52014DC0096

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą taikymo 2012–2013 m. ataskaita

1.            Įžanga

2005 m. priimtu ES visuotiniu požiūriu į migraciją ir judumą (VPMJ) nustatyta visa apimanti ES išorės migracijos ir prieglobsčio politikos sistema. Remdamasi šiuo požiūriu, su trečiosiomis šalimis dialogą politikos klausimais ir operatyvinį bendradarbiavimą migracijos ir judumo srityje ES palaiko vadovaudamasi aiškiai nustatytais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į strateginius ES bendros užsienio politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, tikslus.

2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatu „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“[1] pradėtas antras VPMJ taikymo etapas – naujas ir labiau konsoliduotas procesas. Juo nustatyti tam tikri nauji elementai, pvz., įtraukti tokie nauji teminiai prioritetai kaip tarptautinė apsauga ir prieglobsčio politikos išorės aspektas, į politikos sistemos taikymo sritį įtrauktas judumas, pabrėžiant, kad svarbu skatinti tinkamai valdomą trečiųjų šalių piliečių judumą per ES išorės sienas. 2012 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadomis[2] patvirtinta, kad VPMJ užtikrinama, kad su trečiosiomis šalimis būtų palaikomas visapusiškas ir subalansuotas dialogas ir bendradarbiavimas. Taryba taip pat pabrėžė, kad būtina sistemingai stebėti VPMJ įgyvendinimą kas dvejus metus rengiant ataskaitas.

VPMJ taikomas įgyvendinant kelias politines priemones (dvišalius ir regioninius dialogus politikos klausimais ir veiksmų planus), teisines priemones (pvz., vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus), teikiant operatyvinę pagalbą ir padedant stiprinti pajėgumus (pvz., pasitelkiant tokias ES agentūras kaip FRONTEX, EPPB ir EMF ir taikant tokias techninės pagalbos priemones kaip MIEUX ir TAIEX), taip pat trečiųjų šalių administracijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, pvz., pilietinei visuomenei, migrantų asociacijoms ir tarptautinėms organizacijoms teikiant įvairią paramą programoms ir projektams. 2012–2013 m. Komisija skyrė per 200 mln. EUR daugiau kaip 90 su migracija susijusių projektų įgyvendinimui visuose besivystančio pasaulio regionuose. Be to, kelios ES valstybės narės teikė finansinę pagalbą VPMJ įgyvendinimui.

Pagrindiniai dvišaliai susitarimai, pagal kuriuos palaikomas dialogas politikos klausimais ir operatyvinis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, yra partnerystės judumo srityje susitarimai ir bendrosios migracijos ir judumo darbotvarkės (BMJD). Iki šiol partnerystės judumo srityje susitarimai sudaryti su šešiomis šalimis: Moldova (2008 m.), Žaliuoju Kyšuliu (2008 m.), Gruzija (2009 m.), Armėnija (2011 m.), Maroku (2013 m.) ir Azerbaidžanu (2013 m.). Derybos su Tunisu dėl partnerystės judumo srityje susitarimo užbaigtos 2013 m. lapkričio mėn. ir netrukus jis turėtų būti pasirašytas. 2013 m. gruodžio mėn. su Jordanija pradėtos derybos dėl partnerystės judumo srityje susitarimo. Be to, bendrosios migracijos ir judumo darbotvarkės projektas 2013 m. balandžio mėn. pateiktas Indijai, o 2013 m. spalio mėn. – Nigerijai, tačiau pagrindinės derybos dar nepradėtos.

2.            Dvišaliai dialogai

ES ir trečiųjų šalių dvišaliai dialogai migracijos ir judumo klausimais gali būti palaikomi įvairiais būdais. Partnerystės judumo srityje susitarimai yra svarbūs, nes pagal juos palaikomas dialogas politikos klausimais ir operatyvinis bendradarbiavimas prieglobsčio ir migracijos srityse. Be to, su šalimis, su kuriomis palaikomas dialogas vizų režimo liberalizavimo klausimais, dialogas politikos klausimais daugiausia vykdomas įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų planus (VRLVP). Su tam tikromis šalimis, pvz., Rusija, Indija, Kinija ir JAV, ES palaiko atskirus dialogus. Dialogas migracijos ir kitais teisingumo ir vidaus reikalais beveik su visomis šalimis taip pat palaikomas įgyvendinant Sąjungos, taip pat atitinkamos sudėties Tarybos ir komitetų (arba pakomitečių) sudarytus asociacijos susitarimus, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, bendruosius susitarimus, bendradarbiavimo susitarimus ir kitas panašias priemones. Galiausiai techninę pagalbą teikia vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimais įsteigti jungtiniai komitetai, kurie kartu su atitinkamomis trečiosiomis šalimis stebi šių susitarimų įgyvendinimą.

2.1.        Plėtros šalys

Taikant laikotarpio po vizų režimo liberalizavimo stebėjimo mechanizmą vertinamas Vakarų Balkanų šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos) vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose[3] nustatytų reformų ir priemonių įgyvendinimo ilgalaikiškumas. Pagal stabilizacijos ir asociacijos procesą su šiomis šalimis bendradarbiaujama siekiant šalinti galimus trūkumus ir spręsti problemas. Didžioji dauguma Vakarų Balkanų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečių yra bona fide keliautojai, turintys teisėtą kelionės į ES tikslą. Tačiau 2012 m. kai kuriose valstybėse narėse padaugėjo šių šalių piliečių teikiamų nepagrįstų prieglobsčio prašymų (tokia tendencija pastebėta ir 2013 m.), o tai padarė neigiamą poveikį bevizio kelionių režimo veikimui.

2012 m. sausio 19 d. su Kosovu[4] pradėtas vizų režimo liberalizavimo dialogas, o 2012 m. birželio 14 d. šalies vyriausybei pateiktas veiksmų planas siekiant bevizio režimo.

Praėjus beveik trejiems metams nuo derybų užbaigimo, 2013 m. gruodžio 16 d. pasirašytas ES ir Turkijos readmisijos susitarimas. Pasirašant readmisijos susitarimą, pagal 2012 m. birželio 21 d. priimtas Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo su Turkija teisingumo ir vidaus reikalų srityje plėtojimo[5] šiai šaliai buvo pristatytas dialogas vizų režimo liberalizavimo klausimu ir veiksmų planas siekiant bevizio režimo.

Su visomis Vakarų Balkanų šalimis FRONTEX yra sudaręs tinkamus darbo susitarimus ir palaiko organizacinio pobūdžio bei operatyvinį bendradarbiavimą. Pagal laikotarpio po vizų režimo liberalizavimo stebėjimo mechanizmą FRONTEX administruoja perspėjimo sistemą, kuria naudojamasi rengiant Komisijai teikiamus prieglobsčio prašytojų srautų vertinimus. 2012 m. gegužės 28 d. FRONTEX pasirašė susitarimo memorandumą su Turkija.

2.2.        Rytų partnerystės šalys

2012–2013 m. didelė pažanga padaryta su daugeliu Rytų partnerystės šalių stiprinant santykius migracijos ir judumo srityje.

Su Moldova ir Ukraina toliau palaikyti dialogai vizų režimo liberalizavimo klausimu, o 2012 m. pradėtas naujas dialogas su Gruzija, kad laipsniškai būtų pereita prie bevizio režimo. 2013 m. lapkričio 15 d. Komisijos parengtoje Moldovos padarytos pažangos ataskaitoje[6] prieita prie išvados, kad šalis atitinka visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus kriterijus. Todėl 2013 m. lapkričio 27 d. Komisija priėmė pasiūlymą įtraukti Moldovą į šalių, kurių piliečiams, vykstantiems į Šengeno erdvei priklausančias šalis ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, netaikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašą[7]. Patirtis parodė, kad dialogai vizų režimo liberalizavimo klausimais yra veiksminga priemonė, padedanti vykdyti į ateitį orientuotą judumo politiką ir visos teisingumo ir vidaus reikalų srities, įskaitant teisinę valstybę ir teisingumą, plataus masto reformas[8].

2013 m. patvirtinta 20 mln. EUR vertės ES paramos biudžetui programa, kad būtų užtikrinta, jog Moldova toliau įgyvendintų VRLVP. 28 mln. EUR vertės finansavimo susitarimas pasirašytas su Ukraina, kad jai būtų teikiama parama nacionalinėms migracijos ir prieglobsčio sistemoms derinti prie Europos ir tarptautinių standartų ir VRLVP įgyvendinti. Be to, Komisija ir toliau teikia įvairią paramą Ukrainai migracijos ir sienų valdymo reformoms įgyvendinti. Pvz., įgyvendinama ketverių metų trukmės 66 mln. EUR vertės paramos programa, kurios tikslas – tobulinti Ukrainos sienų valdymų politiką.

2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo su Ukraina sudarytas atnaujintas susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo.

2012 m. pradžioje pradėtos ir laiku užbaigtos derybos su Armėnija ir Azerbaidžanu dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų. Susitarimai su Armėnija įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.; tikimasi, kad susitarimai su Azerbaidžanu įsigalios per ateinančius mėnesius.

Bendradarbiavimas pagal partnerystės judumo srityje susitarimus tęsiamas su Armėnija, Gruzija ir Moldova, o 2013 m. gruodžio 5 d. naujas partnerystės judumo srityje susitarimas pasirašytas su Azerbaidžanu. Patirtis rodo, kad bendradarbiavimas akivaizdžiai sustiprintas įgyvendinant partnerystės judumo srityje susitarimus ir kad labai pagerėjo ES vidaus koordinavimas ir šalių partnerių atitinkamų institucijų tarpusavio koordinavimas. Lanksčiais partnerystės judumo srityje susitarimais sudaromos sąlygos koordinuoti dvišales ir daugiašales iniciatyvas ir tikslingai atsižvelgti šalių partnerių prioritetus. Vyresniųjų pareigūnų susitikimai partnerystės judumo srityje susitarimų klausimais surengti su trimis šalimis: 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. spalio 25 d. su Armėnija, 2012 m. gruodžio 18 d. su Gruzija ir 2012 m. lapkričio 22 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. spalio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 10 d. su Moldova. Partnerystės judumo srityje susitarimą su Moldova Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) užsakymu išsamiai vertino ekspertas. 2012 m. spalio 1 d. eksperto parengtoje galutinėje ataskaitoje nurodyta, kad įgyvendinant projektus ir iniciatyvas partnerystės judumo srityje susitarimas su Moldova padėjo pasiekti nemažai partnerių nustatytų prioritetų. Toks susitarimas padėjo šalims partnerėms veiksmingiau spręsti su migracija ir judumu susijusius klausimus ir sudarė palankias sąlygas regioniniu ir pasauliniu lygmeniu aktyviai dalyvauti su migracija susijusiose diskusijose ir bendradarbiauti. Vadovaudamasi partnerystės judumo srityje susitarimu Moldova pertvarkė migracijos teisinę sistemą ir ją priderino prie ES standartų, pvz., prieglobsčio sistemos. Tačiau vertinimo ataskaitoje taip pat nustatyta, kad partnerystės judumo srityje susitarimui būdingi tam tikri trūkumai, pvz.,– 1) būtina išlaikyti valstybių narių įsipareigojimus, ginti jų interesus ir skatinti jų dalyvavimą skirtingose valdymo ir koordinavimo sistemose, taip pat užmegzti partnerystės ryšius su kitomis suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis; –2) būtina įrodyti papildomą bendros veiklos naudą, t. y. kad daugiau nei vienos valstybės narės rengiama ir vykdoma veikla padeda užtikrinti sinergijas ir skatina suinteresuotuosius subjektus tarpusavyje keistis informacija, gerąja patirtimi ir žiniomis. Palaikydama operatyvinį bendradarbiavimą ES šiuo metu teikia beveik 50 mln. EUR finansavimą su migracija ir sienų valdymu susijusiems projektams Moldovoje, įskaitant 2 mln. EUR vertės iniciatyvą, kuria pagal partnerystės judumo srityje susitarimą skatinamas teisėtas judumas tarp Moldovos ir ES.

Šiuo metu Armėnijoje įgyvendinami šeši ES finansuojami projektai, kurių bendra vertė – per 8 mln. EUR, įskaitant 3 mln. EUR vertės projektą, kuriuo remiamas partnerystės judumo srityje susitarimo įgyvendinimas, kuriuo siekiama stiprinti valdžios institucijų gebėjimus tokiose srityse kaip teisėta migracija, migracija ir vystymasis, readmisija ir reintegracija.

2012 m. sukūrus vietos lygmens bendradarbiavimo platformą, aktyviau įgyvendintas partnerystės judumo srityje susitarimas su Gruzija. Išorės bendradarbiavimas su Gruzija pastebimai sustiprintas pasirašius partnerystės judumo srityje susitarimą, teikta parama skubioms Gruzijos migracijos ir sienų valdymo sistemos reformoms. Šiuo metu šalyje įgyvendinami šeši su migracija susiję projektai, kurių bendra vertė – apie 20 mln. EUR, įskaitant 1 mln. EUR iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti partnerystės judumo srityje vystymosi potencialą.

Šiuo metu ES teikia paramą Azerbaidžano vykdomai migracijos valdymo politikos reformai, visų pirma vykdydama porinius projektus su Valstybine migracijos tarnyba.

ES ir Baltarusijos dvišaliai santykiai migracijos ir judumo srityje kol kas neužmegzti. Tačiau 2013 m. lapkričio mėn. Baltarusija nurodė, kad ji priims dar 2011 m. ES pateiktą kvietimą pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų. Be bendradarbiavimo palaikant dialogus regioninės migracijos klausimais, 2012–2013 m. tam tikras praktinis bendradarbiavimas palaikytas įgyvendinant projektus.

2012 m. vasario 22 d. ir 2013 m. balandžio 16 d. FRONTEX pasirašė darbo susitarimus atitinkamai su Armėnijos ir Azerbaidžano kompetentingomis institucijomis. FRONTEX jau yra pasirašęs darbo susitarimus su visomis Rytų partnerystės šalimis.

2.3.        Pietinės Viduržemio jūros regiono šalys

Nuo 2011 m. padaryta didelė pažanga stiprinant ES ir pietinių Viduržemio jūros šalių bendradarbiavimą visiškai laikantis Europos kaimynystės politikos principų ir ES įsipareigojimų, prisiimtų prasidėjus Arabų pavasariui ir po jo. Neseniai Europos Vadovų Taryba nurodė, kad būtina intensyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią migrantams leistis į pavojingas keliones Europos Sąjungos kryptimi[9]. Šiomis aplinkybėmis ji palankiai įvertino 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos[10], kuriame numatyti operatyviniai veiksmai siekiant išvengti tokių tragedijų, kokia įvyko 2013 m. spalio 3 d. prie Lampedūzos krantų.

Struktūriniai dialogai migracijos, judumo ir saugumo klausimais pradėti su Tunisu, Maroku (2011 m. spalio mėn.) ir Jordanija (2012 m. gruodžio mėn.). Su sąlyga, kad laikomasi nustatytų sąlygų, ES pasirengusi pradėti dialogus su kitomis regiono šalimis. Vykstant deryboms dėl naujo Europos kaimynystės politikos veiksmų plano Alžyras išreiškė pageidavimą pradėti tokį dialogą[11]. Nuo 2011 m. ES keletą kartą siūlė Egiptui pradėti dialogą, tačiau iki šiol teigiamo atsakymo negavo. Libija tebėra prioritetinė šalis, su kuria toks dialogas bus pradėtas kai tik tam bus tinkamos aplinkybės.

Po intensyvių derybų 2013 m. birželio 7 d. su Maroku pasirašytas partnerystės judumo srityje susitarimas. Partnerystė judumo srityje yra didelis laimėjimas ir svarbus kriterijus kitoms regiono šalims. Užmezgant partnerystę nustatomi suderinti įsipareigojimai ir iniciatyvos keturiose prioritetinėse VPMJ srityse, t. y. teisėtos migracijos, kovos su neteisėta migracija, tarptautinės apsaugos ir migracijos bei vystymosi. Vienas iš pagrindinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė Marokas, – sukurti nacionalinę prieglobsčio sistemą. Taip pat numatyti abipusiai įsipareigojimai bendradarbiauti kovojant su prekyba žmonėmis ir vykdant jos prevenciją, taip pat užtikrinant aukų apsaugą. Be to, partneryste judumo srityje sudarytos sąlygos pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo susitarimo[12] ir atnaujinti derybas dėl readmisijos susitarimo, kurios sustabdytos 2010 m. Šiuo metu baigiamas įgyvendinti 5 mln. EUR vertės projektas, kuriuo remiamas partnerystės judumo srityje susitarimo įgyvendinimas. Be to, partnerystei judumo srityje remti numatyta pagal SPRING iniciatyvą skirti 6 mln. EUR.

Teigiamas pokytis – 2013 m. lapkričio mėn. su Tunisu užbaigtos derybos dėl partnerystės judumo srityje susitarimo. Ilgą laiką procesas strigo dėl nestabilios politinės padėties šalyje. ES ir Tunisas susitarė glaudžiai bendradarbiauti pagal partnerystės judumo srityje susitarimą, kad būtų stiprinama teisinė ir institucinė prieglobsčio, kovos su prekyba žmonėmis ir vizų režimo paprastinimo sistema, tobulinamas už migraciją atsakingų darbuotojų mokymas ir formuojama integracijos, kovos su atskirtimi ir ksenofobija migrantų atžvilgiu politika.

Palaikant dialogą migracijos, judumo ir saugumo klausimais, 2013 m. Jordanijoje surengti du ekspertų vizitai, per kuriuos palankiai įvertinti valdžios institucijų gebėjimai atitinkamose srityse. Jordanija nurodė esanti pasirengusi ir suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą su ES. 2013 m. gruodžio mėn. Jordanijos valdžios institucijoms pateiktas partnerystės judumo srityje susitarimo projektas.

Nepaisant sudėtingos saugumo ir politinės padėties, ES teikė paramą Libijai migracijos, sienų valdymo ir tarptautinės apsaugos srityse. 2013 m. gegužės 22 d. Tarybai priėmus sprendimą dėl Europos Sąjungos BSGP misijos, Libijos integruoto sienų valdymo sistemos plėtojimą numatyta remti rengiant ES pasienio pagalbos misiją (EUBAM) Libijoje. Šiuo tikslu taip pat įgyvendinamas 10 mln. EUR vertės projektas Sahara-Med.

Dvišalis bendradarbiavimas su Sirija politiniu lygmeniu sustabdytas, todėl šiuo metu su Sirijos valdžios institucijomis nepalaikomas joks formalus ar neformalus bendradarbiavimas migracijos srityje. Tačiau ES ir jos valstybės narės teikia didžiausią paramą pasaulyje reaguodamos į besitęsiančią pabėgėlių krizę, taip pat didelę humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi Sirijos gyventojams ir Sirijos kaimyninėms šalims, be kita ko, per specializuotas tarptautines organizacijas ir pilietinės visuomenės organizacijas.

Politinį įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis papildo finansinė ir operatyvinė pagalba. Pvz., šiuo metu Libijoje vykdoma apie 30 mln. EUR vertės ES finansuojamų programų, kurių tikslai – mišrių migracijos srautų valdymas, sienų valdymas ir migrantų priėmimo sąlygos. 2013 m. rugsėjo mėn. pradėtas įgyvendinti Ispanijos Guardia Civil vadovaujamas projektas Viduržemio jūros tinklas „Seahorse“. Šiam tinklui priklausančios Viduržemio jūros regiono šalys galės tiesiogiai beveik tikruoju laiku palydoviniu ryšiu tarpusavyje keistis faktine informacija apie nelaimes ir patruliavimą. Bus sustiprinti atitinkamų valdžios institucijų gebėjimai kovoti su neteisėta migracija ir neteisėta prekyba, taip pat įvykus nelaimėms rengti paieškos ir gelbėjimo operacijas. Projekte gali dalyvauti Alžyras, Egiptas, Libija ir Tunisas.

Įgyvendinant 5 mln. EUR vertės EUROMED regioninį projektą „Migracija III“ skatinamas pietinių Viduržemio jūros regiono šalių ir ES dialogas bei bendradarbiavimas. Įgyvendinant projektą daugiausia dėmesio skiriama teisėtai migracijai, migracijai ir vystymuisi, kovai su neteisėta migracija, pagal jį šiose srityse numatoma rengti specialius susitikimus, mokymus ir ekspertų vizitus. Taip pat teikiama parama migracijos profiliams ir valstybių narių darbo rinkos poreikių tenkinimo tyrimui rengti.

Nuo 2011 m. ES įgyvendina Šiaurės Afrikos regiono šalims – Libijai, Tunisui ir Egiptui – skirtą regioninę apsaugos programą (RAP). Atsižvelgiant į tragediją prie Italijai priklausančios Lampedūzos salos pakrantės, 2013 m. pabaigoje šios programos biudžetas padidintas iki 5,5 mln. EUR.

FRONTEX suteikti išimtiniai įgaliojimai derėtis dėl darbo susitarimų sudarymo su Egiptu, Libija, Tunisu ir Maroku, tačiau iki šiol mėginimai pradėti tokias derybas nedavė rezultatų.

2.4.        Užsachario Afrikos šalys

2012–2013 m. tam tikra pažanga padaryta palaikant dialogą politikos klausimais ir operatyvinį bendradarbiavimą visų pirma su Žaliuoju Kyšuliu, Nigerija ir Pietų Afrika.

2012–2013 m. su Žaliuoju Kyšuliu tinkamai įgyvendintas partnerystės judumo srityje susitarimas. Per šį laikotarpį ES ir Žaliasis Kyšulys pasirašė vizų režimo supaprastinimo susitarimą (2012 m. spalio mėn.) ir readmisijos susitarimą (2013 m. balandžio mėn.), kurie turėtų netrukus įsigalioti. Nustatydama naujus trumpalaikius ir vidutinės trukmės prioritetus ES siekia išlaikyti partnerystės judumo srityje susitarimo įgyvendinimo dinamiką.

Derama bendradarbiavimo su Nigerija pažanga užtikrinta pagal Kotonu susitarimo 13 straipsnį palaikant vietos lygmens dialogus migracijos ir vystymosi klausimais. Pagrindinės aptariamos temos – kova su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis; pastarasis reiškinys vyksta šalyje ir už jos ribų ir šaliai kelia didelį susirūpinimą. Palaikant dialogus kol kas tinkamai neaptarti tarptautinės apsaugos aspektai. Tačiau šios srities pajėgumų stiprinimo klausimas gali būti sprendžiamas ateityje ir pajėgumai galėtų būti išplėsti, kad apimtų ir šalies viduje perkeltus asmenis. 2013 m. kovo 20 d. susitikime vietos lygmens dialogui palaikyti Nigerija išreiškė norą glaudžiau bendradarbiauti su ES pagal BMJD. 2013 m. spalio 7 d. Nigerijai pateiktas tokios bendrosios darbotvarkės projektas.

Bendradarbiavimas migracijos klausimais su Pietų Afrika palaikomas Dialogo migracijos klausimais forume, kurį kasmet rengia Jungtinė bendradarbiavimo taryba. Šiomis aplinkybėmis Pietų Afrika išreiškė norą derėtis su ES dėl vizų režimo supaprastinimo susitarimo, o ES paprašė, kad visų ES valstybių narių piliečiams būtų taikomas bevizis režimas. 2013 m. liepos 18 d. Pietų Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime susitarta „˂...˃ ieškoti galimybių palaikyti dar glaudesnį ir struktūruotą bendradarbiavimą, įskaitant galimybę parengti bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę“.

Pastangas užmegzti ryšius su Gana, kad būtų pradėtas bendradarbiavimas pagal BMJD, ES dėjo 2012 m. sausio mėn. Akroje vykusiame informaciniame seminare ir palaikydama platesnio masto dialogą politikos klausimais 2012 m. liepos mėn.

2012–2013 m. įgyvendinti per 35 su migracija susiję projektai, skirti konkrečiai Užsachario Afrikos šalims. Jie susiję su visomis migracijos sritimis, tačiau daugiausia dėmesio skirta migracijos ir vystymosi iniciatyvoms, pagalbai pabėgėliams ir pažeidžiamiems migrantams, taip pat kovai su prekyba žmonėmis. Apskritai didžiausia pažanga padaryta bendradarbiaujant su Vakarų Afrikos šalimis, daugiausia dėl to, kad užtikrinami tinkami regioniniai procesai. Vakarų Afrikos šalims ES taip pat skiria didelę paramą su migracijos ir sienų valdymu susijusiems gebėjimams stiprinti. Pvz., 2013 m. pradėta 24 mln. EUR vertės iniciatyva, kuria remiamas veiksmingas Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) laisvo judėjimo protokolų ir VAVEB bendrojo požiūrio į migraciją įgyvendinimas.

ES ir Rytų Afrikos šalių bendradarbiavimas migracijos srityje ne toks išplėtotas; dėl politinės padėties keliose regiono šalyse nėra galimybių efektyviau bendradarbiauti. Tačiau regione įgyvendinama nemažai projektų, įskaitant 5 mln. EUR vertės regioninės apsaugos programą Somalio pusiasalyje (Kenijoje ir Džibutyje).

2012 m. sausio 12 d. FRONTEX pasirašė darbo susitarimą su Nigerija, o 2012 m. sausio 14 d. – su Žaliuoju Kyšuliu.

2.5.        Azijos šalys

2012 m. rugsėjo mėn. įvykus 15-am ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame susitarta ieškoti būdų, kaip sudaryti palankesnes sąlygas judumui ir stiprinti bendradarbiavimą kovojant su neteisėta migracija, su Kinija bendradarbiauta sprendžiant šiuos klausimus. Atsižvelgiant į Kinijos reakciją ir išreikštą susirūpinimą dėl diplomatinių pasų turėtojų pirštų antspaudų ėmimo (procedūra taikoma pradėjus naudoti ES Vizų informacinę sistemą), nuspręsta pradėti ES ir Kinijos aukšto lygio dialogą migracijos ir judumo klausimais. 2013 m. spalio 14 d. vykusiame pirmame posėdyje aptarti tokie klausimai kaip galimybė tuo pačiu metu pradėti derybas dėl readmisijos klausimų ir dėl diplomatinių pasų turėtojams taikomo bevizio režimo.

ES ir Indijos bendradarbiavimui migracijos klausimais neseniai suteiktas naujas postūmis. Po 2006 m. pradėto dialogo migracijos klausimais ir 2010 m. paskesnio posėdžio, 2012 m. liepos 2 d. Naujajame Delyje surengtas aukšto lygmens dialogo migracijos ir judumo klausimais posėdis. Indija išreiškė pageidavimą stiprinti bendradarbiavimą nustatant BMJD su ES. Tokios darbotvarkės projektas Indijai pateiktas 2013 m. balandžio mėn.

Atsižvelgiant į išreikštus pageidavimus ir pagal tarptautinius susitarimus (partnerystės ir bendradarbiavimo, pagrindų susitarimus), kuriuos ES yra sudariusi, su kitomis Azijos šalimis, visų pirma Pietryčių Azijoje (pvz., su Vietnamu ir Indonezija), šiuo metu palaikomas ad hoc dialogas ir bendradarbiavimas. Atsižvelgiant į šių susitarimų įvairovę, lemiančią ilgesnį sudarymo ir įsigaliojimo laikotarpį, migracijos klausimas su atitinkamomis šalimis paprastai aptariamas ankstyvuoju laikotarpiu. Palaikant šiuos dialogus didelė svarba teikiama prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja. Be to, kelios šio regiono šalys yra suinteresuotos bendradarbiauti su ES vizų klausimais (vizų režimo supaprastinimo, diplomatinių pasų turėtojams taikomo bevizio režimo).

Atsižvelgiant į regioninės migracijos svarbą Azijos šalių vystymuisi, regione palaikant vystomąjį bendradarbiavimą migracijos klausimui skiriama vis daugiau dėmesio. Pvz., 2013 m. kartu su Tarptautine darbo organizacija pradėtas 1,6 mln. EUR vertės projektas, kuriuo siekiama stiprinti Bangladešo, Indonezijos, Nepalo ir Filipinų gebėjimus valdyti darbo jėgos migraciją.

2.6.        Kitos prioritetinės šalys

ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimas migracijos klausimais tęsiamas 2010 m. sukurtame ES ir JAV bendradarbiavimo migracijos ir pabėgėlių klausimais forume. Forumo veiksmų plane nurodyta 10 prioritetinių sričių, tarp kurių – grąžinimas (grįžimas) ir reintegracija, biometriniai duomenys, asmenų perkėlimas, kova su prekyba žmonėmis, migracijos valdymo gebėjimų stiprinimas arba darbo jėgos migracija. 2012 m. JAV surengta mokomoji išvyka asmenų perkėlimo klausimais, įvyko keletas renginių, susijusių su kova su prekyba žmonėmis, įskaitant 2013 m. kovo mėn. surengtą ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus mokomąją išvyką JAV. 2013 m. lapkričio mėn. surengtas seminaras Sirijos pabėgėlių krizės ir krizės paskatintų migracijos srautų klausimais, kuris taip pat padėjo nustatyti sritis, kuriose būtų galima bendradarbiauti, pvz., asmenų perkėlimo klausimais. Forume taip pat derinamos pozicijos rengiantis tarptautiniams su migracija susijusiems renginiams, pvz., Aukšto lygio dialogui tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais ir Pasauliniam forumui dėl migracijos ir vystymosi[13].

2011 m. gegužės mėn. pradėtu ES ir Rusijos dialogu migracijos klausimais neformaliame ir neįpareigojančiame forume sprendžiami bendri uždaviniai[14]. Kiekvienais metais rengiamas vienas vyresniųjų pareigūnų susitikimas ir du teminiai posėdžiai bei atitinkamos mokomosios išvykos. Iki šiol surengti penki teminiai posėdžiai: tarptautinės apsaugos tema (2011 m. gruodžio mėn. Maskvoje), neteisėtos migracijos tema (2012 m. kovo mėn. Budapešte), migracijos ir vystymosi tema (2012 m. spalio mėn. Sankt Peterburge), teisėtos migracijos tema (2013 m. vasario mėn. Bratislavoje) ir neteisėtos migracijos tema (2013 m. liepos mėn. Kaliningrade). Palaikant dialogą 2014 m. bus pradėti rengti internetiniai migracijos portalai, skirti Europos šalių ir Rusijos piliečiams.

2007 m. su Rusija pradėtas dialogas vizų klausimais. ES ir Rusija sutarė dėl bendrų veiksmų siekiant, kad į trumpalaikes keliones vykstantiems Rusijos ir ES piliečiams būtų taikomas bevizis režimas, kurie turi būti įgyvendinti prieš pradedant derybas dėl ES ir Rusijos abipusio bevizio režimo susitarimo. 2013 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pirmą pažangos ataskaitą, kurioje apžvelgta šių bendrų veiksmų įgyvendinimo padėtis[15].

2.7.        Įgyta patirtis

Įvairaus pobūdžio dvišaliai dialogai yra naudinga priemonė, padedanti stiprinti bendradarbiavimą, spręsti aktualius, kartais sudėtingus abipusiai svarbius migracijos ir judumo klausimus ir stiprinti partnerių tarpusavio pasitikėjimą.

Dabartinių partnerystės judumo srityje susitarimų įgyvendinimo patirtis rodo, kad tokiais susitarimais pripažinti šalių partnerių prioritetai ir į juos atsižvelgta, jie taip pat paskatino ES ir šalis partneres pradėti derybas ir koordinuoti savo migracijos politiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tačiau būtina griežčiau užtikrinti, kad partnerystės judumo srityje susitarimai būtų įgyvendinami subalansuotai, t. y. būtina tinkamiau atsižvelgti į visus keturis VPMJ teminius prioritetus ir imtis daugiau su teisėta migracija, žmogaus teisėmis ir pabėgėlių apsauga susijusių veiksmų.

Migracijos ir judumo klausimai vis dažniau aptariami vykstant platesnio masto politiniam dialogui pagal asociacijos, partnerystės ir bendradarbiavimo arba bendradarbiavimo susitarimus ir jais įsteigtuose komitetuose. Ši teigiama tendencija gali padėti didinti migracijos klausimui tenkančią svarbą ES išorės santykių srityje ir daugiau dėmesio migracijos klausimams skirti palaikant dvišalį vystomąjį bendradarbiavimą. Daugiau dėmesio ES taip pat turėtų būti skiriama platesniems išorės santykių aspektams, susijusiems su migracija ir judumu. Ateityje galima numatyti, kad Komisija arba valstybių narių ekspertai būtų labiau įtraukti į šiuos dialogus (tai dažnai sudėtinga dėl biudžeto ir laiko apribojimų) arba užtikrinti, kad ES delegacijos turėtų daugiau praktinės patirties šioje srityje.

3.            Regioniniai dialogai

Pagal VPMJ prioritetais laikomi Prahos procesas, Budapešto procesas, Rytų partnerystės migracijos ir prieglobsčio rytinėse šalyse darbo grupė, Afrikos ir ES partnerystė migracijos, judumo ir užimtumo srityje, Rabato procesas pietinėse šalyse, ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos struktūrinis ir visapusiškas dialogas migracijos tema ir AKR ir ES dialogas migracijos klausimais. Šiame skyriuje trumpai apžvelgiama su kiekvienu iš šių dialogu susijusi padėtis.

3.1.        Prahos procesas

Prahos procesas – ES ir jos valstybių narių, ES nepriklausančių Šengeno erdvės narių ir 19 rytinių šalių partnerių (Rusijos, Rytų partnerystės šalių, Vidurio Azijos šalių, Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos) dialogo ir bendradarbiavimo programa. Darbas vyksta pagal 2009 m. Prahoje priimtą Bendrą ministrų deklaraciją ir 2011 m. lapkričio mėn. Poznane vykusioje antrojoje Prahos proceso ministrų konferencijoje priimtą 2012–2016 m. veiksmų planą.

Palaikant dialogą sudaromos tinkamos sąlygos koordinuoti ir skatinti operatyvinį bendradarbiavimą migracijos klausimais. Vykstant plačios geografinės aprėpties procesui, kuriame dalyvauja ES strategiškai svarbios skirtinguose regionuose esančios šalys, valstybės, kurių padėtis skirtinga ir kurioms kyla nevienodų, tačiau dažnai susijusių uždavinių, keičiasi gerąja patirtimi ir pavyzdžiais. 2012 ir 2013 m. vykdyta įvairi ekspertų ir vyresniųjų pareigūnų lygmens veikla: surengti praktiniai seminarai teisėtos migracijos tema (2012 m. rugsėjo mėn. Budapešte ir 2013 m. vasario mėn. Prahoje), migracijos ir vystymosi tema (2012 m. rugsėjo mėn. Budapešte), tarptautinės apsaugos tema ( 2012 m. spalio mėn. Stokholme ir 2013 m. sausio mėn. Varšuvoje), migracijos profilių tema (2013 m. sausio mėn. Florencijoje), neteisėtos migracijos tema (2012 m. lapkričio mėn. Lvove), grąžinimo (grįžimo) ir readmisijos tema (2013 m. kovo mėn. Varšuvoje), apykaitinės migracijos tema (2013 m. spalio mėn. Tbilisyje), neteisėto imigrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis tema (2013 m. rugsėjo mėn. Bratislavoje), taip pat surengta vyresniųjų pareigūnų susitikimų: 2012 m. balandžio mėn. Varšuvoje, 2013 m. vasario mėn. Prahoje ir 2013 m. lapkričio mėn. Kijeve.

Poznane priimto Prahos proceso veiksmų plano įgyvendinimą Komisija remia vykdydama tikslinį 3 mln. EUR vertės paramos projektą, kuriuo atsižvelgiama į teminius VPMJ prioritetus. Siekiama įvairių rezultatų – rengti migracijos profilius, įvairių politikos krypčių, pvz., darbo jėgos migracijos ir readmisijos, gaires ir vyriausybės pareigūnams, dirbantiems, pvz., prieglobsčio srityje, skirtas specialias mokymo programas. ES taip pat įgyvendina kitas su Prahos procesu susijusias iniciatyvas, pvz., 1 mln. EUR vertės su neteisėta migracija susijusį projektą ir 600 000 EUR iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti integracijos politiką Rusijoje.

3.2.        Rytų partnerystės migracijos ir prieglobsčio darbo grupė

Rytų partnerystė yra ES ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos bendradarbiavimo pagrindas. Bendros deklaracijos priimtos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimuose Prahoje (2009 m.), Varšuvoje (2011 m.) ir Vilniuje (2013 m.). Dialogas migracijos ir judumo klausimais palaikomas 2011 m. sukurtoje Migracijos ir prieglobsčio darbo grupėje, kurį tęsia pagal Söderköping procesą vykdytą darbą.

2011 m. gruodžio mėn. sukurta Rytų partnerystės migracijos ir prieglobsčio darbo grupė aktyviai ėmėsi veiklos ir 2012–2013 m. surengė keturis susitikimus: pabėgėlių statuso nustatymo tema (2012 m. gegužės Tbilisyje), apykaitinės migracijos tema (2012 m. spalio mėn. Kišiniove), grąžinimo (grįžimo), readmisijos ir reintegracijos tema (2013 m. kovo mėn. Tbilisyje) ir migrantų ir pabėgėlių integracijos tema (2013 m. lapkričio mėn. Prahoje), taip pat ekspertų praktinius seminarus, per kuriuos daugiausia dėmesio skirta informacijai apie kilmės šalį (2012 m. rugsėjo mėn. Bukarešte), prekybos žmonėmis aukoms (2013 m. gegužės mėn. Varšuvoje) ir asmenims be pilietybės (2013 m. gruodžio mėn.). Darbo grupės veikla, visų pirma naudojama metodika ir organizaciniai gebėjimai, vertinami palankiai. Visų pirma, ją sudaro ES institucijų, vyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir NVO atstovai. Antra, dėl neformalaus veiklos pobūdžio vyksta dalyvaujančioms valstybėms naudingas keitimasis informacija ir didinamas tarpusavio pasitikėjimas.

2013 m. spalio mėn. pirmame ES ir Rytų partnerystės šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų posėdyje dalyviai patvirtino įsipareigojimą palaikyti glaudesnį dialogą ir bendradarbiavimą, be kita ko, migracijos ir judumo srityse. Šis įsipareigojimas dar kartą patvirtintas 2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtoje deklaracijoje, kurioje pabrėžta judumo svarba ir paminėta migracijos ir prieglobsčio darbo grupė.

3.3.        Budapešto procesas ir Šilko kelio valstybių partnerystė migracijos srityje

1991 m. pradėtas Budapešto procesas buvo konsultacinis forumas, kuriame šiuo metu dalyvauja per 50 šalių vyriausybių, įskaitant Vakarų Balkanų šalis, Rytų partnerystės šalis, Vidurio Azijos šalis, Afganistaną, Iraką, Rusiją, Pakistaną ir Turkiją, ir 10 tarptautinių organizacijų, ir kurio tikslas – kurti visapusiškas ir tvarias tinkamos migracijos sistemas. Vykstant Budapešto procesui, 2013 m. balandžio 19 d. Stambule vykusioje ministrų konferencijoje užmegzta Šilko kelio valstybių partnerystė migracijos srityje.

Budapešto proceso geografinė aprėptis išplėsta; tokių pokyčių rezultatas – 2013 m. balandžio 19 d. priimta Stambulo deklaracija dėl Šilko kelio valstybių partnerystės migracijos srityje. Šia deklaracija numatomos galimybės pastebimai stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su šalimis, per kurias driekiasi Šilko kelias, valdant migracijos srautus; anksčiau toks bendradarbiavimas buvo ribotas. Deklaracijoje daugiausia dėmesio skiriama svarbiems elementams, pvz., įsipareigojimui valdant migraciją paisyti žmogaus teisių. 2013 m. spalio 28–31 d. Islamabade, Pakistane, posėdžiavusi darbo grupė Šilko kelio klausimais pažadėjo ateityje konstruktyviai bendradarbiauti. 2013 m. gruodžio 9–10 d. Stambule vykusiame vyresniųjų pareigūnų posėdyje priimtas veiksmų planas, kuriame nustatytos įgyvendintinos konkrečios operatyvinės priemonės. Komisija finansuoja 2,6 mln. EUR vertės projektą, kuriuo remiamas dialogas ir kuriam papildomą bendrą finansavimą teikia kelios valstybės narės ir Turkija.

3.4.        Afrikos ir ES partnerystė migracijos, judumo ir užimtumo srityse

Afrikos ir ES partnerystė migracijos, judumo ir užimtumo srityse užmegzta 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje vykusiame 2-ajame Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime. 2010 m. Tripolyje vykusiame Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime partnerystė išplėsta ir priimtas 2011–2013 m. veiksmų planas, kuriame nurodyta 12 konkrečių iniciatyvų migracijos, judumo, užimtumo ir aukštojo mokslo srityse.

2011–2013 m. veiksmų plano įgyvendinimas sustabdytas 2011 m. po įvykių Libijoje (kuri buvo partnerystės migracijos, judumo ir užimtumo srityse Afrikos šalių bendrapirmininkė), tačiau atnaujintas 2012 m. Nuo tada surengta keletas susitikimų, kuriuose siekta spręsti tokius klausimus kaip kova su prekyba žmonėmis (2011 m. gruodžio mėn. Johanesburge), migrantų teisės (2012 m. gegužės mėn. Nairobyje), migracija ir judumas regioninėse ekonominėse bendrijose (2012 m. liepos mėn. Adis Abeboje), galimybė gauti tarptautinę apsaugą (2012 m. spalio mėn. Barselonoje) ir palankesnės judumo sąlygos stiprinant sienų valdymą (2013 m. liepos mėn. Kotonu). Komisija finansavo 3,6 mln. EUR vertės projektą, kuriuo organizuojant ekspertų seminarus, vyresniųjų pareigūnų susitikimus ir t. t. remiamas dialogas.

Partnerystės migracijos, judumo ir užimtumo srityse žemyninis matmuo duoda papildomos naudos, ja taip pat skatinamas su migracija susijusios Afrikos Sąjungos ir skirtingų Afrikos regioninių ekonominių bendrijų veiklos koordinavimas. Tačiau dėl žemyninio matmens, atsižvelgiant į migracijos srautų Afrikos žemyne ir Europos kryptimi įvairovę, palaikant partnerystę taip pat kyla svarbių uždavinių. Teorinis sąryšis su užimtumu ir švietimu nėra iki galo praktiškai išnaudojamas. Šiuo metu vyksta svarstymai dėl Afrikos ir ES strateginės partnerystės ateities. Rengiantis 2014 m. balandžio 2–3 d. vyksiančiam Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimui aptariama atnaujinta partnerystės struktūra ir nors rezultatai kol kas nežinomi, panašu, kad bendrai susitarta siekti didesnio lankstumo, kad būtų sprendžiami abiems žemynams kylantys uždaviniai, įskaitant migracijos ir judumo klausimus. Rengiantis 2014 m. vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui 2013 m. lapkričio mėn. Briuselyje surengtas vyresniųjų pareigūnų susitikimas migracijos ir judumo klausimais, kuriame parengtas 2014–2017 m. veiksmų plano projektas ir sukurta pagrindinė grupė, kurią sudaro dviejų Komisijų ir kiekvieno žemyno šešių valstybių atstovai.

3.5.        Rabato procesas

Rabato procesas pradėtas 2006 m. liepos mėn. Rabate vykusioje pirmojoje Europos ir Afrikos šalių ministrų konferencijoje migracijos ir vystymosi tema. Proceso tikslas – stiprinti kilmės, tranzito ir paskirties šalių, per kurias driekiasi Vakarų Afrikos migracijos maršrutas, dialogą ir bendradarbiavimą. Antras ministrų susitikimas vyko 2008 m. Paryžiuje. 2011 m. lapkričio mėn. Dakare surengtas trečias susitikimas, kuriame priimta 2012–2014 m. Dakaro strategija.

2011 m. lapkričio 23 d. vykusioje trečioje Europos ir Afrikos šalių ministrų konferencijoje migracijos ir vystymosi tema konsoliduoti ankstesnės bendradarbiavimo programos įgyvendinimo rezultatai ir priimta nauja strategija – 2012–2014 m. Dakaro strategija. Rabato procesas padėjo užmegzti tvirtą ir naudingą ES ir Šiaurės bei Vakarų Afrikos šalių dialogą, o įgyvendinant dvišales, daugiašales, vietos ir regiono lygmens iniciatyvas paskatintas glaudesnis bendradarbiavimas. 2012 ir 2013 m. surengti ekspertų susitikimai, per kuriuos daugiausia dėmesio skirta sienų valdymui (2013 m. birželio mėn. Briuselyje), faktais grindžiamos migracijos politikos formavimo stiprinimui (2013 m. rugsėjo mėn. Dakare) ir sienų valdymui (2013 m. Madride), taip pat surengti trys iniciatyvinio komiteto posėdžiai. Komisija Rabato procesą remia įgyvendindama 2 mln. EUR vertės projektą.

3.6.        ES ir CELAC struktūrinis ir visapusiškas dialogas migracijos klausimais

ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių (CELAC) bendrijos struktūrinis ir visapusiškas dialogas migracijos klausimais užmegztas 2009 m. birželio mėn. atsižvelgiant į 2008 m. Limoje vykusio ES ir LAKR šalių aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus. Įsipareigojimas toliau plėtoti dialogą atnaujintas 2010 m. Madride vykusiame ES ir LAKR šalių aukščiausiojo lygio susitikime. Madrido veiksmų plane migracija nurodyta kaip viena iš šešių pagrindinių sričių, kuriose palaikomas dviejų regionų bendradarbiavimas. Kad šios sritys laikomos prioritetinėmis dar kartą patvirtinta 2013 m. Santjage vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, po kurio priimtas 2013–2015 m. ES ir CELAC veiksmų planas.

2012 ir 2013 m. surengti trys ES ir CELAC aukšto lygio susitikimai migracijos tema, kuriuose aptarti šie klausimai: ekonomikos augimas ir migracija, kova su prekyba žmonėmis, migrantų apsauga ir integracija, kova su visų formų diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija, savanoriškas grįžimas ir reintegracija. Be to, 2013 m. lapkričio mėn. surengtas ekspertų seminaras naujų migracijos tendencijų tema.

2012 m. lapkričio mėn. septintajame ES ir CELAC aukšto lygio susitikime migracijos tema patvirtintas Komisijos pozicijos dokumentas dėl dialogo ateities, kuriame raginama laikytis operatyvesnio ir labiau į rezultatus orientuoto požiūrio. Šio tikslo visų pirma turėtų būti siekiama teikiant didesnę techninę pagalbą ekspertų lygmeniu; taip pat reikėtų siekti, kad Briuselyje veikiančios darbo grupės susitikimai būtų naudingesni operatyviniu požiūriu; galiausiai įtraukus daugiau valstybių narių ir tobulinant dviejų regionų tarpusavio procedūras reikėtų nustatyti aiškesnį vadovaujamą vaidmenį aukšto lygio susitikimuose.

Palaikant dialogą operatyvinė veikla vykdoma įgyvendinant Komisijos finansuojamą 3 mln. EUR vertės paramos projektą. Pagal šį projektą rengiant Peru, Ekvadoro, Jamaikos ir Nikaragvos migracijos profilius gauta daugiau žinių apie migracijos padėtį regione.

3.7.        AKR ir ES dialogas migracijos klausimais

Jungtinei AKR ir ES ministrų tarybai priėmus bendrą deklaraciją, 2010 m. birželio mėn. pradėtas AKR ir ES dialogas migracijos klausimais. Jis grįstas Kotonu susitarimo 13 straipsniu. 2011 m. gegužės mėn. nuspręsta toliau plėsti dialogą daugiausia dėmesio skiriant emigrantų perlaidų, vizų[16] ir readmisijos klausimams, siekiant visų pirma stiprinti AKR ir ES bendradarbiavimo šiais klausimais operatyvinius aspektus.

2012 m. Briuselyje surengta ekspertų susitikimų emigrantų perlaidų klausimais (2012 m. vasario mėn.), vizų klausimais (2012 m. vasario mėn.) ir readmisijos klausimais (2012 m. balandžio mėn.), taip pat surengta vyresniųjų pareigūnų susitikimų. 2012 m. birželio mėn. Vanuatu posėdžiavusi Jungtinė AKR ir ES taryba ministrų lygmeniu patvirtino rekomendacijas dėl emigrantų perlaidų, vizų ir readmisijos. 2014 m. numatyta konkrečių tolesnių veiksmų, susijusių su vizomis, emigrantų perlaidomis ir readmisija, visų pirma įgyvendinant 10 mln. EUR vertės ES finansuojamą paramos projektą. Palaikant dialogą bus įtrauktos tokios naujos sritys kaip kova su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis.

Nors padaryta pažanga, AKR ir ES dialogas migracijos klausimais yra sudėtingas dėl to, kad nedideli Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regionai laikosi skirtingos pozicijos ES migracijos politikos atžvilgiu, todėl jų įsipareigojimas palaikyti šį dialogą yra labai nevienodas.

3.8.        Įgyta patirtis

Septyniais regioniniais dialogais sukurtas forumas, kuriame su trečiųjų šalių grupėmis vyksta tikslinės diskusijos politikos klausimais; visi šie dialogai padėjo gerinti politinius santykius su šiomis šalimis. Tačiau veiklos rezultatai yra gana nevienodi. Kad procesas duotų tinkamų rezultatų, būtinas ES ir šalių partnerių politinis įsipareigojimas skatinti įgyvendinti darbotvarkės klausimus, taip pat gebėjimas įrodyti, kad pasiekta konkrečių rezultatų, kurie padėtų didinti suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą. Vienas iš būdų, kaip užtikrinti dinamišką procesą, yra valstybių narių prisiimama bendra atsakomybė už proceso skatinimą, pvz., Prahos proceso arba Rabato proceso atveju. Kitas būdas pasiekti rezultatų – Komisijai prisiimti aiškiai nustatytą vadovaujamą vaidmenį procese, pvz., tokį, kokį ji atlieka Rytų partnerystės migracijos ir prieglobsčio darbo grupėje.

Taip pat būtina dėti tolesnes pastangas, kad būtų pasiekta konkrečių veiklos rezultatų, pvz., tinkamiau planuoti ir vykdyti veiklą prioritetinėse srityse ir reguliariai stebėti vykdomus veiksmus.

Kai kuriuose regioniniuose dialoguose valstybės narės dalyvauja vangiai. Dažnai valstybių narių atstovų skaičius susitikimuose yra nepakankamas ir jiems trūksta aktyvumo. Jei dialogas vyksta vangiai, reikėtų stengtis jam suteikti naują postūmį rengiant mažiau, tačiau tikslingesnių susitikimų ir dalyviams suteikiant daugiau galimybių dalyvauti horizontaliose diskusijose. Tačiau pastangos turi duoti papildomos naudos. Jei dedant pastangas rezultatų pasiekti nepavyksta, tuomet konsultuojantis su susijusiais partneriais ir atsižvelgiant į dialogui migracijos klausimais tenkantį vaidmenį platesniame politikos dialoge su atitinkamu regionu, reikėtų svarstyti galimybę tam tikrus dialogus nutraukti. Dialogų procesai turėtų būti valdomi pakankamai lanksčiai, kad būtų atsižvelgiama į kintančius prioritetus ir užtikrinama, kad rengiami susitikimai iš tiesų atitiktų ES ir šalies partnerės prioritetus. Svarstant galimybę pradėti naujus dialogus daugiau dėmesio turėtų būti skiriama laikinoms iniciatyvoms, o ne naujiems ilgalaikiams procesams.

4.         Pasauliniai procesai

Pagal Lisabonos sutartį, kuri suteikia išskirtinę galimybę ES padėti visiškai naują veiklos pagrindą ir visapusiškai išnaudoti savo galimybes pasauliniu mastu, ES 2012 ir 2013 m. aktyviai dalyvavo diskusijose dėl tarptautinės migracijos bei vystymosi ir pasaulinio migracijos valdymo. Įvairiose regioninėse daugiašalėse ir pasauliniuose bendradarbiavimo forumuose ES skatino taikyti partneryste grįstus VPMJ metodus. Be to, ji rėmė, patvirtino ir padėjo palaikyti tarptautinę diskusiją dėl migracijos ir vystymosi bei migracijos ir klimato kaitos sąsajų. Šios diskusijos tikslas – užtikrinti kuo didesnį teigiamą migracijos ir judumo poveikį vystymuisi ir skurdo mažinimui ir susieti migraciją bei prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Visų pirma 2012 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos sprendime[17] dėl būdų, kaip spręsti nuostolių ir žalos, susijusios su klimato kaitos poveikiu besivystančiose šalyse problemą, pripažįstamos pastangos didinti supratimą apie nuostolius ir žalą ir susijusią kompetenciją, taip pat suvokimą apie klimato kaitos poveikį migracijos, persikėlimo ir žmonių judumo modeliams.

ES taip pat aktyviau bendradarbiauja su UNHCR ir dalyvauja tarptautinėse diskusijose ar iniciatyvose dėl tarptautinės apsaugos, taip pat 2012 m. pradėjusi strateginę partnerystę intensyviau bendradarbiauja su TMO.

ES finansavo nemažai projektų, kuriais remiamos pasaulinio lygmens iniciatyvos. Pavyzdžiui, kartu su TMO pradėta 4,2 mln. EUR vertės Visuotinių veiksmų, susijusių su migrantais namų darbininkais ir jų šeimomis, programa, kurios vienas iš tikslų – padėti įgyvendinti TMO konvenciją dėl namų darbininkų.

4.1.      Aukšto lygio dialogas tarptautinės migracijos ir judumo klausimais

ES atliko pagrindinį ir įtakingą vaidmenį rengiantis antram aukšto lygio dialogui tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais, kuris vyko 2013 m. spalio 3–4 d. per JT generalinę asamblėją Niujorke. Per susitikimo plenarinę sesiją Komisijos narė C. Malmström ES ir jos valstybių narių vardu pasakė kalbą. Palaikant JT aukšto lygio dialogą sėkmingai atnaujintas ir sustiprintas politinis įsipareigojimas spręsti tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimus. Išvadų deklaracijoje nurodyta, kad tarptautinė bendruomenė gali pasiekti politinį susitarimą dėl migracijos ir vystymosi klausimų, be kita ko, aiškiai pabrėžta, kad būtina atsižvelgti į migraciją rengiant laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę. Taip pat šia deklaracija patvirtinama tinkama per pastaruosius metus padaryta pažanga srityje, kurioje anksčiau dialogu iš esmės nepavyko pasiekti rezultatų.

4.2.      Pasaulinis forumas dėl migracijos ir vystymosi

ES taip pat aktyviai veikia Pasauliniame forume dėl migracijos ir vystymosi. Ji dalyvavo parengiamosiose vyriausybių atstovų grupėse ir atliko svarbų vaidmenį 2012 m. lapkričio mėnesį Port Luise vykusiame Pasaulinio forumo dėl migracijos ir vystymosi aukščiausiojo lygio susitikime. ES taip pat aktyviai padeda rengtis 2014 m. gegužės mėn. Stokholme vyksiančiam Pasaulinio forumo dėl migracijos ir vystymosi aukščiausiojo lygio susitikimui.

4.3.      Įgyta patirtis

VPMJ suteikia galimybę ES kalbėti vienu balsu. Palaikant aukšto lygio dialogą įgyta patirtis rodo, kad plėtodama išorės santykius ES yra tvirtesnė, matomesnė ir veiksmingesnė, kai visi ES veikėjai ir valstybės narės dirba kartu, remdamiesi bendra analize ir bendra vizija.

Bus svarbu remtis aukšto lygio dialogo suteiktu impulsu Pasaulinio forumo dėl migracijos ir vystymosi aukščiausiojo lygio susitikime 2014 m. gegužės mėn. Stokholme ir po jo siekiant konkrečių veiklos rezultatų, pavyzdžiui, susijusių su geresnėmis tarptautinio darbo jėgos judumo sąlygomis, taip pat tinkamiau nuspręsti, kaip laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkėje galima geriau apibrėžti migraciją kaip vystymąsi skatinantį veiksnį.

5.         Būsimi veiksmai siekiant toliau stiprinti VPMJ

Nepaisant daugybės procesų ir veiksmų, įgyvendintų taikant VPMJ, ir didelės pažangos, pasiektos įtraukiant VPMJ tikslus į ES dialogą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, reikėtų toliau apsvarstyti galimybes, kaip didinti VPMJ efektyvumą ir gerinti rezultatus. Šiame skirsnyje apžvelgiami tolesnio VPMJ stiprinimo būdai, susiję su politikos lygmeniu ir įgyvendinimo sąlygomis.

5.1.      Politikos sritys

5.1.1.   Migracija, judumas ir ekonomikos augimas

Iki šiol nepakankamai išnaudojamos galimybės taikant išorės migracijos politiką paremti valstybių narių pastangas užtikrinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, pavyzdžiui, pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir juos išlaikant.

Reikėtų apsvarstyti, kaip geriau panaudoti įvairias pagal VPMJ sukurtas priemones, kad būtų visapusiškai išnaudotos migracijos atveriamos galimybės spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo Europoje problemą. Reikėtų toliau stengtis geriau organizuoti darbo jėgos migraciją į ES ir koordinuoti valstybių narių veiksmus, t. y. pamažu užtikrinti tinkamesnę šalių kompetencijų pusiausvyrą, visų pirma priimant sprendimus dėl trečiosios šalies piliečio įdarbinimo valstybės narės teritorijoje, ir būtinybės kurti kuo labiau integruotą ES darbo rinką, atitinkančią vis labiau integruotą bendrąją rinką[18]. Taip pat reikėtų apsvarstyti, kaip kuo geriau panaudoti VPMJ priemones ir pagerinti su prekyba susijusį judumą, visų pirma kiek tai susiję su prekyba paslaugomis, kai fiziniai asmenys yra prekybos partnerių teritorijoje (vadinamasis Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis 4 būdas), pripažįstant, kad 4 būdas nėra susijęs su nuolatinio pobūdžio migracija arba nėra bandymas patekti į priimančiosios šalies darbo rinką.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes būtų galima pabrėžti partnerystės judumo srityje vaidmenį, kuriuo siekiama skatinti asmenų judumą, pavyzdžiui, palengvinant paslaugų teikėjų judumą, studentų ar specialistų mainus, didinant migracijos valdymo gebėjimus trečiosiose šalyse, sukuriant apykaitinės migracijos programas, stiprinant socialinę teisėtų migrantų apsaugą ir, kai tinkama, sprendžiant socialinių teisių perkėlimo klausimą ir kt.

Trumpalaikių vizų išdavimo režimo supaprastinimas gali turėti įvairų teigiamą poveikį trečiųjų šalių vystymui, pavyzdžiui, pagerinti verslo galimybes ir prekybos ryšius su ES bei sustiprinti žmonių tarpusavio ryšius.

Be to, reikėtų visapusiškai išnaudoti Vizų kodekso teikiamas galimybes. Valstybės narės iki šiol nenoriai išduoda daugkartines ilgalaikes vizas dažnai keliaujantiems asmenims. 2014 m. Komisija, siekdama patobulinti Vizų kodeksą, pasiūlys jo pakeitimus, kuriais, be kita ko bus siekiama užtikrinti, kad ES vizų politika būtų skatinamas ekonomikos augimas ir kultūriniai mainai, toliau lengvinant teisėtų keliautojų atvykimą į ES ir kartu užtikrinant aukštą ES saugumo lygį.

Kalbant apie operatyvinius veiksmus Komisija toliau finansavo kelis veiksmus, kuriais siekiama padidinti šalių partnerių gebėjimus valdyti darbo jėgos migraciją, įskaitant į Europą. Pavyzdžiui, vienas iš 5 mln. EUR paramos projekto, kuriuo siekiama įgyvendinti partnerystės su Maroku judumo srityje susitarimą, uždavinių yra sustiprinti atitinkamų Maroko institucijų gebėjimus stiprinant bendradarbiavimą su ES partneriais geriau valdyti darbo jėgos migraciją.

5.1.2.   Tarptautinė apsauga

Įtraukus tarptautinę apsaugą ir prieglobsčio išorės aspektą kaip konkretų teminį persvarstyto VPMJ prioritetą, šie klausimai spręsti sistemingiau ir strategiškiau palaikant VPMJ dialogus ir dalyvaujant forumuose. Pavyzdžiui, pagal su Maroku užmegztą partnerystę judumo srityje Maroko valdžios institucijoms padedama stiprinti nacionalinę prieglobsčio sistemą.

Nors pažanga padaryta, tačiau reikia daugiau nuveikti siekiant užtikrinti, kad į visus dialogus politikos klausimais ir bendradarbiavimo forumus būtų įtrauktas šis aspektas ir kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių srautų valdymo srityje. Reikėtų labiau atsižvelgti į tai, kaip Europos prieglobsčio paramos biuras, padedamas valstybių narių prieglobsčio ekspertų, galėtų padėti gerinti trečiųjų šalių gebėjimus, be kita ko, pagal partnerystės judumo srityje susitarimą, pavyzdžiui, kai tinkama, taikydamas porinio bendradarbiavimo metodiką.

Tarptautinės apsaugos ir prieglobsčio srityje pagal Komisijos vystomojo bendradarbiavimo priemones 2012–2013 m. 20 šalyse partnerėse pradėta daugiau nei 15 naujų projektų, kurių bendra vertė daugiau nei 25 mln. EUR.

Be to, Komisija svarstė galimybes įgyvendinant regioninės apsaugos programas (RAP) daugiau dėmesio skirti vystymuisi ir kartu toliau siekti tikslo didinti gebėjimus suteikti apsaugą ir stiprinti prieglobsčio sistemas šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose. Šio tikslo siekiama 16 mln. EUR vertės Artimųjų Rytų šalims (Jordanijai, Irakui ir Libanui) skirta regioninės plėtros ir apsaugos programa, kuri turėtų būti pradėta artimiausiu metu, kaip ilgalaikis būdas pabėgėlių krizėms regione įveikti. Šia programa ne tik bus suteiktos galimybės stiprinti su pabėgėlių apsauga susijusius vietos ir nacionalinių institucijų gebėjimus, bet ir teikiama parama socialiniam ir ekonominiam pabėgėlių ir priimančiųjų visuomenių vystymuisi.

RAP priemonę galima labiau patobulinti, pavyzdžiui, išaiškinti galimybę ją naudoti kaip strateginę priemonę užsitęsusios padėties atvejais ir plečiant apsaugos erdvę ES svarbiuose regionuose. Ja turėtų būti užtikrinama tinkamo lygio pabėgėlių apsauga, pragyvenimas ir galiausiai priimamas ilgalaikis sprendimas dėl jų padėties. Tai galėtų būti daroma išnagrinėjant, kaip autonomiškumo trūkumas ir didesnis pažeidžiamumas yra susiję su apsaugos problemomis priimančiojoje šalyje. Be to, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikate dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos[19], kad įgyvendinant RAP būtų pasiekta rezultatų ir ES, ir valstybių narių lygmeniu, reikės ilgesnės trukmės įsipareigojimo ir finansavimo.

Be to, RAP rezultatai taip pat priklauso nuo įsipareigojimų, kuriuos pirmosios prieglobsčio šalys prisiima pabėgėlių atžvilgiu ir kurie susiję ne tik su pirmą kartą prieglobsčio prašytojui suteikiama apsauga. Tai gali būti įsipareigojimai, susiję su veiksmingos apsaugos išlaikymu, pabėgėlių ir priimančiosios visuomenės pragyvenimo gerinimu, autonomiškumo strategijų įgyvendinimu, vietos integracija arba po vėlesnio judėjimo grįžtančių asmenų priėmimu.

Taip pat galima strategiškiau pasinaudoti asmenų perkėlimu ir su perkėlimu susijusią veiklą tinkamiau įtraukti į ES išorės santykius. Tokios veiklos politinis ir praktinis koordinavimas ES lygmeniu ir tarp valstybių narių galėtų neabejotinai padidinti strateginį asmenų perkėlimo poveikį, ypač kadangi ES galės skirti finansavimą daugiau asmenų perkėlimo ir humanitarinio prieglobsčio vietų ir sudaryti galimybes greičiau gauti finansavimą, kad būtų galima greitai reaguoti į krizes. 2012 m. į ES perkelta iš viso 4 930 pabėgėlių[20]. Siekiant veiksmingiau išnaudoti asmenų perkėlimo galimybes, galima apsvarstyti, kaip palaikant partnerystės ryšius su pirmojo prieglobsčio šalimis būtų galima užmegzti platesnius ryšius.

5.1.3.   Migrantų žmogaus teisės

Migrantų žmogaus teisių apsauga yra visuotinis prioritetas ES bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. Tai išreikšta įvairiuose pagal VPMJ vykdomuose projektuose, kuriais siekiama apsaugoti migrantus, įskaitant vaikus ir pažeidžiamas grupes, kaip antai prieglobsčio prašytojus, nuo išnaudojimo ir žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, prekybos žmonėmis, ir juos įgalinti taikant veiksmingą integravimo politiką ir suteikiant galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros. Migrantų žmogaus teisių apsauga yra visuotinis įvairių ES finansuojamų iniciatyvų migracijos srityje prioritetas. Šioje srityje vykdoma įvairių tikslinių veiksmų. Pavyzdžiui, Komisija su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus federacija pradeda 9,5 mln. EUR vertės visuotiniai koordinuojamą pilietinės visuomenės programą, skirtą pažeidžiamų migrantų ir prekybos žmonėmis aukų teisėms. Be to, kalbant apie migrantų, įskaitant neteisėtus migrantus, galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, 2012 m. Komisija pagal tiesioginį dotacijos susitarimą su TMO, pradėjo projektą, kuriuo skatinama teikti sveikatos priežiūros paslaugas migrantams, romams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms[21].

Migrantų, įskaitant pažeidžiamiausius asmenis, kaip antai moteris ir vaikus, apsauga nuo išnaudojimo ir atskirties yra viena iš penkių veiklos sričių, nurodytų 2011–2013 m. daugiamečiame strateginiame dokumente, skirtame teminei programai.

Tačiau reikia daugiau nuveikti siekiant sistemingai spręsti žmogaus teisių klausimus palaikant politinius dialogus ir dialogus politikos klausimais su trečiosiomis šalimis. ES išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms skirtoje 2013 m. balandžio 24 d. ataskaitoje JT specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais pripažino, kad migrantų žmogaus teisių apsauga yra įtvirtinta kaip visuotinis VPMJ prioritetas. Specialusis pranešėjas sudarė rekomendacijų sąrašą, į kurį bus svarbu atsižvelgti ateityje įgyvendinant VPMJ. Reikėtų nuolatos kreipti dėmesį į migrantų, ypač vaikų ir kitų pažeidžiamų grupių, žmogaus teises, ir skatinti šalis partneres priimti ir įgyvendinti reformas, kuriomis migrantams užtikrinami žmogaus teisių standartai.

Ataskaitiniu šios ataskaitos laikotarpiu taip pat būta svarbių ES politikos pokyčių žmogaus teisių srityje. 2012 m. birželio 25 d. priimta ES strateginė programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje[22]. Tai pirmasis principų ir uždavinių, kuriais turėtų būti remiamasi skatinant laikytis žmogaus teisių visame pasaulyje, rinkinys. Be to, 2012 m. birželio mėn. Komisija priėmė komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“, kuriuo siekiama sustiprinti veiklos koordinavimą, nuoseklumą ir bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir su ja kovoti ir apsaugoti prekybos žmonėmis aukas, be kita ko, kalbant apie ES išorės aspektą[23].

5.1.4.   Migracija ir vystymasis

2013 m. gegužės 21 d. Komisija priėmė komunikatą „Migracijos vystomojo poveikio didinimas“[24], kuriame pateikta pasiūlymų, kaip ES gali taikyti platesnio užmojo požiūrį į migraciją ir vystymąsi, visų pirma pagal VPMJ ir ES vystymosi politiką, būtent Pokyčių darbotvarkę. Jame siūlomas platesnis požiūris į migracijos ir vystymosi sąsają ES lygmeniu daugiau dėmesio skiriant pietų šalių tarpusavio srautams, veiksmingam migracijos integravimui į nacionalinius vystymosi ir skurdo mažinimo planus ir pabėgėlių bei kitų perkeltųjų asmenų įtraukimui į ilgalaikį vystymosi planavimą. Pagrindinės komunikato gairės patvirtintos 2013 m. rugsėjo mėn. priimtose Tarybos išvadose, kuriose visi vystymosi srities veikėjai raginami įtraukti migracijos ir judumo klausimus į savo politiką ir priemones.

Komunikate taip pat nagrinėjamas ir sprendžiamas klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir migracijos ryšių klausimas, įskaitant prisitaikymo prie klimato kaitos ir stichinių nelaimių rizikos mažinimo svarbą poreikio perkelti migrantus mažinimui[25].

2013 m. spalio mėn. Komisija priėmė politikos suderinamumo vystymosi labui 2013 m. ataskaitą[26], kurioje yra migracijai skirtas skyrius. Ataskaitoje pabrėžiama persvarstyto VPMJ papildoma nauda – jis yra priemonė, kuria užtikrinamas vidaus politikos sričių ir šalių partnerių vystymosi prioritetų strateginis nuoseklumas, visų pirma palaikant partnerystę judumo srityje ir regioninius dialogus. Joje raginama imtis papildomų veiksmų užtikrinti, kad ES ir valstybių narių darbo jėgos migracijos ir judumo politika būtų kuo labiau atsižvelgiama į vystymosi srities klausimus. Taip pat galima numatyti papildomas priemones siekiant pagerinti išeivių vaidmenį skatinant investicijas ir ekonomikos augimą.

5.1.5.   Grąžinimas ir readmisija

Grąžinimo ir readmisijos klausimai yra VPMJ dalis. Neteisėtų migrantų veiksmingas grąžinimas (savanoriškas ar priverstinis) yra pagrindinis kovos su neteisėta migracija elementas ir išankstinė tinkamai valdomos migracijos sąlyga.

ES siekia sustiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, kad sustiprintų gebėjimus grąžinimo ir readmisijos srityje. Jau paremta nemažai projektų, kurių tikslas – sustiprinti tokių šalių kaip Gruzijos, Moldovos, Ukrainos, Šri Lankos ir Pakistano readmisijos susitarimų įgyvendinimo gebėjimus. Tačiau daugelyje šalių partnerių tebereikia stiprinti gebėjimus, pavyzdžiui, dėmesį sutelkiant į šalių partnerių atsakingų institucijų gebėjimus laiku išnagrinėti readmisijos prašymus, nustatyti asmenis, kuriuos prašoma grąžinti, ir suteikti grąžinamiems asmenims pagalbą ir padėti reintegruotis. Be to, būtų galima teikti techninę paramą trečiosioms šalims ir joms padėti sudaryti readmisijos susitarimus su kitomis trečiosiomis šalimis. Prieglobsčio ir migracijos fondas padės teikti didesnę paramą šiose srityse.

Ribotos ES paskatos užtikrinti, kad būtų sudaryti ir įgyvendinti ES readmisijos susitarimai, ir poreikis, kad trečiosios šalys labiau bendradarbiautų grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityse, buvo pagrindinis klausimas pradėjus formuoti ES grąžinimo ir readmisijos politiką[27]. Taigi laikantis požiūrio „parama pagal pažangą“ , kartu su visais pasiūlymais pradėti derybas dėl readmisijos susitarimo turėtų būti teikiamos atitinkamos paskatos. Kalbant bendriau, grąžinimo ir readmisijos klausimai turėtų visada būti subalansuoto ir konsoliduoto ES pasiūlymo trečiajai šaliai dalis ir prireikus turėtų būti susieti ne tik su nuostatomis dėl didesnio judumo, bet ir su kitomis politikos sritimis, kaip antai prekyba (įskaitant 4 būdą), įmonės ir pramonė.

Derybose ir įgyvendinant ES readmisijos susitarimus ES turėtų toliau pabrėžti, kad svarbu laikytis pagrindinių teisių, svarstydama naujus derybinius nurodymus sutelkti dėmesį į kilmės šalis, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju nuodugniai peržiūrėti papildomą naudą ir poreikį derėtis dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos remiantis neteisėtų migrantų tranzito geografiniu vertinimu ir rizika, taip pat suteikti tinkamų paskatų.

5.1.6 Migracija kaip pasaulinis reiškinys

Migracija yra pasaulinis ir sudėtingas reiškinys. Tinkamai valdoma migracija turi būti teigiamai vertinamas reiškinys, galintis padėti užtikrinti gerovę ir ekonomikos augimą. Reikėtų atkreipti dėmesį į poreikį išnaudoti dideles asmenų judumo teikiamas galimybes. Taip pat siekiant veiksmingai išspręsti migracijos reiškinio keliamus uždavinius, vykdant politiką reikėtų atsižvelgti į įvairias pagrindines neteisėtos ir priverstinės migracijos priežastis, be kita ko, politikos pokyčius ir nestabilumą, didėjančius gerovės skirtumus ir klimato kaitą.

Be galo svarbu į ES migracijos politiką įtraukti užsienio politikos aspektus ir užtikrinti vidaus ir išorės aspektų ryšius. Siekiant sudaryti geresnes tvirtesnio dialogo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sąlygas, vidaus reikalų klausimus reikia įtraukti į bendrą ES užsienio politiką. Atsižvelgiant į tai reikėtų sustiprinti įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Reikėtų pasinaudoti tuo, kad EIVT aprėpia visus ES išorės santykius, taip pat galimu ES delegacijų indėliu (žr. 5.2.1 skirsnį).

5.2.      Įgyvendinimo sąlygos

5.2.1.   ES delegacijų vaidmuo

Už VPMJ įgyvendinimą bendrai atsakingos Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir valstybės narės pagal jų atitinkamą Sutartyse nustatytą kompetenciją.

ES delegacijos yra pagrindiniai ES ryšių centrai trečiosiose šalyse, todėl jos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatindamos, palaikydamos ir koordinuodamos ES dialogą vietos lygmeniu, bendradarbiaudamos su valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis. Jų vaidmuo taip pat labai svarbus atstovaujant ES užsienio politikos klausimais trečiosiose šalyse ir daugiašalėse organizacijose. Be to, jos valdo išorės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo programas ir projektus.

Apskritai ES delegacijos turėtų būti labiau įtrauktos į pokyčių, susijusių su prieglobsčiu ir migracija šalyje, kurioje jos akredituotos, analizės ir ataskaitų teikimo procesą, kad palengvintų VPMJ tolesnį įgyvendinimą ir plėtrą.

Jų vaidmuo labai svarbus siekiant sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą vietos lygmeniu ir užtikrinti, kad veiksmai derėtų su bendra ES užsienio politika ir išorės bendradarbiavimo prioritetais.

5.2.2.   Valstybių narių įsipareigojimas ir visapusiškas dalyvavimas

ES institucijos ir valstybės narės skatina ir įgyvendina į VPMJ taikymo sritį patenkančias priemones. Tačiau siekiant išnaudoti visas VPMJ teikiamas galimybes, visų pirma užtikrinti su VPMJ susijusių veiksmų matomumą, tvarumą ir veiksmingumą, būtinas aktyvus valstybių narių dalyvavimas.

Vienas iš VPMJ privalumų – neprivalomas ir lankstus pobūdis, todėl tam tikros valstybės narės gali (įvairiu mastu) bendradarbiauti vykdydamos veiksmus šalyse ar regionuose, kur jos turi atitinkamos praktinės patirties. Tačiau lankstumas taip pat yra šio požiūrio silpnoji vieta, nes kai kuriais atvejais sudėtinga užtikrinti subalansuotą ir visapusišką ES pasiūlymą trečiosioms šalims, pvz., dėl partnerystės judumo srityje. Be to, valstybių narių dalyvavimo pagal įvairias bendradarbiavimo priemones mastas labai skiriasi. Pavyzdžiui, penkios valstybės narės iki šiol neprisideda prie jokios sudarytos partnerystės judumo srityje. Didžioji dauguma prie partnerystės judumo srityje prisidedančių valstybių narių kol kas neskyrė jokio finansinio įnašo jai įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai būtina apsvarstyti ir aptarti, kaip užtikrinti, kad ES ir jos valstybės narės galėtų toliau plėtoti autentiškus ir subalansuotus partnerystės ryšius su trečiosiomis šalimis. Reikės pasinaudoti įvairiomis ES institucijų ir valstybių narių stipriosiomis pusėmis, gebėjimais, finansavimo šaltiniais, kompetencija ir ryšiais. Valstybės narės raginamos intensyviau prisidėti prie partnerystės judumo srityje, tiek finansiškai, tiek kitomis iniciatyvomis, kaip antai reglamentavimo arba teisėkūros priemonėmis.

5.2.3.   VPMJ finansavimas

VPMJ finansavimas pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą daugiausia skirtas pagal ES išorės bendradarbiavimo priemones. Teminė migracijos ir prieglobsčio programa labai padėjo įgyvendinti judumo partnerystės susitarimus, regioninius dialogus ir RAP. Padėjo ir kitos ES vystomojo bendradarbiavimo priemonės ir ES stabilumo priemonės teminės programos. Migracija vis labiau laikoma prioritetine sritimi pagal ES geografinio bendradarbiavimo priemones. Pavyzdžiui, vien tik 2012 m. pagal dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo priemones įsipareigota skirti daugiau nei 90 mln. EUR su migracija susijusiai pagalbai daugiau nei 25 šalyse.

Pagal naująją daugiametę finansinę programą Komisija toliau skirs finansinių išteklių VPMJ įgyvendinti, įskaitant pagal naujų vidaus reikalų fondų išorės komponentą.

Naujomis ES vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis bus toliau teikiama parama pagal geografines priemones (Pasirengimo narystei pagalbos priemonę; Europos kaimynystės priemonę; vystomojo bendradarbiavimo priemonę; Europos plėtros fondą) ir temines priemones (visų pirma vystomojo bendradarbiavimo priemonės visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių programos migracijos ir prieglobsčio komponentą). Finansavimas pagal šias priemones programuojamas laikantis ES įsipareigojimų dėl pagalbos veiksmingumo ir tinkamai atsižvelgiant į į šalių partnerių poreikius ir prioritetus. Be to, pagal būsimą partnerystės priemonę taip pat bus galima finansuoti bendradarbiavimą migracijos srityje su dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir pagrindiniais strateginiais partneriais, kaip antai Indija ir Kinija.

Be išorės pagalbos priemonių, finansavimas taip pat bus skiriamas pagal naujų vidaus reikalų fondų (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą ir Vidaus saugumo fondą) išorės komponentą. Tačiau šių fondų lėšos pirmiausia bus skiriamos iniciatyvoms, kurios nėra orientuotos į vystymąsi, o daugiausia skirtos ES vidaus politikos, įskaitant tokias sritis kaip neteisėtų migrantų grąžinimas ir readmisija, išorės aspektams įgyvendinti.

Valstybės narės raginamos padidinti savo finansinius įnašus VPMJ įgyvendinti.

5.3.      Geografiniai prioritetai

Nuo 2012 m. VPMJ ir susijusi metodika taikoma visuotinai visoms susijusioms trečiosioms šalims. Taip galima pakankamai lanksčiai prireikus nustatyti tinkamus prioritetus ir ES bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis atitinkamai priderinti prie vykdomos užsienio politikos ir prieglobsčio bei migracijos prioritetų.

Iš esmės geografinė pusiausvyra tebėra tinkamas kriterijus, tačiau jį reikėtų vertinti lanksčiai atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus ES strateginius interesus. Kiti toliau taikomi svarbūs kriterijai: 1) strateginis trečiosios šalies interesas, susijęs su kuria nors VPMJ temine sritimi, ypač migracijos spaudimo mastu ir readmisijos bei judumo klausimais, 2) politiniai santykiai su trečiąja šalimi apskritai, įskaitant žmogaus teisių laikymąsi ir bendruosius aspektus (prekybą, vystymąsi, saugumą, turizmą ir t. t.), 3) išreikštas trečiosios šalies interesas (ir instituciniai gebėjimai) bendradarbiauti ir 4) aiški numatomų rezultatų vizija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bus svarbu kuo geriau panaudoti nedidelius išteklius. Dėl to reikės nustatyti aiškius prioritetus, geriau koordinuoti veiklą ir tikslingiau vykdyti veiksmus.

Pasiūlymai dėl būsimų VPMJ prioritetų pateikiami prieduose.

6.         Išvada

Iš šios ataskaitos matyti, kad 2012 ir 2013 m. imtasi svarbių žingsnių siekiant užtikrinti labiau konsoliduotą ir darnesnę išorės migracijos ir prieglobsčio politiką. Padaryta didelė pažangą stiprinant politinius santykius su trečiosiomis šalimis ir regionais, pavyzdžiui, pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis ir Rytų partnerystės šalimis. Taip pat imtasi veiksmų, kuriais padėta šalyse partnerėse vykdyti institucines ir teisėkūros reformas ir stiprinti gebėjimus. Partnerystė judumo srityje buvo pažangus dvišalis pagrindas migracijos ir prieglobsčio klausimams spręsti taip, kad dvišalis bendradarbiavimas būtų naudingas abiems pusėms.

Vis dėlto reikia daugiau nuveikti siekiant patobulinti esamas sistemas, iniciatyvas ir priemones. Pavyzdžiui, bus svarbu apžvelgti kai kuriuos esamus dialogo procesus, kad jie būtų veiksmingesni, operatyvesni ir labiau subalansuoti teminių prioritetų atžvilgiu.

VPMJ tebėra veiksminga priemonė įtraukti trečiąsias šalis ir regionus į dialogą politikos klausimais ir operatyvinį bendradarbiavimą. Komisija toliau įgyvendins VPMJ ir taip sieks užtikrinti, kad ES išorės veiksmai būtų tvirtesni ir darnesni.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad VPMJ paremtas aktyviu visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu pagal jų poreikius ir prioritetus. Siekiant su trečiosiomis šalimis sukurti tvirtus ir glaudžius partnerystės ryšius, grįstus bendru pasitikėjimus ir interesais, reikia laiko, įsipareigojimo ir atkaklumo, taip pat ES veikėjų ir valstybių narių pasiryžimo aktyviai vykdyti savo teisėtas funkcijas. Kadangi išorės migracijos ir prieglobsčio politika tampa vis svarbesnė, siekiant tinkamai įgyvendinti mūsų politikos kryptis, bus itin svarbu stiprinti valstybių narių, EIVT, ES agentūrų ir Komisijos bendradarbiavimą.

[1] COM(2011) 743.

[2] Tarybos dokumentas Nr. 9417/12.

[3] Ketvirtąją stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo ataskaitą Komisija pateikė 2013 m. lapkričio 28 d. (COM(2013) 836).

[4] Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

[5] Tarybos dokumentas Nr. 11579/12.

[6] COM(2013) 807.

[7] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (COM(2013) 853).

[8] Pvz., naujausioje, 2013 m. lapkričio 15 d. paskelbtoje pažangos ataskaitoje nurodyta, kad Ukraina padarė didelę pažangą teisėkūros priemonių srityje (COM(2013) 809).

[9] Europos Tarybos dokumentas Nr. 217/13.

[10] COM(2013) 869.

[11] 2012 ir 2013 m. Alžyras atsisakė pradėti derybas su ES dėl readmisijos susitarimo.

[12] Taryba derybinius nurodymus priėmė 2013 m. gruodžio 5 d.

[13] Pasaulinis forumas dėl migracijos ir vystymosi yra po pirmojo 2006 m. surengto JT aukšto lygio dialogo pradėta iniciatyva, kuria migracijos ir vystymosi ryšio klausimą siekiama nagrinėti laikantis praktinio ir į veiksmus orientuoto požiūrio. Tai yra neformalus, neprivalomas, savanoriškas vyriausybių vadovaujamas procesas.

[14] Juo nesiekiama spręsti su vizomis ir readmisija susijusių klausimų, kurie nagrinėjami pagal ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus sukurtuose specialiuose jungtiniuose komitetuose.

[15] COM(2013) 923.

[16] Šioje ataskaitoje viza reiškia trumpalaikę vizą, kurios reikalaujama, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

[17] Sprendimas 3/CP.18, FCCC/CP/2012/8/Add.1.

[18] Reikėtų pažymėti, kad 2011 m. lapkričio 18 d. pradėjo veikti Komisijos iniciatyva sukurtas ES imigracijos portalas, kuriame pateikiama praktinės informacijos asmenims, svarstantiems galimybę migruoti į kurią nors valstybę narę. Ši svetainė iš pradžių buvo anglų ir prancūzų kalbomis. 2013 m. pradėjo veikti svetainės versijos ispanų ir arabų kalbomis, o nuo 2014 m. ji prieinama ir portugalų kalba. Žr. http://ec.europa.eu/immigration.

[19] COM(2013) 869.

[20] 4 930 pabėgėlių perkelti į į šias 12 ES valstybių narių: Čekiją, Daniją, Vokietiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją, Lietuvą, Nyderlandus, Portugaliją, Suomiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę (šaltinis: Eurostatas).

[21] Komisija bendrai finansuoja 60 proc. lėšų (1,5 mln. EUR).

[22] Tarybos dokumentas Nr. 11855/12.

[23] COM(2012) 286.

[24] COM(2013) 292.

[25] Šios išvados taip pat atitinka rekomendacijas, pateiktas 2013 m. balandžio 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir migracijos (SWD(2013) 138), kuris priimtas kaip ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos dalis.

[26] SWD(2013) 456.

[27] Žr., pvz., 2011 m. Komisijos readmisijos susitarimo vertinimą (COM(2011) 76).

I PRIEDAS

Partnerystės judumo srityje susitarimas

|| sudarytas || turi būti pradėtos derybos || svarstoma galimybė sudaryti 2014 m. || svarstoma galimybė sudaryti, kai tam bus tinkamos aplinkybės

Alžyras || || || || X

Egiptas || || || || X

Libija || || || || X

Marokas || X || || ||

Tunisas || X || || ||

Jordanija || || X || ||

Libanas || || || || X

Sirija || || || || X

Armėnija || X || || ||

Azerbaidžanas || X || || ||

Baltarusija || || || X ||

Gruzija || X || || ||

Moldova || X || || ||

Ukraina || || || || X

Žaliasis Kyšulys || X || || ||

Galėtų būti svarstoma galimybė partnerystės judumo srityje susitarimą sudaryti su toliau nurodytomis šalimis.

Alžyras. Vykstant deryboms dėl naujo Europos kaimynystės politikos veiksmų plano Alžyras išreiškė pageidavimą pradėti dialogą migracijos, judumo ir saugumo srityse, kad galėtų su ES užmegzti struktūrizuotą bendradarbiavimą migracijos srityje. Atsižvelgiant į Alžyro ryžtą pradėti derybas su ES dėl readmisijos susitarimo, galėtų būti sudarytas partnerystės judumo srityje susitarimas.

Ukraina. Padaryta didelė pažanga su šia šalimi palaikant bendradarbiavimą migracijos ir judumo srityse, nes jau vykdomas ES ir Ukrainos dialogas vizų klausimais, tačiau Ukraina kol kas neišreiškė pageidavimo su ES sudaryti partnerystės judumo srityje susitarimo. Tačiau atsižvelgiant į pokyčius šalyje, netrukus gali būti svarstoma ši galimybė.

Baltarusija. Dėl žmogaus teisių padėties šalyje ES ir Baltarusijos politiniai santykiai yra sudėtingi, tačiau bendradarbiauti būtų galima keliose srityse ir ateityje būtų galima pradėti dialogą kovos su prekyba žmonėmis, sienų valdymo ir prieglobsčio srityse. Be to, keletas Baltarusijai susirūpinimą keliančių klausimų galėtų būti sprendžiami laikantis VPMJ. Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Baltarusija pareiškė norą pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų. Šiomis aplinkybėmis galėtų būti svarstoma galimybė sudaryti partnerystės judumo srityje susitarimą. 2013 m. rugsėjo 12 d. rekomendacijoje „ES politika Baltarusijos atžvilgiu“[1] Europos Parlamentas paragino užmegzti ES ir Baltarusijos partnerystę judumo srityje.

II PRIEDAS

Bendroji migracijos ir judumo darbotvarkė

|| sudaryta || turi būti pradėtos derybos || svarstoma galimybė sudaryti 2014 m. || svarstoma galimybė sudaryti, kai tam bus tinkamos aplinkybės

Kinija || || || || X

Indija || || X || ||

Indonezija || || || X ||

Nigerija || || X || ||

Pietų Afrika || || || X ||

Gana || || || || X

Kazachstanas || || || X ||

Brazilija || || || X ||

Šalių, su kuriomis galėtų būti sudarytos bendrosios migracijos ir judumo darbotvarkės (BMJD), yra daug daugiau, palyginti su šalimis, su kuriomis gali būti sudaryti partnerystės judumo srityje susitarimai, ir prioritetus nustatyti yra daug sudėtingiau. Tokios šalys galėtų būti ES strateginės partnerės, taip pat šalys, kuriose ES turi konkrečių interesų bet kurioje iš keturių teminių VPMJ prioritetinių sričių. Atrenkant prioritetines šalis partneres, su kuriomis būtų galima sudaryti BJMD, reikėtų atsižvelgti į politinius ir ekonominius prioritetus ir pagrįstumo kriterijus, taip pat finansinių ir žmogiškųjų išteklių galimybes ir apribojimus.

Šiuo požiūriu dvišalis bendradarbiavimas turėtų būti palaikomas su šalimis, kuriose ES siekia užtikrinti ekonomikos augimą. Be to, atsižvelgiant į 2012 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl VPJM, prioritetinėmis turėtų būti laikomos strategiškai svarbios šalys, per kurias driekiasi migracijos maršrutai, ir kilmės bei tranzito šalys, t. y. bendrų su ES interesų turinčios šalys, pasirengusios prisiimti savitarpio įsipareigojimų su ES ir jos valstybėmis narėmis.

Galėtų būti svarstoma galimybė BJMD sudaryti su toliau nurodytomis šalimis.

Kinija. ES išreiškė norą stiprinti bendradarbiavimą su Kinija grąžinimo ir judumo srityse. BJMD sudarymas padėtų palaikyti dialogą ir jį tinkamai formuoti, būtų sudarytos galimybės palaikyti konkretų ir labai reikalingą bendradarbiavimą migracijos ir judumo srityse. Ekonomiškai išsivysčiusi Kinija tampa vis svarbesne (teisėtų ir neteisėtų) migrantų kelionės tikslo šalimi ir jai kyla svarbių uždavinių rengiant teisinio reglamentavimo ir politines priemones. Šiose srityse, taip pat teminiais vizų ir readmisijos klausimais, galėtų būti dalijamasi patirtimi ir bendradarbiaujama su ES. 

Indonezija. Dėl dydžio, gyventojų skaičiaus, ekonomikos ir geopolitinės svarbos Indoneziją ES laiko prioritetine šalimi. Ši šalis taip pat laikosi naujos pozicijos, pagal kurią ekonomikos augimas turi būti skatinamas formuojant su migracija ir judumu susijusių vizų politiką. Būtina atsakyti į Indonezijos klausimus ir prašymus, susijusius su Šengeno vizos statusu, ir keistis aktualia ir struktūruota informacija šiuo klausimu. BMJD būtų tinkamas būdas spręsti šiuos klausimus, apskritai keistis prasminga informacija apie politikos priemones ir vykdyti tikslinius projektus ir kitą veiklą.

Pietų Afrika. Su šia šalimi jau palaikomas vietos lygmens dialogas migracijos klausimais ir yra galimybių stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje. Pietų Afrikos ir ES padėtis yra gana panaši. Ji yra darbuotojų ir prieglobsčio prašytojų iš kaimyninių šalių kelionės tikslo šalis.  Todėl Pietų Afrika paprašė dalytis geriausia patirtimi, kad sustiprintų gebėjimus valdyti šiuos srautus. Tokiais veiksmais būtų galima didinti tam tikrų kategorijų keliautojų judumą ir stiprinti tarptautinės migracijos ir darbo jėgos migracijos valdymo gebėjimus.

Gana. Ši šalis, kuriai jau buvo pasiūlyta galimybė sudaryti „pirmos kartos“ partnerystės judumo srityje susitarimą, daro didelį migracijos spaudimą ES. Galimybių bendradarbiauti migracijos ir vystymosi srityje yra daug, nes šalis tampa vis svarbesniu regioninės migracijos centru ir vystymosi darbotvarkėje pripažįstama migracijos svarba. Pasiūlymas sudaryti BMJD jau svarstytas su Ganos valdžios institucijomis 2012 m., tačiau nuo tada teigiamo atsakymo negauta. Ši šalis įtraukta į šios lentelės skiltį „svarstoma galimybė sudaryti, kai tam bus tinkamos aplinkybės“, tačiau jokių tolesnių ES iniciatyvų nerekomenduojama.

Kazachstanas. Kazachstanas yra svarbiausias ES partneris Vidurio Azijoje. ES siekia stiprinti bendradarbiavimą ir ryšius su Kazachstanu derėdamasi dėl naujo patobulinto partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. ES taip pat nori skatinti ES ir Kazachstano mainus ir žmonių tarpusavio ryšius vykdydama įvairias programas, kurių svarbus elementas – žmonių judumas. Kazachstanas ne kartą išreiškė pageidavimą stiprinti bendradarbiavimą migracijos srityje.

Brazilija. Glaudesnis dvišalis bendradarbiavimas su Brazilija atveria galimybių ir ES, ir Brazilijai. Pagal ES ir Brazilijos strateginę partnerystę susitarta stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos srityje, taip pat sprendžiant konkurencingumo ir investicijų klausimus. Šiuo tikslu ES ir Brazilija baigia rengti veiksmų planą, kuriame nustatyti veiksmai, kuriais siekiama sudaryti palankesnes tyrėjų, studentų ir verslininkų judumo tarp Brazilijos ir ES sąlygas. Ši šalis įtraukta į prioritetinių šalių, su kuriomis ES turėtų plėtoti glaudesnius partnerystės ryšius ir nustatyti konkrečias bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis sritis, sąrašą. Šiuo metu, kai migracijos tarp ES ir Brazilijos tendencijos keičiasi ir atsiranda galimybių stiprinti bendradarbiavimą, šioje šalyje vyksta migracijos teisės aktų peržiūra.

Kartais regioninis požiūris, palyginti su dvišaliais dialogais ir bendradarbiavimu, padeda veiksmingiau panaudoti išteklius ir pasiekti geresnių politikos įgyvendinimo rezultatų. Šiomis aplinkybėmis užmegzta nauja Šilko kelio valstybių partnerystė migracijos srityje gali padėti stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su svarbiomis kilmės ir tranzito šalimis, įskaitant Iraną ir Pakistaną, valdant migracijos srautus, todėl bendradarbiavimas su šiomis šalimis turėtų būti stiprinamas laikantis regioninio požiūrio. Užuot stiprinus dvišalį bendradarbiavimą su atskiromis Rytų Afrikos šalimis, pvz., Kenija, kuri priima daug pabėgėlių, palaikant ES ir Afrikos dialogą šiuo metu naudingiau būtų pradėti tikslinį regioninį dialogą su šalimis, per kurias driekiasi Rytų Afrikos migracijos maršrutas, nes keičiasi neteisėtų migrantų judėjimo kryptys ir būtina visapusiškai ir veiksmingai užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis Somalio pusiasalyje ir su tuo kovoti.

[1] Europos Parlamento dokumentas Nr. 2013/2036.