31.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 251/7

Pranešėjas

Carlos TRIAS PINTÓ

1.1.

EESRK mano, kad finansų srityje pereinant prie naujų bankininkystės ir ne bankininkystės veiklos modelių būtina išsaugoti finansų sistemos „biologinę įvairovę“, kuri nereiškia savavališko taisyklių taikymo (1).

1.2.

Į akcininkų naudą (angl. shareholders-value, SHV) orientuotų bankų veiklą turi veiksmingai papildyti į suinteresuotųjų subjektų (stakeholder-value, STV) naudą orientuoti bankai, vykdantys didmeninę, mažmeninę ir investicinę veiklą. Tik taip pavyks sukurti stabilią ir veiksmingą finansų sistemos aplinką, kuri visapusiškai prisidėtų prie realiosios ekonomikos vystymo.

1.3.

EESRK labai pritaria Europos Komisijos pastangoms naujose finansų reguliavimo taisyklėse atsižvelgti į kooperatinių ir taupomųjų bankų ypatumus, kad būtų išvengta nepageidaujamo vienodo rizikos ribojimo taisyklių taikymo poveikio ir galimos per didelės administracinės naštos.

1.4.

Tačiau pagrindine problema vis dar išlieka tinkamas proporcingumo principo taikymas naujuose bankininkystės reguliavimo teisės aktuose (visų pirma Kapitalo reikalavimų direktyvoje IV – KRD IV ir Kapitalo reikalavimų reglamente – KRR), kuriuos Bazelio komitetas siūlė taikyti proporcingai ir pagal Europos Sąjungos sutartis. Tai reiškia, kad griežtesni reikalavimai turėtų būti taikomi pasaulio mastu veikiantiems bankams, griežti – visos Europos bankams (kurie Europoje yra sisteminio pobūdžio) ir lankstesni – nacionaliniams ir vietos bankams (užtikrinant tinkamo lygio vartotojų apsaugą).

1.5.

Tai nereiškia, kad tam tikriems finansų sektoriaus segmentams bus veltui teikiamos privilegijos. EESRK visada pasisakė už vienodas sąlygas, todėl rekomenduoja taikyti objektyvius parametrus, kuriais būtų galima pagrįsti specifinį reguliavimą kiekvienam verslo modeliui. Iš esmės tai ūkinė ir finansinė veikla, indėlis į realiąją ekonomiką, rizikos valdymas ir valdymas. EESRK siūlo finansų institucijoms skatinti šias sąlygas geriausiai atitinkančius subjektus.

1.6.

EESRK nori atkreipti dėmesį į bankininkystės modelį, kurį įkūnija kooperatiniai ir taupomieji bankai, tačiau pabrėžia savo pasipiktinimą tam tikru elgesiu finansų sektoriuje, įskaitant kai kuriuos jame veikiančius subjektus, ir ragina griežtinti profesinės etikos standartus ir gero valdymo kodeksus visam finansų sektoriui, nes tai yra būtina sąlyga norint susigrąžinti prarastą pasitikėjimą.

1.7.

EESRK atkreipia dėmesį į dramatiškas pasekmes, kurių Europos Sąjungos ateičiai gali turėti tolesnė stagnacija ir didesnės MVĮ ir namų ūkiams teikiamų paskolų palūkanos. Be to, atsako į Europos Parlamento neseniai išreikštą kritiką dėl pozicijos, kurios laikosi Bazelio komitetas, iškėlęs abejonių dėl konkrečių ES lygmens MVĮ finansavimo priemonių.

1.8.

Jei Europa nori sėkmingai įveikti ateities iššūkius ir būti permainų varomoji jėga (o ne tik pasyvi stebėtoja), finansų srityje reikės nedelsiant imtis įvairių priemonių, kurios padėtų veiksmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, Bendrosios rinkos aktą I ir II, Smulkiojo verslo aktą, programą COSME, socialinio verslo iniciatyvą ir kt. Kooperatinių ir taupomųjų bankų vaidmens finansų sistemoje stiprinimas bus esminė priemonė šiems tikslams pasiekti.

2.1.

Kooperatiniai ir taupomieji bankai nuo seno atlieka pagrindinį vaidmenį vystant ekonomiką, visų pirma remiant žemės ūkį, smulkiąją pramonę ir prekybą. Šiuo metu jie sudaro apie 40 % Europos Sąjungos finansų sektoriaus (Prancūzijoje siekia 70 %, o Vokietijoje – 60 %) ir įvairiose šalyse pasižymi dideliais struktūros skirtumais. Taupomųjų bankų atveju sektoriaus koncentracija tokiose šalyse kaip Ispanija ir Suomija yra didelio susiskaidymo Vokietijoje ar Austrijoje priešingybė.

2.2.

Apskritai dėl bankų restruktūrizavimo bankų žemėlapis susitraukė, tapo paprastesnis, bet kartu ir mažiau įtraukus, kadangi pastaraisiais metais panaikintas finansavimas MVĮ ir namų ūkiams, o dėl to sumažėjo vietos padalinių tinklas ir prarasta daug darbo vietų. Šis reiškinys gali paaštrėti, jei vietos bankai bus išstumti iš rinkos.

2.3.

Paremti mažmeninės bankininkystės verslo modeliu kooperatiniai ir taupomieji bankai pasižymi labai ryškiais ypatumais, įskaitant jų sąsajas su vietos gamybos struktūra, įsitvirtinimą vietovėje, plačius prekybos tinklus, artimumą klientams, konkrečių sektorių finansavimą, artimumą vietos interesams ir socialinės veiklos vykdytojams bei jų solidarumą.

2.4.

Bendra kooperatinių ir taupomųjų bankų struktūra paprastai skatina šias įstaigas susikurti patikimas nuosavybės struktūras ir prisiimti pagrįstą riziką investavimo ir kapitalizacijos procesus derinant su vietos teritorinio vystymosi politika.

2.5.

Vadovaujantis konceptualiu požiūriu, reikėtų apibrėžti kooperatinių ir taupomųjų bankų skiriamuosius bruožus:

2.6.

Kooperatinių bankų duomenys krizės metu labai iškalbingi: nė vienas ES kooperatinis bankas nėra sudaręs taikos sutarties su kreditoriais. Jų indėlių rinkos dalis sudaro apie 20 % tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija, Vokietija ar Nyderlandai, jie finansuoja 25–45 % MVĮ teikiamų paskolų ir jų indėlių dalis pastaraisiais metais nuolat augo, o tai yra svarbus pasitikėjimo šiomis įstaigomis ženklas.

2.7.

Taupomieji bankai savo ruožtu išlaikė aukštą dalyvavimo ES finansų sistemoje lygį. Štai Vokietijoje jų užimama indėlių rinkos dalis siekia 43 %, o kreditų rinkos dalis – 39 %; Ispanijoje šie skaičiai atitinkamai yra 41 ir 42 %

2.8.

Tarptautinis valiutos fondas (2) taip pat pabrėžia itin svarbų kooperatinių bankų vaidmenį. Šie bankai, mažiau priklausomi nuo akcininkų lūkesčių, patikimai ir užtikrintai tenkina MVĮ ir daugelio namų ūkių kredito poreikius.

2.9.

Tačiau pastebėta ir išimčių: kai kurie kooperatiniai ir taupomieji bankai pamiršo savo pačių tikslus, ėmėsi spekuliacinės veiklos, pradėjo pernelyg plėstis į kitus regionus ir taip susigadino savo gerą vardą, o tai kai kuriose šalyse paskatino įgyvendinti reguliavimo priemones, kurios tam tikru mastu iškreipė šį bankininkystės modelį.

2.10.

Trumpai tariant, stengiantis stiprinti kapitalą, pasiekti tinkamą dydį, išsaugoti teritorinį pobūdį ir išlaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygį, kartu reikia išlaikyti pagrindinius išskirtinio verslo modelio požymius. EESRK prašo Europos Sąjungos institucijų pripažinimo ir paramos šiame procese.

3.1.

Kooperatiniai ir taupomieji bankai turi mažmeninės bankininkystės modeliui būdingų bruožų: artimumas klientams, įsitvirtinimas vietovėje, bendradarbiavimas, socialiniai tikslai ir t. t. Tačiau jų potencialo vystymui įtakos turi įvairūs veiksniai (3):

3.2.

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, kooperatiniai ir taupomieji bankai ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ vykdydami savo finansines, socialines ir teritorines funkcijas ir papildydami nebankinio finansavimo formas (sutelktinis finansavimas, rizikos kapitalas, neformalūs investuotojai ir kt.), atsiradusias labai sugriežtinus kreditavimo sąlygas (angl. credit crunch) ir pradėjus reikalauti didelių garantijų.

3.3.

EESRK mano, kad ekonomikos ir finansų valdymo institucijos turėtų stiprinti priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, ir suteikti postūmį ilgalaikiam finansavimui, skatinti įmonių formų įvairovę (4) ir rizikos pasidalijimą finansinių paslaugų sektoriuje.

4.1.

Kooperatinių ir taupomųjų bankų finansinės ir socialinės funkcijos yra glaudžiai susijusios su įsipareigojimu siekti teritorinės sanglaudos. Jų socialiniai įsipareigojimai ir rūpinimasis bendruomene yra labiau matomi visuomenei (5).

4.2.

Susidaręs perteklius paskirstomas kultūrai, socialinei paramai ir sveikatos priežiūrai, švietimui ir moksliniams tyrimams, istorijos ir meno paveldui, aplinkos tvarumui ir t. t., o taupomųjų bankų atveju socialiniai dividendai sudaro keletą milijardų eurų per metus.

4.3.

Atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti naudą vietos ekonomikai, suinteresuotųjų subjektų nauda grindžiamas požiūris tampa vis svarbesnis. Konkrečiai, socialinė bankininkystė sudaro palankias sąlygas finansinei įtraukčiai ir teritorinei sanglaudai skatindama verslumą ir mikrofinansavimo bei socialiai atsakingo investavimo projektų įgyvendinimą.

4.4.

Kooperatiniai ir taupomieji bankai atlieka svarbų tarpininkų vaidmenį įgyvendinant ES priemones ir programas. EESRK pasisako už tai, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos mažesniems kooperatiniams bankams atlikti tarpininkų vaidmenį įgyvendinant Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) finansines priemones supaprastinant administracinius reikalavimus, nes tai itin svarbu siekiant įgyvendinti J. C. Juncker planą. Be to, jiems būtina turėti galimybę atlikti svarbesnį vaidmenį įgyvendinant socialinio verslo iniciatyvą.

5.1.

Pastaruoju metu Europos taupomieji bankai buvo intensyviai restruktūrizuojami ir dėl to kai kuriose šalyse pakito jų pagrindo pobūdis.

5.2.

Vėliau dėl pasaulinės finansų krizės teko pradėti gelbėjimo ir reorganizavimo, susijungimų ir įsigijimų, nacionalizavimo, o Ispanijos atveju – netgi prijungimo prie komercinių bankų procesus.

5.3.

Įmonių valdymo problemos, aukštesni naujo finansinio reglamento reikalavimai ir būtinybė sektoriaus dydį priderinti prie besitraukiančios rinkos paskatino tam tikrus koncentracijos reiškinius bankų sektoriuje. EESRK pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog šios įstaigos patiria sunkumų norėdamos internacionalizuoti savo veiklą, kad išsiplėstų, tarptautinės grupės paprastai prisiima didesnę riziką.

5.4.

Kitas kraštutinumas – remdamasi 2012 m. E. Liikanen grupės ataskaita ir siekdama spręsti problemas, kurias „per dideli, kad žlugtų“ bankai kelia mokesčių mokėtojams, Komisija pradėjo rengti reglamentą dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui gerinti, dėl kurio Komitetas jau pateikė savo nuomonę (6), kuriai pritarta didžiąja balsų dauguma.

5.5.

Kai kuriuose šio pasiūlymo dėl reglamento straipsniuose dėl ypatingos kooperatinių ir taupomųjų bankų nuosavybės ir ekonominės struktūros jiems numatomos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl kapitalo reikalavimų ir balsavimo teisių.

5.6.

EESRK mano, kad kai kurios taisyklės, susijusios su komercinių ir investicinių bankų atskyrimu, gali pakenkti mažesnių vietos bankų veikimui ir jų kasdieniam darbui vietos lygmeniu siekiant padėti realiajai ekonomikai, todėl jos gali pasirodyti neproporcingos.

5.7.

Šių permainų pasekmės nėra neutralios Europos piliečiams: jos pasireikš esamų pajėgumų (padalinių ir darbuotojų) mažinimu ir turės įtakos užimtumui ir privatiems asmenims bei MVĮ teikiamam finansavimui.

5.8.

Galiausiai EESRK mano, kad, jei nebus užtikrintas tam tikras naujų reguliavimo reikalavimų įgyvendinimo lankstumas, kyla pavojus, kad kooperatiniai ir taupomieji bankai bus prijungti prie komercinių bankų ir praras savo išskirtinį pobūdį, o visuomenė praras per šimtmečius sukauptą didelį socialinį turtą.

6.1.

Kooperatiniai ir taupomieji bankai padėjo užtikrinti Europos bankų sistemos stabilumą, mokymą ir kompetenciją. Tačiau nauji rinkos reikalavimai juos verčia prisiimti šiuos iššūkius:

6.2.

Santykių kapitalas yra nematerialusis turtas, gyvybiškai svarbus bankininkystės veiklai, todėl socialinės ekonomikos finansų įstaigos turi tinkamai naudotis savo ryšių tinklais ir vidaus parama. Finansų institucijos savo ruožtu turi pripažinti šių paramos fondų tarp kooperatinių bankų vertę taikant rizikos ribojimo taisykles.

6.3.

Be to, jos turi stebėti vėluojančius mokėjimus, netikrumą, sukeltą geopolitinės rizikos, ir technologines inovacijas (skaitmeninė darbotvarkė), kurios kuria naują aplinką finansų sistemai, kurioje reikėtų stebėti būsimą keturių dalyvių tarpusavio sąveiką: tradicinių bankų, naujų skaitmeninių dalyvių, reguliavimo institucijų ir vartotojų.

6.4.

Jos turi derinti savo, kaip visuomenei artimo modelio, privalumus (asmenų pažinimas ir su bendruomenių projektais susiję įsipareigojimai) su IRT naudojimu, kad paremtų naujas iniciatyvas, skatinančias produktyvios ekonomikos atgaivinimą.

6.5.

Jos turi pagerinti savo įmonių valdymą integruodamos tinkamas mokymo, valdymo ir veiklos kontrolės struktūras. Konkrečiai, reikės nustatyti griežtus elgesio kodeksus siekiant užtikrinti profesionalumą ir etikos principų laikymąsi atstovaujant įvairiems interesams valdymo organuose.

6.6.

EESRK siūlo sukurti naują kooperatinių ir taupomųjų bankų vidaus priežiūros modelį, kuris apimtų darbuotojus, MVĮ atstovus ir kitas interesų grupes.

6.7.

Joms kylantis naujas iššūkis – įveikti ne bankų konkurenciją, kad patenkintų naujus visuomenės poreikius ir galėtų vystytis kartu su sutelktinio finansavimo platformomis ir bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo taikomosiomis programomis ir sudaryti su jomis sąjungas.

7.1.

EESRK ragina baigti kurti finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemas ir užtikrinti pakankamą finansų įstaigų pajėgumą atlaikyti būsimas krizes.

7.2.

Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą (7), kuriame, remiantis Europos bankininkystės institucijos techninių standartų projektais, bus reguliuojami aspektai, susiję su kapitalo reikalavimais, atsižvelgiant į tai, kad kooperatinių ir taupomųjų bankų kapitalo priemonės yra skirtingos. Ypač svarbūs yra klausimai, susiję su 1 lygio kapitalo priemonių išpirkimo apribojimais kooperatinių bankų atveju.

7.3.

Dar vienas svarbus ramstis siekiant baigti kurti bankų sąjungą yra „bendras priežiūros mechanizmas“ ir fondo, skirto galimoms bankų gelbėjimo išlaidoms padengti, valdymas. EESRK nuomone, ši priemonė padidins bankų galimybes įveikti būsimas krizes (8).

7.4.

Atsižvelgdamas į būtinybę pasidalyti rizika, EESRK pritaria tam, kad nustatant kiekvienos įstaigos indėlį į būsimą Bendrą pertvarkymo fondą būtų atsižvelgta į jos rizikos modelį, ir atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę tinkamai taikyti Direktyvoje dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo nustatytus rodiklius (9). Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į institucinių užtikrinimo sistemų (10) tinkamumą.

7.5.

Pagal šį naują finansinį scenarijų EESRK ragina ypač paskatinti įmonių socialinę atsakomybę, etikos ir skaidrumo taisyklių finansų sektoriuje laikymąsi ir priežiūros institucijų pastangas vykdyti šviečiamąją veiklą siekiant pagerinti finansinę kultūrą, visų pirma supažindinti su socialinės ekonomikos metodais, kurie daugeliui dar yra nežinomi (11). Šiuo požiūriu būtina suteikti svarbesnį vaidmenį joms atstovaujantiems tinklams: Europos kooperatinių bankų asociacijai (angl. EACB), Europos etiškų ir alternatyvių bankų federacijai (FEBEA) ir Europos taupomųjų bankų grupei (ESBG) ir didinti jų matomumą.

7.6.

EESRK labai teigiamai vertina tai, kad kuriamos naujos finansinės priemonės siekiant gerinti dabartinį valdymą, tačiau nustatant taisykles būtina atsižvelgti į susijusių finansų sektoriaus subjektų įvairovę ir užtikrinti jiems stabilumą sumažinant naštą mažiau išteklių turinčioms finansų įstaigoms. Galiausiai tai reiškia geresnį reglamentavimą.

8.1.

Gamybos struktūros atkūrimas, vietos ekonomikos stiprinimas ir socialinių problemų sprendimas turi būti ES prioritetas. Todėl prašo institucijų rengiant nuolatinio dialogo forumus stiprinti bankininkystės modelius, padedančius finansų sistemai įsitvirtinti realiojoje ekonomikoje ir užtikrinti regionų stabilumą bei klestėjimą.

8.2.

Vis didesnių bankų steigimo tendencija, kurią lėmė bankų restruktūrizavimo procesai, kelia nerimą dėl jai būdingos sisteminės rizikos. Todėl EESRK ragina grįžti prie tradicinės bankų veiklos (angl. back to basics) ir aiškiau atskirti komercinės bankininkystės srityje besispecializuojančias įstaigas ir tas, kurios savo vystomą verslą derina su investicine bankininkyste. Patirtis parodė, kad įvairovė, išskaidymas ir rizikos pasidalijimas yra naudingi Europos finansų sistemai.

8.3.

Kooperatinių ir taupomųjų bankų gyvybingumas ir vystymas paremti demokratiniu valdymu ir laisve atsakingai pasirinkti, kaip panaudoti perteklių. Finansinio tarpininkavimo, kuris naudingas realiajai ekonomikai, stiprinimas yra būdas užtikrinti jų tolesnę veiklą laikantis Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų iki 2015 m. ir 2012 m. Jungtinių Tautų deklaracijos dėl kooperatyvų.

8.4.

Todėl kooperatiniams ir taupomiesiems bankams turi būti sudarytos specialios sąlygos taikant rizikos ribojimo taisykles, kadangi šios įstaigos sudaro tokį bankininkystės modelį, koks reikalingas Europos piliečiams, nes jis yra paremtas atsakingu ir solidariu valdymu (12) ir sukurtas vadovaujantis socialinės ekonomikos principais bei vertybėmis.