungoje programa – vienas esminių šio solidarumo išraiškos elementų – būtų vykdoma sparčiau.

Komisija pripažįsta, kad įdėta nemažai pastangų ir dėl to perkėlimas Europos Sąjungoje vyksta vis didesniu mastu, visų pirma iš Graikijos. Graikija sėkmingai užbaigė sudėtingą preliminarią registraciją, kuri padėjo identifikuoti žemyninėje dalyje esančius asmenis, siekiančius tarptautinės apsaugos. Šiuo metu Graikija imasi būtinų veiksmų, kad perkėlimo ES prašančių asmenų bylos būtų išnagrinėjamos per keturis ar penkis mėnesius. Italija toliau didino nagrinėjimo pajėgumus ir lanksčiai reagavo į valstybių narių, į kurias perkeliama, reikalavimus dėl saugumo klausimų. UNHCR, TMO, EASO, FRONTEX ir Europolas didina savo paramą Italijai ir Graikijai, kad paspartintų perkėlimo ES procedūrą. Kai kurios valstybės narės išties ryžtingai vykdo perkėlimą ES ir gerokai prisidėjo prie pastarųjų mėnesių teigiamų tendencijų.

Vis dėlto pasiekti rezultatai kol kas neatitinka prisiimtų įsipareigojimų ir spręstinų problemų masto. Valstybių ar vyriausybių vadovų raginimus dabar turi lydėti ryžtingi kompetentingų nacionalinių tarnybų veiksmai vietoje.

Pirmojoje perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitoje 37 Komisija nurodė, kad per mėnesį Europos Sąjungoje turėtų būti perkeliama bent po 6 000 asmenų. Atėjus antriesiems Tarybos sprendimų įgyvendinimo metams, šis tikslas tebėra aktualus. Siekiant laikytis teisinių prievolių pagal Tarybos sprendimus, ateinančiais mėnesiais įsipareigojimų reikės prisiimti daugiau ir reguliariau, o perkėlimą Europos Sąjungoje reikės paspartinti. Taigi Komisija ragina valstybes nares visapusiškai vykdyti minėtas prievoles.

Šiuo tikslu Komisija ragina valstybes nares reguliariai prisiimti įsipareigojimus ir perkelti joms priskirtus asmenis tiek iš Italijos, tiek iš Graikijos, taip pat EASO raginimu ilgesniam laikui skirti aukštesnio lygmens ir labiau specializuotų sričių ekspertų. Jokių įsipareigojimų neprisiėmusios ir nė vieno asmens dar neperkėlusios valstybės narės tai turėtų padaryti nedelsdamos.

Savo ruožtu Graikija ir Italija turėtų toliau didinti bylų nagrinėjimo pajėgumus. Graikija taip pat turėtų kuo greičiau įsteigti likusius perkėlimo centrus, o Italija – perkelti pirmuosius nelydimus nepilnamečius.

Komisija toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinami abu Tarybos sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, ir reguliariai teiks ataskaitas. Komisija pasilieka teisę imtis veiksmų prieš prievolių nevykdančias valstybes nares.

Kartu valstybės narės turėtų toliau vykdyti įsipareigojimus dėl perkėlimo į ES, be kita ko, įgyvendindamos ES ir Turkijos pareiškimą 38 .

(1)

Nors pagal perkėlimo Europos Sąjungoje programą siekiama iš viso perkelti 160 000 asmenų, 54 000 asmenų nebuvo priskirti konkrečiai valstybei narei pagal antrąjį Tarybos sprendimą dėl perkėlimo. Pagal antrojo Tarybos sprendimo 4 straipsnio 2 dalį dėl šių likusių asmenų priskyrimo turi būti nuspręsta vėliau. Taryba turėtų netrukus priimti Komisijos pasiūlymą, kuriuo leidžiama naudoti šią kvotą perkėlimo tikslais (žr. 4 skirsnį).

(2)

2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/06/28-euco-conclusions/.

(3)

  http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/09/16-bratislava-declaration-and-roadmap/.  

(4)

SN 38/16, 2016 3 18.

(5)

COM(2016) 480 final.

(6)

Neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius Graikijoje nuo liepos 13 d. iki rugsėjo 25 d., nurodytas naudojantis bendrų operacijų ataskaitų teikimo priemone JORA; šaltinis – FRONTEX. Atlikus patikrinimą, duomenys gali būti pakeisti.

(7)

Šaltinis: Graikijos valdžios institucijų ir UNHCR pateikti duomenys.

(8)

Atsižvelgiant į perkėlimo atvejus, planuotus rugsėjo 28 d.

(9)

  http://asylo.gov.gr/en/wp-content/uploads/2016/08/Preregistration-data_template_5_EN_EXTERNAL.pdf .

(10)

Remiantis naujausia ketvirtine ataskaita (2016 m. antrasis ketvirtis), kurią Eurostatas paskelbė rugsėjo 22 d., šalys, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, yra Sirija, Eritrėja, Burundis, Mozambikas, Bahreinas, Butanas, Kataras ir Jemenas. Šalys, kurios siekė 75 proc. tinkamumo ribą, remiantis Eurostato 2016 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, tačiau jos nebesiekia, yra Centrinė Afrikos Respublika, Seišeliai, Dominika, Laosas ir Saudo Arabija. Kaip minėta ankstesnėje ataskaitoje, nors irakiečiai nebeatitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijų, tai neturi įtakos irakiečiams, kurie jau įvardyti kaip asmenys, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos (taigi preliminariai užregistruoti asmenys dar gali būti perkelti). Tai taip pat taikoma pareiškėjams iš kitų šalių, kurios nebeatitinka perkėlimo ES kriterijų.

(11)

Rugpjūčio pabaigoje nebeliko neįvykdytų įsipareigojimų, taigi Graikijos prieglobsčio tarnyba nebegalėjo valstybėms narėms išsiųsti naujų perkėlimo prašymų. Iki rugpjūčio 29 d. Graikijos prieglobsčio tarnybos buvo užregistravusios apie 11 130 valstybių narių, į kurias perkeliama, nagrinėjamų perkėlimo ES prašymų, o bendras įsipareigojimų skaičius buvo apie 8 000. Buvo laukiama atitinkamos valstybės narės, į kurią perkeliama, atsakymo arba jau buvo imtasi atitinkamų įgyvendinimo veiksmų: perdavimas atliktas arba prašymas atmestas.

(12)

Nuo liepos 13 d. iki rugsėjo 25 d. neteisėtų sienos kirtimo atvejų Italijoje skaičius, nurodytas naudojantis bendrų operacijų ataskaitų teikimo priemone JORA ir nustatytas vykdant 2016 m. bendrą operaciją „Triton“. Atlikus patikrinimą, duomenys gali būti pakeisti.

(13)

http://asylo.gov.gr/en/wp-content/uploads/2016/08/Preregistration-data_template_5_EN_EXTERNAL.pdf.

(14)

63 į Belgiją, 10 į Kroatiją, 7 į Kiprą, 8 į Čekiją, 22 į Estiją, 213 į Suomiją, 911 į Prancūziją, 158 į Vokietiją, 31 į Airiją, 29 į Latviją, 52 į Lietuvą, 33 į Liuksemburgą, 306 į Nyderlandus, 70 į Portugaliją, 128 į Rumuniją, 3 į Slovakiją, 32 į Slovėniją ir 166 į Ispaniją.

(15)

80 į Suomiją, 50 į Prancūziją, 6 į Latviją, 20 į Liuksemburgą, 9 į Maltą, 53 į Portugaliją, 33 į Nyderlandus, 6 į Rumuniją, 8 į Slovėniją, 10 į Ispaniją ir 78 į Šveicariją.

(16)

Viso rugsėjo 28 d. planuota perduoti: 15 į Bulgariją, 35 į Prancūziją, 27 į Portugaliją ir 31 į Ispaniją.

(17)

67 į Suomiją. Taip pat planuojama perdavimų į Prancūziją, Nyderlandus ir Šveicariją.

(18)

12 į Latviją ir 110 į Rumuniją iš Graikijos ir 6 į Maltą bei 6 į Kroatiją iš Italijos.

(19)

Belgija – 200 iš Graikijos ir 100 iš Italijos, Bulgarija – 50 iš Graikijos, Kroatija – 6 iš Italijos, Estija – 35 iš Graikijos, Suomija – 150 iš Graikijos, Prancūzija – 800 iš Graikijos ir 50 iš Italijos, Vokietija – 500 iš Graikijos ir 500 iš Italijos, Airija – 123 iš Graikijos, Latvija – 60 iš Graikijos ir 45 iš Italijos, Lietuva – 80 iš Graikijos ir 20 iš Italijos, Liuksemburgas – 60 iš Graikijos ir 40 iš Italijos, Malta – 30 iš Italijos, Nyderlandai – 300 iš Graikijos ir 100 iš Italijos, Portugalija – 400 iš Graikijos, Rumunija – 247 iš Graikijos ir 70 iš Italijos, Slovakija – 10 iš Graikijos ir Slovėnija – 40 iš Graikijos ir 10 iš Italijos.

(20)

Lichtenšteinas – 10 iš Graikijos, Norvegija – 20 iš Graikijos ir 80 iš Italijos, Šveicarija – 330 iš Italijos.

(21)

Pagal 2016 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimą 2016/408 Austrijai laikinai sustabdytos prievolės perkelti iki 30 proc. jai pagal Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601 priskirtų prašytojų. Todėl 1 065 prašytojų perkėlimas į Austriją bus sustabdytas iki 2017 m. kovo 11 d. Tačiau Austrijai tebegalioja prievolės pagal Sprendimą 2015/1601 perkelti likusią jai priskirto asmenų skaičiaus dalį, todėl įsipareigojimai ir perkėlimai toliau būtini.

(22)

Balandžio mėn. pradžioje Lenkija sustabdė 73 perkėlimo prašymų, kuriuos Graikijos prieglobsčio tarnyba išsiuntė Lenkijai remdamasi 2015 m. gruodžio 16 d. prisiimtu Lenkijos įsipareigojimu, tvarkymą ir taip praėjus trims su puse mėnesio nuo įsipareigojimo prisiėmimo de facto įšaldė perkėlimo procedūrą. Tai buvo padaryta ir su perkėlimo iš Italijos prašymais.

(23)

Tikėtina, kad skaičiai sumažėjo dėl Graikiją Vakarų Balkanų maršrutu 2016 m. pradžioje palikusių nepilnamečių.

(24)

EASO penktasis kvietimas skirti ekspertų padėti Graikijoje vykdyti perkėlimą paskelbtas balandžio 21 d. ir pirmą kartą įtrauktas į Trečiąją perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitą. Per ataskaitinį laikotarpį pasibaigė kelių ekspertų įdarbinimo laikas.

(25)

Austrija, Šveicarija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Jungtinė Karalystė, Rumunija, Vokietija, Latvija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Malta, Belgija, Slovakija ir Bulgarija.

(26)

Mobili grupė registruoja galimai perkeltinus asmenis įvairiose vietose, kuriose jie apgyvendinti (pagal Italijos valdžios institucijų nurodytus poreikius) ir padeda vietos policijos įstaigoms („questura“) pačioms vykdyti registraciją.

(27)

Asmenys, negalėję būti preliminariai užregistruoti ir pageidaujantys prašyti tarptautinės apsaugos, galėtų tai padaryti gavę registracijos paskyrimą per „Skype“. Kadangi didžioji dauguma pageidaujančiųjų prašyti tarptautinės apsaugos buvo preliminariai užregistruota, tikimasi, kad „Skype“ sistema bus efektyvesnė subsidiarumo principu grindžiama alternatyva.

(28)

Į šį skaičių neįtrauktos vietos, numatytos pagal UNHCR nuomos sistemą, ir priėmimo vietos antplūdžio valdymo centruose.

http://data.unhcr.org/mediterranean/documents.php?page=1&view=grid&Country[]=83.

Šios laikinos skubaus priėmimo ir nuolatinės patalpos įrengtos migrantų antplūdžio valdymo centruose Egėjo jūros salose, taip pat žemyninėje šalies dalyje. 2016 m. liepos 11 d. duomenimis, dabar yra tik 1 138 nuolatinės apgyvendinimo vietos, į kurias priimami tik tarptautinės apsaugos prašytojai ir nelydimi nepilnamečiai.

(29)

Komisijos rekomendacija Graikijos Respublikai dėl specialių skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (C(2016) 3805).

(30)

2016 m. sausio mėnesį su UNHCR sudarytas įgaliojimo susitarimas dėl 20 000 apgyvendinimo vietų nuomos sistemos pirmiausia naudingas perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkantiems prieglobsčio prašytojams. Įgaliojimo susitarimas 2016 m. liepos mėn. peržiūrėtas, siekiant tekste aiškiau nurodyti, kad apgyvendinimo sistema taip pat apima galimybę vietas kurti perkėlimo vietovėse, valdomose UNHCR, ir kad apgyvendinimo sistemos tikslinė grupė apima ne tik perkeltinus asmenis, bet ir kitus prieglobsčio prašytojus. UNHCR sutiko 6 000 pagal nuomos sistemą parūpintų vietų skirti perkėlimo centrams, kad juose būtų galima apgyvendinti visus įregistruotus perkėlimo prašytojus.

(31)

T. y. ES agentūrų (EASO, FRONTEX, Europolo) dalyvavimas.

(32)

http://www.libertaciviliimmigrazione.dlci.interno.gov.it/sites/default/files/allegati/hotspots_sops_-_english_version.pdf.

(33)

Galima susipažinti čia:

  http://www.libertaciviliimmigrazione.dlci.interno.gov.it/sites/default/files/allegati/hotspots_sops_-_english_version.pdf.

(34)

COM(2016) 416 final.

(35)

 Šia skubia pagalba papildomi 2014–2020 m. laikotarpiui Graikijai pagal jos nacionalines programas iš vidaus reikalų fondų (PMIF ir VSF) skirti 509 mln. EUR, iš kurių nemažai lėšų gali būti naudojama ir prieglobsčio politikos įgyvendinimui remti.

(36)

COM(2016) 468 final.

(37)

COM(2016) 165 final.

(38)

Trečioji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita (COM(2016) 634).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 09 28

COM(2016) 636 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Šeštoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

1 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Graikijos iki 2016 m. rugsėjo 27 d.

(1)

Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(3)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 09 28

COM(2016) 636 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Šeštoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

2 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Italijos iki 2016 m. rugsėjo 27 d.

(1)

Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(3)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 09 28

COM(2016) 636 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Šeštoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

3 priedas. Pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas ir Turkijai skirtą schemą „1:1“ (taikomą nuo 2016 m. balandžio 4 d.) vykdomo perkėlimo į ES padėtis 2016 m. rugsėjo 26 d.

(1)

     Į šį skaičių įtraukti perkėlimo pagal Austrijos humanitarinio priėmimo programą atvejai.

(2)

  Šis skaičius yra dalis 2016 m. Suomijos nacionalinės kvotos, kuri yra 750 į ES perkeltinų asmenų.

(3)

     Į šį skaičių neįtraukta 62 pagal schemą „1:1“ iš Turkijos perkeltų sirų; jie perkelti pagal Suomijos nacionalinę programą.

(4)

     Šis skaičius yra papildomas, jis neapima Prancūzijos nacionalinės kvotos ir ankstesnių įsipareigojimų.

(5)

     Be to, per tą patį laikotarpį Prancūzija priėmė apie 600 sirų iš regiono ir 131 pabėgėlius iš kitų pasaulio šalių (atskirai nuo 2015 m. liepos 20 d. programos). Pagal nacionalinę vizų ir prieglobsčio programą 2016 m. balandžio mėn. Prancūzija taip pat išdavė 81 vizą pažeidžiamiems Sirijos pabėgėliams iš Turkijos.

(6)

Nors perkėlimas į ES pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas dar nevyksta, 2015 m. į Liuksemburgą iš Turkijos pagal nacionalinę perkėlimo programą perkelti 46 sirai.

(7)

     2015 m. į Portugaliją pagal nacionalinę programą iš Egipto perkelti 39 pabėgėliai (atskirai nuo 2015 m. liepos 20 d. programos).

(8)

     Slovakija perkėlė 149 asirus (atskirai nuo 2015 m. liepos 20 d. programos).

(9)

     2015 m. į Švediją pagal nacionalinę programą perkelta 1 900 asmenų (atskirai nuo 2015 m. liepos 20 d. programos).

(10)

Nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. birželio mėn. į Jungtinę Karalystę pagal esamas Jungtinės Karalystės nacionalines perkėlimo programas iš viso perkelti 3 439 asmenys.