EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0401
Recommendation for a COUNCIL RECOMMENDATION on the implementation of the broad guidelines for the economic policies of the Member States whose currency is the euro
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl valstybių narių, kurių valiuta euro, bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl valstybių narių, kurių valiuta euro, bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo
/* COM/2014/0401 final */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl valstybių narių, kurių valiuta euro, bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo /* COM/2014/0401 final */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl valstybių narių,
kurių valiuta euro, bendrųjų ekonominės politikos
gairių įgyvendinimo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su
121 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į 1997 m. liepos
7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto
būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos
priežiūros bei koordinavimo[1],
ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į 2011 m.
lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir
naikinimo[2],
ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[3], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Ekonomikos ir
finansų komiteto nuomonę, atsižvelgdama į Ekonominės politikos
komiteto nuomonę, kadangi: (1) šiuo metu ekonominei euro
zonos aplinkai būdingas laipsniškas, bet vis dar trapus ekonomikos
atsigavimas. 2013 m. ir 2014 m. pradžioje euro zonoje labai
sumažėjo infliacija ir numatoma, kad per prognozės laikotarpį ji
turėtų didėti tik labai palaipsniui, atsižvelgiant į
ekonomikos sąstingį ir besitęsiančią santykinių
kainų korekciją pažeidžiamos ekonomikos šalyse, taip pat į
tolesnį euro kurso didėjimą. Be to, nors ekonomikos atsigavimas
įgauna platesnį mastą, euro zonos valstybių narių
skirtumai išlieka dideli; (2) euro zonos veiksmingumas
priklauso ne vien nuo jos narių skaičiaus. Ekonomikos ir finansų
krizė akivaizdžiai atskleidė glaudų euro zonos narių
tarpusavio santykį ir poreikį tvirčiau koordinuoti euro zonos
narių fiskalinę, finansų ir struktūrinę politiką,
kad visoje euro zonoje būtų vykdoma nuosekli politika. Euro zonos
valstybės narės, 2012 m. kovo 2 d. pasirašydamos
Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo (SSKV)
ekonominėje ir pinigų sąjungoje, įsipareigojo vykdyti
plataus užmojo politikos reformas ir koordinuoti politiką. 2013 m.
įsigaliojus dviejų dokumentų rinkinio reglamentams dar labiau
sustiprėjo biudžeto ir ekonominės politikos koordinavimas euro
zonoje. Euro zonos narėms tenka ypatinga atsakomybė veiksmingai
įgyvendinti naują valdymo sistemą. Tam reikia didesnio
tarpusavio spaudimo paremti nacionalinių reformų įgyvendinimą
ir fiskalinio apdairumo, išsamesnio nacionalinių reformų vertinimo
euro zonos atžvilgiu, galimo šalutinio poveikio internalizavimo ir itin
svarbios politikos skatinimo, kad EPS būtų veiksminga; (3) siekiant užtikrinti
optimalų politikos formavimą ir įgyvendinimą tiek atskirose
euro zonos narėse, tiek visoje euro zonoje, reikia atsižvelgti į
galimą didelį šalutinį su struktūrinių reformų
įgyvendinimu susijusį poveikį, kurį lemia didelė euro
zonos valstybių narių tarpusavio priklausomybė. Pavyzdžiui,
geriau koordinuojant reformų įgyvendinimo veiksmus lengviau
vyktų būtina valstybių narių konvergencija. Šiuo atžvilgiu
labai svarbu iš anksto aptarti euro zonos valstybių narių
reformų planus, remiantis esama praktika, ir veiksmingai įgyvendinti
makroekonominio disbalanso procedūrą; (4) vienas iš pagrindinių
euro zonai tenkančių politikos uždavinių yra sumažinti valdžios
sektoriaus skolą vykdant diferencijuotą, ekonomikos augimą
skatinančią fiskalinę politiką ir kartu skatinant augimo
potencialą euro zonoje. Dėl praėjusių metų
konsolidavimo pastangų pagerėjo euro zonos fiskalinė
padėtis, tačiau kai kurioms euro zonos narėms vis dar reikia
tęsti fiskalinį koregavimą, kad sumažintų itin aukštą
skolos lygį. Visos euro zonos narės turėtų gerinti
viešųjų finansų kokybę, siekdamos skatinti
produktyvumą ir didinti užimtumo lygį; (5) krizės pradžioje labai
sumažėjo investicijų euro zonoje ir jos iki šiol nepasiekė savo
ilgalaikio vidurkio. Vangias investicijas lemia bendras privačiojo
sektoriaus finansinio įsiskolinimo sumažėjimo, finansinio susiskaidymo
ir būtinų fiskalinio konsolidavimo pastangų poveikis, dėl
kurio sumažėjo viešųjų investicijų. Norint palaikyti
ekonomikos atsigavimą ir paskatinti galimą augimą reikia vis
daugiau investicijų į infrastruktūrą ir įgūdžius.
Reikėtų pritraukti daug privačių investicijų,
tačiau valdžios institucijos galėtų reikšmingai prisidėti
sudarydamos tam palankias sąlygas; (6) euro zonoje kreditų
srautas į realiąją ekonomiką išlieka vangus, o finansų
rinkos vis dar labai susiskaidžiusios, nors sumažėjo įtampa dėl
valstybės skolos. Galimybės gauti finansavimą, ypač
MVĮ, ir toliau nėra pakankamai palankios, o tai kelia
grėsmę ekonomikos atsigavimui. Todėl reikia imtis
iniciatyvų, kuriomis siekiama atkurti kreditų srautus, sustiprinti
kapitalo rinkas ir paskatinti ilgalaikį ekonomikos finansavimą. Tokie
veiksmai, kaip galutinis bankų balansų sutvarkymas, tolesnis nuosavo
kapitalo rezervų stiprinimas, kai to reikia, turto kokybės vertinimai
ir testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuos šiuo metu atlieka ECB
ir kitos euro zonai nepriklausančių šalių nacionalinės
priežiūros institucijos, glaudžiai bendradarbiaudami su Europos
bankininkystės institucija, suteiks daugiau skaidrumo bankų
balansų klausimu, padės nustatyti likusias pažeidžiamas sritis ir
sustiprins pasitikėjimą visu sektoriumi. Didelė pažanga padaryta
kuriant bankų sąjungą, visų pirma sukurtas bendras
priežiūros mechanizmas ir susitarta dėl bendro pertvarkymo
mechanizmo; (7) finansų krizė atskleidė Ekonominės ir
pinigų sąjungos sandaros trūkumus. 2012 m. lapkričio 28 d.
Komisija pateikė Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų
sąjungos projektą, kuriuo buvo siekiama pradėti Europos masto
diskusijas. 2012 m. gruodžio 5 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas,
glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisijos Pirmininku, Euro grupės
Pirmininku ir Europos Centrinio Banko Pirmininku, parengė ataskaitą,
kurioje remiamasi įvairiomis šio Komisijos projekto idėjomis ir
nurodomas veiksmų tvarkaraštis bei pakopomis suskirstytas Ekonominės
ir pinigų sąjungos galutinio sukūrimo procesas. Europos
Parlamentas pateikė nuomonę savo 2012 m. lapkričio 20 d.
rezoliucijoje. Nuo tada imtasi reikšmingų veiksmų. Norint toliau
tobulinti EPS reikės laipsniško metodo, kurį taikant drausmė
būtų derinama su solidarumu. Šešių dokumentų rinkinio ir
dviejų dokumentų rinkinio teisės aktuose numatyta, kad pirmoji
jų įgyvendinimo apžvalga turi būti atlikta iki 2014 m. pabaigos,
REKOMENDUOJA euro zonos valstybėms
narėms, nedarant poveikio Tarybos kompetencijai valstybių narių
ekonominės politikos koordinavimo srityje, atskirai ir kartu, o svarbiausia,
koordinuojant ekonominę politiką Euro grupėje, 2014–2015 m.
imtis šių veiksmų: 1. Glaudžiai bendradarbiaujant
su Komisija skatinti ir stebėti struktūrinių reformų
įgyvendinimą sklandžiam euro zonos veikimui svarbiausiose srityse,
siekiant skatinti konvergenciją ir sudaryti palankias sąlygas
panaikinti vidaus bei išorės disbalansą. Įvertinti ir skatinti
euro zonos valstybių narių, kuriose susidaręs perviršinis
disbalansas, ir euro zonos valstybių narių, kuriose dėl
susidariusio disbalanso reikia imtis ryžtingų veiksmų, pažangą
įgyvendinant reformas, kad būtų apribotas neigiamas šalutinis
poveikis kitoms euro zonos šalims, taip pat skatinti įgyvendinti
tinkamą politiką šalyse, kuriose susidaręs didelis perteklius,
kad būtų užtikrintas optimalus teigiamas šalutinis poveikis.
Reguliariai rengti temines diskusijas apie struktūrinę politiką,
kurios šalutinis poveikis gali būti didelis, daugiausia dėmesio
skiriant tokiems klausimams kaip didelio mokesčių pleišto mažinimas
ir paslaugų rinkų reformos. 2. Glaudžiai bendradarbiaujant
su Komisija koordinuoti euro zonos valstybių narių fiskalinę
politiką, visų pirma atliekant biudžeto planų
projektų vertinimą, kad būtų užtikrinta nuosekli ir
augimui palanki visos euro zonos fiskalinė politika. Gerinti
viešųjų finansų kokybę ir tvarumą didinant
materialines ir nematerialines investicijas nacionaliniu ir ES lygmenimis.
Užtikrinti, kad būtų sustiprintos nacionalinės fiskalinės
sistemos, įskaitant nacionalines fiskalines tarybas. 3. Užtikrinti bankų sistemos atsparumą, visų
pirma imantis būtinų veiksmų atlikus turto kokybės
vertinimą ir testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir
įgyvendinant Bankų sąjungos reglamentus, įskaitant
reglamentus dėl Bendro pertvarkymo mechanizmo taikymo pereinamuoju
laikotarpiu numatytos tolesnės veiklos. Paskatinti privačias
investicijas ir padidinti kreditų srautą realiajai ekonomikai imantis
veiksmų, kad būtų padidintos MVĮ
galimybės gauti kreditą, sustiprintos kapitalo rinkos ir
atgaivinta pakeitimo vertybiniais popieriais rinka, vadovaujantis Komisijos
komunikate dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo pateiktais
pasiūlymais ir tvarkaraščiu. 4. Toliau stiprinti
Ekonominę ir pinigų sąjungą ir padėti tobulinti
ekonominės priežiūros sistemą atsižvelgiant į 2014 m.
pabaigoje numatytos apžvalgos rezultatus. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. [2] OL L 306, 2011 11 23, p. 25. [3] COM(2014) 401 final.