EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 09 19

COM(2016) 600 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformos veikla nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. pabaigos

Turinys

1.    Įvadas    

2.    Dotacijų ir paskolų derinimas kaip pagalbos teikimo mechanizmas    

2.1.    ES dotacijų ir paskolų derinimo priemonių valdymo atnaujinimas    

2.2.    Tolesni veiksmai atsižvelgiant į išorės peržiūras    

3.    EUBEC techninės diskusijos    

3.1.    Klimato politika    

3.2.    Privatusis sektorius    

3.3.    Eksporto kreditų agentūros    

3.4.    Pilietinė visuomenė    

3.5.    Būsimos diskusijos    

4.    Išvados    

1.Įvadas

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1080/2011/ES 1 konstatuojamosiose dalyse Komisija paskatinta išnagrinėti galimybes sukurti ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platformą, siekiant optimizuoti dotacijų ir paskolų derinimo išorės veiksmų srityje mechanizmų veikimą. 2012 m. spalio 26 d. Tarybai ir Europos Parlamentui pateiktoje ataskaitoje 2 Komisija pasiūlė įsteigti naują ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformą (angl. EUBEC), ir ji 2012 m. gruodžio 14 d. pradėjo veikti kaip Komisijos ekspertų grupė.

Laikantis įsipareigojimo, pagal kurį Komisija teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, pirmoje ataskaitoje apžvelgta EUBEC veikla nuo įsteigimo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. liepos mėn. pabaigos 3 . Šioje antrojoje ataskaitoje apžvelgiamas laikotarpis nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.

EUBEC tikslas – gerinti ES dotacijų ir paskolų derinimo vystymosi ir išorės veiksmų srityje mechanizmų kokybę ir veiksmingumą, deramai atsižvelgiant į ES santykius su įvairiomis šalimis partnerėmis reglamentuojančios politikos, visų pirma vystymosi, kaimynystės ir plėtros, sistemas. EUBEC turėtų parengti gaires dėl pagrindinių principų, susijusių su dotacijų ir paskolų derinimo veikla, taikymo vienodinimo ir kartu sudaryti sąlygas diferencijuoti pagal sektorius ir regionus. Daugiausia dėmesio platforma turėtų skirti tiems sektoriams, kuriuose finansinės priemonės galėtų būti taikomos naudingiausiai – tiek pačiuose geografiniuose regionuose, tiek tarp jų, taip pat padėti didinti dotacijų ir paskolų derinimo su įvairiomis ES politikos sritimis nuoseklumą.

EUBEC vykdo veiklą kaip politinė grupė, kuriai pirmininkauja Komisija ir kurią sudaro ES valstybių narių ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovai, o Europos Parlamentas (EP) ir finansų įstaigos įtrauktos į techninį darbą stebėtojų teisėmis. Kiti dalyviai taip pat gali būti kviečiami dalyvauti stebėtojų teisėmis. Užtikrindama koordinavimą bei komunikaciją, Komisija taip pat atlieka sekretoriato funkcijas. Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu politinė grupė buvo susirinkusi keturis kartus aptarti techninių darbų, t. y. 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. birželio 22 d., 2015 m. spalio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d.

Techninį darbą vykdo Komisijos tarnybos, EIVT, finansų įstaigos ir kai kurių valstybių narių atstovai, taip pat EP. Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu buvo sudarytos dvi konkrečiose srityse dirbančios techninės grupės, iš kurių viena skirta privačiojo sektoriaus ištekliams mobilizuoti, o kita – kovoti su klimato kaita. Jos abi užbaigė darbą pateikdamos ataskaitas, o tolesni veiksmai buvo užtikrinti atitinkamai suorganizavus po vieną papildomą techninio lygmens posėdį. Be to, buvo surengtas techninis posėdis, skirtas vystymosi finansavimo klausimams spręsti.

Šioje ataskaitoje pirmiausia atnaujinama informacija tokiais struktūriniais klausimais, susijusiais su dotacijų ir paskolų derinimo priemonėmis: jų valdymas, priemonės, vykdomos atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas, ir kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. Toliau ataskaitoje, prieš darant išvadas, apibendrinamos ataskaitiniu laikotarpiu vykusios techninio ir politinės grupės lygmens diskusijos dėl dotacijų ir paskolų derinimo priemonių įnašo mobilizuojant privačiojo sektoriaus išteklius, kovos su klimato kaita ir vystymosi finansavimo.

2.Dotacijų ir paskolų derinimas kaip pagalbos teikimo mechanizmas

2.1.ES dotacijų ir paskolų derinimo priemonių valdymo atnaujinimas

 Atsižvelgiant į rekomendacijas, pateiktas EUBEC dokumente dėl dotacijų ir paskolų derinimo priemonių, kurį 2014 m. liepos 11 d. patvirtino politinė grupė, ES paskolų ir dotacijų derinimo operacijos yra organizuojamos pagal paskolų ir dotacijų derinimo programas, kurios skirtos kiekvienai susijusiai finansavimo priemonei (vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei (VBFP), Europos kaimynystės priemonei (EKP), Europos plėtros fondui (EPF) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNPP)), kiekvienai programai sudarant vieną valdymo struktūrą. Atitinkamų valdymo įstaigų posėdžiai turėtų būti organizuojami pagal paskolų ir dotacijų derinimo programas. Šie posėdžiai, kai įmanoma, turėtų būti rengiami kartu su atitinkamų finansinių priemonių komitetų posėdžiais.

Susitarta, kad pagal dotacijų ir paskolų derinimo programą turėtų būti galima sujungti kelias priemones 4 į grupę , siekiant geriau atsižvelgti į skirtingus regionų ir teminius strateginius prioritetus, padidinti politikos poveikį, padidinti ES pagalbos poveikį, veiksmingumą ir matomumą stiprinant koordinavimą, kad paskolų ir dotacijų derinimo operacijos iš esmės atitiktų ES politinį dialogą, o prioritetai būtų derinami su trečiosiomis šalimis, taip pat padidinti atskaitomybės skaidrumą. Aptartas ir patvirtintas „Konsultacijoms skirto dokumento dėl ES dotacijų ir paskolų derinimo priemonių valdymo ateityje“ priedas, kuriame aptariamas teminių fondų nukreipimas.

Šiuo požiūriu vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės dotacijų ir paskolų derinimo programa įtraukiant Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP), Azijos investicinę priemonę (AIP), Investicinę priemonę Vidurinei Azijai (IPVA) ir temines dotacijų ir paskolų derinimo operacijas buvo sudaryta atitinkamai 2014 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2014) 9128, 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimu C(2014) 8785, 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimu C(2014) 9534 ir 2014 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimu C(2014) 9451.

Europos kaimynystės priemonei (EKP) dotacijų ir paskolų derinimo programa, įtraukiant Kaimynystės investicinę priemonę (KIP) buvo sudaryta 2008 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimu SI(2008) 190, patikslinta 2014 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos sprendimu C(2014) 5750, o Kaimynystės investicinės priemonės patikos fondo susitarimas datuojamas 2009 m. sausio 26 d.

Europos plėtros fondo (EPF) dotacijų ir paskolų derinimo programą sudaro Afrikos investicinė priemonė (AfIP) (2015 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimas C(2015) 5210), Karibų investicinė priemonė (KaIP) ir Ramiojo vandenyno investicinė priemonė (RVIP). Veiksmų dokumentai, kuriais atnaujinamos KaIP ir RVIP bus patvirtinti 2016 metais. Naujoji AfIP apima daugiau sektorių, palyginti su buvusiu ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondu, o jos valdymas suderintas su likusiomis priemonėmis.

Taip pat galima sukurti tikslinius priemonių patikos fondus, kurie leistų ES valstybėms narėms ar kitiems paramoms teikėjams, suinteresuotiems teikti papildomus įnašus, skirtus dotacijų ir paskolų derinimo operacijoms pagal priemones. Priemonės patikos fondams taikomos konkrečios taisyklės bus nustatytos atitinkamame priemonės patikos fondo susitarime. Patikos fondai jau buvo sukurti KIP ir Vakarų Balkanų investicinei sistemai (VBIS) remti.

Siekiant nuosekliai laikytis naujos valdymo struktūros, taip pat reikėjo suderinti priemonių procedūrų taisykles. Nutarta, kad kiekviena ES dotacijų ir paskolų derinimo programa turės atskirą taisyklių rinkinį, kurio taisyklės bus analogiškos kitų programų taisyklėms, tačiau jas bus galima pritaikyti prie specifinių skirtingų dotacijų ir paskolų derinimo programų savybių (pvz., EPF strateginių diskusijų).

Kiekvienoje dotacijų ir paskolų derinimo programoje numatytas sprendimų priėmimo procesas bus organizuojamas dviem lygmenimis, kuriuos sudaro:

– techniniai vertinimo posėdžiai, kuriems pirmininkauja Komisija ir kuriuos sudaro Komisijos tarnybų, EIVT ir finansų įstaigų atstovai, ir

– valdybos posėdžiai, kuriems pirmininkauja Komisija ir kuriuos sudaro Komisijos tarnybų, EIVT, balsavimo teises turintys ES valstybių narių atstovai ir finansų įstaigų 5 atstovai stebėtojų teisėmis.

Taigi, dotacijų ir paskolų derinimo programų operacijas, įskaitant tikslinius patikos fondus, valdo valdyba. Valdybai dirbti padedama per techninius vertinimo posėdžius, per kuriuos patikrinami finansų įstaigų paraiškų projektų techniniai ir finansiniai aspektai, prieš projektus pateikiant valdybai. Valdybos išvados yra įtraukiamos į atitinkamus papildomus Komisijos sprendimus, išskyrus projektus, kurie finansuojami tikslinio patikos fondo lėšomis (kuriems taikomos patikos fondo susitarime pateiktos taisyklės).

Kalbant apie strategines diskusijas, pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės ir Europos kaimynystės priemonės dotacijų ir paskolų derinimo programas Komisijos tarnybos, EIVT ir ES valstybės narės turi palaikyti nuolatinį dialogą dėl kiekvienos priemonės strateginių krypčių su šalimis partnerėmis ir susijusiomis regioninėmis organizacijomis. Laikydamosi bendrojo principo , Komisijos tarnybos ir EIVT rengia aukščiausio atitinkamo lygmens strategines diskusijas su valstybėmis narėmis, šalimis gavėjomis ir susijusiomis regioninėmis organizacijomis ir joms kartu pirmininkauja. Diskusijos turėtų būti rengiamos bet kuriuo metu, kai valdyba mano esant reikalinga, paprastai kartą per metus, siekiant aptarti strateginius klausimus, bendrąsias kryptis ir priemonių prioritetus. Šis dialogas turi būti pagrįstas atitinkamais strateginių programų dokumentais, kurie buvo priimti atsižvelgiant į susijusias komiteto procedūras ir demokratinės priežiūros principus.

Pagal Europos plėtros fondo (EPF) dotacijų ir paskolų derinimo programą strateginės kryptys turi būti aptariamos su lengvatomis besinaudojančiomis šalimis ir (arba) susijusiomis regioninėmis organizacijomis per tam skirtus posėdžius 6 , vadovaujantis ES vystomajam bendradarbiavimui taikomu atsakomybės principu. Šios diskusijos turi aprėpti regioninius investicijų planus ir prioritetus, užtikrinti strategines ir politikos gaires bei konsultacijas, siekiant atrinkti bei parengti tinkamiausius dotacijų ir paskolų derinimo pasiūlymu ir padėti valdybai peržiūrėti projektus ir suformuluoti nuomonę apie tinkamiausius projektus ES tikslams pasiekti.

2.2.Tolesni veiksmai atsižvelgiant į išorės peržiūras

2014 m. spalio 22 d. Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“ 7 .

Paskelbus šią specialiąją ataskaitą, nuomonių apie ją apsikeitimą dalyvaujant Audito Rūmams ir Komisijai 2015 m. sausio 19 d. surengė EP biudžeto kontrolės komitetas (BKK) ir 2015 m. sausio 22 d. – EP vystymosi komitetas (VK). Antrąjį nuomonių apsikeitimą su Komisija 2015 m. vasario 23 d. organizavo BKK, o trečiąjį 2015 m. gegužės 6 d. – VK.

Tarybos vystomojo bendradarbiavimo darbo grupė išnagrinėjo ataskaitą pagal nuostatas, išdėstytas Tarybos išvadose dėl Audito Rūmų parengtų specialiųjų ataskaitų nagrinėjimo procedūrų 8 . 2015 m. balandžio 21 d. ši darbo grupė sudarė susitarimą dėl pirmininkaujančios valstybės narės parengto Tarybos išvadų projekto, o Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino susitarimo tekstą, prieš pateikdamas jį Tarybai priimti.

Komisija atsižvelgė į daugumą Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų, susijusių su EUBEC:

parengė suvienodintą ir patobulintą projekto paraiškos formą ir jo rekomendacines pastabas;

parengė rezultatų vertinimo sistemą, įskaitant standartinius rodiklius;

priėmė Dotacijų ir paskolų derinimo operacijų gairių dokumentą;

užtikrino aktyvesnį ir artimesnį ES delegacijų vaidmenį nustatant ir atrenkant dotacijų bei paskolų derinimo projektus;

įdiegė peržiūrėtą naują dotacijų ir paskolų derinimo priemonių valdymo sistemą;

supaprastino ir sutrumpino tvirtinimo procesą;

išplėtė Komisijos pareigūnų, dirbančių dotacijų ir paskolų derinimo klausimais Briuselyje ir delegacijose, mokymų programą;

kad padidintų matomumą, paskelbė trumpą kiekvieno dotacijų ir paskolų derinimo projekto aprašą specialioje svetainėje 9 .

Komisijoje tebediskutuojama dėl būtinybės pritaikyti savo rezultatų stebėsenos metodiką prie specifinių dotacijų ir paskolų derinimo ypatybių.

Komisija taip pat vykdo dotacijų ir paskolų derinimo vertinimą, ir jis šiuo metu yra gerokai įsibėgėjęs. Dotacijų ir paskolų derinimas yra palyginti nauja priemonė, laikoma naujoviška ir teikiančia didelių galimybių. Kartu ši priemonė pritraukia vis daugiau Europos, regionų ir tarptautinių suinteresuotųjų šalių dėmesio. Akivaizdu, kad reikia surinkti daugiau įrodymų, susijusių su jos veiksmingumu. Atliekant vertinimą bus naudojamasi įrodymais, kuriuos pateikė ankstesni ir dabar gaunami vertinimai bei tyrimai (įskaitant KIP, Infrastruktūros patikos fondo, Vakarų Balkanų investicinės sistemos vertinimus, taip pat 2013 m. įmonės „Cambridge Economic Policy Associates“ (CEPA) atliktą Infrastruktūros patikos fondo remiamų projektų rezultatų vertinimo tyrimą) ir bus vengiama jau atlikt darbo dubliavimo. Vertinimas bus pagrįstas tuo, kas jau yra žinoma, ir sutvirtins duomenų bazę, kiek tai susiję su dotacijų ir paskolų derinimo veiksmingumu. Vertinimo veikla pradėta 2015 m. sausio mėn. ir darbai šiuo metu tebevyksta.

3.EUBEC techninės diskusijos

2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abebos aukščiausiojo lygio susitikime buvo priimta Adis Abebos veiksmų programa (AAVP), kurioje įtvirtinamas judėjimas link naujo darnaus vystymosi modelio, įskaitant valdymo, lyčių, partnerystės ir bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi aspektus. Daugelis AAVP dalių yra susijusios su ES dotacijų ir paskolų derinimu: užimtumas ir deramas darbas visiems kaip pagrindinis tikslas, labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybė gauti finansavimą, skaidrios ir nuspėjamos taisyklės bei standartai ir laisva bei sąžininga konkurencija, padedantys įgyvendinti nacionalinę vystymosi politiką.

Šio aukščiausiojo lygio susitikimo metu Afrikos Sąjunga (AS) ir ES kartu suorganizavo papildomą renginį, skirtą privačiajam sektoriui bei dotacijų ir paskolų derinimui ir pritraukusį daugiau nei 200 dalyvių. Dviejose grupėse buvo aptariami šie klausimai: „Kaip prisidėti kuriant strateginę programą, skirtą darbui privačiajame sektoriuje ir bendradarbiavimui su juo siekiant AS „Darbotvarkės 2063“ tikslų“ ir „Kaip derinant dotacijas su paskolomis paskatinti privačiojo sektoriaus išteklius ir jų panaudojimą vystymosi tikslais, ypač žemės ūkio ir energetikos sektoriuje“.

Kadangi 2015 m. suintensyvėjo pabėgėlių ir migrantų srautas, EUBEC grupė pripažino, kad dotacijų ir paskolų derinimu galima svariai prisidėti sprendžiant šią neatidėliotiną prioritetinę problemą, , visų pirma šalinant pagrindines migracijos priežastis. 2015 m. lapkričio mėn. politinės grupės posėdyje EUBEC nariai sutiko apsikeisti susijusia informacija ir derinti turimus dotacijų ir paskolų derinimo fondus susijusiose šalyse. Paaiškintos jau taikomos finansinės priemonės, o finansų įstaigos buvo pakviestos prisidėti pagal savo galimybes, atsižvelgiant į jų individualias stiprybes. Žvelgiant į ateitį, bus sustiprintos pastangos išlaikyti papildomumą, siekiant, kad migracija būtų įtraukta kaip standartinis klausimas per politinės grupės posėdžius. EUBEC grupė bus svarbi priemonė, apimanti finansų įstaigų patirtį ir valstybių narių politikos gaires, ES formuluojant savo visapusišką atsaką į šį esminį iššūkį.

3.1.Klimato politika

Klimato politika yra neatskiriama ES dotacijų ir paskolų derinimo dalis, su kuria tiesiogiai susijusios apie 62 % operacijų. Dotacijų ir paskolų derinimas yra galingas įrankis ES klimato politikai paremti tiek prisitaikymo, tiek poveikio švelninimo požiūriu, nes padeda plačiai įgyvendinti investicijas į kovos su klimato kaita priemones ir pritraukti papildomų kovos su klimato kaita finansavimo šaltinių. Regioninės priemonės yra svarbiausi ES paramos besivystančioms šalims elementai skatinant mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi.

Nuo 2014 m. liepos mėn. EUBEC siekia didinti ES dotacijų ir paskolų derinimo operacijų svarbą ir poveikį klimatui. Šiuo tikslu buvo įsteigta kovos su klimato kaita techninė grupė (7 techninė grupė), kuri aptarė galimus patobulinimus ir parengė ataskaitą, įtraukdama galimybes labiau įtvirtinti klimato politiką ES dotacijų ir paskolų derinimo priemonėse.

Tvirtai sutarta, kad ES dotacijų ir paskolų derinimo priemonės, remiantis jų stiprybėmis ir pasinaudojant sinergija su kitomis priemonėmis, turėtų ir toliau teikti kovos su klimato kaita finansavimą, ir toliau atlikti svarbų vaidmenį rengiant projektus ir integruojant mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi į šiuos projektus, taip pat dirbti su privačiojo ir viešojo sektoriaus dalyviais ir daugiašaliais kovos su klimato kaita fondais (pvz., Žaliuoju klimato fondu), visų pirma siekiant sutelkti privatųjį kapitalą investicijoms į kovos su klimato kaita priemones. EUBEC taip pat toliau gerina komunikavimą apie klimato politiką, didina jos matomumą ir skaidrumą derinant ES dotacijas ir paskolas.

EUBEC diskusijos prisidėjo prie ES rengimosi ir dalyvavimo sėkmingame Paryžiaus klimato kaitos susitarime, įskaitant daug lankytojų pritraukusią ir gerai priimtą papildomą renginį per 21-ąją Klimato kaitos konferenciją (COP21).

3.2. Privatusis sektorius

Atsižvelgdama į ES principus bei kriterijus remiant įvairių sektorių dalyvius, kaip nurodyta Privačiojo sektoriaus plėtros komunikate ir patvirtinta 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadose, ir į ankstesnius EUBEC atliktus darbus dėl tolesnio konkrečių finansinių priemonių naudojimo, 6 techninė grupė apibendrino išmoktas pamokas, taip pat nustatė daugelį gerosios patirties pavyzdžių, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį vykdant dotacijų ir paskolų derinimo operacijas. 2014 m. gruodžio mėn. grupė pateikė rekomendacijas politinei grupei, kurias galima trumpai apibendrinti taip: 1) tai, kaip sėkmingai pritraukiami privačiojo sektoriaus ištekliai projektams, finansuojamiems pagal dotacijų ir paskolų derinimo mechanizmus, bus stebima taikant bendrąją metodiką, naudojant konkretų sverto rodiklį; 2) privačių suinteresuotųjų šalių įnašai dotacijų ir paskolų derinimo priemonių lygmeniu galėtų būti daromi per tikslinius fondus kartu su papildomais valstybių narių papildomais įnašais, kartu išsaugant ES galimybę užtikrinti remiamų projektų suderinimą su ES strateginiais tikslais ir prioritetais; 3) paramos teikėjų parama yra svarbi priemonė ES ir finansų įstaigoms vystant vietos rinkas, pvz., taikant finansavimo vietos valiuta priemones, sudarant tikslinius fondus ir dalijantis portfelio rizika; 4) techninė pagalba visoms susijusioms šalims yra būtina plėtojant investuoti skatinančią vietos verslo aplinką, didinant finansiškai naudingų projektų rėmimą ir gerinant potencialių paramos gavėjų gebėjimą panaudoti lėšas; 5) pagal dotacijų ir paskolų derinimo priemones galėtų būti ištirtas mastas, kuriuo reikėtų vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą su atrinktais socialiniais investuotojais ir NVO, sukaupusiais konkrečios patirties srityse, kuriose finansų įstaigos yra ne tokios aktyvios; 6) svarbu, kad dotacijų ir paskolų derinimo naudojimas privačiojo sektoriaus operacijoms būtų tinkamai pagrįstas, aiškiai nustačius sprendžiamą rinkos nepakankamumą ar paskirstymo tikslus, ir kad būtų užtikrinta, jog subsidija yra deramai sudaryta ir struktūrizuota atsižvelgiant į realiuosius poreikius, taip pat atkreipiant dėmesį į nefinansines ryžikas, susijusias su tam tikrų finansinių priemonių naudojimu dotacijų ir paskolų derinimo operacijose, kuriose dalyvauja privatusis sektorius; 7) užtikrinti, kad projektai, kuriuose dalyvauja privatusis sektorius, būtų vertinami pagal vystymosi rezultatus, ypač atsižvelgiant į riziką, kad finansinės paskatos viršys vystymosi principus, galima naudojant griežtas stebėsenos sistemas, paramos gavėjams tvirtai laikantis aukštų veiklos standartų, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir socialinę politiką bei praktiką, įmonių valdymą, skaidrumą ir vientisumą, įskaitant mokesčių slėpimo ir vengimo prevenciją.

Kaip 6 techninės grupės atlikto darbo tęsinys, 2015 m. spalio 16 d. surengtas techninis posėdis, per kurį didžiausias dėmesys skirtas kliūtims, trukdančioms instituciniams ir kitiems privatiems investuotojams dalyvauti finansuojant projektus besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Neadekvatus rizikos ar grąžos profilis, reitingas, likvidumas, valiuta ir sandorio mastas buvo nustatyti kaip keletas iš svarstytinų aspektų. Galimi sprendimai apėmė sindikuotąsias paskolas, privačių investuotojų dalyvavimą paskolų rinkoje, dalyvavimą nuosavo kapitalo fonduose ir paramos teikėjų rėmimą mažinant tikėtinus nuostolius ir didinant patrauklumą.

Finansų įstaigos pabrėžė, kad jau yra šiek tiek pasiekta pritraukiant institucinius investuotojus tam tikruose projektuose, vertinant kiekvieną projektą atskirai. Tačiau sėkmė portfelio lygmeniu iki šiol lieka ribota, nors nuolat dedamos pastangos. Aptarta keletas naujoviškų pavyzdžių, siekiant pritraukti privačius investuotojus bendrųjų portfelių pagrindu. Žvelgiant į ateitį, finansų įstaigų buvo paprašyta pateikti konkretesnes koncepcijas tolesnei diskusijai, kaip padidinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir galimą ES įsitraukimą.

3.3.Eksporto kreditų agentūros

Kalbant apie galimą finansų įstaigų ir eksporto kreditų agentūrų bendradarbiavimą, dalyviai aptarė galimybes pritraukti eksporto kreditų agentūras ir komercinius bankus į viešojo sektoriaus programas, kurias finansuoja Komisija ir finansų įstaigos.

Kai kurios finansų institucijos atkreipė dėmesį, kad kyla pavojus, jog eksporto kreditų agentūros išstums jau užtikrintą komercinį finansavimą, taip iškreipdamos rinką ir suteikdamos netinkamas paskatas. Finansų įstaigos taip pat pabrėžė, kad dalijantis privilegijuotojo kreditoriaus statusu nebūtų gaunama daugiau naudos, nes eksporto kreditų agentūros paprastai yra privilegijuotieji kreditoriai, kaip skolintojai. Finansų įstaigos išreiškė nuomonę, kad jos nėra linkusios dalytis privilegijuotojo kreditoriaus statusu su komerciniais bankais viešojo sektoriaus projektuose, kuriuose valstybė atlieka skolininko arba garanto vaidmenį, nors tai yra gana įprasta privačiojo sektoriaus projektuose. Kaip nurodė finansų įstaigos, Europos bankų asociacija ir Danijos eksporto kreditų agentūra, jau turima finansų įstaigų, komercinių bankų ir eksporto kreditų agentūrų bendradarbiavimo besivystančiose šalyse pavyzdžių, tokių kaip mišriųjų kreditų programos Belgijoje, Danijoje ir Austrijoje, taip pat finansų įstaigų ir eksporto kreditų agentūrų bendradarbiavimas įvairiose srityse Berno Sąjungos kontekste.

Dalyviai padarė išvadas, kad bendradarbiavimas su eksporto kreditų agentūromis ir komerciniais bankais pagal dotacijų ir paskolų derinimo priemones yra jau egzistuojanti galimybė, todėl daugiau posėdžių šiuo klausimu nereikia. Dalyviai pakviesti teikti konkrečių idėjų dėl projektų, įtraukiančių eksporto kreditų agentūras ir komercinius bankus, kad jas būtų galima apsvarstyti dotacijų ir paskolų derinimo programose.

3.4.Pilietinė visuomenė

Komisija toliau keitėsi informacija apie derinimą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi. 2014 m. įvyko keturi posėdžiai: trys iš jų vyko per Vystymosi politikos forumo sesijas, organizuotas Limoje (Peru), Bankoke (Tailandas) ir Briuselyje. Specialus praktinis seminaras dėl 6 techninės grupės atliktų darbų taip pat buvo suorganizuotas 2014 m. lapkričio mėn.

3.5.Būsimos diskusijos

Pagal EUBEC ir toliau bus rengiami techniniai ir politinės grupės posėdžiai dėl svarbiausių ES politikos klausimų, tokių kaip atsakas į migracijos krizę, klimato kaita ir įsipareigojimai privačiajam sektoriui, įskaitant galimybes taikyti garantijų modelius trečiosiose šalyse, remiantis Investicijų plano Europai praktika, kas padėtų tarptautinėms finansų įstaigoms atkreipti dėmesį į konkrečias silpnąsias vietas investavimo srityje ir taip sutelkti privačiojo sektoriaus atstovus.

4.Išvados

1)ES dotacijų ir paskolų derinimo priemonės ir toliau veikė tinkamai, remiant ES išorės politiką. Dabar taikoma aiški ir nuosekli valdymo sistema.

2)Į daugumą Audito Rūmų ataskaitoje pateiktų rekomendacijų dėl dotacijų ir paskolų derinimo priemonių veiksmingumo jau buvo atsižvelgta, ypač pagal EUBEC, o Komisija ir toliau skirs didelį dėmesį šiam procesui ir bet kokiems iškilusiems klausimams.

3)Dotacijų ir paskolų derinimas yra palyginti nauja priemonė, ir šiuo metu vykdomas nepriklausomų išorės ekspertų atliekamas jos veiksmingumo vertinimas, remiantis iki šiol surinktais duomenimis. Toliau taip pat tęsiamos konsultacijos su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, tokiomis kaip pilietinės visuomenės organizacijos.

4)Kalbant apie privačiojo sektoriaus sutelkimą, remiantis ankstesniais EUBEC darbais, buvo tęsiamos techninės diskusijos dėl finansų įstaigų pateiktų konkrečių koncepcijų ir finansų įstaigų buvo paprašyta pristatyti konkrečias koncepcijas tolesnėms diskusijoms.

5)Klimato politikos požiūriu regioninės dotacijų ir paskolų derinimo priemonės turi ir toliau integruoti klimato politiką į ES dotacijų ir paskolų derinimo operacijas ir remti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimą. EUBEC diskusijos turėtų padėti įgyvendinti susitarimą ir prireikus suteikti daugiau horizontaliųjų gairių.

(1) OL L 280, 2011 10 27, p. 1.

(2) Ares(2012)1274079

(3) http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?Lang=LT COM(2014) 733. Daugiau informacijos apie susijusius darbinius dokumentus ir ataskaitas galima rasti Komisijos ekspertų grupių registre , kuriame EUBEC yra registruota Nr. E02852.

(4) Šios priemonės sukurtos kaip finansiniai paketai ir nėra atskiri juridiniai asmenys.

(5)  Šiame dokumente sąvoka „finansų įstaigos“ apima pagrindines finansų įstaigas, dalyvaujančias dotacijų ir paskolų derinimooperacijose, bei kitas kviestines finansų įstaigas, įskaitant Europos vystymosi finansų įstaigas (EVFĮ). Ne Europosfinansų įstaigos, kurios veikia konkrečiame regione, turėtų būti kviečiamos į atitinkamus techninius bei valdybos posėdžius stebėtojų teisėmis.

(6) Šiuos strateginiuos posėdžius rengia regioniniai iniciatyviniai komitetai, įsteigti pagal skirtingas regionines orientacinesprogramas, AKR ir ES privačiojo sektoriaus vystymosi platformą, o Konsultacinis komitetas sudarytas pagal Afrikos programą.

(7) http://eca.europa.eu Šią specialiąją ataskaitą taip pat galima rasti Audito Rūmų svetainėje .

(8)  Dok. Nr. 7515/00 FIN 127 + COR 1

(9) https://ec.europa.eu/europeaid/policies/innovative-financial-instruments-blending/blending-operations_en Žr.