EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 02 26

COM(2016) 92 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

DĖL REGLAMENTO (ES) NR. 182/2011 ĮGYVENDINIMO

KOMISIJOS ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

dėl Reglamento (ES) Nr. 182/2011 įgyvendinimo

1.Įvadas

Lisabonos sutartimi nustačius skirtumą tarp deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, iš esmės pakeista įgaliojimų suteikimo Komisijai sistema. SESV 291 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, skirtingai nei deleguotųjų aktų pagal SESV 290 straipsnį atveju, valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai iš anksto nustatomi reglamentuose, priimamuose pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Dėl to buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 1 .

Reglamento (ES) Nr. 182/2011 15 straipsnyje reikalaujama, kad ne vėliau kaip per penkerius metus nuo reglamento įsigaliojimo Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai jo įgyvendinimo ataskaitą. Šis reikalavimas vykdomas teikiant šią ataskaitą. Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama Reglamentu (ES) Nr. 182/2011 įdiegtiems naujiems elementams, palyginti su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2006/512/EB, kuriame nustatyta sistema, taikyta iki priimant Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

2. Bendrosios aplinkybės ir Reglamento (ES) Nr. 182/2011 veikimas

Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d. Valstybėms narėms dėl jo nereikėjo imtis jokių priemonių. Kalbant apie Komisiją, 2011 m. liepos 8 d. buvo priimtos ir 2011 m. liepos 12 d. Oficialiajame leidinyje paskelbtos Reglamento (ES) Nr. 182/2011 9 straipsnyje nurodytos Standartinės komitetų darbo tvarkos taisyklės 2 . Laikui bėgant prie naujų standartinių darbo tvarkos taisyklių buvo pritaikytos atskirų komitetų darbo tvarkos taisyklės. Jau nuo 2002 m. veikęs reglamento 10 straipsnyje nurodytas registras 2008 ir 2011 m. buvo iš esmės atnaujintas ir yra nuolat tobulinamas.

13 straipsnyje išdėstytomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose nustatyta, kad galiojantiems teisės aktams naujosios procedūros taikomos automatiškai, ir 14 straipsnio nuostatomis dėl nebaigtų procedūrų sudarytos sąlygos Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikyti iškart nuo 2011 m. kovo 1 d. ir taip užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos tvarkos.

Komisija atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai teikdama metines ataskaitas dėl komitetų darbo 3 . Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinti duomenys apie komitetų darbą nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, ir per dvejus metus iki reglamento įsigaliojimo. Metinėse ataskaitose taip pat pateikiami duomenys apie reguliavimo procedūrą su tikrinimu; ši Sprendimu 1999/468/EB nustatyta procedūra vis dar taikoma tais atvejais, kai tai numatyta pagrindiniame teisės akte 4 .

1 lentelė. Metinių ataskaitų dėl komitetų darbo duomenys. Bendras komitetų pateiktų palankių nuomonių skaičius gali skirtis nuo Komisijos priimtų aktų skaičiaus, jei nuomonė pateikta vienais metais, o aktai priimti kitais metais. * Visų 2011 m. duomenys.

Apskritai iš pateiktų duomenų matyti, kad reglamentu sudarytos sąlygos sistemai sklandžiai veikti toliau. Palyginus 2011 m. ir vėlesnių metų duomenis su laikotarpio iki Reglamento (ES) Nr. 182/2011 taikymo duomenimis, tiek komitetų skaičius, tiek jų aktyvumo rodiklis išliko stabilus. 2009 m. buvo 266 komitetai, o 2014 m. – 287. Analogiškai, 2009 m. priimtos 1 808 priemonės, o 2014 m. – 1 728.

Remiantis įgyta patirtimi, reglamento 3 straipsnyje išdėstytos su komitetų darbu susijusios nuostatos, kuriose atsispindi bendra praktika, tačiau kurios anksčiau nebuvo suformuluotos teisės aktuose. Jos apima nuostatas dėl rašytinės procedūros taikymo, dėl aiškiai nustatyto reikalavimo pirmininkui rasti sprendimų, kuriems komitete būtų pritarta kuo platesniu mastu, ir dėl galimybės dar iki balsavimo padaryti aktų projektų pakeitimų, siekiant atsižvelgti į komitete įvykusių diskusijų rezultatus. Taikant šias bendras nuostatas ir toliau buvo veiksmingai ir naudingai užtikrinamas tinkamas komitetų veikimas. Rašytinė procedūra taikoma dažnai – 2014 m. surengti 773 komitetų posėdžiai, rašytinė procedūra taikyta 893 atvejais; ankstesnių metų duomenys yra panašūs, taigi ši procedūra yra veiksminga priemonė. Komitetų darbas ir toliau grindžiamas bendru sutarimu: absoliuti dauguma nuomonių (gerokai per 90 %) yra palankios nuomonės, kurių daugumą komiteto nariai priėmė vieningai arba bendru sutarimu; vargu ar yra nepalankių nuomonių, o atvejų, kai nuomonė nepateikta, yra palyginti nedaug.

Reglamentu (ES) Nr. 182/2011 nustatyta visapusiška ir išsami Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais teisinė sistema. Užbaigus derybas dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 5 numatytas institucijų įsipareigojimas Sąjungos teisės aktuose nenustatyti procedūrinių reikalavimų, kuriais būtų keičiami Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatyti kontrolės mechanizmai 6 .

Komunikate dėl geresnio reglamentavimo 7 Komisija įsipareigojo imtis keleto priemonių, skirtų pagerinti mechanizmams, kuriais siekiama atidžiau klausytis piliečių ir suinteresuotųjų subjektų, ir kiekviename politikos formavimo proceso etape būti atvira jų grįžtamajam ryšiui. Kalbant apie įgyvendinimo aktus, Komisija įsipareigojo svarbius įgyvendinimo aktus, dėl kurių turi būti gauta komiteto nuomonė, keturias savaites skelbti viešai – taip sudaromos sąlygos suinteresuotiesiems subjektams iki valstybių narių balsavimo atitinkamame komitete pateikti pastabų. Dėl to procedūros etape iki balsavimo komitete dėl įgyvendinimo akto gerokai padidės skaidrumas.

3. Pagrindiniai pakeitimai

3.1. Komiteto procedūrų skaičiaus sumažinimas

Vienas iš Reglamento (ES) Nr. 182/2011 tikslų – supaprastinti sistemą sumažinant komiteto procedūrų skaičių. Senosios reguliavimo ir valdymo procedūros pakeistos nagrinėjimo procedūra, tačiau patariamoji procedūra nepanaikinta. Procedūrų skaičiaus sumažinimas nesukėlė ypatingų problemų.

3.2. Apeliacinio komiteto įsteigimas

Viena iš Reglamentu (ES) Nr. 182/2011 įdiegtų naujovių – apeliacinis komitetas. Jis įsteigtas siekiant sukurti antrojo lygmens subjektą, kuris nagrinėtų klausimus, dėl kurių nebuvo įmanoma susitarti komitete. Kreipimasis į apeliacinį komitetą yra gana išimtinis procedūros etapas. Tuo atveju, kai komiteto nuomonė yra nepalanki arba kai jam nepateikus nuomonės negalima priimti akto 8 , problemą spręsti galima pasitelkus apeliacinį komitetą, jei manytina, kad įgyvendinimo aktą priimti būtina.

2011 m. kovo 29 d. apeliacinis komitetas priėmė savo darbo tvarkos taisykles. Komisija jau atliko pirmą darbo tvarkos taisyklių praktinio veikimo vertinimą pagal jų 14 straipsnį (nuostatą dėl peržiūros). Šios peržiūros rezultatai nurodyti 2013 m. metinėje ataskaitoje dėl komitetų darbo 9 .

2 lentelė. Komiteto procedūros registro ir metinių ataskaitų duomenys

Iki šiol apeliacinio komiteto posėdžiai paprastai būdavo rengiami dėl vienos politikos srities, t. y. sveikatos ir vartotojų apsaugos, o konkrečiau – dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ir augalų apsaugos produktų. Šiais atvejais apeliacinis komitetas iki šiol yra patvirtinęs komiteto sprendimus nepateikti nuomonės. Išsami genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų srities sprendimų priėmimo proceso analizė pateikta Komisijos komunikate „Sprendimų dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priėmimo proceso peržiūra“ 10 .

Apskritai, į apeliacinį komitetą kreiptasi palyginti dažniau, nei anksčiau būdavo kreipiamasi į Tarybą; dabar, remiantis nauja institucine struktūra, į ją kreiptis nebegalima. Į Tarybą būdavo kreipiamasi dėl tose pačiose politikos srityse priimamų aktų, o jos sprendimai būdavo panašūs. Kalbant apie praktinį aspektą, iš patirties matyti, kad iki šiol beveik visais atvejais valstybėms narėms atstovaudavo jų nuolatinės atstovybės.

3.3. Komisijai suteiktas lankstumas priimti aktą tuo atveju, kai nuomonė nepateikta (nagrinėjimo procedūra)

Reglamentu (ES) Nr. 182/2011 Komisijai suteikta daugiau lankstumo tais atvejais, kai pagal nagrinėjimo procedūrą balsuojant komitete už ar prieš projektą nesusidaro kvalifikuotos balsų daugumos (toliau – nuomonė nepateikta). Anksčiau tiek pagal valdymo, tiek pagal reguliavimo procedūrą buvo numatyta, kad tais atvejais, kai komitetui nepateikus nuomonės Taryba nesiima veiksmų, Komisija priemonę turi priimti. Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatyta, kad komitetui arba apeliaciniam komitetui nepateikus nuomonės Komisija priemonę gali priimti. Nustatyta daugiau lankstumo siekiant suteikti galimybę Komisijai persvarstyti priemonių projektus ir pasirinkti, ar nuspręsti juos priimti, ar komitetui pateikti iš dalies pakeistus projektus, atsižvelgiant į, inter alia, komitete pareikštą poziciją.

Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalyje išvardytos kelios tokio didesnio lankstumo išimtys, taikomos, jei tam tikros politikos srities (mokesčių, finansinių paslaugų, sveikatos apsaugos, žmonių saugos arba gyvūnų ar augalų apsaugos užtikrinimo arba galutinių daugiašalių apsaugos priemonių) pagrindiniame teisės akte nustatyta, jog įgyvendinimo akto projektas negali būti priimtas, jeigu komitetas nepateikė nuomonės (nuostata dėl nuomonės nepateikimo) arba jeigu tam projektui prieštaraujama paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma. Šiais atvejais Komisija projekto priimti negali. Vis dėlto, jei manoma, kad įgyvendinimo aktas yra būtinas, pirmininkas gali komitetui pateikti iš dalies pakeistą įgyvendinimo aktą arba dėl to akto kreiptis į apeliacinį komitetą. Nuostatos dėl nuomonės nepateikimo įtraukimas į pagrindinį teisės aktą turi atitikti konkrečius poreikius ir teisės aktų leidėjas turi jį pagrįsti. Nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija, reaguodama į tai, kad teisės aktų leidėjas įtraukė tokias nuostatas į pagrindinius teisės aktus nepateikdamas tokio įtraukimo motyvų, šiuo klausimu yra padariusi apie 30 pareiškimų. Tačiau iki šiol daugeliu atvejų dėl nuomonės nepateikimo faktiškai balsuota tose srityse, kurios jau patenka į 5 straipsnio 4 dalyje nurodytas konkrečias politikos sritis ir kuriose Komisija negali priimti akto nesikreipdama į apeliacinį komitetą, arba tose srityse (visų pirma muitų, žemės ūkio, vystomojo bendradarbiavimo ir prekybos), kuriose netaikoma nė viena iš trijų išimčių ir Komisija niekaip negalėtų priimti akto nesikreipusi į apeliacinį komitetą.

3 lentelė. Komiteto procedūros registro duomenys (išskyrus apeliacinį komitetą). Šie duomenys gali skirtis nuo metinėje ataskaitoje pateiktų duomenų.

Iš pirmiau pateiktų duomenų matyti, kad Komisija nedažnai naudojasi galimybe nepriimti akto tais atvejais, kai nuomonė nepateikta. Praktikoje Komisijos lankstumas yra gerokai mažesnis tais atvejais, kurie yra susiję su leidimų išdavimu produktams ar medžiagoms, pavyzdžiui, genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų srityje, nes ji turi priimti sprendimą (kuriuo leidžiama arba draudžiama pateikti produktą ar medžiagą rinkai) per pagrįstą terminą. Ji negali nepriimti pozicijos. Šiais atvejais Komisija taip pat negali priimti akto projekto, jei komitetas nepateikė nuomonės; tam, kad aktas būtų priimtas, pirmiausia dėl jo projekto ji turi kreiptis į apeliacinį komitetą. Tai iš dalies paaiškina, kodėl daugiausia apeliacinio komiteto posėdžių vyko dėl šios politikos srities klausimų. Kad atsižvelgtų į ypatingą padėtį genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų srityje, remdamasi rastu sprendimu dėl leidimų auginti GMO, 2015 m. balandžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą 11 dėl teisėkūros sistemos pakeitimų. Nors leidimų išdavimo procesas išlieka nepakitęs, pasiūlyme numatyta, kad valstybės narės savo teritorijoje gali apriboti arba uždrausti genetiškai modifikuoto maisto arba pašarų naudojimą. Šios galimybės taikymas turi būti pagrįstas kitais motyvais nei susiję su rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, nes šie klausimai sprendžiami ES lygmeniu.

Komisijai naudingas naujai suteiktas lankstumas sprendžiant, ar priimti įgyvendinimo akto projektą tuo atveju, jei komitetas nepateikė nuomonės. Net jei iki šiol juo pasinaudota tik keliais atvejais 12 , jis suteikė galimybę Komisijai iš naujo įvertinti priemonės projektą po balsavimo, kai iš diskusijų komitete rezultatų matyti, kad projektui komitete nebuvo pritarta kuo platesniu mastu.

3.4. Procedūros pasirinkimo kriterijai

Reglamente (ES) Nr. 182/2011 išdėstyti procedūros pasirinkimo kriterijai. 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta keletas atvejų, kada paprastai preziumuojama, jog taikoma nagrinėjimo procedūra. Iš esmės visais atvejais, kai netaikoma nagrinėjimo procedūra, taikoma patariamoji procedūra. Nagrinėjimo procedūros pasirinkimo kriterijai yra tokie patys kaip ir tie, kurie numatyti 1999 m. Sprendime dėl komiteto procedūros. Apskritai panašu, kad procedūros pasirinkimas nėra prieštaringai vertinamas klausimas. Vienintelė įsidėmėtina išimtis – tai atvejis, kai Taikinimo komitete buvo diskutuojama daugiausia dėl procedūros (susijusios su makrofinansinės pagalbos teikimu Gruzijai 13 ) pasirinkimo.

4 lentelė. Komiteto procedūros registro duomenys. Šie duomenys gali skirtis nuo metinėje ataskaitoje pateiktų duomenų.

Akivaizdu, kad daugeliu atvejų taikytina nagrinėjimo procedūra ir tik apie 10 % nuomonių priimama laikantis patariamosios procedūros. Tai aiškiai rodo atotrūkį tarp valdymo bei reguliavimo procedūrų ir patariamosios procedūros pagal ankstesnę tvarką.

3.5. Europos Parlamentui ir Tarybai suteikta teisė tikrinti tais atvejais, kai pagrindiniai teisės aktai priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą

Abi teisėkūros institucijos turi būti per Komiteto procedūros registrą tinkamai ir nuolat informuojamos apie komiteto posėdžius. Teisėkūros institucijos turi teisę tikrinti įgyvendinimo aktų projektus, grindžiamus aktais, priimtais pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Tai reiškia, kad bet kuriame procedūros etape jos gali nurodyti Komisijai, kad projektas viršija pagal pagrindinį teisės aktą suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus. Tokiu atveju Komisija turi peržiūrėti projektą ir pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai, ar ji ketina jį toliau teikti, iš dalies keisti, ar atsiimti.

Du pagrindiniai skirtumai, palyginti su ankstesne padėtimi, yra tie, kad nebėra nustatyto tikrinimo termino ir kad dabar teisę tikrinti turi ir Taryba. Panaikinus vieno mėnesio trukmės sustabdymo laikotarpį padidėjo veiksmingumas ir nekilo jokių problemų, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad praktikoje vidutinis laikotarpis nuo balsavimo komitete iki įgyvendinimo akto priėmimo yra 30–50 dienų (taigi bet kokiu atveju ilgesnis nei anksčiau buvęs vieno mėnesio terminas). Taryba teise tikrinti nėra pasinaudojusi, o iki 2016 m. sausio mėn. pabaigos Europos Parlamentas ja pasinaudojo tik 4 kartus 14 . Vienu iš šių atvejų Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją 15 po to, kai įgyvendinimo aktas buvo priimtas; rezoliucijoje buvo kritikuojamas trumpas laikotarpis nuo akto perdavimo komitetui iki jo priėmimo.

3.6. Specialūs procedūriniai reikalavimai prekybos apsaugos priemonėms (antidempingo ir kompensacinėms priemonėms)

Palyginti su ankstesne sistema, naujas dalykas yra tai, kad dabar prekybos apsaugos priemonės (antidempingo ir kompensacinės priemonės) taip pat pateikiamos komiteto kontrolei, nors ir taikomos specialios apsaugos priemonės. Pirma, tais atvejais, kai dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių komitetas nepateikia nuomonės ir paprasta balsų dauguma prieštarauja įgyvendinimo akto projektui, turi būti kreiptasi į apeliacinį komitetą. Be to, numatytas konsultavimosi su valstybėmis narėmis procesas ir nustatyti konkretūs trumpesni terminai. Antra, nustatytos specialios apeliacinio komiteto stadijoje taikytinos taisyklės, pagal kurias, nesant palankios nuomonės, Komisija negali priimti galutinių daugiašalių apsaugos priemonių.

Praktikoje iki įsigaliojant šiems pakeitimams turėjo būti pritaikyti atitinkami prekybos srities teisės aktai, kad šios srities sprendimai būtų priimami laikantis valstybių narių atliekamos Komisijos įgyvendinimo aktų kontrolės procedūros. Anksčiau tokios tvarkos nebuvo, todėl Reglamente (ES) Nr. 182/2011 išdėstytos nuostatos dėl suderinimo dar negalėjo būti taikomos. Taigi Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 buvo pradėtas taikyti tik 2014 m. sausio mėn. priėmus atitinkamą teisės aktą dėl suderinimo 16 . Todėl turima dar palyginti nedaug specialiųjų nuostatų taikymo patirties, o įgyta patirtis yra susijusi tik su vieno komiteto – Prekybos apsaugos priemonių komiteto (C 44100) – veikla.

5 lentelė. Metinių ataskaitų* ir Komiteto procedūros registro duomenys. Bendras komitetų pateiktų palankių nuomonių skaičius gali skirtis nuo Komisijos priimtų aktų skaičiaus, jei nuomonė pateikta vienais metais, o aktai priimti kitais metais.

Iki šiol nebuvo taip, kad tais atvejais, kai nuomonė nepateikta, paprasta balsų dauguma būtų nuspręsta nepritarti įgyvendinimo akto projektui, todėl atvejų, kai kreiptasi į apeliacinį komitetą, nebuvo.

3.7. Specialios procedūros

Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnyje Komisijai numatyta galimybė, jei tai nustatyta pagrindiniame teisės akte, dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių priimti įgyvendinimo aktą jo pirmiau nepateikus komitetui. Komiteto nuomonė gaunama vėliau, o jei nagrinėjimo procedūros atveju komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija turi aktą panaikinti. Specialios taisyklės taikomos laikinosioms antidempingo ir kompensacinėms priemonėms. Komisija šią procedūrą taikė vos keliais atvejais, pirmiausia prekybos apsaugos priemonių srityje pagal patariamąją procedūrą.

7 straipsnyje išdėstyta kita nuostata, kuria, siekiant išvengti didelio žemės ūkio srities rinkų sutrikdymo arba Sąjungos finansiniams interesams kylančios rizikos, numatyta galimybė priimti aktus nepaisant nepalankios nuomonės arba kai nuomonė nepateikta. Iki šiol nebuvo poreikio taikyti šią procedūrą.

3.8. Galiojančio acquis suderinimas su naujomis procedūromis

Reglamento (ES) Nr. 182/2011 13 straipsnyje nustatyta, kad visos nuorodos į esamas komiteto procedūras, išskyrus reguliavimo procedūrą su tikrinimu, automatiškai suderinamos su naujosiomis procedūromis. Šis automatinis suderinimas užtikrino sklandų perėjimą prie naujos sistemos. Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nenumatytas galiojančių teisėkūros aktų, kuriuose šiuo metu yra nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, automatinis suderinimas. Komisija įsipareigojo peržiūrėti su šia procedūra susijusias nuostatas, kad, laikydamasi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo išdėstytų kriterijų, per tinkamą laiką jas pritaikytų (pareiškimas šiuo klausimu paskelbtas Oficialiajame leidinyje kartu su Reglamentu dėl komiteto procedūros 17 ). Vykdydama šį įsipareigojimą, 2013 m. Komisija pateikė tris teisėkūros pasiūlymus dėl horizontaliojo suderinimo 18 . Sustojus tarpinstitucinėms deryboms dėl šių pasiūlymų, Komisija juos atšaukė 19 , kaip buvo nurodžiusi 2015 m. darbo programoje 20 . Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 21 Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros aktų, kuriuose tebėra nuorodų į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimo. Kol pasiūlymas nepateiktas, nemažai priemonių vis dar priimama pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu (žr. 1 lentelę) 22 . Pereinamuoju laikotarpiu kiekviename Komisijos teikiamame pasiūlyme dėl konkretaus teisėkūros akto, kuriame daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, esminių nuostatų pakeitimų taip pat pateikiamas nuostatų, kuriose daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimas su naująja tvarka.

4. Išvados

Per pastaruosius penkerius metus Reglamentu (ES) Nr. 182/2011 Komisijai suteikta galimybė veiksmingai naudotis įgyvendinimo įgaliojimais, valstybėms narėms vykdant kontrolę. Galiojanti sistema sudaro sąlygas veiksmingam ir konstruktyviam Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimui. Komisija nenustatė problemų, dėl kurių šiuo metu būtų reikalinga ar pagrįsta teikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011. Komisija prašo Europos Parlamento ir Tarybos susipažinti su šia ataskaita.

(1)

     2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13–18).

(2)

     OL C 206, 2011 7 12, p. 11.

(3)

     Su metinėmis ataskaitomis dėl komitetų darbo galima susipažinti adresu http://ec.europa.eu/transparency/regcomitology/index.cfm?do=Report.Report .

(4)

     Žr. Reglamento (ES) Nr. 182/2011 12 straipsnį.

(5)

     Pagal COM(2015) 216 final.

(6)

     Tikimasi, kad, artimiausiu laiku Europos Parlamentui oficialiai patvirtinus Tarpinstitucinį susitarimą, jį pasirašys visos trys institucijos.

(7)

     COM(2015) 215, 2015 m. gegužės 19 d.

(8)

     Atvejai, kai nepateikus nuomonės negalima priimti akto, išvardyti Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalyje; t. y. kai mokesčių, finansinių paslaugų, sveikatos apsaugos, žmonių saugos arba gyvūnų ar augalų apsaugos užtikrinimo arba galutinių daugiašalių apsaugos priemonių srities pagrindiniame teisės akte nustatyta, jog įgyvendinimo akto projektas negali būti priimtas, jeigu komitetas nepateikė nuomonės arba jeigu tam projektui prieštaraujama paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma.

(9)

     COM(2014) 572 final.

(10)

     COM(2015) 176 final.

(11)

     Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose (COM(2015) 177 final).

(12)

     Vienas iš jų – dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 29/2012 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų, projekto, kurio Komisija nusprendė nepriimti.

(13)

     2010/0390 (COD).

(14)

     P7_TA(2014)0096, P8_TA(2015)0409, P8_TA-PROV(2015)0456 ir P8_TA-PROV(2015)0455.

(15)

     P7_TA(2014)0096.

(16)

     2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 37/2014, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai dėl tam tikrų priemonių priėmimo procedūrų (OL L 18, 2014 1 21, p. 1–51).

(17)

     OL L 55, 2011 2 28, p. 19.

(18)

     COM(2013) 451 final, COM(2013) 452 final ir COM(2013) 751 final.

(19)

     (2015/C 80/08), OL C 80, 2015 2 7, p. 17.

(20)

     COM(2014) 910 final.

(21)

Žr. 6 išnašą.

(22)

     Palaipsniui derinama apie 160 pagrindinių teisės aktų, kurie nesuderinti su reguliavimo procedūra su tikrinimu (daugiausia pagrindiniai teisės aktai, kurie iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo nebuvo priimti pagal bendro sprendimo procedūrą); išskyrus kelias išimtis, šis procesas užbaigtas.