20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/51

Pranešėjas:

Denis MEYNENT

1.1

EESRK apgailestauja, kad nagrinėjamame komunikate Komisija išdėstė tam tikras gaires, tačiau nepateikė konkretesnių pasiūlymų ir neišreiškė savo nuomonės, o tai trukdo tinkamai organizuoti diskusiją.

1.2

Autorių teisės toliau yra viena pagrindinių priemonių, sauganti kūrinių autorius ir dalyvius, populiarinančius kūrinius bei pasirodymus tarpusavyje susietuose skaitmeniniuose tinkluose, ir teisingai jiems atlyginanti.

1.3

Komitetas ragina skubiai ratifikuoti Marakešo sutartį; pirmenybė turėtų būti teikiama švietimo, mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos sričių išimtims; Komitetas taip pat pasisako už nenustatytų autoriaus teisių kūrinių skaitmeninimą.

1.4

EESRK mano, kad galima ir pageidautina ES lygmeniu suvienodinti kopijavimo asmeniniam naudojimui taisykles. Logiška, kad didžioji dalis išteklių, gaunamų iš asmeniniam naudojimui taikomo mokesčio, turėtų būti skirta finansuoti literatūrinę ir meninę kūrybą, kultūrų įvairovės didinimą ir, pavyzdžiui, švietimą ir mokslinius tyrimus.

1.5

EESRK ragina nustatyti teisinį pagrindą, kuris sudarytų palankias sąlygas kurti autorių teisėmis saugomus kūrinius ir skatintų į kuriamą bendros Europos rinkos struktūrą įtraukti naujo pavyzdžio licencijas ir naujus verslo modelius, kartu išsaugant autorių ir kūrėjų laisvę sudaryti sutartis ir teisę visapusiškai pasinaudoti savo kūrybos vaisiais.

1.6

EESRK mano, kad reglamentas yra tinkamiausia bendros skaitmeninės rinkos kūrimo priemonė; taip pat reikėtų sustiprinti esamas teisės nuostatas.

1.7

EESRK ragina Komisiją atlikti tyrimus ir išsamiau ištirti su nemokamomis licencijomis siejamus verslo modelius, jų esamą ir potencialią ekonominę svarbą, pajamas ir darbo vietas, kurias jie galėtų sukurti įvairiose srityse, bei galimus teisinius pasiūlymus, kurie būtų naudojami populiarinant ir taikant šiuos modelius.

1.8

EESRK mano, kad Europos kultūrų įvairovė yra svarbi europinės tapatybės dalis ir kad valstybėse narėse ji turėtų būti skatinama bei remiama.

1.9

Kovojant su autorių teisių pažeidimais reikia visų pirma užkirsti kelią komercinio masto pažeidimams ir už juos bausti; siekiant šio tikslo būtina, kad valstybių narių teisėsaugos ir teisminės institucijos bendradarbiautų ir keistųsi informacija.

1.10

Reikia spręsti vertės perdavimo interneto aplinkoje problemą. Šiuo metu esama padėtimi naudojasi subjektai, save vadinantys tarpininkais, vengiantys kūrėjų sutikimo ir atlygio jiems.

2.1

Nagrinėjamu veiksmų planu siekiama sumoderninti ES autorių teisių taisykles. Savo komunikate Komisija nurodė pagrindinius dalykus, kurių reikia siekiant konkrečiai įdiegti jos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją: užtikrinti didesnes galimybes pasiekti turinį visoje ES, nustatyti autorių teisių išimtis, sukurti teisingesnę rinką ir kovoti su komerciniu piratavimu, tuo pačiu metu skatinant ilguoju laikotarpiu suvienodinti autorių teises.

2.2

Komunikate pateiktas pasiūlymas priimti reglamentą dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo užtikrinimo vidaus rinkoje (1), kuris turėtų tapti nauju Europos vartotojų teisės aktu ir būtų pradėtas įgyvendinti 2017 m., kai Sąjungoje bus panaikinti tarptinklinio ryšio (angl. „roaming“) mokesčiai.

3.1

Tarp Europos valstybių yra labai nedaug skaitmeninio turinio judėjimo (viso 4 %), didžioji dalis skaitmeninių paslaugų teikiama JAV, o likusi veikla vyksta valstybių viduje. Kol kas ES bendroji skaitmeninė rinka labai silpnai išvystyta. Vis dar yra kliūčių, trukdančių plėtoti daugelio valstybių pasienio regionuose gyvenančių gausių Europos kalbinių mažumų kultūrinius mainus.

3.2

Savo programoje „Nauja pradžia Europai“ (2) Komisijos pirmininkas prioritetu pripažino didelės skaitmeninės rinkos, į kurią be tautinės diskriminacijos įsijungtų visos ES valstybės narės, kūrimą.

3.3

Autorių teisės yra kūrimo ir kūrėjų, autorių, atlikėjų ir kitų teisių turėtojų atlygio bei apskritai kultūros ir kūrybos veiklos ir pramonės ekosistemos teisinis pagrindas. Autorių teisės – tai teritorinės teisės, kurios valstybėse narėse skiriasi. Pagal jas autorių teisių turėtojams visur suteikiamos išimtinės ir materialinės teisės, o pajamas jie gauna ne tik iš parduodamų licencijų, bet ir tuo atveju, kai paprasčiausiai yra galimybė, jog licencijos pirkėjas nukopijuos kūrinį į kitas laikmenas arba perduos jį trečiajam asmeniui, nesant net pareigos įrodyti, kad kopija iš tiesų buvo padaryta (apmokestinamos privačios kopijos ir tuščios laikmenos, kurios gali būti naudojamos neteisėtoms kopijoms daryti); kai kuriose valstybėse netgi numatyta baudžiamoji atsakomybė už vis dėlto nepiktavališkus ir sąžiningus naudotojų veiksmus, tuo tarpu kitose valstybėse tokie veiksmai yra leidžiami.

3.4

Visose valstybėse autorių teisėms taikomos minimalios išimtys ir apribojimai. Autorių teisės, sukurtos popierinės spaudos laikais ir taikytos tuometinėms technologijoms, visų pirma knygų leidybai, o vėliau – laikraščių ir žurnalų spaudai bei muzikos kūriniams, nevisiškai atitinka nuolat kintančią skaitmeninę ir didelės spartos tarpusavyje susietų tinklų pažangą, todėl jas būtina tobulinti. Kitose srityse, pavyzdžiui, naudojantis naujais būdais įsigyti muzikos bei garso ir vaizdo kūrinių, teisių valdymas yra dar sudėtingesnis dėl suskaidyto repertuaro. Šią problemą reikėtų spręsti naujojoje direktyvoje dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo (3). Nuo vaškinių diskų pereinant prie DVD, pokyčiai buvo nedideli, ypač kūrinių platinimo arba skolinimo srityje. Naujosios technologijos visiškai pakeitė šį modelį, ir beveik visos diskų bei DVD parduotuvės buvo uždarytos, nes atsirado naujos platinimo formos arba skaitmeninių kūrinių prieiga internete. Tą patį galima pasakyti apie kiną, televiziją ir visus menus, kurių kūriniai gali būti skelbiami internete.

3.5

Kadangi taikytinos teisės nuostatos smarkiai nepakito, negalima visapusiškai pasinaudoti visomis materialiųjų ir nematerialiųjų kūrinių skaitmeninimo bei platinimo galimybėmis, nes internetas vystosi labai sparčiai ir apima visas sritis.

4.1

EESRK apgailestauja, kad nagrinėjamame komunikate Komisija išdėstė tam tikras gaires, tačiau nepateikė konkretesnių pasiūlymų ir neišreiškė savo nuomonės, o tai trukdo tinkamai organizuoti diskusiją.

4.2

2006 m. spalio 26 d. nuomonėje (4) EESRK ragino Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima sukurti ir apsaugoti nemokamas licencijas, kaip antai techniniams dokumentams taikomą LGPL ar literatūros ir meno kūriniams taikomą Creative Commons licenciją. Tačiau nepaisant šio klausimo svarbos – labai didelė dalis serverių ūkių visame pasaulyje veikia pagal nemokamas licencijas, kaip antai GNU/Linux sistemai skirtas Debian arba GPL – tenka konstatuoti, kad iki šiol Komisija šioje srityje nepateikė nė vieno pasiūlymo.

4.3

Tai daro neigiamą poveikį tarpvalstybinių duomenų ir paslaugų judėjimui bendroje Europos rinkoje. Creative Commons licencija ir viešoji sritis iš tikrųjų yra naujos universalios erdvės, kurių atsiradimą lėmė skaitmeninimas ir tarpusavyje susietas tinklas, tačiau dėl teisės susiskaidymo kyla tiek pat sunkumų, kiek pasienio kliūčių tarpvalstybinei prekybai.

4.4

Teisė turi padėti autoriams bei kūrėjams ir naudotojams pasinaudoti neįtikėtinai didelėmis interneto galimybėmis, o ne juos riboti ir varžyti. ES teisės aktai turėtų padėti pašalinti kuo daugiau tarpvalstybiniams mainams trukdančių kliūčių, susijusių su tautinių mažumų kalbomis Europos Sąjungoje, ir suteikti lengvesnę prieigą prie paslaugų ir kūrinių.

4.5

Užuot baiminęsi dėl tokių pokyčių, teisių savininkai veikiau turėtų pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis. „Laisva“ savaime nereiškia „nemokama“: pavyzdžiui, diegiant atvirojo kodo programinę įrangą galima rinktis kitokį verslo modelį, kuris grindžiamas paslauga ir padeda kurti darbo vietas, skirtingai nuo tam tikros dabartinės praktikos, kai pirmenybė teikiama savininko pajamoms ir teisinei apsaugai.

4.6

EESRK dar kartą ragina Komisiją atlikti tyrimus ir išsamiau ištirti verslo modelius, susijusius su nemokamomis licencijomis, jų esamą ir potencialią ekonominę svarbą, pajamas ir darbo vietas, kurias jie galėtų sukurti įvairiose srityse, bei galimus teisinius pasiūlymus, kurie būtų naudojami populiarinant ir taikant šiuos modelius.

4.7

Patirtis, kai internete pagal nemokamas licencijas skelbiamos mokslinės publikacijos, viešosiomis subsidijomis paremtų mokslinių tyrimų ataskaitos, universitetinių paskaitų kursai (siekiant kompensuoti neproporcingą aukštojo mokslo kainą kai kuriose valstybėse), pavyzdžiui, visos MIT paskaitos, nusipelno didelio dėmesio ir turi būti ištirta siekiant galbūt pritaikyti ją ES (atviruose masinio nuotolinio mokymo kursuose MOOC). Žvelgiant iš šios perspektyvos, aukštasis mokslas ir kultūra yra bendras turtas, sudarantis palankias sąlygas kurti žinių visuomenę, kurią mes norime ugdyti ES.

4.8

Gamybos būdai keičiasi ir tarpusavyje susietuose tinkluose platinamas nematerialusis turtas bei paslaugos yra naujas ekonominio vystymosi ir darbo vietų bei novatoriškų įmonių kūrimo orientyras. Keičiasi vartojimo būdai ir sparčiai plinta nauji metodai, tačiau reikia pripažinti, kad nepaisant šio fakto vis dar nėra esamus nematerialiųjų paslaugų tiekėjus siejančios bendros ES rinkos. Tai visų pirma lemia skirtingi valstybių narių prioritetai ir kultūrinė praktika, kalba, kuria kalba vartotojai, ir autorių teisių susiskaidymas, kuris nepalengvina Europos rinkos plėtros bei daugiateritorių arba europinių licencijų kūrimo.

4.9

EESRK ragina nustatyti teisinį pagrindą, kuris sudarytų palankias sąlygas kurti autorių teisėmis saugomus kūrinius ir skatintų į kuriamą bendros Europos rinkos struktūrą įtraukti naujo pavyzdžio licencijas ir naujus verslo modelius, kartu išsaugant autorių ir kūrėjų laisvę sudaryti sutartis ir teisę visapusiškai pasinaudoti savo kūrybos vaisiais. Šie nauji modeliai gali būti plėtojami lygiagrečiai su PINO sutartyse pateiktais modeliais. Šis klausimas turėtų tapti neatsiejama Komisijos 2015 m. gegužės mėn. paskelbtos skaitmeninės strategijos ir nagrinėjamo autorių teisių modernizavimo plano dalimi.

4.10

Kita kliūtis yra išimtys. EESRK ragina valstybes nares kuo skubiau ratifikuoti Marakešo sutartį, kurioje nustatytos akliesiems ir silpnaregiams taikomos išimtys. ES pasirašė šią sutartį, bet tam, kad ji įsigaliotų, sutartį turi ratifikuoti kiekviena valstybė narė atskirai. EESRK rekomenduoja Komisijai, vadovaujantis Europos Parlamento 2015 m. liepos 9 d. nuomone, paraginti valstybes nares kuo skubiau ratifikuoti šią svarbią sutartį, kurią sudaryti buvo labai sunku dėl konservatyvaus tam tikrų šalių požiūrio. Be to, Komitetas primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą dėti visas pastangas ratifikavimo procesui pagreitinti.

4.11

Taip pat reikia stiprinti akliesiems ar silpnaregiams prieinamų kūrinių gamybą, nes šiuo metu daugiau kaip 95 % knygų jiems neprieinamos.

4.12

Reikėtų atsižvelgti ir į kitas su skaitmenine era ir tinklais susijusias išimtis, visų pirma susijusias su viešojo sektoriaus moksliniais tyrimais, universitetinių ir viešųjų bibliotekų atliekamu viešajai sričiai priskirtų arba nenustatytų autorių teisių literatūros kūrinių skaitmeninimu, skaitmeninių knygų ir garso bei vaizdo laikmenų skolinimu, turint omenyje sparčiai augantį e. skaityklių skaičių ir didžiulę naujų laikmenų įvairovę. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurių technologijų pramonė vėl bando siekti apsaugos tam, kas jau yra viešoje erdvėje, ir riboja galimybes gauti prieigą komercinės strategijos tikslais.

4.13

Suskirstymas į geografines zonas taip pat trukdo platinti kūrinius. Jis turi poveikio visiems potencialiems naudotojams, bet visų pirma – gausioms ES kalbinėms mažumoms, kurios susidarė dėl Europos politinio ir kalbinio žemėlapio skirtumų ir yra istorinis paveldas bei XIX–XX a. karų padarinys. Dėl vis dažniau pasigirstančių populistinių ir nacionalistinių kalbų, ši problema turėtų būti skubiai sprendžiama politiniu lygmeniu. Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija plačiai ratifikuota, bet esamos kliūtys smarkiai mažina, pavyzdžiui, televizijos laidų regioninėmis kalbomis kultūrinį poveikį.

4.14

EESRK mano, kad Europos kultūrų įvairovė yra svarbi europinės tapatybės dalis ir kad valstybėse narėse ji turėtų būti skatinama bei remiama.

4.15

EESRK manymu, šie klausimai yra prioritetiniai. Komitetas ragina Komisiją atsižvelgti į jo pasiūlymus, nes jie neprieštarauja tarptautinėms sutartims dėl autorių teisių ir gali atverti naujas galimybes ES bendrai skaitmeninei rinkai kurti.

5.1

Dėl to artimiausioje ateityje prireiks pokyčių, sietinų su 2015 m. gegužės mėn. paskelbta 16 iniciatyvų strategija ir anksčiau išdėstytomis bendromis pastabomis, kuriose pateikiama nauja didelė bendro turto, sąveikumo ir tarpvalstybinių ryšių bei nemokamų licencijų populiarinimo iniciatyva. Savo nuomonėse dėl Skaitmeninių sutarčių teisės (INT/775) ir dėl Bendro vartojimo ekonomikos ir savireguliacijos (INT/779) EESRK pripažįsta autorių teisės svarbą norint tinkamai apibrėžti suinteresuotųjų subjektų teises skaitmeninių sutarčių ir dalijimosi ekonomikos klausimais.

5.2

EESRK susidomėjęs pažymi, kad Komisija aiškiai nurodė, jog autorių teises Sąjungoje reglamentuojantys teisės aktai turi būti pritaikyti, kad visi rinkos dalyviai ir piliečiai galėtų pasinaudoti šios naujos aplinkos teikiamomis galimybėmis, ir kad siekiant įveikti susiskaidymą ir trintį funkcionalioje bendroje rinkoje turi būti suvienodinta ES teisės sistema. Komitetas pritaria šiam tikslui, bet pažymi, kad Vyriausybės laikosi pozicijos, kad reikia išsaugoti teritoriškumą, nes jį laiko vienintele priemone užtikrinti kūrybos finansavimą. Esama ir kitų priemonių, ir jas reikia ištirti, tad nedera uždaryti durų bent jau tol, kol objektyviai neišnagrinėtos alternatyvos.

5.3

Komitetas netiki, kad neveiklumas ir pokyčių atsisakymas autorių teisių srityje yra suderinami su sparčiais technologijų pokyčiais bei paslaugų ir platinimo inovacijomis, neišvengiamai atsirandančiomis ir plėtojamomis vystantis internetui ir tinklams, įskaitant spartųjį ryšį. Jis pritaria Komisijos nuomonei, kad derėtų, „kur reikalinga, pritaikyti autorių teisių taisykles prie naujų technologijų realijų, kad taisyklės toliau atitiktų uždavinius“.

5.4

Išimčių, glaudžiai susijusių su mokymu, moksliniais tyrimais ir galimybe gauti žinių, yra daug ir įvairių, o ateityje gali būti dar daugiau. Išimtimi gali būti laikomi tiek atvejai, kai kūriniu, knyga ar paskaitų kursu pasiremiama tik kaip pavyzdžiu ar iliustracija, tiek (jeigu ne teisėje, tai praktikoje) atvejai, kai jie naudojami be apribojimų.

5.5

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB (5) dėl autorių teisių pateikiamas išimčių sąrašas. Galimybės praktiškai įgyvendinti šiame sąraše pateikiamus punktus ir pažanga turėtų būti svarstomos pagal dalyvaujamosios demokratijos principus siekiant pažangos formuojant individualią ir kolektyvinę nuomonę bei nuoseklaus ES išimčių, kurios turi būti tiksliai apibrėžtos siekiant lengviau pritaikyti, teisės suvienodinimo. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad išimtys mokymo, mokslinių tyrimų ir dalijimosi žiniomis srityse turi būti pripažintos prioritetinėmis; ruošiantis ateities iššūkiams taip pat reikėtų išnagrinėti kitą bendrą turtą.

5.6

EESRK mano, kad galima ir pageidautina ES lygmeniu suvienodinti kopijavimo asmeniniam naudojimui taisykles. Jis rems Komisijos veiksmus šia linkme, kurių reikėtų imtis kuo greičiau, nes nacionaliniai skirtumai yra didelė kliūtis kuriant bendrą elektroninių prekių rinką, nors jau atsirado ir naujų laikmenų. Nuoseklumas būtinas laisvam prekių, kurioms priskiriamos tokios laikmenos, judėjimui. Paskirstant iš mokesčių už laikmenas gaunamas pajamas reikėtų atsižvelgti į tai, kad dauguma šių laikmenų nėra skirtos kūrinių, kurių autorių teisės saugomos, kopijoms; dėl to logiška, kad atitinkama išteklių dalis turėtų būti skirta finansuoti kūrybai ir kultūrų įvairovės rėmimui, kaip tai daroma kai kuriose valstybėse narėse, ir, pavyzdžiui, su švietimu bei moksliniais tyrimais susijusiam bendram turtui.

5.7

Komitetas yra įsitikinęs, kad siekiant griežtai užtikrinti vartotojų lygybę, neatsižvelgiant į jų ekonominę galią, neutralumo principas turi likti vienu esminių interneto principų. Tinklo neutralumo principas yra pamatinis interneto principas, užtikrinantis, kad telekomunikacijų operatoriai laikysis vienodo požiūrio į naudotojų komunikaciją ir tiesiog perduos informaciją. Vadovaujantis šiuo principu, visi naudotojai gali naudotis tuo pačiu tinklu nepriklauso nuo jų turimų lėšų. Ši apibrėžtis ir neutralumo apsaugos nuostata turėtų būti aiškiai išdėstytos ES teisės aktuose.

5.8

Kovojant su autorių teisių pažeidimais reikia padaryti galą komercinio masto pažeidimams, dėl kurių autoriai netenka didelės dalies pajamų. Komitetas jau ne kartą išreiškė nuomonę apie problemas, kurių kyla kovojant su turto klastojimu ir visų formų autorių teisių bei gretutinių teisių pažeidimais; todėl jis pateikia nuorodų į ankstesnes savo nuomones, manydamas, kad gali visapusiškai remtis jose išdėstytomis mintimis (6).

5.9

Autorių teisės toliau yra viena pagrindinių priemonių, sauganti kūrinių autorius ir dalyvius, populiarinančius kūrinius bei pasirodymus tarpusavyje susietuose skaitmeniniuose tinkluose. Siekiant prisitaikyti prie staigių technologijų pokyčių ir inovacijų paslaugų ir platinimo srityje, reikia tobulinti ir autorių teises. Autorių teisių modernizavimas turi vykti tokioje aplinkoje, kuri padėtų užtikrinti kūrėjų ir atlikėjų teises, teisingai atlyginti jiems už kūrybines pastangas, susieti juos su kūrinių komercine sėkme ir išlaikyti aukštą kūrinių apsaugos bei finansavimo lygį. Visų pirma reikia persvarstyti su autorių teisėmis susijusių interneto platformų paslaugų teisinį statusą. Nors šiandien tai pagrindinis būdas naudotojams gauti prieigą prie turinio internete, platformų paslaugų platintojai teigia, kad tėra techniniai tarpininkai ir atsisako atlyginti turinio kūrėjams. Tai kenkia rinkos veiksmingumui, iškreipia konkurenciją ir menkina bendrą kultūros turinio internete vertę.

5.10

Jeigu būtų atsisakyta prisitaikyti prie visuotinio interneto pobūdžio, didelės spartos ir naujų vartotojų lūkesčių, intelektinių kūrinių pažangai ir platinimui naudingos autorių teisės netektų vertės. Tačiau reikės sutikti su išimtimis, kurios grindžiamos kitų suinteresuotųjų šalių, kurių socialiniai poreikiai kinta (pavyzdžiui, neįgaliųjų, studentų ar viešųjų bibliotekų), teisėmis. Tolesnius autorių ir gretutinių teisių pokyčius „europinimo“ linkme turės įgyvendinti valstybės narės, nes iš tikrųjų jos valdo pagrindinius būsimų pokyčių teisinius svertus.

5.11

EESRK mano, kad reglamentas yra tinkama teisinė priemonė kurti bendrą skaitmeninę rinką, nes aišku, kad dėl nacionalinių teisės sistemų įvairovės to padaryti praktiškai neįmanoma ir kad šią kliūtį reikės įveikti be diskriminacijos sutelkiant dialogui visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant nemokamos programinės įrangos licencijų ir turinio bei su jais susijusių naujų paslaugų ir verslo modelių atstovus. Taip pat derėtų išsamiau išnagrinėti kliūtis daugiateritorėms licencijoms ir nustatyti priemones šioms kliūtims įveikti.

5.12

Prasiveržę įvairūs interesai ir su autorių teisėmis susiję prietarai yra tokie stiprūs, kad pažangos galbūt pavyks pasiekti mažais žingsneliais, atliekant griežtą vertinimą ir ieškant proporcingų sprendimų, tačiau reikia padaryti viską, kad būtų galima iš tiesų sukurti žinių ir informacijos visuomenę, kuri vienintelė pajėgi išvesti Europą iš sąstingio ir krizės, keliančių pavojų patiems Europos idealo pagrindams. Dinamiškos rinkos socialinėje ekonomikoje pirmenybė turėtų būti teikiama bendrajam interesui, o ne tam tikriems specifiniams interesams.