52014PC0083

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           ĮŽANGA

Šis Komisijos pasiūlymas susijęs su pozicijos, kurios Sąjunga laikysis 66-ajame Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Tarptautinės konvencijos dėl taršos iš laivų prevencijos (MARPOL) VI priedo pakeitimų klausimais, nustatymu. Šiais MARPOL VI priedo 13 taisyklės 5.1 punkto pakeitimais penkeriems metams atidedamas išmetamųjų NOx III lygio standartų taikymas. Pakeitimai pateikti Jūrų aplinkos apsaugos komiteto ataskaitos (MEPC 65/22) 12 priede. Šios ataskaitos 4.64 punkte nurodoma, kad minėti pakeitimai bus priimti 66-ajame Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.

2.           TARPTAUTINĖS JŪRŲ ORGANIZACIJOS PAKEITIMŲ PRIĖMIMAS

2.1.        MARPOL VI priedo pakeitimų, susijusių su išmetamųjų NOx III lygio standartų taikymo atidėjimu, priėmimas

Šių pakeitimų projektai patvirtinti 2013 m. gegužės 13–17 d. vykusiame 65-ajame Jūrų aplinkos apsaugos komiteto susitikime ir bus pateikti priėmimui 66-ajame minėto komiteto posėdyje, įvyksiančiame 2014 m. kovo 31 – balandžio 4 d.

2.2.        Pritarimas ir įsigaliojimas

Jūrų aplinkos apsaugos komiteto patvirtinti ir priimti pakeitimai bus pateikti atitinkamoms susitariančiosioms šalims, kad šios sutiktų įsipareigoti pagal minėtus pakeitimus.

3.           AKTUALŪS ES TEISĖS AKTAI IR ES KOMPETENCIJA

ES politika

Pagal ES Sutartį aplinkos apsauga (MARPOL pakeitimų dalykas) yra kompetencijos pasidalijimo klausimas ir yra iš esmės reguliuojamas Sąjungos teisės aktais. Savo kompetencija ES aktyviai naudojasi oro ir vandens politikos srityse, tiek priimdama teisės aktus, tiek derindama politikos tikslus. Aplinkos apsaugos politikoje numatytas aiškus Sąjungos įsipareigojimas gerinti, įskaitant tarptautiniu lygiu, vandens ir oro kokybę.

ES oro kokybės politikos pagrindų tikslas ir sandara, nustatyta, pavyzdžiui, Teminėje oro taršos strategijoje[1], yra padaryti esminę pažangą siekiant ilgalaikių ES tikslų – išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir saugoti žmonių sveikatą (SESV 191 straipsnio 1 dalis), t. y. pasiekti „tokią oro kokybę, kuri neleistų pasireikšti neigiamam poveikiui ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai“. Šis prieš dešimtmetį Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje[2] nustatytas uždavinys patvirtintas neseniai ES sutartoje Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, pagal kurią rengiama ES politika iki 2020 m.[3], taip pat pastaruoju metu į jį atsižvelgta Komisijos priimtoje Europos švaraus oro programoje[4].

Šie politikos tikslai būtų paveikti neigiamai, jei išmetamųjų NOx kiekio kontrolės rajonams nustatytų griežtesnių NOx standartų taikymas būtų atidėtas.

ES teisės aktai

Galiojantys teisės aktai aprėpia daug teršalų, įskaitant NOx, taip pat daug taršos šaltinių, įskaitant visų rūšių transportą.

Direktyvoje dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (2001/81/EB)[5] ir Aplinkos oro kokybės direktyvoje (2008/50/EB)[6] nustatytos ribinės NOx ore vertės. Pagal Direktyvą dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų reikalaujama, kad būtų nustatytas jūrų laivybos išmetamųjų teršalų kiekis ir teikiamos jo ataskaitos. Nacionalinės jūrų laivybos išmetamieji teršalai ir tarptautinės vidaus vandenų laivybos išmetamieji teršalai yra įtraukti į nacionalines išmetimo ribas, taikomas pagal Direktyvą dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų. Tačiau kiti tarptautinės jūrų laivybos išmetamieji teršalai neįtraukti į nacionalines išmetimo ribas, nors jie labai veikia ES oro kokybę. Ši išimtis padaryta atsižvelgus į Tarptautinės jūrų organizacijos vykdomas šių išmetamųjų teršalų reguliavimo funkcijas. Todėl būtinybė imtis išorinių priemonių dėl šių išmetamųjų teršalų aiškiai pripažinta Direktyvos dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų 11 straipsnyje, kuriame rašoma: „Kad būtų skatinama siekti 1 straipsnyje nurodytų tikslų, Komisija ir valstybės narės atitinkamais atvejais, nepažeisdamos Sutarties 300 straipsnio, toliau tęsia dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir konkrečiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija (UNECE), Tarptautine jūrų organizacija (IMO) ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO), įskaitant apsikeitimą informacija apie mokslo ir technikos tyrimus bei plėtrą, siekiant pagerinti bazę, padedančią lengviau sumažinti išmetamų teršalų kiekius.“

Be to, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos priimtų Švaraus oro kokybės dokumentų rinkinyje[7] patvirtintas laivybos išmetamųjų teršalų poveikis oro kokybei sausumoje ir tolesnių šiame sektoriuje taikomų priemonių ekonominis efektyvumas. Laivybos išmetamieji NOx tiesiogiai skatina vidaus ir jūros vandenų, taip pat sausumos buveinių eutrofikaciją, dėl jo susidaro sveikatą veikiančių (antrinių) kietųjų dalelių. Taigi, jei šio šaltinio klausimas nebūtų išspręstas, pablogėtų Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantės valstybių galimybės įvykdyti Vandens politikos pagrindų direktyvoje (2000/60/EB)[8], Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (2008/56/EB)[9], Buveinių direktyvoje (92/43/EEB)[10] ir Laukinių paukščių apsaugos direktyvoje (79/409/EEB)[11] nustatytą uždavinį mažinti neigiamą, įskaitant eutrofikacijos, poveikį vandens ir sausumos ekosistemoms. Be to, tai pablogintų galimybes pasiekti Aplinkos oro kokybės direktyvoje (2008/50/EB) žmonių sveikatos apsaugai nustatytas kietųjų dalelių KD10 ir KD 2,5 ribines vertes.

Išmetamųjų NOx III lygio standartai – svarstomas šios priemonės klausimas – niekada nebuvo konkrečių Sąjungos teisės aktų dalykas, tačiau laikoma, kad dabar Tarptautinės jūrų organizacijos pagal MARPOL VI priedą (iš dalies pakeistą 2008 m.) vykdomas jų reguliavimas yra būtinas ir dera su bendrai sutartais ES politikos uždaviniais. Atidėjus standartų taikymo datą, valstybėms narėms būtų, visų pirma, apribotos galimybės NOx kiekio kontrolės rajonais naudotis siekiant spręsti oro taršos ir jo poveikio klausimus.

Tarybos sprendimas

Poziciją, kurios ES laikysis posėdyje, dera teisiškai grįsti SESV 218 straipsnio 9 dalimi, nes ji yra susijusi su teisinę galią turinčiais aktais. 66-ojo Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdžio sprendimas dėl išmetamųjų NOx III lygio standartų įsigaliojimo datos bus teisiškai privalomas, nes juo bus nustatyta data, nuo kurios išmetamųjų NOx III lygio standartai teritorijose, laikomose NOx kiekio kontrolės rajonais, bus taikomi visoms Tarptautinės jūrų organizacijos MARPOL VI priedo šalims.

              Santrauka

Atsižvelgdama į aktualią ES politiką ir minėtą acquis, Komisija mano, kad su daliniais pakeitimais, kurie veikiausiai bus priimti 66-ajame Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, susijęs klausimas yra svarbus ES, todėl reikia priimti bendrą ES poziciją, kurios Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Sąjungos interesais laikysis visos valstybės narės.

4.           IŠVADA

Todėl Komisija siūlo Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos vardu priimtinos pozicijos pirmiau 2.1 punkte nurodytais pakeitimų klausimais, kurios reikia laikytis 66-ajame Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.      

2014/0042 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu reikia laikytis 66-ajame Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Tarptautinės konvencijos dėl taršos iš laivų prevencijos (MARPOL) VI priedo pakeitimų, susijusių su išmetamųjų NOx III lygio standartų taikymo atidėjimu, priėmimo klausimais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 9 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       2008 m. iš dalies pakeitus MARPOL VI priedą nustatyta, kad išmetamųjų NOx III lygio standartai nuo 2016 m. būtų taikomi po pastarosios datos pastatytiems laivams, plaukiantiems per išmetamų azoto oksidų kiekio kontrolės rajonus;

(2)       2013 m. gegužės mėn. Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komitetas savo 65-ajame posėdyje patvirtino MARPOL VI priedo 13 taisyklės 5.1 punkto pakeitimų projektą. Šie pakeitimai bus veikiausiai priimti 66-ajame Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, įvyksiančiame 2014 m. kovo 31 – balandžio 4 d.;

(3)       MARPOL VI priedo 13 taisyklės 5.1 punkto pakeitimais, susijusiais su išmetamųjų NOx III lygio standartų taikymo atidėjimu, standartų įsigaliojimas bus atidėtas penkeriems metams ir jie taps privalomi praėjus šešiems mėnesiams po to, kai pagal MARPOL 16 straipsnio 2 dalį MARPOL VI priedo šalys pareikš pritariančios pakeitimams;

(4)       aplinkos apsauga (pasiūlytų pakeitimų dalykas) iš esmės reguliuojama Sąjungos teisės aktais. Savo kompetencija ES aktyviai naudojasi oro ir vandens politikos srityse, tiek priimdama teisės aktus, tiek derindama politikos tikslus. Galiojantys teisės aktai aprėpia daug teršalų, įskaitant azoto oksidus (NOx), taip pat daug taršos šaltinių, įskaitant visų rūšių transportą. Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[12], Direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus[13], Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[14] ir Direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos[15] nustatytas uždavinys riboti neigiamą poveikį, įskaitant eutrofikaciją, vandens ir sausumos ekosistemoms, kurio vieni iš pagrindinių veiksnių yra NOx. Direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje[16] nustatytos kietųjų dalelių ir ozono – jo pirmtakai yra NOx – ribinės ir siektinos vertės;

(5)       pagal Direktyvą 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų[17] reikalaujama, kad būtų nustatytas jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekis ir teikiamos jo ataskaitos, tačiau pripažįstama, kad tarptautinės jūrų (išskyrus vidaus vandenų) laivybos išmetamieji teršalai yra Tarptautinės jūrų organizacijos sprendžiamas klausimas;

(6)       pagal Direktyvos 2001/81/EB 11 straipsnį, taikomą drauge su tos direktyvos 1 straipsniu, Komisija ir valstybės narės turi vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą, kad sumažintų tam tikrų išmetamųjų atmosferos teršalų, įskaitant NOx, kiekius;

(7)       atsižvelgiant į bendruosius sutartos ES politikos tikslus ir į acquis, išmetamųjų NOx III lygio standartų taikymo atidėjimas, kuris veikiausiai bus priimtas 66-ajame Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, yra svarbus ES, todėl reikia priimti bendrą ES poziciją, kurios Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Sąjungos interesais laikysis visos valstybės narės;

(8)       Sąjunga nėra nei Tarptautinės jūrų organizacijos narė, nei atitinkamų konvencijų ir kodeksų susitariančioji šalis. Kad Sąjungos interesais veikdamos valstybės narės pareikštų toliau pateiktą poziciją, Tarybai būtina jas tam įgalioti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.           Sąjungos pozicija 66-ajame Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje yra nepritarti MARPOL VI priedo 13 taisyklės 5.1 punkto pakeitimų, pateiktų Tarptautinės jūrų organizacijos dokumento MEPC 65/22 12 straipsnyje, priėmimui.

2.           1 dalyje pateiktą Sąjungos poziciją pareiškia valstybės narės, kurios yra Tarptautinės jūrų organizacijos narės, bendrai veikdamos Sąjungos interesais.

3.           Nedideliems šios pozicijos pakeitimams galima pritarti nereikalaujant keisti pozicijos.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               KOM(2005) 446 galutinis.

[2]               OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

[3]               Bendroji Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, COM(2012) 710 final.

[4]               COM(2013) 918 final.

[5]               OL L 309, 2001 11 27, p. 22.

[6]               OL L 152, 2008 6 11, p. 1.

[7]               Visi aktualūs dokumentai pateikti http://ec.europa.eu/environment/air/clean_air_policy.htm.

[8]               OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[9]               OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

[10]             OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[11]             OL 103, 1979 4 25, p. 1.

[12]             OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[13]             OL L 164, 2008 6 25. p. 19.

[14]             OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[15]             OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

[16]             OL L 152, 2008 6 11, p. 1.

[17]             OL L 309, 2001 11 27, p. 22.