52015PC0001

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams jau keletą dešimtmečių leidžiama vykdyti veiklą Prancūzijos Gvianos departamento išskirtinėje ekonominėje zonoje. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1006/2008 (Žvejybos leidimų reglamente)[1] ir, visų pirma, jo 21 straipsnyje daroma prielaida, kad leidimai žvejoti ES vandenyse trečiųjų šalių laivams išduodami su sąlyga, kad jau yra sudaryti tarptautiniai žuvininkystės susitarimai. ES tokio tarptautinio žuvininkystės susitarimo su Venesuela nėra sudariusi.

Tačiau kadangi ši žvejybos veikla yra svarbi ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais, o Taryba ir Komisija laikė, kad jos nutraukti nederėtų, pasirinktas kitas sprendimo būdas: Venesuelos žvejybos laivams teisė vykdyti veiklą ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos departamento kranto buvo suteikta Tarybos deklaracija, kuri pagal tarptautinę teisę, remiantis Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, turi teisinę galią.

Šia tarptautine priemone ne tik suteikiamos žvejybos galimybės užsienio laivams, bet ir siekiama sudaryti tarptautinį pagrindą, kuriuo remiantis žvejybos teisė būtų suteikiama taikant quid pro quo principą (pvz., reikalavimas Prancūzijos Gvianoje iškrauti tam tikrą sužvejoto kiekio dalį), o tiems laivams būtų taikomos įvairios išteklių išsaugojimo ir kontrolės priemonės (pvz., reikalavimas naudoti konkretų žvejybos įrankį, vesti laivo žurnalą ir užtikrinti stebėjimą). Pagal šį mechanizmą tam tikras skaičius žvejybos leidimų, skirtinų Prancūzijos Gvianos vandenyse veiklą vykdantiems Venesuelos laivams, nustatytas BLSK ir kvotų reglamento priede.

2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimu dėl sujungtų bylų C-103/12 ir C-165/12 (Europos Parlamentas ir Komisija prieš Tarybą) 2011 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2012/19/ES dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo Venesuelos žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje buvo panaikintas: Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino, kad sprendimai, susiję su išorės žuvininkystės susitarimų sudarymu, visiškai patenka į SESV 43 straipsnio 2 dalies taikymo sritį (ir jiems pagal SESV 218 straipsnį, t. y. 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį, taikytina sprendimams dėl susitarimų sudarymo numatyta procedūra), ir atmetė poziciją, pagal kurią tokiems sprendimams galėtų būti taikoma SESV 43 straipsnio 3 dalis.

Teisingumo Teismas paliko galioti Tarybos sprendimą, kol – per pagrįstą laikotarpį nuo Teismo sprendimo datos – įsigalios naujas sprendimas, kuris turės būti priimtas remiantis tinkamu teisiniu pagrindu. Todėl teikiamas šis pasiūlymas.

Šis pasiūlymas poveikio biudžetui neturi.

2015/0001 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Deklaracijos dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams patvirtinimo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)       su Venesuelos Bolivaro Respublikos (toliau – Venesuela) vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, besilaikantys taikytinų teisiškai privalomų Sąjungos aktų dėl žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo, jau daugelį dešimtmečių vykdo veiklą ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje;

(2)       Prancūzijos Gvianos perdirbimo pramonei yra svarbios iš tų žvejybos laivų iškraunamos sužvejotos žuvys, todėl turėtų būti užtikrintas tos veiklos tęstinumas;

(3)       2011 m. gruodžio 16 d. Taryba priėmė Tarybos sprendimą 2012/19/ES dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo Venesuelos žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje[2]; šis sprendimas buvo panaikintas 2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimu[3], tačiau liko galioti pagrįstą laikotarpį. Kad Teismui priėmus sprendimą būtų išlaikyta žvejybos teisė, būtina, kad Taryba priimtų naują sprendimą dėl Venesuelai skirtos deklaracijos, kurioje patvirtintų savo pasirengimą išduoti žvejybos leidimus ribotam skaičiui su Venesuelos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų su sąlyga, kad jie laikysis taikytinų teisiškai privalomų Sąjungos aktų; kadangi Deklaracija jau buvo pateikta, jos dar kartą pateikti nereikia,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinama Deklaracija dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams (toliau – Deklaracija), kurią Venesuelos Bolivaro Respublikai pateikia Europos Sąjunga.

Deklaracijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos

oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 286, 2008 10 29, p. 33.

[2]               OL L 6, 2012 1 10, p. 8.

[3]               Sujungtos bylos C-103/12 ir C-165/12, Europos Parlamentas ir Komisija prieš Tarybą.

PRIEDAS

Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Deklaracija dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Deklaracijos dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams patvirtinimo Europos Sąjungos vardu

1. Europos Sąjunga išduoda žvejybos leidimus ribotam skaičiui su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejoti netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančios išskirtinės ekonominės zonos dalyje, nutolusioje daugiau kaip 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, jei laikomasi šioje Deklaracijoje nurodytų sąlygų.

2. Vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse[1] 22 straipsniu, leidimus turintys su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, žvejodami 1 dalyje nurodytoje zonoje, turi laikytis Europos Sąjungos bendros žuvininkystės politikos nuostatų dėl išteklių apsaugos ir kontrolės priemonių bei kitų Europos Sąjungos nuostatų, toje zonoje reglamentuojančių žvejybos veiklą.

3. Konkrečiau, leidimus turintys žvejybos laivai, plaukiojantys su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava, turi laikytis visų susijusių Europos Sąjungos taisyklių ar reglamentų, kuriuose, inter alia, nurodomi leistini žvejoti žuvų ištekliai, didžiausias žvejybos laivų, kuriems gali būti išduoti leidimai, skaičius ir Prancūzijos Gvianos uostuose iškrautinų sužvejotų žuvų dalis.

4. Nedarant poveikio galimybei panaikinti leidimus, išduotus atskiriems žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava, dėl to, kad jie nesilaikė susijusių Europos Sąjungos taisyklių ar reglamentų, Europos Sąjunga, pateikdama vienašalę deklaraciją, gali bet kuriuo metu atšaukti šioje Deklaracijoje išreikštą konkretų įsipareigojimą suteikti žvejybos galimybes.

[1]               OL L 286, 2008 10 29, p. 33.