21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/65

1.

pažymi, jog internetas, kaip globali informacinė erdvė, yra tapęs neatskiriama šiuolaikinės visuomenės dalimi, vieša gėrybe, tinkamas jo funkcionavimas yra tarptautinio viešojo intereso objektas;

2.

sveikina šiuo metu vykstančius interneto valdymo tarptautiškumo stiprėjimo procesus, ypač – kertinį vaidmenį interneto atsiradimo procese atlikusios Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės žingsnius skatinant perėjimą prie globalaus ir visa apimančio interneto valdymo;

3.

ragina Europos Sąjungą aktyviai įsijungti į globalaus interneto valdymo formavimo procesą stiprinant ir įtvirtinant ES gero valdymo pavyzdį, ir atsižvelgdamas į tai sveikina Komisijos užmojį apibrėžti Europos Sąjungos vaidmenį globalioje interneto valdymo politikoje, pateikiant komunikatą dėl interneto politikos ir valdymo, bei Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude Juncker iškeltą tikslą sukurti skaitmeninę vidaus rinką ir vieningą skaitmeninę darbotvarkę;

4.

pažymi, kad interneto, kaip technologijomis pagrįstos žmonių bendravimo ir duomenų tarp žmonių mainų erdvės, plėtra negali vykti atskirai nuo vertybių, grindžiančių žmonių tarpusavio santykius, todėl ir Europos Sąjungos vaidmuo interneto tobulinimo politikoje negali būti atskirtas nuo pamatinių Bendrijos vertybių;

5.

todėl pabrėžia, kad Europos požiūris į interneto ateitį turi būti grindžiamas laisvės, atvirumo ir neutralumo principais;

6.

akcentuoja interneto, kaip kultūrinės įvairovės, kuri yra viena iš pamatinių Europos Sąjungos gerbiamų vertybių (1), palaikymo ir skatinimo priemonės, svarbą ir pažymi, jog ir toliau interneto valdymo politikoje reikia atsižvelgti į kultūrinę ir lingvistinę įvairovę, ją saugoti ir skatinti;

7.

sveikina Europos Komisijos požiūrį, kad su interneto politika susiję daugiasubjekčiai procesai turėtų derėti su pagrindinėmis teisėmis bei atitikti skaidrumo (galimybė dalyvauti visoms suinteresuotosioms šalims), įtraukimo ir pusiausvyros (įpareigojimas atsakingiems asmenims išnaudoti visas galimybes įtraukti visus suinteresuotus veikėjus) bei atskaitomybės (pareiga reguliariai atsiskaityti už savo veiksmus visoms suinteresuotosioms šalims) principus (2);

8.

atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl to, ar pripažinti teisę į internetą žmogaus teise, į kai kurių valstybių, įskaitant ES nares, priimtus sprendimus šiuo klausimu (3) bei priešingai nuomonei atstovaujančios pusės teiginius, jog internetas tėra technologija, padedanti pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis (4); rekomenduoja teisę naudotis internetu vertinti kaip pilietinę žmogaus teisę, kurios negalima atimti, tačiau kurios realizavimui nacionalinės, vietos ir regionų valdžios institucijos pagal galimybes gali teikti pagalbą;

9.

primena, jog interneto plėtros gaires paskelbusios 2005 m. Tuniso darbotvarkės dėl informacinės visuomenės plėtros (5) nuostatų, kad interneto valdyme turi dalyvauti valstybės, privatus sektorius ir pilietinė visuomenė (34 punktas), negalima suvokti susiaurintai, o „valstybės“ sąvoka bus nepilna, jei tiesiogiai neapims arčiausiai kiekvieno piliečio esančio valdžios lygmens – vietos ir regionų valdžios;

10.

atkreipia dėmesį, kad daugiau nei 100 tūkstančių vietos ir regionų valdžios institucijų, atstovaujančių subnacionalinio valdymo lygmeniui visose 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra svarbios interneto politikos dalyvės, tiek kaip interneto turinio kūrėjos, tiek ir kaip interneto prieinamumą didinančios veikėjos, todėl jos turi turėti pakankamas galimybes tiesiogiai dalyvauti formuojant europinį požiūrį į globalius interneto valdymo politikos klausimus tiek nacionaliniu, tiek ir europiniu lygmeniu;

11.

pabrėžia, kad ES interneto valdymo politikos strategija gali tapti efektyviu instrumentu formuojant patrauklų tarptautinį Europos Sąjungos įvaizdį, pristatant ES kaip kertinį interneto politikos formuotoją, viešosios politikos gerosios praktikos standartų nustatytoją pasauliniu mastu;

12.

konstatuoja, jog tarptautiniame lygmenyje deklaruoti požiūriai į interneto valdymą, suformuluoti Tuniso darbotvarkėje, NET Mundial išvadose (6), EBPO deklaracijoje, Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais išvadose (7), skiriasi labai nedaug – tai rodo besiformuojantį globalų konsensusą interneto valdymo klausimais;

13.

pabrėžia, jog Tuniso darbotvarkės požiūris į interneto ateitį, sutrumpintai apibūdinamas angliškų žodžių akronimu COMPACT ir reiškiantis, jog internetas turi būti pilietinės atsakomybės (Civic responsibilities) erdve, vienu nedalomu ištekliumi (One unfragmented resource), valdomu taikant daugiasubjektį požiūrį (Multistakeholder approach) siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises ir pagrįstu tvirta technologine architektūra (Architecture), kuri užtikrina pasitikėjimą (Confidence) ir padidina tiek pamatinės interneto infrastruktūros, tiek ja pagrįstų paslaugų valdymo skaidrumą (Transparent governance), išlieka aktualus ir turi tarnauti kaip gairės formuojant europinę poziciją šiuo klausimu;

14.

sveikina JAV Vyriausybės įsipareigojimą pertvarkyti interneto aukščiausio lygmens domenų suteikimo veiklą (angl. ccTLD) vietoj vienašališko – ICANN (angl. Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) ir IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) pagrįsto – modelio taikant globalia partneryste pagrįstą modelį ir ragina pilnai įgyvendinti šią iniciatyvą; tai yra minima ir 2014 m. balandžio mėn. pasaulinio daugiasubjekčio susitikimo dėl būsimojo interneto valdymo išvadose;

15.

sveikina Europos Komisijos užmojį sukurti globalią platformą, skirtą užtikrinti išsamų, visas suinteresuotąsias šalis jungiantį Pasaulinį interneto politikos stebėsenos centrą (angl. Global Internet Policy Observatory – GIPO), kuris taptų pasauliniu internetiniu ištekliumi interneto politikos formavimui, reguliavimui ir technologinės raidos koordinavimui;

16.

teigiamai vertina Komisijos požiūrį į būsimąjį GIPO, kaip į globalią nuosavybę, kurioje nė vienas dalyvis ar suinteresuotoji šalis negalėtų diktuoti savo valios kitoms, ir ragina visas suinteresuotąsias šalis, ypač vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti atitinkamose konsultacinėse struktūrose interneto valdymo klausimais;

17.

akcentuoja, jog diskusijose dėl interneto ateities jo kertinis principas, apibrėžiamas kaip tinklo neutralumas (angl. net neutrality), turi tokiu išlikti nepriklausomai nuo suinteresuotųjų šalių deklaruojamų vertybių;

18.

sveikina Komunikate COM(2014) 72 Komisijos išsikeltą siekį sudaryti galimų jurisdikcijos ir teisės aktų kolizijos internete rizikos analizę bei parengti Sąjungos atsako mechanizmus;

19.

ragina ir ateityje užtikrinti dabartinės ekspertinės technologinės struktūros, paremtos tarptautinės Interneto inžinerijos darbo grupės (angl. Internet Engineering Task Force) veikla formuojant interneto veiklą, apibrėžiančius standartus;

20.

teigiamai vertina techninių ekspertų bendruomenės pastangas kurti specifikacijų nustatymo metodus, kuriuose būtų atsižvelgiama į šių dienų aktualijas, įskaitant privatumo užtikrinimą protokolų lygmeniu, daugiakalbystės galimybių įtvirtinimą domenų pavadinimuose, prieinamumo neįgaliesiems didinimą ir ES pažangą įtvirtinant šiuos pasiekimus teisės aktuose (8);

21.

atkreipia dėmesį į derybose dėl interneto reguliavimo ateities Europos Sąjungai kylančius iššūkius, nes atskiros valstybės turi skirtingus interesus bei galimybes juos realizuoti, ir pažymi, kad derybose dėl vieningų ES nuostatų interneto ateities klausimu negalima ignoruoti subsidiarumo principo;

22.

pabrėžia viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo svarbą užtikrinant efektyvų ir saugų interneto veikimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog daugumą tinklų ir informacinių sistemų valdo privatūs operatoriai, bei pasisako už tai, kad toks bendradarbiavimas nesudarytų papildomų kaštų verslui;

23.

akcentuoja tinklo infrastruktūros, visų pirma – plačiajuosčio interneto tinklo – svarbą užtikrinant deramą interneto veikimą ir ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, siekti kuo labiau jį išplėsti tiek teritorinės aprėpties, tiek prieinamumo visiems gyventojų sluoksniams požiūriu;

24.

nurodo visapusiškos vertikalios partnerystės svarbą nagrinėjant naujas galimybes, teikiamas esamų ERPF nuostatų, visų pirma susijusių su prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų, jų naudojimo ir kokybės gerinimu išplečiant plačiajuostį ryšį, užtikrinant didelės spartos tinklų plėtrą ir teikiant paramą naujoms skaitmeninės ekonomikos technologijoms ir tinklams, tokiu būdu didinant Europos regionų ir visos ES skaitmeninį potencialą;

25.

griežtai pasisako prieš interneto cenzūrą nepriklausomai nuo to, kokiais siekiais ji būtų motyvuojama, tačiau kartu pabrėžia, kad būtina koordinuoti pastangas siekiant, kad internetas netaptų ekstremizmo ir radikalizmo bei nusikalstamumo skatinimo priemone ir būtų užtikrintos itin pažeidžiamų visuomenės grupių teisės;

26.

pažymi, kad ir viešosios institucijos, tarp jų – ir vietos bei regionų valdžios institucijos, gali ir turi tapti saugaus ir atsakingo interneto naudojimo politikos pavyzdžiais, savo praktine veikla ir pavyzdžiu skatinančiais novatoriškų, mažai gamtinių išteklių reikalaujančių ir menką poveikį aplinkai turinčių technologijų plėtrą;

27.

akcentuoja, jog viešosios institucijos, tarp jų – ir vietos bei regionų valdžios institucijos, gali ir turi tapti saugaus interneto plėtros lyderiais ir atsakingo elgesio internete pavyzdžiais: deramai saugoti patikėtus asmeninius duomenis (tai apima ir jų sunaikinimą, kai nelieka poreikio juos naudoti konkrečiai funkcijai), kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu ir sudaryti sąlygas jo prevencijai, įskaitant tinkamą informacinių ir ryšių sistemų apsaugą;

28.

atkreipia dėmesį į interneto, kaip viešųjų paslaugų teikimo terpės, galimybes ir ragina Europos savivaldybes bei regionus spartinti administracinių paslaugų perkėlimo į skaitmeninę erdvę procesus, o valstybes nares skatina užtikrinti tokiems procesams reikalingus teisinius pagrindus;

29.

ragina Europos savivaldybes ir regionus ne tik dar plačiau išnaudoti interneto teikiamas galimybes tobulinant, skaidrinant, priartinant prie piliečių savo veiklą, tačiau ir aktyviau įsijungti į nacionalinės ir europinės pozicijos formavimą dėl interneto politikos ateities;

30.

šiame kontekste ypač akcentuoja saugios elektroninės atpažinties teikiamas galimybes, pavyzdžiui, galimybę piliečiams patiems pakeisti savo registracijos duomenis arba Europos Sąjungos valstybių narių regionams rengti elektroninius rinkimus;

31.

atkreipia dėmesį, jog internetui tapus esmine tiek ekonomikos, tiek valdymo, tiek ir privataus gyvenimo sudėtine dalimi, visoms suinteresuotosioms šalims yra svarbu užtikrinti interneto infrastruktūros ir jo turinio saugumą ir vientisumą;

32.

pažymi, kad plečiantis interneto vartotojų skaičiui, atsirandant naujoms technologijoms, daugėja ir jomis piktnaudžiaujančiųjų, didėja tokios veiklos sąlygojami nuostoliai, ir net Europos Sąjungos valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos aktyviomis interneto bendruomenės dalyvėmis, turėdamos labai išplėtotą interneto infrastruktūrą, būdamos matoma visuomenės dalimi, taip pat neretai tampa įvairių išpuolių aukomis;

33.

apgailestauja, jog informacinės ir ryšių technologijos, padedančios suartinti žmones, paspartinti informacijos, patirties, žinių mainus, neretai tampa ir įvairių nusikaltimų priemonėmis, ir todėl ragina valstybes nares bei tarptautines organizacijas visokeriopai kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu bei kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis skatinti visuotinę nepakantumo kibernetiniam nusikalstamumui aplinką;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninė terpė sudaro galimybes neretai anonimiškai plėtoti ir kitą, žmogiškąjį orumą žeminančią, tačiau ne visuomet kriminalizuotą veiklą arba dar tokia nelaikomą veiklą, ir todėl ragina skirti pakankamai dėmesio priekabiavimo elektroninėje erdvėje ir kitų pavojų, kurių gali iškilti internete, prevencijai, nes jie gali daryti poveikį ypač vaikų ir jaunimo bei kitų socialiai jautrių grupių teisėms;

35.

todėl akcentuoja, jog sėkmingas interneto egzistavimas nėra įmanomas neišsprendus interneto saugumo klausimų, ir šiuo klausimu reiškia savo paramą Komisijos siekiui, kurį išsakė Komisijos narė Nelie Kroes (9), užtikrinti, kad Europa taptų saugiausia vieta pasaulyje naudotis internetu, bei ragina Komisiją kartu su interneto valdymo klausimais aptarti ir jo saugumo problematiką;

36.

pabrėžia visų ES valstybių narių bei išorės partnerių bendradarbiavimo svarbą kovojant su nusikaltimais internete bei sprendžiant tinklų ir informacijos saugumo problemas, įskaitant jau priimtų sprendimų įgyvendinimą (10) bei šių priemonių integravimą į bendrą ES interneto valdymo politikos strategiją;

37.

akcentuoja poreikį valstybių narių lygmeniu turėti efektyvias nacionalines interneto tinklų pažeidimo aptikimo priemones bei europinius pagalbos mechanizmus tokių grėsmių šalinimui;

38.

pažymi, jog atsižvelgiant į vieną žmogaus teisių – teisę į privatumą, globalaus interneto valdymo strategija turi deramą dėmesį skirti tarptautiniam asmens duomenų reikalavimo, naudojimo, saugojimo, tokių duomenų apsaugos nuo neteisėto bei atsitiktinio atskleidimo, praradimo, pakeitimo bei saugomų asmens duomenų naikinimo iš elektroninių duomenų bazių atminties reguliavimui, kurio geroji patirtis gali remtis europine teisine baze (11);

39.

siūlo, jog asmens duomenų naudojimo internete klausimu ES suformuluotų ir tarptautiniu lygmeniu atstovautų aiškią poziciją, kurios pagrindu būtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2010/C 83/02) 8 straipsnis ir ypač principas užtikrinti galimybę žmonėms patiems spręsti, kuriais duomenimis jie nori dalintis, o kuriais – ne, o bet koks asmens duomenų naudojimas internete, atsižvelgiant į pastarojo globalų pobūdį ir dideles piktnaudžiavimo galimybes, turi būti ribojamas jį numatant tik konkrečiam, iš anksto žinomam, apibrėžtam tikslui;

40.

atkreipia dėmesį į pasitaikančias tendencijas, kai didžiosios informacinių technologijų korporacijos, piktnaudžiaudamos savo struktūrine galia, neteisėtai kaupia ir naudoja asmeninius vartotojų duomenis tiek komerciniais, tiek ir politiniais tikslais, bei ragina Komisiją imtis veiklos siekiant tokių piktnaudžiavimų prevencijos globaliu lygmeniu;

41.

kartu pabrėžia, jog nustatant atsakomybės už su interneto naudojimu susijusius nusikaltimus, yra labai svarbu įtvirtinti principą, jog interneto paslaugų teikėjai negali būti laikomi atsakingi už interneto turinį, kurio jie patys nekuria, tačiau kartu toks atsakomybės apribojimas negali tapti pretekstu atsisakyti bendradarbiauti su teisėtvarkos institucijomis pastarosioms įstatymo nustatytu pagrindu prašant bei esant atitinkamai teisminių organų sankcijai;

42.

pabrėžia, jog besiformuojančioje interneto valdymo struktūroje Europos Sąjunga, kuri daugelyje sričių imasi lyderio vaidmens, gali ir turi tapti globaliu atsakingo interneto valdymo ir naudojimo kultūros pavyzdžiu, taip prisidėdama prie globalios interneto kultūros formavimo.