EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 11 26

COM(2015) 691 final

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI


2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita

(parengta pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 3 ir 4 straipsnius)

1.    Santrauka

Šia ataskaita pradedamas penktasis metinis makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) raundas 1 . Šia procedūra siekiama nustatyti disbalansą, kuris trukdo sklandžiam valstybių narių, euro zonos arba visos ES ekonomikos veikimui, ir paskatinti imtis tinkamų atsakomųjų politikos priemonių. MDP įgyvendinimas įtvirtintas Europos ekonominės politikos koordinavimo semestre, siekiant užtikrinti suderinamumą su pagal kitas ekonominės priežiūros priemones atlikta analize ir pateiktomis rekomendacijomis. Metinėje augimo apžvalgoje (MAA), kuri tvirtinama tuo pačiu metu kaip ši ataskaita, įvertinama Europos ekonominė ir socialinė padėtis ir visai ES nustatomi ateinančių metų plataus pobūdžio politikos prioritetai.

Ataskaitoje nurodytos valstybės narės, kurių nuodugnias apžvalgas reikėtų parengti, kad būtų galima įvertinti, ar jose susidaręs disbalansas, dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų 2 . ĮMA yra ekonominio disbalanso nustatymo priemonė, kuri skelbiama kiekvieno metinio ekonominės politikos koordinavimo ciklo pradžioje. Ji pagrįsta rodiklių, kuriems nustatytos orientacinės ribos, rezultatų suvestinės, taip pat papildomų rodiklių rinkinio ekonominiu vertinimu.

Šiais metais į pagrindinę rezultatų suvestinę įtraukti trys užimtumo rodikliai – darbo jėgos aktyvumo lygis, ilgalaikis ir jaunimo nedarbas. Rezultatų suvestinės papildymas naujais užimtumo srities kintamaisiais – konkretus Komisijos įsipareigojimo tobulinti makroekonominio disbalanso analizę vykdymo rezultatas. Tai ypač aktualu nagrinėjant socialines krizės pasekmes, taip pat dėl to, kad ilgai užsitęsęs neigiamas užimtumas ir socialiniai pokyčiai įvairiais būdais gali daryti neigiamą poveikį potencialiam BVP augimui ir kelia pavojų, kad didės makroekonominis disbalansas. Rezultatų suvestinę papildžius minėtais rodikliais, MDP paskirtis nepasikeitė – ja toliau siekiama vykdyti žalingo makroekonominio disbalanso prevenciją ir užtikrinti jo naikinimą. Jeigu nauji rodikliai viršija ribines vertes, tai savaime nereiškia, kad makrofinansinė rizika padidėjo, todėl šių rodiklių pagrindu nėra imamasi kokių nors veiksmų pagal MDP 3 .

Palyginti su Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje anksčiau nagrinėtais klausimais, šioje ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama euro zonai aktualioms problemoms. Vadovaujantis spalio 21 d. Komisijos komunikatu „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“, Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje siekiama pateikti sistemingesnę šalių disbalanso poveikio visai euro zonai analizę, taip pat nustatyti, kaip tą poveikį reikėtų mažinti suderintomis atsakomosiomis politikos priemonėmis.

Remiantis ĮMA pateikta horizontalia analize, peršasi keletas išvadų:

Susidaręs disbalansas koreguojamas sudėtingomis aplinkybėmis. Prognozuojama, kad euro zonoje pamažu vykstantis ekonomikos atsigavimas tęsis, tačiau jis tebėra silpnas ir jam gresia didesni išorės pavojai. Per pastaruosius keletą mėnesių pasaulinė prekyba labai sulėtėjo, o ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika, ypač susijusi su besiformuojančių rinkų perspektyvomis, išaugo 4 . Augimas tapo labiau priklausomas nuo vidaus paklausos šaltinių, ypač nuo labiau atsigaunančių investicijų.

ES valstybės narės toliau daro pažangą naikindamos savo disbalansą. Didelių išorės įsipareigojimų turinčiose šalyse gerokai sumažintas iki krizės buvęs didelis netvarus einamosios sąskaitos deficitas, o siekiant pažeidžiamumą sumažinti iš esmės, reikėtų išlaikyti subalansuotas arba perteklines išorės finansines pozicijas. Be to, sąnaudų konkurencingumo pokyčiai iš esmės atitiko išorės koregavimo poreikius, o įvairiuose daugumos šalių ekonomikos sektoriuose daroma pažanga vykdant balanso tvarkymo procesą.

Tačiau susirūpinimą tebekelia pažeidžiamumas, susijęs su padidėjusiu įsiskolinimo lygiu. Kelių valstybių narių privačiojo ir viešojo sektorių išorės ir vidaus įsipareigojimai tebesiekia istorines aukštumas. Jie kelia pavojų ne tik ES ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir finansiniam stabilumui, bet ir ekonomikos atsigavimui, kuris lėtėja dėl susijusio spaudimo mažinti finansinį įsiskolinimą, kad galima būtų likviduoti tuos įsipareigojimus.

Kai kuriose valstybėse narėse prognozės laikotarpiu (2015–2017 m.) išlieka didelis perteklius. Suvestiniu lygmeniu euro zonoje skelbiamas einamosios sąskaitos perteklius, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje, ir kuris, kaip numatoma, šiais metais toliau augs. Nors dėl sumažėjusių biržos prekių kainų ir euro kurso nuvertėjimo buvo pagerintas prekybos balansas, perteklių daugiausia galima paaiškinti tuo, kad euro zonos lygmeniu esama vidaus santaupų perviršio investicijų atžvilgiu.

Darbo rinkos sąlygos, kurios ilgą laiką akivaizdžiai skyrėsi, ėmė vienodėti, tačiau kai kuriose šalyse socialiniai sunkumai išlieka nepriimtino lygio, ypač tose šalyse, kurios turi naikinti makroekonominį disbalansą ir kurias paveikė skolų krizė.

Kaip nurodyta MAA, siekiant naikinti disbalansą ir kartu palaikyti ekonomikos atsigavimą, būtinas suderintas požiūris į makroekonominę politiką. Politikos veiksmų ir veiksmingų reformų įgyvendinimą, visų pirma konkurencingumo ir nemokumo srityse, ypač reikia paspartinti šalyse, kurių augimo pajėgumas ribojamas dėl išaugusio spaudimo mažinti finansinį įsiskolinimą arba dėl struktūrinių augimo kliūčių. O šalyse, turinčiose pakankamai fiskalinių galimybių, didelį einamosios sąskaitos perteklių arba patiriančiose nedidelį spaudimą mažinti finansinį įsiskolinimą, reikia skatinti vidaus paklausą ir investicijas. Atsižvelgiant į valstybių narių tarpusavio ryšius, toks politikos derinimas padėtų stabilizuoti balanso atkūrimo procesą, kuris taptų simetriškesnis, o ekonomikos atsigavimas taptų autonomiškesnis.

Išsamesnė ir visapusiškesnė ĮMA nurodytų valstybių narių analizė bus atlikta nuodugniose apžvalgose. Kaip ir per ankstesnį ciklą, nuodugnios apžvalgos bus įtrauktos į šalies ataskaitas, kurios taip pat apima papildomą Komisijos tarnybų analizę kitais struktūriniais klausimais, būtiną siekiant pagrįsti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagal ES semestrą. Rengdama nuodugnias apžvalgas, Komisija savo analizę pagrįs daug platesniu duomenų rinkiniu ir informacija ir atsižvelgs į visus susijusius statistinius duomenis, visą susijusią informaciją ir visus svarbius faktus. Kaip nustatyta teisės akte, ar yra susidaręs disbalansas arba perviršinis disbalansas, Komisija spręs remdamasi nuodugniomis apžvalgomis ir vėliau rengs atitinkamas politikos rekomendacijas kiekvienai valstybei narei 5 .

Remdamasi MDP rezultatų suvestinės ekonominiu vertinimu Komisija mano, kad būtina parengti toliau nurodytų valstybių narių nuodugnias apžvalgas, siekiant išsamiau išnagrinėti disbalanso susidarymą bei naikinimą ir su tuo susijusią riziką 6 . 

Daugumos šalių atveju nuodugnios apžvalgos būtinos todėl, kad per ankstesnį nuodugnios apžvalgos raundą jose buvo nustatytas disbalansas 7 . Remiantis nusistovėjusia praktika, nauja nuodugni apžvalga reikalinga, kad būtų galima įvertinti, ar susidaręs perviršinis disbalansas arba disbalansas panaikintas, išlieka tokio pat lygio ar didėja, kartu atkreipiant deramą dėmesį į šių valstybių narių įgyvendintų politikos veiksmų indėlį siekiant panaikinti disbalansą. Susijusios valstybės narės – Belgija, Bulgarija, Vokietija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Vengrija, Airija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Taip pat pirmą kartą bus parengtos Estijos ir Austrijos nuodugnios apžvalgos. Estijos nuodugnioje apžvalgoje bus vertinama rizika ir pažeidžiamumas, susiję su iš naujo pradėjusiu augti paklausos spaudimu. Austrijos atveju bus analizuojami su finansų sektoriumi, ypač su jo didele priklausomybe nuo užsienyje vykstančių pokyčių ir poveikiu privačiajam sektoriui teikiamiems kreditams, susiję klausimai.

Valstybių narių, kurioms teikiama finansinė parama, disbalanso priežiūra ir taisomųjų priemonių stebėsena vykdoma įgyvendinant jų paramos programas. Tai taikoma Graikijai ir Kiprui. Kaip jau buvo taikoma per ankstesnius ciklus, valstybėms narėms, kurios numato baigti joms skirtas finansinės paramos programas, Kipro padėtis pagal MDP bus įvertinta tik pasibaigus vykdomai finansinės paramos programai, kurią numatoma baigti iki 2016 m. kovo mėn.

Kitų valstybių narių atveju Komisija šiuo etapu neatliks tolesnės analizės pagal MDP. Remdamasi rezultatų suvestinės ekonominiu vertinimu, Komisija mano, kad šiuo etapu nebūtina atlikti Čekijos, Danijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Lenkijos ir Slovakijos nuodugnių apžvalgų ir tolesnės jų MDP priežiūros vykdyti nereikia. Tačiau siekiant nustatyti kylančią riziką ir imtis įvairių politikos veiksmų, kuriais būtų prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, visose valstybėse narėse būtina nuolat vykdyti atidžią priežiūrą ir koordinuoti politiką.

2.    Disbalansas, rizika ir koregavimas. Visoms šalims aktualūs klausimai

Neaiškiomis pasaulinėmis sąlygomis ekonomikos atsigavimą vis labiau lemia šalies vidaus paklausa. Iš naujausių ekonominių prognozių matyti, kad esant žemoms naftos kainoms ir itin palankiai pinigų politikai ES vyksta nuosaikus ekonomikos atsigavimas. Numatoma, kad po to, kai 2014 m. augimas siekė 1,4 proc., 2015 ir 2016 m. ekonominė veikla ES išaugs iki 1,9 ir 2,0 proc. 2014, 2015 ir 2015 m. realiojo BVP augimas euro zonoje siekia atitinkamai 0,9, 1,6 ir 1,8 proc. 8 Nors vartojimas pastaruoju metu išaugo, vidaus paklausa išlieka menka, iš dalies dėl to, kad keliose valstybėse narėse vyrauja didelis spaudimas mažinti finansinį įsiskolinimą. Tai matyti iš žemos infliacijos ir euro zonos einamosios sąskaitos pertekliaus, kuris, kaip numatoma, 2015 m. augs toliau ir dėl nuo 2014 m. vidurio mažėjančių naftos kainų bei žemesnio euro kurso. Nuo vasaros vyksta pastebimas išorės paklausos mažėjimas, o dėl geopolitinių veiksnių ir galimo didesnio nei manyta Kinijos ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos sulėtėjimo auga pasaulinės ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika 9 . Priklausomai nuo to, kokiu mastu sulėtės pasaulinės ekonomikos vystymasis, ES ekonomika gali labai nukentėti, dėl to kyla poreikis skatinti konkurencingumo didėjimą, o vidaus paklausa turi būti laikoma gyvybiškai svarbiu ekonomikos atsigavimo veiksniu.

Šiomis aplinkybėmis makroekonominis disbalansas toliau koreguojamas, tačiau aukštas įsiskolinimo lygis reiškia didelį pažeidžiamumą. ES šalyse toliau daroma pažanga naikinant išorės ir vidaus disbalansą. Didelis ir netvarus einamosios sąskaitos deficitas buvo sumažintas, visuose daugelio šalių sektoriuose daroma pažanga įgyvendinant balanso tvarkymo procesą. Be to, sąnaudų konkurencingumo pokyčiai apskritai atitinka išorės koregavimo poreikius. Tačiau išlieka didelis pažeidžiamumas, susijęs su turimais įsipareigojimais ir koregavimo kokybe. Kelių valstybių narių privačiojo ir viešojo sektorių išorės ir vidaus įsipareigojimai tebesiekia istorines aukštumas. Jie kelia pavojų ne tik ES ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir finansiniam stabilumui, bet ir ekonomikos atsigavimui, kuris lėtėja dėl susijusio spaudimo mažinti finansinį įsiskolinimą, kad galima būtų likviduoti tuos įsipareigojimus. Be to, dėl užsitęsusio didelio einamosios sąskaitos pertekliaus šalyse, kuriose poreikis mažinti finansinį įsiskolinimą palyginti nedidelis, susidaro didelis santaupų ir investicijų disbalansas, iš kurio galima spręsti, kad ištekliai skirstomi netinkamai, todėl didėja užsitęsusios ekonominės stagnacijos rizika ir gali būti apsunkintas finansinio įsiskolinimo mažinimo procesas visoje ES.

Šiuo metu pagrindinis spręstinas euro zonos uždavinys yra aukšto įsiskolinimo lygio mažinimas, kartu sudarant sąlygas ekonomikos atsigavimui tapti autonomiškesniam. Suvestiniu euro zonos lygmeniu užsitęsusio menko augimo ir žemos infliacijos riziką turėtų mažinti šalys, dėl turimų finansinių galimybių ir nedidelio poreikio mažinti finansinį įsiskolinimą turinčios daugiau galimybių nuolat skatinti investicijas. Tuo pat metu struktūrinės reformos, kuriomis siekiama išlaisvinti augimo potencialą, turėtų būti tęsiamos ar spartinamos visose šalyse, kurių augimo potencialas ribojamas dėl struktūrinių augimo kliūčių. Be to, šalys, kurių pajėgumas skatinti paklausą ribojamas dėl didelio spaudimo mažinti finansinį įsiskolinimą, taip pat turėtų orientuotis į augimą skatinančias reformas, užtikrindamos, kad jų nemokumo sistema tinkama susidariusiai neveiksniai skolai naikinti, atitinkamiems ekonominiams ištekliams išlaisvinti ir kapitalui veiksmingai perskirstyti. (2 langelis)

1 diagrama. Esamas euro zonos einamosios sąskaitos balansas

Šaltinis. Nacionalinės sąskaitos ir 2015 m. Europos Komisijos rudens prognozės (AMECO).

Daugelyje valstybių narių didelis einamosios sąskaitos deficitas pakoreguotas iki geriau subalansuotų pozicijų ar pertekliaus, tačiau išliko didelis einamosios sąskaitos perteklius. 2014 m. dauguma valstybių narių užfiksavo einamosios sąskaitos perteklių. Labiausiai nuo krizės nukentėjusios euro zonos šalys atliko didelį koregavimą ir šiuo metu fiksuoja nuosaikų (Ispanija, Portugalija ir Italija) ar šiek tiek didesnį perteklių (Airija ir Slovėnija). Nors pradinio koregavimo rezultatus daugiausia lėmė sumažėjusi vidaus paklausa privačiajame sektoriuje, esamas perteklius pasiektas ir dėl eksporto augimo 15 . Tačiau pagal ciklą pakoreguoti skaičiai paprastai yra mažesni už nominalius balansus (Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Kipre), vadinasi, tolesnio einamosios sąskaitos augimo nereikėtų tikėtis, nes dėl ekonomikos atsigavimo gamybos apimtys priartėja prie potencialių, net jei rizika grįžti prie iki krizės buvusio deficito atrodo ribota. Kelios valstybės narės, pvz., Suomija ir Prancūzija, užfiksavo palyginti nedidelį einamosios sąskaitos deficitą, tačiau Jungtinėje Karalystėje ir Kipre jis buvo daug didesnis. Apskritai trijų metų vidurkio rodiklis viršija ribą keturiose perteklių turinčiose šalyse (Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje) ir dviejose deficitą turinčiose šalyse (Jungtinėje Karalystėje ir Kipre). Labai didelis perteklius išlieka tokiose šalyse, kaip antai Vokietija ir Nyderlandai, taip pat ir euro zonai nepriklausančiose šalyse, pvz., Švedijoje ir Danijoje. Nepanašu, kad šis didelis užsitęsęs perteklius būtų panaikintas. Nors šalyse, kurių visuomenė yra senėjanti, pvz., Vokietijoje, einamosios sąskaitos pertekliaus reikėtų tikėtis, o pastarieji naftos kainų ir valiutos kurso pokyčiai turėjo teigiamą poveikį prekybos balansui, visgi dabartinė pertekliaus vertė yra daug didesnė už ekonomiškai pagrįstą vertę 16 .

Vokietijos atveju, atsižvelgiant į verslo ciklo padėtį, pagal ciklą pakoreguotas perteklius yra didesnis nei nominalusis rodiklis 17 .

2 diagrama. 2014 m. grynoji tarptautinių investicijų pozicija ir grynoji išorės skola

Šaltinis. Eurostatas (BPM6, ESA10)

Pastaba. Neturima duomenų apie Kroatijos ir Jungtinės Karalystės grynąją išorės skolą. Airijos, Liuksemburgo ir Maltos skolos išskaidymas pavaizduotas neišsamiai 18 .

Pažeidžiamumas išlieka, nes pakoregavus išorės srautus išorės įsiskolinimas dar nesumažėjo iš esmės (2 diagrama). Apskritai šalys, kurios yra grynosios skolininkės, išlieka labai pažeidžiamos: 2014 m. rezultatų suvestinėje grynoji tarptautinių investicijų pozicija gerokai viršija orientacinę ribą 16 valstybių narių. Per pastaruosius kelerius metus atsiradus einamosios sąskaitos pertekliui grynųjų išorės įsipareigojimų, išreikštų kaip BVP procentinė dalis, būklė iš esmės nepagerėjo tokiose šalyse, kaip antai Graikija, Ispanija ar Portugalija. Visų pirma, išskyrus Airiją ir, ne taip seniai, Portugaliją, nominaliojo BVP augimo poveikis buvo nedidelis (Ispanijoje) arba neigiamas (Graikijoje ir Kipre). Tai rodo, kad egzistuoja rizika, susijusi su su žema infliacija, ir kaip tai galėtų trukdyti naikinti disbalansą. Neigiamas vertinimo poveikis taip pat turėjo įtakos, kartais ir didelės, grynųjų išorės įsipareigojimų būklės pagerėjimui, ypač Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Pastebėta, kad ir Kroatijoje būklė reikšmingai nepagerėjo. Daugumoje šalių, kurių ekonomikai būdingos itin neigiamos pozicijos, reikėtų didesnio nei šiuo metu esamo einamosios sąskaitos pertekliaus, siekiant laiku sumažinti jų grynuosius išorės įsiskolinimus (3 diagrama). Todėl labai svarbu toliau stiprinti eksporto konkurencingumo didėjimą ir politiką, kuria siekiama pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Airijoje ir keliose Rytų Europos šalyse (Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje) šiuo metu nustatytą einamosios sąskaitos balansą būtina išlaikyti ilgesnį laikotarpį, siekiant, kad per vidutinės trukmės laikotarpį labiau pagerėtų grynųjų išorės įsipareigojimų būklė. Šalyse grynosiose skolintojose, pvz., Vokietijoje ir Nyderlanduose, su augančiomis grynojo užsienio turto atsargomis susijusios rizikos negalima lyginti su išorės tvarumo rizika. Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad nuolatos sparčiai kaupiasi grynoji kreditorių rizika.

3 diagrama. Einamoji sąskaita. Pagal ciklą pakoreguoti balansai ir balansai, kurių išorės įsipareigojimus reikia stabilizuoti arba sumažinti

Šaltinis: einamoji sąskaita vaizduojama remiantis nacionalinių sąskaitų koncepcija. Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Pastabos. Pagal ciklą pakoreguoti balansai apskaičiuoti taikant gamybos apimties atotrūkio įverčius, kuriais grindžiamos 2015 m. Komisijos rudens prognozės 19 . Einamosios sąskaitos balansai, reikalingi norint stabilizuoti arba sumažinti grynuosius išorės įsipareigojimus , grindžiami šiomis prielaidomis: nominaliojo BVP projekcijos paimtos iš Komisijos rudens prognozių (iki 2017 m.) ir vėlesniam laikotarpiui skirtų Komisijos projekcijų pagal T+10 metodiką 20 ; vertinimo poveikis per projekcijų laikotarpį paprastai laikomas lygiu nuliui ir atitinka objektyvias turto kainų projekcijas; laikoma, kad kapitalo sąskaitos balansai išlieka stabilia BVP procentine dalimi, jų lygis atitinka 2014 m. vidurkį ir 2015–2017 m. projekcijas 21 .

Sąnaudų konkurencingumo pokyčiai iš esmės atitiko koregavimo poreikius. (4 diagrama) 2014 m. daugelyje krizės ypač paveiktų euro zonos šalių (pvz., Kipre, Graikijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje ir Airijoje) užfiksuotas vienetui tenkančių darbo sąnaudų sumažėjimas. Kipre, Graikijoje ir Portugalijoje koregavimas daugiausia susijęs su lėtesniu darbo užmokesčio augimu, o Ispanijoje ir Airijoje vienetui tenkančios darbo sąnaudos sumažėjo daugiausia dėl išaugusio našumo. Be to, šalyse, kurių darbo rinkoje padėtis gerėja, dirbtos valandos pradėjo teigiamai veikti vienetui tenkančių darbo sąnaudų raidą (Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje). Italijoje ir Prancūzijoje, priešingai, vienetui tenkančios darbo sąnaudos augo spartesniu tempu nei euro zonos vidurkis (1,1 proc.), o Vokietija ir Austrija užfiksavo beveik 2 proc. vienetui tenkančių darbo sąnaudų padidėjimą, daugiausia dėl atlyginimų dinamikos, tuo tarpu Italijoje įtakos turėjo ir vangus našumas. Sparčiausias augimas dėl staigaus valandinio atlygio padidėjimo užfiksuotas Baltijos šalyse. Apskritai, atsižvelgiant į pokyčius per pastaruosius trejus metus, vienetui tenkančių darbo sąnaudų rodiklis ribą viršija Estijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje. Vienetui tenkančių darbo sąnaudų sumažinimą valstybėse narėse, kuriose esama didesnio poreikio atlikti koregavimą, lydėjo mažesnis, tačiau vis dėlto pastebimas realiojo efektyviojo valiutos kurso sumažėjimas, vadinasi, kainų ir sąnaudų maržos šiek tiek prisitaiko prie nepalankių ekonominių sąlygų. Dėl šių palyginti nuosaikių pokyčių nepastebėta jokių nerimą keliančių rodiklio tendencijų, išskyrus Graikijoje.

4 diagrama. Vienetui tenkančių darbo sąnaudų (VDS) augimo išskaidymas 2014 m.

Šaltinis. AMECO ir MDP rezultatų suvestinė. Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Pastabos. Išskaidymas grindžiamas standartiniu vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimo suskirstymu pagal infliaciją, realius valandinius atlyginimus ir darbo našumą, pastarasis toliau suskirstytas pagal dirbtų valandų, bendro gamybos veiksnių produktyvumo ir sukaupto kapitalo poveikį taikant standartinę augimo apskaitos sistemą.

Rezultatų suvestinėje vis dar fiksuojami bendri eksporto rinkos dalies praradimai, dėl kurių keliose valstybėse narėse viršijama orientacinė riba, tačiau jau pastebima teigiamų pokyčių. Iš eksporto rinkos dalies pokyčių penkerių metų laikotarpiu rodiklio matyti, kad sukaupti nuostoliai ribą viršija 18 valstybių narių, vadinasi, bendras euro zonoje stebimas einamosios sąskaitos perteklius nėra daugiausia susijęs su gerais eksporto rezultatais (5a diagrama) 22 . Tačiau panašu, kad eksporto rinkos dalies mažėjimas, kuris buvo stebimas ES šalių ekonomikoje per pastaruosius kelerius metus, sustojo – 2013 m. ir 2014 m. daugumoje valstybių narių (išskyrus Suomiją, Švediją ir Maltą) buvo stebimas metinis padidėjimas (5b diagrama). 2014 m. padidėjimas kai kuriais atvejais buvo palyginti nedidelis (Austrijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Italijoje), kitais atvejais – didesnis (Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Airijoje). Tačiau šis padidėjimas apskritai yra daug mažesnio masto nei 2010–2012 m. užfiksuotas sumažėjimas. Pastaruoju metu ES eksporto rinkos dalis iš dalies išaugo dėl to, kad 2013–2014 m. sulėtėjo pasaulinė prekyba, dėl to savaime sumažėjo eksporto rinkos dalies praradimas. Šiuo požiūriu naujausias rinkos dalies padidėjimas gali būti ne struktūrinio pobūdžio. Kalbant apie ateitį, dar per anksti vertinti, ar šis padidėjimas reiškia ilgalaikę permainą, ar yra tik laikinas.

Šaltinis. Eurostatas, Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Pastabos. Išskaidymas grindžiamas kintančios dalies metodika. Brūkšniuoti stulpeliai žymi poveikį rinkos dalies dinamikai, kylantį dėl pokyčių tam tikroje rinkoje; vientisi stulpeliai žymi poveikį rinkos dalies dinamikai, kylantį dėl rinkos dalies pokyčių tam tikroje rinkoje 23 . Skaičiavimai grindžiami 6-ojo MBV duomenimis (išskyrus BG, IT, FI ir MT, kurių eksporto į ES duomenys paimti iš nacionalinių sąskaitų; ES, HR ir IE atveju turimi ne visi duomenys).

Šaltinis. Eurostatas, Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Pastabos. 6a diagramoje aukščiausias skolos santykio su BVP taškas pažymėtas horizontalioje ašyje. Seniausi duomenys – 2000 m., išskyrus IE, SI, HR (2001 m.), PL (2003 m.), MT, LV, LT (2004 m.). Nesant 2014 m. vertės, naudojamas ketvirčio duomenų įvertis. Į 6b diagramą dėl bendrovių įsiskolinimo veiksnių ypatybių neįtrauktas Liuksemburgas. Aukščiausias skolos santykio su BVP taškas pažymėtas horizontalioje ašyje. Seniausi duomenys – 2000 m., išskyrus IE, SI, HR (2001 m.), PL (2003 m.), MT, LV, LT (2004 m.). Nesant 2014 m. vertės, naudojamas ketvirčio duomenų įvertis.

Privačiojo sektoriaus skola išlieka didelė ir keliose valstybėse narėse viršija rezultatų suvestinės orientacinę ribą. Privačiojo sektoriaus įsiskolinimo dydis smarkiai skiriasi, atskleisdamas ne tik finansų sektoriaus išsivystymo lygį, bet ir tai, kokiu mastu vyko pernelyg didelis skolinimasis, siejamas su iki krizės buvusiomis palankiomis skolinimosi sąlygomis. Privačiojo sektoriaus skolos struktūra pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose taip pat ganėtinai skiriasi (6a ir 6b diagramos). Kai kuriose šalyse didelis įsiskolinimas daugiausia susijęs su susikaupusiomis namų ūkių skolomis, kuriuos dažnai susijusios su dideliu būsto kainų ir hipotekos vertės augimu. Kitose šalyse esama ypač didelio ne finansų bendrovių įsiskolinimo. Kai kuriose šalyse smarkiai įsiskolinę visi ekonomikos sektoriai. Didelė skola reiškia pažeidžiamumą, nes dėl jos sustiprėja makrofinansinis neigiamų sukrėtimų poveikis. Dėl jos mažėja šalių koregavimo pajėgumas, nes pinigų politikos poveikis perduodamas ne taip veiksmingai, kadangi įsiskolinusios bendrovės beveik nepasinaudoja žemomis palūkanų normomis 24 . Atsižvelgiant į likusį poreikį mažinti finansinį įsiskolinimą, koregavimas mažinant negrąžintas privačiojo sektoriaus skolas taptų augimo stabdžiu, nes sulėtėtų investicijų arba vartojimo dinamika. Šiomis aplinkybėmis tinkamai veikiančios nemokumo sistemos padėtų sumažinti skolos naštą naikinat neveiksnias skolas, taip sušvelninant stabdomąjį finansinio įsiskolinimo mažinimo poveikį augimui.

Pažanga mažinant finansinį įsiskolinimą buvo nevienoda, daugelyje valstybių narių privačiojo sektoriaus skola sumažėjo daugiausia dėl neigiamų kredito srautų. Remiantis Eurostato duomenimis, visos ES lygmeniu namų ūkių ir ne finansų bendrovių negrąžinta skola konsoliduota verte siekė atitinkamai 64,6 proc. ir 77,7 proc. ES BVP 2014 m., o 2009 m. – 68,0 proc. ir 82,5 proc. Nuo tada, kai skolos lygis pasiekė aukščiausią tašką, pažanga mažinant finansinį įsiskolinimą buvo nevienoda, realus įsiskolinimo sumažinimas dažniau buvo pastebimas įmonių sektoriuje (6a ir 6b diagramos). Iš naujausių pokyčių matyti, kad šalyse ir sektoriuose finansinio įsiskolinimo mažinimas vyksta labai skirtingai (7a ir 7b diagramos). 2014 m. ir 2015 m. pradžioje aktyvų namų ūkių skolų grąžinimą paskatino palankus augimo poveikis Airijoje, šiek tiek mažesniu mastu – Portugalijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje. Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje vyko pasyvus finansinio įsiskolinimo mažinimas, kuriuo skolos santykis su BVP sumažintas dėl palankaus augimo poveikio, tuo pačiu palaikant namų ūkiams skirtus kredito srautus. Priešinga padėtis susiklostė Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje, kur namų ūkių skola dėl teigiamų kredito srautų toliau augo. Kai kuriais atvejais ir bendrovės vykdė aktyvų finansinio įsiskolinimo mažinimą dėl palankaus nominaliojo augimo poveikio. Taip atsitiko Latvijoje, Airijoje, Danijoje, Slovėnijoje ir Portugalijoje. Pasyvus bendrovių finansinio įsiskolinimo mažinimas vyko tik keliose šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje ir Čekijoje). Tačiau keliose valstybėse narėse, kaip antai Kipre ir Graikijoje, bendrovių finansinio įsiskolinimo mažinimas vyko nesėkmingai – dėl neigiamos nominaliojo BVP dinamikos skolos santykis su BVP, nepaisant padidėjusių santaupų, pablogėjo. Dėl teigiamų kredito srautų bendrovių skola išaugo kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Austrijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, mažesniu mastu – Vokietijoje 25 .

Šaltiniai. Eurostatas, Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Pastabos. Diagramose vaizduojamas skolos santykio su BVP raidos suskirstymas į tris elementus: kredito srautus, nominaliojo BVP augimą (vardiklio poveikis) ir kitus skolų pokyčius. Finansinis įsiskolinimas gali būti mažinamas įvairiai derinant skolos grąžinimą, ekonomikos augimą ir kitus likusių skolų pokyčius. Aktyvus finansinio įsiskolinimo mažinimas apima grynąjį skolos grąžinimą (neigiamus grynuosius kredito srautus), dėl kurio paprastai nominaliai sumažėja sektoriaus balansas ir, ceteris paribus, atsiranda neigiamas poveikis ekonominei veiklai ir turto rinkoms. Kita vertus, pasyvus finansinio įsiskolinimo mažinimas – tai teigiami grynieji kredito srautai, kuriuos atsveria didesnis nominaliojo BVP augimas, dėl kurio skolos santykis su BVP palaipsniui mažėja. Aktyvus finansinio įsiskolinimo mažinimas gali būti nesėkmingas, jei dėl defliacijos poveikio BVP įsivyrauja skolos santykio su BVP sąstingis arba šis santykis netgi padidėja 26 . 

Atsižvelgiant į kai kurių valstybių narių bankininkystės sektoriaus pažeidžiamumą galima spręsti, kad skolos dinamikai ir toliau turės įtakos sumažėjusios galimybės gauti finansavimą. Daugumoje valstybių narių bendra bankininkystės sektoriaus padėtis gerėjo. Kapitalo lygis vėl išaugo ir šiuo metu atitinka geresnius bendruosius pakankamumo koeficientus 27 . Be to, padaryta pažanga bankų gaivinimo ir pertvarkymo institucinės struktūros srityje, todėl bankams ir valstybėms sumažėjo rizika patekti į neigiamo grįžtamojo ryšio ratą. Tačiau kelių valstybių narių finansų sektorius vis dar yra akivaizdžiai pažeidžiamas ir jame patiriamas spaudimas mažinti finansinį įsiskolinimą – apie tai kai kuriais atvejais taip pat galima spręsti iš rezultatų suvestinėje esančio finansinių įsipareigojimų rodiklio sumažėjimo. Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Vengrijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje bankus vis dar slegia jų balansuose atsispindintis didelis neveiksnių paskolų santykis, kuris keletu atveju 2014 m. toliau didėjo (8 diagrama). Austrijoje pažeidžiamumas gali atsirasti dėl didelio užsienyje vykstančių pokyčių poveikio. Nuo 2014 m. vidurio priklausomybė nuo centrinio banko finansavimo nustojo mažėti, o tai reiškia galimą finansinių rinkų susiskaidymo mažėjimo pertrauką arba bankų finansavimo perorientavimą į pigesnes oficialias lėšas 28 . Be to, dėl mažo augimo ir žemos palūkanų normos kai kuriose valstybėse narėse nukenčia bankų pelningumas 29 . Tokiomis sąlygomis, atsižvelgiant į spaudimą mažinti finansinį įsiskolinimą finansų ir ne finansų sektoriuose, 2014 m. pažeidžiamiausiose šalyse kredito gavimo galimybės toliau mažėjo.

2014 m. būsto kainų raida atitiko skirtingas būsto kainų ciklo pozicijas visoje ES. (9 diagrama) Pagal infliaciją pakoreguotų būsto kainų metinis pokytis 2014 m. skyrėsi: nuo daugiau kaip 5 procentų kritimo Slovėnijoje ir Graikijoje iki gerokai 6 procentų orientacinę ribą viršijančio kilimo Airijoje ir Estijoje. Toks platėjantis pasiskirstymas atspindi skirtingas būsto kainų ciklo pozicijas ir skirtingą riziką 30 . Kai kuriose valstybėse narėse kainos per krizę buvo smarkiai pakoreguotos ir pasiekė lygį, kuris yra daug žemesnis už ekonomiškai pagrįstą lygį. Taip atsitiko Airijoje, kur būsto kainos per praėjusius metus labai išaugo. Vengrijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje realiosios būsto kainos taip pat smarkiai išaugo. Šiose šalyse būsto kainos laikomos vis dar nepakankamai įvertintomis, todėl augimo tempas nebūtinai turėtų reikšti, kad artimiausioje ateityje kils nauja rizika. Priešinga padėtis susiklostė valstybėse narėse, kuriose būsto kainos vis dar laikomos pervertintomis, pvz., Švedijoje ar Jungtinėje Karalystėje, kur būsto kainos išaugo nuo labai aukštų vertinimo lygių ir turi būti atidžiai stebimos 31 . 

Šaltiniai: 8 diagrama: TVF, ECB. 9 diagrama: Eurostatas, ECB, TAB, EBPO, Komisijos tarnybų skaičiavimai.

Pastabos. 8 diagramoje visi skaičiai pagrįsti TVF duomenimis, išskyrus FR, kurios 2013 m. ketvirtojo ketvirčio TVF duomenys ekstrapoliuoti į 2014 m. atsižvelgiant į ECB 2014 m. pirmo pusmečio pokytį, ir FI, kurios atveju panaudoti ECB duomenys. LU atveju neturima nėra nei TVF, nei ECB 2014 m. duomenų. 9 diagramoje pervertinimo atotrūkis vertinamas kaip kainos ir pajamų santykio, kainos ir nuomos santykio bei fundamentinio modelio vertinimo atotrūkių vidurkis. 32 .

Valdžios sektoriaus skolos lygis, nors tebėra aukštas, dėl pastarųjų metų konsolidavimo pastangų ir atsigaunančio augimo pradėjo mažėti. Valdžios sektoriaus skola, kuri nuo 2007 m. sparčiai augo, turėtų pradėti mažėti tik šiais metais ir tebesieks istorines aukštumas. Bendras valstybės skolos lygis mažėja dėl toliau mažėjančio bendrojo valdžios sektoriaus deficito ir atsigaunančio nominaliojo augimo. Pakoreguotos pagal ciklą euro zonos ir ES fiskalinės kryptys apskritai yra neutralios ir tinkamos mažėjančiai skolos dinamikai atsirasti, tuo pat metu remiant prasidedantį ekonomikos atsigavimą. Tačiau kai kuriose šalyse, įskaitant Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją ir Portugaliją, fiskalinis koregavimas turėtų lėtėti nepaisant aukšto valdžios sektoriaus skolos lygio.

10 diagrama. Nedarbo lygio raida nuo 2013 m.

Šaltinis: Eurostatas.

Pastabos. Naujausi duomenys – 2015 m. antrojo ketvirčio, išskyrus EE, IT, UK (2015 m. pirmojo ketvirčio duomenys) bei IE, NL, FI ir SE (2015 m. trečiojo ketvirčio duomenys).

Apskritai daugumoje valstybių narių esama rizikos, kylančios dėl pažeidžiamumo arba tendencijų, kurios gali lemti makrofinansinį nestabilumą arba netvarkingą koregavimą. Rimtumo ir būtinybės imtis tinkamų atsakomųjų politikos priemonių lygis valstybėse narėse labai skiriasi priklausomai nuo pažeidžiamumo arba netvarių tendencijų pobūdžio, taip pat nuo to, ar tie veiksniai susiję su vienu, ar su keliais ekonomikos sektoriais.

Kai kuriose valstybėse narėse pažeidžiamumas daugiausia susijęs su išorės sektoriumi ir pasireiškia didelėmis neigiamomis grynosiomis tarptautinių investicijų pozicijomis. Tai pasakytina apie atotrūkį mažinančias šalis, pvz., Rumuniją, ir, šiek tiek mažesniu mastu, Lenkiją, Latviją, Lietuvą, Slovakiją ir Čekiją.

Kai kurioms šalims būdingas didelis ilgalaikis einamosios sąskaitos perteklius. Tai visų pirma pasakytina apie Vokietiją ir Nyderlandus, kuriose didelis perteklius ir augančios grynojo užsienio turto atsargos gali lemti kreditorių rizikos augimą ir yra potencialiai svarbūs likusiai euro zonos daliai.

Didelės valstybės skolos ir potencialaus augimo arba konkurencingumo mažėjimo tendencijų derinys kai kuriose šalyse kelia susirūpinimą net ir nesant pavojaus išorės tvarumui, nes dėl tokio derinio kyla didesnė tikimybė, kad skolos santykio su BVP raida bus nestabili, taip pat pažeidžiamumo įvykus neigiamiems sukrėtimams tikimybė. Tai pasakytina apie tokias sisteminės svarbos šalis, kaip Italija ar Prancūzija, taip pat apie mažesnes šalis, pvz., Belgiją.

Kai kuriose šalyse galimai netvarios tendencijos ir pažeidžiamumas būdingi tik tam tikram ekonomikos sektoriui. Švedijoje daugiausia susirūpinimo kelia nuolatinis būsto kainų ir namų ūkių skolos augimas. Nyderlandų namų ūkių skola yra viena didžiausių ES, nors šiuo metu namų ūkių finansinis įsiskolinimas mažinamas. Ši skola, taip pat kiti struktūriniai veiksniai, įskaitant vangias investicijas, yra Nyderlandų einamosios sąskaitos pertekliaus priežastis. Abiem atvejais vidaus tendencijos lemia padidėjusį einamosios sąskaitos perteklių, kuris kitais aspektais atspindi ekonomikos struktūrines ypatybes, pvz., mokesčių struktūrą arba didelį daugiašalių įmonių skaičių. Jungtinėje Karalystėje taip pat vyksta būsto kainų augimas, kurį verta atidžiai stebėti. Nepanašu, kad šios šalies einamosios sąskaitos deficitas, kuris visų pirma atspindi nemažėjantį vartojimą, būtų susidaręs dėl smarkiai sumažėjusio kainų konkurencingumo. Austrijos finansų sektoriuje jaučiamas finansavimo spaudimas gali tapti pažeidžiamumo priežastimi. Estijoje gali prireikti stebėti riziką, susijusią su augančiu vidaus ekonomikos paklausos spaudimu. Suomijoje vyksta sudėtingas struktūrinis ekonomikos pokytis dėl elektronikos sektoriaus sumažėjimo. Danija taip pat patenka į šią kategoriją dėl didelės namų ūkių skolos, nors remiantis esamu rizikos vertinimu nepanašu, kad reikėtų tolesnio tyrimo. Tai taip pat taikytina Liuksemburgui ir Maltai, kur esama rizikos, susijusios su aukštu privačiojo sektoriaus skolos lygiu.

Kai kurios šalys kenčia dėl pažeidžiamumo, kuris susijęs su dideliais daugelio sektorių grynaisiais įsipareigojimais (tiek vidaus, tiek išorės). Tai ypač pasakytina apie šalis, kurios turėjo didelį einamosios sąskaitos deficitą ir kurių ekonomikoje vyko paskolų bumas, o tuo pat metu stiprėjo didelės neigiamos grynųjų tarptautinių investicijų pozicijos ir didėjo privačiojo sektoriaus įsiskolinimas. Apskritai tokios šalys šiuo metu patiria didelį poreikį mažinti finansinį įsiskolinimą esant ribotoms fiskalinėms galimybėms, didelėms neveiksnioms paskoloms ir nepriimtinam nedarbo lygiui. Tai būdinga tokioms euro zonos šalims, kaip antai Portugalija, Ispanija, Kipras, Graikija, Airija ir Slovėnija. Rytų Europos šalys, pvz., Vengrija, Kroatija ir Bulgarija, taip pat patiria sunkumų, susijusių su dideliais išorės ir vidaus įsipareigojimais. Šie įsipareigojimai susirūpinimą ypač kelia Vengrijoje ir Bulgarijoje, kurių bankininkystės sektoriuose būtina toliau tęsti restruktūrizavimo procesą.

3.    Disbalansas, rizika ir koregavimas. Konkrečioms šalims skirtos pastabos

Šiame skirsnyje pateikiamas glaustas rezultatų suvestinės ir kiekvienos valstybės narės papildomų kintamųjų ekonominis vertinimas. Aptariant visoms šalims bendras problemas, kartu nustatomos valstybės narės, kurių nuodugnias apžvalgas reikėtų parengti. Kaip paaiškinta pirmiau, atsižvelgdama būtent į nuodugnias apžvalgas Komisija spręs, ar yra susidaręs disbalansas arba perviršinis disbalansas.

MDP netaikoma valstybėms narėms, kurios gauna finansinę paramą savo makroekonominio koregavimo programoms įgyvendinti 38 , t. y. šiuo metu Graikijai ir Kiprui. Tačiau toliau pateiktos pastabos taikomos ir Kiprui. Kipro padėtis pagal MDP, įskaitant nuodugnios apžvalgos parengimą, bus svarstoma baigus teikti dabartinę finansinę paramą.

Žr. statistikos priedą, kuriame pateikti išsamūs statistiniai duomenys, kuriais remiantis parengtas šis ekonominis vertinimas ir visa ataskaita.

Belgija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Belgijoje susidarė makroekonominis disbalansas, visų pirma susijęs su konkurencingumu. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, prarasta eksporto rinkos dalis, privačiojo ir valdžios sektorių skola, taip pat padidėjęs ilgalaikis ir jaunimo nedarbas, viršija orientacines ribas.

Eksporto rinkos dalis augo antrus metus iš eilės, ir 2014 m. rodiklis pagerėjo ir palaipsniui artėja prie ribos. Šis pagerėjimas sutampa su einamosios sąskaitos balanso stiprinimu ir stabiliais vienetui tenkančių darbo sąnaudų pokyčiais. Tikimasi, kad dėl palankių prekybos sąlygų ir mažo darbo sąnaudų augimo abu šie rodikliai 2015 m. toliau gerės. Apskritai, nors iš rezultatų suvestinės matyti, kad vis dar esama problemų, ji taip pat liudija stabilią ar net gerėjančią išorės veiklą. Įsiskolinimo rodikliai keletą metų iš esmės buvo stabilūs, nors jų lygis gerokai viršijo atitinkamas ribas. Didelė įmonių skola atspindi plačiai paplitusį skolinimąsi įmonių grupės viduje, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Namų ūkių skolos lygis tebėra nuosaikus, rizika iš dalies atsveriama sukauptu finansiniu turtu. Valstybės skola stabili, o neapibrėžtieji viešojo sektoriaus įsipareigojimai finansų įstaigoms dar sumažėjo. Nepaisant augančių įsipareigojimų, buvo toliau mažinamas finansų sektoriaus finansinis įsiskolinimas. Stebimas nedarbo, įskaitant ilgalaikį ir jaunimo nedarbą, rodiklių augimas daugiausia susijęs su verslo ciklu.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiami klausimai, susiję su konkurencingumu, kuriuos reikėtų išanalizuoti išsamiau, kad būtų galima daryti išvadą, ar dinamika iš tikrųjų kinta tinkama kryptimi. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti, ar disbalansas išliko, ar yra naikinamas.

Bulgarija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Bulgarijoje susidarė makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų, visų pirma susijusių su finansų sektoriaus praktika, dėl kurios kyla didelė finansinė ir makroekonominė rizika. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, privačiojo sektoriaus skola, vienetui tenkančios darbo sąnaudos ir nedarbas, taip pat padidėjęs ilgalaikis nedarbas, viršija orientacines ribas.

Dideli išorės įsipareigojimai toliau kelia susirūpinimą. Tačiau dėl teigiamos einamosios ir kapitalo sąskaitos, taip pat dėl didėjančio išorės turto grynoji išorės pozicija toliau gerėjo. Tuo pat metu sulėtėjo eksporto rinkos dalies augimas, tačiau sulėtėjo ir vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas. Nors atrodo, kad padėtis finansų sektoriuje stabilizavosi, vis dar būtina tinkamai spręsti institucines ir reguliavimo problemas, kurios išryškėjo bankrutavus bankui „Corporate Commercial Bank“. Privačiojo sektoriaus skola, sutelkta ne finansų bendrovių sektoriuje, tebėra didelė. Dėl spaudimo mažinti finansinį įsiskolinimą gali sulėtėti investicijos ir ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu, ir toks spaudimas gali tapti papildomu pažeidžiamumo šaltiniu, jeigu nebus tinkamai suvaldytas. Nepaisant anksčiau dėtų pastangų gerinti verslo sąlygas, dėl nepakankamo Bulgarijos iki nemokumo taikomų mechanizmų ir nemokumo sistemų išsivystymo lėtėja finansinio įsiskolinimo mažinimas, auga rinkos dalyvių netikrumas ir mažėja bendras šalies patrauklumas investuotojams. Dėl užsitęsusių Bulgarijos darbo rinkos struktūrinių problemų, kaip antai ilgalaikio nedarbo ir įgūdžių bei kvalifikacijos neatitikimo, silpnėja rinkos derinimo funkcija, dėl to neišnaudojamas žmogiškasis kapitalas ir galiausiai padidėja ekonominės bei socialinės sąnaudos.

Apskritai vis dar egzistuoja išorės ir vidaus pažeidžiamumas, ypač finansų sektoriuje. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą perviršinį disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti išliekančią makroekonominę riziką ir stebėti perviršinio disbalanso naikinimo pažangą.

Čekija. Ankstesniame MDP raunde makroekonominio disbalanso Čekijoje nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje grynoji tarptautinių investicijų pozicija viršija orientacinę ribą.

Einamosios sąskaitos balansas pastaraisiais metais labai pagerėjo, 2014 m. užfiksuotas metinis perteklius. Grynoji tarptautinių investicijų pozicija palaipsniui sumažėjo ir tik šiek tiek viršija ribą. Su išorės pozicija susijusi rizika yra nedidelė, nes didelę dalį užsienio įsipareigojimų sudaro tiesioginės užsienio investicijos, todėl grynoji išorės skola yra labai nedidelė. Tačiau dėl šios pozicijos vyksta pirminių pajamų ištekėjimas, o siekiant išlaikyti tvarumą, būtinas ilgalaikis prekybos perteklius. Panašu, kad esant ribotam nominaliųjų vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimui konkurencingumas išlieka stabilus. 2014 m. realusis efektyvusis valiutos kursas smarkiai krito, Čekijos nacionaliniam bankui 2013 m. pabaigoje euro atžvilgiu nustačius žemiausią valiutos kurso ribą. Šie veiksniai lėmė bendrą eksporto rinkos dalies padidėjimą 2014 m., ir ankstesniais metais vyravusi tendencija pakrypo į priešingą pusę. Atsižvelgiant į palyginti nedidelį privačiojo sektoriaus įsiskolinimą ir menkus privačiojo sektoriaus kredito srautus, atrodo, kad vidaus disbalanso rizika yra nedidelė. Daugiausia užsienio kapitalo valdomas bankininkystės sektorius išliko stabilus: bendri finansų sektoriaus įsipareigojimai 2014 m. išaugo nedaug, neveiksnių paskolų procentinė dalis apskritai yra nedidelė. Valstybės skola toliau mažėjo ir išlieka gerokai mažesnė už ribą. 2014 m. nedarbo lygis sumažėjo, pirmąjį 2015 m. pusmetį užfiksuotas staigus jo kritimas, o būsto kainų augimas tapo nuosaikiai teigiamas.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad gerėja išorės konkurencingumas, o vidaus rizika yra žema. Todėl šiuo etapu tolesnės išsamios analizės pagal MDP Komisija nevykdys.

Danija. Ankstesniame MDP raunde makroekonominio disbalanso Danijoje nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, einamosios sąskaitos perteklius, prarasta eksporto rinkos dalis, privačiojo sektoriaus skola ir sumažėjęs darbo jėgos aktyvumas, viršija orientacines ribas.

Iš einamosios sąskaitos balanso toliau matyti didelis perteklius, antrus metus iš eilės šiek tiek viršijantis rezultatų suvestinėje nustatytą viršutinę ribą. Tai atspindi tebesitęsiantį vangų Danijos vidaus paklausos atsigavimą ir dideles pajamas iš investicijų užsienyje. Grynoji tarptautinių investicijų pozicija yra aukšta, daugiausia dėl augančių grynųjų tiesioginių užsienio investicijų atsargų. Einamosios sąskaitos perteklius turėtų sumažėti, kai ekonomikos atsigavimas taps tvirtesnis. 2014 m. vėl užfiksuotas eksporto rinkos dalies praradimas, kuris tebėra didelis vertinant kaupiamuoju požiūriu, taip pat palyginti su kitomis pramoninėmis šalimis. Sukaupti nuostoliai didžiąja dalimi atspindi didelį darbo užmokestį ir menką produktyvumo augimą iki krizės, tai tebėra spręstina problema siekiant ekonomikos atsigavimo. Tačiau kainų konkurencingumo rodikliai pastaraisiais metais buvo stabilūs. Privačiojo sektoriaus skola yra labai didelė, o makroekonominė rizika realiosios ekonomikos ir finansų stabilumo atžvilgiu išlieka nedidelė. Palyginti didelė namų ūkių bendroji skola susijusi su galiojančia specifine hipotekos sistema. Būsto kainos laikui bėgant buvo pakoreguotos ir šiuo metu atsigauna. Namų ūkiai pajėgė susidoroti su būsto kainų koregavimu, kuris vyko nuo 2007 m., nes aukštas skolos lygis atitiko aukštą turto lygį. Panašu, kad pastaraisiais metais įdiegtos reguliavimo ir priežiūros priemonės sustiprino finansų sektoriaus stabilumą. Užimtumo padėtis po krizės stabilizavosi, nedarbas, įskaitant ilgalaikį, yra mažas ir vis mažėja, net jei darbo jėgos aktyvumas šiek tiek sumažėjo, šiuo atveju sumažėjo ir taip aukštas jo lygis mažėjant NEET procentinei daliai.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad esama su eksporto veiklos rezultatais susijusių problemų, tačiau išorės rizika ir privačiojo sektoriaus skolos rizika yra nedidelės. Todėl šiuo etapu tolesnės išsamios analizės pagal MDP Komisija nevykdys.

Vokietija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Vokietijoje susidarė makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma susijusių su didėjančia rizika, kylančia dėl nuolatinio privačių ir valstybės investicijų trūkumo, kuris neigiamai veikia augimą ir prisideda prie itin didelio einamosios sąskaitos pertekliaus. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, einamosios sąskaitos perteklius, prarasta eksporto rinkos dalis ir valstybės skola, viršija orientacines ribas.

Einamosios sąskaitos perteklius toliau augo, šį augimą papildomai skatino žemos naftos kainos ir palankūs valiutos kurso pokyčiai, ir numatoma, kad per ateinančius metus perteklius išliks didelis. 2014 m. euro zonos ir likusio pasaulio santykinė svarba išorės pertekliui išliko gana stabili. Grynoji tarptautinių investicijų pozicija yra labai didelė ir sparčiai auga. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas nuo 2011 m. iš esmės išliko nepakitęs. Eksporto rinkos dalies praradimo rodiklis pagerėjo dėl nedidelio rinkos dalies padidėjimo 2014 m., tačiau, vertinant kaupiamuoju požiūriu, viršija ribą. Vienetui tenkančių darbo sąnaudų padidėjimas viršija euro zonos vidurkį, tačiau, vertinant kaupiamuoju požiūriu, išlieka neigiamas atotrūkis nuo euro zonos partnerių. Privačiojo sektoriaus finansinis įsiskolinimas buvo toliau mažinamas, o šio sektoriaus kredito srautai buvo teigiami, tačiau nedideli. Nors pagal defliatorių pakoreguotos būsto kainos per pastaruosius metus augo (įvairiuose regionuose – labai nevienodai), rodiklis toliau neviršija ribos, tačiau jį būtina atidžiai stebėti. Vokietijos valstybės skolos santykis viršija ribą, nors 2014 m. jis toliau mažėjo. Labai žemas ir vis mažėjantis nedarbo lygis liudija, kad Vokietijos darbo rinka yra stipri.

Apskritai labai didelis ir vis augantis išorės perteklius bei didelė priklausomybė nuo išorės paklausos kelia didelę riziką augimui ir liudija poreikį vykdyti tęstinį perbalansavimą orientuojantis į vidaus šaltinius. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą disbalansą, dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų ir kurį reikia stebėti, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti riziką, susijusią su išliekančiu disbalansu arba jo panaikinimu.

Estija. Ankstesniuose MDP raunduose makroekonominio disbalanso Estijoje nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, vienetui tenkančios darbo sąnaudos ir būsto kainos, viršija orientacines ribas.

Neigiama grynoji tarptautinių investicijų pozicija tebeviršija ribą, tačiau ji gerėjo, o daugiau kaip pusę išorės įsipareigojimų sudaro tiesioginės užsienio investicijos, todėl rizika yra mažesnė. Nuo 2014 m. egzistuoja einamosios sąskaitos perteklius, kurį skatina augantis paslaugų eksportas. Nors sukauptas eksporto rinkos dalies prieaugis yra labai didelis, metinis prieaugis 2014 m. buvo nežymus. Darbo vienetui tenkančios nominaliosios sąnaudos labai išaugo dėl ribotos darbo jėgos pasiūlos, vidaus paklausos nulemto ekonomikos augimo, taip pat dėl vis dar juntamo atotrūkio mažinimo poveikio. Jeigu darbo užmokestis toliau smarkiai augs, tai gali neigiamai paveikti sąnaudų konkurencingumą. Po to, kai 2008–2009 m. sprogo paskolų burbulas, spartus būsto kainų augimas atspindi dabartinį didelį darbo užmokesčio augimą, palankias skolinimo sąlygas, taip pat dėl brangesniame sostinės regione esančio nekilnojamojo turto sudaromų sandorių dominavimą. Privačiojo sektoriaus skola nesiekia ribos ir yra mažinama, o šį procesą palankiai veikia stiprus nominaliojo BVP augimas ir nuosaikus privačiojo sektoriaus kredito augimas, tačiau ši skola, palyginti su kitomis šalimis, vis dar yra nemaža. Tačiau valdžios sektoriaus skola tebėra pati mažiausia ES. Ilgalaikio nedarbo lygis, jaunimo nedarbo lygis ir didelio materialinio nepritekliaus lygis pastebimai sumažėjo.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiamos problemos, susijusios su vidaus ekonomikoje vėl augančiu spaudimu. Todėl Komisija mano, kad būtų naudinga atliekant nuodugnią analizę toliau nagrinėti susijusią riziką siekiant įvertinti, ar egzistuoja disbalansas.

Airija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Airijoje susidarė makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma susijusių su finansų sektoriaus raida, privačiojo ir viešojo sektorių įsiskolinimu, dideliais bendraisiais ir grynaisiais išorės įsipareigojimais ir darbo rinka. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, prarasta eksporto rinkos dalis, privačiojo ir valdžios sektorių skola, būsto kainos ir nedarbas, viršija orientacines ribas.

Einamosios sąskaitos pozicija toliau koreguojama, šiuo metu egzistuoja didelis jos perteklius, iš kurio taip pat galima spręsti, kad smarkiai auga eksportas. Grynoji tarptautinių investicijų pozicija 2014 m. liko labai neigiama, tačiau, palyginti su 2013 m., ji iš esmės pagerėjo ir gerėja toliau. Grynoji pozicija slepia didelius išorės turto ir įsipareigojimų sudėties pokyčius. Per 5 metus iki 2014 m. Airija prarado eksporto rinkos dalį, tačiau rodiklis šiuo metu metu artėja prie ribos, nes 2014 m. eksporto rinkos dalis labai išaugo. Tai atspindi didelį eksporto augimą, skatinamą ankstesniais metais itin atsigavusio kainų ir sąnaudų konkurencingumo; vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas išlieka nuosaikus dėl išaugusios gamybos, taip pat vyksta palankūs realiojo efektyviojo valiutos kurso pokyčiai. Privačiojo sektoriaus skola, išreikšta BVP procentine dalimi, 2014 m. itin sumažėjo dėl BVP augimo ir kredito srautų sumažėjimo, tačiau santykis išlieka aukštas, iš dalies dėl įmonių sektoriaus skolos, kuri matyti tarptautinių įmonių filialų Airijoje balanse. Neveiksnių paskolų santykis taip pat turi tendenciją mažėti, nors ir išlieka didelis.

Būsto kainų augimo vidurkis 2014 m. viršijo ribą, tačiau tai atsitiko po pastaruosius penkerius metus vykusio griežto koregavimo mažinant kainas. Šiuo metu patiriamas spaudimas didžiąja dalimi atspindi pasiūlos suvaržymus, ypač didžiuosiuose miestuose. Spaudimas auga ir nuomos rinkoje. Valdžios sektoriaus skola, išreikšta procentine BVP dalimi, 2014 m. pirmą kartą sumažėjo, tačiau tebėra labai didelė. Ši skola 2014 m. daugiausia sumažėjo dėl techninių veiksnių, tačiau mažėjimo tendenciją tikimasi išsaugoti. Nedarbo rodiklis tebeviršija ribą, nes ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo lygis vis dar yra aukštas, tačiau šis rodiklis slepia nuolatinį nedarbo lygio mažėjimą, vykstantį nuo 2013 m. pradžios.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiamos problemas, susijusios su grynąja tarptautinių investicijų pozicija, finansų sektoriaus pokyčiais, privačiojo ir valdžios sektorių skola ir nekilnojamojo turto rinka. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą disbalansą, dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų ir kurį reikia specialiai stebėti, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti riziką, susijusią su išliekančiu disbalansu arba jo panaikinimu. Ši veikla bus derinama su tęstine po programos įgyvendinimo vykdoma priežiūra.

Ispanija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Ispanijoje susidarė makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma susijusių su rizika, kylančia dėl privačiojo, viešojo ir išorės įsiskolinimo esant labai dideliam nedarbui.

Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, prarasta eksporto rinkos dalis, privačiojo ir valdžios sektorių skola, nedarbas, taip pat padidėjęs ilgalaikis ir jaunimo nedarbas, viršija orientacines ribas.

Buvo tęsiamas išorės balanso atkūrimas ir numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu einamosios sąskaitos balansas turėtų būti saikingai perteklinis. Tačiau grynoji tarptautinių investicijų pozicija kol kas iš esmės nepagerėjo, daugiausia dėl neigiamo vertinimo poveikio. Sukaupto eksporto rinkos dalies praradimo rodiklis viršija ribą, tačiau dėl per pastaruosius dvejus metus kasmet vykusio padidėjimo šis rodiklis gerėja. Eksporto veiklos rezultatų pagerėjimas iš dalies paaiškinamas atkurtu sąnaudų konkurencingumu, kuris matyti iš neigiamo nominalių vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimo ir realiojo efektyviojo valiutos kurso nuvertėjimo. 2014 m. dėl neigiamo kredito augimo buvo toliau mažinamas privačiojo sektoriaus finansinis įsiskolinimas. Iš naujesnių duomenų matyti, kad tas mažinimas sulėtėjo, nes vėl atgijo kredito srautai, ypač į įmonių sektorių. Valdžios sektoriaus skola, priešingai, toliau augo dėl didelio valdžios sektoriaus deficito, kuris vis dėlto šiek tiek mažėja. Panašu, kad pagal defliatorių pakoreguotos būsto kainos pasiekė dugną. Nors nedarbas sparčiai mažėjo, jis tebėra labai didelis, ypač jaunimo ir ilgalaikių bedarbių atveju. Be to, nors padėtis darbo rinkoje pagerėjo, skurdo rodikliai dėl to dar nesumažėjo ir tebėra vieni didžiausių ES.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiamos problemos, susijusios su išorės tvarumu, privačiojo ir valdžios sektorių skola bei darbo rinkos prisitaikymu. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į nustatytą perviršinį disbalansą, dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų ir kurį reikia specialiai stebėti, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti išliekančią makroekonominę riziką ir stebėti perviršinio disbalanso naikinimo pažangą. Ši veikla bus derinama su tęstine po programos įgyvendinimo vykdoma priežiūra.

Prancūzija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Prancūzijoje susidarė makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų, visų pirma susijusių su rizika, kylančia dėl konkurencingumo mažėjimo ir aukšto viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygio. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, prarasta eksporto rinkos dalis, privačiojo sektoriaus skola, valdžios sektoriaus skola, nedarbas, taip pat padidėjęs ilgalaikis ir jaunimo nedarbas, viršija orientacines ribas.

Einamosios sąskaitos balansas liko stabilus ir liudija nuosaikų deficitą, o grynoji tarptautinių investicijų pozicija liko neigiama ir 2014 m. dar pablogėjo. Sukaupto eksporto rinkos dalies praradimo rodiklis toliau smarkiai viršija ribą, nepaisant to, kad 2014 m. būta nedidelio metinio padidėjimo, dėl kurio ateinančiais metais rodiklių vertė turėtų pagerėti. Darbo sąnaudos tebėra didelės ir toliau neigiamai atsiliepia bendrovių sąnaudų konkurencingumui. Privačiojo sektoriaus skola viršija ribą, tačiau spaudimas mažinti finansinį įsiskolinimą vykstant švelniai teigiamam kredito augimui yra ribotas. Bendrasis valdžios sektoriaus įsiskolinimas, kuris yra labai aukštas, 2014 m. augo toliau, ir išliko rizika, susijusi su viešojo sektoriaus skolos dinamika žemo augimo ir infliacijos sąlygomis. Realiosios būsto kainos pamažu koreguojamos. Susirūpinimą kelia darbo rinkos prisitaikymas, nes nedarbas augo ir šio metu viršija ribą, o kartu su juo augo ir ilgalaikis bei jaunimo nedarbas.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiamos problemos, susijusios su konkurencingumo pokyčiais ir aukštu valdžios sektoriaus bendrosios skolos lygiu mažo augimo ir mažos infliacijos sąlygomis. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą perviršinį disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti išliekančią makroekonominę riziką ir stebėti perviršinio disbalanso naikinimo pažangą.

Kroatija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Kroatijoje susidarė perviršinis makroekonominis disbalansas, dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų ir kurį reikia specialiai stebėti, ypač dėl rizikos, susijusios su silpnu konkurencingumu, dideliais išorės įsipareigojimais ir augančia valstybės skola, kurios nesumažina silpnas viešojo sektoriaus valdymas, ir dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo prastų užimtumo rezultatų. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, eksporto rinkos dalies praradimas, valdžios sektoriaus skola ir nedarbas, taip pat ilgalaikio ir jaunimo nedarbo didėjimas, viršija orientacines ribas. 

Kadangi eksporto apimtis augo sparčiau negu importo, einamosios sąskaitos balansas 2013 m. tapo perteklinis. Neigiama grynoji tarptautinių investicijų pozicija nepagerėjo, o grynoji išorės skola nesumažėjo ir jų lygis išlieka aukštas. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais eksporto rinkos dalis padidėjo, bendra prarasta dalis išlieka didelė. Sąnaudų konkurencingumo rodikliai rodo tam tikrą koregavimą, nes vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas yra neigiamas, o realusis efektyvusis valiutos kursas yra stabilus. Net jei privačiojo sektoriaus skola nesiekia ribos, ji yra didelė, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Nors bankai turi pakankamai kapitalo, kredito augimas išlieka vangus dėl spaudimo mažinti finansinį įsiskolinimą, didelio neveiksnių paskolų rodiklio ir prastų makroekonominių perspektyvų. Dėl didelio deficito ir prisiimtų neapibrėžtųjų įsipareigojimų viešojo sektoriaus skola nuo 2008 m. nuolat nepertraukiamai didėjo. Buvęs ekonominės veiklos sulėtėjimas ir nedidelis darbo užmokesčio koregavimas turėjo poveikį užimtumui, įskaitant ilgalaikį ir jaunimo nedarbą. Žmonės, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, vis dar sudaro palyginti didelę gyventojų dalį. Nepaisant to, pastaruoju metu pastebima teigiamų ekonomikos pokyčių ir pagerėjo ekonominės perspektyvos.

Apskritai, ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad egzistuoja su išorės ir valstybės skolos tvarumu ir darbo rinkos koregavimu susijusi rizika. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą perviršinį disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti makroekonominės rizikos pastovumą ir stebėti perviršinio disbalanso naikinimo pažangą.

Italija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Italijoje susidarė perviršinis makroekonominis disbalansas, dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų ir kurį reikia specialiai stebėti, ypač dėl rizikos, susijusios su labai didele valstybės skola ir silpnu konkurencingumu (tiek susijusiu su sąnaudomis, tiek su jomis nesusijusiu) esant silpnam augimui ir vangiai našumo dinamikai. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, eksporto rinkos dalies praradimas, valdžios sektoriaus skola, taip pat ilgalaikio ir jaunimo nedarbo lygio didėjimas, viršija orientacines ribas.

2014 m. toliau augo einamosios sąskaitos perteklius ir tai leido sumažinti neigiamą grynąją tarptautinių investicijų poziciją, kurią lėmė auganti eksporto apimtis ir silpna vidaus paklausa (nors 2015 m. paklausa pradėjo atsigauti). Prarasta eksporto rinkos dalis šiek tiek padidėjo dėl to, kad buvo suvaldytas sąnaudų konkurencingumo rodiklių didėjimas. Tačiau dėl darbo našumo sumažėjimo ir mažos infliacijos konkurencingumas negali toliau stiprėti. Nors 2014 m. privačiojo sektoriaus skolos santykis su BVP išliko stabilus, valstybės skolos santykis toliau didėjo dėl neigiamo realiojo augimo, mažos infliacijos ir užsitęsusio biudžeto deficito. Ekonominį silpnumą rodė ir investicijų dalies BVP atžvilgiu mažėjimas, kurį iš dalies lėmė tebevykstantis privačiojo sektoriaus kreditų mažėjimas 2014 m. Nepaisant tam tikro finansinių sąlygų pagerėjimo nuo 2014 m. vidurio, joms ir toliau poveikį daro bankų turima didelė neveiksnių paskolų dalis. Nedarbo lygis, taip pat ilgalaikio ir jaunimo nedarbo lygis pasiekė aukštumas 2014 m. Tai susiję su dideliu NEET (nesimokančio ir nedirbančio jaunimo) lygiu. Skurdo ir socialiniai rodikliai 2014 m. buvo iš esmės stabilūs, nors jų aukštas lygis tebekelia susirūpinimą.

Apskritai, ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad esama su vangiu produktyvumo augimu susijusių problemų, kurios mažina augimo perspektyvas, stabdo konkurencingumo gerėjimą ir dėl kurių yra sudėtingiau sumažinti viešojo sektoriaus įsiskolinimą. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą perviršinį disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti makroekonominės rizikos pastovumą ir stebėti perviršinio disbalanso naikinimo pažangą.

Kipras. Nuo 2013 m. kovo mėn. Kipras įgyvendina makroekonominio koregavimo programą, kuriai skiriama finansinė pagalba.

Todėl disbalanso priežiūra buvo vykdoma įgyvendinant šią programą, o ne MDP. Vykdydamas programą Kipras įgyvendino keletą svarbių priemonių, kuriomis siekė panaikinti perviršinį disbalansą, ir dabar ekonomika atsigauna, o bankų sistema stabilizuojasi. Vis dėlto, atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, einamosios sąskaitos deficitas, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, eksporto rinkos dalies praradimas, privačiojo sektoriaus skola, valdžios sektoriaus skola ir nedarbas, taip pat ilgalaikio ir jaunimo nedarbo didėjimas, tebeviršija orientacines ribas.

Nepaisant tam tikro koregavimo, einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis ir nepakankamas dideliems turimiems gryniesiems išorės įsipareigojimams stabilizuoti. Be to, einamosios sąskaitos balansą iš esmės koregavo importo apimties sumažėjimas, o sukauptas eksporto rinkos dalies praradimas buvo žymus nepaisant nežymaus šios dalies padidėjimo 2014 m. Sąnaudų konkurencingumas pagerėjo, kaip matyti iš reikšmingai sumažėjusių vienetui tenkančių darbo sąnaudų ir sumažėjusio SVKI grindžiamo realiojo efektyviojo valiutos kurso. Privačiojo sektoriaus skola išlieka labai didelė, o namų ūkių ir įmonių finansinio įsiskolinimo mažinimo pažanga nedidelė nepaisant svarbių reformų, kuriomis siekiama spręsti labai didelės neveiksnių paskolų dalies bankų sistemoje problemą. Reaguodamos į vykstantį būsto rinkos koregavimą būsto kainos toliau mažėjo, tačiau nebe taip sparčiai. Valdžios sektoriaus skola labai didelė ir egzistuoja rizika fiskaliniam tvarumui. Dėl nepalankių ekonomikos pokyčių nedarbo lygis, įskaitant ilgalaikį ir jaunimo nedarbą, labai išaugo.

Apskritai, ekonominio koregavimo programa padėjo Kiprui sumažinti perviršinį makroekonominį disbalansą ir suvaldyti susijusią riziką. Kipro padėtis pagal MDP bus įvertinta pasibaigus dabartinei finansinės paramos programai ir priklausys nuo vėliau suderintinų priemonių, taikomų programai pasibaigus.

Latvija. Ankstesniame MDP raunde makroekonominio disbalanso Latvijoje nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, vienetui tenkančios darbo sąnaudos ir nedarbas, viršija orientacines ribas.

Išlieka einamosios sąskaitos balanso deficitas, o neigiama grynoji tarptautinių investicijų pozicija nors ilgainiui ir gerėja, tačiau dar gerokai viršija ribą. Be to, labai didelė šių įsipareigojimų atitinka tiesioginių užsienio investicijų srautus, o grynoji išorės skola yra nedidelė ir taip pat mažėja. Eksporto rinkos dalis didėja, nors ir nebe taip greitai kaip anksčiau. Gerėjantis prekybos balansas padeda riboti einamosios sąskaitos deficitą. Tuo tarpu vyko reikšmingas eksporto produktų ir rinkų perderinimas, atsižvelgiant į nestabilias išorines aplinkybes ir reikšmingą prekybos su Rusiją sutrikdymą. Krizės metu smarkiai sumažėjusios vienetui tenkančios darbo sąnaudos toliau didėjo, ir dabar šis rodiklis šiek tiek viršija ribą. Nukritusios būsto kainos atsigauna. Finansų sektorius išlieka stiprus ir, nepaisant žemų palūkanų normų, finansinio įsiskolinimo mažinimo procesas tebevyksta. Viešojo ir privačiojo sektoriaus skolos santykiai tebėra gerokai mažesni už atitinkamas ribas. Nedarbas mažėja, nors tebeviršija ribą. Per pastaruosius dvejus metus gerokai sumažėjo ir ilgalaikis, ir jaunimo nedarbas.

Apskritai, ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad dėl vykstančio vidinio perbalansavimo yra nedidelė išorės rizika. Todėl šiuo etapu tolesnės išsamios analizės pagal MDP Komisija nevykdys.

Lietuva. Ankstesniuose MDP raunduose makroekonominio disbalanso Lietuvoje nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, vienetui tenkančios darbo sąnaudos, būsto kainos ir nedarbas, viršija orientacines ribas.

Dėl einamosios sąskaitos koregavimo neigiama grynųjų tarptautinių investicijų pozicija per pastaruosius metus nuolat gerėjo. Tiesioginės užsienio investicijos šalyje reiškia daug mažesnę grynąją išorės skolą. Eksporto rinkos dalis išaugo, bet augimo tempas smarkiai sumažėjo dėl sumažėjusio eksporto, daugiausiai į Rusiją. Šiek tiek sumažėjo sąnaudų konkurencingumas, nežymiai pagerėjo realusis efektyvusis valiutos kursas, o nominaliųjų vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimo tempas didėjo, tačiau ribos vis dar nepasiekė. Tiek privačiojo sektoriaus, tiek valdžios sektoriaus skolos santykiai išliko palyginti maži. Privatusis sektorius toliau mažino finansinį įsiskolinimą. Finansų sektoriaus įsipareigojimai augo, o kredito srautai ne finansų bendrovėms 2014 m. šiek tiek padidėjo. Pagal defliatorių pakoreguotos būsto kainos po anksčiau atliktų didelių korekcijų stabilizavosi. Nedarbo lygis toliau mažėjo artėdamas prie ribos, labai pagerėjo ilgalaikio ir jaunimo nedarbo rodikliai.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad esama su išorės rezultatais susijusių problemų, tačiau rizika nėra didelė. Todėl šiuo etapu tolesnės išsamios analizės pagal MDP Komisija nevykdys.

Liuksemburgas. Ankstesniame MDP raunde makroekonominio disbalanso Liuksemburge nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, privačiojo sektoriaus skola, finansų sektoriaus įsipareigojimų augimo greitis ir jaunimo nedarbo lygis, viršija orientacines ribas.

Didelis Liuksemburgo einamosios sąskaitos perteklius buvo dar labiau sumažintas dėl labai išaugusio pirminių pajamų deficito padidėjimo, kuris nusveria prekybos ir paslaugų balanso pagerėjimą. Iš dalies dėl teigiamo našumo indėlio, 2014 m. vienetui tenkančios darbo sąnaudos nustojo augti ir tai leido gerokai padidinti eksporto rinkos dalį. Privačiojo sektoriaus įsiskolinimas (konsoliduoti duomenys, tačiau neapima tarpvalstybinių įmonių tarpusavio paskolų, kurios yra didelės) 2014 m. vis dar gerokai viršijo ribą. Nepaisant didelio įsiskolinimo lygio, finansinis įsiskolinimas nėra mažinimas. Valdžios sektoriaus skola nedidelė. Nors finansų sektoriaus įsipareigojimai labai padidėjo, finansų sektoriaus įsiskolinimas išlieka žemas; net jei yra rizika, dėl šio sektoriaus dydžio ji yra labai nedidelė. 2014 m. toliau realiai augo nekilnojamojo turto kainos, o pasiūlos ir paklausos būsto rinkoje neatitikimas išlieka, todėl mažai tikėtina, kad kainos smarkiai keisis. Nors nedarbo lygis mažas, jaunimo nedarbas išaugo.

Apskritai, ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad ekonominė aplinka palaipsniui gerėja, o rizika sumažėjo. Todėl šiuo etapu tolesnės išsamios analizės pagal MDP Komisija nevykdys.

Vengrija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Vengrijoje susidarė makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų, visų pirma susijusių su tolesniu neigiamos grynosios tarptautinių investicijų pozicijos koregavimu ir gana didele valstybės skola. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, eksporto rinkos dalies praradimas ir valdžios sektoriaus skola, viršija orientacines ribas.

Nuo 2010 m. stiprėjantis ir perteklių pasiekęs einamosios sąskaitos balansas užtikrino greitą ir tvarų grynosios tarptautinių investicijų pozicijos mažėjimą, nors ji tebėra didelė. Einamosios sąskaitos balanso pagerėjimą daugiausia lėmė silpna vidaus paklausa. Vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas buvo palyginti dinamiškas, tačiau tai daugiausia lėmė prekybos sąlygų poveikis, o realusis efektyvusis valiutos kursas nuvertėjo. 2014 m. toliau didėjo eksporto rinkos dalis, todėl mažėjo sukaupti nuostoliai. Privačiojo sektoriaus skola mažėja, o neveiksnių paskolų lygis išlieka didelis, taip užkraunama naštą finansų sektoriui ir prisidedama prie neigiamų kredito srautų. Nuo 2013 m. vidurio augimas sparčiai atsigavo. Finansinio įsiskolinimo mažinimo tempas sulėtėjo, tam įtakos turėjo ir Centrinio Banko subsidijuojamosios skolinimo schemos. Panašu, kad nekilnojamojo turto kainos nebekrenta. Valdžios sektoriaus skola, nors ir lėtai, bet palaipsniui mažėjo. Dėl riboto ekonomikos augimo potencialo vis dar gali padidėti šalies pažeidžiamumas. Kadangi užimtumas išaugo, nedarbo rodiklis ribos nebeviršija. Skurdo rodikliai rodo, kad sumažėjo bendras žmonių, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, lygis, nors jis tebėra aukštas.

Apskritai, ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad nors ir mažesnė, tačiau išorės rizika egzistuoja, o šalies atsigavimui trukdo spaudimas mažinti finansinį įsiskolinimą mažo augimo sąlygomis. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą disbalansą, dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti riziką, susijusią su disbalanso nuolatiniu buvimu arba panaikinimu.

Malta. Ankstesniame MDP raunde makroekonominio disbalanso Maltoje nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, prarasta eksporto rinkos dalis, privačiojo ir viešojo sektorių skola, viršija orientacines ribas.

2014 m. labai pagerėjo einamosios sąskaitos balansas ir grynoji tarptautinių investicijų pozicija. Pagerėjusi grynoji tarptautinių investicijų pozicija taip pat rodo teigiamų pokyčių poveikį šalies finansinei sąskaitai, tokį poveikį taip pat daro rinkos vertės ir valiutos keitimo kurso pokyčiai. Tačiau pastaraisiais metais prarasta eksporto rinkos dalis. Jei tokia tendencija išliks, ji gali būti konkurencingumo mažėjimo rizikos ženklas, net jei sąnaudų konkurencingumo pokyčiai 2014 m. sulėtėjo, nes sulėtėjo vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas, o realusis efektyvusis valiutos kursas liko nepakitęs. Privačiojo sektoriaus skola vis dar didelė, ypač įmonių sektoriaus, bet skolos ir BVP santykis taisomas. Tai rodo stiprų ekonomikos augimą ir pažabotą kredito augimą. Valdžios sektoriaus skola koreguojama lėtai, vykdant biudžeto balanso konsolidavimą, daugiausia dėl didesnių biudžeto pajamų, taip pat dėl palankių makroekonominių sąlygų. Ekonomikos gebėjimą prisitaikyti didina geri darbo rinkos rezultatai, visų pirma svarūs laimėjimai užimtumo srityje ir žemas nedarbo, taip pat ir jaunimo nedarbo, lygis.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiama rizika, susidaranti dėl prastų eksporto rezultatų, nedidelė išorės rizika ir šalyje mažinamas finansinis įsiskolinimas. Todėl šiuo etapu tolesnės išsamios analizės pagal MDP Komisija nevykdys.

Nyderlandai. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Nyderlanduose susidarė makroekonominis disbalansas, visų pirma dėl rizikos, susijusios su didele privačiojo sektoriaus skola, o didelis einamosios sąskaitos perteklius gali būti neefektyvaus kapitalo paskirstymo ženklas. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje keli rodikliai, konkrečiai, einamosios sąskaitos perteklius, prarasta eksporto rinkos dalis, privačiojo sektoriaus skola, valdžios sektoriaus skola bei padidėjęs ilgalaikis ir jaunimo nedarbas, viršija orientacines ribas.

Iki 2013 m. einamosios sąskaitos perteklius didėjo, o namų ūkių finansinis įsiskolinimas buvo mažinamas, bet perteklius toliau gerokai viršija orientacinę ribą. Perteklių iš dalies lėmė ekonomikos struktūrinės ypatybės, kaip antai struktūriškai didelis reeksporto balansas ir tarptautinių įmonių kapitalo srautai. Jis taip pat rodo didelį nepaskirstytąjį pelną, taigi dideles santaupas įmonių sektoriuje, palyginti su santykinai mažomis jų investicijomis. Tačiau panašu, kad bendra investicinė veikla, įskaitant investicijų į gyvenamąjį būstą, ėmė stiprėti 2015 m., ir tikimasi, kad jos toliau daugės. Nors vis dar susikaupęs eksporto rinkos dalies praradimas, 2013 ir 2014 m. metinis padidėjimas rodo, kad ateityje padėtis gerės. Sąnaudų konkurencingumo rodikliai stabilūs. Privačiojo sektoriaus skola gerokai tebeviršija ribą, tačiau iš esmės yra stabili, net ir esant spaudimui mažinti finansinį įsiskolinimą namų ūkių sektoriuje, nes yra daug namų ūkių, kurių grynoji būsto nuosavybė neigiama. Numatoma, kad namų ūkių skola laipsniškai, bet lėtai mažės, o finansų sektorius taps atsparesnis dėl politikos priemonių, kaip antai atskaitomų hipotekos palūkanų ir paskolos ir vertės santykių mažinimo. Viešojo sektoriaus skola šiek tiek viršija ribą ir yra stabili. Nedarbas santykinai valdomas. Jaunimo nedarbas padidėjo nuo žemo lygio, tačiau padėtis gerėja. Ilgalaikis nedarbas nuolat didėja, daugiausia dėl vyresnio amžiaus darbuotojų nedarbo.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiami klausimai, susiję su dideliu privačiojo sektoriaus skolos lygiu ir nesikeičiančiu santaupų ir investicijų skirtumu, kurį rodo didelis einamosios sąskaitos perteklius. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti išliekantį disbalansą ar jo naikinimą.

Austrija. Ankstesniame MDP raunde disbalanso Austrijoje nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, prarasta eksporto rinkos dalis, valdžios sektoriaus skola ir padidėjęs jaunimo nedarbas, viršija orientacines ribas.

Einamosios sąskaitos balansas ir grynoji tarptautinių investicijų pozicija geri. Tačiau susikaupęs eksporto rinkos dalies praradimas išlieka didelis, nors sąnaudų konkurencingumo problemos, atrodo, sprendžiamos: nežymiai didėja vieneto darbo sąnaudos ir realusis efektyvusis valiutos kursas. 2014 m. valdžios sektoriaus skola gerokai išaugo, o tai rodo nuolatinį didelį sunkumų patiriančių finansų įstaigų restruktūrizavimo bei likvidavimo poveikį viešiesiems finansams ir vis dar didelį valdžios sektoriaus ir finansų sektoriaus grįžtamojo ryšio ratą. Užsitęsęs tokių bankų restruktūrizavimas taip pat susijęs su netikrumu dėl jų teisinės sistemos. Dėl sumažintų Austrijos bankų reitingų ir rizikos, susijusios su ryšiais su Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europa, visų pirma dėl naujausių geopolitinių įvykių Rusijoje ir Ukrainoje, didėjo spaudimas dėl finansavimo išlaidų. Kartu su turto restruktūrizavimu siekiant vykdyti reguliavimo reikalavimus, šie pokyčiai gali turėti įtakos bankų skolinimo pajėgumui ir galėtų turėti neigiamą šalutinį poveikį kredito augimui ir ekonominei veiklai šalyje ir užsienyje. Privačiojo sektoriaus skola išlieka šiek tiek mažesnė už ribą ir yra gana stabili, bet kredito srautai į privatųjį sektorių šiek tiek sumažėjo. Būsto kainų didėjimas sulėtėjo. Nedarbo lygis išlieka stabilus ir palyginti žemas, jaunimo nedarbas padidėjo, bet taip pat išlieka žemas.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiami klausimai, susiję su finansų sektoriumi, visų pirma dideliu įvykių užsienyje jam daromu poveikiu, faktine ir galima finansų sektoriaus ir viešųjų finansų sąveika ir poveikiu privačiajam sektoriui teikiamiems kreditams. Todėl Komisija mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti riziką atliekant išsamią analizę, kurioje būtų vertinama, ar disbalansas egzistuoja.

Lenkija. Ankstesniame MDP raunde makroekonominio disbalanso Lenkijoje nebuvo nustatyta. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje grynoji tarptautinių investicijų pozicija viršija orientacinę ribą.

Einamoji sąskaita keletą metų buvo koreguojama ir dabar rodo stabilų, tačiau nuosaikų deficitą. Šį pagerėjimą daugiausia lėmė didesnis prekių eksportas ir mažesnis pajamų sąskaitos deficitas. Nors labai neigiama grynoji tarptautinių investicijų pozicija šiek tiek pagerėjo, išorinis pažeidžiamumas yra apribotas, nes tiesioginės užsienio investicijos sudaro didelę užsienio įsipareigojimų dalį. Eksporto rinkos dalis ilgainiui didėjo, o metinis padidėjimas ir 2013, ir 2014 m. buvo gana reikšmingas. Sąnaudų konkurencingumo rodikliai taip pat yra palankūs ir rodo vienetui tenkančių darbo sąnaudų sumažėjimą. Privačiojo sektoriaus skola iš esmės stabili ir yra gerokai mažesnė už orientacines ribas. Be to, viešojo sektoriaus skola yra gerokai mažesnė už ribą ir, iš dalies atšaukus 1999 m. sisteminę pensijų reformą, 2014 m. ji dar sumažėjo dėl antrosios pakopos privataus pensijų fondo turto vienkartinio perdavimo valdžios sektoriui. Bankų sektorius yra gerai kapitalizuotas, likvidus ir pelningas, nepaisant didelių paskolų užsienio valiuta. Penkerius metus mažėjusios realiosios būsto kainos 2014 m. vėl padidėjo. Palyginti su praėjusiais metais, nedarbo lygis nukrito žemiau orientacinės ribos.

Apskritai ekonominiame vertinime nurodoma keletas su išorės pozicija susijusių problemų, tačiau rizika yra apribota. Todėl šiuo etapu tolesnės išsamios analizės pagal MDP Komisija nevykdys.

Portugalija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Portugalijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų, visų pirma atsižvelgiant į riziką, kylančią dėl didelės išorės, valstybės ir privačiojo sektoriaus skolos, spaudimo mažinti finansinį įsiskolinimą ir didelio nedarbo. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje keletas rodiklių, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, privačiojo sektoriaus skola, valdžios sektoriaus skola, nedarbas, taip pat aktyvumo lygio sumažėjimas, ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo padidėjimas, tebeviršija orientacines ribas.

Grynoji tarptautinių investicijų pozicija yra labai neigiama, tačiau išorės tvarumas dėl didelio einamosios sąskaitos koregavimo, nulėmusio nedidelį einamosios sąskaitos perteklių, ir geresnių augimo sąlygų po truputį gerėjo. Bendra prarasta eksporto rinkos dalis sumažėjo iki ribos neviršijančio lygio ir šį sumažėjimą nulėmė reikšmingas metinis rinkos dalies padidėjimas 2013 ir 2014 m. ir sąnaudų konkurencingumo koregavimas. Privačiojo sektoriaus skola yra labai didelė. Vis dėlto įmonių finansinis įsiskolinimas 2014 m. mažėjo sparčiau, o kredito augimas tebėra neigiamas. Dėl daugybės neveiksnių paskolų prastėja tiek ne finansų, tiek finansų sektorių balansas. Viešojo sektoriaus skola taip pat yra labai didelė, tačiau dabar pradeda mažėti. Nedarbo lygis yra aukštas, susirūpinimą kelia mažas aktyvumo lygis ir didelis ilgalaikis bei jaunimo nedarbas. Tačiau 2014 m. nedarbas, įskaitant jaunesnių asmenų ir ilgalaikį nedarbą, pradėjo mažėti.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiamos su labai dideliu įsiskolinimu įvairiuose sektoriuose susijusios problemos, tačiau po truputį gerėjančiomis ekonominėmis sąlygomis padaryta pažanga mažinant finansinį įsiskolinimą. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą perviršinį disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti išliekančią makroekonominę riziką ir stebėti perviršinio disbalanso naikinimo pažangą. Tai bus derinama su tolesne po programos įgyvendinimo vykdoma priežiūra.

Rumunija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Rumunijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų, visų pirma atsižvelgiant į riziką, kylančią dėl santykinai didelės neigiamos grynosios tarptautinių investicijų pozicijos ir menkų vidutinio laikotarpio eksporto pajėgumų, ir kad nors finansinis stabilumas buvo išlaikytas, bankų sektorius išliko pažeidžiamas išorės ir vidaus veiksniams. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje grynoji tarptautinių investicijų pozicija viršija orientacinę ribą.

Labai neigiamą grynąją tarptautinių investicijų poziciją nulėmė sukaupto einamosios sąskaitos deficito dydis iki krizės, tačiau dabar ji palaipsniui mažėja. Grynoji išorės skola sudaro maždaug pusę grynosios tarptautinių investicijų pozicijos. Grynosios tiesioginės užsienio investicijos per pastaruosius dvejus metus padidėjo. Einamosios sąskaitos deficitas daugiausia dėl didelio eksporto augimo mažėjo ir 2014 m. buvo labai nedidelis, tačiau ateityje gali vėl šiek tiek padidėti. Prekybos balansas 2014 m. išliko teigiamas, o eksporto rinkos dalis padidėjo. Sąnaudų konkurencingumo rodikliai 2014 m. buvo stabilūs, o realusis efektyvusis valiutos kursas pakilo tik šiek tiek. Privačiojo sektoriaus skola išlieka santykinai maža, nors pastaruoju metu privačiojo sektoriaus kredito augimas atsigavo. Bankų sektorius yra gerai kapitalizuotas, o neveiksnių paskolų dalis smarkiai sumažėjo. 2015 m. liepos mėn. baigtas draudimo sektoriaus balanso vertinimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir pradėtas bankų sektoriaus turto kokybės patikrinimas bei testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Valstybės skola išlieka maža, tačiau iš neseniai sutartų fiskalinių priemonių ir tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojams mokamo ad hoc darbo užmokesčio padidinimo matyti, kad fiskalinė politika smarkiai sušvelnėjo. Ilgalaikio nedarbo bei jaunimo nedarbo ir skurdo rodikliai 2014 m. šiek tiek pagerėjo.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiamos su išorės pozicija, konkurencingumu ir fiskaliniu tvarumu susijusios problemos. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti, ar disbalansas išliko, ar yra panaikintas.

Slovėnija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Slovėnijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma atsižvelgiant į riziką, kylančią dėl didėjančios valdžios sektoriaus skolos, įmonių bei bankų sektoriaus restruktūrizavimo ir neveiksnių paskolų tvarkymo sąveikos, valstybės įmonių veiksmingumo ir labai mažų investicijų. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje keletas rodiklių, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija, prarasta eksporto rinkos dalis, valdžios sektoriaus skola ir ilgalaikio nedarbo bei jaunimo nedarbo padidėjimas, viršija orientacines ribas.

Einamoji sąskaita buvo smarkiai pakoreguota ir 2014 m. susidarė nemažas perteklius, nes eksportas augo, o vidaus paklausa išliko nedidelė. Todėl grynoji tarptautinių investicijų pozicija pagerėjo, tačiau ribą vis dar viršijo, nors labai nedaug. Kainų ir sąnaudų konkurencingumas toliau gerėjo, o vienetui tenkančios darbo sąnaudos mažėjo. Todėl eksporto rinkos dalis 2013–2014 m. laikotarpiu kasmet didėjo, nors bendra prarasta rinkos dalis tebeviršija ribą. Dėl sumažėjusio finansinio įsiskolinimo įmonių sektoriuje, kurį daugiausia lėmė neigiamas kredito augimas, 2014 m. sumažėjo privačiojo sektoriaus skola. Finansinis įsiskolinimas buvo toliau mažinamas ir finansų sektoriuje – tai buvo dėl papildomo neveiksnių paskolų perdavimo valstybei priklausančiai Bankų turto valdymo įmonei ir vyriausybės vykdomo bankų rekapitalizavimo. Todėl bendra valdžios sektoriaus skola smarkiai išaugo ir dabar gerokai viršija ribą. Nedarbo lygis, ankstesniais metais pasiekęs aukščiausią ribą, 2014 m. sumažėjo. Nors 5 metus mažėjęs užimtumas 2014 m. vėl pradėjo didėti, ilgalaikis nedarbas išliko labai didelis, o jaunimo nedarbo lygis sumažėjo tik šiek tiek. Abu šie rodikliai viršija ribas.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiamos su ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, privačiojo sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimu ir darbo rinkos koregavimu susijusios problemos. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą disbalansą, dėl kurio reikia imtis ryžtingų veiksmų ir kurį reikia specialiai stebėti, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti riziką, susijusią su disbalanso išlikimu arba panaikinimu.

Slovakija. Ankstesniuose MDP raunduose makroekonominis disbalansas Slovakijoje nebuvo nustatytas. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, grynoji tarptautinių investicijų pozicija ir nedarbas, viršija orientacines ribas.

Nuo 2012 m. einamosios sąskaitos balansas yra perteklinis, tačiau grynoji tarptautinių investicijų pozicija tebeblogėja, šalis tebegauna tiesioginių užsienio investicijų, daugiausia susijusių su automobilių pramone. Eksporto rinkos dalis kasmet mažėja, o tai rodo, kad šiek tiek pakilo realusis efektyvusis valiutos kursas ir truputį, nors ir nedaug, padidėjo nominaliosios vienetui tenkančios darbo sąnaudos. Bendra rinkos dalis vis dėlto padidėjo. Pastaraisiais metais paspartėjo privačiojo sektoriaus kredito srautas, todėl ėmė didėti privačiojo sektoriaus skolos santykis, kuris vis tiek išlieka gerokai mažesnis už orientacinę ribą. Bankų sektorius, kuriame dominuoja užsienio kapitalo bankai, turi pakankamai kapitalo; įvertinta, kad visi šio sektoriaus įsipareigojimai padidėjo tik šiek tiek. 2014 m. valdžios sektoriaus skolos santykis truputį sumažėjo ir toliau neviršija orientacinės ribos. Nors pastaraisiais metais darbo jėgos aktyvumo lygis laipsniškai didėjo, struktūrinis nedarbas tebėra opiausia ekonominės politikos problema.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiamos išorės problemos, nors jų keliama rizika yra nedidelė, tačiau didžiausia problema tebėra struktūrinis nedarbas. Todėl šiuo etapu tolesnės išsamios analizės pagal MDP Komisija neatliks.

Suomija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Suomijoje susidarė makroekonominis disbalansas, visų pirma susijęs su konkurencingumu. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, eksporto rinkos dalies praradimas, privačiojo sektoriaus skola, taip pat jaunimo nedarbo lygio padidėjimas, viršija orientacines ribas.

Nuo 2011 m. einamosios sąskaitos balansas yra stabilus – deficitas yra nuosaikus, o tai rodo, kad importas prisitaikė prie sumažėjusio eksporto. Tuo pat metu investicijų dalis BVP sumažėjo iki istoriškai žemo lygio. Grynosios tarptautinių investicijų pozicijos perteklius yra nedidelis. Nuo 2008 m. kasmet netenkant eksporto rinkos dalies, bendra prarasta šios rinkos dalis yra gana didelė. 2013 ir 2014 m., palyginti su ankstesniais metais, prarasta mažesnė eksporto rinkos dalis, tačiau tuo metu daugelio ES šalių eksporto rinkos jau nuosaikiai didėjo. Šie pokyčiai rodo, kad kyla sunkumų restruktūrizuojant ekonomiką. Restruktūrizavimas pradėtas po to, kai ėmė silpnėti anksčiau klestėjusios tokios apdirbamosios pramonės šakos, kaip elektronikos ir miškininkystės. Nors nominaliųjų vienetui tenkančių darbo sąnaudų pokyčio rodiklis šiuo metu ribos neviršija, bendras sąnaudų konkurencingumo praradimas išlieka didelis. Privačiojo sektoriaus skolos santykis su BVP tebėra padidėjęs iš esmės dėl nuolat didelės įmonių skolos, nors grynojo kredito srautas į privatųjį sektorių beveik sustojo 2014 m. nepaisant palankių kredito sąlygų. Kalbant apie namų ūkius, 2012–2014 m. būsto kainos nuosaikiai mažėjo ir ankstesnis kainų padidėjimas buvo pakoreguotas, todėl sumažėjo su finansiniu stabilumu susijusi rizika. Nedarbo lygis ribos neviršija, tačiau didėja ir dabar yra didesnis negu 2009–2010 m. Be to, didėja ir jaunimo nedarbas.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad problemos yra susijusios su kainų konkurencingumu ir konkurencingumu, nesusijusiu su kainomis, ekonomikos restruktūrizavimo sąlygomis. Todėl Komisija, atsižvelgdama į vasario mėn. nustatytą disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti, ar disbalansas išliko, ar yra panaikintas.

Švedija. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Švedijoje susidarė makroekonominis disbalansas, visų pirma susijęs su namų ūkių skola ir neveiksminga būsto rinka. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, einamosios sąskaitos perteklius, eksporto rinkos dalies praradimas, būsto kainos ir privačiojo sektoriaus skola, viršija atitinkamas orientacines ribas.

Einamosios sąskaitos perteklius šiek tiek viršija ribą, o tai pirmiausia rodo, kad yra daug privačių santaupų. Grynoji tarptautinių investicijų pozicija sparčiai gerėja, tačiau kol kas matyti nedidelis deficitas. Eksporto rinkos dalies praradimas gerokai viršija ribą, tačiau nuo 2013 m. lėtėja. Rinkos praradimą galima sieti su nedidele pasauline paklausa. Vienetui tenkančių darbo sąnaudų didėjimas yra nuosaikus, o 2014 m. realusis efektyvusis valiutos kursas nukrito. Toliau reikia stebėti didelę privačiojo sektoriaus skolą. Įmonių sektoriaus įsiskolinimas anksčiau buvo pasiekęs aukštą lygį ir stabilizavosi, o dabar vėl pradėjo didėti. Kai 2010 m. hipotekos paskoloms buvo pradėta taikyti paskolos ir turto vertės santykio riba, namų ūkių kredito augimas laikinai sulėtėjo ir skola stabilizavosi. Tačiau vėliau namų ūkių skola vėl pradėjo didėti, ir nuo 2013 m. vidurio būsto kainos ėmė sparčiai kisti – 2014 m. augimas viršijo ribą ir makroekonominiam stabilumui kilo potenciali rizika. Būsto pasiūla yra ribota, o kalbant apie paklausą, būsto kainas ir namų ūkių įsiskolinimą didina įsiskolinimui palankus apmokestinimas, išskirtinai mažos hipotekos palūkanų normos ir amortizavimo reikalavimų stoka. Tačiau, atrodo, kad bankų rizika yra nuosaiki, nes jų turto kokybė yra gera, o pelningumas – didelis, nors kapitalo rezervas, palyginti su paskolų portfelių dydžiu, yra nedidelis.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad problemos yra susijusios su išorės konkurencingumu, didele privačiojo sektoriaus skola ir būsto sektoriaus pokyčiais. Todėl Komisija, atsižvelgdama ir į vasario mėn. nustatytą disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti, ar disbalansas išliko, ar yra panaikintas.

Jungtinė Karalystė. 2015 m. vasario mėn. Komisija padarė išvadą, kad Jungtinėje Karalystėje susidarė makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų, visų pirma susijusių su rizika, siejama su dideliu namų ūkių įsiskolinimu ir su struktūrinėmis būsto rinkos ypatybėmis. Atnaujintoje rezultatų suvestinėje kai kurie rodikliai, konkrečiai, einamosios sąskaitos deficitas, eksporto rinkos dalies praradimas, būsto kainos, privačiojo sektoriaus skola ir valdžios sektoriaus skola, viršija orientacines ribas.

2014 m. einamosios sąskaitos deficitas toliau didėjo dėl pirminių pajamų deficito, todėl dabar trejų metų rodiklis viršija ribą. Grynoji tarptautinių investicijų pozicija yra neigiama – keletą pastarųjų metų ji palyginti sparčiai blogėjo, tačiau kol kas ribos neviršija. Dėl metinio rinkos dalies padidėjimo 2014 m. sumažėjo bendra prarastos rinkos dalis, tačiau riba toliau viršijama. Vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas yra nuosaikus ir stabilus, o realusis efektyvusis valiutos keitimo kursas pakilo, ypač 2014 m. Privačiojo sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai mažėja – šį mažėjimą lemia nominalusis augimas, tačiau apskritai šis santykis tebėra didelis. Būsto kainos toliau auga ir 2014 m. jų augimo tempas viršijo ribą. Vis dėlto pastarųjų dvejų metų išskirtinė ypatybė yra ta, kad dėl didėjančių būsto kainų nepadidėjo namų ūkių įsiskolinimas. Susirūpinimą tebekelia didelė valdžios sektoriaus skola. Užimtumo lygis toliau pakankamai sparčiai didėja, o jaunimo nedarbo lygis ir nesimokančio ir nedirbančio jaunimo dalis sumažėjo.

Apskritai ekonominiame vertinime pabrėžiama, kad problemos yra susijusios su būsto rinka ir su ekonomikos išorės aspektu. Komisija, atsižvelgdama į vasario mėn. nustatytą disbalansą, mano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti, ar disbalansas išliko, ar yra panaikintas.

(1) Prie šios ataskaitos pridedamas statistikos priedas, kuriame pateikta daug statistinių duomenų, kuriais remtasi rengiant šią ataskaitą.

(2)  Žr. ES Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį.

(3)  Rodikliai įtraukti siekiant nustatyti tikslesnius makroekonominio disbalanso ir jo koregavimo proceso užimtumo ir socialinius aspektus. Šie rodikliai – tai darbo jėgos aktyvumo lygis, ilgalaikis ir jaunimo nedarbas, išreikšti pokyčiu per trejų metų laikotarpį. Prieš tai jie buvo taikomi kaip papildomi MDP rodikliai. Daugiau informacijos apie rodiklių atrankos kriterijus pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Adding employment indicators to the scoreboard of the Macroeconomic Imbalances Procedure to better capture employment and social developments“, kuris buvo aptartas ECOFIN ir EPSCO tarybų komitetuose, taip pat Europos Parlamente.

(4)  Žr. „European Economic Forecast-Autumn 2015“, European Economy, Institutional Paper 011, 2015 m. lapkritis.

(5) Reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(6) Tai, kad nuo 2012 m. atrenkama vis daugiau valstybių narių, kurių nuodugnias apžvalgas reikia parengti, iš dalies susiję su būtinybe įtraukti šalis, kuriose dėl ekonominės padėties pagerėjimo baigiama finansinės paramos programa. Tai taikoma Airijai, Portugalijai ir Rumunijai, kurių įtraukimas į MDP priežiūros procesą buvo laikomas apdairiu. Be to, 2013 m. į ES įstojus Kroatijai, pradėta vykdyti standartinė priežiūra. Tam tikrų valstybių narių nuodugni apžvalga atliekama ilgesnį laiką todėl, kad valstybių narių MDP priežiūra gali būti baigta tik remiantis nauja nuodugnia apžvalga. Ateityje, jeigu ekonominės sąlygos gerės arba neblogės, galima tikėtis, kad šalių, kurių nuodugni apžvalga turi būti atliekama, skaičius ilgainiui mažės.

(7)  Žr. „2015 m. Europos semestras. Ekonomikos augimo problemų vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas, nuodugnių apžvalgų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 rezultatai“ (COM(2015) 85 final, 2015 2 26) ir „Macroeconomic Imbalances, Main Findings of the In-Depth Reviews 2015“, European Economy-Occasional Papers 228. Visas konkrečioms šalims skirtų Tarybos priimtų rekomendacijų, įskaitant susijusias su MDP, rinkinys paskelbtas OL C 272, 2015 8 18.

(8)  Žr. „European Economic Forecast-Autumn 2015“, European Economy, Institutional Paper 011, 2015 m. lapkritis. Nors suvestiniai duomenys slepia didelius valstybių narių skirtumus, panašu, kad daroma pažanga siekiant tikros konvergencijos – didesnis augimo tempas užfiksuotas ne tik Ispanijoje, Airijoje, Slovėnijoje, Baltijos šalyse, bet ir Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, o Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Belgijoje 2015 m. jis tikriausiai toliau išliks lėtesnis.

(9)  Žr. Tarptautinis valiutos fondas, 2015 m. World Economic Outlook: Adjusting to Lower Commodity Prices, Vašingtonas (spalio mėn.).

(10)  Finansinio įsiskolinimo mažinimo proceso rezultatai matyti iš euro zonos bendros grynojo skolinimo pozicijos pagal sektorius. 2014 m. ji siekė 3,2 proc. BVP, iš jų namų ūkių, bendrovių ir valdžios sektoriams teko 2,9 proc., 1,8 proc. ir -2,6 proc. 2010 m. atitinkami skaičiai buvo 0,6 proc., 2,9 proc.,-3,3 proc. ir 6,2 proc., o 2007 m. – 0,3 proc., 1,4 proc., -0,6 proc. ir -0,6 proc.

(11)  Žr. Bricongne J.-C. ir Mordonu A. (2015), „Interlinkages between household and corporate debt in advanced economies“, European Commission Discussion Papers N° 17 (2015 m. spalis).

(12) Lyginamasis rodiklis nustatytas remiantis redukuota regresija, apimančia pagrindinius santaupų ir investicijų pusiausvyros veiksnius, įskaitant esminius veiksnius (pvz., demografiją, išteklius), politinius veiksnius ir pasaulines finansines sąlygas. Metodika panaši į TVF parengtą išorės balanso vertinimo metodą. Žr. Phillips, S. et al. (2013 m.), „The External Balance Assessment (EBA) Methodology“, IMF Working Paper, 13/272.

(13) Žr. D’Auria, F., Linden, S., Monteiro, D., in ‘t Veld, J. ir Zeugner S., „Cross-border Spillovers in the Euro Area“, Quarterly Report on the Euro Area, Vol 13 No 4 (2014).

(14)  Žr. Reglamento 1176/2011 17 konstatuojamąją dalį: „vertinant makroekonominius disbalansus, reikėtų atsižvelgti į jų mastą ir jų galimą neigiamą netiesioginį ekonominį ir finansinį poveikį, kuris padidina Sąjungos ekonomikos pažeidžiamumą ir kelia grėsmę sklandžiam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui. Visos valstybės narės, ypač euro zonos valstybės narės, turi imtis veiksmų makroekonominiams disbalansams ir konkurencingumo skirtumams pašalinti. Tačiau politikos iššūkių pobūdis, svarba ir skubumas kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje gali labai skirtis. Atsižvelgiant į su reikalingu koregavimu susijusius pavojus ir koregavimo mastą, ypač skubiai politikos veiksmų reikia imtis tose valstybėse narėse, kuriose nuolat yra didelis einamosios sąskaitos deficitas ir sumažėjęs konkurencingumas. Be to, valstybėse narėse, kuriose yra dideli einamosios sąskaitos perviršiai, politika turėtų būti siekiama nustatyti ir įgyvendinti priemones, padedančias stiprinti jų vidaus paklausą ir išplėsti ekonomikos augimo potencialą“.

(15)  Žr. „European Economic Forecast-Spring 2015“, European Economy, 2015(2), I.3 langelį.

(16)  Žr. „Macroeconomic Imbalances, Main Findings of the In-Depth Reviews 2015“, „European Economy-Occasional Papers“ 228.

(17)  Atsižvelgiant į einamosios sąskaitos deficito sumažėjimą, šalių skolintojų, ypač Vokietijos, pertekliaus geografinė sudėtis pasikeitė. Balansas likusios pasaulio dalies atžvilgiu padidėjo, o euro zonos atžvilgiu – sumažėjo. Šį sumažėjimą iš esmės lėmė sumažėjęs eksportas į kitas euro zonos šalis, o ne Vokietijos importo padidėjimas.

(18)  Šių šalių didžioji išorės įsiskolinimų dalis susijusi ne su vidaus kapitalu ir veikla, o su išorės turtu. Pvz., dauguma Airijos užsienio įsiskolinimų tenka savitarpio fondams, kurie reziduoja Airijoje, tačiau kurių turtas gautas iš kitų šalių. Remiantis mokėjimų balanso klasifikacija, savitarpio fondų balansą sudaro kapitalo įsipareigojimai, kuriuos atitinka portfelio skolos priemonės, dėl kurių balanse atsiranda labai neigiama kapitalo pozicija ir labai teigiama antrinę rinką turinčios skolos pozicija.

(19)  Pagal ciklą pakoreguotų balansų įverčiai grindžiami metodika, aprašyta Salto, M. ir A. Turrini (2010 m.), „Comparing Alternative Methodologies for Real Exchange Rate Assessment“, European Economy-Economic Papers, 427.

(20)  Daugiau apie T+10 metodiką žr. Havik, K., K. Mc Morrow, F. Orlandi, C. Planas, R. Raciborski, W. Röger, A. Rossi, A. Thum-Thysen ir V. Vandermeulen (2014), „The Production Function Methodology for Calculating Potential Growth Rates & Output Gaps“, European Economic Papers 535.

(21)  Išsamesnį skaičiavimų ir prielaidų apibūdinimą žr. Loublier, A., Turrini A. ir Zeugner, S. (2015), „Methodologies for computing current account benchmarks“, European Economy Economic Paper dar nepaskelbta.

(22)  Euro zonos eksporto vertė 2013–2015 m. sumažėjo, o eksporto į ES nepriklausančias šalis vertė daugmaž stabilizavosi.

(23)  Eksporto rinkos dalies išskaidymo metodika plačiau apibūdinta dokumente „A closer look at some drivers of trade performance at Member State level“, Quarterly Report on the Euro Area, 2012(2): 29–39.

(24)  Didelės bendrovių skolos pasekmės tikriausiai toliau atsilieps ekonomikai. Didelė privačiojo sektoriaus skola paprastai siejama su lėtu augimu vidutiniu laikotarpiu, tačiau nustatyti konkrečias skolos ribas analitiniu požiūriu gali būti sudėtinga (žr. nuorodas Chen et al.(2015 ), „Private Sector Deleveraging and Growth Following Busts“, Working Paper 15/35, International Monetary Fund, Vašingtonas). Skola taip pat vertinama kaip po krizės vykdomai ekonominei veiklai kenkiantis veiksnys (žr. Bornhorst, F. ir Ruiz Arranz, M. (2013), „Indebtedness and Deleveraging in the Euro Area“. Country Report 13/232, International Monetary Fund, Vašingtonas; ir Europos centrinis bankas (ECB), (2012), „Corporate Indebtedness in the Euro Area“. Monthly Bulletin (vasaris): 87–103.

(25)  Panašu, kad valiutų kursų svyravimas, ypač euro nuvertėjimas 2014 m. antroje pusėje, turėjo didelį vertinimo poveikį, dėl kurio išaugo ne eurais išreikštų skolų vertė, pvz., Airijoje arba Nyderlanduose.

(26)  Daugiau informacijos žr. P. Pontuch, „Private sector deleveraging: where do we stand?“, Quarterly Report on the Euro Area, 2014(4):7–19.

(27)  Žr. Europos centrinis bankas (2015), „Financial Stability Review“, 2015 m. gegužė, ir Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (2015), „Joint Committee Report on Risks and Vulnerabilities in the EU Financial System“, JC 2015 007.

(28) Panašu, kad nuo praėjusios vasaros bendrasis sistemos TARGET2 likučių mažėjimas sustojo, daugiausia dėl pokyčių Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.

(29)  Dėl žemos palūkanų normos taip pat smarkiai kenčia gyvybės draudimo sektoriaus pelningumas, nes dėl mažo vyriausybės obligacijų pajamingumo ir klientams siūlomų garantijų susidaro grąžos neatitikimai.

(30)  Būsto kainų pokyčius reikia aiškinti įvertinus būsto kainų neatitikimą.

(31)  Švedija ir Liuksemburgas yra vienintelės šalys, kuriose krizė iš esmės nepaveikė būsto kainų ir kuriose tos kainos nuolat augo nuo dvidešimtojo amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio. Jungtinėje Karalystėje pagal defliatorių pakoreguotos būsto kainos nuo aukščiausio taško, kurį buvo pasiekusios 2007 m. trečiąjį ketvirtį, iki 2012 m. buvo pakoreguotos maždaug 18 proc., tačiau vien 2014 m. jos išaugo 8 proc. ir 2015 m. toliau tebeaugo.

(32)  Būsto kainų neatitikimo atotrūkio įvertis apskaičiuotas pagal trijų vertinimo rodiklių vidurkį: i) įperkamumo atotrūkį (atstumą iki kainos ir pajamų santykio ilgalaikio vidurkio); ii) pelningumo atotrūkį (atstumą iki kainos ir nuomos santykio vidurkio); iii) būsto kainų nukrypimo nuo pusiausvyros verčių, grindžiamų būsto paklausos ir pasiūlos principais, įvertį. Daugiau informacijos žr. Europos Komisija, „Housing market adjustment in the European Union“, 1.3 langelis, paskelbta „European Economic Forecast-Spring 2014“, European Economy 2014(3).

(33) Žr. Draghi, M. (2014), „Unemployment in the euro area“, 2014 m. rugpjūčio 22 d. kalba metiniame centrinių bankų simpoziume Džekson Houle, ir Arpaia, A., Kiss, A. ir Turrini, A. (2014), „Is unemployment structural or cyclical?“ „Main features of job matching in the EU after the crisis“, European Economy, Economic Papers 527, 2014 m. rugsėjis.

(34)  Žr. Duiella, M. ir Turrini, A. (2014), „Poverty developments in the EU after the crisis: a look at main drivers“, ECFIN Economic Brief, Issue 31, 2014 m. gegužė.

(35)  Europos Komisija (2015), „Labour Market and Wage Developments in Europe 2015“, II dalis, 1 skyrius: „Labour mobility and labour market adjustment in the EU“.

(36)  2014 m. kitoje ES šalyje gimusių asmenų užimtumo lygis siekė 67 proc., o gyvenamojoje šalyje gimusių asmenų – 65 proc. Už ES ribų gimusių asmenų užimtumo lygis siekė 57 proc. (šaltinis: Eurostato darbo jėgos statistika, 15–64 m. amžiaus grupė).

(37)  2014 m. kitoje ES šalyje gimusių asmenų nedarbo lygis siekė 13 proc., o gyvenamojoje šalyje gimusių asmenų – 10 proc. Už ES ribų gimusių asmenų nedarbo lygis siekė 19 proc. Palyginti su šalyje gimusiais asmenimis ir netgi su už ES ribų gimusiais asmenimis, santykinai daugiau aukštąjį mokslą baigusių judžių ES darbuotojų dirbo žemos ar vidutinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. (Šaltinis: Eurostato darbo jėgos statistika).

(38)  Šis požiūris, kuriuo siekiama išvengti procedūrų ir ataskaitų teikimo prievolių dubliavimo, buvo nustatytas Reglamente (ES) Nr. 472/2013 (OL L 140, 2013 5 27, p. 1). Jis taip pat atitinka Komisijos pasiūlymą dėl finansinės paramos teikimo valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, priemonės (COM(2012) 336, 2012 6 22).