20.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/51

—

atsižvelgdamas į teisinį pagrindą, nustatytą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10 ir 21 straipsniuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 1, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 20, 21, 42, 47, 48 ir 52 straipsniuose, Europos žmogaus teisių konvencijoje, ypač jos 6, 8, 9, 10 ir 13 straipsniuose, ir Europos teismų saugumo, privatumo ir žodžio laisvės sričių teisminėje praktikoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje (1) (toliau – rezoliucija),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 19 d. darbo dokumentą „Tolesni veiksmai, susiję su LIBE komiteto tyrimu dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo“ (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2015 m. balandžio 21 d. rezoliuciją dėl masinio sekimo,

—

atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl tolesnių veiksmų dėl Europos Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijos dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo (O-000114/2015 – B8-0769/2015 ir O-000115/2015 – B8-0770/2015),

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi rezoliucijoje Parlamentas ragino JAV valdžios institucijas ir valstybes nares uždrausti bendro pobūdžio masinį piliečių sekimą ir didelio kiekio piliečių asmens duomenų tvarkymą, taip pat pasmerkė žvalgybos tarnybų veiksmus, apie kuriuos buvo pranešta ir kurie padarė didelę žalą ES piliečių pasitikėjimui ir jų pagrindinėms teisėms; kadangi rezoliucijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į masinio sekimo programų, apie kurias buvo pranešta, pajėgumus gali būti, kad esama kitų motyvų, pavyzdžiui, politinio ir ekonominio šnipinėjimo;

B.

kadangi rezoliucija inicijuotas Europos skaitmeninis habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti, kuriame numatyti aštuoni konkretūs veiksmai, ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pavesta praėjus vieniems metams kreiptis į Parlamentą siekiant įvertinti, kokiu mastu buvo laikomasi rekomendacijų;

C.

kadangi 2015 m. sausio 19 d. darbo dokumente pranešta apie pokyčius po rezoliucijos priėmimo (atskleidžiama daugybė duomenų apie tai, kad įtariamo masinio elektroninio sekimo veikla tebėra vykdoma) ir apie pasiūlyto Europos skaitmeninio habeas corpus pagrindinėms teisėms skaitmeniniame amžiuje saugoti įgyvendinimo būklę (nurodoma, kad jis nesulaukė didelio institucijų, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų, kuriems siūlyta imtis veiksmų, dėmesio);

D.

kadangi rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją ir kitas ES institucijos, įstaigas, tarnybas ir agentūras pagal SESV 265 straipsnį (dėl neveikimo) imtis veiksmų, susijusių su rekomendacijomis;

E.

kadangi „Wikileaks“ neseniai atskleidė tikslingą paskutinių trijų Prancūzijos prezidentų, Prancūzijos vyriausybės ministrų ir Prancūzijos ambasadorių Jungtinėse Amerikos Valstijose ryšių sekimą; kadangi Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) pastaruosius dešimt metų vykdė šį plataus masto strateginį ir ekonominį šnipinėjimą prieš visas Prancūzijos valstybės struktūras bei didžiausias Prancūzijos įmones;

F.

kadangi specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir žodžio laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais ataskaitoje teigiama, kad šifravimas ir anonimiškumas užtikrina privatumą ir saugumą, kurie būtini norint skaitmeniniame amžiuje naudotis teise į nuomonės ir žodžio laisvę; kadangi ataskaitoje taip pat teigiama, kad šifravimo ir anonimiškumo apribojimai turi būti griežtai ribojami siekiant laikytis teisėtumo, būtinumo, proporcingumo ir pagrįstumo principo;

1.

palankiai vertina Vokietijos Bundestago, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir Brazilijos senato tyrimus, diskusijas keliuose nacionaliniuose parlamentuose ir daugelio pilietinės visuomenės veikėjų darbą, kurio dėka padidėjo bendras visuomenės informuotumas apie masinį elektroninį sekimą;

2.

ragina ES valstybes nares pripažįstant Edwardo Snowdeno kaip informatoriaus ir tarptautinio žmogaus teisių gynėjo statusą panaikinti jam pateiktus baudžiamuosius kaltinimus, suteikti jam apsaugą ir tokiu būdu užkirsti kelią trečiųjų valstybių ekstradicijai arba perdavimui;

3.

vis dėlto yra labai nusivylęs dėl to, jog daugelis valstybių narių ir ES institucijos apskritai pademonstravo abejingumą ir nenorą rimtai spręsti rezoliucijoje nurodytas problemas ir įgyvendinti joje išdėstytas konkrečias rekomendacijas, taip pat neskaidrumą Parlamento atžvilgiu ir nenorą dalyvauti su juo dialoge;

4.

yra susirūpinęs dėl pastaruoju metu priimtų kai kurių valstybių narių teisės aktų, kuriais išplečiami žvalgybos tarnybų pajėgumai sekimo srityje, be kita ko, dėl 2015 m. birželio 24 d. Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos priimto naujo žvalgybos įstatymo, kurio keletas nuostatų, Komisijos nuomone, sukelia didelių teisinių abejonių, dėl Jungtinėje Karalystėje priimto 2014 m. Duomenų saugojimo ir tyrimo įgaliojimų akto ir vėlesnio teismo sprendimo, kad tam tikri jo straipsniai neteisėti ir neturi būti toliau taikomi, taip pat dėl Nyderlanduose pateiktų pasiūlymų dėl naujų teisės aktų siekiant atnaujinti 2002 m. Žvalgybos ir saugumo aktą; pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms užtikrinti, kad jų teisės aktų sistemos ir žvalgybos tarnybų veiklai taikomi priežiūros mechanizmai dabar ir ateityje atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimus ir visus atitinkamus Sąjungos teisės aktus;

5.

palankiai vertina Vokietijos Bundestago atliktą masinio sekimo tyrimą; yra labai susirūpinęs dėl nustatyto masinio telekomunikacijų ir interneto duomenų srautų sekimo Sąjungos viduje, vykdomo Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros BND bendradarbiaujant su NSA; mano, kad tai yra lojalaus bendradarbiavimo principo, nustatyto ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas;

6.

prašo Parlamento Pirmininko paraginti Europos Tarybos generalinį sekretorių inicijuoti procedūrą pagal 52 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus prašymu kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis turi pateikti paaiškinimus dėl to, kaip jos įstatymai užtikrina veiksmingą visų šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą“;

7.

mano, kad ligšiolinė Komisijos reakcija į rezoliuciją, atsižvelgiant į nustatytus faktus, yra visiškai netinkama; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio mėn. imtis rezoliucijoje nurodytų veiksmų; pasilieka teisę pateikti ieškinį dėl neveikimo arba tam tikrus Komisijos biudžeto išteklius perkelti į rezervą, kol ji nesiims tinkamų veiksmų dėl visų rekomendacijų;

8.

pabrėžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo pripažįstama negaliojančia Direktyva 2006/24/EB dėl duomenų saugojimo, svarbą; primena, kad Teisingumo Teismas nurodė, kad šios priemonės poveikis pagrindinei teisei į privatumą turi apsiriboti tik tuo, kas yra griežtai būtina; pabrėžia tai, kad šiame sprendime pristatomas naujas aspektas, kadangi Teisingumo Teismas aiškiai nurodo konkrečią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su bendrų sekimo programų klausimu, ir dabar tie patys principai, atsiradę toje konkrečioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, veiksmingai įtraukti į ES tos pačios srities teisę; pabrėžia, kad todėl tikimasi, kad Teisingumo Teismas ateityje vertindamas kitų ES ir valstybių narių teisėkūros procedūra priimamų tos pačios bendrų sekimo programų srities aktų galiojimą pagal Pagrindinių teisių chartiją, taip pat taikys tokius pačius argumentus;

9.

palankiai vertina tai, kad neoficialiai pradėtos tarpinstitucinės derybos dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento projekto ir Taryba patvirtino bendrąjį požiūrį į Duomenų apsaugos direktyvos projektą; pakartoja, kad derybas dėl Duomenų apsaugos dokumentų rinkinio ketina užbaigti 2015 m.;

10.

primena Tarybai, kad ji, teikdama Komisijos pasiūlymų pakeitimus, yra įsipareigojusi laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos; be kita ko, pakartoja, kad suteiktos apsaugos lygis neturėtų būti žemesnis nei jau nustatytas Direktyva 95/46/EB;

11.

pabrėžia, kad tiek Duomenų apsaugos reglamentas, tiek Duomenų apsaugos direktyva būtini siekiant apsaugoti asmenų pagrindines teises ir kad dėl to abu teisės aktai turi būti laikomi rinkiniu, kuris turi būti priimtas vienu metu, siekiant užtikrinti, kad ES vykdant bet kokią duomenų tvarkymo veiklą visomis aplinkybėmis būtų suteikiama aukšto lygio apsauga; pabrėžia, kad priimant teisės aktų rinkinį turi būti pasiektas tikslas sutvirtinti asmenų teises ir apsaugą asmens duomenų tvarkymo srityje;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai buvo priimta rezoliucija, užbaigtos derybos su JAV dėl ES ir JAV pagrindų susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos juos perduodant ir tvarkant teisėsaugos tikslais (toliau – bendrasis susitarimas) ir parafuotas susitarimo projektas;

13.

palankiai vertina JAV administracijos pastangas atkurti pasitikėjimą sudarant bendrąjį susitarimą, o ypač tai, kad 2015 m. spalio 20 d. Atstovų Rūmai sėkmingai priėmė 2015 m. teisės aktą dėl teisminės teisių gynybos (angl. Judicial Redress Act), kas parodo, jog JAV žengė reikšmingus žingsnius teigiama linkme, siekdama spręsti ES susirūpinimą keliančias problemas; mano, kad nepaprastai svarbu tomis pačiomis aplinkybėmis užtikrinti tas pačias ES piliečių ar asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi ES ir perduodami į JAV, teises į veiksmingą teisminį savo teisių gynimą, vienodai traktuojant ES ir JAV piliečius; ragina JAV Senatą priimti tai užtikrinančius teisės aktus; pabrėžia, kad viena iš bendrojo susitarimo pasirašymo ir sudarymo sąlygų – teisės akto dėl teisminės teisių gynybos priėmimas JAV Kongrese;

14.

primena, kad rezoliucijoje raginama nedelsiant sustabdyti „Saugaus uosto“ sprendimo taikymą, nes sprendime nenumatyta tinkama ES piliečių asmens duomenų apsauga;

15.

primena, kad bet koks ES sudarytas tarptautinis susitarimas turi pirmenybę prieš ES antrinės teisės aktus ir todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bendrasis susitarimas neapribotų duomenų subjekto teisių ir apsaugos priemonių, taikomų duomenų perdavimui pagal ES teisę; todėl ragina Komisiją nuodugniai įvertinti, koks bus konkretus bendrojo susitarimo ryšys su ES duomenų apsaugos teisine sistema, įskaitant atitinkamai dabartinį Tarybos pamatinį sprendimą, Duomenų apsaugos direktyvą (95/46/EB) ir būsimą duomenų apsaugos direktyvą bei reglamentą, ir koks bus jo poveikis šiai sistemai; ragina Komisiją, prieš inicijuojant ratifikavimo procedūrą, pateikti Parlamentui teisinio vertinimo ataskaitą šiuo klausimu;

16.

primena, kad Komisija savo 2013 m. lapkričio 27 d. komunikate dėl „saugaus uosto“ nuostatų veikimo pateikė 13 rekomendacijų JAV, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugos lygmenį;

17.

palankiai vertina tai, kad savo 2015 m. spalio 6 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė negaliojančiu Komisijos sprendimą 2000/520/EB dėl JAV „saugaus uosto“ nuostatų pakankamumo; pabrėžia, kad šis sprendimas patvirtina ilgalaikę Parlamento poziciją dėl to, kad apsauga pagal šią priemonę nėra tinkamo lygio; ragina Komisiją nedelsiant imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visiems į JAV perduodamiems asmens duomenims būtų taikoma veiksmingo lygio apsauga, kuri iš esmės būtų lygiavertė garantuojamai Europos Sąjungoje;

18.

reiškia nepasitenkinimą tuo, kad Parlamentas negavo iš Komisijos jokio oficialaus pranešimo dėl 13 rekomendacijų įgyvendinimo padėties, nors Komisija buvo pareiškusi, jog ji tai padarys iki 2014 m. vasaros; pabrėžia, kad, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui paskelbus sprendimą pripažinti negaliojančiu Sprendimą 2000/520/EB, Komisija turi skubiai pateikti išsamią naujausią informaciją apie ligšiolines derybas ir sprendimo poveikį tolesnėms deryboms, apie kurias buvo paskelbta; ragina Komisiją nedelsiant apsvarstyti alternatyvas „Saugaus uosto“ sprendimui ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo poveikį bet kurioms kitoms priemonėms dėl asmens duomenų perdavimo JAV, taip pat iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą šiuo klausimu;

19.

ragina Komisiją įvertinti 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Schremso byloje (C-362/14) teisinį poveikį ir padarinius bet kokiems susitarimams su trečiosiomis šalimis, kuriais numatomas asmens duomenų perdavimas, kaip antai ES ir JAV susitarimas dėl Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP), susitarimai dėl keleivių duomenų įrašo (PNR), ES ir JAV bendrasis susitarimas ir kiti dokumentai pagal ES teisę, kurie yra susiję su asmens duomenų rinkimu ir apdorojimu;

20.

visapusiškai laikydamasis nuostatos, kad nacionaliniai parlamentai turi visus nacionalinių žvalgybos tarnybų priežiūros įgaliojimus, ragina visus nacionalinius parlamentus, kurie iki šiol nesiėmė atitinkamų veiksmų, nuodugniai įvertinti ir įgyvendinti tikslingą žvalgybos veiklos priežiūrą, taip pat užtikrinti, jog tokie priežiūros komitetai ar tarnybos disponuotų pakankamais ištekliais, techninėmis žiniomis ir teisinėmis priemonėmis bei prieiga prie visų aktualių dokumentų, kad jie galėtų veiksmingai ir nepriklausomai prižiūrėti žvalgybos tarnybas ir informacijos mainus su kitomis užsienio žvalgybos tarnybomis; dar kartą pareiškia savo įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais, kad užtikrintų veiksmingų priežiūros mechanizmų (be kita ko, dalijimosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir bendrų standartų) nustatymą;

21.

ketina imtis veiksmų reaguodamas į 2015 m. gegužės 28–29 d. vykusią Žvalgybos tarnybų demokratinės priežiūros Europos Sąjungoje konferenciją ir toliau dės pastangas norėdamas užtikrinti, kad būtų dalijamasi žvalgybos priežiūros geriausios praktikos pavyzdžiais glaudžiai derinant veiklą su nacionaliniais parlamentais; palankiai vertina bendras baigiamąsias šios konferencijos pirmininkų pastabas, kuriose jie išsako ketinimą po dvejų metų sušaukti kitą konferenciją;

22.

mano, kad reikėtų remti esamas priežiūros įstaigų bendradarbiavimo priemones, pavyzdžiui, Europos nacionalinių žvalgybos tarnybų kontrolės organizacijų tinklą (angl. ENNIR), ir dažniau jas pasitelkti, galbūt naudojantis Tarpparlamentinių ES informacijos mainų (angl. IPEX) platformos galimybėmis (pagal jos veikimo sritį ir techninius pajėgumus) nacionaliniams parlamentams keičiantis informacija;

23.

pakartoja savo raginimą sustabdyti Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimo galiojimą;

24.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, ES ir jos valstybėms narėms reikia, kad būtų nustatyta bendra „nacionalinio saugumo“ sąvoka; pažymi, kad, nesant aiškios sąvokos, sudaromos galimybės ES vykdomajai valdžiai ir žvalgyboms bendruomenėms savavališkai elgtis ir pažeidinėti pagrindines teises bei teisinės valstybės principą;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares teisės aktuose, pagal kuriuos leidžiama rinkti asmens duomenis ar sekti Europos Sąjungos piliečius, numatyti galiojimo pabaigos ir pratęsimo nuostatas; pabrėžia, kad tokios nuostatos yra būtinos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų reguliariai stebimas priemonės, kuria kišamasi į privatumą, būtinumas ir proporcingumas demokratinėje visuomenėje;

26.

pabrėžia, kad geri ES ir JAV santykiai tebėra itin svarbūs abiems partnerėms; atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimai apie sekimą neigiamai paveikė visuomenės paramą šiems santykiams, ir pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti pasitikėjimo atkūrimą, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę neatidėliotiną būtinybę bendradarbiauti daugeliu bendros svarbos geopolitinių klausimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia ieškoti JAV ir visos ES derybomis pasiekiamo sprendimo, kuriuo nebūtų pažeidžiamos pagrindinės teisės;

27.

palankiai vertina pastarojo meto teisėkūros ir teismo sprendimus, priimtus JAV siekiant apriboti NSA vykdomą masinį sekimą, įskaitant pasiekus dvejų rūmų ir dviejų partijų kompromisą Kongrese be jokių pakeitimų priimtą JAV Laisvės aktą ir Antrosios apygardos apeliacinio teismo (angl. Second Circuit Court of Appeals) sprendimą dėl NSA telefoninių pokalbių duomenų rinkimo programos; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad šie sprendimai daugiausia susiję su JAV piliečiais, o ES piliečių padėtis lieka nepakitusi;

28.

mano, kad priimant visus sprendimus naudoti sekimo technologijas reikėtų remtis išsamiu būtinumo ir proporcingumo įvertinimu; palankiai vertina mokslinių tyrimų projekto SURVEILLE rezultatus – pasiūlytą sekimo technologijų vertinimo metodiką atsižvelgiant į teisinius, etinius ir technologinius aspektus;

29.

pabrėžia, kad ES turėtų prisidėti prie tarptautinių standartų ir (arba) principų, suderinamų su JT tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, rengimo JT lygmeniu, kad būtų sukurta pasaulinė duomenų apsaugos sistema, pagal kurią būtų nustatyti tam tikri apribojimai, susiję su jų rinkimu nacionalinio saugumo tikslais;

30.

yra įsitikinęs, kad tik pasauliniu lygmeniu nustačius patikimas normas, galima išvengti „ginklavimosi varžybų“ sekimo srityje;

31.

palankiai vertina privataus IRT sektoriaus iniciatyvas kurti šifravimo saugumo priemones ir privatumą didinančias interneto paslaugas; skatina toliau plėtoti naudotojui patogius taikomųjų programų nustatymus, padedančius naudotojams valdyti tai, kokia informacija jie dalijasi, su kuo ir kaip; atkreipia dėmesį į tai, kad įvairios bendrovės, reaguodamos į informaciją apie masinį sekimą, informavo apie planus sudaryti galimybes taikyti ištisinį šifravimą;

32.

primena, kad pagal Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės duomenų perdavimo, saugojimo ir prieglobos paslaugų teikėjams negali nustatyti nei bendros prievolės stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą; ypač primena apie tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose bylose C-360/10 ir C-70/10 atmetė beveik visų atitinkamų paslaugų naudotojų aktyvaus stebėjimo priemones (vienoje byloje – taikomas interneto paslaugų teikėjų, kitoje – socialiniame tinkle) ir nurodė, jog draudžiama reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai vykdytų bendro pobūdžio stebėjimą;

33.

palankiai vertina tai, kad IT ir telekomunikacijų bendrovės skelbia skaidrumo pranešimus apie vyriausybių prašymus pateikti naudotojų duomenis; ragina valstybes nares paskelbti statistinius duomenis apie privačioms bendrovėms adresuotus prašymus pateikti privačius naudotojų duomenis;

34.

yra nusivylęs, kad Komisija neatsižvelgė į aiškius Parlamento raginimus laikinai sustabdyti Susitarimo dėl TFSP taikymą, nes nėra aiškios informacijos, ar pagal šį susitarimą kitos JAV valdžios institucijos, nevykdydamos TFSP, galėtų gauti prieigą prie SWIFT duomenų; ketina į tai atsižvelgti duodamas pritarimą dėl būsimų tarptautinių susitarimų;

35.

pabrėžia savo nuostatą, kad visi susitarimai, priemonės ir sprendimai dėl apsaugos priemonių tinkamumo keičiantis asmens duomenimis su trečiosiomis valstybėmis turi būti griežtai prižiūrimi ir kad Komisija kaip Sutarčių saugotoja turi nedelsdama imtis tolesnių veiksmų;

36.

palankiai vertina 2015 m. birželio 3 d. ES ir JAV Rygos pareiškimą dėl transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimo teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, kuriame šalys įsipareigojo sustiprinti ES ir JAV susitarimo dėl teisinės savitarpio pagalbos įgyvendinimą, užbaigti jo peržiūrą, kaip numatyta tame susitarime, ir rengti praktinius seminarus siekiant šiuos klausimus aptarti su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis; pabrėžia, kad susitarimai dėl teisinės savitarpio pagalbos yra priemonė, kuria remdamosi valstybių narių teisėsaugos institucijos turėtų bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares ir JAV vyriausybę laikytis pirmiau minėtų įsipareigojimų siekiant greitai užbaigti JAV ir ES susitarimo dėl teisinės savitarpio pagalbos peržiūrą;

37.

ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos informuoti Parlamentą apie nustatytus įvairių tarptautinio duomenų perdavimo priemonių trūkumus, susijusius su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų prieiga, ir apie priemones šiems trūkumams pašalinti siekiant užtikrinti būtinos ir tinkamos ES subjektų asmens duomenų, perduodamų į trečiąsias šalis, apsaugos tęstinumą;

38.

mano, kad ES piliečių pagrindinėms teisėms toliau gresia pavojus ir dedama per mažai pastangų norint užtikrinti visapusišką jų apsaugą masinio elektroninio sekimo atveju; apgailestauja dėl to, kad nepakankamai užtikrinama informatorių ir žurnalistų apsauga;

39.

apgailestauja dėl to, jog panašu, kad daugeliui masinių ir didelio masto žvalgybos programų turi poveikio taip pat ir bendrovių, kurios šias programas rengia ir vykdo, ekonominiai interesai, – taip buvo ir tuo atveju, kai buvo nutraukta NSA tikslinė „Thinthread“ programa“ ir pakeista didelio masto sekimo programa „Trailblazer“, kurios vykdymas 2001 m. perduotas bendrovei SAIC;

40.

pabrėžia, kad didelį susirūpinimą jam kelia Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto darbas interpretuojant 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencija) 32 straipsnį dėl tarpvalstybinės prieigos prie laikomų kompiuterinių duomenų gavus sutikimą arba kai jie viešai prieinami, ir nepritaria jokiam papildomo protokolo sudarymui arba gairėms, kuriais ketinama šios nuostatos taikymo sritį išplėsti už šia konvencija nustatytos tvarkos ribų: ši tvarka ir taip yra didelė teritorialumo principo išimtis, kadangi taip teisėsaugos institucijos galėtų nevaržomai per atstumą pasiekti kitose jurisdikcijose esančius serverius ir kompiuterius nesivadovaudamos susitarimais dėl teisinės savitarpio pagalbos ar kitomis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios buvo nustatytos siekiant užtikrinti pagrindines asmens teises, įskaitant jo teises į duomenų apsaugą ir tinkamą procesą; pabrėžia, kad ES naudojasi savo kompetencija elektroninių nusikaltimų srityje, todėl turėtų būti paisoma ir Komisijos, ir Parlamento prerogatyvų;

41.

apgailestauja, kad Komisija neatsakė į Parlamento prašymą atlikti tyrimą dėl išsamios Europos informatorių apsaugos programos, ir ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos pateikti komunikatą šiuo klausimu;

42.

palankiai vertina 2015 m. birželio 23 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl informatorių apsaugos gerinimo, visų pirma jos 9 punktą dėl informatorių veiklos svarbos užtikrinant, kad būtų paisoma sekimo veiklai nustatytų teisinių ribų, ir 10 punktą, kuriame ES raginama įgyvendinti informatorių apsaugos teisės aktus, kurie taip pat būtų taikomi nacionalinių saugumo ar žvalgybos tarnybų ir šioje srityje veikiančių privačių įmonių darbuotojams, ir, kiek tai įmanoma pagal nacionalinę teisę, suteikti prieglobstį informatoriams, kuriems jų šalyje gresia atsakomieji veiksmai, jei atsižvelgiant į jų atskleistą informaciją pagal Asamblėjos remiamus principus gali būti suteikiama apsauga;

43.

pabrėžia, kad masinis sekimas rimtai pažeidžia reglamentuojamųjų profesijų atstovų, įskaitant gydytojus, žurnalistus ir teisininkus, teisę į profesinį konfidencialumą; visų pirma pabrėžia ES piliečių teisę būti apsaugotiems nuo bet kokio konfidencialaus bendravimo su savo advokatais sekimo, dėl kurio būtų pažeidžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ypač jos 6, 47 ir 48 straipsniai, ir Direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą; ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos pateikti komunikatą dėl bendravimo su tam tikrų profesijų atstovais, kurie turi teisę neatskleisti profesinės paslapties, konfidencialumo apsaugos;

44.

ragina Komisiją parengti valstybėms narėms skirtas gaires, kaip bet kurią asmens duomenų rinkimo nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevencijos, nustatymo, tyrimo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas tikslais priemonę suderinti su 2014 m. balandžio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais dėl duomenų saugojimo (bylos C-293/12 ir C-594/12) ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimu dėl „Saugaus uosto“ (byla C-362/14); ypač atkreipia dėmesį į sprendimo dėl duomenų saugojimo 58 ir 59 dalis ir sprendimo dėl „Saugaus uosto“ 93 ir 94 dalis, kuriose aiškiai prašoma taikyti tikslinį, o ne visiško perėmimo (angl. full take) metodą renkant duomenis;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujausia teismų praktika ir visų pirma 2014 m. balandžio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl duomenų saugojimo aiškiai nustato teisinį reikalavimą įrodyti bet kokių priemonių, susijusių su asmens duomenų rinkimu ir naudojimu, kuriomis gali būti sutrikdyta teisė į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisė į duomenų apsaugą, būtinybę ir proporcingumą; apgailestauja, kad politiniuose svarstymuose dažnai sumenkinamas šių teisinių principų taikymas sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją užtikrinti, įgyvendinant savo geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kad visi ES teisės aktai būtų aukštos kokybės, atitiktų visus teisinius standartus ir teismų praktiką bei ES pagrindinių teisių chartiją; rekomenduoja į visų teisėsaugos ir saugumo priemonių, kurias taikant naudojami ir renkami asmens duomenys, poveikio vertinimą visada įtraukti tikrinimą dėl būtinybės ir proporcingumo;

46.

yra nusivylęs dėl to, kad Komisija nesiima veiksmų reaguodama į rezoliucijoje išdėstytas detalias rekomendacijas siekiant Europos Sąjungoje užtikrinti didesnį IT saugumą ir privatumą internete;

47.

palankiai vertina iki šiol atliktus veiksmus siekiant užtikrinti didesnį Parlamento IT saugumą, kaip nurodyta ITEC generalinio direktorato parengtame veiksmų plane dėl EP IRT saugumo; prašo toliau dėti šias pastangas ir visiškai bei nedelsiant įgyvendinti rezoliucijoje išdėstytas rekomendacijas; ragina taikyti naują požiūrį ir prireikus pakeisti teisės aktus viešųjų pirkimų srityje siekiant užtikrinti didesnį IT saugumą ES institucijose; ragina nuosavybinę programinę įrangą visose ES institucijose sistemingai keisti į audituojamą ir patikrinamą atvirąją programinę įrangą ir ateityje visose IRT viešųjų pirkimų procedūrose numatyti privalomą atvirosios programinės įrangos atrankos kriterijų bei užtikrinti efektyvų šifravimo priemonių prieinamumą;

48.

tvirtai pakartoja savo raginimą atsižvelgiant į naujų iniciatyvų, pavyzdžiui, bendrosios skaitmeninės rinkos, sistemą plėtoti Europos strategiją dėl didesnio IT nepriklausomumo ir privatumo internete, nes tai paskatins IT pramonės plėtrą ES;

49.

ketina po konferencijos „Privatumo internete apsauga didinant IT saugumą ir ES IT nepriklausomumą“, vyksiančios 2015 m. pabaigoje, pateikti papildomas rekomendacijas šioje srityje, pagrįstas neseniai atlikto STOA tyrimo dėl IT naudotojų masinio sekimo išvadomis;

50.

palankiai vertina Komisijos tikslą, kad ES taptų pavyzdine veikėja interneto valdymo srityje, ir Komisijos planuojamą įvairių subjektų dalyvavimu grindžiamą interneto valdymo modelį, kuris vėl buvo paminėtas 2014 m. balandžio mėn. Brazilijoje vykusiame pasauliniame įvairių suinteresuotųjų subjektų susitikime interneto valdymo ateities klausimais („NETmundial“); laukia tarptautinio bendradarbiavimo rezultatų šioje srityje, taip pat ir naudojantis Interneto valdymo forumu;

51.

įspėja dėl akivaizdžios tendencijos vis mažiau paisyti pagrindinės teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą – bet kokia informacija apie žmogaus elgesį laikoma galinčia būti naudinga kovojant su būsima nusikalstama veika ir tai neišvengiamai virsta masinio sekimo kultūra, kai kiekvienas pilietis laikomas galimu įtariamuoju ir nyksta visuomenės sanglauda ir pasitikėjimas;

52.

ketina atsižvelgti į išvadas, kurias padarė Pagrindinių teisių agentūra, atlikusi nuodugnų tyrimą dėl pagrindinių teisių apsaugos vykdant sekimo veiką, ypatingą dėmesį kreipiant į dabartinę asmenų teisinę padėtį, kiek tai susiję su tokios praktikos atveju jiems prieinamomis teisių gynimo priemonėmis;

53.

paveda savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui toliau stebėti pokyčius šioje srityje ir tai, kokių tolesnių veiksmų imamasi atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje išdėstytas rekomendacijas;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.