EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 06 27

COM(2016) 424 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2016 m. ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano ir Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse įgyvendinimo vertinimas

{SWD(2016) 209 final}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

IR REGIONŲ KOMITETUI

2016 m. ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano ir Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse įgyvendinimo vertinimas

1. Įžanga

Pagal ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą iki 2020 m. 1 valstybės narės įsipareigojo plėtoti, įgyvendinti ir stebėti strategijas 2 laikydamosi išsamaus įrodymais pagrįsto metodo. Komisija įvertina įgyvendinimą ir kasmet teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. ES planą sustiprino Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių 3 . Rekomendacijoje planas išplėstas, papildant naujomis sritimis, o valstybės narės raginamos kasmet pranešti Komisijai apie įgyvendintas rekomendaciją atitinkančias priemones bei įgyvendinant strategijas pasiektą pažangą. 

Šiame komunikate pranešamos bendros išvados dėl ES plano įgyvendinimo pažangos. Be to, jame pirmą kartą apžvelgiamos romų integracijos priemonės, įgyvendintos pagal Tarybos rekomendaciją. Pridedamame Tarnybų darbiniame dokumente pateikiamas konkrečių šalių įvertinimas ir išskiriami įvairių teminių sričių praktikos pavyzdžiai. Siekiant padėti valstybėms narėms teikti ataskaitas, sukurtas išsamus ataskaitų teikimo šablonas 4 . Kai kurios valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Slovėnija) pasirinko alternatyvų ataskaitų teikimo būdą; buvo ir tokių (Danija, Liuksemburgas, Nyderlandai) 5 , kurios apie savo priemones nepranešė.

2. Komisijos vaidmuo teikiant paramą valstybėms narėms

Komisija susiejo romų integracijos pažangos stebėjimą su platesne savo augimo darbotvarke – strategija „Europa 2020“. Nuo 2012 m. penkioms valstybėms narėms, kuriose yra didžiausios romų bendruomenės ir kuriose problemos ryškiausios, pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl to, kaip pagrindinėmis politikos strategijomis užtikrinti didesnę romų įtrauktį. 2016 m. Komisijos siūlomose rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama romų vaikų dalyvavimo kokybiškame pagrindiniame ugdyme skatinimui 6 . Teisinės, politinės ir finansinės Europos lygmens priemonės buvo visapusiškai suderintos su 2014–2020 m. finansinių programų laikotarpio pradžia.

2.1. Pajėgumų stiprinimas ir bendradarbiavimo skatinimas

Komisija, naudodamasi Nacionalinių romų integracijos informacijos centrų tinklu 7 , ir toliau skatina valstybių narių dialogą. Toliau dirba ir romų klausimų darbo grupė, vienijanti susijusius Komisijos departamentus, prisidedančius prie ES romų integracijos proceso. Vyksta dvišaliai stebėjimo apsilankymai valstybėse narėse ir esminės Komisijos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės diskusijos bei apsilankymai romų bendruomenėse.

2015 m. siekiant užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą buvo reformuota Europos romų įtraukties platforma, subūrusi visus Europos lygmens suinteresuotuosius subjektus. Europos pilietinės visuomenės skėtinės organizacijos, palaikančios nuolatinį dialogą su Komisija, aktyviai dalyvavo reformuojant ir parengiant Europos platformą, kurios dėmesio centre 2015 m. buvo daugelio suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir kova su diskriminavimu bei priešiškumu romams.

Komisija įsipareigojo teikti paramą valstybėms narėms kuriant nacionalines romų platformas. Jos turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį užtikrinant skaidrų ir įtraukų visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinimo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo veikloje.

Be to, Komisija sustiprino vietos pajėgumų stiprinimo ir tinklaveikos iniciatyvas, teikdama paramą:

•vietos valdžios institucijų partnerystei (pagal tarpvalstybinę kampaniją „Romams ir su romais“) 8 ;

•bendroms programoms 9 su Europos Vadovų Taryba, skirtoms investuoti į tarpininkavimą, romų bendruomenių ir vietos institucijų struktūrinį dialogą ir pajėgumų stiprinimą;

•nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų ir romų bei romams palankių NVO tarpvalstybinio bendradarbiavimo tinklams.

2.2. Kova su diskriminacija ir priešiškumu romams

2015 m. Komisija ėmėsi aktyviau kovoti su diskriminacija, segregacija ir priešiškumu romams, įskaitant neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus. Komisija kaip Sutarčių sergėtoja privalo užtikrinti, kad kovos su diskriminacija teisės aktai, kaip antai Rasinės lygybės direktyva 10 , būtų tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir užtikrinamas jų vykdymas. Komisija pradėjo nagrinėti antrą pažeidimo atvejį dėl romų vaikų diskriminacijos švietimo srityje 11 ir toliau nagrinėjo įtarimus diskriminacija kelių valstybių narių švietimo ir būsto srityse.

Komisija užmezgė dialogą su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti visapusišką ir teisingą Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir homofobija 12 perkėlimą į nacionalinę teisę ir vykdymo užtikrinimą, įgijusi galią prižiūrėti jo taikymą. Be to, ji stengiasi aktyviau padėti valstybėms narėms užtikrinti efektyvius kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais veiksmus vietose. Ji pradėjo diskusiją su IT bendrovėmis, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene, siekdama nedelsiant pašalinti iš interneto neteisėtas neapykantą kurstančias kalbas ir skatinti alternatyvių nuomonių plėtrą.

Komisija pradėjo vykdyti tarpvalstybinę informuotumo didinimo kampaniją „Romams ir su romais“. Ja siekiama kovoti su priešiškais romams stereotipais veikiant su žiniasklaida, skatinant kultūrų supratimą, organizuojant piešinių konkursus mokyklose ir teikiant paramą vietos valdžios institucijų partnerystės projektams.

2015 m. Komisija paskelbė trijų informacinių leidinių rinkinį, skirtą paremti valstybių narių kovą su diskriminacija ir segregacija.

•Gairės, kaip pasinaudojant 2014–2020 m. Europos struktūriniais ir investicijų fondais galima kovoti su švietimo ir teritorine segregacija, ir ekspertų patarimai labiausiai paveiktoms valstybėms narėms vykdymo užtikrinimo srityje 13 .

•Lankstinukas „Žinokite savo teises“, kuriame aiškiai ir tiksliai patariama, kaip pateikti skundą dėl diskriminacijos, išaiškinamos aukų teisės siekiant gerinti lygybės direktyvų vykdymo užtikrinimą ir didinti informuotumą apie teises 14 .

•Geriausių švietimo praktikos pavyzdžių Europos priemonių rinkinys mokykloms, įskaitant tikslinės paramos teikimo romų vaikams ir darbo su romų šeimomis priemones 15 .

Komisija aktyviai rėmė Europos Parlamento rezoliuciją 16 dėl kovos su priešiškumu romams ir ES pripažintą romų genocido atminties dieną. Pagal programą „Europa piliečiams“ Komisija finansavo romų holokausto atminimui skirtus projektus, o pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą – vietos, nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmenų romų integracijos ir kovos su diskriminacija projektus.

3. Dabartinė romų integracijos padėtis valstybėse narėse

Precedento neturinčių problemų valstybėms narėms sukėlė ekonomikos ir finansų krizė bei pabėgėlių krizė. Valdžios institucijos patiria spaudimą tenkinti naujai atvykusių pabėgėlių poreikius lygia greta su savo pačių pažeidžiamų romų tautybės piliečių ir jų teritorijoje gyvenančių ES ar trečiųjų šalių romų kilmės piliečių poreikiais. Nepaisant šioms bendruomenėms kylančių integracijos problemų, valstybės narės neturėtų teikti pirmenybės kuriais nors vienai iš jų. Reikia subalansuoto požiūrio, siekiant derinti visus integracijos poreikius su visiems palankiais ir koordinuotais veiksmais.

Šis vertinimas grindžiamas valstybių narių pateikta informacija, papildyta pilietinės visuomenės gautais rezultatais. Su romų integracija susijusių rodiklių darbo grupė (koordinuojant Pagrindinių teisių agentūrai ir dalyvaujant 17 valstybių narių ir Komisijai) pasistengė sukurti bendrą su romais susijusių rodiklių tinklą. Proceso rezultatu tapo išsamus ataskaitų apie įvykdytas priemones teikimo šablonas, tačiau dar reikia tobulinti su romų integracija susijusių rodiklių tinklą, kad būtų galima priemones susieti su veiksmais ir rezultatais. Šių metų ataskaitoms naudoti šablonai kai kurioms valstybėms narėms sukėlė problemų. Komisija įsipareigoja parengti paprastai naudojamą ataskaitų teikimo metodiką, glaudžiai susijusią su rodiklių tinklu.

3.1. Horizontaliosios priemonės

ES ir toliau paplitusi diskriminacija, stebima visose visuomenėse ir visose pagrindinėse srityse. Tai patvirtina naujausio „Eurobarometro“ tyrimo 17 rezultatai ir pilietinės visuomenės surinkta informacija. Valstybės narės skiria dėmesio tarpkultūriniam dialogui ir įvairovei skatinti, skleidžia informaciją apie romų istoriją ir kultūrą, įskaitant romų holokaustą. Kai kuriose valstybėse ši informacija jau įtraukta į mokyklų programas. Svarbu pradėti kovą su romų diskriminacija nuo vaikų ugdymo, suteikiant švietimui platesnę perspektyvą. Kai kuriose valstybėse narėse surengti mokymai, kurių tikslas – skatinti valstybės tarnautojų ir paslaugų teikėjų jautrumą, kad dirbdami su romais jie galėtų siekti tikro kultūrinio supratimo. Kai kur įvykdytos kovos su neapykantos nusikaltimais kampanijos. Visos šios priemonės labai reikalingos lygybei skatinti. Valstybės narės raginamos jas plėtoti.

Nepaisant šių pastangų, tikrovėje nematyti realaus pagerėjimo. Todėl reikia taikyti sistemingesnį požiūrį, ir valstybės narės raginamos aktyviau reikšti politinę valią kovojant su diskriminacija. Stiprėja ir priešiškumas romams, konkreti rasizmo apraiška, glaudžiai susijusi su giliai įsišaknijusiais stereotipais ir romų stigmatizavimu. Jis susijęs su ES augančiu radikalizmu ir ekstremizmu. Labai svarbu, kad valdžios institucijos atsiribotų nuo rasistinio ir ksenofobiško diskurso, nukreipto į romus, ir veiksmingai kriminalizuotų romams priešišką retoriką, neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus. Svarbu suprasti, kad vengimas imtis veiksmų taip pat prisideda prie visuomenės pritarimo netolerancijai.

Nors kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų panaikinti romų diskriminaciją ir segregaciją, priimdamos įtrauktį skatinančius teisės aktus – visų pirma švietimo srityje, skatinant suteikti romų vaikams lygią prieigą prie pagrindinio švietimo 18 , – ir toliau pasitaiko atskirties nuo darbo rinkos, segregacijos švietimo ir būsto srityje pavyzdžių. Todėl valstybėms narėms reikėtų dėti daugiau pastangų užtikrinti veiksmingą praktinį kovos su diskriminacija teisės aktų vykdymą, siekiant veiksmingai panaikinti diskriminacijos ir segregacijos atvejus.

Dauguma valstybių narių pateikė ataskaitas apie romų dalyvavimo skatinimo priemones, bet reikia dar daugiau dėmesio skirti romų jaunimui. Ypač didelį susirūpinimą kelia romų vaikų padėtis. Kai kurios valstybės narės ėmėsi kovos su patyčiomis ir skriaudimu priemonių. Tačiau atskirtis išlieka. Kai kuriose valstybėse narėse ji siejama su tuo, kad nėra registracijos ir tapatybės dokumentų, mažai dėmesio skiriama ankstyvosios vaikystės ugdymui ir priežiūrai, bei daugiau jaunuolių nebaigia mokyklos.

Romų moterims daugiausia taikomos pagrindinėms priskiriamos priemonės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos susiduria su įvairių pavidalų diskriminacija (smurtu, prekyba žmonėmis, nepilnamečių ir priverstinėmis santuokomis bei elgetavimu, į kurį įtraukiami vaikai), joms labiau turėtų būti taikomos tikslinės priemonės, laikantis konkrečiai lyčiai skirto ir su vaikais susijusio strateginio požiūrio. Šių sričių veiksmų dažnai pritrūksta, nepaisant to, kad didėja prekybos romų tautybės žmonėmis šiais tikslais rodikliai 19 .

Valstybės narės turėtų geriau spręsti konkrečią romų padėtį, derindamos pagrindines ir tikslines priemones, kad veiksmingai užtikrintų vienodą galimybę naudotis teisėmis ir pagrindinėmis paslaugomis.

3.2. Švietimas

Taikydamos integracines priemones, valstybės narės ir toliau daugiausia dėmesio skiria švietimui. Dauguma valstybių narių pranešė apie priemones, susijusias su ankstyvuoju vaikystės ugdymu ir priežiūra, mokyklos nebaigimu, įtraukiu švietimu ir individualia parama. Daug valstybių narių taiko kovos su mokyklos nebaigimu strategijas, bet jos nėra skirtos išimtinai romams, kurių procentinė dalis tarp nebaigusiųjų mokyklos išlieka neproporcingai didelė. Skiriama daug dėmesio skatinant galimybes naudotis ankstyvuoju ugdymu ir paties ugdymo kokybei, o tai padeda išvengti mokyklos nebaigimo atvejų ir gerina mokymosi rezultatus. Pastaraisiais metais išryškėjo teigiamas požiūrio pasikeitimas: pripažinta didžiulė ankstyvojo ugdymo svarba. Tai rodo darželių statybai skiriamų lėšų gausėjimas ir kai kurių valstybių narių teisės pokyčiai, įvedant arba išplečiant privalomąjį ikimokyklinį ugdymą 20 .

Tarp naujesnių teigiamų įvykių yra įtraukaus švietimo ir individualios pagalbos vaikams teikimas pagrindinio mokymo įstaigose, kurio dėka galima išvengti socialine kilme grindžiamo nukreipimo į specialiųjų poreikių mokyklas. Įtraukčiai palankią teisinę aplinką, kuri buvo skatinama keliose valstybėse narėse, turi lydėti veiksmingos įgyvendinimo priemonės. Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, reikia užtikrinti tinkamą stebėjimą, tvarų finansavimą ir susijusių mokytojų mokymą. Reikia daugiau dėmesio skirti galimybėms gauti antrą galimybę mokytis ir suaugusiųjų mokymui, lengvinti perėjimą nuo vieno mokymosi lygmens prie kito, įskaitant trečiojo lygmens mokymąsi. Vienas iš prioritetų turėtų būti aktyvus desegregacijos priemonių įgyvendinimas siekiant suteikti romų vaikams kokybišką išsilavinimą pagrindinio švietimo sistemoje. Kad profesinio rengimo programomis būtų galima veiksmingai gerinti užimtumo perspektyvas, jos turi atitikti realius darbo rinkos poreikius.

3.3. Užimtumas

Romų dalyvavimas darbo rinkoje išlieka labai neaktyvus. Valstybių narių prioritetais tapo bedarbiams skirtos pagrindinės priemonės, mokymai ir subsidijuojamos darbo vietos ilgalaikiams bedarbiams. Be to, valstybės narės migrantų kilmės asmenimis siūlo aktyvumo skatinimą ir (arba) viešuosius darbus, tačiau jie romams nedaro reikšmingo poveikio. Dažniausiai pranešama apie priemones, skirtas remti pirmą įsidarbinimą, profesinį rengimą arba mokymą darbo vietoje, mokymąsi visą gyvenimą ir gebėjimų vystymą. Kelios valstybės narės ėmėsi iniciatyvų, susijusių su pagrindinėmis įdarbinimo tarnybomis ir savisamda arba verslumu. Nepaisant visų šių priemonių, romų grupė ir toliau išlieka prasčiausiai atstovaujama darbo rinkoje. Prastus užimtumo rezultatus galima aiškinti tokiais veiksniais, kaip žemas išsilavinimo ir gebėjimų lygis bei paplitusi diskriminacija. Aktyvumo skatinimas ir viešieji darbai galėjo pagerinti užimtumo statistiką, tačiau užuot tapę tiltu į atvirą darbo rinką, jie suveikė kaip stabdis, verčiantis dalyvius išlaikyti žemos kokybės ir mažų pajamų darbo vietas, kurių nepakanka norint išsivaduoti iš skurdo.

Akivaizdu, kad reikia geriau pritaikyto, platesnio požiūrio. Reikėtų geriau išnaudoti naujoviškas priemones, tokias kaip socialinių įmonių ir romų verslumo skatinimas, darbdavių motyvacijos skatinimas, ryšiai su privačiojo sektoriaus darbdaviais, tikslinės romų grupės pagal Jaunimo garantijų programą ir socialinių aspektų skatinimas viešųjų pirkimų srityje, taip pat aktyvios integracijos ir įtraukties metodą. Ypač svarbu, kad visų romų užimtumo priemonių poveikis būtų atidžiai stebimas. Be to, reikėtų sustiprinti kovą su diskriminaciniu elgesiu darbo rinkoje ir glaudžiau bendradarbiauti su darbo inspekcija. Reikėtų sutelkti visus asignavimus pagal Europos socialinį fondą ir asmeniškai teikiama integruota parama užtikrinti priemonių veiksmingumą ir tvarumą. Be to, reikėtų visapusiškai išnaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai galimybes skatinant romų įdarbinimą kaimo regionuose, kur gyvena dauguma romų.

3.4. Sveikatos apsauga

Romų patiriamos nelygybės sveikatos apsaugos srityje klausimų sprendimas išlieka aktualus, visų pirma skurdžiausiuose regionuose. Dauguma valstybių narių pranešė apie priemones, kuriomis gerinamos galimybės naudotis sveikatos apsauga, ypač akcentuojant prevencijos ir apsaugos priemones, visų pirma vaikų skiepijimą, šeimos planavimą ir informuotumo apie sveikatą didinimą. Taip pat bendradarbiaujama su NVO sektoriumi. Tačiau kai kurių romų galimybės naudotis sveikatos apsauga yra ribotos, nes jie neturi registracijos ir sveikatos draudimo. Reikia labiau stengtis aprėpti šiuos pažeidžiamus asmenis, įskaitant jų įtraukimą į sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos iniciatyvas. Visose valstybėse narėse turėtų būti vykdoma informuotumo didinimo veikla, skirta ir sveikatos apsaugos specialistams, ir romams.

3.5. Būstas

Svarbiausios su būstu susijusios problemos – kova su segregacija ir priverstinių iškeldinimų prevencija – buvo sprendžiamos nepakankamai aktyviai 21 . Kelios valstybės narės pranešė apie priemones, kuriomis skatinamos nediskriminacinės galimybės naudotis socialiniu būstu; kitos valstybės pranešė apie kovą su segregacija. Toliau vykdant jungtinę, aktyvią veiklą, kuri gali būti finansuojama iš ES fondų, reikėtų atsižvelgti į abi sritis. Reikėtų vengti naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšas, skatinant (tolesnę) pajėgumų segregaciją. Segregacijos problemoms spręsti reikia ilgalaikės strategijos. Sėkmingos desegregacijos prielaidos yra šios:

•taikyti priemones atsilikusiems arba didesnės rizikos regionams;

•užtikrinti suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą ir įtraukti į įgyvendinimą paveiktas romų bendruomenes;

•derinti infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių vystymą;

•legalizuoti būstus;

•pradėti vykdyti parengiamąsias ir papildomas priemones;

•užtikrinti tinkamą būstą integruotoje aplinkoje;

•įtraukti desegregaciją į integruotą požiūrį.

Kai kurios iš susijusių šalių taip pat ėmėsi vykdyti priemones pagal kitą ES plane ir Rekomendacijoje pabrėžtą prioritetą: suteikė apsistojimo vietas klajokliams pagal vietos poreikius. Visos susijusios valstybės narės turėtų spręsti romų galimybės naudotis komunalinėmis paslaugomis klausimą, kad pagerintų jų gyvenimo sąlygas.

3.6. Struktūrinės priemonės

Imtasi pozityvių veiksmų įgalinant Nacionalinių romų integracijos informacijos centrų veiklos ir institucinius pajėgumus, nors jų įgaliojimai ir ištekliai dar išlieka labai skirtingi. Dauguma jų užsiima ne tik susijusių politikos strategijų koordinavimu, bet ir jų kūrimu bei peržiūra. Daug centrų aktyviai dalyvauja derinant politikos prioritetus su turimu finansavimu 2014–2020 m. programų laikotarpiui 22 . Jų pastangomis socialinis ir ekonominis marginalizuotų romų bendruomenių integravimas buvo pripažintas konkrečiu investicijų prioritetu pagal veiklos programas. Tuo užtikrintas romų integracijos priemonių finansavimas iki 2020 m.

Kai kurie Nacionaliniai romų integracijos informacijos centrai glaudžiai bendradarbiauja su vietos valdžios institucijomis, teikia metodinę pagalbą kuriant vietos veiklos planus ir bendradarbiauja su romų ir palankia romams pilietine visuomene. Jie tampa vis geriau žinomi suinteresuotiesiems subjektams. Tačiau išlieka tolesnio tobulinimo poreikis, visų pirma kiek tai susiję su įgyvendinimui reikalingu bendradarbiavimu su vietos valdžios institucijomis, pilietine visuomene ir ypač privačiojo sektoriaus atstovais. Valstybių narių ataskaitose matyti, kad daugumą priemonių, apie kurias pranešama, ypač švietimo ir sveikatos srityse, įgyvendina nacionalinės valdžios institucijos, o vietos valdžios institucijos dažniausiai atsakingos už būsto ir užimtumo sričių priemonių įgyvendinimą. Pilietinės organizacijos aktyviausiai veikia sveikatos ir švietimo srityse, bet jų partnerystę įgyvendinant visų susijusių sričių priemones reikėtų dar labiau skatinti. Beveik neišnagrinėtas galimas privačiojo sektoriaus vaidmuo.

Daugelyje valstybių narių vyksta informacijos centrų ir lygių teisių įstaigų 23 bendradarbiavimas. Abu šie veikėjai prireikus padeda kurti politikos strategijas ir teikia pagalbą. Išlieka poreikis didinti jų abiejų žmogiškuosius ir finansinius išteklius, gerinti jų bendradarbiavimą ir padaryti jį veiksmingesnį.

Vis labiau pripažįstama tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarba, jis vykdomas ir skatinamas visų susijusių asmenų ir institucijų įvairiais lygmenimis. Geriausios praktikos pavyzdžiais keičiasi tiek nacionalinio lygmens institucijos (pvz., tinklas „EURoma“ jungia integracijos informacijos centrus ir valdymo institucijas, siekiant gerinti ESI fondų naudojimą romų įtraukčiai), tiek savivaldybės (pvz., pagal ES strategiją dėl Dunojaus regiono). Siekiant aktyvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą romų integracijos srityje, sudaryti dvišaliai valstybių susitarimai (pvz., Prancūzijos ir Rumunijos, Švedijos ir Rumunijos). Romų integracija vykdoma ir tarpvalstybiniu mastu bendradarbiaujant vietos institucijoms (pvz., pagal romų klausimų darbo grupės programą EUROCITIES arba naują ROMACT programos komponentą, teikiant paramą pajėgumų stiprinimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklai, padedant vietos valdžios institucijoms). Yra keletas teigiamų Vakarų ir Rytų šalių savivaldybių bendradarbiavimo teikiant paslaugas romams, įskaitant švietimą (pvz., Glazgas ir Oslo su Belfastu, Aradu, Krajova, Timišoara) ir užimtumą (pvz., Gentas su Glazgu, Atėnais, Malme), pavyzdžių.

Valstybės narės ėmėsi veiksmų plėtoti nacionalinių romų integracijos strategijų stebėjimą. ESIF reikalavimas taikyti griežtus stebėjimo metodus suvaidino svarbų vaidmenį gerinant romų integracijos priemonių poveikio vertinimą. Tačiau reikia tolesnių veiksmų siekiant tikslinių ir pagrindinių romams skirtų priemonių, apie kurias pranešama, rezultatų įvertinimo, įskaitant jų poveikį segregacijos tendencijoms, romų mokykliniams laimėjimams ir užimtumo lygiui, taip pat galimybės gauti būsto ir sveikatos paslaugas integruotoje aplinkoje. Siekdama šių tikslų, Pagrindinių teisių agentūra toliau tobulins romų integracijos rodiklius, kurie turėtų padėti surinkti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pateiktus rezultatus ir taip tobulinti ataskaitų teikimo metodiką. Romų integracijos priemonių ir romų įtraukčiai skirtų ESI fondų stebėjimas turėtų būti geriau suderintas, gerinant informacijos centrų ir ESI fondų valdymo institucijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad fondų lėšos pasiektų romus.

3.7. Finansavimas

2015 m. komunikate Komisija pateikė 2014–2020 m. programavimo laikotarpio galimybes. Tarnybų darbiniame dokumente pateikiama ataskaita apie platesnius visų valstybių narių finansavimo asignavimus socialinei įtraukčiai ir kovai su skurdu ir diskriminavimu. Verta pažymėti, kad iš platesnio asignavimo socialinei įtraukčiai 12 valstybių narių 24 pasirinko naują investicijų prioritetą, kuriame numatomas tikslinis romų finansavimas (nors juo neapsiribojama), ir iš viso skyrė tam 1,5 mlrd. EUR. Nustatyta dar keletas ESIF investicijų prioritetų, kuriais prisidedama prie romų įtraukties 25 .

Nacionalinio viešojo finansavimo srityje daugiausiai investicijų į materialias politikos sritis skiriama švietimui ir būstui; kur kas mažiau skiriama užimtumui, dar mažiau – sveikatos apsaugai. Nacionalinis viešasis finansavimas horizontaliosioms ir struktūrinėms priemonėms, apie kurį pranešama, yra nedidelis. ESI finansavimo srityje ir atsižvelgiant į pagal Europos semestrą konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, dvi pagrindinės investicijų sritys yra įtraukus švietimas (įskaitant ankstyvąjį ugdymą) ir užimtumas; nemažai asignavimų skiriama ir būstui. Daug mažesni asignavimai investicijoms į sveikatos apsaugą. Iš horizontaliųjų ir struktūrinių priemonių daugiausiai finansavimo, ypač iš ESI fondų, skiriama moterų ir vaikų apsaugai ir kovai su diskriminacija.

Keletas valstybių narių sudarė romų bendruomenių žemėlapius, įvesdamos etninius arba socialinius ir ekonominius rodiklius (t.y., nuskurdusios ir (arba) segreguotos teritorijos, labiausiai skurstantys asmenys, skurdo žemėlapiai ir kt.), siekdamos gerinti tikslinę veiklą ir ESIF lėšų asignavimus romų integracijai.

4. Plėtra

Romų integracija išlieka svarbus plėtros proceso prioritetas. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Vakarų Balkanų šalimis ir Turkija ir stebi, kaip vykdomi įsipareigojimai. Pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) imtasi didelių pastangų remti romų integracijos programas nacionaliniu ir regionų lygmeniu. Tačiau daugumos romų bendruomenių padėtis ir toliau kelia susirūpinimą. Nepakanka tik priimti teisėkūros ar politinius dokumentus. Turi būti skiriama pakankamai biudžeto lėšų nacionaliniu lygmeniu integracijos priemonėms įgyvendinti, ypač daug dėmesio skiriant įgyvendinimui vietose. Romų bendruomenes reikia aktyviai įtraukti į planavimą, įgyvendinimą ir stebėjimą. Romų dešimtmečiu 26 buvo užtikrinta, kad romų integracija taptų politinės darbotvarkės dalimi. Laikotarpiu po dešimtmečio reikėtų susitelkus siekti išmatuojamų rezultatų vietose, akivaizdžiai mažinant romų ir ne romų skirtumus ir ypač daug dėmesio skiriant prioritetinėms sritims (švietimui, užimtumui, sveikatos apsaugai, būstui ir civiliniams dokumentams), taip pat su lytimi ir priešiškumu romams susijusioms tarpdisciplininėms sritims. Atsakant į dabartinę pabėgėlių krizę turi būti stiprinamos romų integracijos politinės strategijos; didelė grąžinamų į Vakarų Balkanų šalis, kurios šiuo metu paskelbtos saugiomis kilmės šalimis, asmenų dalis yra romai.

5. Išvados ir tolesni veiksmai

Europos lygmeniu įdiegtos teisinės, politinės ir finansavimo priemonės. Valstybės narės, atsakydamos į Tarybos rekomendaciją, sukūrė koordinavimo struktūras, įdiegė tikslines ir pagrindines priemones ir skyrė finansavimą. Įvertinus nustatyta teigiamų tendencijų, kaip antai didėjantis dėmesys ankstyvajam vaikystės ugdymui, nauja romų integracijos politikos prioritetų ir 2014–2020 m. laikotarpio ESI fondų naudojimo sąsaja bei Nacionalinių romų integracijos informacijos centrų vaidmuo planuojant finansavimą. Tačiau šiomis pastangomis nepavyko užkirsti kelio tolesniam romų gyvenimo sąlygų prastėjimui ir daugelyje visuomenių paplitusiam priešiškumui. Kovoje su romų diskriminacija nustatytos didelės kliūtys, ypač gyvenamųjų teritorijų ir švietimo segregacija bei prievartinių iškeldinimų prevencija. Reikia toliau rūpintis, kaip užtikrinti tvarų bendruomenių įsipareigojimą ir vykdymo užtikrinimą. Bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas užtikrinant vykdymą išlieka nepakankami. Taip pat reikėtų gerinti atskaitomybę apie integracijos veiksmų vietovėse poveikį.

Valstybės narės turėtų iš naujo užtikrinti politinį įsipareigojimą integruoti romus, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti turimas teisines, politines ir finansines priemones ir pasiekti juntamų rezultatų vietose. Ypač svarbu užtikrinti vykdymą vietose.

Komisija ragina valstybes nares nedelsiant spręsti šiuos prioritetinius klausimus:

Užtikrinti kovos su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija teisės aktų vykdymą ir nacionalinio bei vietos lygio apsaugą šiomis priemonėmis:

ostebėti priešišką romams diskriminaciją visose politikos srityse, su ja kovoti, pranešti apie ją ir skirti nuobaudas;

okriminalizuoti viešą smurto arba neapykantos kurstymą, įskaitant ir etninės kilmės pagrindu;

ospręsti prekybos žmonėmis problemas konkrečiai lyčiai skirtomis ir vaikams palankiomis priemonėmis;

orengti tikslines visuomenės daugumai ir pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams skirtas informuotumo didinimo ir kovos su diskriminacija kampanijas, jomis skatinti romų įtraukties ekonominio būtinumo ir abipusės naudos supratimą.

Užkirsti kelią iškeldinimams etninės kilmės pagrindu užtikrinant, kad visi iškeldinimai būtų atliekami visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, užtikrinti iškeldintoms šeimoms tinkamą alternatyvų būstą siekiant išvengti benamystės ir atskirties didinimo, ir išnagrinėjus galimybes pagal ESI fondus gerinti romų būsto padėtį.

Laikantis Komisijos gairių, teisės aktais, įtraukios politikos reforma, mokytojų švietimu, taip pat platinant įtraukties metodus ir aiškias desegregacijos priemones, derinant jas su tiksline parama panaikinti visas prieigos kliūtis ir visapusiškai išnaudojant galimybes pagal ESI fondus panaikinti segregaciją švietimo ir būsto srityse.

Taikyti apsaugines ir tikslines priemones, skirtas užtikrinti, kad pagrindinės poveikio priemonės veiksmingai pasiektų romus, ypač užimtumo ir sveikatos apsaugos srityse.

Plėtoti ir dauginti mažesnio masto iniciatyvų, kurių sėkmė buvo patvirtinta, naudojant 2014–2020 m. laikotarpio lėšas.

Toliau plėtoti duomenų rinkimo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodikas tenkinant viešųjų lėšų naudojimo atskaitomumo lūkesčius ir užtikrinti, kad tikslinių ir pagrindinių romams skirtų priemonių poveikis būtų įvertintas ir panaudotas politiniam mokymuisi ir peržiūrai.

Visapusiškai išnaudoti nacionalines romų platformas ir užtikrinti įtraukų visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą jas įgyvendinant, stebint, teikiant ataskaitas ir rengiant politikos peržiūras, skatinti keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais, jos vertinimą ir perdavimą, kurti partnerystės ryšius ir toliau telkti romų bendruomenes, vietos institucijas, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovus.

Komisija toliau teiks paramą valstybėms narėms, užtikrins būtiną įsipareigojimą romų įtraukčiai Europos lygmeniu ir visomis pasiekiamomis priemonėmis skatins dialogą ir bendradarbiavimą. Pagrindiniai Komisijos prioritetai:

Imtis veiksmų užtikrinti visapusišką kovos su diskriminacija teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir kovoti su priešiškumu romams naudojant turimas teisines priemones.

Teikti paramą nacionalinėms romų platformoms ir skatinti įtraukų visų nacionalinio lygmens suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą.

Teikti paramą valstybių narių pastangoms integruoti romus palengvinant mainus, bendradarbiavimą ir konkrečioms temoms skirtas diskusijas Nacionalinių romų integracijos informacijos centrų tinkle.

Užtikrinti aukšto lygio dialogą ir parūpinti politines gaires vykdant dvišales stebėjimo misijas, į jas įtraukti nacionalines ir vietos lygmens institucijas bei pilietinę visuomenę.

Pagal reformuotą Europos romų įtraukties platformą skatinti visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir dialogą Europos lygmeniu.

Remti vietos institucijų ir pilietinės visuomenės pajėgumų stiprinimą, siekiant skatinti jų aktyvų susitelkimą.

Išplėtoti strateginį požiūrį į romų integraciją po 2020 m. atsižvelgiant į galimą 2019 m. numatytą Tarybos rekomendacijos peržiūrą; atkreipti dėmesį į dar likusius romų ir ne romų skirtumus švietimo, užimtumo, sveikatos apsaugos ir būsto srityse ir kovoti su diskriminacija, be to, tęsti svarstymus apie ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio peržiūros įvertinimą.

(1)

COM(2011) 173 final, 2011 m. birželio 23–24 d. patvirtinta valstybių ir vyriausybių vadovų.

(2)

Terminas „strategija“ taip pat apima integruotus politikos priemonių rinkinius. Valstybėms narėms nurodyti naudojamos šios santrumpos: AT – Austrija, BE – Belgija, BG – Bulgarija, CY – Kipras, CZ – Čekija, DE – Vokietija, DK – Danija, EE – Estija, EL – Graikija, ES – Ispanija, FI – Suomija, FR – Prancūzija, HU – Vengrija, HR – Kroatija, IE – Airija, IT – Italija, LT – Lietuva, LU – Liuksemburgas, LV – Latvija, MT – Malta, NL – Nyderlandai, PL – Lenkija, PT – Portugalija, RO – Rumunija, SE – Švedija, SI – Slovėnija, SK – Slovakija, UK – Jungtinė Karalystė. Maltos teritorijoje romų bendruomenių nėra.

(3)

OL C 378, 2013 12 24, 01.

(4)

Su romais susijusių rodiklių darbo grupė, padedama Pagrindinių teisių agentūros ir dalyvaujant 17 valstybių narių (AT, BE, BG, CZ, EL, ES, FI, FR, HR, HU, IE, IT, NL, PT, RO, SK, UK), pagal rekomendacijos struktūrą sukūrė ataskaitų teikimo šabloną. Romų integracijos rodiklių planas, kuriame priemonės susiejamos su veiksmais ir rezultatais, dar nebaigtas.

(5)

 NL pateikė Erazmo universiteto atliktą vyriausybės užsakytą kokybinį romų gyvenimo sąlygų tyrimą. DK ilgą laiką nebuvo įsteigusi Nacionalinio romų integracijos informacijos centro. Neseniai informacijos centras įsteigtas, bet Komisijai nepateikta ataskaita apie priemones, įgyvendintas pagal Komisijos rekomendaciją.

(6)

BG, CZ, HU, RO, SK: http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-recommendations/index_en.htm .

(7)

 Tinklo atstovai susitinka du kartus per metus. Ji buvo įkurta 2012 m. skatinant tarpusavio mokymąsi ir bendradarbiavimą įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas ir teikti Komisijai paramą integracijos informacijos centrų nustatytais klausimais. Išsamesnės diskusijos vyksta teminėse tinklui priklausančiose darbo grupėse (šiuo metu jų dėmesio centre – tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir romų vaikai).

(8)

  http://ec.europa.eu/justice/discrimination/roma/for-roma-with-roma/index_en.htm .

(9)

Programos ROMED2 ir ROMACT2.

(10)

2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, OL L 180, 2000 7 19.

(11)

Slovakija 2015 m. balandžio mėn. Pirmasis tyrimas pradėtas 2014 m. rugsėjo mėn. prieš Čekiją.

(12)

2008/913/TVR, OJ L 328, 2008 11 28.

(13)

  http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/thematic_guidance_fiche_segregation_en.pdf .

(14)

  http://ec.europa.eu/justice/discrimination/files/rights_against_discrimination_web_en.pdf .

(15)

  http://www.schooleducationgateway.eu/en/pub/resources/toolkitsforschools/general.htm .

(16)

2015 4 15, 2015/2615(RSP).

(17)

Specialus „Eurobarometro“ tyrimas 437 (2015).

(18)

BG, CZ, SK

(19)

Europolas. Ataskaita apie padėtį. Prekyba žmonėmis ES.

(20)

 BG, CZ, HU, FI

(21)

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir pilietinė visuomenė 2015 m. ne kartą išreiškė susirūpinimą priverstiniais iškeldinimais, kurių gana daug buvo įvykdyta valstybėse narėse. Žr., pvz., http://www.coe.int/en/web/commissioner/-/european-countries-must-stop-forced-evictions-of-roma . Daugeliu atvejų nebuvo parūpinta socialinio būsto alternatyvų; pasitaikė atvejų, kai vaikai atskirti nuo šeimos.

(22)

 Dėl ESI fondų: http://ec.europa.eu/regional_policy/en/funding/ ; dėl partnerystės planuojant, įgyvendinant ir stebint ESI fondų finansavimą stiprinimo: http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/what/glossary/e/european-code-of-conduct .

(23)

Įstaigos, įsteigtos pagal ES lygių teisių direktyvas 2000/43/EB, 2004/113/EB ir 2006/54/EB.

(24)

 AT, BE, BG, CZ, ES, FR, EL, HU, IT, PL, RO, SK

(25)

 Pvz., pagal Europos socialinį fondą mokyklos nebaigimo atvejų mažinimas ir lygių galimybių gauti kokybišką ankstyvosios vaikystės ugdymą, pradinį ir vidurinį išsilavinimą skatinimas arba kova su visomis diskriminavimo formomis ir lygių galimybių skatinimas. Pagal Europos regionų plėtros fondą: socialinė, sveikatos apsaugos ar švietimo infrastruktūra ir parama fiziniam, ekonominiam ir socialiniam nepasiturinčių bendruomenių atnaujinimui.

(26)

  http://www.romadecade.org/ .