EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 07 14

COM(2016) 472 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2015 m. metinė ataskaita

{SWD(2016) 234 final}
{SWD(2016) 235 final}
{SWD(2016) 236 final}
{SWD(2016) 237 final}
{SWD(2016) 238 final}
{SWD(2016) 239 final}

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2015 m. metinė ataskaita    

SANTRAUKA    4

1.ĮVADAS

2.ES LYGMENS KOVOS SU SUKČIAVIMU POLITIKA

2.1.Komisijos 2015 m. kovos su sukčiavimu politikos iniciatyvos

2.1.1.Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

2.1.2.Pasiūlymas įsteigti Europos prokuratūrą

2.1.3.Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 įvertinimas.

2.1.4.Kova su korupcija ES

2.1.5.Komisijos kovos su sukčiavimu strategija

2.2.Kovos su sukčiavimu priemonės įplaukų srityje

2.2.1.Savitarpio administracinė pagalba ( Reglamento Nr. 515/97 pakeitimas)

2.2.2.Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS)

2.2.3.Bendros muitinės operacijos

2.2.4.Kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais

2.2.5.Kova su sukčiavimu PVM

2.2.6.Tarptautinių susitarimų nuostatos dėl kovos su sukčiavimu

2.2.7.Kovos su sukčiavimu priemonės mokestinių žymų gazoliams ir žibalui srityje

2.3.Kovos su sukčiavimu priemonės išlaidų srityje

2.3.1.Finansinio reglamento (ES, EURATOMAS) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių pakeitimas

2.3.2.Pranešimo apie pažeidimus išlaidų srityje nuostatos 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP)

2.4.Kita

2.4.1.Programos „Hercule“ įgyvendinimas

3.Tolesni veiksmai po Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2014 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“

4.BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS

4.1.Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamasis komitetas (COCOLAF)

4.2.Priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi kovodamos su sukčiavimu ir kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla

4.3.2014 m. rekomendacijų įgyvendinimas

5.SUKČIAVIMAS IR KITI PAŽEIDIMAI

5.1.Pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir bendros 2011–2015 m. tendencijos.

5.2.Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

5.2.1.Įplaukos

5.2.2.Išlaidos

5.3.Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

5.3.1.Įplaukos

5.3.2.Išlaidos

5.4.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklos rezultatai

6.IŠIEŠKOJIMAS IR KITOS PREVENCINĖS BEI TAISOMOSIOS PRIEMONĖS

7.IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

7.1.Įplaukos

7.2.Išlaidos

1 PRIEDAS. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

2 PRIEDAS. Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

SANTRAUKA

ES ir valstybės narės yra bendrai atsakingos už ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu. Nacionalinės valdžios institucijos valdo maždaug 80 proc. ES išlaidų ir renka tradicinius nuosavus išteklius (TNI).

Tai yra antroji metinė Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ataskaita, kurią teikia dabartinė Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Ji apima kovos su sukčiavimu priemones, kurių imasi Komisija ir valstybės narės, bei šių priemonių taikymo rezultatus. Šis darbas atliekamas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), reglamentus ir kitas ES finansinių interesų apsaugos priemones ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus.

Komisija ir valstybės narės saugo ES biudžetą nuo nepagrįstų ar neteisėtų išlaidų ar muito mokesčių ir kitų rinkliavų vengimo daugiausia šiomis priemonėmis:

(1)prevenciniais veiksmais;

(2)atlikdamos tyrimus;

(3)taisomaisiais mechanizmais (visų pirma, valstybėms narėms taikant finansines pataisas, , tačiau taip pat išieškant išlaidų sumas iš ES lėšų gavėjų ir renkant nesumokėtus muitus bei kitas rinkliavas);

(4)represinėmis priemonėmis (visų pirma taikomomis valstybių narių pasidalijamojo valdymo lėšų ir tradicinių nuosavų išteklių (TNI) atžvilgiu).

Pagal pasidalijamojo valdymo principą atsakomybė už pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo prevenciją, nustatymą, tyrimą ir taisymą pirmiausia tenka valstybėms narėms.

2015 m. ataskaitoje pateiktos išvados ir rekomendacijos paremtos turimos pastarųjų penkerių metų informacijos analize ir minėtu laikotarpiu nustatytomis problemomis ir rizika.

ES lygmens priemonės, kurių 2015 m. imtasi ES finansiniams interesams apsaugoti

Visi Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje siūlyti veiksmai arba jau yra įgyvendinti, arba šiuo metu yra vykdomi (pasikartojantys veiksmai, pvz., mokymai ir informuotumo apie sukčiavimą didinimas). Komisijos kovos su sukčiavimu priemonių įgyvendinimas paremtas pagal Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją Komisijos departamentų parengtų kovos su sukčiavimu priemonių įgyvendinimu. Jos reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos. Dėl to keli Komisijos departamentai persvarstė kovos su sukčiavimu strategiją, o trys jų priėmė bendrą kovos su sukčiavimu strategiją.

Komisija ir toliau remia valstybes nares, joms vykdant sukčiavimo prevenciją dvišaliu pagrindu ir Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete (COCOLAF).

Taip pat 2015 m. Komisija pradėjo vykdyti dalijimosi patirtimi programą, siekdama pagerinti koordinavimą ir keistis geriausia patirtimi kovojant su korupcija. Įgyvendinant šią programą, 2015 m. valstybėse narėse vyko trys seminarai turto deklaracijų, informatorių apsaugos ir korupcijos sveikatos priežiūros srityje temomis. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) Komisijos vardu taip pat dalyvavo keliuose Europos ir tarptautiniuose susitikimuose dėl kovos su korupcija.

Valstybės narės valdo maždaug 80 proc. ES biudžeto, todėl Komisijai labai svarbu toliau padėti joms kurti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas. Šioje srityje svarbų vaidmenį galėtų atlikti valstybių narių kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos . Šešios valstybės narės patvirtino nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas. Čekija pranešė, kad planuoja persvarstyti savo strategiją, o Italija pranešė, kad jos kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba suformulavo ir parengė strategines gaires ir veiksmus, kurie kasmet atnaujinami ir nuo 2012 m. skelbiami metinėje ataskaitoje Italijos parlamentui. Penkios valstybės narės pranešė, kad jų nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų priėmimas tebevyksta.

2015 m. Europos Parlamentas ir Taryba toliau svarstė du pasiūlymus, kuriais stiprinama ES finansinių interesų apsauga baudžiamosios teisės priemonėmis ir didinamas jų veiksmingumas, saugant finansinius , tiksliau:

direktyvos, kuria siekiama sustiprinti galiojančią teisinę sistemą suderinant Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų apibrėžtis bei tokių nusikaltimų atveju taikomas sankcijas ir senaties terminus, projekto;

reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo projekto, pasiūlyto 2013 m., siekiant sustiprinti ir supaprastinti patraukimą atsakomybėn už ES finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus, projekto.

2014 m. priėmus peržiūrėtas viešųjų pirkimų ir komunalinių paslaugų direktyvas ir naują koncesijų direktyvą, padidėjo skaidrumas ir buvo sugriežtintos kovos su sukčiavimu ir korupcija nuostatos:

apibrėžtas terminas „interesų konfliktas“;

e. viešieji pirkimai padaryti privalomais;

nustatyti stebėjimo ir pranešimo įpareigojimai, siekiant pažaboti su viešaisiais pirkimais susijusį sukčiavimą ir kitus didelius pažeidimus.

Kelioms valstybėms narėms Komisija pateikė rekomendacijas imtis veiksmų, siekiant padidinti skaidrumą arba sustiprinti kovos su korupcija priemones viešojo administravimo, teismų ir viešųjų pirkimų srityse. Siekdamos ES direktyvas perkelti į nacionalinę teisę, dauguma valstybių narių parengė naujus nacionalinius įstatymus. Septyniose valstybėse narėse nauji įstatymai įsigaliojo 2016 m. balandžio 18 d.

2016 m. sausio 1 d., priėmus Reglamentą 2015/1929, kuriuo iš dalies keičiamas Finansinis reglamentas, Komisija nustatė patobulintą ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES) ES finansinių interesų apsaugai užtikrinti.

Kalbant apie ES biudžeto išlaidas , 2015 m. Komisija priėmė keturių deleguotųjų ir keturių įgyvendinimo reglamentų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pranešimo apie pažeidimus nuostatų pasidalijamojo valdymo srityje rinkinį. Tikslas yra pagerinti valstybių narių pranešamos informacijos apie pažeidimus ir sukčiavimą kokybę ir nuoseklumą ir užtikrinti, kad valstybėms narėms dėl įpareigojimo pranešti tetų minimali administracinė našta.

Kalbant apie biudžeto įplaukas, 2015 m. padaryta didelė pažanga toliau siekiant apsaugoti ES finansinius interesus:

peržiūrėtu Reglamentu Nr. 515/97 dėl administracinių institucijų tarpusavio pagalbos muitų srityje, kuris įsigaliojo 2015 m. ir kuriuo sukuriama į ES įvežamų, per ES vežamų tranzitu ir iš ES išvežamų prekių ES duomenų bazė. Tai bus galingas įrankis siekiant aktyviu kovoti su sukčiavimu muitų srityje;

2015 m. paaiškėjo, kad savitarpio pagalbos pranešimai, siunčiami po OLAF atliktų bendrų muitinės operacijų, yra svarbus informacijos šaltinis, padedantis nustatyti pažeidimus, kurių pasitaiko sudarant sandorius dėl tam tikrų rūšių prekių;

ES ir valstybės narės toliau turi skirti pirmenybę kovai su cigarečių kontrabanda ir kitais neteisėtos prekybos tabako gaminiais būdais. 2015 m. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, toliau aktyviai įgyvendino komunikate „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas“ nustatytą veiksmų planą;

vykdant finansavimo programą „Hercule III“, prisidedama prie valstybių narių muitinių ir policijos pajėgų operacijų ir administracinių pajėgumų stiprinimo.

ES biudžetui kenkiančių pažeidimų (laikomų ir nelaikomų sukčiavimu) nustatymas ir pranešimas apie juos

2015 m. valstybės narės pranešė apie 22 349 su įplaukomis ir išlaidomis susijusius pažeidimus, kurių bendra suma siekė apytiksliai 3,21 mlrd. EUR ES lėšų.

Palyginti su 2014 m., nustatytų pažeidimų skaičius išaugo 36 proc., o susijusios lėšų sumos šiek tiek sumažėjo 1 proc. Minėtas skaičiaus padidėjimas yra susijęs su tam tikromis situacijomis sanglaudos politikos srityje dviejose valstybėse narėse.

2015 m. buvo pranešta apie 1 461 pažeidimą, laikomą sukčiavimu, t.y. mažiau (11 proc.) nei 2014 m., o susijusios sumos išaugo 18 proc. – iki 637,6 mln. EUR.

Kalbant apie įplaukas, sumažėjo tiek pažeidimų skaičius, tiek sumos.

Kita vertus, kalbant apie išlaidas, sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta, skaičius buvo 10 proc. mažesnis nei 2014 m., o susijusios sumos buvo 55 proc. didesnės.

Komisija ir valstybės narės primygtinai primena, kad savo kontrolės veiklą joms reikia planuoti ir sutelkti remiantis rizikos analize ir naudojantis IT priemonėmis. Todėl Komisija skatina valstybes nares naudoti rizikos analizės priemonę „Arachne“, siekiant patobulinti valdymo patikrinimus. Ši nauja praktika galėjo turėti tam tikros įtakos tobulinant nustatymo gebėjimus.

Išlaidų srityje nebuvo pastebėta jokių didelių tendencijų pokyčių. Kalbant apie tradicinius nuosavus išteklius, saulės kolektoriai buvo prekės, labiausiai susijusios su sukčiavimu ir pažeidimais.

2015 m. Komisijai buvo pranešta apie 20 888 sukčiavimu nelaikomus pažeidimus (maždaug 41 proc. daugiau nei 2014 m.). Rodikliai:

didesni dviejuose pasidalijamojo valdymo sektoriuose;

išliko stabilūs įplaukų sektoriuje;

sumažėjo pasirengimo narystei ir tiesioginių išlaidų srityse.

Tai iš esmės reiškia, kad nuosekliai įgyvendinamos įvairios išlaidų programos, tačiau kartu labai priklauso nuo konkrečios situacijos dviejose valstybėse narėse, kaip minėta pirmiau.

Informacija apie išieškomas sumas, finansines pataisas ir kitas prevencines ir taisomąsias priemonės bus įtraukta į Komisijos metinį komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl ES biudžeto apsaugos.

Priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės

2015 m. valstybės narės ėmėsi daugybės kovos su sukčiavimu priemonių šiose srityse:

viešųjų pirkimų;

finansinių nusikaltimų;

interesų konfliktų;

korupcijos;

sukčiavimo sąvokos apibrėžimo;

informatorių.

Visų pirma visos valstybės narės, kurioms buvo rekomenduojama stiprinti savo sukčiavimo nustatymo ir (arba) pranešimo apie jį sistemas, ėmėsi svarbių žingsnių, kad patobulintų savo nacionalines sistemas.

Dauguma valstybių narių taip pat pranešė, kad ėmėsi priemonių, siekdamos stiprinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir užtikrinti, kad visi sandoriai ir ekonominės veiklos vykdytojai būtų įtraukti į po muitinio įforminimo atliekamos kontrolės aibę, nepriklausomai nuo to, ar importuotojas yra valstybėje narėje, į kurią prekės fiziškai įvežamos.

1.ĮVADAS

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet pateikia ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi kovojant su sukčiavimu ir kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla.

ES ir valstybės narės yra bendrai atsakingos už ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu. Nacionalinės valdžios institucijos valdo maždaug 80 proc. ES išlaidų ir renka tradicinius nuosavus išteklius (TNI). Komisija šias abi sritis prižiūri, nustato standartus ir tikrina, kaip jų laikomasi. Itin svarbu, kad Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų ir užtikrintų, kad ES finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti. Vienas svarbiausių šios ataskaitos tikslų – nustatyti, kiek veiksmingas buvo šis bendradarbiavimas 2015 m. ir kaip jį būtų galima pagerinti.

Šioje ataskaitoje aprašomos priemonės, kurių 2015 m. imtasi ES lygmeniu, ir pateikiama kovos su sukčiavimu veiksmų, kurių ėmėsi ES ir valstybės narės, santrauka ir įvertinimas. Į ataskaitą taip pat įtraukta nacionalinių ir Europos įstaigų pagrindinių pasiekimų nustatant su ES išlaidomis bei įplaukomis susijusius sukčiavimo atvejus bei pažeidimus ir apie juos pranešant analizė. Pranešimų teikimo sistema labai prisidėjo prie ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu. Analitinė šios ataskaitos dalis grindžiama iš minėtų pranešimų gauta informacija, todėl ataskaitoje visų pirma nurodyta, kaip kiekviena valstybė narė taiko pranešimo apie pažeidimus nuostatas.

Prie ataskaitos pridedami šeši Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai. 1  

2.ES LYGMENS KOVOS SU SUKČIAVIMU POLITIKA

2.1.Komisijos 2015 m. kovos su sukčiavimu politikos iniciatyvos

2.1.1.Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu 2

Pasiūlyta direktyva siekiama sustiprinti galiojančią teisinę sistemą suderinant ES finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų apibrėžtis, taip pat tokių nusikaltimų atveju taikomas sankcijas ir senaties terminus. Europos Parlamento ir Tarybos derybos prasidėjo 2014 m. ir tebevyksta. Paskutinis trišalis dialogas įvyko 2015 m. birželio mėn., jo metu buvo aptariamos pagrindinės neišspręstos problemos, t. y. sukčiavimo PVM įtraukimas į direktyvą ir sankcijų bei senaties terminų suderinimas. Šiuo metu Taryboje toliau diskutuojama dėl PVM, remiantis 2015 m. rugsėjo 8 d. Sprendimu Taricco, 3 kuriame Europos Teisingumo Teismas patvirtino, kad sukčiavimui PVM galioja PIF konvencija.

2.1.2.Pasiūlymas įsteigti Europos prokuratūrą

Derybos dėl Komisijos reglamento dėl Europos prokuratūros 4 steigimo pasiūlymo buvo tęsiamos Taryboje 2015 m., pirmininkaujant Latvijai ir Liuksemburgui. Atsižvelgiant į pasiektą pažangą, galima laikinai užbaigti derybas dėl pirmosios reglamento projekto dalies, apimančios Europos prokuratūros kompetenciją, struktūrą ir įgaliojimus atlikti tyrimus.

2.1.3. Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 įvertinimas.

Remiantis Reglamento Nr. 883/2013 19 straipsniu, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia vertinimo ataskaitą apie reglamento taikymą iki 2017 m. spalio 2 d., siekiant įvertinti poreikį pakeisti reglamentą. Šiuo tikslu Komisija užsako atlikti išorinį nepriklausomą tyrimą 5 , kurio metu bus nagrinėjama , kiek įgyvendinti reglamento tikslai ir kiek jie išlieka svarbūs. Be to, bus atliktas Reglamento 883/2013 veiksmingumo įvertinimas, atsižvelgiant į besikeičiančią padėtį kovos su sukčiavimu srityje. Pagrindinis klausimas šiuo atžvilgiu yra kaip Europos prokuratūros įsteigimas paveiks OLAF tyrimų funkcijas.

2.1.4.Kova su korupcija ES

2015 m. Komisija toliau rengė tolesnius veiksmus atsižvelgiant į pirmąją ES kovos su korupcija ataskaitą. Ataskaitoje:

įvertinama, kaip kiekviena valstybė narė kovoja su korupcija;

tiriama, kaip įstatymai ir politika veikia praktikoje;

siūloma, kaip kiekviena šalis galėtų stiprinti kovos su korupcija pastangas.

Komisija taip pat surengė susitikimą su valstybių narių nacionalinių kovos su korupcija informacijos centrų atstovais.

2015 m. kova su korupcija išliko prioritetiniu klausimu ekonomikos valdymo Europos semestro procese. Kelioms valstybėms narėms buvo rekomenduota imtis veiksmų padidinti skaidrumui arba stiprinti kovos su korupcija viešojo administravimo, teismų ir viešųjų pirkimų srityse pastangas.

Komisija taip pat pradėjo įgyvendinti valstybių narių dalijimosi patirtimi programą. 2015 m. vyko trys seminarai turto deklaracijų, informatorių apsaugos ir korupcijos sveikatos priežiūros srityje tema.

Komisijos vardu OLAF dalyvavo keliuose Europos ir tarptautiniuose kovos su korupcija forumuose, pvz., EPAC / EACN. 6 Šis Europos kovos su korupcija tinklas, vadovaujamas OLAF generalinio direktoriaus, parengė 2015 m. lapkričio mėn. Paryžiaus deklaraciją 7 , kurioje Europos sprendimus priimantys asmenys raginami stiprinti kovą su korupcija.

2.1.5.Komisijos kovos su sukčiavimu strategija

2015 m. buvo toliau įgyvendinama Komisijos kovos su sukčiavimu strategija . Visi kovos su sukčiavimu strategijoje siūlyti veiksmai jau įgyvendinti arba šiuo metu yra vykdomi (t. y. pasikartojantys veiksmai, pvz. mokymai ir informuotumo apie sukčiavimą didinimas 8 ). Tuo tarpu Komisijos kovos su sukčiavimu priemonių įgyvendinimas paremtas pagal KKSS sukurtų Komisijos departamentų kovos su sukčiavimu priemonių įgyvendinimu. Strategijos reguliariai persvarstomos ir atnaujinamos.

2015 m. Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimo auditą atliko Komisijos vidaus audito tarnyba. Audito metu buvo išnagrinėtos kelių Komisijos departamentų strategijos ir OLAF horizontalaus koordinavo vaidmuo. Vidaus audito tarnyba pripažino, kad OLAF ir pasirinktos tarnybos ėmėsi teigiamų priemonių tiek bendro valdymo, tiek Komisijos kovos su sukčiavimo strategijos įgyvendinimo priežiūros srityje, taip pat rengiant arba peržiūrint kovos su sukčiavimu strategijas.

Keli Komisijos departamentai persvarstė savo kovos su sukčiavimu strategijas ir trys iš jų 9 priėmė bendrą kovos su sukčiavimu strategiją (BKSS), skirtą 2015–2020 m. ir apimančią septynis fondus 10 . Specialios sukčiavimo rizikos analizės buvo atliktos atsižvelgiant į atnaujintas tarnybų kovos su sukčiavimu strategijų rengimo gaires. Remiantis šiomis analizėmis, pastebėta tendencija, kad dirbant su slapto pobūdžio informacija sukčiavimo rizika yra didesnė. Kita vertus, taip gali būti dėl to, kad daugiau dėmesio skiriama nefinansiniam sukčiavimui. Tačiau tai taip pat gali rodyti, kad Komisija tvarko vis daugiau slaptos informacijos. Šios tendencijos bus aptartos Sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tinkle vykstančiose diskusijose.

2.2.Kovos su sukčiavimu priemonės įplaukų srityje

2.2.1.Savitarpio administracinė pagalba ( Reglamento Nr. 515/97 pakeitimas)

2015 m. rugsėjo 9 d. teisėkūros institucijos priėmė Reglamentą (ES) 2015/1525 11 Naujasis reglamentas iš dalies pakeičia Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą.

Naujuoju reglamentu patobulinama esama sukčiavimo muitų srityje nustatymo ir tyrimo ES ir nacionaliniu lygmeniu sistema. Visų pirma jame numatyta sukurti centralizuotas duomenų bazes, kuriose saugoma informacija apie konteinerių judėjimą, taip pat apie į ES įvežamas, per ES vežamas tranzitu ir iš ES išvežamas prekes. Šiuo pakeitimu tikimasi itin sustiprinti OLAF ir nacionalinių muitinės įstaigų analitinius gebėjimus nustatyti sukčiavimu laikomas operacijas.

2.2.2.Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS)

Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS) yra bendras terminas, apibendrinantis OLAF kovos su sukčiavimu programų rinkinį bendros techninės infrastruktūros pagrindu, kurios paskirtis yra:

savalaikiai ir saugūs su sukčiavimu susijusios informacijos mainai tarp kompetentingų nacionalinių ir ES administracijų;

svarbių duomenų saugojimas ir analizė.

AFIS projektas apima dvi pagrindines sritis:

savitarpio pagalbą muitinių veiklos srityje;

pažeidimų valdymą.

Iki 2015 m. pabaigos buvo 8 050 AFIS galutinių naudotojų, registruotų daugiau nei 1 700 kompetentingų tarnybų, trečiųjų šalių partnerių, tarptautinių organizacijų, Komisijos departamentų ir kitų ES įstaigų valstybėse narėse vardu. 2015 m. AFIS naudotojai apsikeitė 14 800 pranešimų MAB paštu. AFIS savitarpio pagalbos duomenų bazėse ir moduliuose užregistruota iš viso 12 000 atvejų.

Kovos su sukčiavimu tranzito srityje informacinėje sistemoje (ATIS) buvo pateikta informacija apie 6,5 mln. naujų tranzitu gabenamų siuntų.

Pažeidimų valdymo sistemoje (IMS) buvo pateikta 23 400 naujų pranešimų apie pažeidimus valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse.

2015 m. iš viso įvykdytos septynios bendros muitinės operacijos, įskaitant tris, suorganizuotas OLAF, , kaip komunikacijos priemone naudojantis virtualiąja operacijų koordinavimo programa (VOCU).

AFIS portalas yra vienintelė bendra pirmiau nurodytų paslaugų teikimo infrastruktūra, sudaranti sąlygas didelei masto ekonomijai ir sinergijoms kuriant, prižiūrint tiek daug ir tokias įvairias IT paslaugas ir priemones ir jomis naudojantis.

2.2.3.Bendros muitinės operacijos

Bendros muitinės operacijos yra ribotos trukmės suderintos tikslinės operatyvinės priemonės, kurių imasi valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinės, siekdamos kovoti su neteisėta tarpvalstybine prekyba prekėmis.

2015 m. OLAF koordinavo veiksmus ir bendradarbiavo su valstybėmis narėmis per septynias bendras muitinės operacijas. Siekdama supaprastinti koordinavimo užduotis per bendras muitinės operacijas, kuriose dalyvauja daug dalyvių, OLAF:

teikė žvalgybinę, techninę ir (ar) finansinę pagalbą;

užtikrino saugią prieigą prie informacijos ir jos mainus per AFIS platformą;

suteikė galimybes naudotis savo nuolatinėmis operatyvinėmis koordinavimo priemonėmis.

Toliau išvardytos bendros muitinės operacijos, bendrai organizuojamos valstybių narių muitinės įstaigų ir OLAF arba remiant OLAF, buvo skirtos įvairioms grėsmėms, pvz., cigarečių , cheminių narkotikų pirmtakų ir narkotikų kontrabandai. Vien tik cigarečių buvo sulaikyta daugiau nei 16 mln. vienetų.

•    Bendra muitinės operacija JETSTREAM. Šios Prancūzijos muitinės koordinuotos jūrų stebėjimo operacijos tikslas buvo nustatyti neteisėtą didesnės rizikos prekių gabenimą jūra Atlanto vandenyno zonoje. Per operaciją konfiskuotos 2 tonos kanapių dervos.

•    Bendra muitinės operacija JUPITER. Šio Ispanijos muitinės koordinuoto jūrų operatyvinio veiksmo tikslas buvo kovoti su neteisėtu didesnės rizikos prekių gabenimu Viduržemio jūra.

•    Bendra muitinės operacija FRANKSTEAD. Ši regioninė operacija, kurią organizavo Vokietijos ir JK muitinės, buvo orientuota į narkotines medžiagas.

•    Bendra muitinės operacija SASHA. Ši operacija buvo skirta cheminių narkotikų pirmtakų kontrabandai ir jos tikslas buvo išardyti organizuoto nusikalstamumo tinklus, susijusius su šių neteisėtų cheminių medžiagų gabenimu jūra ir oru. 2015 m. rudenį beveik visos valstybės narės dalyvavo vykdant šį veiksmą, kuris buvo organizuojamas kartu su Prancūzijos muitinės tarnyba ir jos iniciatyva ir kurį rėmė Europolas. Iš viso buvo konfiskuota 185 kg neteisėtų prekių.

•    BMO BALTICA. Šiai operacijai vadovavo Lenkijos muitinės administracija ir OLAF, joje dalyvavo šešios valstybės narės 12 ir Europolas. Vykdant šią operaciją, didžiausias dėmesys buvo skiriamas neteisėtų tabako gaminių iš trečiųjų šalių, pvz., Baltarusijos ir Rusijos, problemai. Šios operacijos metu buvo konfiskuota 13 mln. kontrabandinių cigarečių .

•    Bendra muitinės operacija HANSA. Ši operacija, kurią organizavo JK muitinė, bendradarbiaudama su Europolu, buvo skirta neteisėtų akcizais apmokestinamų prekių, daugiausia cigarečių, judėjimui vidaus rinkoje. OLAF sukūrė saugių informacijos mainų sistemą ir dalyvavo šioje operacijoje. Galutinis vertinimas vis dar atliekamas.

•    Bendra muitinės operacija ROMOLUK II. Ši regioninė operacija, organizuota OLAF ir Rumunijos muitinės, kurioje dalyvavo Rumunija, Ukraina ir Moldova, buvo skirta kontrabandinėms cigaretėms ir jos metu buvo tikrinamos į ES keliais ir geležinkeliais įvežamos siuntos. Iš viso buvo konfiskuota 3 878 460 vienetų cigarečių ir 107 litrai alkoholio.

2.2.4.Kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais

Prie 2013 m. komunikato „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas“ 13 buvo pridėtas visapusiškas veiksmų planas. Nuo tada Komisija aktyviai įgyvendina veiksmų planą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. 2016 m. pabaigoje Komisija ketina priimti išsamią strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Komisija aktyviai skatina laiku ratifikuoti Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo. 2015 m. gegužės 4 d. Komisija oficialiai pasiūlė, kad ES Taryba ratifikuotų protokolą ES vardu. Tabako kontrolės pagrindų konvencijos protokolas yra pirmasis daugiašalis teisinis dokumentas, kurio tikslas – visapusiškai spręsti cigarečių kontrabandos problemą visame pasaulyje.

„Eurobarometro“ neteisėtų tabako gaminių tyrimas buvo atliktas 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Ataskaitą tikimasi paskelbti 2016 m. viduryje.

2.2.5.Kova su sukčiavimu PVM

Tyrimas PVM nepriemokai apskaičiuoti ir išanalizuoti, Komisijos paskelbtas 2013 m. rugsėjo 19 d., buvo atnaujintas 2015 m. Tyrime pateikti PVM nepriemokos 26 ES valstybėse narėse 2013 m. įverčiai ir peržiūrėti 2009–2012 m. laikotarpio įverčiai. Tyrimas parodė, kad PVM pajamų surinkimas nelabai pagerėjo, kadangi bendra PVM nepriemoka 26 ES valstybėse narėse siekė 168 mlrd. EUR, o tai atitinka 15,2 proc. prarastų PVM pajamų. Valstybės bendradarbiauja su Komisija, kad išnagrinėtų naujus „Eurofisc“ tinklo plėtros būdus, kad jis galėtų aptikti sukčiavimo schemas daug greičiau nei įprastai.

Remiantis valstybių narių patirtimi, sukčiavimo PVM schemose dažnai pasinaudojama sandorių grandinių tikrinimo trūkumais, kuriuos lemia tai, kad įtraukiami trečiosiose valstybėse esantys partneriai. Remdamasi Tarybos suteiktu įgaliojimu, 2015 m. Komisija pradėjo derybas su Norvegija dėl ES susitarimo dėl administracinio bendradarbiavimo PVM klausimais. Šiuo metu vyksta diskusijos.

Kita veikla dėl bendradarbiavimo muitų ir akcizų, skaitmeninės ekonomikos ir įpareigojimų pranešti srityje bus įtraukta į kitų metų ataskaitą, kurioje bus išsamiai aprašyti veiksmai, kurių buvo imtasi 2016 m.

2.2.6.Tarptautinių susitarimų nuostatos dėl kovos su sukčiavimu

Daugelyje ES tarptautinių sutarčių pateikiamos nuostatos dėl savitarpio administracinės pagalbos muitų srityje. Be to, susitarimuose dėl lengvatinių tarifų taip pat pateikiamos lengvatinio režimo įgyvendinimo priemonės (nuostatos dėl kovos su sukčiavimu).

2015 m. galiojo 50 susitarimų, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl savitarpio administracinės pagalbos muitų srityje, skirtos 73 trečiosioms valstybėms, ir vyko derybos su kitomis šalimis, įskaitant tokius pagrindinius prekybos partnerius, kaip JAV ir Japonija. Buvo numatyta, kad 2016 m. sausio 1 d. pradės laikinai veikti išsami ir visapusiška laisvosios prekybos su Ukraina erdvė (IVLPE). Taip pat įtrauktos nuostatos dėl savitarpio administracinės pagalbos ir priemonės lengvatinio režimo įgyvendinimui užtikrinti.

2015 m. pasirašytas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas su Kazachstanu. . Jame pateikiamos nuostatos dėl savitarpio pagalbos muitų srityje.

2.2.7.Kovos su sukčiavimu priemonės mokestinių žymų gazoliams ir žibalui srityje

Pagal ES teisės aktus 14 valstybės narės specialia medžiaga (degalų žyma) turi pažymėti gazolius ir žibalą, apmokestinamus mažesnio tarifo akcizais nei taikomi motorinių transporto priemonių degalams, kurie naudojami kaip propelentas. Minėta medžiaga buvo patvirtinta Komisijos sprendimu 15 ir nuo taisyklės įvedimo naudojama tik viena žyma – „Solvent Yellow 124“. Rengiant naujausią redakciją, Komisija buvo informuota, kad padaugėjo sukčiavimu laikomos veiklos, kai buvo neteisėtai pašalinta žyma, atvejų.

2015 m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą, siekdama rasti naują ir efektyvesnę cheminę medžiagą, kuri galėtų pakeisti dabar taikomą žymą ir sumažinti su dyzelinu susijusios neteisėtos veiklos atvejų skaičių.

Tikimasi, kad projektas bus vykdomas kelerius metus, kol Komisijos sprendimu bus išrinkta nauja žyma. Administracinė atranka, techninė analizė ir cheminiai bandymai laboratorijose bus atliekami 2016 m. 16

2.3.Kovos su sukčiavimu priemonės išlaidų srityje

2.3.1.Finansinio reglamento (ES, EURATOMAS) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių pakeitimas

2016 m. sausio 1 d., priėmus Reglamentą 2015/1929 17 , kuriuo iš dalies keičiamas Finansinis reglamentas, Komisija nustatė patobulintą ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES). EDES užtikrina:

ankstyvą ekonominės veiklos vykdytojų, kurie kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, nustatymą;

administracinių sankcijų taikymą, įskaitant draudimą gauti Sąjungos lėšas ir (arba) piniginių nuobaudų skyrimą nepatikimiems ekonominės veiklos vykdytojams;

sunkiausiais atvejais – informacijos apie draudimą dalyvauti procedūroje ir (arba) piniginę nuobaudą skelbimą Komisijos svetainėje, siekiant sustiprinti atgrasomąjį poveikį.

Sprendimus uždrausti dalyvauti procedūroje ir (arba) skirti piniginę nuobaudą priima kompetentingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis galutiniais sprendimais arba galutiniais administraciniais sprendimais. Jeigu nėra šių sąlygų, sprendimai bus priimami, remiantis naujai sukurto komiteto, kuriam pirmininkauja aukšto lygio nepriklausomas pirmininkas, kuris, be kita ko, užtikrina atitinkamo asmens teisę būti išklausytam, rekomendacijomis. Remdamasi 2016 m. ataskaita Komisija šioje ataskaitoje pateikia informaciją, nurodytą Finansinio reglamento 108 straipsnio 3 dalyje.

2.3.2.Pranešimo apie pažeidimus išlaidų srityje nuostatos 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP)

2015 m. Komisija priėmė keturių deleguotųjų ir keturių įgyvendinimo reglamentų dėl pranešimo apie pažeidimus pasidalijamojo valdymo srityje nuostatų rinkinį, skirtą 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai. Šie aktai įsigaliojo 2015 m. lapkričio mėn. 18 Jų tikslas yra pagerinti informacijos apie pažeidimus ir sukčiavimą, apie kurį pranešė valstybės narės, kokybę ir nuoseklumą, nacionalinėms valdžios institucijoms sukuriant minimalią administracinę naštą. Valstybių narių pranešta informacija naudojama kovos su sukčiavimu tikslais ir kasmet pateikiama šioje ataskaitoje.

2.4.Kita

2.4.1.Programos „Hercule“ įgyvendinimas

Įgyvendinant programą „Hercule III“ 19 (2014–2020 m.), remiami veiksmai, kuriais kovojama su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla. 2015 m. programai buvo skirtas 14,1 mln. EUR biudžetas:

finansavimo veiksmams, siekiant stiprinti muitinių ir policijos pajėgų valstybėse narėse operatyvinius ir administracinius pajėgumus;

mokymo veiklai ir konferencijoms;

IT paramai. 20

2015 m. gegužės 27 d. Komisija paskelbė ankstesnės (2007–2013 m.) programos „Hercule II“ įvertinimo ataskaitą 21 Ataskaita patvirtino, kad programa padarė numatytą poveikį pagrįstomis sąnaudomis, ją palankiai priėmė suinteresuotosios šalys ir ji atnešė papildomos naudos.

3.Tolesni veiksmai po Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2014 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“

Komisija pripažįsta, jog pranešti duomenys vis dar nėra visiškai palyginami tarp valstybių narių ir atsižvelgia į Parlamento prašymus pagerinti situaciją. 2015 m. buvo patvirtintas naujų reglamentų dėl pranešimo apie pažeidimus rinkinys (žr. 2.3.2 punktą). Bendradarbiaudama su nacionaliniais ekspertais, Komisija pradėjo rengti naujas gaires dėl pranešimo, kuriomis siekiama sumažinti skirtumus ir standartizuoti pranešimo procesą bei informacijos kokybę, siekiant pagerinti palyginamumą. Be to, 2016 m. pradėta naudoti nauja pranešimo apie pažeidimus sistemos (IMS) versija.

Atsakydama į Parlamento susirūpinimą dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, Komisija pripažįsta, kad jie išlieka pagrindinis sanglaudos politikos klaidų šaltinis. Tačiau Komisija ėmėsi prevencinių ir taisomųjų priemonių, skirtų kovai su šiais pažeidimais, kurie padaromi įvairiose viešųjų išlaidų srityse. Įgyvendinant taisomąsias priemones, pagrindinė finansinių pataisų dalis yra susijusi su tokiais pažeidimais. Komisija ir toliau daug dėmesio skiria viešųjų pirkimų pažeidimų nustatymui ir ištaisymui. Taip pat nuolat teikiamos rekomendacijos nacionalinėms valdžios institucijoms šiuo klausimu ir organizuojami seminarai, pristatymai ir mokymo kursai. Taip pat imamasi veiksmų, siekiant dvišaliu pagrindu padėti valstybėms narėms konkrečiais klausimais.

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą apie viešuosius pirkimus, Komisija apsvarstys galimybę atlikti techninius IMS patobulinimus, siekiant atsižvelgti į Audito Rūmų reikalavimus dėl funkcijų. Gali būti ištirta sąveikos su kitomis Komisijos duomenų bazėmis galimybė. Kalbant apie pasiūlymą skelbti pagalbos gavėjus, galiojančiuose teisės aktuose tai jau yra numatyta ir nurodyta, kokios rūšies informacija turi būti skelbiama.

Kaip nurodė Parlamentas, informatoriai gali atlikti esminį vaidmenį užkertant kelią tokiems nusižengimams kaip korupcija ir juos nustatant. 2012 m. gruodžio 6 d. Komisija priėmė vidines informavimo apie pažeidimus gaires ir jos gali būti naudojamos kaip galimas modelis toms institucijoms ir įstaigoms, kurios kol kas nepriėmė savo taisyklių.

Kalbant apie nacionalinio lygmens tolesnius veiksmus atsižvelgiant į OLAF rekomendacijas , (šį klausimą Parlamentas iškėlė savo rezoliucijoje), Komisija sutinka su Parlamentu, kad ES ir jos valstybėms narėms labai svarbu, kad būtų visapusiškai traukiama baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, kenkiančius ES finansiniams interesams. Tačiau Komisija primena, kad kompetentingos valstybių narių institucijos privalo užtikrinti įvertinimą ir atitinkamus tolesnius veiksmus atsižvelgiant į OLAF rekomendacijas, ir jei ji paprašo, informuoti OLAF apie atliktus veiksmus. Savo ruožtu OLAF analizuoja sprendimus, kuriais remdamosi nacionalinės valdžios institucijos nusprendžia netirti atvejų pagal OLAF rekomendacijas dėl teisminių veiksmų 22 .

Komisija jau nustatė priežastis, kodėl OLAF rekomendacijos dėl teisminių veiksmų įgyvendinamos tik ribotai, ir tai padarė poveikio vertinime, kuris buvo pridėtas prie 2013 m. pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos prokuratūros. Europos prokuratūros paskirtis yra pašalinti kai kuriuos iš šių trūkumų, pvz. sunkumus renkant įrodymus įvairiose valstybėse narėse. Be to, Komisija pradėjo OLAF tyrimus reglamentuojančio Reglamento 883/2013 įvertinimą, kuris turi būti baigtas iki 2017 m. Tai taip pat suteiks galimybę nagrinėti šį klausimą.

4.BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS

4.1.Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamasis komitetas (COCOLAF)

2015 m. įvykęs Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto (COCOLAF) 23 susitikimas su valstybių narių ekspertais suteikė galimybę aptarti pagrindinius pokyčius kovojant su sukčiavimu ir rengiant 2014 m. SESV 325 straipsnyje numatytą ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2014 m. metinė ataskaita“.

COCOLAF pogrupiai susitiko 2015 m., ketindami:

paruošti pranešimo apie pažeidimus nuostatas ir pradėti taikyti naują IMS;

parengti sukčiavimo prevencijos dokumentus;

pasidalinti žiniasklaidos strategijomis;

pradėti komunikacijos veiklą, susijusią su sukčiavimo prevencija ir atgrasymu nuo jo.

Sukčiavimo prevencijos pogrupyje buvo parengti du rekomendaciniai dokumentai:

„Nacionalinė kovos su sukčiavimu strategija praktikoje: parengiamasis etapas“, kurios tikslas yra padėti valstybėms narėms rengti nacionalines strategijas;

„Interesų konfliktų žemės ūkio sektoriuje nustatymas. Praktinis vadovas lėšų valdytojams“, kurio tikslas yra nacionalinėms valdžios institucijoms padėti valdyti ES lėšas, siekiant geriau susidoroti su interesų konfliktų situacijomis.

Abu dokumentai buvo parengti, bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais ir koordinuojant OLAF.

Per 2015 m. spalio mėn. susitikimą kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų pogrupis taip pat dalijosi patirtimi ir geriausia praktika, įgyta vykdant kovos su sukčiavimu veiklą, .

Be to, OLAF kovos su sukčiavimu ryšininkų tinklo (OAFCN) pogrupis pradėjo komunikacijos veiklą sukčiavimo prevencijos ir atgrasymo srityje, suorganizavęs seminarą „Kaip geriausia skleisti informaciją, siekiant atgrasyti nuo sukčiavimo“.

4.2.Priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi kovodamos su sukčiavimu ir kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla

Valstybės narės pranešė, kad 2015 m. jos ėmėsi daugybės ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu priemonių, kurios atitinka daugelį priimtų naujojo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio Sąjungos teisės aktų.

Valstybės narės ėmėsi priemonių, apimančių visą kovos su sukčiavimu ciklą. Priemonių daugiausia buvo imtasi viešųjų pirkimų srityje, kitos priemonės buvo skirtos interesų konfliktams, finansiniams nusikaltimams, korupcijai, kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms, sukčiavimo sąvokos apibrėžimui ir informatoriams.

2015 m. dešimt valstybių narių 24 didžiausią dėmesį skyrė priemonėms, skirtoms stiprinti valstybinį bendradarbiavimą kovos su sukčiavimu srityje. Be to, Bulgarija, Liuksemburgas ir Vengrija vykdė tarnautojų mokymus, kad pagerintų jų įgūdžius nustatyti sukčiavimą, o Estija ir Malta didžiausią dėmesį skyrė informuotumo apie sukčiavimą didinimui. Konkrečiai Estija surengė informuotumo apie korupciją mokymus, o Maltos kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba, bendradarbiaudama su Švietimo ir užimtumo ministerija, ėmėsi priemonių, kad padidintų Maltos moksleivių informuotumą apie kovą su sukčiavimu ir korupcija .

Be to, trys valstybės narės 25 ėmėsi atitinkamų priemonių, siekdamos stiprinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis. Tiksliau:

Bulgarija pranešė, kad vyko keturi tarptautiniai seminarai, kuriuose dalyvavo 160 mokesčių ir muitinės įstaigų atstovų iš Bulgarijos, Graikijos ir Rumunijos, taip pat OLAF ir kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos atstovai, kurių metu buvo keičiamasi patirtimi ir aptarti kovos su sukčiavimu atvejų tyrimai. Be to, buvo imtasi konkrečių veiksmų, siekiant gerinti Balkanų regiono valstybių narių administracijų sąveiką;

Čekija priėmė Bendrą Višegrado grupės muitinės administracijos deklaraciją (V4) dėl tekstilės ir avalynės gaminių iš Azijos šalių rizikos profilių įvedimo;

Prancūzija patvirtino Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo.

Be to, septynios valstybės narės 26 patvirtino sukčiavimo prevencijos priemones arba procedūras, susijusias su ES lėšų valdymu. Iš minėtų septynių valstybių narių dvi 27 nusprendė priimti gaires ar administracines procedūras, siekdamos gerinti lėšų valdymą. Tiksliau:

Bulgarija priėmė 2015–2016 m. veiksmų planą, kuriuo įgyvendinama valstybinė kovos su sukčiavimu strategija;

Čekija priėmė sprendimą dėl pagrindinių kovos su korupcija krypčių vyriausybės lygiu, kuriuo nustatoma pagrindinė vyriausybės kryptis, kovojant su korupcija;

Danija patvirtino nacionalinės kovos su sukčiavimu politikos dokumentą, skirtą Europos regioniniam plėtros fondui (ERPF) ir Europos socialiniam fondui (ESF). Politika buvo paskelbta 2015 m. Danijos verslo tarnybos svetainėje, siekiant skatinti sukčiavimui nepalankią kultūrą ir remti sukčiavimo prevenciją ir nustatymą;

Vokietija priėmė kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją, įskaitant visų ERPF priemonių sukčiavimo rizikos įvertinimą.

Galiausiai, valstybės narės 28 pranešė, kad atliko teisėkūros pakeitimus, siekdamos gerinti apsaugą nuo sukčiavimo, o dvi iš tų valstybių narių 29 ėmėsi teisinių priemonių, siekdamos kovoti su sukčiavimu muitų srityje. Be to, trys valstybės narės 30 patobulinimo apmokestinimo sistemą, siekdamos kovoti su sukčiavimu.

4.3.2014 m. rekomendacijų įgyvendinimas

Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos 2014 m. ataskaitoje Komisija rekomendavo valstybėms narėms:

visiškai išnaudoti kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų potencialą, rengiant nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas;

perkelti viešųjų pirkimų direktyvas į nacionalinės teisės aktus ir išskirtinį dėmesį skirti „interesų konflikto“ apibrėžčiai ir tokių konfliktų sprendimo priemonėms;

didinti pranešimų apie sukčiavimą skaičių;

stiprinti muitinį tikrinimą, visų pirma atsižvelgiant į mažėjantį muitinių tikrinimų skaičių muitinio įforminimo metu.

Kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje, iki 2014 m. pabaigos visos valstybės narės turėjo būti įsteigusios kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas. Nepaisant to, valstybių narių kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms paskirtos funkcijos kiek skiriasi:

dauguma valstybių narių 31 savo kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms suteikė koordinavimo funkcijas;

keturios valstybės narės 32 suteikė joms administracinius tyrimo įgaliojimus;

Jungtinė Karalystė suteikė jai baudžiamojo tyrimo įgaliojimus.

Keturios kitos valstybės narės 33 sukūrė kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų tinklą, kuris leidžia bendradarbiauti įvairioms šalims.

34 35 36 Dauguma valstybių narių sukūrė savo kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų ir susijusių nacionalinių dalyvaujančių šalių bendradarbiavimo sistemą, kuri apima įvairias įstaigas, dalyvaujančias kovoje su sukčiavimu. Vykdydamos struktūrinį koordinavimą ir kurdamos nacionalinę kovos su sukčiavimu strategiją (NAFS), šešios valstybės narės priėmė NAFS iki 2015 m. pabaigos. o Italija pranešė, kad jos kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba suformulavo ir parengė strategines gaires ir veiksmus, kurie kasmet atnaujinami ir nuo 2012 m. skelbiami metinėje ataskaitoje Italijos parlamentui. Dar penkios valstybės narės pranešė, jų nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų priėmimas tebevyksta.

37 38 39 40 Dauguma valstybių narių parengė naujus nacionalinius įstatymus, siekdamos perkelti ES viešųjų pirkimų direktyvą. Septyniose valstybėse narėse nauji įstatymai įsigalios iki 2016 m. balandžio mėn. Tik dvi valstybės narės jau priėmė tokius įstatymus. Kai kurios valstybės narės nesiėmė jokių veiksmų, kadangi jos mano, kad jų nacionaliniai įstatymai jau atitinka direktyvą.

Visos keturios valstybės narės, 41 kurioms buvo rekomenduojama stiprinti savo sukčiavimo nustatymo ir (arba) pranešimo sistemas, ėmėsi svarbių žingsnių, siekdamos tobulinti savo nacionalinę sistemą. Prancūzija ir Ispanija, taip pat nurodytos dėl jų pastangų sanglaudos politikos srityje, pranešė apie patobulinimus, kuriuos jos atliko, siekdamos toliau tobulinti pranešimo apie pažeidimus procedūrą. Tačiau daug valstybių narių 42 nepaminėjo, kad ėmėsi atitinkamų veiksmų šiuo klausimu, kadangi jos mano, jog rekomendacijos buvo taikomos tik keturioms nurodytoms valstybėms narėms.

Dauguma valstybių narių 43 pranešė, kad ėmėsi priemonių, siekdamos stiprinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir užtikrinti, kad visi sandoriai ir visi ekonominės veiklos vykdytojai būtų įtraukti į po muitinio įforminimo atliekamos kontrolės aibę, nepriklausomai nuo to, ar importuotojas yra valstybėje narėje, į kurią prekės fiziškai įvežamos. Vienas iš būdų, kaip tai buvo pasiekta, buvo susitarimo memorandumų su įvairiomis susijusiomis tarnybomis pasirašymas. Be to, šešios valstybės narės 44 pranešė, kad atlikdamos tyrimus, kurių tikslas buvo nustatyti sukčiavimą muitų srityje, jos neatmetė ekonominės veiklos vykdytojų, registruotų kitose valstybėse narėse.

5.SUKČIAVIMAS IR KITI PAŽEIDIMAI

Valstybės narės pirmiausia atsako už maždaug 80 proc. išlaidų biudžeto valdymą ir beveik visų įplaukų surinkimą.

Pagal sektoriams taikomus reglamentus valstybių narių reikalaujama pranešti Komisijai apie sukčiavimu laikomus ir juo nelaikomus pažeidimus, kuriuos jos nustatė. Pirmojoje ataskaitoje apie pažeidimus pateikta informacija turi būti atnaujinama, kai atliekamas patobulinimas.

Remiantis ES teise, būtina pranešti apie visus pažeidimų ir įtariamo sukčiavimo atvejus, kai suma viršija 10 000 EUR, įplaukų ir išlaidų srityse. Tačiau turi būti pranešama ne apie visus nustatytus su išlaidomis susijusius pažeidimus 45 .

Dėl nustatytų ir praneštų pažeidimų sumažėtų įplaukos arba, jeigu jie nebūtų nustatyti, susidarytų nepagrįstos išlaidos . Nustačius pažeidimus, pradedamos išieškojimo procedūros.

Finansiniais metais ar anksčiau nustačius su tradiciniais nuosavais ištekliais susijusius pažeidimus, šiame dokumente išnagrinėtų su išlaidomis susijusių pažeidimų sumos, buvo patirtos praėjusiais finansiniais metais (vidutiniškai apytiksliai prieš trejus metus).

Tokių pažeidimų pavyzdžiai galėtų apimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus ar netinkamas finansuoti išlaidas.

Viena vertus, tokio tipo pažeidimai rodo tam tikrus trūkumus lėšų valdymo įstaigose. Kita vertus, faktas, kad šie pažeidimai nustatyti ir apie juos pranešta vėliau, įrodo, kad apskritai sistema gali pataisyti padėtį per visą projektų ir programų vykdymo ciklą.

Sukčiavimo klausimą reikia svarstyti išsamiau. Sukčiavimas yra „tyčinė apgaulė“: išankstinis šio elgesio apgalvojimas įprastai yra įrodomas remiantis padirbtais ar suklastotais dokumentais, kuriais padidinamos deklaruotos ES išlaidos arba sumažinamos įplaukos (muitų atveju).

Aišku, kad sukčiavimo nustatymas yra daug sudėtingesnis nei „paprasto“ pažeidimo nustatymas, kai nebandoma tyčia sukčiauti. Pastarojo tipo pažeidimą dažniausiai lemia pažeidžiamumas pirmajame kontrolės lygmenyje, o pirmojo tipo pažeidimas, net jeigu ir pasinaudojama esamais trūkumais, yra privačių asmenų ir (arba) organizacijų turinčių piktavalių ketinimų, konkretaus veiksmo, atlikto taikant įvairiausius metodus: nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių schemų, rezultatas.

Sukčiavimo nustatymas ir pranešimas apie jį įrodo, kad nacionaliniu ir ES lygiu įdiegta bendra kontrolės sistema (įskaitant OLAF) veikia ir gali nustatyti sukčiavimą ir pažeidimus.

Galutinį sprendimą dėl to, ar pažeidimas tikrai yra sukčiavimas, turi priimti atitinkamos valstybės narės institucijos 46 . Kadangi baudžiamosios procedūros gali trukti kelerius metus, jeigu atitinkamas atvejis nėra konkrečiai apibūdintas kaip „nustatytas sukčiavimo atvejis“, visos nuorodos į nustatytą sukčiavimo atvejį šiame dokumente turėtų būti laikomos „įtariamo sukčiavimo“ atvejais.

5.1.Pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir bendros 2011–2015 m. tendencijos.

2015 m. Komisijai buvo pranešta apie 22 349 (sukčiavimu laikomus ir juo nelaikomus) pažeidimus, kurių bendra suma siekė apie 3,21 mlrd. EUR. ES biudžeto išlaidų sektorius susijęs su apytiksliai 2,79 mlrd. EUR suma (2014 m. – 2,26 mlrd. EUR). Su nustatytais pažeidimais yra susiję 1,98 proc. išlaidoms priskiriamų išmokų ir 1,71 proc. visų surinktų tradicinių nuosavų išteklių.

Palyginti su 2014 m., nustatytų pažeidimų skaičius išaugo 36 proc., o susijusios lėšų sumos išliko stabilios (–1 proc.).

2011–2015 m. pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta, skaičius išaugo 98 proc., o susijusios lėšų sumos padidėjo 81 proc., nors šis padidėjimas iš esmės susijęs su išlaidomis.

Įplaukų ir išlaidų sektoriams buvo būdingos skirtingos tendencijos: įplaukų mažėjimas ir išlaidų didėjimas.

Išlaidų padidėjimą lėmė keletas veiksnių:

pirma, ES biudžeto ištekliai 2015 m. buvo daugiau kaip 14 proc. didesni nei 2011 m.;

antra, ciklinė procesų eiga, pvz., šiuo metu artėja 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaiga;

trečia, atitinkamų institucijų (Europos Komisijos ir Audito Rūmų) bei nacionalinių tarnybų vykdoma ES lėšų valdymo kontrolė, kuri nuolat tobulėja;

ketvirta, specifinės aplinkybės dviejose valstybėse narėse, 47 kurios pranešė apie ypač didelį pažeidimų skaičių (40 proc. bendro skaičiaus ir 20 proc. visų sumų).

Tradicinių nuosavų išteklių (TNI) srityje bendras OWNRES duomenų bazėje įregistruotų pažeidimų skaičius sumažėjo iki 5 104 (nuo 5 538 2014 m.). Bendra numatoma ir nustatyta suma, apie kurią kaip apie (tiek sukčiavimu laikomą, tiek juo nelaikomą) pažeidimą pranešė valstybės narės, 2015 m. sumažėjo iki 427 mln. EUR (nuo 611 milijono eurų 2014 m.).

Esminis sumų sumažėjimas 2015 m. gali būti paaiškintas faktu, kad 2014 m. Jungtinė Karalystė nustatė dideles neteisėtas sumas dėl per mažai įvertintų tekstilės ir avalynės gaminių, , kurios 2015 m. nebuvo tokio dydžio. Atvirkščiai, kai kurie iš pradžių nustatyti papildomi muitai buvo panaikinti, manoma, todėl, kad pritrūko per mažo įvertinimo įrodymų.

5.2.Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius (jis apima įtariamo ir nustatyto sukčiavimo atvejus) ir susijusios sumos nevisiškai atitinka ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo mastą. Pažeidimai, kurie laikomi sukčiavimu, dažniausiai rodo, kiek galimo sukčiavimo atvejų nustato valstybės narės ir ES įstaigos.

2015 m. pranešta apie sukčiavimu laikomą 1 461 pažeidimą, o su jais susijusi ES lėšų suma siekė 637,6 mln. EUR (ši suma apima tiek išlaidas, tiek įplaukas). Nustatyta didelių skirtumų tarp sektorių, kaip parodyta 1 lentelėje.

Palyginti su 2014 m., sukčiavimu laikomų pažeidimų, 48 apie kuriuos pranešta 2015 m., skaičius sumažėjo 11 proc., o jų finansinis poveikis padidėjo 18 proc.

1 paveikslėlyje parodytos bendros pastarųjų penkerių m. tendencijos ir pabrėžiamas atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus sumažėjimas. Nepaisant to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad po staigaus sumažėjimo 2010–2011 m. vėlesniais metais išryškėjo sukčiavimu laikomų pažeidimų, kurie nustatyti ir apie kuriuos pranešta iki 2014 m., skaičiaus didėjimo tendencija, o susijusios sumos smarkiai svyravo. Tačiau atvejų skaičiaus kitimas yra informatyvesnis nei susijusių sumų kitimas. Iš tikrųjų, bėgant metams, sumos žymiai skiriasi, kadangi jas gali paveikti individualūs atvejai, kai sumos yra didelės.

1 pav. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir susijusios lėšų sumos 2011–2015 m.

Taip pat esama skirtumų tarp įplaukų tendencijos (kuri rodo sumažėjusį skaičių ir sumažėjusias sumas 2015 m.) ir išlaidų tendencijos (šiuo atveju svyravimai, atrodo, yra susiję su daugiamečio programavimo ciklais ir antrus metus iš eilės atvejų skaičius šiek tiek mažėja).

1 lentelė. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2015 m. 49   50

1 priede nurodyti visi sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2015 m., yra suskirstyti pagal valstybę narę ir biudžeto sektorių.

5.2.1.Įplaukos

Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2015 m., skaičius (612) yra 26 proc. mažesnis už penkerių m. vidurkį (822 2011–2015 m.). Bendra numatoma ir nustatyta TNI vertė (78 mln. EUR) yra 34 proc. mažesnė 2015 m. nei penkerių m. vidurkis (119 mln. EUR). Šiame kontekste bendras atvejų, apie kuriuos buvo pranešta kaip apie sukčiavimą ir ne kaip apie sukčiavimą, skaičius išlieka gana stabilus, nepaisant atvejų, apie kuriuos buvo pranešta kaip apie sukčiavimą, skaičiaus sumažėjimo.

Muitiniai tikrinimai, atlikti prekių muitinio įforminimo metu, ir kovos su sukčiavimu tarnybų atliekami patikrinimai 2015 m. buvo sėkmingiausi sukčiavimo atvejų nustatymo metodai. Kalbant apie sumas, kovos su sukčiavimu tarnybų atlikti patikrinimai ir kontrolė po muitinio įforminimo buvo vaisingiausi.

Sudėtinga lyginti valstybes nares pagal pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta, skaičių ir su jais susijusias sumas, kadangi pranešimo praktikai turi įtakos skirtingi susijusių nuostatų aiškinimai. Vertinant finansiniu požiūriu, pokyčius bėgant metams galima paaiškinti pranešimais apie pavienius didelės vertės atvejus, kurie turi didelę įtaką metiniams rodikliams, ypač valstybėse narėse, kuriose surenkamos mažesnės TNI sumos. Kiti veiksniai, pvz., vežimo rūšis, prekybos tipas, ekonominės veiklos vykdytojų reikalavimų laikymosi lygis ir valstybės narės vieta, gali turėti didelės įtakos rodikliams.

5.2.2.Išlaidos

Palyginti su 2014 m., su ES biudžeto išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo 10 proc. Sumažėjimas buvo pastebimas visuose biudžeto sektoriuose, išskyrus sanglaudos politiką. Tačiau reikėtų pažymėti, kad padėtis sektoriuose labai skiriasi.

Rinkos paramos, tiesioginių mokėjimų ir žuvininkystės srityje buvo pastebėtas padidėjimas, o su kaimo plėtra susijusios tendencijos buvo priešingos: 82 proc. padidėjimas 2013–2014 m., paskui 31 proc. sumažėjimas 2015 m. (žr. 5.2.2.1 punktą).

Sumažėjimas taip pat buvo pastebėtas pasirengimo narystei (6 proc.) ir tiesioginių išlaidų politikos (94 proc.) sektoriuose. Sanglaudos politikos srityje buvo žymus padidėjimas, siekiantis 21 proc., kai tuo tarpu praeitais metais buvo sumažėjimas.

Kaip jau minėta, susijusių sumų svyravimai paprastai yra mažiau informatyvūs. Tačiau susijusios sumos padidėjo 55 proc., palyginti su 2014 m. Komisija ir valstybės narės primygtinai primena, kad savo kontrolės veiklą joms reikia planuoti ir sutelkti remiantis rizikos analize ir naudojantis IT priemonėmis, todėl padidėjimą galėjo lemti ši nauja praktika.

4 ir 5 paveikslėliuose nurodyti sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir su jais susijusios sumos kiekviename biudžeto sektoriuje.

Trečius metus iš eilės didžiausia sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, dalis (52 proc.) nustatyta žemės ūkio sektoriuje. Tačiau, kaip ir praėjusiais metais ir netgi daugiau nei praeityje, didelė susijusių lėšų sumų dalis (85 proc.) susijusi su sanglaudos politika.

Padirbtų ar suklastotų dokumentų ar deklaracijų naudojimas tebėra dažniausiai pasitaikantis sukčiavimo būdas (34 proc.). 16 pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta kaip apie sukčiavimą, buvo susiję su interesų konfliktais, buvo trys korupcijos atvejai ir 73 kitokie pažeidimai, susiję su etika ir sąžiningumu.

Apie 23 proc. sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2015 m., nustatė kovos su sukčiavimu tarnybos, atlikdamos nusikaltimų tyrimus arba vykdydamos kitokią išorės kontrolę; 75 proc. pažeidimų nustatyta administracinėmis kontrolės sistemomis, kurias reglamentuoja atitinkamų sektorių teisės aktai. Iš šių rezultatų matyti, kokia svarbi yra išorės kontrolė kovojant su sukčiavimu ir kaip svarbu glaudžiai koordinuoti veiksmus su valdymo ir audito institucijomis. Atliekant kovos su sukčiavimu arba nusikaltimų tyrimus, nustatomi galimo sukčiavimo atvejai, susiję su didelėmis lėšų sumomis – tai rodo, koks yra tyrimų veiksmingumas ir kokie yra susijusių institucijų tyrimo pajėgumai.

Nustatytų atvejų skaičius valstybėse narėse ir toliau skiriasi, tačiau šie skirtumai sumažėjo 51 . 2015 m. tik dvi valstybės narės – Airija ir Liuksemburgas – nė vieno pažeidimo neįvardijo kaip sukčiavimo. Belgija, Švedija, Malta, Suomija, Danija ir Austrija pranešė apie labai mažai sukčiavimu laikomų pažeidimų (mažiau nei tris visuose išlaidų sektoriuose). Valstybės narės, kurios nustatė didžiausią sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičių ir apie juos pranešė, buvo Rumunija, Lenkija, Slovakija, Vokietija ir Italija (nuo 53 iki 199). Apie didžiausias sumas pranešė Italija, Portugalija, Slovakija, Rumunija ir Lenkija (nuo 40 iki 213 mln. EUR). Šiuos skirtumus lemia keletas veiksnių ir jie atspindi skirtingus ne tik valstybių narių, bet ir įvairių tos pačios valstybės narės institucijų taikomus metodus.

2011–2015 m. iš visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, sukčiavimas nustatytas 7 proc. atvejų. Lenkija, Rumunija, Bulgarija ir Vokietija 52 pranešė apie didžiausią baigtų procedūrų skaičių.

5.2.2.1.Gamtos ištekliai (žemės ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė)

Nepaisant daugiau nei 30 proc. sumažėjimo, 2015 m. kaimo plėtros sektoriuje buvo didžiausias pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta kaip apie sukčiavimą, skaičius. Lyginant su praėjusiais metais, kituose sektoriuose buvo pastebėtas padidėjimas.

Panašiai kaip ir praėjusiais metais, pažeidimai, apie kuriuos pranešė keturios valstybės narės (Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Italija), sudarė apie 74 proc. visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta.

Apie didesnį sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičių pranešė Rumunija, Lenkija, Lietuva ir Čekija.

Sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičiaus padidėjimas yra susijęs su Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF). 2015 m. 3 proc. atvejų, apie kuriuos buvo pranešta, buvo susiję tiek su EŽŪGF, tiek su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

Dažniausiai pranešama apie šiuos sukčiavimu laikomus pažeidimus: „padirbti arba suklastoti dokumentai“, „padirbtas ar suklastotas paramos prašymas“ ir „fiktyvių produktų, rūšių ir (arba) žemės deklaravimas“ (EŽŪGF atveju). Dėl EŽŪFKP valstybės narės nurodė „kitus pažeidimus, susijusius su etika ir sąžiningumu“, „padirbtus ar suklastotus dokumentus“ ir „padirbtus ar suklastotus paramos prašymus“.

Sėkmingiausia kontrolės rūšis 2015 m. buvo administracinių įstaigų atliekama kontrolė, jos metu nustatyta 50 proc. visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta.

10 proc. pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta kaip apie sukčiavimą 2009–2013 m. 53 , buvo apibrėžti kaip nustatytas sukčiavimas. Tuo pačiu laikotarpiu 12 proc. atvejų buvo atmesta. Bulgarija ir Lenkija pranešė, kad užbaigė didžiausią nustatyto sukčiavimo procedūrų skaičių.

5.2.2.2.Sanglaudos politika. 2007–2013 me. ir 2000–2006 m. programavimo laikotarpiai

Trečius metus iš eilės sanglaudos politika nebuvo ta biudžeto išlaidų sritis, kurioje esama daugiausiai sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta. Tačiau susijusios sumos vis dar sudaro didžiausią bendros sumos dalį.

Atsižvelgiant į pastaraisiais metais pastebėtą tendenciją, didžiausia pažeidimų, apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą, ir finansinių sumų dalis 2015 m. (atitinkamai 60 ir 75 proc.) buvo susijusi su ERPF.

Dauguma sukčiavimu laikomų pažeidimų (64 proc.) buvo nustatyti taikant ES teisės aktuose numatytas kontrolės sistemas. Ši tendencija pastebėta jau 2012 m., tačiau tai didelis pokytis, palyginti su ankstesniuoju programavimo laikotarpiu (2000–2006 m.), kai sukčiavimu laikomi pažeidimai būdavo nustatomi beveik vien tik vykdant kovą su sukčiavimu arba tiriant nusikaltimus.

Kalbant apie lėšų sumas, geriausi rezultatai gauti vykdant administracinę kontrolę (44 proc.) ir nusikaltimų ar sukčiavimo tyrimą ar vykdant kovos su sukčiavimu kontrolę (44 proc).

Apie sukčiavimu laikomus pažeidimus pranešama vidutiniškai per dešimt mėnesių nuo jų nustatymo. Vidutiniškai sukčiavimas nustatomas per mažiau nei trejus metus nuo sukčiavimo veiklos pradžios.

2009–2013 m. 54 laikotarpiu iš visų sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, sukčiavimas buvo nustatytas 12 proc. atvejų (2013 m. – 11 proc. atvejų). 4 proc. atvejų buvo atmesta. Vokietija, Lenkija ir Italija pranešė, kad užbaigė didžiausią nustatyto sukčiavimo procedūrų skaičių.

5.2.2.3.Pasirengimo narystei politika: Pasirengimo narystei pagalba (PNP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP)

Palyginti su praėjusiais metais, 2015 m. sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius ir su jais susijusios sumos PNP srityje sumažėjo. Rumunija pranešė apie sukčiavimu laikomus pažeidimus PNP srityje, susijusius su kaimo plėtros programa 55 .

Palyginti su 2014 m., su PNPP susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, ir susijusios sumos padidėjo. Apie daugumą sukčiavimu laikomų pažeidimų pranešė Turkija. Didžiausios su sukčiavimu susijusių lėšų sumos, susijusios su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu ir kaimo plėtra.

5.2.2.4.Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos

Komisijos tiesiogiai valdomos išlaidos analizuojamos remiantis duomenimis apie Komisijos departamentų išduotus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti.

Kaupiamosios apskaitos sistemos (ABAC) duomenimis, 2015 m. penki išieškojimo atvejai buvo priskirti sukčiavimu laikomiems pažeidimams, apie kuriuos pranešta (t. y. OLAF pranešti atvejai). Jų suma siekė 0,2 milijono eurų.

5.3.Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

2015 m. Komisijai buvo pranešta apie 20 888 sukčiavimu nelaikomus pažeidimus (maždaug 41 proc. daugiau nei 2014 m.). Dviejuose pasidalijamojo valdymo sektoriuose rodikliai išaugo, įplaukų sektoriuje jie išliko stabilūs, o pasirengimo narystei ir tiesioginių išlaidų sektoriuje – sumažėjo. Atitinkamas finansinis poveikis taip pat sumažėjo maždaug 2,58 mlrd. EUR (7 proc. mažiau nei 2014 m. – žr. 5.3.2 punktą), kaip parodyta 2 lentelėje.

2 priede yra nurodyti visi sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2015 m., suskirstyti pagal valstybę narę ir biudžeto sektorių.

5.3.1.Įplaukos

Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2015 m., skaičius (4 492) yra 1 proc. mažesnis už penkerių m. vidurkį (4 515 – 2011–2015 m.). Bendra numatoma ir nustatyta suma (349 milijonai eurų) 2015 m. yra 1 proc. didesnė nei penkerių metų vidurkis (347 milijonai eurų).

Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai visų pirma buvo nustatyti atliekant kontrolę po muitinio įforminimo (54 proc. atvejų ir 56 proc. sumos). Kiti svarbūs sukčiavimu nelaikomų atvejų nustatymo metodai 2015 m. buvo:

savanoriškas prisipažinimas (16 proc. atvejų ir 15 proc. sumų);

muitinės patikrinimas atliekant prekių muitinį įforminimą (13 proc. atvejų ir 12 proc. sumų).

Vertinant pinigine išraiška, 2015 m. saulės kolektoriai buvo prekės, kurių atveju buvo daugiausia sukčiavimo ir pažeidimų. Daugeliu atvejų su saulės kolektoriais susiję pažeidimai buvo nustatyti, remiantis OLAF pateiktu savitarpio pagalbos pranešimu. Taip pabrėžiama OLAF atliekamų tyrimų, siekiant nustatyti su sandoriais dėl tam tikro tipo prekių susijusius pažeidimus, svarba (pvz. neteisingi KN (kombinuotos nomenklatūros) kodai arba prekių kilmė, antidempingo muitų vengimas).

5.3.2.Išlaidos

Padidėjęs sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičius susijęs su pagrindiniais ES biudžeto išlaidų sektoriais (žemės ūkio ir sanglaudos politika). Sumažėjo pažeidimų, susijusių su pasirengimo narystei politika ir tiesioginėmis išlaidomis.

Šio padidėjimo mastas priklauso nuo didelio pažeidimų, apie kuriuos pranešė Ispanija, skaičiaus sanglaudos politikos sektoriuje 57 . Jie sudaro 36 proc. bendro pažeidimų skaičiaus, apie kurį buvo pranešta 2015 m. Minėto skaičiaus padidėjimą atspindi labai išaugusios susijusios lėšų sumos. Airija taip pat pranešė apie neįprastai didelį pažeidimų skaičių, dauguma jų buvo susiję su 2000–2006 m. 58 . Nustačiusios pažeidimų, nacionalinės valdžios institucijos imasi taisomųjų priemonių, siekdamos apsaugoti ES finansinius interesus.

5.4.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklos rezultatai 59

2015 m. OLAF pradėjo 219 tyrimų. Tais pačiais m. buvo užbaigti 304 tyrimai, parengtos 364 rekomendacijos 60 .

Nacionalinėms valdžios institucijoms OLAF išsiuntė 98 rekomendacijas imtis teisminių veiksmų ir rekomendavo išieškoti apie 888,1 mln. EUR; 97,9 mln. EUR iš šios sumos buvo susiję su įplaukomis, o 790,2 mln. EUR – su išlaidomis (žr. 3 lentelę).

6.IŠIEŠKOJIMAS IR KITOS PREVENCINĖS BEI TAISOMOSIOS PRIEMONĖS

Išsami informacija apie išieškomas sumas, finansines pataisas ir kitas prevencines ir taisomąsias priemones (mokėjimų nutraukimą ir mokėjimų sustabdymą) paskelbta Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl ES biudžeto apsaugos 61 .

Šioje ataskaitoje nebus pateikta išsamesnės informacijos šia tema 62 .

7.IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Valstybės narės vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad būtų tinkamai apsaugoti ES finansiniai interesai. Iš tikrųjų, kadangi valstybės narės surenka arba valdo ir išleidžia didžiausią ES biudžeto lėšų dalį, joms taip pat tenka konkreti pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi ir paisoma patikimo finansų valdymo principų. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų aptikti ir ištaisyti ES finansiniams interesams kenkiantys sukčiavimo atvejai ir pažeidimai, , o už sukčiavimo atvejus būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

2015 m. konsoliduotos kelios ankstesniais metais vykdytos Komisijos ir valstybių narių iniciatyvos. Derybose tam tikrais strateginiais klausimais, pvz., dėl Europos prokuratūros, buvo padaryta pažanga, tačiau galutinių rezultatų kol kas nepasiekta.

Kitose srityse 2015 m. buvo imtasi svarbių žingsnių, siekiant sustiprinti ES finansinių interesų apsaugą, ypač biudžeto įplaukų srityje.

7.1.Įplaukos

Priėmus Reglamentą (ES) 2015/1525, 63 buvo pagerinta esama sukčiavimų muitų srityje nustatymo ir tyrimo ES ir nacionaliniu lygmeniu sistema, žymiai sustiprinant OLAF ir nacionalinių muitinės įstaigų analitinius gebėjimus nustatyti sukčiavimu laikomas operacijas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, su tradiciniais nuosavais ištekliais susijusių pažeidimų nustatymo rezultatai kiek prastėja, iš dalies dėl didelės 2014 m. nustatytų pažeidimų vertės.

Nustatant su saulės kolektoriais susijusius pažeidimus ir sukčiavimo atvejus, 64 (kurių daugelis buvo nustatyti, remiantis OLAF pateiktais savitarpio pagalbos pranešimais) pabrėžiama:

OLAF atliktų tyrimų nustatant sandorių dėl tam tikro tipo prekių pažeidimus svarba 65 ir

pridėtinė vertė, kurią koordinavimas ir bendradarbiavimas ES lygmeniu gali sukurti kovojant su sukčiavimu.

Muitinio tikrinimo strategija yra įvairių rūšių kontrolės derinys. Tiek pagal nustatytų atvejų skaičių, tiek pagal sumas veiksmingiausias būdas yra po muitinio įforminimo atliekama kontrolė. Tačiau prekių įforminimo metu vykdomi patikrinimai ir kovos su sukčiavimu tarnybų patikrinimai labai svarbūs nustatant tam tikrų rūšių sukčiavimą ir naujas sukčiavimo rūšis.

Daugelyje valstybių narių dėl biudžeto suvaržymų sumažėjo už patikrinimus atsakingo personalo skaičius. Kai kuriose valstybėse narėse dirba ypač mažai muitinių personalo. Sumažinus patikrinimų gali padėti vidaus prekybos srautai, tačiau gali nukentėti efektyvi kontrolė ir ES finansinių interesų apsauga.

2015 m. savanoriškas prisipažinimas tapo svarbesniu pažeidimų nustatymo šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, būtina atkreipti dėmesį į savanoriškų prisipažinimų rezultatus planuojant būsimas kontrolės strategijas, ypač kontrolę po muitinio įforminimo, taip pat pritaikant kontrolės strategijas, taip, kad būtų įmanoma ateityje vykdyti savęs įvertinimą atlikusių veiklos vykdytojų priežiūrą. Svarbiausia, ex post reikia iš esmės atsižvelgti į muitinės vertės patikslinimus.

7.2.Išlaidos

Su išlaidomis susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta per pastaruosius penkerius metus, skaičiaus svyravimą sudėtinga paaiškinti. Vis dėlto, kadangi bendras nustatytų pažeidimų skaičius pastaruosius trejus metus išliko daugmaž stabilus, susijusios sumos reguliariai augo. Yra didelių skirtumų tarp:

a.išlaidų programų, kurios yra daugiametės ir kurių nustatymo lygis atitinka jų ciklišką pobūdį, ir

b.tiesioginių mokėjimų ir rinkos paramos (žemės ūkio politika), kai mokėjimai ir veiksmai atliekami pagal metinį ciklą, o sukčiavimas ir pažeidimai nustatomi nuosekliai ir stabiliai bėgant laikui.

Įvairiose valstybėse narėse sukčiavimo nustatymo praktika skiriasi.

Valstybių narių, kurios nustato didelį sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičių ir apie juos praneša, skaičius išaugo, kas byloja apie jų įsipareigojimą kovoti su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu.

Komisija tebėra susirūpinusi dėl mažo pažeidimų, kurie gali būti laikomi sukčiavimu ir apie kuriuos praneša kai kurios valstybės, skaičiaus. Visų pirma 2014 m. kai kurių valstybių narių ataskaitose pastebėta pažanga 2015 m. sustojo arba netgi pastebėtas regresas.

Nors pranešimo apie pažeidimus kokybė yra patenkinama, ji gali būti ir toliau gerinama, kad būtų galima atlikti išsamesnę susijusių reiškinių analizę.

Nuo 2012 m. išaugo valdymo ir mokėjimo institucijų vaidmuo nustatant sukčiavimo atvejus ir šis vaidmuo turėtų būti toliau stiprinamas ateinančiais metais, vadovaujantis naująja 2014–2020 m. reglamentavimo sistema.

Komisija mano, kad šis vaidmuo galėtų būti toliau padidintas, jeigu šios institucijos sistemingai naudotųsi atitinkamomis IT priemonėmis.

1 PRIEDAS. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Pažeidimų, apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą, skaičius rodo valstybių narių kovos su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kuri kenkia ES finansiniams interesams, rezultatus. Todėl šių skaičių nederėtų laikyti sukčiavimo valstybių narių teritorijose masto rodikliu. Bendros sumos skiriasi nuo 1 lentelėje pateiktų sumų, nes į 1 priedą neįtrauktos trečiosios valstybės (pasirengimas narystei) ir tiesioginės išlaidos.

2 PRIEDAS. Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Bendros sumos skiriasi nuo 2 lentelėje pateiktų sumų, nes į 2 priedą neįtrauktos trečiosios valstybės (pasirengimas narystei) ir tiesioginės išlaidos.

(1)  i) 325 straipsnio įgyvendinimas valstybėse narėse 2015 m.; 
ii) 2015 m. su nuosavais, gamtos ištekliais, sanglaudos politika ir pagalba rengiantis narystei susijusių pažeidimų statistinis įvertinimas;
iii) Rekomendacijos atsižvelgiant į Komisijos 2014 m. ataskaitą ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu;
iv) Pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta 2015 m., statistinio įvertinimo metodai;
(v) Metinė apžvalga ir informacija apie 2015 m. programos „Hercule III“ rezultatus; 
vi) Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimas.

(2)  COM(2012) 363 final.

(3)  Byla C-105/14, Taricco. Teismas nusprendė, kad galiojanti ES teisinė priemonė, kuria apsaugomi ES finansiniai interesai, tiksliau, PIF konvencija, kurią turėtų pakeisti PIF direktyva, apima sukčiavimą PVM.

(4)  COM(2013) 534 final.

(5)   http://ec.europa.eu/anti-fraud/olaf-and-you/calls-for-tender_en .

(6)  Europos partneriai prieš korupciją (EPAC) / Europos kovos su korupcija informacijos centrų tinklas (EACN).

(7)   http://www.epac-eacn.org/downloads/declarations/doc_download/151-paris-declaration-2015 .

(8)  Pavyzdžiui, 2015 m. Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, bendradarbiaudami su OLAF ir Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD, organizavo kovos su sukčiavimu ir korupcija seminarus Estijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje.

(9)  Regioninės ir miestų politikos GD, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD.

(10)  Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas (SF), Europos socialinis fondas (ESF), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EMFF), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPSAF), Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF), Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF).

(11)  Reglamentas (ES) 2015/1525, OL L 243, 2015 9 18, p. 1.

(12)  Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija.

(13)  COM(2013) 324 final, 2013 6 6.

(14)  1995 m. lapkričio 27 d. Direktyva 95/60/EB dėl gazolių ir žibalo žymėjimo mokesčių tikslais.

(15)  Komisijos įgyvendinimo sprendimas Nr. 2011/544/ES, kuriuo nustatomas bendrasis gazolių ir žibalo mokestinis žymiklis.

(16)  Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas dirba šiuo klausimu, glaudžiai bendradarbiaudamas su Jungtiniu tyrimų centru.

(17)  OL L 286, 2015 10 30, p. 1.

(18)  OL L 293, 2015 11 10:1. 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1970, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, ataskaitų teikimo.2. 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1971, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, ataskaitų teikimo ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1848/2006.3. 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1972, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu, ataskaitų teikimo.4. 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1973, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemone, ataskaitų teikimo.5. 2015 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1974, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus, susijusius su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, dažnumas ir forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013.6. 2015 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1975, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus, susijusius su Europos žemės ūkio garantijų fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, dažnumas ir forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013.7. 2015 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1976, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus, susijusius su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu, dažnumas ir forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014.8. 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1977, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus, susijusius su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemone, dažnumas ir forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014.

(19)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 250/2014.

(20)  2015 m. balandžio 8 d. C(2015) 2234 final.

(21)  2015 m. gegužės 27 d. COM(2015) 221 final. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. „Herkulio II programos tikslų įgyvendinimas“.

(22)  Žr. 2015 m. OLAF ataskaita, 3.3 punktas, p. 28–29. http://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/olaf_report_2015_en.pdf

(23)  1994 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimas 94/140/EB , iš dalies pakeistas 2005 m. vasario 25 d.

(24)  Bulgarija, Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija.

(25)  Bulgarija, Čekija, Prancūzija.

(26)  Bulgarija, Danija, Estija, Kroatija, Nyderlandai, Austrija, Portugalija.

(27)  Kroatija, Austrija.

(28)  Bulgarija, Čekija, Vokietija, Airija, Ispanija, Italija, Kipras, Lietuva, Austrija, Lenkija.

(29)  Bulgarija, Austrija.

(30)  Bulgarija, Estija, Airija.

(31)  Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Suomija, Švedija.

(32)  Bulgarija, Lietuva, Malta, Rumunija.

(33)  Bulgarija, Danija, Airija, Slovakija.

(34)  Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(35)  Bulgarija, Graikija, Kroatija, Vengrija, Malta, Slovakija.

(36)  Ispanija, Latvija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija.

(37)  Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija.

(38)  Bulgarija, Estija, Airija, Graikija, Italija, Slovėnija, Slovakija.

(39)  Danija, Vengrija.

(40)  Lenkija, Švedija.

(41)  Danija, Liuksemburgas, Slovakija, Suomija.

(42)  Belgija, Bulgarija, Vokietija, Airija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(43)  Bulgarija, Čekija, Danija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Suomija, Slovėnija, Slovakija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(44)  Bulgarija, Vokietija, Ispanija, Italija, Kipras, Rumunija.

(45)  Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pažeidimų, apie kuriuos pranešta, statistinio įvertinimo metodai“.

(46)  Tai reiškia, kad teisminės institucijos gali atmesti kaltinimus dėl sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešė valstybės narės.

(47)  Ispanija, Airija. Žr. 5.3.2 punktą.

(48)  Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Statistinis pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta 2015 m., įvertinimas“.

(49)  Didelė nurodyta procentinė dalis, susijusi su „Struktūriniais ir sanglaudos fondais iki 2007–2013 m.“, yra išskirtinai nulemta fakto, kad tų programavimo laikotarpių mokėjimai yra beveik baigti.

(50)  1, 2 ir 3 lentelėje ir 1 ir 2 priede pateiktos bendros ir tarpinės sumos skiriasi nuo atskirų verčių sumos dėl pagrindinių verčių suapvalinimo.

(51)  Žr. 1 priedą.

(52)  Pastaraisiais metais Vokietija pakeitė kai kurių atvejų, kurie laikomi „nustatytu sukčiavimu“ klasifikavimą ir juos priskyrė prie „įtariamo sukčiavimo“.

(53)  2009–2013 m. buvo laikomi ataskaitiniu nustatyto sukčiavimo ir atmestų atvejų analizės laikotarpiu.

(54)  Žr. 53 išnašą.

(55)  SAPARD programa.

(56)  Žr. 49 išnašą.

(57)  Didelis pažeidimų skaičius, apie kurį buvo pranešta 2015 m., neatitinka pažeidimų, nustatytų šiais finansiniais m., bei pažeidimų, nustatytų 2007–2013 m., apie kuriuos nebuvo pranešta iki 2015 m..

(58)  Už 2015 PVS ataskaitinius metus Airija pranešė apie 538 sukčiavimu nelaikomus su ERPF susijusius pažeidimus, iš kurių 537 yra susiję su pažeidimais, apie kuriuos buvo pranešta 2000–2006 programavimo m.. Šie 537 sukčiavimu nelaikomi ERPF pažeidimai buvo nustatyti ir ištaisyti 2000–2010 m., be to, buvo apsaugoti ES finansiniai interesai. Dėl administracinių kliūčių ir valstybėje narėje užbaigus prieštaringą 2000–2006 m. finansavimo etapą, faktiškai ataskaitos IMS buvo teikiamos 2015 m.. Dėl to Airijos pranešimų apie pažeidimus duomenys už 2015 metus yra gausūs, palyginti su praėjusiais m..

(59)  Išsamus aprašymas pateiktas 2015 m. OLAF ataskaitoje. https://ec.europa.eu/anti-fraud/about-us/reports/olaf-report .

(60)  Pabaigus tyrimą, OLAF gali pateikti tokias rekomendacijas:
finansines (rekomendacijos dėl nederamai išleistų lėšų išieškojimo), teismines (rekomendacijos nacionalinėms valdžios institucijoms pradėti baudžiamąjį procesą prieš asmenis), drausmines (rekomendacijos pradėti drausmines procedūras institucijų tarnautojų atžvilgiu ) ir administracines (rekomendacijos dėl administracinių procedūrų trūkumų pašalinimo).

(61)  Informacija apie 2014 finansinius metus pateikta 2015 m. spalio 8 d. COM(2015) 503. Tikimasi, kad komunikatas apie 2015 finansinius metus bus parengtas nuo liepos pabaigos iki rugsėjo.

(62)  Šiek tiek informacijos apie lėšų susigrąžinimą pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta 2015 m., statistinis įvertinimas“.

(63)  Žr. 2.2.1 punktą.

(64)  Prekės, su kuriomis susijusių pažeidimų ir sukčiavimo atvejų pasitaiko dažniausiai. Žr. 5.3.1 punktą.

(65)  Pvz., neteisingi KN kodai arba prekių kilmė, antidempingo muitų vengimas.