52014DC0214

Turinys

1............ Fondas nuo 1994 m. saugo Sąjungos biudžetą nuo reikalavimų, susijusių su įsipareigojimų neįvykdymu  2

2............ Pagrindiniai atidėjinių mechanizmo ypatumai 2

2.1......... Grynosiomis išmokomis pagrįsti atidėjiniai 2

2.2......... Švelninamasis mechanizmas. 3

2.3......... Kritinės vertės. 3

3............ Fondo veikla. 3

3.1......... Operacijos, kurioms taikomos Fondo garantijos. 3

3.1.1...... EIB išorės skolinimas, kuriam taikomos Fondo garantijos. Europos investicijų bankui suteiktų garantijų apimtis ir pagrindinės rizikos charakteristikos. 3

3.1.2...... Fondo garantijos makrofinansinės pagalbos paskoloms. 4

3.1.3...... Fondo garantijos Euratomo operacijoms. 4

3.2......... Kredito rizikos raida. 5

4. .......... Įvykiai, turėję poveikį fondui 2010–2013 m. laikotarpiu. 5

4.1......... Įsipareigojimų, susijusių su Sirijai suteiktomis garantuojamomis paskolomis, neįvykdymas  5

4.2......... 2013 m. ES nare tapo Kroatija. 6

5............ Fondo turto valdymas sudėtingoje rinkos aplinkoje. 6

5.1......... Fondo veiklos rezultatai 6

5.2......... Fondo turto raida. 6

6............ Naujų 2014–2020 m. įgaliojimų perspektyva. 7

6.1......... EIB įgaliojimai 7

6.2......... Makrofinansinė pagalba. 7

6.3......... Euratomas. 8

6.4......... Pasiūlymas dėl atidėjinių sudarymo įgyvendinant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą  8

7............ Planuojama atidėjinių norma. 9

8............ Išvada. 11

1.         Fondas nuo 1994 m. saugo Sąjungos biudžetą nuo reikalavimų, susijusių su įsipareigojimų neįvykdymu

Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau – Fondas) įsteigtas 1994 metais 1994 m. spalio 31 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2728/94[1], siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą, jeigu Europos Sąjungos suteiktų paskolų arba paskolų garantijų gavėjai neįvykdytų savo įsipareigojimų. Reglamentas iš dalies keistas tris kartus[2], ir šiuo metu Fondas veikia pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 480/2009[3] (kodifikuota redakcija).

Fondo veikla peržiūrėta keturis kartus (1998, 2003, 2006 ir 2010 m.). Po paskutinės peržiūros 2006 m. įdiegtas naujas atidėjinių mechanizmas. Jis įsigaliojo 2007 m. Šioje ataskaitoje pateikti penktosios Fondo veiklos peržiūros, apie kurią paskelbta 2010 m. ataskaitos išvadose, rezultatai. Papildomos informacijos apie Fondo veiklą ir veikimą galima rasti metinėse Fondo valdymo ir ES biudžete numatytų garantijų ataskaitose.

Ši ataskaita sudaryta taip: kituose dviejuose skirsniuose (2-ajame ir 3-iajame) primenami pagrindiniai dabartinio atidėjinių mechanizmo ir Fondo veiklos ypatumai. Toliau, 4 skirsnyje, aprašyti pagrindiniai įvykiai, turėję įtakos Fondui po paskutinės išsamios 2010 m. ataskaitos, o 5 skirsnyje aptariamas Fondo turto valdymas. 6 skirsnyje pateikiamos operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos, perspektyvos ir jų įtaka 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) atidėjinių poreikiams. 7 skirsnyje apžvelgiama planuojama atidėjinių norma, o 8 skirsnyje pateikiamos išvados. Ši ataskaita papildyta Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame pateikiamos diagramos ir lentelės.

2.           Pagrindiniai atidėjinių mechanizmo ypatumai

Trys pagrindiniai 2007 m. įdiegto naujo mechanizmo ypatumai yra šie: a) grynosiomis išmokomis pagrįsti atidėjiniai; b) švelninamasis mechanizmas ir c) kritinės vertės.

2.1.        Grynosiomis išmokomis pagrįsti atidėjiniai

2007 m. įdiegus dabartinį atidėjinių mechanizmą, Fondo atidėjinių taisyklės buvo pakeistos – atsisakyta ankstesnės praktikos, pagal kurią lėšos Fondui asignuotos remiantis pasirašytų paskolų projekcijomis, neatsižvelgiant į faktines išmokas. Atidėjinių mechanizmas dabar pagrįstas grynosiomis išmokomis. Šiuo pakeitimu siekta pagerinti Fondo veiklą sumažinant metinių lėšų pervedimų iš Sąjungos biudžeto į Fondą skaičių iki vos vieno ir užtikrinant didesnį biudžeto išteklių srautų veiksmingumą.

2.2.        Švelninamasis mechanizmas

Siekiant apsaugoti ES biudžetą nuo sukrėtimų, taikant atidėjinių mechanizmą numatytas švelninamasis mechanizmas, kuriuo siekiama apriboti Fondui pervedamą metinę sumą didelių paskolų negrąžinimo atveju.

Švelninamasis mechanizmas veikia taip: jeigu dėl vieno ar daugiau finansinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų suma, kurią turi padengti Fondas, konkrečiais metais viršija 100 mln. EUR (ir daro poveikį biudžetui metų, kurie yra n+2 po išmokėjimo, pradžioje), 100 mln. EUR viršijanti suma pamažu grąžinama į Fondą. Visų pirma metinės įmokos dydis bus mažesnė iš šių dviejų sumų: 100 mln. EUR arba likusi grąžintina suma (Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 6 straipsnis).

Švelninamuoju mechanizmu dar nebuvo pasinaudota, nes iki šiol iš Fondo nebuvo reikalaujama padengti dėl vieno ar daugiau finansinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų 100 mln. EUR per metus viršijančias sumas.

2.3.        Kritinės vertės

Be to, nustatytos vadinamosios kritinės vertės. Jų paskirtis yra nuolat informuoti biudžeto valdymo instituciją apie didelius Fondo patiriamus nuostolius (kritinė vertė pasiekiama, kai Fondo turto vertė sumažėja ir nesiekia 80 % planuojamos sumos) arba paskatinti Komisiją parengti ataskaitą apie išimtines priemones, kurių gali reikėti Fondui papildyti (kritinė vertė pasiekiama, kai Fondo turto vertė sumažėja ir nesiekia 70 % planuojamos sumos). Iki šiol kritinės vertės nebuvo pasiektos.

3.           Fondo veikla

Šiame skirsnyje nurodomos operacijos, kurioms taikomos Fondo garantijos, ir aptariama garantuojamų paskolų kredito rizikos raida.

3.1.        Operacijos, kurioms taikomos Fondo garantijos

Skolinimo operacijos, kurioms taikomos Fondo garantijos, yra susijusios su trimis skirtingomis priemonėmis, kurių operacijoms taikomos Europos Sąjungos biudžeto garantijos: garantijos Europos investicijų banko (EIB) paskoloms ar paskolų garantijoms operacijoms trečiosiose šalyse, Euratomo paskolos trečiosioms šalims ir ES makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolos trečiosioms šalims. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (1 skirsnyje) pateiktoje schemoje apibūdinta Fondo veikla ir visi jo turto vertei poveikį turintys finansiniai srautai.

3.1.1.     EIB išorės skolinimas, kuriam taikomos Fondo garantijos. Europos investicijų bankui suteiktų garantijų apimtis ir pagrindinės rizikos charakteristikos

Apie 97 % visos neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos, kuriai taikomos Fondo garantijos, yra garantijos, susijusios su paskolomis, kurias EIB suteikė projektams trečiosiose šalyse. Remiantis įgaliojimų vykdymo prognozėmis, šis EIB garantijų dominavimas, palyginti su visa rizika, kurią prisiima Fondas, ateityje nesikeis. Jeigu garantuotos paskolos gavėjas neatlieka mokėjimo nustatytą dieną ir to nepadaro ir per kitus tris mėnesius, EIB Komisijos prašo padengti įsipareigojimo neįvykdžiusio skolininko mokėtinas sumas pagal ES ir EIB garantijos susitarimą. Jeigu EIB, be ES garantijos, turi kitą valstybinį ar privatų garantą, ta garantija pasinaudojama prieš teikiant reikalavimą pasinaudoti ES garantija.

1 diagrama. EIB operacijų, kurioms Fondas suteikė garantijų, dalis 2012 m. pabaigoje (mokėtina pagrindinė dalis ir palūkanos)

EIB finansavimo operacijoms trečiosiose šalyse, dėl kurių sudaryta sutartis su valstybe, su viešojo arba privačiojo sektoriaus subjektu, kuriam taikoma valstybės garantija, su regioninėmis ar vietos valdžios institucijomis, su valstybei priklausančiomis ir (arba) valstybės kontroliuojamomis viešosiomis įmonėmis arba tinkamą kredito riziką turinčiomis institucijomis, taikoma bendroji garantija. Kitų rūšių operacijų, visų pirma privačiojo sektoriaus operacijų, atveju garantija apribojama aiškiai apibrėžtais su politine rizika susijusiais įvykiais.

3.1.2.     Fondo garantijos makrofinansinės pagalbos paskoloms

Makrofinansinė pagalba (MFP) teikiama paskolų ir (arba) negrąžintinų dotacijų forma siekiant padėti ES šalims kandidatėms, potencialioms šalims kandidatėms ir kaimyninėms šalims spręsti trumpalaikes mokėjimų balanso problemas, stabilizuoti viešuosius finansus ir skatinti jas įgyvendinti struktūrines reformas. MFP teikiama išimties tvarka, laikinai ir grindžiama griežtomis ekonominės politikos sąlygomis, ja paprastai papildomos TVF koregavimo programos. MFP operacijas kiekvienu atskiru atveju turi patvirtinti Taryba ir Parlamentas.

Jeigu pagalbą gaunanti šalis neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti paskolą, Komisija gali pasinaudoti Fondu, kad grąžintų atitinkamą pasiskolintą sumą.

2012 m. MFP operacijų dalis, palyginti su visa negrąžinta pagrindinės dalies ir palūkanų suma, kuriai taikomos Fondo garantijos, buvo labai nedidelė (apie 2 %) (žr. 1 diagramą).

3.1.3.     Fondo garantijos Euratomo operacijoms

Euratomo paskolų priemonė gali būti naudojama projektams valstybėse narėse (Tarybos sprendimas 77/270/Euratomas) arba tam tikrose trečiosiose šalyse (Ukrainoje, Rusijoje arba Armėnijoje) (Tarybos sprendimas 94/179/Euratomas) finansuoti. 1990 m. Taryba nustatė 4 mlrd. EUR skolinimosi ribą, pagal kurią pasirašyta maždaug 3,7 mlrd. EUR suma ir išmokėta 3,4 mlrd. EUR. Bendrai operacijų vertei pasiekus 3,8 mlrd. EUR, Komisija apie tai praneša Tarybai ir siūlo naują skolinimosi ribą.

Kaip ir MFP atveju, Fondu gali būti pasinaudota, jeigu pagalbos gavėjas neįvykdo įsipareigojimų grąžinti paskolą.

2012 m. Euratomo operacijų dalis, palyginti su visa negrąžinta pagrindinės dalies ir palūkanų suma, kuriai taikomos Fondo garantijos, buvo nedidelė (mažiau nei 1 %) (žr. 1 diagramą).

3.2         Kredito rizikos raida

Fondas prisiima paskolų ir paskolų garantijų trečiosioms šalims riziką. Nuo 2007–2013 m. EIB išorės įgaliojimų[4] įgyvendinimo pradžios garantuojama neįvykdytų skolinių įsipareigojimų suma augo vidutiniškai po 13,5 % per metus ir 2013 m. pasiekė 23,1 mlrd. EUR (negrąžintų paskolų ir susikaupusių palūkanų suma). Neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos, kuriai taikomos Fondo garantijos, augimas nebūtinai reiškia, kad, didėjant sumai, kuriai taikomos Fondo garantijos, Fondui tenka prisiimti proporcingai didesnę riziką, nes bendra kredito rizika taip pat turi būti vertinama atsižvelgiant į skolininkų patikimumą. Vertinant kredito rizikos raidą per tam tikrą laiką, galima padaryti išvadą, kad, palyginti su 2009 m., 2013 m. spalio mėn. pabaigoje paskolų, kurioms taikomos Fondo garantijos, kredito rizikos profilis šiek tiek pagerėjo. Visų pirma, ilgainiui padidėjo Fondo garantuojamų paskolų, susijusių su gerą investicinį reitingą turinčiais skolininkais, dalis (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5 skirsnį). Šis pastebėjimas – vienas iš elementų, kuriais grindžiamas sprendimas toliau taikyti 9 % planuojamą normą.

4.            Įvykiai, turėję poveikį fondui 2010–2013 m. laikotarpiu

Du įvykiai, aptariamu laikotarpiu turėję poveikį Fondui, buvo įsipareigojimų, susijusių su EIB Sirijai suteiktomis garantuojamomis paskolomis, neįvykdymas ir Kroatijos narystė ES; toliau pateiktas išsamesnis jų aprašymas.

4.1.        Įsipareigojimų, susijusių su Sirijai suteiktomis garantuojamomis paskolomis, neįvykdymas

Pablogėjus padėčiai Sirijoje, 2011 m. Užsienio reikalų taryba, Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba dėl šios šalies priėmė tam tikrus sprendimus. Visų pirma, jie uždraudė teikti bet kokias EIB išmokas pagal galiojančius paskolų susitarimus. Vėliau šis sprendimas įtvirtintas 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimu 2011/782/BUSP, 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 36/2012 ir 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimu 2013/255/BUSP.

Nors pastaraisiais metais Sirija laiku mokėjo savo paskolas EIB, nuo 2011 m. lapkričio mėn. projektams Sirijoje įgyvendinti suteiktų paskolų mokėjimai bankui vėluoja. Todėl pagal ES ir EIB garantijos susitarimą 2012 m. EIB Fondui pateikė 4 reikalavimus, kurių bendra suma sudarė apie 42 mln. EUR. 2013 m. Fondui pateikti 8 papildomi reikalavimai, kurių bendra suma sudarė apie 82,5 mln. EUR. 2012 m. susigrąžinta 2,1 mln. EUR suma.

Visa negrąžinta pagrindinė Sirijai suteiktų garantuojamų paskolų dalis siekia 551 mln. EUR, paskutinės paskolos grąžinimo terminas – 2030 m. Remiantis garantijos susitarimu, ES atlikus mokėjimą pagal ES garantiją, ji įgyvendina EIB teises ir teisių gynimo priemones. Pagal ES ir EIB garantijos susitarimą padengtų sumų išieškojimo procesu užsiima EIB.

4.2.        2013 m. ES nare tapo Kroatija

2013 m. birželio mėn. Kroatijai įstojus į ES, su šia šalimi susijusi rizika toliau dengiama iš ES biudžeto, tačiau nebebus dengiama iš Fondo. Todėl 2013 m. iš Fondo į ES biudžetą pervesta apie 30,3 mln. EUR suma, atitinkanti dėl maždaug 337 mln. EUR sumos, kurią turi grąžinti Kroatija (neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos ir susikaupusios palūkanos), prisiimtą riziką.

5.           Fondo turto valdymas sudėtingoje rinkos aplinkoje

Šiame skirsnyje vertinamas Fondo turto naudojimas ir raida 2010–2013 m. laikotarpiu.

5.1.        Fondo veiklos rezultatai

Per visą laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013 m. birželio mėn. absoliuti Fondo grąža bendrai vidutiniškai sudarė 2,42 % per metus. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinė Fondo lyginamojo indekso grąža sudarė 1,86 % per metus. Fondo lyginamasis indeksas – sudėtinis indeksas, daugiausia sudarytas iš iBoxx indeksų (visų pirma euro zonos valstybių indekso (angl. EUR Eurozone Sovereign Index) ir eurais garantuojamo indekso (angl. EUR Collateralized Covered Index)) ir Euribid indekso trumpalaikėms pozicijoms. Fondo veiklos rezultatai buvo didesni už lyginamąjį indeksą vidutiniškai 0,56 bazinio punkto per metus. Šis Fondo veiklos rodiklis pasiektas sunkiausios pastarojo meto pasaulio finansų rinkų krizės sąlygomis. 2012 m. gruodžio 31 d. Fondo turto vertė siekė apie 2 mlrd. EUR (iš jų apie 155,7 mln. EUR – 2013 m. pradžioje iš ES biudžeto mokėtinas įnašas). Portfelio jautrumas palūkanų normos rizikai, vertinant pagal trukmę, 2013 m. birželio 30 d. siekė tik apie 1,45.

5.2.        Fondo turto raida

Iš Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 diagramos matyti, kad 2007 ir 2008 m., įdiegus naują atidėjinių mechanizmą, Fondo turtas sumažėjo, o nuo 2008 m. didėjo ir 2012 m. pasiekė apie 2 mlrd. EUR. Sumažėjimas 2007 m. paaiškinamas lėtu paskolų išmokėjimu einamojo EIB išorės įgaliojimo termino pradžioje (tačiau tai susiję ir su ankstesniais įgaliojimais) – dėl to susiformavo 125,75 mln. EUR perteklius, kuris iš Fondo pervestas į ES biudžetą. Fondo turto didėjimas paaiškinamas tuo, kad nuo 2010 m. spartėjo pagal išorės įgaliojimą skiriamų paskolų išmokėjimas ir dėl finansų krizės didėjo MFP operacijų apimtis (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 6 skirsnyje pateiktą 1 lentelę).

Be atidėjinių sudarymo, kitas pagrindinis Fondo pajamų šaltinis yra jo turto grąža. Nuo 2007 m. Fondo turto grąža sumažėjo, nes rinkos palūkanų normos bendrai smuko iki istoriškai žemo lygio. 2007–2013 m. laikotarpiu gauta grąža sudarė 281 mln. EUR (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 lentelės b skiltį „Fondo įplaukos ir išlaidos nuo jo sukūrimo“).

6.           Naujų 2014–2020 m. įgaliojimų perspektyva

Šiame skirsnyje apžvelgiama paskolų operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos (EIB, MFP, Euratomas), perspektyva ir galimas atidėjinių poveikis įgyvendinant 2014–2020 m. DFP.

6.1.        EIB įgaliojimai

EIB įgaliojimai sudaro daugiau kaip 95 % operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos. Fondo atidėjinių mechanizmu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Fondo suma būtų 9 % visų negrąžintų paskolų mokėjimų, sukuriama de facto EIB išorės įgaliojimų, kuriems taikoma ES biudžeto garantija, dydžio riba.

Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansinių operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti [COM(2013) 293, 2013 05 23]. Šiame pasiūlyme numatyta, kad didžiausia EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, viršutinė riba 2014–2020 m. laikotarpiu yra 28 mlrd. EUR, ir ši riba išskaidyta į dvi dalis:

i) nekintamą viršutinę ribą, kurios didžiausia suma – 25 mlrd. EUR, ir

ii) neprivalomą papildomą 3 mlrd. EUR sumą.

Galimo neprivalomos papildomos viršutinės ribos naudojimo poveikis biudžetui turėtų būti apskaičiuojamas per laikotarpio vidurio peržiūrą, remiantis atnaujinta Fondo atidėjinių poreikio prognoze.

2013 m. gruodžio 17 d. Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija baigė derybas dėl naujų įgaliojimų sutarę nekintamą viršutinę ribą padidinti 2 mlrd. EUR, taigi nustatyta didžiausia jos suma siekia 27 mlrd. EUR. Šį susitarimą 2014 m. turės oficialiai patvirtinti Taryba ir Europos Parlamentas.

6.2.        Makrofinansinė pagalba

Nuo 2011 m. Komisija priėmė keturis teisės aktų pasiūlymus dėl makrofinansinės pagalbos (MFP), t. y. du 2011 m.: sausio mėn. – dėl Gruzijos, o gruodžio mėn. – dėl Kirgizijos Respublikos, ir du 2013 m.: balandžio mėn. – dėl Jordanijos, o gruodžio mėn. – dėl Tuniso.

Nuo 2011 m. antrojo pusmečio finansavimo sąlygos pasaulio kapitalo rinkose labai pablogėjo. Be to, dėl Arabų pavasario ir susijusių politinių bei ekonominių neramumų Viduržemio jūros regiono arabų šalyse partnerėse sustiprėjo šių šalių biudžetams ir išorės pozicijoms nepalankios aplinkybės. Dėl šių pokyčių 2012 ir 2013 m. išaugo MFP poreikis. Pirmiausia 500 mln. EUR MFP paprašė Egipto vyriausybė (prašymas pirmą kartą pateiktas 2011 m. birželio mėn. ir atnaujintas 2012 m. vasario mėn. ir lapkričio mėn.). Vėliau, 2012 m. gruodžio mėn., dėl MFP kreipėsi Jordanija, prašydama suteikti iki 200 mln. EUR paskolą. Taip pat 2013 m. rugpjūčio mėn. suteikti iki 500 mln. EUR dydžio MFP paprašė Tuniso valdžios institucijos. Kartu su TVF įvertinusi nepatenkintus Jordanijos ir Tuniso išorės finansavimo poreikius, Komisija priėmė šiuos teisės aktų pasiūlymus dėl makrofinansinės pagalbos: 2013 m. balandžio mėn. – dėl 180 mln. EUR paskolos suteikimo Jordanijai ir 2013 m. gruodžio mėn. – dėl 250 mln. EUR paskolos suteikimo Tunisui. 2013 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą dėl pagalbos Jordanijai. Pagalba turi būti išmokėta per 2014 m. Planuojama MFP Tunisui turi būti išmokėta 2014 ir 2015 m.

Atsižvelgdama į kritinius įvykius Ukrainoje, Komisija pasiūlė papildomą skubią MFP operaciją iki 1 mlrd. EUR paskolų forma, kuri papildo esamą MFP programą, kurios paskolų suma – 610 mln. EUR. Pagal abi operacijas lėšas numatoma išmokėti 2014–2015 m.

Be to, 2014 m. vasario mėn. Armėnijos valdžios institucijos taip pat atsiuntė prašymą pradėti naują MFP operaciją.

2014–2015 m. laikotarpiu numatomi MFP paskolų mokėjimai (kadangi MFP yra išskirtinio pobūdžio, prognozė laikotarpiui po 2015 m. neparengta) sudaro apie 2,6 mlrd. EUR, iš jų 2014 m. numatoma išmokėti 1,7 mlrd. EUR, o 2015 m. – 0,9 mlrd. EUR (į šiuos duomenis įtraukta paskutinė siūloma MFP operacija Ukrainoje). Atsižvelgiant į paskolų išmokėjimo tempą, jų poveikis Fondo atidėjiniams pasireikštų anksčiausiai 2016 m.

6.3.        Euratomas

2012 m. nebuvo išmokėta jokių paskolų pagal Euratomo paskolų priemonę.

2013 m. rugpjūčio mėn. pasirašyta paskolų priemonė ir garantijos susitarimas (300 mln. EUR) su Ukraina branduolinių elektrinių saugai padidinti. 2014 m. numatoma išmokėti pirmąją šios paskolos dalį.

2014–2020 m. laikotarpiu priemonės biudžete likusi 326 mln. EUR suma gali būti panaudota vienam ar dviem valstybių narių ar kai kurių konkrečių ES nepriklausančių šalių projektams finansuoti.

Bendrai paskolų sumai pasiekus 3,8 mlrd. EUR (šiuo metu – 3,7 mlrd. EUR), Komisija turės apie tai pranešti Tarybai ir pateikti pasiūlymą dėl naujos skolinimosi ribos.

6.4.        Pasiūlymas dėl atidėjinių sudarymo įgyvendinant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą

Kaip matyti iš Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 lentelės, įgyvendinant 2007–2013 m. finansinę programą 2007–2013 m. DFP numatytų metinių biudžeto išteklių (200 mln. EUR per metus dabartinėmis kainomis) daugeliu metų iš esmės pakako Fondo atidėjiniams sudaryti. Bendros pervedimų iš ES biudžeto į Fondą sumos ir bendros biudžeto asignavimų sumos santykis 2007–2013 m. laikotarpio pabaigoje yra apie 44 %.

Tokiam lėšų panaudojimui poveikį turėjo 2007 m. įdiegtas naujas atidėjinių mechanizmas, kuriuo panaikintas struktūrinis atidėjinių perviršis. Be to, 2007–2009 m. laikotarpiu pagal dabartinius įgaliojimus pasirašytos EIB paskolos buvo išmokamos ne taip sparčiai, kaip tikėtasi. 2011 m. pasinaudota neprivalomu įgaliojimu klimato kaitos srityje (2 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis); be to, Viduržemio jūros regiono valstybėms nustatyta viršutinė riba padidinta 1,6 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis (Sprendimas Nr. 1080/2011/ES). Tačiau šie pokyčiai turės poveikį atidėjinių sudarymui įgyvendinant 2014–2020 m. DFP.

Pagal 2013 m. gegužės 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl naujų EIB išorės įgaliojimų visa Fondo atidėjinių suma, kurią galima skirti pagal 2014–2020 m. įgaliojimus, siektų 1,193 mlrd. EUR, palyginti su 1,4 mlrd. EUR pagal 2007–2013 m. finansinę programą (abi sumos nurodytos dabartinėmis kainomis).

Vėliau 2013 m. gruodžio 17 d. pasiektu susitarimu (vykstant Tarybos, Parlamento ir Komisijos deryboms, tačiau jį dar turi patvirtinti viena iš teisėkūros institucijų) nekintamą ES garantijos EIB viršutinę ribą susitarta padidinti 2 mlrd. EUR, taip pat numatyta papildoma 110 mln. EUR[5] asignuotųjų įplaukų[6] suma papildomiems Fondo atidėjinių poreikiams patenkinti.

Remiantis informacija, turėta rengiant šią ataskaitą, ir numatytais garantuojamų paskolų išmokėjimo ir grąžinimo modeliais, tikimasi, kad bendros 2014–2020 m. DFP skirtos atidėjinių sumos pakaks Fondo poreikiams 2014–2020 m. laikotarpiu patenkinti.

Tikrieji metiniai Fondo 2014–2020 m. atidėjinių poreikiai galiausiai vis dėlto priklausys nuo faktinio paskolų trijose veiklos srityse, kurioms taikomos Fondo garantijos (EIB garantuojamos paskolos, MFP ir Euratomas), pasirašymo, išmokėjimo ir grąžinimo tempo.

Kitas svarbus veiksnys, turintis poveikį galimiems šio laikotarpio biudžeto išteklių poreikių pokyčiams, yra Fondui pateikti reikalavimai padengti nuo 2011 m. neatliktus mokėjimus, susijusius su Sirijai suteiktomis garantuojamomis paskolomis. Numatant 2014–2020 m. atidėjinių poreikius, atsižvelgta į 2012 ir 2013 m. pateiktų reikalavimų, susijusių su Sirijos negrąžintomis paskolomis, poveikį ir prielaidą, kad iki 2015 m. vidurio mokėtinos sumos ir toliau nebus mokamos. Atsižvelgiant į tai, kad ši prielaida neišvengiamai yra sutartinė, gali būti, kad su Sirijos įsipareigojimų neįvykdymu susiję reikalavimai nebebus teikiami dar prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui arba bus teikiami ir jam pasibaigus.

Galiausiai Fondo ištekliai bus papildyti Fondo turto investicine grąža. Tačiau dėl istoriškai mažų palūkanų normų, vyravusių rengiant šią ataskaitą, grąža gali būti mažesnė nei ankstesniais laikotarpiais.

7.           Planuojama atidėjinių norma

Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn. buvo atliktas Fondo vertinimas. Vertinimo tikslas buvo įvertinti Fondo svarbą, veiksmingumą ir efektyvumą, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinių Fondo parametrų, visų pirma planuojamos normos, dabartinio dydžio tinkamumui. Tyrimu patvirtinta, kad, atsižvelgiant į dabartinę paskolų ir garantuojamų paskolų operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos, kredito riziką, dabartinis 9 % lygis yra tinkamas.

Per pirmiau nurodytą tyrimą atliktas kiekybinis vertinimas rodo, kad netgi pagal paankstintų nuostolių scenarijų[7] Fondas galėtų padengti net ir didelius nuostolius, kurie mažai tikėtini. Praeityje EIB niekada neankstino reikalavimų padengti negrąžinamas garantuotas paskolas teikimo tokiais atvejais, kai ES garantija užtikrinama, kad likusios skolininko mokėtinos sumos bus išmokėtos, net jeigu pastarasis toliau nevykdys savo įsipareigojimų.

Fondas dengia įsipareigojimų neįvykdymo kredito riziką 42 šalyse. Dešimčiai didžiausios rizikos šalių tenka maždaug 81 % visos rizikos. Geografinis skolinimo operacijų, kurioms taikomos Fondo garantijos, pasiskirstymas 2000–2013 m. laikotarpiu buvo palyginti pastovus. Šis pastovumas paaiškinamas regioniniu EIB įgaliojimų vykdymo pasiskirstymu, nes ankstesnio ir dabartinio įgaliojimų skolinimo operacijų pasiskirstymas turi daug panašumų. Apie 83 % skolinimo operacijų sutelkta Viduržemio jūros regiono valstybėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir šalyse kandidatėse (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3 diagramą).

Iš 2012 m. pabaigoje atliktos paskolų, kurioms taikomos Fondo garantijos, kredito rizikos profilio raidos analizės matyti, kad nustatytas pagrindinio Fondo parametro (9 % planuojama norma) dydis, atsižvelgiant į riziką, kurią prisiima Fondas, yra pakankamas. Visų pirma, pagal vidutinį svertinį reitingą vertinamas skolinimo operacijų kredito rizikos profilis, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek pagerėjo (žr. pirmiau pateiktą 3.2 punktą ir Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5 skirsnį). Šis mažesnės rizikos profilis yra viena iš priežasčių, kuria remiantis paliekamas dabartinis planuojamos normos dydis.

Nors bendras kredito rizikos profilis pastaraisiais metais pagerėjo, 2013 m. spalio mėn. apie 49 % garantijų portfelio paskolų kredito reitingas buvo nukritęs žemiau investicinio lygio. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesniais suvestiniais įsipareigojimų nevykdymo rodikliais, kuriuos pagrindinės kredito reitingų agentūros skelbia dėl įvairių valstybės rizikos įvairiais laikotarpiais kredito reitingų, įsipareigojimų neįvykdymo per vienus metus tikimybė nėra nereikšminga. Tačiau laikoma, kad į šią riziką deramai atsižvelgta taikant 9 % planuojamą atidėjinių normą.

1994–2011 m. Fondui pateikta reikalavimų dėl įsipareigojimų, kurių bendra suma sudarė maždaug 478 mln. EUR, o lėšų susigrąžinimo norma siekė 100 % (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 lentelę). Paskutiniai reikalavimai registruoti 2012 ir 2013 m. ir buvo susiję su Sirija. 2012 m. pareikalauta padengti 42 mln. EUR sumą, iš jos 2,1 mln. EUR susigrąžinta ir 24 mln. EUR sumokėta. Apskaičiuota, kad 2013 m. pateiktų reikalavimų bendra suma sudaro apie 82,5 mln. EUR.

Remiantis šioje ataskaitoje pateiktos analizės rezultatais, nustatytas pagrindinio Fondo parametro (9 % planuojama norma) dydis, atsižvelgiant į riziką, kurią prisiima Fondas, ir galimą šios kredito rizikos raidą dėl finansų krizės poveikio, yra pakankamas.

8.           Išvada

Taikant dabartinį atidėjinių mechanizmą, pagal kurį atidėjiniai sudaromi remiantis faktinėmis grynosiomis išmokomis, toliau, kaip žadėta, tobulinamas biudžeto planavimo procesas. Dėl to pagerėjo Fondo atidėjinių biudžeto planavimo procesas.

Kiekybinė Fondo prisiimamos rizikos ir Fondo 9 % planuojamos normos analizė parodė, kad ši planuojama norma ir kiti pagrindiniai Fondo parametrai yra tinkami. Taigi Komisija nemato poreikio keisti planuojamą normą ar kitus Fondo parametrus.

Vis dėlto retsykiais planuojamą normą reikėtų peržiūrėti ir įvertinti, ar ji vis dar atitinka Fondo prisiimamos rizikos profilį.

Tokia peržiūra bus atlikta per išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą. Jeigu, atlikus tokią peržiūrą, bus padaryta išvada, kad Fondo veiklą reikia keisti, bus parengta nauja išsami Fondo veiklos ataskaita.

[1]               Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2728/94 (OL L 293, 1994 11 12, p. 1).

[2]               Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1149/1999 (OL L 139, 1999 6 2, p. 1); Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2273/2004 (OL L 396, 2004 12 31, p. 28); Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 89/2007 (OL L 22, 2007 1 31, p. 1).

[3]               OL L 145, 2009 6 10, p. 10.

[4]               2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1080/2011/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 633/2009/EB, OL L 280, 2011 10 27, p. 1.

[5]               Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 4 dalį iš operacijų, atliktų iki 2007 m., gauta, į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programai sukurtą patikos sąskaitą grąžinta ir paramai iš biudžeto priskirtina 110 mln. EUR suma yra išorės asignuotosios įplaukos (skirtos 2014–2020 m. EIB išorės įgaliojimams vykdyti), naudojamos Fondo poreikiams patenkinti.

[6]               Asignuotosios įplaukos naudojamos papildomiems išlaidų asignavimams teikti, o papildomų nuosavų išteklių šiuo atveju didinti nereikia, todėl į DFP viršutinę ribą jos neįskaitomos; žr. Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 8 konstatuojamąją dalį: „DFP nereikėtų atsižvelgti į biudžeto punktus, kurie finansuojami asignuotosiomis pajamomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas)“.

[7]               Paprastai iš Fondo reikalaujama kompensuoti tik konkrečią nustatytą dieną neatlikto mokėjimo (palūkanų ir (arba) pagrindinės dalies) sumą. Tai reiškia, kad visą būsimų mokėtinų mokėjimų sumą iš Fondo būtų reikalaujama sumokėti tik per tam tikrą laiką, kai sueis šių mokėjimų terminas. Teoriškai, praleidus mokėjimą, paskolos kreditorius galėtų pareikalauti visų būsimų mokėjimų. Siekiant sumodeliuoti didžiausią spaudimą, kurį Fondas gali patirti, atliekant kiekybinę analizę taip pat imituotas scenarijus, pagal kurį dėl praleisto mokėjimo ankstinamas visų būsimų mokėtinų mokėjimų terminas.