EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2014 07 22

COM(2014) 477 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą

1. Įvadas. Kultūros paveldas ES darbotvarkėje

1.1.Visų turtas, visų atsakomybė

Europos kultūros paveldas – ir materialus, ir nematerialus – yra mūsų bendras turtas. Tai palikimas, kurį gavome iš ankstesnių kartų ir kurį paliksime būsimoms kartoms. Paveldas – nepakeičiama žinių saugykla ir vertingas ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos šaltinis. Jis praturtina milijonų žmonių gyvenimą, įkvepia mąstytojus ir menininkus, skatina mūsų kultūros ir kūrybos pramonės plėtotę. Mūsų kultūros paveldas ir tai, kaip jį saugome ir branginame, yra svarbus veiksnys, lemiantis Europos vietą pasaulyje ir jos patrauklumą gyventi, dirbti ir ilsėtis.

Kultūros paveldas – bendras turtas, bendros gėrybės. Paveldą, kaip ir bet kokį kitą turtą, galima pereikvoti, jam skirti nepakankamai lėšų, dėl to jis gali būti apleistas, nykti, o kai kuriais atvejais nugrimzti į užmarštį. Todėl rūpinimasis mūsų paveldu yra mūsų bendra atsakomybė. Nors paveldo apsauga visų pirma yra nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų prerogatyva, Europos Sąjunga, vadovaudamasi ES sutartimis ir laikydamasi subsidiarumo principo, taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį.

Europos Sąjungos sutarties preambulėje teigiama, kad ją pasirašiusios šalys semiasi „įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo“. 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ES „užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnyje teigiama: „Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą“. SESV taip pat pripažįstama paveldo reikšmė saugant kultūrų įvairovę ir būtinybė užtikrinti jo apsaugą bendrojoje rinkoje 1 .

2007 m. priimtoje Europos kultūros darbotvarkėje 2 paveldas buvo laikomas vienu iš Tarybos kultūros srities darbo planų prioritetų, o bendradarbiavimas Europos lygmeniu vykdomas taikant atvirąjį koordinavimo metodą 3 . Politinis ES lygmens susidomėjimas nuolat stiprėjo – kultūros ir paveldo suinteresuotieji subjektai neseniai dokumente „Declaration on a New Narrative for Europe“ 4 pabrėžė: „Europa, kaip politinis organas, turi pripažinti kultūros paveldo vertę. Paveldas atskleidžia, ką įvairiais laikais reiškė būti europiečiu. Tai galinga priemonė, suteikianti Europos piliečiams bendrystės jausmą“.

Nacionalinė atsakomybė ir ES veiksmai vieni kitiems neprieštarauja: paveldas yra tiek lokalus, tiek europinis. Paveldui sukurti reikėjo laiko, skirtingų šalių ir bendruomenių indėlio. Paveldas – tai vietos istorijos, visos kartu sudarančios Europos istoriją.

Šis komunikatas grindžiamas kelerių metų dialogu su ES pirmininkavusiomis valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais 5 . Juo Komisija atsiliepia į šiųmetį Tarybos raginimą „atlikti ES kultūros paveldo ekonominio bei socialinio poveikio analizę ir prisidėti formuojant strateginį požiūrį į kultūros paveldą“ 6 . Komunikate nagrinėjama turima informacija apie ekonominį ir socialinį poveikį kultūros paveldui ir planai patobulinti duomenų bazę (1.2 skirsnis) bei vertinami paveldo sektoriaus uždaviniai ir galimybės (1.3 skirsnis).

Atsižvelgiant į Europos kultūros darbotvarkės tikslus, šiame komunikate pristatomas ES požiūris į paveldo integravimą į įvairias politikos sritis (2 skirsnis). Jame taip pat išvardijamos ES lygmens priemonės, papildančios nacionalines ir regionines programas ir padedančios saugoti ir didinti paveldo savaiminę ir socialinę vertę (2.1 skirsnis), didinti jo indėlį į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą (2.2 skirsnis) ir plėtoti jo potencialą ES viešosios diplomatijos srityje (2.3 skirsnis).

Galiausiai komunikate aprašomos priemonės, kuriomis galima stiprinti politinį bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis, ir rengiami projektai, kuriais remiami nauji paveldo valdymo modeliai (3 ir 4 skirsniai).

Bendras komunikato tikslas – padėti valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams kuo geriau pasinaudoti pagal ES priemones teikiama nemenka paveldo parama, daryti pažangą siekiant integruotesnio nacionalinio ir ES lygmens požiūrio ir galiausiai paversti Europą paveldo inovacijų laboratorija 7 .

1.2.Paveldo indėlis į ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą – didesnis nei manoma

Paveldas gali būti visoks: kultūrinis, fizinis, skaitmeninis, aplinkosauginis, žmogiškasis, socialinis. Jo vertė – tiek savaiminė, tiek ekonominė – šių matmenų apraiškos ir su jomis susijusios paslaugos. Pastaruoju metu atliekama vis daugiau paveldo ekonominės vertės mokslinių tyrimų 8 , tačiau kol kas jo svarbą įmanoma įvertinti tik iš dalies.

Itin trūksta ES masto duomenų, tačiau iš sektorių ir šalių tyrimų matyti, kad paveldo sektorius teikia didelę ekonominę naudą. Europos statybos pramonės federacijos duomenimis, renovacija ir priežiūra 2013 m. sudarė 27,5 proc. visos Europos statybos pramonės 9 . 2011 m. Prancūzijoje paveldas padėjo sugeneruoti 8,1 mlrd. EUR 10 , o Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad istorinė aplinka užtikrina didelę investicijų grąžą: kiekvienas investuotas GBP per dešimtmetį generuoja iki 1,60 GBP vertės papildomos ekonominės veiklos 11 .

Paveldas daro poveikį ir kitiems ekonomikos sektoriams. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad turizmas ES BVP papildo 415 mlrd. EUR 12 , o 3,4 mln. turizmo įmonių sukurta 15,2 mln. darbo vietų 13 , daugelis kurių tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios su paveldu.

27 proc. ES keliautojų nurodo, kad kultūros paveldas yra pagrindinis veiksnys renkantis kelionės tikslą. 2013 m. 52 proc. ES piliečių aplankė mažiausiai vieną savo šalies istorinį paminklą ar vietovę, o 37 proc. – muziejų ar galeriją. 19 proc. aplankė kitos ES šalies istorinį paminklą ar vietovę 14 . Taigi paveldas gali padėti miestams ir regionams paviešinti savo ypatumus, pritraukti talentus ir plėtoti turizmą.

Papildomos ekonominės vertės paveldo sektoriui suteikia technologijos: suskaitmenintą kultūros medžiagą galima naudoti lankytojų susidomėjimui paskatinti, švietimo turiniui rengti, dokumentiniams filmams, turizmo prietaikoms ir žaidimams kurti.

Paveldas turi didžiulį potencialą propaguoti socialinę sanglaudą ir integraciją, be kita ko, atgaivinant apleistas vietoves, kuriant vietos lygmens darbo vietas, skatinant tarpusavio supratimą ir bendruomenės jausmą. Be to, sektorius siūlo svarbių švietimo ir savanoriškos veiklos 15 galimybių tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms ir skatina kultūrų ir kartų dialogą.

Tačiau siekiant geriau suprasti dabartinį ir potencialų paveldo vaidmenį formuojant politiką, svarbu pagerinti sisteminius paveldo ekonominio ir socialinio poveikio duomenis. Šių tikslų siekti padės pagal ES programą „Kultūra“ finansuojamas ir 2013 m. pradėtas projektas Cultural Heritage Counts for Europe: Towards an European Index for Valuing Cultural Heritage. Bus surinkti ir išanalizuoti visų ES šalių turimi mokslinių tyrimų rezultatai ir duomenys, susiję su kultūros paveldo poveikiu visuomenei ir ekonomikai. Rezultatus tikimasi gauti 2015 m. viduryje. Kalbant apie bendresnio pobūdžio kultūros duomenis, Eurostatas pradėjo reguliariai rengti tam tikrą Europos statistiką; pirmųjų rezultatų tikimasi 2015 m.

1.3.Sektoriaus virsmas. Paveldas kaip socialinių inovacijų šaltinis siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo

Iššūkiai...

Paveldo sektorius atsidūrė kryžkelėje.

Mažėja tiek viešasis biudžetas, tiek dalyvavimas tradicinėje kultūrinėje veikloje 16 .

Urbanizacija, globalizacija ir technologiniai pokyčiai – potencialios auditorijos įvairinimo veiksniai.

Didelis atvykstančių turistų skaičius turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų – gaunama daugiau pajamų, tačiau daugėja aplinkosauginių ir fizinių sunkumų.

Kultūros turinio skaitmeninimas ir prieinamumas internete darė poveikį tradiciniams kultūros modeliams, transformavo vertės grandines ir teikė paskatų naujai pažvelgti į mūsų kultūros ir meno paveldą.

Neteisėta prekyba kultūros artefaktais tebelieka problema, kurią reikėtų spręsti imantis Europos ir tarptautinio lygmens veiksmų.

Pavojų kultūros paveldui gali kelti visuotinis atšilimas ir klimato kaita, ypač kylantis jūros lygis ir padažnėję ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Norint užtikrinti Europos kultūros paveldo tvarumą, būtina spręsti visus šiuos uždavinius.

Be to, paveldo sektoriuje reikia pritaikyti valdymo ir verslo modelius ir ugdyti naujus profesinius įgūdžius, bendradarbiauti su valdžios institucijomis ne pavieniais veiksmais, o įtraukiant paveldo įvertinimo ir išsaugojimo veiklą į išsamesnius ilgalaikius plėtros planus. Reikėtų toliau tirti privačių suinteresuotųjų subjektų galimybes dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektuose.

Akivaizdu, kad paveldui poveikį daro daugelis viešosios politikos priemonių, o paveldas savo ruožtu veikia kitas politikos sritis. Todėl reikia integruotesnio požiūrio į paveldo apsaugą, rėmimą ir vertinimą, kad būtų atsižvelgta į įvairialypį paveldo indėlį siekiant socialinių ir ekonominių tikslų bei jo poveikį kitoms viešosios politikos sritims.

...galimybės

Kad įveiktų naujuosius iššūkius, turi keistis ir pats paveldo sektorius.

Paveldo išsaugojimo veikla vis labiau siekiama apsaugoti ir plėtoti bendrą kultūrinį kraštovaizdį, o ne pavienes paveldo vietas; be to, vis daugiau dėmesio skiriama žmogiškajam veiksniui. Seniau paveldą siekta apsaugoti jį izoliuojant. Pagal naująjį požiūrį paveldas tampa neatskiriama vietos bendruomenės gyvenimo dalimi. Paveldui įkvepiama gyvybė ir suteikiama prasmė – jis tenkina dabarties reikmes ir interesus.

Skaitmeninimas ir internetinė prieiga suteikia beprecedenčių dalyvavimo galimybių ir atveria naujų pajamų šaltinių. E. mokymosi priemonės padeda kultūros turinį pasiekti iš namų, mokyklų ir universitetų ir suteikia žmonėms galimybę tą turinį kurti, juo naudotis ir didinti jo vertę drauge didinant kultūros kolekcijų vertingumą.

Paveldo vietos vis dažniau yra viešosios erdvės, kuriose kuriamas socialinis ir aplinkos kapitalas, o miestai ir regionai, kuriuose yra tos paveldo vietos, gali paversti jas ekonominės veiklos, žinių, kūrybiškumo ir kultūros centrų plėtotės, bendruomeninio gyvenimo ir socialinės integracijos varomosiomis jėgomis; trumpai tariant, paveldas skatina naujoves ir prisideda prie strategijoje „Europa 2020“ iškeltų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų.

Muziejai ir archyvai taip pat keičiasi: be kita ko, jie skaitmenina savo kolekcijas, integruoja jas į atviruosius tinklus ir suteikia didesnę prieigą piliečiams (vis dėlto procentinė internete pateikiamo suskaitmeninto paveldo dalis tebėra nedidelė, nes skaitmeninimas ir – mažesniu mastu – autoriaus teisių klausimo sprendimas reikalauja didžiulių išteklių 17 ).

Muziejai vis labiau orientuojasi į bendruomenę, jos žmones ir istorijas. Pavyzdžiui, su paveldo istorija susietais asmeniniais bendruomenės narių pasakojimais atskleidžiami ir interpretuojami istorijos įvykiai. Auditorija ir kolekcijos laikomos lygiaverčiais ir esmingiausiais dalykais, nevengiama nagrinėti jautrių ir sudėtingų problemų bei pačiai įvairiausiai auditorijai rūpimų šiuolaikinių temų.

Siekiant išsaugoti Europos tapatybę ir drauge užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir užimtumą, istoriniams miestams, miesteliams ir kaimams tenka spręsti sudėtingiausias problemas. Tačiau tuo pačiu jie įrodo, kad išmintingas paveldo valdymas gali būti sėkmingas ir tvarus: pavyzdžiui, naudojantis istoriniais pastatais taupoma energija, skatinamas žaliasis transportas ir kultūrinis turizmas. Dėl urbanistinės ir gamtinės aplinkos patrauklumo paveldo vietovės dažnai pritraukia įvairių kultūros ir kūrybos pramonės atstovų grupes. Daug Europos kultūros paveldo yra kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose, neretai jis yra glaudžiai integruotas į gamtinę aplinką; į bendruomenę orientuotas novatoriškas valdymas gali padėti gerokai pagerinti tų vietovių ir regionų ekonominį ir socialinį potencialą.

2.Integruoto požiūrio į kultūros paveldą link

Kultūros paveldas yra svarbi Europos kultūros darbotvarkės dalis, padedanti siekti visų trijų jos tikslų:

puoselėti kultūrų įvairovę ir kultūrų dialogą – dėl savaiminės ir visuomeninės vertės paveldas yra esminis šio proceso elementas;

remti kultūrą kaip kūrybiškumo katalizatorių – prie šio tikslo paveldas prisideda dėl savo tiesioginio ir netiesioginio ekonominio potencialo, įskaitant pajėgumą stiprinti kultūros ir kūrybos pramonę ir įkvėpti kūrėjus bei mąstytojus;

skatinti kultūrą kaip labai svarbų Sąjungos tarptautinių santykių aspektą – savo patirtimi kultūros paveldo srityje Europa garsėja visame pasaulyje.

Paveldo priežiūros, restauravimo, prieinamumo ir naudojimo politika yra iš esmės nacionalinė ar vietos atsakomybė, tačiau kultūros paveldas yra tiesioginis ne vienos ES politikos srities, įskaitant kultūrą, aplinkosaugą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, švietimą, regioninę politiką ir muitinių bendradarbiavimą, objektas.

Prisidedant prie Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo, parengta naujų ES priemonių (visų pirma programos „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas 2020“), kurias reikia aktyviau viešinti ir telkti. ES remia didelius paveldo išsaugojimo projektus (pavyzdžiui, Partenono ir Pompėjos) 18 , finansuoja pažangiausius mokslinius tyrimus, dalyvauja rengiant naują, prieinamesnę medžiagą apie Europos paveldą, o teikdama apdovanojimus ir per kitas iniciatyvas, neretai vykdomas bendradarbiaujant su pilietine visuomene, prisideda prie informuotumo didinimo.

Siekiant sustiprinti Europos pozicijas kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo ir įvertinimo srityje, reikia:

skatinti modernizuoti paveldo sektorių, didinant informuotumą ir pritraukiant naujas auditorijas;

taikyti strateginį požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, dalijimąsi žiniomis ir pažangiąją specializaciją;

išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes; siekti pritraukti naujas auditorijas, visų pirma jaunimą;

nustatyti gebėjimų poreikius ir gerinti paveldo specialistų rengimą;

toliau plėtoti kolektyvinio interpretavimo ir valdymo modelius, geriau atitinkančius šiuolaikinės Europos reikmes ir skatinančius aktyvesnį privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės dalyvavimą.

Kad šie tikslai būtų pasiekti, Europos paveldo sektoriui reikia suteikti daugiau galimybių plėtoti didesnio masto tinklus ir mokytis vieniems iš kitų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

2.1.Kultūros paveldo savaiminės ir visuomeninės vertės didinimas siekiant skatinti kultūrų įvairovę ir dialogą

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Išteklių sutelkimas siekiant taikyti naujausias technologijas ir skatinti naujus mokslinius metodus gali labai pagerinti kultūros paveldo supratimą, išsaugojimą ir sklaidą. ES pagal savo mokslinių tyrimų bendrąsias programas, kuriomis skatinamas ES meistriškumas paveldo tyrimų srityje, jau ilgą laiką remia kultūros paveldo mokslinius tyrimus.

Pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą į kultūros paveldo apsaugos, išsaugojimo ir plėtotės projektus, kuriais, be kita ko, siekta spręsti kultūrų sąsajų, muziejų, identiteto ir kalbų įvairovės, kultūrinio kraštovaizdžio ir specialios mokslinių tyrimų infrastruktūros klausimus, investuota maždaug 100 mln. EUR.

Bendro programavimo iniciatyva „Kultūros paveldas ir visuotinė kaita“ – naujoviška ir bendradarbiavimu grindžiama mokslinių tyrimų iniciatyva, kuria siekiama suderinti ir koordinuoti nacionalines mokslinių tyrimų programas, kad būtų galima veiksmingiau naudoti ribotus finansinius išteklius, išnaudoti sinergijos potencialą ir išvengti dubliavimo 19 .

Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ yra nauja ES programa, kurios 2014–2020 m. biudžetas yra beveik 80 mlrd. EUR. Ji dar labiau sustiprins ES pozicijas kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo ir įvertinimo srityje, nes pagal ją bus remiamas įvairiausių sričių mokslininkų bendradarbiavimas. Su paveldu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybių bus teikiama pagal visus tris programos prioritetus – pažangaus mokslo, pirmavimo pramonės srityje ir visuomenės uždavinių. ES rems pažangiausių mokslo rezultatų taikymą paveldo apsaugos srityje, integracinio praeities interpretavimo plėtotę, naujus informacijos sklaidos ir dalijimosi žiniomis metodus. Europos meno ir humanitarinių mokslų srities skaitmeninių mokslinių tyrimų infrastruktūros (DARIAH) 20 sukūrimas yra vienas iš Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gairių prioritetų.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padės įvertinti Europos kultūros paveldo perdavimą, tapatybės formavimosi modelių pokyčius, neretai prieštaringai vertinamą Europos karų paveldą, Europos intelektualinį pagrindą ir kultūros vaidmenį pasaulyje, gausias Europos archyvų, muziejų ir bibliotekų kolekcijas, naudojantis skaitmeninio amžiaus teikiamomis technologinėmis galimybėmis. Be to, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų projektai, susiję su strategijomis, metodologijomis ir priemonėmis, kuriomis dinamiškam ir tvariam Europos kultūros paveldui padedama įveikti klimato kaitos, gamtos reiškinių ir gaivalinių nelaimių keliamus iššūkius. Itin daug dėmesio bus skiriama technologijų konvergencijai ir daugiadalykiams moksliniams tyrimams bei inovacijoms, siekiant plėtoti kultūros paveldo sektoriaus metodiką, produktus ir paslaugas 21 .

Atsižvelgiant į aukšto lygio ekspertų grupės, nagrinėjančios novatoriškas ir tvarias kultūros paveldo investicijas, finansavimą ir valdymą, išvadas bus pradėta įgyvendinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sistema ir Kultūros paveldo darbotvarkė. Veikla bus grindžiama įvairių suinteresuotųjų subjektų indėliu itin daug dėmesio skiriant visuomenės ir verslumo aspektams; be to, bus teikiama ES ir valstybių narių lygmens politinė parama.

Mąstančios visuomenės socialinėje platformoje susibūrę mokslininkai, suinteresuotieji subjektai ir politikai kompleksiškai spręs politinius klausimus. Ši platforma padės Komisijai parengti naujovišką ir tikslinę mokslinių tyrimų, įskaitant Europos kultūros paveldo ir kultūrinės raiškos, darbotvarkę 22 .

Mūsų paveldo sąsajos ir prieinamumas skaitmeninėje eroje

Paveldo skaitmeninimas prisideda prie Europos kultūros darbotvarkės tikslų, nes visuomenei suteikiama daugiau galimybių pasiekti įvairias kultūrų ir kalbų raiškos priemones. Suskaitmeninto kultūros paveldo pateikimas internete ir jo ekonominės eksploatacijos rėmimas – vienas iš Europos skaitmeninės darbotvarkės prioritetų. Skaitmeninimas didina galimybes susipažinti su paveldu ir sudominti auditoriją, o skaitmeninės priemonės, kaip antai trimatis objektų nuskaitymas, gali padėti išsaugoti ir atkurti materialųjį kultūros turtą.

Kultūros platformoje „Europeana“ ( www.europeana.eu ) šiuo metu galima susipažinti su daugiau 30 mln. kultūros objektų, priklausančių daugiau kaip 2 500 organizacijų: taigi, Europos kultūros institucijų ištekliai yra prieinamesni internete, jais galima plačiau naudotis. „Europeana“ padeda rengti ir įgyvendinti šios srities standartus ir plėtoti sąveikumą bei suteikia galimybę kultūros specialistams pasidalyti skaitmeninimo patirtimi. Europiečiams ši platforma padeda susipažinti su savo kultūros paveldu ir pasidalyti asmenine patirtimi, tarkim, susijusia su tokiais svarbiais istoriniais įvykiais kaip Pirmasis pasaulinis karas.

Vis dėlto daug uždavinių tebėra neišspręsta: reikia tinkamai valdyti, prižiūrėti ir saugoti skaitmeninį kultūros turinį, parengti internetinės prieigos teisių nuostatas, medžiagą pateikti atviruosius standartus atitinkančiu ir kompiuteriui pritaikytu elektroniniu formatu, drauge nustatant minimalią skiriamąją gebą, užtikrinant sąveikumą ir išsamius metaduomenis.

ES lygmeniu kai kurie iš uždavinių sprendžiami Direktyva 2003/98 dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo 23 , o Rekomendacijoje 2011/711/ES dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo 24 valstybės narės raginamos prisidėti prie Europos lygmeniu susietų autorių teisių duomenų bazių, pavyzdžiui, ARROW, kūrimo ir sudaryti teisinės sistemos sąlygas, kuriomis būtų grindžiami licencijų išdavimo mechanizmai, taikomi didelės apimties kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimui ir tarpvalstybinei prieigai prie jų.

Įgyvendinta daug ES projektų, kuriais pagerinta internetinė prieiga prie retų kūrinių. Projekto „Europeana Regia“ vykdytojai suskaitmenino per 1 000 retų ir vertingų Viduramžių ir Renesanso epochos rankraščių. Kitais projektais, pavyzdžiui, „Europeana Creative“ ir „Europeana Space“, daugiau dėmesio skirta kūrybiškam skaitmeninės kultūrinės medžiagos pakartotiniam naudojimui.

ES pripažino, kad kinas yra neatskiriama Europos paveldo dalis; todėl Parlamentas ir Taryba rekomendavo valstybėms narėms sistemiškai rinkti, saugoti ir atkurti mūsų filmų paveldą ir sudaryti galimybes naudotis juo kultūros ir švietimo tikslais 25 . Komisija stebi, kaip atsižvelgiama į šias rekomendacijas 26 , ir per Kino ekspertų grupę ir (arba) Filmų paveldo pogrupį 27 padeda dalytis gerąja patirtimi. Kino paveldas – vienas svarbiausių naujo Komisijos komunikato „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ 28 aspektų.

Bendradarbiavimo skatinimas, informuotumo didinimas, meistriškumo įvertinimas ir ES pavyzdinių iniciatyvų ir atminimo rėmimas

Ankstesniąja ES programa „Kultūra“ grindžiama naujoji programa „Kūrybiška Europa“ rems tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuriuo skatinamas paveldo sektoriaus modernizavimas. Be to, ja bus remiami tinklai ir platformos ir taip didinami pilietinės visuomenės pajėgumai veikti tarptautiniu mastu. Auditorijos formavimas – vienas iš programos prioritetų, tad paveldo sektorius bus skatinamas ieškoti naujų būdų įvairesnei auditorijai, įskaitant jaunimą ir migrantus, pritraukti.

Reikia geriau informuoti Europos piliečius apie turtingą Europos kultūros paveldą ir pastangas jį apsaugoti. Už tai pirmiausia atsako nacionalinės ir vietos valdžios institucijos ir pats paveldo sektorius, o ES prisideda įgyvendindama kelias europines iniciatyvas.

Kasmet rugsėjo mėn. penkiasdešimtyje Europos šalių rengiamose Europos paveldo dienose dalyvauja daugiau kaip 20 mln. žmonių, kuriems suteikiama galimybė aplankyti tūkstančius visuomenei retai atveriamų objektų ir dalyvauti unikaliuose renginiuose. Šią vietos lygmens iniciatyvą remia Europos Komisija ir Europos Taryba.

Informuotumą apie paveldą ES didina teikdama Europos Sąjungos kultūros paveldo ir „Europa Nostra“ apdovanojimus už pavyzdinius kultūros paveldo srities pasiekimus. Šiuo prestižiniu apdovanojimu jau apdovanotos 387 paveldo vietos ir projektai.

Europos kultūros sostinės (EKS) iniciatyva – dar viena pavyzdinė kultūros iniciatyva, įrodanti potencialiai didelę socialinę ir ekonominę investicijų į paveldą grąžą. Iš kai kurių EKS vertinimų matyti, kad už kiekvieną išleistą eurą gali būti gauta iki 8 EUR grąžos. EKS vardas taip pat gali padaryti nemenką socialinį ir ekonominį poveikį, ypač tais atvejais, kai tai – ilgalaikės kultūra grindžiamo vystymosi strategijos dalis (puikūs pavyzdžiai – Esenas, Lilis ir Genuja).

Ypatinga ES veiklos sritis – svarbiausių Europos integracijos istorijos įvykių (visų pirma tragiškų, pavyzdžiui, susijusių su Pasauliniais karais, įvykių), peržengiančių pavienių Europos valstybių ribas, atminimo išsaugojimas. Tarpvyriausybiniu lygmeniu pradėta Europos paveldo ženklo iniciatyva viešinamos Europos integraciją, idealus ir istoriją atspindinčios ir simbolizuojančios paveldo vietos. Dabar tai visavertė ES iniciatyva, pagal kurią pirmieji apdovanojimai įteikti 2014 m. balandžio mėn.

Pagal vieną iš programos „Europa piliečiams“ krypčių – „Europos atminimas“ – siekiama paskatinti susimąstyti apie totalitarinių režimų modernios Europos istorijoje priežastis. Veikla pagal šią programą taip pat susijusi su kitais lemiamos reikšmės pastarųjų metų Europos istorijos įvykiais. Siekiama skatinti toleranciją, abipusį supratimą, kultūrų dialogą ir susitaikymą, kad būtų atsisveikinta su praeitimi ir žengiama pirmyn.

2.2.Kūrybiškumo ir augimo katalizatorius: reikia geriau išnaudoti ES kultūros paveldo ekonominį potencialą

Kultūros paveldo potencialo išnaudojimas skatinant vietos ir regionų vystymąsi

ES sanglaudos ir kaimo plėtros politika gali labai padėti skatinti kultūros paveldo atkūrimą, remti kultūros ir kūrybos pramonę ir finansuoti kultūros specialistų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.

Kultūros paveldo saugojimui, rėmimui ir valdymui remti šiuo metu skiriama nemažai ES struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) lėšų. 2007–2013 m. Europos regioninės plėtros fondas skyrė 3,2 mlrd. EUR kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui, 2,2 mlrd. EUR kultūros infrastruktūros plėtotei ir 553 mln. EUR kultūros paslaugoms, kurios taip pat prisidėjo prie kultūros paveldo.

2014–2020 m., laikydamiesi tam tikrų sąlygų, ESIF ir toliau investuos į paveldą – ne tik tiesiogiai, bet ir per investicijas į miestų atgaivinimą, tvarų vystymąsi ir paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

Iš Europos regioninės plėtros fondo finansuojamos investicijos į kultūrą ir paveldą turėtų būti laikomos integracinio ir tvaraus ekonominio vystymosi strategijų dalimi. Šio fondo lėšomis galima finansuoti pačią įvairiausią viešojo, ne pelno ir privačiojo sektorių (ypač MVĮ) veiklą ir šiomis investicijomis tiesiogiai prisidėti prie fondo tikslų ir investavimo prioritetų. Investicijos į nedidelio masto kultūros infrastruktūrą, kaip teritorinės strategijos dalis, turėtų prisidėti prie vidinio potencialo plėtotės, socialinės sanglaudos ir gyvenimo kokybės skatinimo, ypač marginalizuotose bendruomenėse, gerinant galimybes naudotis kultūrinėmis ir poilsio paslaugomis tiek miestuose, tiek ir kaimo vietovėse.

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis bus toliau remiamas kaimo kultūros paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas (šiuo tikslu 2007–2013 m. investuota 1,2 mlrd. EUR), o iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo bus finansuojami bendruomenės inicijuoti plėtros projektai, kuriais skatinamas kultūros paveldas, įskaitant jūrinės kultūros paveldą, žuvininkystės srityje.

Be to, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu miestų, taip pat paveldo ir kultūros objektų, atgaivinimo projektai ir toliau bus finansuojami finansų inžinerijos priemonėmis (t. y. nuosavo kapitalo paskolomis arba garantijomis). Šiuo metu rengiama nauja finansinė priemonė – techninių konsultacijų platforma (FI-TAP), pakeisianti politinę iniciatyvą JESSICA (Bendrą Europos paramą tvarioms investicijoms į miestų teritorijas), kurią Europos Komisija parengė drauge su Europos investicijų banku ir bendradarbiaudama su Europos Tarybos vystymo banku.

Su Europos kultūros ir pramonės paveldu susijusio turizmo skatinimas

Komisija skatina tvaraus, atsakingo ir kokybiško turizmo, įskaitant turizmo produktus, susijusius su kultūros ir pramonės paveldu, plėtotę. ES ne tik remia Europos Tarybos kultūrinių maršrutų programą, bet ir teikia dotacijas kelias šalis jungiantiems ir bendrą istoriją atspindintiems Europos kultūriniams maršrutams kurti ir gerinti. Tarp tokių maršrutų pavyzdžių – „EU sky route“, kuriuo Europa populiarinama kaip pasaulinė astroturizmo destinacija, arba „Liberation Route Europe“, padedantis geriau suprasti 1944–1945 m. įvykius. Šie maršrutai dažnai jungia mažai žinomas vietoves, taigi, jie padeda įvairinti turizmo pasiūlą ir sumažina kitoms vietovėms daromą spaudimą.

Turtingas Europos povandeninis kultūros paveldas – laivų nuolaužos bei dėl kylančio jūrų lygio po vandeniu atsidūrusios archeologinės vietovės – daugiausia nematomas turtas, jam gresia pavojus dėl žmogaus jūrinės veiklos, be to, neišnaudojamas jo ekonominis potencialas. Komisija parengė planus parengti šių vietovių žemėlapius, jas apsaugoti užtikrinant, kad jos būtų nurodytos erdvės planuose, ir išnaudoti jų potencialą pritraukti pakrančių turizmo pramonę, suteikiant palankesnių darbo galimybių 29 .

Turimų gebėjimų atnaujinimas ir naujų gebėjimų ugdymas

Viena iš didelių paveldo sektoriaus problemų – palaipsniui nykstantys tradiciniai gebėjimai ir amatai. Demografinės tendencijos dar labiau blogina padėtį, kad netrukus gali pritrūkti kvalifikuotų darbuotojų. Naujų gebėjimų, kaip antai naudojimasis informacinėmis technologijomis, paklausa yra tokia didelė, kad dažnai viršija pasiūlą.

Reikia didinti su paveldu susijusių profesijų patrauklumą ir suteikti daugiau tęstinio mokymo galimybių, pavyzdžiui, pasinaudojant Europos socialinio fondo teikiamomis galimybėmis.

Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatais grindžiama programa „Erasmus+“, pagal kurią bus remiama tarptautinė įmonių, aukštųjų mokyklų ir profesinių mokyklų partnerystė, suteiks daugiau judumo mokymosi tikslais galimybių ir padės užpildyti įgūdžių spragas. Žinių sąjungos (aukštojo mokslo įstaigų) ir sektorių įgūdžių sąjungos (profesinių mokyklų) gali padėti sukurti ir įgyvendinti naujas programas, kurios atitiktų įvairių sektorių poreikius ir būtų geriau susietos su darbo rinka. Kultūros paveldo sektorius gali puikiai pasinaudoti šiomis iniciatyvomis.

Šiuo metu atliekamas darbas, susijęs su paveldo srities profesinių profilių rengimu pagal Europos įgūdžių, gebėjimų ir profesijų klasifikatorių (ESCO), kuris taip pat pagerins kvalifikacijų skaidrumą ir palengvins specialistų tarpvalstybinį judumą.

2.3.Kultūros paveldas ir ES išorės santykiai

Kultūra yra didžiulis Europos viešosios diplomatijos turtas – savo kultūros vertybėmis ir finansavimo programomis dalijamės su partneriais ir taip tiesiame kelią pavienių asmenų ir organizacijų tvirtesnių ryšių plėtotei.

ES ir jos valstybės narės aktyviai dalyvauja daugiašaliuose kultūros paveldo politikos klausimus nagrinėjančiuose forumuose ir organizacijose, pavyzdžiui, Europos Taryboje 30 ir UNESCO 31 , ir vykdo dvišalius dialogus su trečiosiomis šalimis ir regionais, kuriuose paveldas atlieka svarbų vaidmenį.

Plėtojant ES išorės politiką vis aiškiau suvokiami paveldui kylantys pavojai ir tinkamai parengtos ir įgyvendinamos paveldo politikos teikiama nauda skatinant tvarų vystymąsi, neturtingiesiems palankų ekonomikos augimą ir taikius santykius.

Tai suteikia ES galimybę imtis veiksmų užsienio šalyse. Visame pasaulyje didėja Europos žinių paveldo srityje paklausa 32 ir daugelis valstybių narių yra pasirengusios dalytis su paveldo vietų apsauga susijusia praktine patirtimi ir padėti šalims partnerėms plėtoti tvarias bendruomenines strategijas.

Materialiojo ir nematerialiojo paveldo stiprinimas ir kova su neteisėta prekyba yra ES ir Afrikos bendradarbiavimo prioritetai. Paveldo klausimai taip pat nagrinėjami Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) dialoguose ir politikos dialoguose, kuriuos Komisija vykdo su tokiais strateginiais partneriais kaip Kinija, Indija, Brazilija ir Europos kaimynystės politikos (EKP) šalys. Viduržemio jūros regiono 33 paveldo sektoriaus vystymuisi ES per pastaruosius trejus metus skyrė daugiau kaip 70 mln. EUR. Pietryčių Europoje Europos Taryba ir Europos Komisija drauge įgyvendina Liublianos procesą 34 , remdamosi prielaida, kad paveldo programomis prisidedama prie stabilumo ir demokratinės, taikios ir laisvos pilietinės visuomenės vystymosi. Paveldo valdymas taip pat yra vienas iš Kijevo iniciatyvos 35 , kurioje dalyvauja Rytų partnerystės šalys, prioritetų.

Atsižvelgiant į 2011 m. Pokyčių darbotvarkę, būsimoje ES vystymosi politikoje paveldo intervencijos bus vertinamos pagal tai, kaip atsižvelgiama į tokius vystymosi prioritetus kaip galių pilietinei visuomenei suteikimas vietos lygmeniu, konfliktų sprendimas ir žmogaus teisių rėmimas.

3.Tolesni veiksmai. Visų lygmenų politinio bendradarbiavimo stiprinimas

ES lygmens bendradarbiavimas, remiantis SESV 167 straipsniu („[...] kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą“), gali labai prisidėti prie nacionalinio ir vietos lygmens paveldo politikos bei valdymo ir daugiasluoksnės sistemos, kurioje dalyvautų įvairiausi suinteresuotieji subjektai, kūrimo.

ES kompetencijos srityse jau imtasi teisėkūros veiksmų; pavyzdžiui, neseniai persvarsčius Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą 2014/52 buvo sugriežtintas reikalavimas valstybėms narėms įvertinti tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikį materialinėms vertybėms ir kultūros paveldui. Be to, atsižvelgiant į valstybės pagalbos modernizavimo programą, pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui yra įtraukta į Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR) 36 kaip nauja pagalbos kategorija. BBIR gerokai padidinamos valstybių narių galimybės suteikti bendrovėms tinkamą investicinę ar veiklos pagalbą be išankstinio Komisijos patvirtinimo.

Būsimame Tarybos darbo kultūros srityje plane, kuris bus pradėtas įgyvendinti 2015 m., siūloma aktyvesnio valstybių narių bendradarbiavimo taikant atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) galimybių. ES kultūros ministrai neseniai susitarė 37 , kad paveldas turėtų būti prioritetinė AKM taikymo sritis. Šioje srityje svarbu, be kita ko, tobulinti politikos duomenų bazę, gerinti paveldo valdymo inovacijas, kuo geriau išnaudoti struktūrinių fondų ir kitų ES programų teikiamas galimybes. Paveldo klausimai taip pat bus įtraukti į Komisijos struktūrinį dialogą su pilietine visuomene.

Siekdama užtikrinti, kad valstybės narės ir pilietinė visuomenė dalytųsi informacija, ir stiprinti nacionalinės ir ES politikos sąsajas, Komisija siekia pagerinti prieigą prie informacijos apie ES politiką ir paveldo sektoriaus rėmimo programas, be kita ko, rengdama išsamius įvairių savo tarnybų su paveldu susijusios veiklos aprašus, kurie bus paskelbti internete drauge su šiuo komunikatu 38 ir reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami.

Planuojama įgyvendinti programos „Kūrybiška Europa“ bandomąjį projektą, kuriuo miestai ir regionai bus skatinami mokytis vieni iš kitų, ir taip bus padedama skleisti kultūros ir kūrybos pramonės, įskaitant paveldą, gerąją patirtį. Komisija, bendradarbiaudama su Europos Taryba, Sąjungos teritorijoje taip pat skatins paveldo srities veikla grindžiamą ir vietos lygmeniu valdomą vystymąsi. Šiuo tikslu ji nustatys naujus daugiasubjekčio valdymo modelius ir pati juos išbandys praktiškai.

Galiausiai, nemažai dėmesio paveldui skiria ir ateityje skirs kas pusmetį rengiamas Europos kultūros forumas.

4.Išvada

Šiame komunikate nagrinėjama, ką ES gali nuveikti, kad padidintų savaiminę paveldo vertę ir išnaudotų jo ekonominį ir socialinį potencialą. Europos patirtis rodo, kad galima ne tik branginti nuosavą unikalų paveldą, bet ir domėtis kitų šalių paveldu ir jį gerbti.

Komisija kviečia visus suinteresuotuosius subjektus kartu apsvarstyti, kaip reikėtų tvarkyti visų lygmenų, įskaitant ES, viešąją politiką, kad Europos kultūros paveldas teiktų ilgalaikės ir tvarios naudos, ir plėtoti integruotesnį požiūrį į jos išsaugojimą ir panaudojimą.

(1) SESV 36 straipsniu leidžiama drausti arba riboti importą, eksportą ar tranzitą nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos sumetimais. Direktyva 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, priimta pagal SESV 114 straipsnį, užtikrinama, kad pagal SESV 36 straipsnį nacionalinėmis vertybėmis laikomi kultūros objektai prireikus būtų sugrąžinti. Ši direktyva buvo išdėstyta nauja redakcija – Direktyva 2014/60/ES. Tarybos reglamente (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto išdėstytos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kultūros vertybių eksportui prie Sąjungos išorės sienų būtų taikoma vienoda kontrolė. SESV 107 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta, kad pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, gali būti laikoma nepažeidžiančia vidaus rinkos principų, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(2) COM(2007)242 galutinis; 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos kultūros darbotvarkės.

(3) ec.europa.eu/culture/policy/strategic-framework/european-coop_en.htm  

(4) ec.europa.eu/debate-future-europe/new-narrative/pdf/declaration_en.pdf  

(5) Šį komunikatą rengti padėjo ES pirmininkavusios valstybės narės ir jų suburta svarstymų grupė ES ir kultūros paveldo klausimams spręsti; veikla pradėta 2010 m. pirmininkaujant Belgijai pasirašius Briugės deklaraciją ( www.culture-dev.eu/pdf/fr/DeclarationofBrugesEN.pdf ) ir tęsta iki 2014 m., kuriais pirmininkavo Lietuva ir Graikija. Sulaukta nemenko Europos paveldo vadovų forumo ir Europos paveldo teisės forumo indėlio, taip pat Europos paveldo aljanso indėlio (3.3 skirsnis).

(6) 2014 m. gegužės 21 d. priimtos Tarybos išvados dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių: http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%209129%202014%20INIT  

(7) ec.europa.eu/culture/policy/culture-policies/cultural-heritage_en.htm.  

(8) www.eenc.info/news/the-social-and-economic-value-of-cultural-heritage-literature-review.

(9) www.fiec.eu/en/library-619/key-figures.aspx.

(10) www.economie.gouv.fr/files/03-rapport-igf-igac-culture-economie.pdf.  

(11) hc.english-heritage.org.uk/content/pub/HC-Eng-2010.  

(12) www.wttc.org/site_media/uploads/downloads/european_union2014.pdf ; ECB skelbiamas valiutų kursas (2013 m.): USD/EUR – 1,3281.

(13) epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Tourism_industries_-_economic_analysis  

(14) „Eurobarometro“ apklausa apie europiečių požiūrį į turizmą: ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_328_en.pdfEUROBAROMETER .

(15) www.europanostra.org/UPLOADS/FILS/Amsterdam_declaration_as%20adopted%20by%20GA_11062011.pdf.

(16) Specialioji „Eurobarometro“ ataskaita Nr. 399, 2013 m., „Prieiga prie kultūros ir dalyvavimas“: ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_399_en.pdf.

(17) www.enumerate.eu/fileadmin/ENUMERATE/documents/ENUMERATE-Digitisation-Survey-2014.pdf.

(18) Europos investicijų bankas drauge su tinklu „Europa Nostra“ remia septynių kasmet naujai renkamų paveldo vietų, kurioms gresia pavojus, išsaugojimą: www.europanostra.org/7-most-endangered.  

(19) www.jpi-culturalheritage.eu/ ir www.heritageportal.eu .

(20) ec.europa.eu/research/infrastructures/pdf/esfri-strategy_report_and_roadmap.pdf.

(21) Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“.

(22) ec.europa.eu/research/participants/portal/desktop/en/opportunities/h2020/topics/2102-reflective-9-2014.html.

(23) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

(24) Komisijos rekomendacija 2011/711/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo.

(25) Rekomendacija 2005/865/EB dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo.

(26) 2008, 2010 ir 2012 m. ataskaitos pateikiamos adresu ec.europa.eu/digital-agenda/en/protection-film-heritage .

(27) ec.europa.eu/digital-agenda/en/cinema-expert-group-subgroup-film-heritage.

(28) ec.europa.eu/culture/library/reports/com272_en.pdf.

(29)

   COM(2014) 254 „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje“; COM(2013) 133 „Jūrų erdvės planavimas“.

(30) Europos Tarybos 2011 m. Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija (Faro konvencija) novatoriškai susieja bendrą Europos paveldą su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Joje pateikta paveldo apibrėžtis yra plačiai naudojama.

(31) UNESCO tarptautiniame kongrese „Kultūra: tvaraus vystymosi veiksnys“ (2013 m. gegužės 15–17 d.) priimtoje Hangzhou deklaracijoje raginama visapusiškai integruoti kultūrą į pasaulio šalių tvaraus vystymosi strategijas, o nacionalinę politiką ir programas pakeisti taip, kad paveldas būtų geriau saugomas ir populiarinamas.

(32) Pavyzdžiui, bendradarbiavimas kovojant su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis ir nacionalinių archyvų apsauga yra aiškiai minimi 2014 m. balandžio 2–3 d. vykusio Ketvirtojo ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo galutinėje deklaracijoje.

(33) www.euromedheritage.net/.

(34) ec.europa.eu/culture/documents/ce_precatalogue_ljubljana_e.pdf.

(35) www.coe.int/t/dg4/cultureheritage/cooperation/Kyiv/default_en.asp.

(36) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius.

(37) 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvados dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių.

(38) ec.europa.eu/culture/policy/culture-policies/cultural-heritage_en.htm.