26.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 424/9

Pranešėjas

Jacek KRAWCZYK

Bendrapranešėjis

Sandy BOYLE

1.1

Komitetas mano, kad TPIP sėkmė galėtų būti svarbus veiksnys siekiant užtikrinti realų augimą ir optimizmą. Atsižvelgiant į vangų atsigavimą po 2008 m. ekonomikos ir finansų krizės, darnus susitarimas galėtų padėti atgaivinti Europos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

1.2

Komitetas džiaugiasi, kad plataus masto ES ir Jungtinių Valstijų prekybos susitarimas teikia svarbių galimybių ne tik plėsti prekybą ir investicijas abipus Atlanto, bet ir prisidėti prie tobulesnių pasaulio taisyklių ir standartų, kurie būtų naudingi pačiai daugiašalei prekybos sistemai, kūrimo.

1.3

Atsižvelgdamas į dažnai išreiškiamą ir teisėtą Europos piliečių prašymą užtikrinti visišką derybų dėl prekybos skaidrumą, EESRK prašo Tarybos ir Komisijos atkreipti dėmesį į tai, kad nuosekliai ir griežtai būtų taikomas SESV sutarties 218 straipsnis ir ypač jo 10 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad „Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais“.

1.4

Atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, Komisija privalo pripažinti institucinį EESRK vaidmenį visame TPIP derybų procese. Visiškas skaidrumas ir konsultacijos su Komitetu ir kitais pilietinės visuomenės atstovais yra labai svarbūs, jei norima, kad susitarimas susilauktų visapusiškos visuomenės paramos. Dokumentais su suinteresuotaisiais subjektais būtina dalytis kuo anksčiau.

1.5

Svarbu, kad TPIP naudą pajustų visi: verslo bendruomenė, darbuotojai, vartotojai ir piliečiai.

1.6

Statistinės ir ekonominės prognozės turėtų būti atnaujinamos ir stebimos atsižvelgiant į derybų eigą ir į poveikio vertinimų išvadas.

1.7

Didelė su TPIP susijusi nauda bus užtikrinta reguliavimo srityje. Labai svarbus aiškus abiejų šalių įsipareigojimas, kad dėl TPIP įgyvendinimo dabartiniai standartai nenukentės. Šio įsipareigojimo būtina laikytis norint užtikrinti plačią visuomenės ir politinę paramą. Komitetas pasilieka teisę apie galutinį rezultatą spręsti atsižvelgdamas į visus šiuos aspektus.

1.8

Kitaip nei beveik visų kitų dvišalių prekybos susitarimų atvejais, TPIP teikiamos galimybės sutaupyti ir nauda yra susiję su netarifinėmis kliūtimis. Nors tikėtina, kad tik apie 20 proc. sutaupytų lėšų bus sutaupyta dėl tarifų sumažinimo, tam tikruose svarbiausiuose sektoriuose taikomi dideli tarifai, ir šį klausimą reikia spręsti. Patekimo į rinką srityje svarbus abipusiškumas.

1.9

Į susitarimą būtina įtraukti gerai parengtą prekybos ir tvaraus vystymosi skyrių – to labai lauks pilietinė visuomenė abipus Atlanto.

1.10

Transatlantinės investicijos gali būti veiksmingas būdas paskatinti augimą. Pasiūlymas įtraukti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) tvarką kelia didelį visuomenės susirūpinimą abipus Atlanto. Komisija internete pradėjo viešas konsultacijas „Investicijų apsauga ir IVGS TPIP susitarime“ ir labai svarbu, kad šio proceso pabaigoje būtų užtikrintas skaidrus ir atviras dialogas. EESRK gali svariai prisidėti, kad tai vyktų sklandžiai.

1.11

TPIP susilaukė milžiniško ES ir JAV pilietinės visuomenės dėmesio. EESRK jau užmezgė puikius ryšius su JAV verslo, profesinių sąjungų, žemės ūkio, vartotojų ir aplinkos organizacijomis. Akivaizdu, kad esama noro tai išsaugoti ir plėtoti, o EESRK turi geras galimybes dabartinį dialogą ir bendradarbiavimą skatinti ir plėtoti.

1.12

Komitetas palankiai vertina tai, kad EESRK stebėsenos grupei, kurią sudaro 3 nariai, lygiomis teisėmis su Komisijos įkurta konsultacine grupe bus sudarytos galimybės susipažinti su dokumentais. Komiteto nuomone, tokiu būdu jis pripažįstamas kaip oficiali patariamoji institucija pagal Lisabonos sutartį.

1.13

EESRK turi pripažinti, kad visą derybų ir įgyvendinimo laikotarpį TPIP išliks vienas iš prioritetų. EESRK privalo atidžiai stebėti visus TPIP derybų aspektus. Konsultuojantis su ES ir JAV pilietine visuomene ir Europos Komisija turėtų būti priimtas projektais pagrįstas požiūris ir nustatytos naudingiausios būsimos veiklos sritys.

1.14

Požiūris į reguliavimo nuoseklumą turėtų būti plataus užmojo ir skaidrus, kad derybos būtų grindžiamos geriausia praktika. Labai svarbu, kad abi šalys laikytųsi suteiktų garantijų, kad standartai nenukentės.

1.15

Susitarime turėtų būti numatyti mechanizmai ir bendradarbiavimas reguliavimo srityje, siekiant užtikrinti sklandžias išankstines konsultacijas dėl naujų taisyklių, kurios gali turėti įtakos bet kurios iš šalių interesams. Tai neturėtų pažeisti ES, jos valstybių narių ar JAV teisės reguliuoti tiek, kiek joms atrodo tinkama, tokiose srityse kaip sveikatos, vartotojų, darbo ir aplinkos apsauga.

1.16

Abi šalys turėtų būti ryžtingai nusiteikusios spręsti tarifų klausimą ir siekti juos panaikinti ir (arba) palaipsniui jų atsisakyti, taip pat ir svarbiausiose srityse. Tai turi būti atlikta abiem šalims naudingu būdu.

1.17

Dvišalės prekybos derybos neturėtų susilpninti ES įsipareigojimų PPO ar pasiryžimo sudaryti stiprų daugiašalį pasaulinį susitarimą.

1.18

Gerai parengtas tvaraus vystymosi skyrius turi būti viena iš esminių susitarimo dalių. Svarbiausios sudedamosios dalys yra šios:

1.19

EESRK turėtų padėti surengti platų dialogą dėl IVGS po to, kai pasibaigs Komisijos rengiamos konsultacijos „Investicijų apsauga ir investuotojų ginčų su valstybe sprendimas įgyvendinant TPIP“. Siekdama padėti šiuo klausimu, Europos Komisija turėtų paaiškinti, kaip ji ketina įvertinti konsultacijų rezultatus ir į juos atsižvelgti, ir pateikti preliminarias tam tikrų sąvokų, pavyzdžiui, „nepagrįstas“, kai kalbama apie užsibrėžtą tikslą „pašalinti nepagrįstas pretenzijas“ arba „viešasis tikslas“, kai kalbama apie numatomo ekspropriacijos draudimo išimtis, apibrėžtis.

1.20

EESRK, vykdydamas savo projektinę veiklą dėl TPIP, turėtų parengti nuomonę savo iniciatyva dėl IVGS.

1.21

EESRK remia siekį įtraukti MVĮ klausimams skirtą skyrių.

1.22

Viešųjų paslaugų specifika privalo būti išsaugota pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įsipareigojimus.

1.23

Labai svarbu užtikrinti patikimą energijos tiekimą ir prieigą prie strateginių žaliavų. Be to, įgyvendinant TPIP turėtų būti skatinamas energijos efektyvumas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, taip pat užtikrinta kiekvienos šalies teisė šioje srityje išsaugoti ar nustatyti standartus ir taisykles, kartu kiek įmanoma siekiant ES ir JAV vidaus standartų konvergencijos.

1.24

Labai svarbu, kad lygiavertė prieiga prie viešųjų pirkimų būtų numatyta abipus Atlanto. Tokios nuostatos privalo nekenkti ES valstybių narių, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimui vykdyti savo pačių demokratiškai suderintą socialinę ir aplinkos politiką.

1.25

Abi susitarimo šalys turėtų pripažinti, kad vartotojų interesų skatinimas ir apsauga labai svarbūs siekiant plačios visuomenės paramos bet kokiam susitarimui.

1.26

Turi būti atsižvelgiama į dabartinius ES žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų kriterijus, taip pat laikomasi Lisabonos sutartyje įtvirtinto atsargumo principo.

1.27

TPIP turėtų padėti praktiškai užtikrinti teisinį aiškumą geografinėmis nuorodomis pagrįstam verslui.

1.28

Visą derybų laikotarpį pilietinė visuomenė turėtų būti trumpai informuojama apie derybų eigą po kiekvieno derybų etapo. Informavimas turi vykti iki paskutinio konsultacijų etapo prieš parafavimą. Tai paskatintų daug didesnę visuomenės paramą, jei Europos Komisija aiškiai nurodytų, kad tokia informavimo veikla yra konsultacinė ir kad derybininkai atsižvelgs į suinteresuotųjų subjektų pareikštą nuomonę.

1.29

Stiprus bendras pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmas turėtų būti viena iš esminių susitarimo aspektų. Taip turėtų būti nustatytas kiekvienos šalies įsipareigojimas konsultuotis su vietos pilietinės visuomenės atstovais per specialią vidaus konsultacinę grupę, kurioje būtų tinkamai atstovaujama ekonominiams, socialiniams ir aplinkos interesams. EESRK turėtų būti svarbus ES atstovas įgyvendinant tokį mechanizmą. Vidaus konsultacinės grupės turėtų:

1.30

Be to, labai svarbu numatyti, kad abiejų šalių vidaus stebėsenos mechanizmų atstovai susitiktų bent kartą per metus, kartu įvertintų tvaraus vystymosi skyriaus įgyvendinimą ir teiktų pranešimus bei rekomendacijas šalims.

1.31

Būtina suaktyvinti Transatlantinės ekonominės tarybos vykdomus transatlantinius darbuotojų ir prekybos dialogus. Taip pakartojamas raginimas, kurį EESRK pateikė 2009 m. kovo mėn. pateiktoje nuomonėje (1).

1.32

EESRK turėtų kuo greičiau įkurti ES–JAV kontaktinę grupę.

2.1

Bendrame pareiškime, kuriuo Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir JAV Prezidentas Barackas Obama paskelbė apie derybų dėl visapusiškos JAV ir ES transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės pradžią, nurodoma, kad „per šias derybas Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turės galimybę ne tik išplėsti prekybą ir investicinę veiklą abipus Atlanto, bet ir prisidėti prie pasaulinių taisyklių, galinčių sustiprinti daugiašalę prekybos sistemą, kūrimo“.

2.2

Tokie teiginiai pabrėžia tai, kad šis susitarimas gali tapti pavyzdžiu daugiašaliame kontekste. Pastaraisiais metais ES pradėjo (o tam tikrais atvejais – ir užbaigė) derybas dėl keleto dvišalės prekybos susitarimų. Nors tokie susitarimai gali atnešti didelės naudos, EESRK dar kartą patvirtina aiškiai teikianti pirmenybę gerai parengtam daugiašaliam susitarimui, dėl kurio būtų susitarta PPO. Svarbu, kad ES ir toliau žengtų ta pačia kryptimi ir pasinaudotų tais nuosaikiais laimėjimais, kuriuos pavyko pasiekti 2013 m. Balio ministrų konferencijoje.

3.1

Abipus Atlanto ir abiejose JAV politinėse stovyklose egzistuoja labai tvirta politinė valia užtikrinti sėkmingą TPIP derybų baigtį. Užbaigti derybas turėtų būti siekiama per dabartinės JAV administracijos kadenciją.

3.2

Komitetas patvirtina, kad yra pasirengęs prisidėti prie to, kad siekiant pažangaus rezultato derybų atmosfera būtų nuoširdi bei pozityvi. Mums suteikia vilties abiejų šalių patikinimas, kad dėl šių derybų galiojantys standartai nenukentės. Atsižvelgdamas į šio klausimo opumą ir Komitetui išreiškiamus plačiosios pilietinės visuomenės raginimus užtikrinti maksimalų skaidrumų, EESRK atidžiai stebės derybas ir yra pasirengusi keistis atitinkama geriausia praktika.

3.3

Komitetas pabrėžia, kad visuose derybų etapuose ik pat galutinio susitarimo reikės svarbios paramos iš Europos piliečių, kuriems „Sąjungos lygmeniu tiesiogiai atstovauja Europos Parlamentas“(ES sutarties 10 straipsnio 2 dalis). Todėl EESRK prašo Tarybos ir Komisijos nuosekliai ir griežtai taikyti SESV sutarties 218 straipsnį ir ypač jo 10 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, kad „Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais“.

3.4

Derybų partneriai turi aktyviai siekti reguliariai konsultuotis su pilietine visuomene ir ją informuoti per visą derybų procesą. Būtinas visiškas skaidrumas, be to, labai svarbu, kad tekstai suinteresuotiesiems subjektams būtų perduodami kuo anksčiau, taip sudarant galimybę laiku pateikti konstruktyvias pastabas dar tuo etapu, kai į jų esmę galima atsižvelgti derybų procese. Tai padėtų užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį paskyrus naują Europos Komisiją.

3.5

Transatlantinę atmosferą apkartino informacija apie Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdytą šnipinėjimą. Susiedama opų NSA šnipinėjimo klausimą ir vykstančias prekybos derybas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel lapkričio 18 d. Bundestage sakė: „Be jokios abejonės, transatlantiniams santykiams ir atitinkamai deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimo šiuo metu kilo išbadymas dėl iki šiol nepaneigtų kaltinimų JAV“. Kaltinimai yra sunkūs. Būtini paaiškinimai, o dar svarbiau ateičiai – atkurti pasitikėjimą“. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją (2), kurioje Parlamentas pritaria nuostatai, kad ES ir JAV prekybos sandoriui „gali kilti grėsmė“, jei JAV nacionalinio saugumo agentūra nenutrauks visuotinio sekimo. Komitetas tikisi, kad šios srities problemas galima išspręsti diplomatiškai ir geranoriškai.

3.6

TPIP derybos bus tikras išbandymas siekiant atkurti būtiną pasitikėjimą; be to, svarbu prisiminti Atstovų Rūmų Pirmininko Vykdomojo biuro vadovo rašte (2013 m. kovo mėn.) išreikštas teigiamas nuostatas, kuriomis deryboms sudaryta palanki atmosfera: „Galima nauda vienareikšmiškai pateisina dedamas pastangas“. Tai gerai atspindi ir paties Komiteto nuostatas.

4.1

Esama pagrįstų abejonių dėl iniciatyvos sėkmės, ypač atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, visų pirma į 1998 m. sero Leono Brittano iniciatyvą ir į vėlesnį praėjusį dešimtmetį vykusį transatlantinį dialogą. Siekiant užtikrinti, kad laimėtų visi, turime imtis bendrų tyrimų ir atidžiau įvertinti dvišalį darbo vietų kūrimą ir tai, kur darbo vietų gali sumažėti. Tačiau naujų darbo vietų nebus sukurta, jei nebus augimo. Šiuo atžvilgiu aktualios 2010 m. atlikto konsultacinės įmonės Copenhagen Economics tyrimo apie ES tiesiogines užsienio investicijas išvados, iš kurių paaiškėjo, kad didelio neigiamo poveikio darbo vietoms nebus.

4.2

ES užmojis turėtų būti platus, kad TPIP derybų baigtis būtų sėkminga. Patekimo į rinką srityje svarbus abipusiškumas. Pastarojo meto tyrimuose (3), įskaitant Komisijos atliktą poveikio vertinimą, atskleidžiama, kad naudingas bus tik visapusiškas susitarimas.

4.3

Derybos turėtų būti pagrįstos tuo, kas jau pasiekta. Apskaičiuota, kad ligšiolinių ES ir JAV santykių rezultatas – iš viso 13 milijonų darbo vietų, beveik 3,9 trln. dol. investicijų ir 45 proc. pasaulinio BVP.

4.4

Jau kurį laiką vykdomas intensyvus statistinis prognozavimas. Ekonominių tyrimų centro duomenimis, išsamus susitarimas ES BVP leistų padidinti 119 mlrd. EUR, o JAV – 95 mlrd.

Transatlantinės prekybos verslo koalicija apskaičiavo, kad TPIP leistų sukurti 0,5 mln. gerai apmokamų darbo vietų ES ir JAV.

4.5

Tačiau esama ir ne tokių optimistiškų prognozių, pavyzdžiui, Ekonominės politikos tyrimų centro skaičiavimais, didžioji dalis darbo vietų bus sukurta žemos darbuotojų kvalifikacijos sektoriuose, o aukštos kvalifikacijos darbo vietų ES elektronikos sektoriuje labai sumažės. Centro skaičiavimais, dėl TPIP nulemtos ekonominės pertvarkos darbą tektų keisti apie 0,2–0,5 proc. ES darbo jėgos. Tokius pokyčius svarbu pripažinti pradiniame etape ir imtis priemonių paveiktuose sektoriuose ir (arba) valstybėse narėse, siekiant pripažinti įgūdžius, kuriuos būtų galima panaudoti kitose srityse, ir perkvalifikuoti tokią kvalifikuotą darbo jėgą.

4.6

Akivaizdu, kad sėkmingo TPIP poveikis būtų nevienodas; jis skirtųsi nacionaliniu, regionų ir sektorių lygmeniu. Todėl derybų metu būtina nuolat atnaujinti ir stebėti statistines prognozes; planus būtina pakoreguoti atsižvelgiant į besikeičiančią tikrovę.

4.7

Labai svarbu, kad Komitetas skatintų tokius būtinus poveikio vertinimo tyrimus, ypač darbo vietų kūrimo, profesinio judumo, darbo kokybės ir technologijų taikymo srityse, ir gautų naujausią su jais susijusią informaciją.

4.8

Tokie tyrimai jau yra įtraukti į ES procesą (pvz., Europos Komisijos užsakymu (4) vykdomas Prekybos tvarumo poveikio tyrimas), tačiau būtina užtikrinti, kad jie būtų plataus masto, atviri, skaidrūs ir kad juose būtų nuolat remiamasi pilietinės visuomenės indėliu. Komitetas savo ruožtu tikisi svariai ir nuolat prisidėti sprendžiant šį klausimą. Būtina užtikrinti konstruktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą ir iš esmės pripažinti jos vaidmenį. Ši nuomonė – tai pradinis EESRK indėlis siekiant šio tikslo.

4.9

Komitetas pasilieka teisę apie galutinį rezultatą spręsti atsižvelgdamas į visus šiuos įsipareigojimus.

5.1

Nepaisant to, kad tarifai yra palyginti maži, kai kuriems „jautriems“ importui produktams, tokiems kaip tabakas, tekstilė ir apranga, cukrus, avalynė, pieno produktai ir kai kurios daržovės, taikomi dideli tarifai. Be to, JAV taiko didelius tarifus gataviems maisto produktams, žuvies ir mėsos pusgaminiams, javų dribsnių, makaronų ir šokolado pusgaminiams. Šių sektorių subjektams tarifų pašalinimas galėtų būti ypač didelė paskata įsitraukti į eksporto veiklą.

5.2

Be to, transatlantinei prekybai būdinga intensyvi įmonių tarpusavio prekyba ir prekyba tarpinėmis prekėmis. Galutiniai produktai dažnai sukuriami gana sudėtingoje tiekimo grandinėje, kurioje net maži tarifai gali turėti didelį poveikį produkto konkurencingumui. Todėl nuo pat pirmos susitarimo dienos turėtų būti panaikinta kuo daugiau muitų. Likusiems muitams turėtų būti taikomas ne ilgesnis kaip 5 metų pereinamasis laikotarpis.

6.1

Ir JAV, ir ES plačiai pripažįstama, kad iš TPIP daug galima tikėtis reguliavimo srityje. EESRK sveikina vyriausiojo ES derybininko Ignacio Garcia Bercero išdėstytą tvirtą nuostatą, kad „šios derybos jokiu būdu nereiškia, kad nukentės standartai“.

6.2

Tai EESRK yra esminis klausimas; atsižvelgdamas į tą pareiškimą ir į tai, kad 2013 m. surengtame pilietinei visuomenei skirtame informaciniame susitikime jį pakartojo ir JAV vyriausiasis derybininkas Danas Mullaney, EESRK šioje nuomonėje neakcentuoja daugelio susirūpinimą keliančių klausimų, kurie iškiltų, jei šio įsipareigojimo nebūtų visapusiškai laikomasi.

6.3

JAV yra ne tik didžiausias ES prekybos partneris, bet ir panašiai mąstantis partneris, su kuriuo mus sieja daug idealų ir vertybių. ES ir JAV bendrybių daug daugiau nei skirtumų. Tai reta situacija, taip pat puikus pagrindas siekti plataus užmojo rezultatų. Siekdami išnaudoti visas eksporto galimybes, turime sutelkti dėmesį į tai, kad abiem šalims naudingu būdu būtų pašalintos netarifinės kliūtys ir išspręstas jų klausimas, kartu išsaugant dabartinę piliečių, vartotojų, darbo ir aplinkos apsaugą ir standartus. Turėtume tuo remtis.

6.4

Tačiau esama skirtingų požiūrių į reguliavimą ir standartų nustatymą, ir juos reikės daug išsamiau išnagrinėti tokiuose sektoriuose kaip cheminių medžiagų, maisto saugos, žemės ūkio, motorinių transporto priemonių, kosmetikos, tekstilės-drabužių ir vaistų. Daugelyje sričių turėtų būti įmanoma pasiekti abipusę naudą užtikrinant didesnį reguliavimo darnumą, suderinimą ir abipusį testavimo ir atitikties vertinimo pripažinimą, kad panašiais procesais būtų pasiekti panašūs rezultatai. Bet kuris iš pasirinktų variantų turėtų būti pagrįstas tarptautinėmis normomis.

6.5

Siekiant palengvinti prekybą, procedūrų ir muitinių bendradarbiavimo modernizavimas turėtų lemti supaprastinimą ir nereikalingų mokesčių ir inspekcijų panaikinimą.

6.6

Vienas iš esminių glaudesnio ES ir JAV bendradarbiavimo reguliavimo srityje tikslų turėtų būti geriausios patirties skatinimas ir mainai ja, taip pat žmonių abipus Atlanto saugos, sveikatos ir ekonominės gerovės didinimas.

6.7

Toks pat platus užmojis turėtų būti pagrindas deryboms dėl techninių prekybos kliūčių (TPK) – skyrius „TPK plius“, pagrįstas tikslu nemažinti standartų, galėtų būti vienas iš būdų didinti pasitikėjimą mūsų atitinkamomis reguliavimo sistemomis.

6.8

Reikia įtraukti veiksmingus mechanizmus, siekiant užkirsti kelią naujoms kliūtims; tuo tikslu rengti išankstines konsultacijas dėl teisės nuostatų, kurios galėtų turėti didelį poveikį JAV ar ES pramonei, su sąlyga, kad prie to galės prisidėti visos suinteresuotosios šalys. Tuo būdu neturi būti pažeidžiama teisė reguliuoti ir nustatyti, šalių nuomone, tinkamą piliečių bei vartotojų apsaugą ir darbo bei aplinkos standartų lygį siekiant užtikrinti viešąjį interesą.

6.9

Svarbu, kad reguliavimo sprendimų priėmimas abipus Atlanto, taip pat JAV ir ES bendradarbiavimas reguliavimo srityje remtųsi tam tikrais principais, tokiais kaip skaidrumas, atskaitomybė ir politikos formavimas, kuris būtų pagrįstas visų visuomenės sektorių duomenimis, įtraukiamais nešališkai ir atvirai.

6.10

Šalių taikomų taisyklių ir standartų skirtumus ateityje būtų galima smarkiai sumažinti užtikrinant plataus spektro išankstinį dialogą ir konsultacijas, kurie gali padėti smarkiai sumažinti skirtumus ir gamintojų bei vartotojų sąnaudas.

7.1

ES ir JAV vaidina svarbų vaidmenį pasaulinio lygmens diskusijose dėl tvaraus vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje bei padeda siekti atitinkamų tikslų. Tuo pačiu ir ES, ir JAV svarbu siekti tvaraus vystymosi pagal tris jo ramsčius (ekonominio augimo, socialinio raidos ir aplinkos apsaugos), kad būtų užtikrinta piliečių gerovė. Todėl TPIP, ypač jos dalis, susijusi su prekyba ir tvariu vystymusi, ES ir JAV suteiks galimybę pakartoti savo įsipareigojimą remti tvarų vystymąsi įgyvendinant kiekvienos iš šalių politiką, taip pat užtikrinant didesnius prekybos ir investicijų srautus, dialogą ir bendradarbiavimą pagal būsimąjį susitarimą.

7.2

Vadovaudamasi Lisabonos sutartimi (5) ES nuo 2009 m. gruodžio mėn. siekia prekybos ir tvaraus vystymosi skyrių įtraukti į kiekvieną prekybos susitarimą, dėl kurio ji derasi. Tam labai pritaria ir EESRK, ir EP.

7.3

Svarbu, kad naujajame susitarime būtų patvirtinta šalių teisė reguliuoti ir nustatyti savo tvaraus vystymosi prioritetus, politiką ir įstatymus, užtikrinant šalių įsipareigojimus laikytis tarptautinių standartų ir susitarimų.

7.4

Sveikintinas dažnai cituojamas Komisijos įsipareigojimas užtikrinti, kad ES sveikatos, saugos, aplinkos, darbo ir vartotojų apsaugos standartai nenukentėtų. Be to, EESRK turėtų tai stebėti, siekdama užtikrinti, kad šios garantijos nebūtų atsisakyta.

7.5

Tuo remdamiesi turėtume išdėstyti pagrindinius susirūpinimą keliančius klausimus ir pasiūlyti, kaip žengti pirmyn, įskaitant, be kita ko, socialinius klausimus. EESRK turi pripažinti, kad visą derybų ir įgyvendinimo laikotarpį TPIP išliks vienas iš prioritetų.

7.6

Šalys turėtų patvirtinti savo įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti ir stiprinti savo teisės aktus aplinkos srityje. Be to, jos turėtų patvirtinti įsipareigojimą, susijusį su naryste Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO), įskaitant tai, kas numatyta TDO 1998 m. deklaracijoje dėl visas TDO nares įpareigojančių esminių principų ir teisių darbe. Aštuonios pagrindinės TDO konvencijos (kaip 1996 m. patvirtinta PPO Singapūro ministrų deklaracijoje) turi išlikti būtiniausiu pagrindu, kuriuo būtų remiamasi nustatant bet kokio TPIP tvaraus vystymosi skyriaus socialinius aspektus; taip yra visuose pastaruoju metu ES sudarytuose laisvosios prekybos susitarimuose (6).

7.7

Kurdama savo vidaus rinką ES visada remia „socialinę darbotvarkę“; EESRK yra geras įrodymas, kad ES yra įsipareigojusi siekti dialogo ir sutarimo. Nors ir gerbdama kiek kitokį JAV socialinį modelį, ES vis dėlto turėtų aiškiai skatinti ir ginti savo pačios modelį, pagrįstą socialiniu solidarumu.

7.8

Šalys turėtų pripažinti, kaip svarbu užtikrinti aplinkos valdymą pasauliniu mastu ir sukurti taisykles, kurios padėtų spręsti bendrus aplinkos uždavinius. Jos turėtų patvirtinti savo įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti ir stiprinti savo teisės aktus aplinkos srityje. Be to, šalys turėtų pakartoti savo įsipareigojimą imtis veiksmų siekiant užtikrinti ir skatinti gamtos išteklių saugojimą, tausų naudojimą ir valdymą. Atsižvelgiant į tai šalys taip pat turėtų pakartoti savo įsipareigojimą laikytis daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų.

7.9

Be to, TPIP turėtų suteikti galimybę ES ir JAV toliau plėtoti tvarų vystymąsi skatinančią prekybą ir investicijas, pavyzdžiui, liberalizuoti prekybą aplinkos apsaugos prekėmis ir paslaugomis (pagal 2014 m. sausio 24 d. Davose paskelbtą iniciatyvą, kuriai pritarė abi šalys), skatinti verslo socialinę atsakomybę ir t. t.

7.10

Palyginti su JAV, ES iki šiol darbo ir aplinkos klausimams, apie kuriuos kalbama tvaraus vystymosi skyriuje, netaiko bendrosios ginčų sprendimo tvarkos. Tie klausimai pateikiami konsultacijoms, po kurių negali būti nustatytos prekybos sankcijos. Šios pozicijos logika neaiški, todėl EESRK prašo Komisijos ją paaiškinti.

8.1

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, investicijos priskiriamos ES kompetencijai. Naujas susitarimas pakeistų visas dabartines atskiras dvišales investicijų sutartis tarp JAV ir devynių valstybių narių.

8.2

Daugiašaliu lygmeniu ES ir JAV yra pasirašiusios PPO susitarimą dėl investicinių priemonių, susijusių su prekyba (TRIMS susitarimas). Tačiau tai taikytina tik priemonėms, turinčioms įtakos prekybai prekėmis (bet ne paslaugomis) ar kitoms pagrindinėms sritims, kurios buvo išplėtotos per pastaruosius 20 metų. Be to, 2012 m. balandžio mėn. ES ir JAV pasiekė susitarimą dėl plataus užmojo investicinių principų rinkinio ir pakvietė kitas šalis sekti jų pavyzdžiu.

8.3

IVGS mechanizmo įtraukimo klausimas sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ir susirūpinimą abipus Atlanto. Džiaugiamės, kad Komisija pripažino didelį visuomenės susirūpinimą, kilusį dėl agresyvaus bylinėjimosi (7), ir kad Komisija, atsižvelgusi į didelį visuomenės susidomėjimą, priėmė sprendimą surengti atskiras viešas konsultacijas dėl investicijų apsaugos ir IVGS. Šios 2014 m. kovo 27 d. pradėtos viešos konsultacijos yra geras pavyzdys, kaip skatinti pilietinę visuomenę prisidėti prie derybų.

8.4

EESRK mano esant būtina užtikrinti, kad bet kokios TPIP siūlomos IVGS nuostatos neturėtų trukdyti ES valstybių narių galimybėms imtis reguliavimo ginant viešąjį interesą. Komitetas atsižvelgia į pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą ir parengs nuomonę savo iniciatyva dėl IVGS.

8.5

2013 m. spalio 3 d. pateikto informacinio biuletenio 8 punkte Komisija išdėstė pasiūlymus, kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimui IVGS tvarka. Komitetas mano, kad keletas sąvokų, įskaitant „nepagrįstų pretenzijų“ ir „viešojo tikslo“ apibrėžtis, vis dar nepakankamai aiškios. Labai svarbu, kad Komisija kuo greičiau pateiktų tinkamą apibrėžtį.

8.6

EESRK mano, kad svarbu ES derybinėje pozicijoje numatyti keletą IVGS įtraukimo į susitarimą sąlygų; viena iš jų yra ta, kad atitinkamos susitarimo nuostatos leistų valstybėms narėms „nediskriminuojant siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, tokių kaip socialinių, aplinkos, saugumo, vartotojų apsaugos, finansų sistemos stabilumo, visuomenės sveikatos ir saugos“. Svarbu užtikrinti, kad ES derybininkai tuo principu vadovautųsi; jis turėtų būti aiškiai paminėtas susitarime.

9.1

Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose MVĮ ir startuoliai yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo variklis. Per 20 mln. bendrovių ES ir 28 mln. bendrovių JAV yra MVĮ. Abipus Atlanto MVĮ yra svarbus inovacijų, naujų produktų ir naujų paslaugų šaltinis; jos jau turi naudos iš transatlantinės prekybos.

9.2

TPIP susitarimas bus ypač naudingas MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad dėl kliūčių prekybai neretai užkraunama neproporcingai didelė našta mažesnėms firmoms, kurios turi mažiau išteklių juos įveikti nei didesnės firmos. Galima TPIP nauda MVĮ yra susijusi su tarifais, reguliavimo klausimais ir netarifinėmis kliūtimis, paslaugomis, elektronine prekyba, viešaisiais pirkimais, muitais ir prekybos palengvinimu, taip pat su intelektinės nuosavybės teisėmis.

9.3

EESRK remia siekį į susitarimą įtraukti MVĮ klausimams skirtą skyrių. Tokiame skyriuje galėtų būti numatyti šalių bendradarbiavimo mechanizmai, skirti palengvinti MVĮ dalyvavimą transatlantinėje prekyboje. Be to, nuostatose galėtų būti numatyta įkurti MVĮ komitetą, kuris užmegztų bendradarbiavimą su smulkiojo verslo bendruomene, ir plėtoti internetinę informaciją ir kitus išteklius, siekiant padėti MVĮ suprasti susitarimo nuostatas ir tai, kaip jomis pasinaudoti.

10.1

Siekiant TPIP sėkmės labai svarbus vartotojų pasitikėjimas. Tai paskatintų vartojimą, kuris turėtų teigiamą poveikį augimui ir užimtumui. Todėl labai svarbu, kad vartotojams būtų suteiktos garantijos, kurios skatintų pasitikėjimą transatlantinėje rinkoje. Svarbi pradžia – aiškus pareiškimas, kad dabartiniai standartai nenukentės. Svarbu užtikrinti, kad tas įsipareigojimas būtų įgyvendintas praktikoje sukuriant aiškią teisinę sistemą, kad būtų išvengta tokio sumažinimo ir, be kitų iniciatyvų, tinkamai ir laiku būtų informuojama pilietinė visuomenė apie reguliavimo konvergencijos procesą. Taip pat reikėtų įtraukti nuostatų, skirtų išsaugoti piliečių teisę prašyti užtikrinti tokių nuostatų įgyvendinimą, jei jos pažeidžiamos.

10.2

Esama susirūpinimo, kad atvėrus sienas ir panaikinus prekybos kliūtis gali labiau paplisti ir didesnį poveikį daryti užteršti maisto produktai. TPIP suteikia puikią galimybę sukurti bendrą ES ir JAV perspėjimo sistemą. Taip būtų siekiama pagerinti vartotojų apsaugą ir kiek įmanoma sumažinti poveikį prekybai, jei staiga kiltų atitinkamų problemų.

10.3

Kad būtų užtikrinta sauga, kokybė ir kad vartotojai galėtų rinktis turėdami reikiamą informaciją, būtinas maisto sudėtinių dalių ir jų produktų atsekamumas. TPIP ES ir JAV suteikia galimybę geriau suprasti, kaip veikia sudėtingos maisto tiekimo grandinės bei tinklai, ir parengti patikimus, suderinamus ir sąveikius atsekamumo ir maisto autentiškumo nustatymo metodus, įskaitant gyvūnų identifikavimo sistemas.

10.4

Turėtų būti sukurtos privalomos atskaitomybės sistemos ir keičiamasi informacija apie naujus produktus, kad būtų galima stebėti, kaip į rinką patenka pagamintos nanomedžiagos; turėtų būti parengtas visuomenei atviras išsamus aprašas.

11.1

Remiantis įvairiais statistiniais duomenimis, prekybos ir investicijų augimas paslaugų sektoriuje galėtų būti viena iš reikšmingų galimybių užtikrinti augimą. Todėl svarbu derėtis dėl rimtų abiejų šalių įsipareigojimų, susijusių su paslaugomis (įskaitant finansines paslaugas). Geresnis patekimas į rinką vertinamas kaip ES įmonėms svarbus klausimas.

11.2

Derybose privaloma visapusiškai atsižvelgti į viešųjų paslaugų Europos Sąjungoje specifiką; tokios paslaugos turi būti išsaugotos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įsipareigojimus.

11.3

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje turėtų apimti paslaugas ir sudaryti sąlygas geresniam reguliavimo institucijų bendradarbiavimui, užtikrinti didesnį skaidrumą ir pašalinti nereikalingus ir apsunkinančius reikalavimus.

12.1

Susitarime turėtų būti siekiama iš esmės spręsti sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) klausimus; šioje srityje JAV ir Europos Sąjunga turėtų siekti susitarti dėl plataus užmojo skyriaus „SFS plius“.

12.2

JAV ir ES žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų gamybos būdai vystomi labai skirtingomis sąlygomis (pvz., gyvūnų gerovės, maisto saugos taisyklių, pasėlių apsaugos produktų naudojimo požiūriu). Jungtinėse Valstijose sprendimas dėl to, ar produktas gali būti teikiamas rinkai ar ne, priimamas remiantis tik moksliniais argumentais, tuo tarpu Europoje priimant tokio pobūdžio sprendimus vadovaujamasi atsargumo principu. Derybose reikėtų atsižvelgti į šiuos skirtingus požiūrius.

12.3

Pirmiau minėtas Komisijos įsipareigojimas nesumažinti ES standartų, visų pirma susijusių su vartotojų apsauga, turėtų paskatinti mus ypač daug dėmesio skirti maisto saugos klausimams (genetiškai modifikuoti produktai, hormonai maiste, chemiškai apdoroti maisto produktai ir t. t.), ir stengtis užtikrinti, kad visada būtų laikomasi atsargumo principo (nustatyto Lisabonos sutartyje). Pastangos labiau suderinti JAV ir ES reguliavimo sistemas turi būti dedamos laikantis aukštų maisto saugos standartų abipus Atlanto.

13.1

Viešieji pirkimai yra ypač pažeidžiama sritis; nepaisant to, ES šios srities atžvilgiu turėtų laikytis griežtesnio požiūrio, kadangi šiuo metu JAV bendrovės turi daugiau naudos dėl ES rinkos atvirumo, nei atvirkščiai. Labai svarbu, kad bet kokiame susitarime vienoda prieiga prie viešųjų pirkimų būtų numatyta abipus Atlanto.

13.2

Derybininkai turi užtikrinti, kad ES valstybių narių, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijų teisė vykdyti jų pačių demokratiškai suderintą socialinę ir aplinkos politiką nebūtų pažeista.

15.1

Labai svarbu užsitikrinti patikimą energijos tiekimą. Visame TPIP susitarime turi būti svarstoma galimybė rengti energijos ir strateginių žaliavų tiekimo saugumo nuostatas, skirtas nustatyti esamus ir būsimus tiekimo ir infrastruktūros trukdžius, kurie gali turėti įtakos prekybai energija, taip pat tiekimo krizių sprendimo ir pertrūkių šalinimo mechanizmus.

15.2

Energijos efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos viešinimas yra esminis ES ir JAV energetikos politikos aspektas. TPIP turėtų padėti siekti šių tikslų ir užtikrinti kiekvienos šalies teisę išlaikyti ar nustatyti standartus ir taisykles, susijusias, pavyzdžiui, su produktų, prietaisų ir procesų energiniu naudingumu, kartu kiek įmanoma siekiant ES ir JAV vidinių standartų konvergencijos.

17.1

EESRK džiaugiasi, kad pilietinė visuomenė visapusiškai informuojama po kiekvieno derybų etapo, ir mano, kad tai labai vertingas procesas. Labai svarbu, kad ir toliau būtų konsultuojamasi su visais suinteresuotaisiais subjektais ir kad EESRK būtų vertinamas kaip labai svarbi šio proceso šalis. Tačiau pilietinė visuomenė reiškia susirūpinimą, kad derybiniai dokumentai nepagrįstai konfidencialūs – tai trukdo informavimo procesui. Be to, tai gali smarkiai pakirsti visuomenės pasitikėjimą ir paramą bet kokiam TPIP susitarimui.

17.2

2009 m. kovo mėn. paskelbtoje EESRK nuomonėje buvo atkreiptas dėmesys į Transatlantinę ekonomikos tarybą ir į trūkumus bei neatitikimus tarp 5 transatlantinio dialogo dalių (verslo, vartotojų, teisės aktų leidėjų, darbo ir aplinkos) (8). Kaip paaiškėjo per Transatlantinį verslo ir vartotojų dialogą, jei tokie subjektai būtų tinkamai sukurti ir pradėtų veikti, jie galėtų svariai prisidėti prie derybų proceso. Todėl EESRK pakartoja raginimą suaktyvinti transatlantinį dialogą darbo ir aplinkos klausimais.

17.3

Kaip nurodyta pirmiau, dėl TPIP kyla nuogąstavimų, bet ši partnerystė taip pat teikia vilčių, ir nuo pilietinės visuomenės labai priklausys, ar derybų rezultatai galiausiai bus patvirtinti.

Visuose ES sudarytuose naujos kartos dvišaliuose prekybos susitarimuose esama nuostatų dėl pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmo.

17.4

Kiekvienas iš tokių mechanizmų bus sui generis, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Tačiau EESRK primygtinai reikalauja, kad kuo greičiau būtų rastas toks TPIP pritaikytas mechanizmas ir kad su EESRK būtų tariamasi dėl jo formos.

18.1

Per visą TPIP derybų procesą turi būti pripažintas EESRK institucinis vaidmuo ir palaikomas EESRK, Europos Komisijos ir Europos Parlamento dialogas.

18.2

Lisabonos sutartyje dar kartą patvirtintas Komiteto, kaip tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir kitų Europos institucijų, vaidmuo; tai labai svarbu siekiant glaudaus EESRK ir Komisijos bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į TPIP galimą svarbą, labai svarbu, kad

18.3

Nors JAV nėra struktūros, kuri būtų analogiška EESRK, per 2014 m. vasario mėn. Vašingtone surengtą misiją išsiaiškinta, kad JAV pilietinė visuomenė brandi ir gerai organizuota. Tai papildo EESRK trijų grupių struktūrą. Todėl TPIP įgyvendinimas EESRK suteikia puikią galimybę padaryti pažangą įgyvendinant anksčiau priimtą transatlantinių ryšių su pilietine visuomene kūrimo politiką. Tuo tikslu rekomenduojama, kad kuo greičiau būtų įkurta ES ir JAV kontaktinė grupė.

18.4

Ši nuomonė yra EESRK dalyvavimo TPIP procese pradžia, o ne pabaiga. Rekomenduojama, kad tai būtų nuolatinis EESRK projektas siekiant pilietinės visuomenės vardu dalyvauti TPIP derybų stebėsenoje. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, papildomos nuomonės, vieši svarstymai, seminarai, konferencijos ir pan. tokiais klausimais kaip tvarus vystymasis, MVĮ, IVGS, viešieji pirkimai ir konkrečios sektorių analizės.