52014DC0545

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros analizės gairės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 22 straipsnį[1]

1. Įvadas

Žvejojamų išteklių neatitinkantys laivynai buvo svarbus veiksnys, lėmęs išteklių pereikvojimą Europos vandenyse. Naujojoje bendroje žuvininkystės politikoje pabrėžiama būtinybė imtis žvejybos pajėgumų valdymo priemonių: valstybės narės turi parengti priemones, kuriomis būtų siekiama jų laivynų žvejybos pajėgumus ilgainiui pritaikyti prie jų žvejybos galimybių. Kiekviena valstybė narė analizuoja ir vertina savo žvejybos laivynų ir jais sužvejojamų išteklių pusiausvyrą vadovaudamasi dabartinėmis Komisijos parengtomis bendrosiomis gairėmis[2]. Šių gairių taip pat turėtų būti laikomasi rengiant Komisijos metinę ataskaitą Tarybai ir Parlamentui dėl valstybių narių laivynų žvejybos pajėgumų ir jų žvejybos galimybių pusiausvyros[3].

Komisijos parengtos bendrosios gairės 2014 ir vėlesniais metais taip pat bus svarbios nustatant tiesioginį ryšį tarp kiekvienos valstybės narės laivyno ataskaitos ir laivynams skirtų naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) priemonių[4] – šio fondo lėšomis ir toliau 2014–2020 m. laikotarpiu bus teikiama viešoji parama, skirta žvejybos laivų veiklos nutraukimui visam laikui[5]. Buvo nustatyta konkreti su laivyno ataskaita susijusi ex ante sąlyga, kuri gali turėti tiesioginį poveikį siekiant konkrečių naujojo EJRŽF tikslų[6]. Pagal EJRŽF taisykles parama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui yra ribota ir numatyta tiems atvejams, kai laivyno segmentas nėra veiksmingai subalansuotas su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis[7].

Šiame dokumente pateiktose naujosiose laivynų ataskaitų teikimo gairėse nustatomas bendras metodas, skirtas žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrai ilgainiui vertinti. Būtina atsižvelgti į turimas žvejybos galimybes ir laivynų poveikį joms. Todėl kiekvieno laivyno segmento atveju rekomenduojama įvertinti, kiek kiekvienas laivynas yra priklausomas nuo išteklių, sužvejojamų viršijant tikslines normas, taip pat nustatyti kokiam skaičiui svarbią jo laimikio dalį sudarančių išteklių kyla biologinė rizika (dėl nedidelio jų gausumo) ir laivynas turi didelės įtakos. Tai sudarys sąlygas įvertinti kiekvieno laivyno segmento ir išteklių, nuo kurių jis yra priklausomas, disbalansą. Išvadas apie disbalansą galima daryti ir kitų parametrų pagrindu. Pavyzdžiui, laivyno segmento ir išteklių neatitikimą gali rodyti nepelningi arba nepakankamai naudojami laivyno segmentai. Jei nemaža dalis žvejybos laivyno segmento laivų kartkartėmis arba nuolat stovi prišvartuoti ir nevykdo veiklos arba jei daug laivų žvejoja mažiau laiko nei galėtų, gali būti, kad nagrinėjamas laivyno segmentas per didelis, palyginti su turimais ištekliais, nuo kurių laivai yra priklausomi, ypač jei prasti jų ekonominės veiklos rezultatai.

2. Tikslas ir principai

Šių gairių tikslas – pateikti bendrą metodiką, skirtą laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrai ilgainiui vertinti laivyno segmento lygmeniu.

Šiomis gairėmis siekiama:

naudoti standartinius metodus siekiant užtikrinti, kad skirtingi laivyno segmentai būtų palyginami vienodomis sąlygomis;

vadovautis geriausia moksline, ekonomine ir technine patirtimi[8] ir užtikrinti suderinamumą su standartiniais biologiniais, ekonominiais ir socialiniais vertinimais;

naudoti duomenis, surinktus pagal Duomenų rinkimo sistemą, kad būtų lengviau atlikti palyginimą ir būtų išvengta darbo dubliavimosi.

Laivyno segmento vertinimas turėtų būti grindžiamas pirmiau išvardytų elementų vertinimo sinteze. Standartinė metodika, skirta bendram kiekvieno laivyno segmento vertinimui atlikti, aprašyta toliau.

3. Parametrų matavimas

Valstybės narės raginamos kasmet apskaičiuoti keletą biologinių, ekonominių ir techninių parametrų ir jų rezultatus palyginti su standartinėmis vertėmis. Kad darbo krūvis nebūtų per didelis ir kad analizė būtų standartizuota, šiuos parametrus reikėtų apskaičiuoti naudojant pagal Duomenų rinkimo sistemą[9] surinktus duomenis.

Biologiniai rodikliai parengti taip, kad atspindėtų, kiek kiekvieno laivyno segmento dydis neatitinka juo žvejojamų išteklių. Turint šiuos rodiklius, galima nustatyti, kur esama disbalanso.

Taip pat reikėtų apskaičiuoti trumpalaikio ir ilgalaikio pelningumo rodiklius bei laivų panaudojimo rodiklius. Šie rodikliai suteikia informacijos apie ekonominę ir eksploatacinę žvejybos laivyno segmento būklę, kuri gali būti naudinga ne tik analizuojant pusiausvyrą, bet ir priimant kitus veiklos sprendimus valstybių narių lygmeniu.

4. Pusiausvyros vertinimas

Siekiant padaryti atskiras išvadas apie kiekvieno laivyno segmento disbalansą, rodiklius reikėtų derinti tarpusavyje. Apibendrinta analizė, apimanti daug skirtingų žvejybos rūšių vienoje valstybėje narėje, nėra naudinga.

Apskritai tie laivyno segmentai, kurie yra priklausomi nuo sveikų žuvų išteklių ir yra pelningi trumpuoju bei ilguoju laikotarpiais, veikiausiai bus subalansuoti.

Laivyno segmentai, neatitinkantys naudojamų žvejybos galimybių, paprastai laikytini nesubalansuotais, net jei ekonominiai rodikliai rodo trumpalaikį ir ilgalaikį pelningumą. Bendroje žuvininkystės politikoje (toliau – BŽP) kalbama apie ilgainiui išlaikomą pusiausvyrą (ir išliekantį disbalansą), taigi tikslingiau būtų atsižvelgti ne į vienus, o į kelerius metus.

Kadangi didelis skaičius žuvų išteklių nėra išsamiai įvertinti, biologinių rodiklių apskaičiuoti neįmanoma, taigi gali tekti rinktis (arba sukurti) alternatyvius rodiklius. Jei biologinio rodiklio neturima, nes daugiau kaip 60 % laimikį sudarančių išteklių atveju neturima F ir Fmsy verčių, nėra prasmės naudoti tausios žvejybos laimikio rodiklį siekiant įvertinti laivyno segmento pusiausvyrą arba disbalansą. Tokiais atvejais, kad būtų lengviau įvertinti disbalansą, valstybės narės turėtų naudoti turimą vertinimo informaciją apie vienos ar daugiau rūšių išteklius, kurie istoriškai yra gausūs ir pastovūs, todėl galėtų būti laikomi rodikliu, atspindinčiu žvejybos poveikį eksploatuojamai ekosistemai.

Sveikus išteklius žvejojančių laivyno segmentų, kurių ekonominės veiklos rezultatai prasti, pelningumas gali būti nedidelis dėl kitų veiksnių (pvz., nedidelių žuvies pardavimo kainų, didelių gamybos sąnaudų, vartotojų prioritetų, mažos paklausos, kuro kainų didėjimo, didelio importo kiekio ar pakeitimo poveikio), kurie nebūtinai susiję su pajėgumų ir turimų išteklių disbalansu. Nacionalinės institucijos turės atidžiai stebėti tokioje padėtyje atsidūrusius laivyno segmentus siekdamos išvengti neigiamo poveikio ištekliams vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais.

Jei nėra aiškių biologinių ir ekonominių rodiklių, disbalansą taip pat galėtų rodyti ribines vertes viršijantys laivų panaudojimo rodikliai.

Kad išvados būtų daromos remiantis bendru pagrindu, kiekvienu atveju padėties analizę reikėtų atlikti atsižvelgiant į standartinius parametrus. Atitinkamos vertės nurodytos 7 skirsnyje. Jei rodikliai rodo disbalansą, tačiau valstybė narė vis dėlto mano, kad tarp nagrinėjamo laivyno segmento ir išteklių esama pusiausvyros (arba atvirkščiai), Komisija tikisi, kad bus pateikta tai pagrindžianti analizė.

5. Laipsniškas įgyvendinimas

Apskritai turėtų būti siekiama, kad valstybės narės ilgainiui pasiektų stabilią ir ilgalaikę savo laivynų žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą. Žvejybos galimybės nebūtinai visais atvejais atitinka didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (toliau – DTL, angl. MSY) tikslą, tačiau pirmasis biologinis rodiklis sukurtas atsižvelgiant į šį bendrą tikslą.

Jeigu prie DTL tikslo pereinama palaipsniui, pereinamuoju laikotarpiu metinės žvejybos galimybės gali viršyti lygį, kuris būtų pasiektas DTL tikslą ėmus taikyti iškart. Tokiais atvejais biologiniai rodikliai veikiausiai viršys su DTL susijusias ribines vertes. Vis dėlto pereinamuoju laikotarpiu, per kurį siekiama žvejybos galimybes suderinti su DTL tikslu, nustatytu BŽP, nederėtų daryti išvados, kad laivyno segmente būtinai esama disbalanso. Tokias aplinkybes valstybės narės turėtų paaiškinti savo metinėse ataskaitose.

6. Veiksmų planas

Jei esama akivaizdžiai nesubalansuotų laivyno segmentų, atitinkama valstybė narė parengia veiksmų planą, kuriame nustatomi reguliavimo tikslai, pusiausvyros siekimo priemonės ir aiškūs šio plano įgyvendinimo terminai, ir įtraukia šį planą į žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių ataskaitą. Plane turėtų būti nurodytos disbalanso priežastys ir, visų pirma, ar, remiantis 7 skirsnio skaičiavimais, jį lemia biologinės, ekonominės ar techninės aplinkybės.

7. Rodikliai

7.1 Biologiniai rodikliai

Siekiant įvertinti, ar laivai yra priklausomi nuo peržvejojamų išteklių arba tai, ar dėl jų veiklos pereikvotiems ištekliams kyla didelė biologinė rizika, remiamasi dviem rodikliais. Tų rodiklių aprašas ir skaičiavimo metodai pateikti 10 skirsnyje. 

Tausios žvejybos laimikio rodikliu matuojama, kiek laivyno segmentas yra priklausomas nuo peržvejojamų išteklių. Šiuo atveju peržvejojimas vertinamas atsižvelgiant į per tam tikrą laiką nustatytas FMSY vertes, o priklausomybė nuo išteklių nustatoma ekonominiu požiūriu. Jei FMSY apibrėžiamas kaip intervalas, viršyta viršutinė intervalo riba traktuojama kaip peržvejojimas.

Ribinė vertė: už vienetą didesnės rodiklio vertės rodo, kad laivyno segmento pajamos vidutiniškai priklauso nuo žvejybos galimybių, kurios struktūriniu požiūriu viršija DTL (MSY) atitinkantį naudojimo lygį. Jei tokia padėtis susiklosto trejus metus iš eilės, tai galėtų rodyti disbalansą. Smulkių pelaginių rūšių atveju vertintinas trumpesnis laikotarpis.

Rizikos grupei priklausančių išteklių rodikliu matuojama, kiek išteklių, kuriems daro poveikį laivyno segmento veikla, priskirtini biologiškai pažeidžiamiems ištekliams – kitaip tariant, jiems priskirtini ištekliai, kurių yra mažai, kuriems gresia pavojus nepajėgti atsikurti savaime ir kurie sudaro svarbią to laivyno segmento laimikio dalį arba jiems to laivyno segmento žvejybos veikla turi didelį bendrą poveikį. Jei laivyno segmentas daro poveikį vienam ar daugiau išteklių, kuriems kyla didelė biologinė rizika, tai rodo galimą pajėgumų disbalansą.

Ribinė vertė: jei daugiau nei 10 % laivyno segmento laimikio sudaro rizikos grupei priklausantis išteklis, tai būtų galima vertinti kaip disbalanso požymį.

7.2 Ekonominiai rodikliai

Siekiant įvertinti, ar laivyno segmentai ekonomiškai tvarūs ilguoju laikotarpiu (ar sudaromos sąlygos kapitalo investicijoms) ir ar jie pajėgūs padengti savo išlaidas trumpuoju laikotarpiu, remiamasi dviem rodikliais. Techninis šių rodiklių apskaičiavimo pagrindas pateikiamas 11 skirsnyje.

Pirmuoju rodikliu (investicijų grąža) ilgalaikis žvejybos laivyno segmento pelningumas palyginamas su kitomis esamomis investicijomis. Jeigu ši vertė mažesnė už kitur prieinamas mažos rizikos ilgalaikes palūkanų normas, tai rodo, kad laivyno segmento kapitalizacija gali būti perteklinė.

Ribinė vertė: jei investicijų grąža (angl. ROI)[10] yra mažesnė už nulį ir mažesnė už geriausią prieinamą ilgalaikę nerizikingą palūkanų normą, tai rodo ilgalaikį ekonominį neefektyvumą ir gali reikšti, kad esama disbalanso.

Antrasis rodiklis – einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykis. Juo matuojamas laivyno segmento ekonominis pajėgumas kasdien vykdyti žvejybos veiklą: ar pajamomis padengiamas užmokestis įgulai, taip pat kuro ir laivo eksploatavimo išlaidos? Jei ne, tai gali reikšti, kad esama disbalanso.

Ribinė vertė: jei einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykis mažesnis už vienetą, tai rodo trumpalaikį ekonominį neefektyvumą ir gali reikšti, kad esama disbalanso.

7.3 Laivų naudojimo rodikliai

Šie rodikliai rodo, kaip intensyviai naudojami laivyno segmento laivai. Minėtų rodiklių apskaičiavimo būdas aprašytas 12 skirsnyje.

Pirmasis rodiklis rodo laivų, kurie faktiškai nevykdo jokios veiklos (t. y. nežvejojo nė vienu metų laiku), dalį.

Antrasis rodiklis susijęs su laivų, kurie žvejojo bent kartą per metus, vidutiniu veiklos lygiu, atsižvelgiant į žvejybos sezoniškumą ir kitus apribojimus. Įprastomis sąlygomis tikėtina, kad 10 % arba mažiau laivyno segmento laivų turėtų nevykdyti veiklos dėl kapitalinio remonto, įrengimo ar pertvarkymo darbų arba vykstant pardavimui ir perdavimui.

Ribinė vertė: jei daugiau nei 20 % laivyno segmento periodiškai nevykdo veiklos arba jei laivyno segmento laivų vidutinis veiklos lygis periodiškai mažesnis nei 70 % panašių laivų praktiškai galimos veiklos, tai gali rodyti techninį neefektyvumą, kuris gali reikšti, kad esama disbalanso, nebent tokias aplinkybes galima paaiškinti kitomis priežastimis, pavyzdžiui, nenumatytais meteorologiniais reiškiniais, žmogaus sukeltais įvykiais ar neatidėliotinomis priemonėmis, kaip numatyta BŽP.

8. Darbo metodas ir duomenų naudojimas

Siekiant išvengti darbo dubliavimosi ir užtikrinti suderinamumą su kitais ekonominiais ir biologiniais duomenimis, čia išdėstytus skaičiavimus reikėtų atlikti remiantis duomenimis, surinktais ir susistemintais pagal galiojančią Duomenų rinkimo sistemą (toliau – DRS, angl. DCF). Žinoma, reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti DRS duomenų išsamumą laikantis valstybių narių įsipareigojimų pagal BŽP.

Labai svarbu rodiklius vertinti atskirai pagal kiekvieną laivyno segmentą, kadangi įvairūs kiekvienos valstybės narės laivynų segmentai gali pasižymėti labai skirtingomis savybėmis. 

Kadangi biologiniai ir ekonominiai parametrai ilgainiui kinta, valstybėms narėms vertinant pusiausvyrą ir atliekant skaičiavimus rekomenduojama atsižvelgti į ne trumpesnius kaip trejų metų laikotarpius.

Gali būti, kad suderinamumo problemų liks, ypač kalbant apie ekonominius duomenis ir rodiklius. Jeigu laivyno segmentų ekonominiai rezultatai labai nevienodi, valstybės narės turi juos patikrinti, o jiems pasitvirtinus nurodyti, ar būta trumpalaikių sukrėtimų, padariusių poveikį pajamoms arba sąnaudoms.

9. Papildoma informacija, pateiktina nacionalinėse žvejybos laivyno ataskaitose

 Nacionalinėse žvejybos laivyno ataskaitose taip pat turėtų būti ši informacija:

a) žvejybos laivyno segmentų aprašas žvejybos aspektu: pokytis (-čiai) per praėjusius metus, nurodant žvejybos veiklą, kuriai taikomi daugiamečiai valdymo arba atkūrimo planai;

b) pagal daugiamečius valdymo arba atkūrimo planus arba prireikus pagal nacionalines programas priimtų žvejybos pastangų mažinimo programų poveikis žvejybos pajėgumams;

c) informacija apie tai, kaip laikomasi įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš laivyno programos nuostatų;

d) suvestinė ataskaita apie laivyno valdymo sistemos trūkumus ir privalumus kartu su patobulinimų planu ir informacija apie bendrą laivyno politikos priemonių vykdymo lygį;

e) visa informacija apie administracinių procedūrų, susijusių su laivyno valdymu, pokyčius;

Šiuos punktus galima nagrinėti darant nuorodą į kitus dokumentus, jei jie viešai prieinami.

f) tų laivyno segmentų, kuriuose nustatytas disbalansas, atveju turi būti pateiktas veiksmų planas, kuriame nustatomi reguliavimo tikslai, pusiausvyros siekimo priemonės ir aiškus plano įgyvendinimo terminas.

10. Biologinio tausumo rodikliai

10.1 Tausios žvejybos laimikio rodiklis

Šis rodiklis atspindi, kiek laivyno segmentas yra priklausomas nuo peržvejojamų išteklių. Šiuo atveju peržvejojimas reiškia, kad išteklis žvejojamas viršijant FMSY, kai mirtingumo dėl žvejybos koeficientas atitinka didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

Duomenų reikalavimai: išsamus žvejojamų išteklių biologinis vertinimas, t. y. kai nustatytas dabartinis mirtingumas dėl žvejybos; FMSY įverčiai arba esami pakaitiniai jo rodikliai (Fmax arba F0.1) ir kiekvieno išteklio sužvejotų žuvų kiekio vertė.

Jei laivyno segmentas žvejoja tik vieną išteklį, rodiklis apskaičiuojamas tiesiog kaip

čia F – mirtingumo dėl žvejybos vertė pagal naujausius turimus mokslinius vertinimus (pvz., ICES ir ŽMTEK rekomendacijas). Šis parametras labai panašus į ankstesnį F/Ft rodiklį, o skirtumas tas, kad šiuo metu FMSY naudojamas kaip standartinis tikslas visoje bendroje žuvininkystės politikoje.

Rodiklis imtas taikyti plačiau, kad apimtų įvairia žvejybos veikla (per metus) užsiimančius laivynus ir mišriosios žvejybos atvejus. Jei laivyno segmentas žvejoja kelių rūšių žuvis (n), tai rodiklis bus kiekvieno išteklio pirmiau minėto rodiklio vidurkis (i), apskaičiuotas pagal to išteklio iškrautų žuvų vertę Vi ([11]). Taigi rodiklis yra

Šis rodiklis taikomas tiek tuo atveju, kai laivyno segmentas žvejoja skirtingų išteklių žuvis per tą pačią žvejybos operaciją, tiek tuo atveju, kai skirtingų tikslinių išteklių žvejybos operacijos vykdomos kelis kartus iš eilės tais pačiais žvejybos metais.

Kadangi apskaičiuojant šį rodiklį reikia pasirengimo ir duomenų bazėmis grindžiamų skaičiavimų, Komisija imasi priemonių, kad šios vertės valstybėms narėms būtų pateikiamos remiantis DRS duomenimis ir ICES bei ŽMTEK vertinimais.

Rodiklio apskaičiavimas priklauso nuo to, ar turima su nagrinėjamais ištekliais susijusių kiekybinių mokslinių rekomendacijų[12].

Paprastai biologinių rodiklių nerekomenduojama skaičiuoti remiantis laimikiu, tenkančiu vienam pastangų vienetui (angl. CPUE), arba biomasės indeksais, kadangi jie dažniausiai neinformatyvūs.

10.2 Rizikos grupei priklausančių išteklių rodiklis

7.1 poskirsnyje aprašytas rizikos grupei priklausančių išteklių rodiklis nepadeda nustatyti tų atvejų, kai naudojami didelės biologinės rizikos grupei priklausantys ištekliai.

Tokiems atvejams nustatyti reikia papildomo rodiklio, taigi valstybių narių prašoma apskaičiuoti, kiek išteklių, kurie šiuo metu vertintini kaip ištekliai, kuriems kyla didelė biologinė rizika, yra naudojami nagrinėjamo laivyno. Šiomis aplinkybėmis „yra naudojami“ reiškia tai, kad didelės rizikos grupei priklausantis (-ys) išteklis (-iai) kiekvienas atskirai sudaro daugiau negu 10 % laivyno laimikio arba kad laivynas sužvejoja daugiau negu 10 % to išteklio laimikio.

Šiame skaičiavime didelės biologinės rizikos grupei priklausantis išteklis yra išteklis:

a) kuris pagal vertinimus nesiekia Blim (ribinės biomasės) biologinio lygio, arba

b) kurio atveju rekomenduojama uždrausti žvejybą, uždrausti specializuotą žvejybą, sumažinti žvejybą iki žemiausio galimo lygmens, arba dėl kurio tarptautinis patariamasis organas pateikia panašią rekomendaciją, net jei ji pateikiama remiantis ribotais duomenims, arba

c) kuriam taikomas Žvejybos galimybių reglamentas, kuriuo nustatyta, kad žuvys turėtų būti paleidžiamos į jūrą nepadarant joms žalos arba kad jas iškrauti draudžiama, arba

d) kuris yra įtrauktas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN) raudonąją knygą arba yra nurodytas CITES.

Kiekvieno laivyno segmento, žvejojančio n išteklių žuvis, atveju šį rodiklį galima išreikšti taip:

čia:

Ci = laimikis, Ct = bendras laivyno segmento visų sužvejotų išteklių laimikio kiekis, Ti = bendras visų segmentų sužvejotas išteklio i kiekis n išteklių, kurie patenka į vieną iš pirmiau minėtų a–c kategorijų, atžvilgiu.

11. Ekonominiai rodikliai

Ekonominiai rodikliai gali parodyti laivyno ekonominės kapitalizacijos perteklių arba nepakankamą kapitalizaciją tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiais. 

Apskaičiuotini du rodikliai: investicijų grąža, palyginti su galima grąža, kuri būtų gauta, jei ilgalaikio turto vertė būtų investuojama kitur (ilgalaikis gyvybingumas), ir einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykis (trumpalaikis gyvybingumas).

Abiejų rodiklių atveju palyginimo tikslais būtina naudoti mažos rizikos ilgalaikėms investicijoms taikomą palūkanų normą kiekvienoje valstybėje narėje. Komisija siūlo naudoti suderintas ilgalaikes palūkanų normas, konvergencijos įvertinimo tikslais apskaičiuotas Europos centrinio banko, kurias galima rasti interneto adresu http://www.ecb.int/stats/money/long/html/index.en.html.

Siekiant atsižvelgti į tai, kad daugelyje valstybių narių per pastaruosius kelerius metus dėl ekonomikos krizės palūkanų normos labai kito, Komisija siūlo naudoti paskutinių 5 metų palūkanų normų aritmetinį vidurkį. Taigi vertinant 2013 m. pusiausvyrą, naudotina palūkanų norma turi atitikti 2008–2012 m. laikotarpio normą.

 2013 m. Komisija prašo ŽMTEK pateikti šiuos parametrus valstybėms narėms remiantis DRS informacija. 

Kaip ir kitų rodiklių atveju, šie parametrai turėtų būti apskaičiuojami laivyno segmento lygmeniu.

11.1 Investicijų grąža (toliau – angl. ROI), palyginti su kita geriausia alternatyva

Laivyno investicijų grąža yra grynasis laivyno pelnas (pelnas po kapitalo atsargų nuvertėjimo), padalytas iš bendros laivyno ilgalaikio turto vertės. Komercinė turimų žvejybos teisių vertė neįskaitoma. Visi ROI apskaičiavimui reikalingi duomenys turėtų būti prieinami DRS. Skaičiuojant neturėtų būti įtraukiami duomenys apie tiesioginių pajamų subsidijas. Tačiau valstybės narės raginamos pateikti lentelę, kurioje būtų nurodytos nuo 2008 m. kiekvienam laivyno segmentui suteiktos subsidijos.

Siūlomas apskaičiavimo metodas:

ROI = grynasis pelnas / ilgalaikio turto vertė

čia:

grynasis pelnas = (pajamos už iškrautas žuvis + kitos pajamos) – (sąnaudos įgulai + neapmokamo darbo sąnaudos + energijos sąnaudos + remonto ir techninės priežiūros sąnaudos + kitos kintamosios sąnaudos + nuolatinės sąnaudos + nusidėvėjimas)

ir čia:

laivyno ilgalaikio turto vertė = laivo pakeitimo vertė + apskaičiuotoji žvejybos teisių vertė.

Idealiu atveju ilgalaikio turto vertę turėtų sudaryti tiek ilgalaikis materialusis turtas (laivas, žvejybos įrankiai, elektronika ir kt.), tiek nematerialusis turtas (apskaičiuotoji žvejybos teisių vertė, kaip antai kvotos, licencijos ir t. t.). Apskaičiuojant laivyno ilgalaikio turto vertę, valstybių narių prašoma apsvarstyti galimybę taikyti nuolatinio inventorizavimo metodą (NIM) ir atsižvelgti į naujausias Ekonominių klausimų srities darbo planavimo grupės (angl. PGECON)[13] rekomendacijas dėl geriausios praktikos skaičiuojant nusidėvėjusio laivyno turto atkuriamąją vertę. 

Tais atvejais, kai nėra duomenų apie nematerialųjį turtą, reikėtų apskaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto grąžą (toliau – angl. ROFTA), taikant tą patį skaičiavimo metodą, tačiau neįskaitant apskaičiuotosios žvejybos teisių vertės. 

Apskaičiuota ROI (arba ROFTA) parodo į žuvininkystės sektorių investuoto kapitalo vieneto pelningumą (procentais).

Tada ROI (arba ROFTA) palyginama su mažos rizikos ilgalaikių investicijų palūkanų norma, apskaičiuota kaip pasiūlyta pirmiau. Ši palūkanų norma atspindi pelningumą, kurį būtų galima gauti tą patį investuotą kapitalą investavus į kitą geriausią alternatyvą (paprastai į ilgalaikes vyriausybės obligacijas).

Gauta rodiklio formulė būtų ROI – mažos rizikos ilgalaikė palūkanų norma.

Jeigu ilgalaikio turto vertės neturima arba trūksta tam tikrų metų duomenų, arba dėl kokios nors priežasties ji nėra patikima, valstybės narės, norėdamos atlikti pirmiau minėtą palyginimą, galėtų remtis procentais išreikštu grynuoju pelnu. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų nurodyti, kokį rodiklį kokiam segmentui ir už kurį laikotarpį jos naudojo.

11.2 Taikymas ir aiškinimas

Teigiama ir didesnė už mažos rizikos ilgalaikę palūkanų normą ROI vertė lemtų teigiamą rodiklio vertę, kuri rodytų, kad gaunamas didžiulis pelnas, o tai yra nepakankamos ekonominės kapitalizacijos požymis. Teigiama, bet mažesnė už mažos rizikos palūkanų normą ROI vertė lemtų neigiamą rodiklio vertę, rodančią, kad ilguoju laikotarpiu būtų naudingiau investuoti kitur, o tai reiškia, kad laivyno kapitalizacija perteklinė ir todėl jis ekonomiškai neefektyvus. Neigiama ROI vertė pati savaime gali reikšti perteklinę ekonominę kapitalizaciją.

Skaičiavimo pavyzdys (darant prielaidą, kad mažos rizikos ilgalaikė palūkanų norma yra 5 %)

Kalendorinių metų vertės (000 EUR) || 1 laivyno segmentas || 2 laivyno segmentas || 3 laivyno segmentas

Pajamos už iškrautas žuvis + kitos pajamos                 || 1 500 || 700 || 1 000

Sąnaudos įgulai + neapmokamo darbo sąnaudos + kuro sąnaudos + remonto ir techninės priežiūros sąnaudos + kitos kintamosios sąnaudos + nuolatinės sąnaudos || 800 || 481 || 850

Kapitalo sąnaudos (nusidėvėjimas + palūkanų mokėjimai) || 400 || 200 || 200

Grynasis pelnas || 300 || 39 || -50

Laivyno ilgalaikio turto vertė (laivo pakeitimo vertė + apskaičiuotoji žvejybos teisių vertė) || 2 000 || 1 500 || 1 500

ROI = grynasis pelnas / ilgalaikio turto vertė || 15 % || 2,6 % || -2,5 %

ROI – nerizikinga ilgalaikė palūkanų norma || +10 % || -2,4 % || -7,5 %

11.3 Einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykis

Rentabilumo slenkstis (angl. BER) yra pajamos, kurių reikia norint padengti ir nustatytąsias išlaidas, ir kintamąsias sąnaudas, kad nebūtų patiriama nuostolių ir nebūtų gaunama pelno. Einamosios pajamos (angl. CR) – bendros laivyno segmento veiklos pajamos, kurias sudaro pajamos už iškrautas žuvis ir ne iš žvejybos gautos pajamos. Visi šiam skaičiavimui reikalingi duomenys, išskyrus alternatyviąsias sąnaudas, turėtų būti prieinami pagal valstybių narių programas, susijusias su DRS. Į skaičiavimą neturėtų būti įtraukiami duomenys apie tiesioginių pajamų subsidijas. Be to, skaičiuojant reikėtų įtraukti pajamas ir išlaidas, susijusias su žvejybos teisių nuoma, jei tokių yra. Jei tokie duomenys įtraukiami, reikėtų tai paminėti.

BER apskaičiavimo formulė:

BER = (nustatytosios išlaidos) / (1- [kintamosios sąnaudos / einamosios pajamos])

čia:

kintamosios sąnaudos =

sąnaudos įgulai + neapmokamo darbo sąnaudos + energijos sąnaudos + remonto ir techninės priežiūros sąnaudos + kitos kintamosios sąnaudos

ir čia:

nustatytosios išlaidos = nuolatinės sąnaudos + nusidėvėjimas,

o einamosios pajamos = pajamos už iškrautas žuvis + kitos pajamos.

 Santykis apskaičiuojamas einamąsias pajamas padalijus iš BER, t. y.

santykis = einamosios pajamos (CR) / BER.

Apskaičiavus santykį, kaip nurodyta pirmiau, įvertinamas finansinis gyvybingumas trumpuoju laikotarpiu. Jei pakanka duomenų, valstybės narės taip pat gali rinktis pateikti ekonominę ilgalaikio gyvybingumo CR/BER analizę. Šiuo tikslu prie nustatytųjų išlaidų reikėtų pridėti alternatyviąsias sąnaudas:

nustatytosios išlaidos = nuolatinės sąnaudos + nusidėvėjimas + alternatyviosios kapitalo sąnaudos

alternatyviosios kapitalo sąnaudos = ilgalaikio turto vertė * mažos rizikos ilgalaikė palūkanų norma

Valstybės narės turi nurodyti, kuri CR/BER koncepcija taikoma.

11.4 Taikymas ir aiškinimas

Laivyno einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykis rodo, kiek einamosios laivyno pajamos yra artimos pajamoms, kurių reikia, kad trumpuoju laikotarpiu laivyno pelnas ir nuostoliai būtų subalansuoti. Jei santykis didesnis už vienetą, gaunamų pajamų pakanka kintamosioms, nustatytosioms ir kapitalo sąnaudoms padengti, ir tai rodo, kad segmentas pelningas, o kapitalizacija gali būti nepakankama. Ir atvirkščiai, jei santykis mažesnis už vienetą, gaunamų pajamų nepakanka kintamosioms, nustatytosioms ir kapitalo sąnaudoms padengti, ir tai rodo, kad segmentas nepelningas, o kapitalizacija gali būti perteklinė. Jei CR/BER rezultatas yra neigiamas, tai reiškia, kad vien tik kintamosios sąnaudos viršija einamąsias pajamas, ir tai rodo, kad kuo daugiau pajamų gaunama, tuo didesni bus nuostoliai.

Jeigu nusidėvėjimo ir alternatyviųjų kapitalo sąnaudų parametrai į skaičiavimą neįtraukiami, santykis parodo tik tai, kiek pajamų reikia veiklos išlaidoms trumpuoju laikotarpiu padengti, tačiau lieka neatsakytas klausimas, ar gaunamas didžiulis pelnas. Įtraukus šias sąvokas laivyno gyvybingumo ateities prognozes galima vertinti iš ilgalaikės perspektyvos, tačiau iš dalies tai sutampa su ilgalaikio rodiklio ROI (arba ROFTA) paskirtimi.

Skaičiavimo pavyzdys. Einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykis (CR/BER)

|| Kalendorinių metų vertės (000 EUR) Naudojami bendri segmento duomenys || 1 laivyno segmentas || 2 laivyno segmentas

1 || Einamosios pajamos (CR) = pajamos už iškrautas žuvis + kitos pajamos || 113 000 || 115 000

2 || Nustatytosios išlaidos = nuolatinės sąnaudos + nusidėvėjimas + alternatyviosios kapitalo sąnaudos || 24 000 || 28 000

3 || Kintamosios sąnaudos = sąnaudos įgulai + neapmokamo darbo sąnaudos + energijos sąnaudos + remonto ir techninės priežiūros sąnaudos + kitos kintamosios sąnaudos || 90 000 || 85 000

4 || BER = 2 / ( 1 - [ 3 / 1 ] ) || 117 913 || 107 333

5 || CR / BER = 1 / 4 || 0,96 || 1,07

12. Laivų naudojimo rodikliai

12.1 Žvejybos nevykdančio laivyno rodiklis

Žvejybos nevykdantys laivai yra nenaudojami pajėgumai, dėl kurių mažėja bendras viso laivyno techninis efektyvumas ir pajėgumų panaudojimo koeficientas. Rodiklis apskaičiuojamas remiantis DRS duomenimis pagal segmento laivų ilgių klases, o ne pagal laivų segmentus, kadangi informacijos apie žvejybos įrankius ir tikslinę žvejybą neturima. Reikėtų pateikti lentelę, atspindinčią žvejybos nevykdančių laivų visame laivyne dalį pagal laivų skaičių, bendrąją talpą (angl. GT) ir variklio galią (kW).

12.2 Laivų panaudojimo rodiklis

Laivų panaudojimo rodiklis yra kiekvieno laivyno segmento faktinių žvejybos pastangų ir laivyno didžiausių galimų žvejybos pastangų santykio vidurkis. Šis rodiklis grindžiamas duomenimis, kurie laikomi patikimais, ir jį apskaičiavus gana greitai įvertinamas laivyno panaudojimas esamomis žvejybos veiklos sąlygomis. Yra dvi šio rodiklio versijos, grindžiamos arba didžiausiu nustatytu, arba didžiausiu teoriniu veiklos lygiu. Valstybės narės turėtų pasirinkti, kuris rodiklis tinkamesnis, ir Komisijai pateikti tik tą vieną rodiklį.

Didžiausia nustatyta veikla grindžiamas rodiklis apskaičiuojamas kaip

vidutinių žvejybos pastangų vienam laivyno segmento laivui ir didžiausių nustatytų pastangų, kurias segmento laivas faktiškai panaudojo (kW x dienų skaičius arba GT x dienų skaičius, angl. kWdays arba GT-days) per ataskaitinius metus, santykis.

Šį rodiklį taip pat galima apskaičiuoti pagal žvejybos dienų skaičių kaip

laivo dienų jūroje skaičiaus vidurkio ir laivyno segmente nustatyto didžiausio dienų jūroje skaičiaus santykį.

Kitas techninio rodiklio variantas taikytinas tais atvejais, kai laivyno segmente didžiausią nustatytą dienų jūroje skaičių kiekvienais ataskaitiniais metais galėjo riboti išorės veiksniai. Didžiausiam nustatytam laivo dienų jūroje skaičiui tam tikrais metais įtakos gali turėti ekonominės (pvz., kuro krizė), su aplinka susijusios (pvz., išskirtinės meteorologinės sąlygos) ir socialinės (pvz., savaitgaliais nežvejojama) priežastys, todėl šis skaičius gali neatspindėti tikrųjų laivyno techninių pajėgumų.

Tokiais atvejais valstybė narė santykį gali apskaičiuoti remdamasi ir didžiausiu teoriniu dienų jūroje skaičiumi.  Atliekant šį skaičiavimą, ankstesniame skaičiavime naudotos „didžiausios nustatytos pastangos, kurias segmento laivas faktiškai panaudojo“ pakeičiamos didžiausiu teoriniu dienų jūroje, kuriomis galima būtų žvejoti, jeigu nebūtų išorės apribojimų (pvz., jeigu nebūtų taikomas žvejybos pastangų režimas), skaičiumi. Neturint duomenų laikytina, kad numatytoji vertė yra 220 dienų, tačiau kitu atveju ji turėtų būti apskaičiuojama remiantis gamtinėmis, techninėmis ir socialinėmis sąlygomis.  Šią vertę turėtų nustatyti kiekviena valstybė narė atsižvelgdama į ekspertų nuomonę ir turimą informaciją.

Pasirinktą rodiklį reikėtų pateikti ir vertinti kelerių metų laikotarpiu, kad būtų matyti, ar santykis ilgainiui išlieka stabilus.

Skaičiavimus galima atlikti kW dauginant iš dienų skaičiaus arba GT dauginant iš dienų skaičiaus, priklausomai nuo to, kuris variantas laivynui tinkamesnis: pvz., velkamųjų įrankių atveju pirmenybė tektų variklio galiai, kadangi tokie didesnius variklius turintys laivai paprastai sužvejoja daugiau žuvies negu mažesnius variklius turintys laivai, o bendroji talpa labiau tiktų pasyviaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams.

12.3 Taikymas ir aiškinimas

Duomenys (laivo dienų jūroje skaičius, GT ir kW) valstybių narių lygmeniu renkami laikantis Duomenų rinkimo reglamento (angl. DCR) ir Duomenų rinkimo sistemos reikalavimų. Nors didžiausias dienų jūroje skaičius yra papildomas skaičiavimas, kuris šiuo metu nenumatytas pagal pagrindinę DRS, kasmet bus kviečiama rinkti su šiuo parametru susijusius duomenis.

Apskaičiuojant šį rodiklį reikėtų atsižvelgti į visus žvejybą vykdančius laivyno laivus.  Žvejybą vykdantis laivas – laivas, kuriam suteikta žvejybos licencija tam tikru ataskaitinių metų laikotarpiu ir kuris ataskaitiniais metais užregistravo bent vieną dieną jūroje.  Žvejybos nevykdantis laivas – laivas, kuriam ataskaitiniais metais žvejybos licencija gali būti suteikta arba nesuteikta, tačiau kuris ataskaitiniais metais neužregistravo nei jūroje praleisto laiko, nei iškrautų žuvų.

Šis rodiklis parodo, kiek būtų galima sumažinti laivyno pajėgumus nemažinant bendro laivyno našumo (iškrautų žuvų kiekio). Todėl techninį rodiklį galima laikyti kiekvieno laivyno segmento baziniu rodikliu.

Apskaičiuotos vertės ir vieneto skirtumas rodo nepakankamą techninį laivų panaudojimą.  Pagal „ženklinimo šviesoforo spalvomis sistemą“ didesnis nei 0,9 rodiklis (t. y. kai vidutinė veikla sudaro daugiau kaip 90 % didžiausios veiklos) bus nustatytas tik tuose laivyno segmentuose, kurių veikla iš esmės homogeniška ir kurie praktiškai galėtų būti žymimi žalia spalva. Mažesnės nei 0,7 rodiklio vertės (priklausomai nuo laivyno homogeniškumo) gali rodyti, kad laivai iš esmės panaudojami nepakankamai, o tai gali reikšti techninių pajėgumų perviršį (raudona spalva).

Jei naudojamas didžiausias teorinis dienų skaičius, o ne didžiausias nustatytas dienų skaičius, gali susidaryti didelių apskaičiuojamo techninio rodiklio verčių skirtumų, taigi tokio pasirinkimo pasekmių reikėtų nepamiršti paaiškinti.

Skaičiavimo pavyzdys. Vieno laivo faktiškai panaudotų pastangų ir trijų laivų grupės didžiausių (nustatytų ir teorinių) pastangų santykis

Laivas || Pajėgumai1) || Dabartinės pastangos2) || Didžiausios pastangos (pagal didžiausią nustatytą dydį)3) || Didžiausios teorinės pastangos4) || Techninis rodiklis (nustatytas) 5) || Techninis rodiklis (teorinis)6)

kW || dienos || kW x dienų sk. || dienos || kW x dienų sk. || dienos || kW x dienų sk.

1 laivas || 100 || 80 || 8 000 || 150 || 15 000 || 220 || 22 000 || 0,53 || 0,36

2 laivas || 200 || 110 || 22 000 || 150 || 30 000 || 220 || 44 000 || 0,73 || 0,50

3 laivas || 400 || 150 || 60 000 || 150 || 60 000 || 220 || 88 000 || 1,00 || 0,68

|| || || Iš viso 90 000 || || Iš viso 105 000 || || Iš viso 154 000 || Vidurkis 0,86 || Vidurkis 0,58

1) Pajėgumai turėtų būti nurodomi kW visiems segmentams; jei įmanoma (visų pirma pasyviųjų žvejybos įrankių segmentų atveju) taip pat rekomenduojama naudoti GT.

2) Šioje skiltyje pateikiami duomenys apie atskiro laivo veiklą ir pastangas.

3) Šioje skiltyje nurodomas didžiausias nustatytas kiekvieno laivyno laivo panaudojimas (150 dienų).

4) Šioje skiltyje nurodomas didžiausias teorinis kiekvieno laivyno laivo panaudojimas (220 dienų).

5) Šioje skiltyje pateikiamas techninis rodiklis, apskaičiuotas remiantis didžiausio nustatyto panaudojimo koeficientu (2 skiltyje nurodytos kW x dienų skaičius padalijamas iš 3 skiltyje nurodytų kW x dienų skaičius), o toliau – segmento vidurkis.

6) Šioje skiltyje pateikimas techninis rodiklis, apskaičiuotas remiantis didžiausio teorinio panaudojimo koeficientu (2 skiltyje nurodytos kW x dienų skaičius padalijamos iš 4 skiltyje nurodytų kW x dienų skaičius), o toliau – segmento vidurkis.

Kiekviena valstybė narė turėtų nuspręsti, kurį techninį rodiklį pateikti, kaip nurodyta 7.3 poskirsnyje. Pasirinkimą reikia pagrįsti.

[1] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22). 

[2] Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalis.

[3] Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalies antra pastraipa.

[4] 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

[5] Apribotas ir viešosios paramos žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui skyrimo EJRŽF lėšomis terminas (2017 m. gruodžio 31 d.).

[6] Reglamento (ES) Nr. 508/2014 IV priedas.

[7] Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnio 1 dalies b punktas.

[8] Šios gairės parengtos remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijomis (SGBRE 10-01, EWG 11-10 ir PLEN 10-03), įskaitant keturių valstybių narių pastabas, ir atsižvelgiant į 2013 m. patirtį, išdėstytą ŽMTEK dokumente EWG 13-28.

[9] Žr. 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5).

[10] Patirtis rodo, kad ilgalaikio turto vertė dažnai nežinoma arba nepatikima. Tokiais atvejais investicijų grąžą (arba ilgalaikio materialiojo turto grąžą, angl. ROFTA) galima būtų pakeisti grynuoju pelnu.

[11] Jei verčių nėra, galima būtų naudoti kiekius, tačiau valstybės narės turėtų nurodyti, ar rūšių vertė didelė ar maža.

[12] Tais atvejais, kai daugiau kaip 60 % laimikio vertės sudaro ištekliai, kurių atveju nėra F ir FDTL verčių, rodiklis taip pat laikytinas negalimu.

[13] Ekonominių klausimų srities darbo planavimo grupė (angl. PGECON), 2012 m. balandžio 16–19 d., Salernas (Italija).