AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1. Pastarojo meto ES politikos geležinkelio srityje plėtra

2011 m. kovo 28 d. baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (2011 m. baltoji knyga) Komisija išdėstė, kaip ji suvokia bendros Europos geležinkelių erdvės viziją, t. y. geležinkelių vidaus rinką, kurioje Europos geležinkelio įmonės galėtų teikti paslaugas nevaržomos nereikalingų techninių ir administracinių kliūčių.

2012 m. sausio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose taip pat pabrėžiama, kaip svarbu, kad tinklų pramonės ir kitos šakos panaudotų visą integruotos bendrosios rinkos potencialą, kuris skatina augimą[1]. Be to, 2012 m. gegužės 30 d. Komisijos priimtame komunikate „Stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo veiksmai”[2] pabrėžta, kaip svarbu toliau mažinti reguliavimo naštą ir patekimo į geležinkelio sektorių kliūtis, ir tuo tikslu kiekvienai šaliai pateiktos rekomendacijos. O 2012 m. birželio 6 d. Komisija priėmė komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“[3], kuriame panašiai akcentuojama transporto sektoriaus svarba.

Paskutinį dešimtmetį ES geležinkelių rinka smarkiai keitėsi: vienas po kito priimti trys geležinkelių dokumentų rinkiniai ir keli lydimieji teisės aktai, kuriais siekta atverti nacionalines rinkas ir geležinkelius padaryti konkurencingesnius ir sąveikesnius ES lygmeniu, sykiu išlaikant aukštą saugos lygį. Tačiau, nors priimta daug ES teisės aktų ir kitų priemonių, kurie sudaro ES teisyną, kuriais kurta geležinkelių transporto paslaugų vidaus rinka, geležinkeliai ir toliau užima kuklią ES vidaus transporto dalį. Todėl siekdama pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę ir efektyvumą Komisija siūlo ketvirtą geležinkelių dokumentų rinkinį, kuriuo būtų šalinamos užsilikusios rinkos kliūtys.

Šis reglamentas yra ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio dalis; juo siekiama, pasitelkiant Europos Sąjungos geležinkelių agentūrą (EGA, arba agentūra), šalinti likusias administracines ir technines kliūtis, visų pirmą suformuluojant bendrą požiūrį į saugos ir sąveikos taisykles, kad didėtų visoje ES veikiančių geležinkelio įmonių masto ekonomija, mažėtų administracinės sąnaudos ir būtų paspartintos administracinės procedūros, taip pat kad būtų išvengta paslėptos diskriminacijos. Šiuo reglamentu siekiama pakeisti pirminį steigimo reglamentą ir agentūrai skirti naujų svarbių užduočių, kad ji taptų išties europine geležinkelio institucija sąveikos ir saugos srityje.

1.2. Kodėl Reglamentas Nr. 881/2004 su pakeitimais keistinas nauju teisės aktu?

Nuo 2004 m., kai buvo parengtas pirminis reglamentas, įvyko nemažai su Europos geležinkeliais ir agentūra susijusių permainų. Vis labiau aiškėjo, kaip veikia ES geležinkelių vidaus rinka, taip pat ir tai, kaip ji veikia sąveikos bei saugos aspektais. Priimti nauji teisės aktai, kuriais iš dalies pakeistas Agentūros reglamentas (2008 m.) arba esamos EGA užduotys išplėstos nekeičiant EGA reglamento, pavyzdžiui, Sprendimas 2011/155/ES.

Su šiuo pasiūlymu pateikiamoje poveikio vertinimo ataskaitoje išskirta keletas priemonių, kuriomis agentūrai būtų suteikti nauji įgaliojimai ir supaprastinti dabartiniai procesai.

Be to, gavus EGA steigimo reglamento ir agentūros įvertinimą (2009–2010 m.), Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos jungtinio pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų rekomendacijas (2012 m.) ir administracinės valdybos rašytinę nuomonę dėl agentūros ateities (2012 m.) atlikta keletas pakeitimų siekiant patobulinti agentūros veikimą. Pakeitimais pirmiausia tobulinama agentūros vidaus struktūra, valdymo ir sprendimų priėmimo būdai, jos santykiai su suinteresuotosiomis šalimis.

Naujas reglamentas taip pat padės teisės aktą struktūruoti aiškiau, pavyzdžiui, straipsnius pašalinant ir sunumeruojant iš naujo, ir logiškiau, pavyzdžiui, perkeliant kai kuriuos straipsnius į labiau tinkamus skyrius, sukuriant naujus ir išbraukiant pasenusius skyrius. Be to, šiuo dokumentų rinkiniu taip pat iš dalies keičiamos Sąveikos ir Geležinkelių saugos direktyvos, kurios glaudžiai susijusios su EGA užduotimis, todėl šiame reglamente reikėtų į tai tinkamai atsižvelgti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgdama į Teisės tarnybos konsultaciją, Komisija ketina siūlyti naują EGA reglamentą, kuriuo būtų pakeistas pirminis Reglamentas Nr. 881/2004. Palyginti su Reglamentu Nr. 881/2004, daroma nemažai pakeitimų, kuriuos galima sugrupuoti į tris skirtingas kategorijas:

· naujos nuostatos: naujos agentūros užduotys (leidimų pateikti rinkai transporto priemones, leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius ir saugos sertifikatų išdavimas), stipresnė nacionalinių institucijų kontrolė, didesni įgaliojimai nacionalinių taisyklių atžvilgiu, nauji EGA biudžeto ištekliai (mokesčiai ir rinkliavos), apeliacinė taryba; kai kurios naujos nuostatos, ypač tos, kurios susijusios su vidaus organizacijos dalimi, remiasi bendro požiūrio į ES agentūras dokumentu;

· galiojančių nuostatų paaiškinimas arba supaprastinimas, ypač tų, kurios susijusios su darbo metodais, ERTMS, geležinkelio personalu, registrais ir kitomis užduotimis;

· atnaujinimas dėl teisės aktų sistemos ir politinės sistemos pokyčių: nuostatos dėl vidaus struktūros ir veikimo būdo, taip pat nuorodos į komitologijos procedūras ir deleguotuosius aktus;

· su pirminiu reglamentu susiję redakciniai pakeitimai.

1.3. Šio reglamento ir Sąveikos bei Geležinkelių saugos direktyvų sąsajos

Direktyva 2008/57/EB (Geležinkelių sąveikos direktyva) ir Direktyva 2004/49/EB (Geležinkelių saugos direktyva) yra glaudžiai susijusios su Reglamentu Nr. 881/2004. Ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje siūloma tas direktyvas išdėstyti nauja redakcija; tačiau jos ir toliau liks glaudžiai susietos su šiuo reglamentu. To pagrindinė priežastis – agentūros veiklos sritis yra geležinkelių sąveika ir sauga, kurių teisinė bazė išdėstyta tose direktyvose.

Šiame reglamente tie ryšiai siejasi su:

– techninėmis sąveikos specifikacijomis (TSS; Sąveikos direktyva), bendraisiais saugos būdais (BSB; Geležinkelių saugos direktyva) ir bendraisiais saugos rodikliais (BSR; Geležinkelių saugos direktyva), nes agentūrai pavesta parengti jų rekomendacijas, kurias priima Komisija, ir pateikti nuomones Komisijai dėl TSS netaikymo;

– saugos sertifikatais – agentūrai pavesta juos išduoti, o visa procedūra nurodyta Geležinkelių saugos direktyvoje;

– registrais – agentūrai pavesta pateikti rekomendacijas Komisijai dėl registrų specifikacijų (numatytų Sąveikos direktyvoje), jas persvarstyti ir užtikrinti, kad registrai būtų viešai prieinami;

– leidimų pateikti rinkai geležinkelio transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimu ir leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius išdavimu, nes agentūrai pavesta juos išduoti, o visa paraiškų teikimo procedūra nurodyta Sąveikos direktyvoje;

– telematikos priemonėmis ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS); šias specifines sritis reglamentuoja atitinkamos TSS, priimtos pagal Sąveikos direktyvą, o agentūrai tenka svarbus vaidmuo – veikti kaip sistemos valdytojai;

– notifikuotosiomis atitikties vertinimo įstaigomis – agentūrai pavesta jas remti ir kontroliuoti jų veiklą, o tos įstaigos steigiamos ir užduotis gauna pagal Sąveikos direktyvą;

– nacionalinėmis saugos institucijomis – agentūrai pavesta jas remti ir kontroliuoti jų veiklą, o tos įstaigos steigiamos ir užduotis gauna pagal Geležinkelių saugos direktyvą;

– nacionalinėmis geležinkelių taisyklėmis – agentūrai pavesta jas nagrinėti siekiant sumažinti jų skaičių, o pranešimo apie jas procedūra išdėstyta Geležinkelių saugos ir Sąveikos direktyvose.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Komisijos tarnybos bendros Europos geležinkelių erdvės plėtrą nuolat aptarinėjo su sektoriaus atstovais. 2010–2011 m. Komisija atliko Reglamento Nr. 881/2004 ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūros veikimo ex post vertinimą[4]. Tas vertinimas ir bendras 2009 m. ES agentūrų vertinimas parodė agentūros sukurtą pridėtinę vertę ir apskritai teigiamą suinteresuotųjų šalių nuomonę apie EGA ir jos darbo rezultatus. Vertinimo rezultatai panaudoti kaip svarbi medžiaga ir parengiamasis darbas tolesniam su reglamento persvarstymu susietam poveikio vertinimo procesui.

Europos Komisija atliko išsamų poveikio vertinimą, kuriuo būtų grindžiami teisės aktų pasiūlymai dėl bendros Europos geležinkelių erdvės efektyvumo ir konkurencingumo gerinimo sąveikos ir saugos srityje. 2011 m. birželio mėn. buvo įsteigta Poveikio vertinimo iniciatyvinė grupė, kurios veikloje Transporto ir mobilumo generalinis direktoratas (MOVE GD) pakvietė dalyvauti visus kitus generalinius direktoratus.

Išorės konsultantas parengė poveikio vertinimo pagalbinį tyrimą ir surengė tikslinę konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Tikslinės konsultacijos prasidėjo 2011 m. lapkričio 18 d. apklausa internetu, kuri buvo baigta 2011 m. gruodžio 30 d. Po to vyko pokalbiai su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis ir 2012 m. vasario mėn. surengtas suinteresuotųjų šalių seminaras.

Po to MOVE GD rengė dvišalius susitikimus su sektoriaus atstovais, siekdamas surinkti jų nuomones dėl to, kas rengiant ketvirtąjį dokumentų rinkinį darytina sąveikos ir saugos srityje.

Kadangi iniciatyva techninio pobūdžio, viešos konsultacijos nevykdytos. Tačiau Komisija pasistengė, kad visos interesų turinčios šalys galėtų laiku pareikšti nuomonę ir kad būtų aptarti visi svarbiausi iniciatyvos elementai.

Poveikio vertinimo valdyba

2012 m. rugsėjo 5 d. posėdžiavusi Poveikio vertinimo valdyba pareiškė teigiamą nuomonę. Pagrindinės tarybos rekomendacijos įtrauktos į poveikio vertinimo ataskaitą:

– pridurta daugiau statistikos ir informacijos apie konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis;

– plačiau aprašytos sinergijos, kurių tikimasi su kitais ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio elementais, ir aiškiau nurodytas netiesioginis poveikis;

– išsamiau išdėstyti 2–5 galimoms politikos priemonėms bendri esminiai elementai ir aiškiau nurodyti jų skirtumai;

– aiškiau išdėstyti ir geriau paaiškinti rengiant poveikio vertinimą naudoti metodai; geresnėmis kryžminėmis nuorodomis pagerintas logiškumas;

– aiškiau atskirtos ūkinės veiklos vykdytojams (geležinkelių veiklos vykdytojams) tenkančios administracinės išlaidos ir viešųjų administracijų (nacionalinių institucijų, EGA ir Komisijos) išlaidos.

Išskirtos galimos politikos priemonės

Išnagrinėjusi atskiras priemones, Komisija, greta bazinio scenarijaus, išskyrė penkias galimas politikos priemones (2–6 numeriais pažymėtas priemones). Pagal struktūrą 2–5 galimos politikos priemonės labiausiai darytų poveikį Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (EGA, arba agentūros) ir nacionalinių institucijų sąveikos lygiui; jomis visomis tinka siekti visų trijų veiklos tikslų. 6 galima politikos priemonė yra rinkinys horizontaliųjų priemonių, kurios didžia dalimi nesusijusios su EGA ir nacionalinių institucijų sąveika ir gali būti taikomos kartu su bet kuria iš 2–5 numeriais pažymėtų galimų politikos priemonių , taip sustiprindamos bendrą galutinį poveikį.

1 galima priemonė – bazinis scenarijus (nieko nekeisti) ir toliau eiti tuo keliu, kuris sektoriui jau yra nubrėžtas.

2 galima priemonė – agentūra įgyja svaresnį koordinavimo vaidmenį užtikrinant nuoseklų geležinkelio įmonių sertifikavimą ir transporto priemonių leidimų išdavimą.

3 galima priemonė – EGA veiktų kaip vieno langelio įstaiga: nacionalinės saugos institucijos priima galutinį sprendimą dėl sertifikavimo ir leidimų išdavimo, o EGA tikrina, ar paraiškos atitinka paraiškų teikimo kriterijus ir ar sprendimas dėl paraiškų priimtas laikantis reikiamos tvarkos, taip pat ar sprendimai priimti laikantis reikiamų sąlygų.

4 galima priemonė – EGA ir nacionalinės saugos institucijos dalijasi kompetencija, o galutinį sprendimą dėl sertifikavimo ir leidimų išdavimo priima agentūra.

5 galima priemonė – EGA perima nacionalinių saugos institucijų veiklą, susijusią su geležinkelio įmonių sertifikavimu ir transporto priemonių leidimų išdavimu.

6 galima priemonė – horizontaliosios priemonės, įskaitant kitas teisines ir neprivalomas priemones (nesusijusias su atsakomybės pasidalijimu tarp nacionalinių institucijų ir EGA), kurios galėtų būti įgyvendintos siekiant pagerinti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą, kaip antai EGA vaidmens stiprinimas skleidžiant su geležinkeliais susijusią informaciją, rengiant mokymus arba pereinant nuo nacionalinių techninių ir saugos taisyklių prie ES taisyklių sistemos (Europos geležinkelių agentūra ir nacionalinės saugos institucijos nurodytų nebūtinas taisykles ir po to paprašytų nacionalinių institucijų jas panaikinti; taip būtų apribota galimybė priimti naujas taisykles).

Galimų politikos priemonių poveikis. Įvertinta, kad visų galimų politikos priemonių poveikis aplinkai teigiamas, tačiau nedidelis. Visų galimų politikos priemonių socialinis poveikis taip pat teigiamas, tačiau nedidelis arba nežymus.

Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma kartu taikomų galimų politikos priemonių ekonominė nauda (efektyvumas) ir pasiektų tikslų skaičius (veiksmingumas):

Galima politikos priemonė || Efektyvumas (bendra grynoji nauda mln. EUR) || Veiksmingumas (pasiektų veiklos tikslų skaičius)

2 ir 6 galimos politikos priemonės – koordinuojamojo EGA vaidmens stiprinimas + horizontaliosios priemonės || 411 || 1

3 ir 6 galimos politikos priemonės – EGA kaip vieno langelio principu veikianti įstaiga + horizontaliosios priemonės || 461 || 2

4 ir 6 galimos politikos priemonės – EGA su nacionalinėmis saugos institucijomis dalijasi kompetencijomis + horizontaliosios priemonės || 497 || 3

5 ir 6 galimos politikos priemonės – EGA perima nacionalinių saugos institucijų leidimo išdavimo ir sertifikavimo veiklą ir horizontaliosios priemonės || 476 || 3

Padaryta išvada, kad 4 politikos priemonė, sujungta su 6 politikos priemone, yra priimtinausia, nes padėtų pasiekti tinkamiausią toliau nurodytų pasekmių pusiausvyrą:

– pramone (kiek sumažinamos išlaidos ir kiek sutrumpinama saugos sertifikatų, transporto priemonių ir kitų posistemių leidimų išdavimo trukmė);

– finansiniu poveikiu ES biudžetui.

– poveikiu nacionalinių institucijų išlaidoms;

– subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymusi;

– nustatytų problemų sprendimu ir

– tikslų pasiekimu.

Daugiau informacijos apie poveikio vertinimą ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatus pateikiama su teisės aktų pasiūlymais, kuriais siekiama pašalinti likusias administracines ir technines kliūtis ES geležinkelių rinkoje sąveikos ir saugos srityje, pateikiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Jis bus paskelbtas Komisijos generalinio sekretoriato interneto svetainėje priėmus šį teisės aktą.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Šiame skirsnyje komentuojamos ir paaiškinamos pagrindinės naujo EGA reglamento nuostatos, prireikus susiejant jas su Reglamento Nr. 881/2004 pirminio teksto pakeitimais.

1 SKYRIUS „PRINCIPAI“

1 straipsnis – tikslai yra išdėstyti kitaip, kad būtų matyti naujos agentūros užduotys, jie perkelti į konstatuojamąsias dalis; vietoj jų aiškumo dėlei nurodomi „Dalykas ir taikymo sritis“.

2 straipsnis čia perkeltos teisinio statuso nuostatos, nes taip labiau tinka (anksčiau buvęs 22 straipsnis).

3 straipsnis iš dalies pakeistas, kad tinkamai atspindėtų naujus agentūros aktų tipus.

2 SKYRIUS „DARBO METODAI“

Pridėtas naujas skyrius su pirmiau kituose skyriuose įrašytomis nuostatomis, kuriomis faktiškai reglamentuojami metodai, kuriais EGA siekia savo tikslų.

4 straipsnis – siekiant teisinio aiškumo perrašytas straipsnis „Darbo grupės“; pirmiausia, nuoroda į AEIF (Europos geležinkelių sąveikos asociaciją) dabar pasenusi ir gali būti išbraukta; ankstesnė 24 straipsnio 4 dalis perkelta čia vietoj straipsnio apie EGA personalą; darbo tvarkos taisykles turi priimti valdančioji taryba.

7 straipsnis „Poveikio vertinimas“ – pirminiame tekste sąnaudų ir naudos analizė apsiribojo tik sauga (6 straipsnio 4 dalis); ši agentūros užduotis turėtų būti ne kurios nors jos konkrečios veiklos dalimi, todėl tas dalis reikėjo perkelti į bendrąjį skirsnį, padaryti jas visuotinai taikomas ir numatyti aiškias užduotis; tai atitinka tarybos rašytinę nuomonę dėl EGA ateities ir veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus.

8 straipsnis „Tyrimai“ (anksčiau 20 straipsnis) perkeltas, nes tyrimai yra tikslų siekimo priemonės, taigi iš esmės ne užduotys.

9 straipsnis „Nuomonės“ (anksčiau 10 straipsnis „Techninio pobūdžio nuomonės“) – pagal direktyvas išbraukta „techninio pobūdžio“; 2a straipsnio b dalis išbraukta, nes pasenusi; 3 dalis (ankstesnė 2b dalis) iš dalies pakeista, kad būtų išplėsta jos taikymo sritis (anksčiau taikyta tik TSS, be aiškaus pagrindimo).

10 straipsnis „Apsilankymai valstybėse narėse“ (anksčiau 33 straipsnis) perkeltas į šį skirsnį, nes apsilankymai yra agentūros tikslų siekimo priemonės.

3 SKYRIUS „SU GELEŽINKELIŲ SAUGA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“

11 straipsnyje „Techninė parama. Sauga“ padaryti minimalūs pakeitimai, kuriais aiškiau išdėstomos agentūros užduotys.

12 straipsnyje „Saugos sertifikatai“ suformuluojamas naujas EGA vaidmuo (saugos sertifikatų išdavimas), kaip siūlyta poveikio vertinimo ataskaitoje pagal persvarstomą Geležinkelių saugos direktyvą.

13 straipsnis „Transporto priemonių techninė priežiūra“ yra naujas; jame išdėstyta tai, kas liko iš pirminio 3a skyriaus, jį supaprastinus ir perkėlus į saugos dalį tai, kas labiausiai su ja susiję.

14 straipsnis „Pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais“ yra naujas; jame oficialiai įtvirtinama tai, ką EGA jau dabar vykdo pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais srityje.

4 SKYRIUS „SU GELEŽINKELIŲ SĄVEIKA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“:

15 straipsnis „Techninė parama. Sąveika“ iš dalies pakeistas siekiant atspindėti Sąveikos direktyvos pakeitimus (tai daroma b ir c dalimis) ir aiškiau išdėstyti dabartines EGA užduotis.

16 straipsnis „Transporto priemonių leidimai“ yra naujas; jame nurodomas naujas EGA vaidmuo išduodant leidimus pateikti rinkai transporto priemones, kaip siūlyta poveikio vertinimo ataskaitoje pagal iš dalies pakeistą Sąveikos direktyvą.

17 straipsnis „Transporto priemonių tipų leidimai“ yra naujas; jame aptariamas naujas EGA vaidmuo išduodant leidimus pateikti rinkai transporto priemonių tipus, kaip siūlyta poveikio vertinimo ataskaitoje pagal iš dalies pakeistą Sąveikos direktyvą.

18 straipsnis „Leidimas pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius“ yra naujas; jame aptariamas naujas EGA vaidmuo, susijęs su kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo įrangos leidimų išdavimu; tai susiję su nauju EGA kaip sistemos valdytojos vaidmeniu ir naujos užduoties – išduoti su ERTMS susijusius leidimus pateikti rinkai transporto priemones (siekiant užtikrinti, kad leidimai pateikti rinkai, išduoti transporto priemonėms su ERTMS įranga, derėtų su kelio sistemomis) – pasekmėmis.

19 straipsnis „Telematikos priemonės“ yra naujas straipsnis, kuriuo oficialiai įtvirtinama jau dabar EGA įgyvendinama užduotis, kaip numatyta telematikos priemonių keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms (angl. TAP/TAF) techninėse sąveikos specifikacijose ir atsižvelgiant į poveikio vertinimo ataskaitą.

20 straipsnis „Parama notifikuotosioms atitikties vertinimo įstaigoms“ iš dalies pakeistas – nuostatos dėl Komisijos vykdomo notifikuotųjų įstaigų stebėjimo perkelta į naują stebėsenai skirtą skirsnį; likusiomis nuostatomis reglamentuojama parama notifikuotosioms įstaigoms (Komisija pavedė agentūrai notifikuotųjų geležinkelio įstaigų techninio sekretoriato užduotis nuo 2011 m. balandžio 20 d. ir ši veikla jau vykdoma; ji turi būti tinkamai įtvirtinta teisės aktuose).

5 SKYRIUS „SU NACIONALINĖMIS TAISYKLĖMIS SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“ (perkeltas po sąveikai skirto skyriaus):

21, 22 ir 23 straipsniai „Nacionalinės taisyklės“ yra nauji straipsniai, į kuriuos įtraukti pirminiai 9a ir 9b straipsniai, kurie iš dalies pakeisti, kad procedūros būtų suderintos su Sąveikos bei Geležinkelių saugos direktyvomis ir kad būtų atsižvelgta į išplėstus EGA įgaliojimus, susijusius su nacionalinėmis taisyklėmis pagal poveikio vertinimo ataskaitą ir Nacionalinių saugos taisyklių darbo grupės ataskaitos projektą; agentūrai aiškiai pavedamas IT duomenų bazės valdymas, kad būtų išaiškintas ankstesnis neaiškumas dėl atsakomybės (Komisijos ir EGA) ir pašalintos esamos techninės, koordinavimo ir atsakomybės problemos.

6 SKYRIUS „SU ERTMS SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“ (ERTMS skirsniui skiriamas atskiras naujas skyrius)

Į 24–28 straipsnius „ERTMS užduotys“ yra įtrauktas pirminis 21a straipsnis, iš dalies pakeistas siekiant išaiškinti agentūros ir kitų subjektų atsakomybę dėl ERTMS, kad gerėtų ERTMS diegimas ir būtų atspindėta EGA jau vykdoma tos srities veikla; 13e straipsnis iš dalies pakeistas pagal preliminarų Komisijos atliktą ketverių metų tolesnių techninio pobūdžio veiksmų įvertinimą.

7 SKYRIUS „SU BENDROS EUROPOS GELŽINKELIŲ ERDVĖS STEBĖSENA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS“ yra naujas skyrius, kuriame įvairios su stebėsena susijusios užduotys dabar sujungiamos į vieną skyrių siekiant geresnio matomumo ir aiškumo.

29 straipsnis „Nacionalinių saugos institucijų kontrolė“ yra naujas straipsnis, susijęs su nauja EGA užduotimi – nacionalinių saugos institucijų kontrole, kaip siūlyta poveikio vertinimo ataskaitoje (ir EGA reglamento įvertinime).

30 straipsnis „Notifikuotųjų įstaigų kontrolė“ yra naujas straipsnis, susijęs su nauja EGA užduotimi – notifikuotųjų įstaigų kontrole, kaip siūlyta poveikio vertinimo ataskaitoje.

31 straipsnis „Sąveikos ir saugos pažangos stebėsena“ iš dalies pagrįstas pirminiu 9 straipsniu (naujos 1 ir 2 dalys, kuriose dabar išaiškintos su saugos stebėsena susijusios EGA užduotys), pirminiu 14 straipsniu (naujos 3 ir 4 dalys, kuriose dvi skirtingos sąveikos ir saugos ataskaitos dabar sujungtos į vieną); 5 dalis pagrįsta 21b straipsnio 2a dalimi pagal poveikio vertinimo ataskaitą ir EGA reglamento įvertinimą.

8 SKYRIUS „KITOS UŽDUOTYS“ yra naujas skyrius, kuriame sujungiami ankstesni registrams, geležinkelio personalui ir kitoms užduotims skirti skyriai:

32 straipsnyje „Geležinkelio personalas“ supaprastinimo tikslais sujungti pirminiai 16b, 16c ir 17 straipsniai – kai kurios užduotys pasenusios, kitos aprašytos Direktyvoje 2007/59; iš dalies pakeistas siekiant išvengti teisinio dviprasmiškumo ir pasikartojimo.

33 straipsnyje „Registrai“ yra sujungti, atnaujinti ir su teisės aktais suderinti pirminiai 18 ir 19 straipsniai.

34 straipsnio „Nacionalinių saugos institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų organizacijų tinklai“ nuostatos anksčiau sudarė pirminio 6 straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio dalį; pridėtas atstovaujamųjų organizacijų tinklas (2 dalis) siekiant pagerinti suinteresuotųjų šalių koordinavimą ir jam suteikti struktūrą agentūros lygmeniu; pridėta 3 dalis siekiant pagerinti konsultavimąsi su visomis suinteresuotosiomis šalimis, jam suteikti struktūrą ir apskritai gauti iš agentūros aukštesnės kokybės produktus (pagal EGA reglamento įvertinimą ir rašytinę nuomonę dėl EGA ateities).

35 straipsnis „Komunikacija ir sklaida" yra naujas straipsnis, kuriame oficialiai įtvirtinama iš dalies jau vykdoma EGA veikla; jis įtrauktas atsižvelgiant į poveikio vertinimo ataskaitą, EGA reglamento įvertinimą ir rašytinę nuomonę dėl EGA ateities.

36 straipsnis „Moksliniai tyrimai ir inovacijų skatinimas“ yra mokslinių tyrimų elementu papildytas pirminis straipsnis, kuriuo oficialiai įtvirtinama tai, ką EGA didžia dalimi jau vykdo, ir kuris parengtas pagal tarybos rašytinę nuomonę dėl EGA ateities.

37 straipsnis „Parama Komisijai“ iš dalies pakeistas.

38 straipsnio „Parama įvertinant geležinkelio projektus“ (pirminio 15 straipsnio) taikymo sritis išplėsta, kad apimtų saugą.

39 straipsnis „Parama valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims“ yra naujas, parengtas pagal poveikio vertinimo ataskaitą (6 galima politikos priemonė) ir EGA reglamento vertinimo rezultatus.

40 straipsnis „Tarptautiniai santykiai“ yra naujas straipsnis, kuriuo oficialiai įtvirtinama tai, ką EGA didžia dalimi jau vykdo, ir kuris parengtas pagal poveikio vertinimo ataskaitą ir tarybos rašytinę nuomonę dėl EGA ateities.

41 straipsnis „Atsarginės dalys“ yra naujas; naujos užduotys numatomos pagal poveikio vertinimo ataskaitą.

9 SKYRIUS „AGENTŪROS ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI“ yra išdėstytas didžia dalimi laikantis Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos jungtinio pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų ir bendro požiūrio (2012 m.); tai ypač taikoma valdančiosios tarybos (anksčiau administracinės valdybos) kompetencijos išplėtimo nuostatoms; vykdomosios valdybos įsteigimo, daugiametės darbo programos nuostatoms; kitoms standartinėms žmogiškiesiems ištekliams ir biudžeto klausimams skirtoms nuostatoms.

Kiti svarbūs pakeitimai:

48 straipsnis „Metinės ir daugiametės darbo programos" yra naujas atskiras straipsnis dėl darbo programų; manyta, kad jo reikia dėl aiškumo; jis parengtas pagal jungtinį pareiškimą, Audito Rūmų ir Europos Parlamento rekomendacijas, EGA reglamento vertinimą ir tarybos rašytinę nuomonę dėl EGA ateities (daugiametė perspektyva, veikla grindžiamas valdymas ir veikla grindžiamo biudžeto sudarymas, santykiai su suinteresuotosiomis šalimis).

51–57 straipsniai „Apeliacinė taryba“ yra nauji: išplėtus EGA kompetenciją (leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir saugos sertifikatų išdavimas) apeliacinė taryba yra būtina; poveikio vertinimo ataskaitoje numatyta įsteigti nuo agentūros atsietą nepriklausomą apeliacinę tarybą, tačiau panašu, kad Europos aviacijos saugos agentūroje (EASA) jau taikomas sprendimas yra tinkamesnis; remiamasi atitinkamomis EASA reglamento nuostatomis.

10 SKYRIUS „FINANSINĖS NUOSTATOS“:

58 straipsnio 2 dalyje yra naujas c punktas, kuriame priduriami nauji EGA pajamų šaltiniai (išorės mokesčiai ir rinkliavos už naujas užduotis – leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir saugos sertifikatų išdavimą), ir naujas e punktas, kuriuo tai suderinama su EASA reglamentu.

11 SKYRIUS „PERSONALAS“ yra naujas skyrius, kuriame didžia dalimi laikomasi standartinių nuostatų, pagrįstų bendru požiūriu dėl agentūrų (62 ir 63 straipsniai).

61 straipsnis „Personalas. Bendrosios nuostatos“, pirminis 24 straipsnis, yra iš dalies pakeistas pagal jungtinį pareiškimą dėl agentūrų, EGA reglamento vertinimą ir tarybos rašytinę nuomonę dėl EGA ateities; išbraukti ankstesni ilgiausios sutarties apribojimai.

12 SKYRIUS „BENDROSIOS NUOSTATOS“:

64, 66–68, 70–72 straipsniai yra perkelti iš kitų pirminio reglamento vietų ir prireikus iš dalies pakeisti pagal jungtinį pareiškimą dėl agentūrų.

65 straipsnis „Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos“ yra naujas, parengtas pagal jungtinį pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų (2012 m.).

69 straipsnis „Bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis ir įstaigomis“ yra naujas straipsnis, pagrįstas naujais EGA įgaliojimais išduoti sertifikatus ir leidimus; kai kuriais atvejais bendradarbiavimas su nacionalinėmis įstaigomis ir institucijomis laikytas būtinu dėl jų kvalifikacijos; numatoma galimybė dalį EGA užduočių perduoti pagal (sub)rangos sutartį.

13 SKYRIUS „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ yra naujas.

73 ir 74 straipsniai „Deleguotieji aktai“ yra nauji straipsniai: Europos geležinkelių agentūrai suteikus naujus įgaliojimus (susijusius su saugos sertifikatų bei leidimų pateikti rinkai transporto priemones išdavimu ir nuosavais ištekliais) atsiranda poreikis priimti deleguotąsias priemones; tai panašu kaip EASA atveju.

75 straipsnis „Komiteto procedūra“ yra naujas straipsnis, kuris parengtas tam, kad nereikėtų teikti nuorodų į kitus teisės aktus (Sąveikos direktyvą).

76 straipsnis „Vertinimas ir peržiūra“ yra pirminis straipsnis, iš dalies pakeistas pagal jungtinį pareiškimą dėl agentūrų.

STRAIPSNIAI, KURIE LIKO TOKIE PATYS KAIP REGLAMENTE NR. 881/2004: 5, 6, 58, 59, 60.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Naujasis reglamentas yra biudžeto ir personalo išteklių skyrimo Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai teisinė bazė. Priede esančioje finansinėje teisės akto pažymoje pateikti išsamūs apskaičiavimai.

Svarbu pabrėžti, kad į šį teisės aktą įtraukti su EGA personalu susiję:

1. išteklių apskaičiavimai iš dviejų ankstesnių finansinių teisės akto pažymų, kurios buvo pridėtos prie pirminio Reglamento Nr. 881/2004 ir 2008 m. jį pakeitusio Reglamento Nr. 1335/2008 ir kuriose Europos geležinkelio agentūrai buvo numatyti 104 laikinieji darbuotojai;

2. 2005–2013 m. biudžetinės procedūros, kuriomis biudžeto institucija suteikė Europos geležinkelio agentūrai papildomus 39 etatus, kad būtų vykdomos papildomos, steigimo reglamente nenumatytos užduotys; rezultatas – 2013 m. iš viso yra 143 laikinųjų darbuotojų etatai;

3. apskaičiuotas šiame naujame reglamente numatytų naujų EGA užduočių ir padidintų įgaliojimų poveikis ištekliams yra 43 asmenys.

Dėl 2 punkto pasakytina, kad nuo EGA įsteigimo 2005 m. etatų skaičius palaipsniui augo. Šį pakeitimą kasmet nuodugniai tikrindavo ir patvirtindavo biudžeto institucija pagal Komisijos siūlomą etatų skaičių. Pagrindinis 1 ir 2 punktų skirtumo paaiškinimas tas, kad kai kurios funkcijos ir veikla, kaip antai teisės reikalai, duomenų apsaugos pareigūnas, valdančiosios tarybos sekretoriatas, vidaus auditas, kokybės ir veiklos planavimas, ekonominis (poveikio) vertinimas, viešieji pirkimai, objektų valdymas ir administracijos vadovas nebuvo numatyti steigimo reglamente arba bent jau nebuvo planuota, kad tuos darbus atliks tam paskirtas personalas. Kai kurioms veikloms sritims, įskaitant žmogiškuosius išteklius, IT ir finansus, išteklių poreikis buvo nepakankamai įvertintas.

Vertinant iš ekonominės perspektyvos, ši veikla atsirado dėl to, kad EGA buvo įsteigta tam, kad padėtų kurti integruotą ir konkurencingą geležinkelių erdvę. Tai nuo pat pradžios buvo neatsiejama agentūros veiklos dalis, net jei finansinėje pažymoje nebuvo numatyta tam skirto personalo. Šios veiklos poreikis nekelia abejonių, o neseniai, laikantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo modelio, jis išaugo, todėl į naują Agentūros reglamentą siūloma įtraukti naują straipsnį.

Vyko ir kitos permainos: daugelyje Komisijos teisės aktų agentūrai skiriamos papildomos užduotys, kurioms reikia išteklių, nors jie nėra tinkamai atspindėti finansinėje pažymoje. Pavyzdžiui, Komisijos sprendime 2011/155/ES dėl Direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto informacinio dokumento skelbimo ir tvarkymo agentūrai pavedamos papildomos užduotys, susijusios su procesų ir taisyklių, naudojamų išduodant geležinkelio transporto priemonių ir posistemių leidimus, skaidrumo didinimu ir supaprastinimu. Kalbant konkrečiau, EGA vaidmuo yra susijęs su leidimų išdavimo procesų valstybėse narėse dokumentavimu, nacionalinių taisyklių, taikomų išduodant geležinkelio transporto priemonių leidimus ir tikrinant duomenų nuoseklumą, dokumentavimu, parama nacionalinėms saugos institucijoms, duomenų valdymu ir palaikymu.

Dėl 3 punkto pasakytina, kad naujų ir išplėstų užduočių poveikis biudžetui ir personalui didžia dalimi pagrįstas poveikio vertinimo apskaičiavimais, Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos jungtiniame pareiškime dėl decentralizuotų agentūrų išdėstytų rekomendacijų įgyvendinimu, Audito Rūmų ir Vidaus audito tarnybos rekomendacijomis ir EGA reglamento įvertinimu. Visi teisinės bazės pakeitimai išsamiai paaiškinti šio memorandumo 3 dalyje. Apskaičiuota, kad šioms naujoms ir išplėstoms užduotims vykdyti reikės 70 asmenų, t. y., palyginti su dabartiniu agentūros personalu, papildomai reikės 43 darbuotojų. Šiems 43 naujiems darbuotojams bus pavesta išduoti leidimus ir sertifikatus, o išlaidos bus padengiamos išorės mokesčiais ir rinkliavomis; likę 27 reikiamų asmenų bus paskirti perskirsčius dabartinį agentūros personalą. Todėl papildomo poveikio ES biudžetui nebus (išskyrus 2015 ir 2016 m., kai dar nebus surinkta išorės mokesčių ir rinkliavų).

Planuojami papildomi 43 darbuotojai būtų tokių kategorijų:

· techniniai ekspertai (41 asmuo), kurie išduotų leidimus pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių tipus (30 darbuotojų), leidimus pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius (6 darbuotojai) ir saugos sertifikatus (5 darbuotojai);

· su tuo susiję administracijos darbuotojai (2 asmenys), tarp jų vienas buhalteris, kurie bendradarbiautų su nacionalinėmis institucijomis ir dalyvautų valdant planuojamą išorės mokesčių ir rinkliavų sistemą.

Išorės mokesčiai ir rinkliavos taip pat padengtų susijusias pridėtines išlaidas, visų pirma:

· EGA priimtų sprendimų vertimą į nacionalines kalbas;

· išorės mokesčių ir rinkliavų apskaitai reikalingą IT sistemą.

Likę 27 darbuotojai, kurie būtų paskirti perskirsčius esamus agentūros darbuotojus, vykdytų:

· nacionalinių saugos institucijų bei notifikuotųjų įstaigų, taip pat nacionalinių saugos ir sąveikos teisės aktų įgyvendinimo kontrolę;

· nacionalinių taisyklių skaičiaus mažinimą;

· teiktų konsultacijas ir paramą valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims, skleistų su geležinkeliais susijusią informaciją, organizuotų mokymus ir vykdytų koordinavimą dėl galimo atsarginių dalių standartizavimo.

Apskaičiuota, kad bendras EGA poveikis biudžetui 2015–2020 m. sieks 157,113 mln. EUR. Naujos užduotys ES biudžetui kainuos 0,4113 mln. EUR, o nuo 2017 m. jos bus padengiamos pramonės mokamais mokesčiais ir rinkliavomis.

Bus paveikti ir Komisijos (MOVE generalinio direktorato) ištekliai. Todėl šiame reglamente yra:

1. išteklių apskaičiavimai iš dviejų ankstesnių finansinių teisės akto pažymų, kurios buvo pridėtos prie pirminio Reglamento Nr. 881/2004 ir 2008 m. jį pakeitusio Reglamento Nr. 1335/2008 ir kuriose buvo numatyti du Komisijos pareigūnai arba laikinieji darbuotojai;

2. 2005–2013 m. pakeitimai, pagal kuriuos steigimo reglamente nenurodytas papildomas užduotis turės atlikti dar trys Komisijos darbuotojai, tvarkantys su EGA susijusius reikalus.

Iš viso bendras su šia iniciatyva susijusių Komisijos darbuotojų skaičius bus 5 asmenys; naujų darbuotojų nėra prašoma.

2013/0014 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros,

kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[6],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       norint palaipsniui sukurti sienų nevaržomą Europos geležinkelių erdvę, reikia, kad Sąjunga imtųsi veiksmų geležinkeliams taikomų techninių taisyklių srityje ir atsižvelgtų į glaudžiai tarpusavyje susijusius techninius (sąveikos) ir saugos aspektus, kurių kiekvienas turi būti labiau suderintas Sąjungos lygmeniu. Per pastaruosius du dešimtmečius buvo priimti atitinkami geležinkelio srities teisės aktai, ypač trys geležinkelių dokumentų rinkiniai; tarp jų aktualiausi yra 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje;

(2)       kad būtų galima tuo pačiu metu siekti ir geležinkelio saugos, ir sąveikos tikslų, reikia atlikti didelį techninį darbą, kuriam turi vadovauti specializuota įstaiga. Todėl 2004 m., remiantis esama institucine sistema ir atsižvelgiant į įgaliojimų pusiausvyrą Sąjungoje, reikėjo pagal antrąjį geležinkelių dokumentų rinkinį įsteigti europinę agentūrą, kuri atsakytų už geležinkelių saugą ir sąveiką (toliau — agentūra);

(3)       Europos geležinkelio agentūra pirmiausia įsteigta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 881/2004[7], siekiant skatinti sienų nevaržomos Europos geležinkelių erdvės kūrimą ir padėti atgaivinti geležinkelio sektorių stiprinant jo pagrindinius privalumus saugos aspektu. Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 turi būti pakeistas nauju teisės aktu, nes agentūros užduotys ir vidaus darbo organizavimas smarkiai keičiami;

(4)       ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje siūloma svarbių pakeitimų, kuriais būtų patobulintas bendros Europos geležinkelių erdvės veikimas nauja redakcija išdėstant Direktyvą 2004/49/EB ir Direktyvą 2008/57/EB, kurios abi tiesiogiai susijusios su agentūros užduotimis. Tose direktyvose ir šiame reglamente pirmiausia numatoma atlikti užduotis, susijusias su transporto priemonių leidimų ir saugos sertifikatų išdavimu Sąjungos lygmeniu. Dėl to turėtų sustiprėti agentūros vaidmuo;

(5)       agentūra turėtų padėti sukurti sienų nevaržomą bendrą Europos geležinkelių erdvę ir užtikrinti sklandų jos veikimą bei aukštą saugos lygį, o drauge pagerinti geležinkelio sektoriaus konkurencinę padėtį. Tai turėtų būti pasiekta padedant įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus techniniais klausimais, didinant geležinkelio sistemų sąveikos lygį ir plėtojant bendrą požiūrį į saugą Europos geležinkelio sistemoje. Agentūra taip pat turėtų veikti kaip europinė įstaiga, atsakinga už leidimų pateikti rinkai geležinkelio transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimą, už saugos sertifikatų geležinkelio įmonėms išdavimą ir už leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius išdavimą. Be to, ji turėtų vykdyti nacionalinių geležinkelio taisyklių ir nacionalinių institucijų, veikiančių geležinkelių sąveikos ir saugos srityse, veiklos rezultatų stebėseną;

(6)       siekdama tų tikslų, agentūra turėtų visapusiškai atsižvelgti į Europos Sąjungos plėtros procesą ir į konkrečius apribojimus, susijusius su geležinkelio jungtimis su trečiosiomis šalimis. Agentūra turėtų būti visiškai atsakinga už jai pavestų funkcijų ir paskirtų įgaliojimų vykdymą;

(7)       vykdydama savo užduotis, ypač tas, kurios susijusios su rekomendacijų rengimu, agentūra turėtų kuo labiau atsižvelgti į geležinkelio srities išorės ekspertų nuomonę. Dauguma tų ekspertų turėtų būti geležinkelio sektoriaus profesionalai ir atitinkamų nacionalinių institucijų atstovai. Iš jų turėtų būti sudaromos kompetentingos ir reprezentatyvios agentūros darbo grupės;

(8)       siekdama padėti suvokti ekonominį poveikį geležinkelio sektoriui ir jo įtaką visuomenei, sudaryti sąlygas kitiems priimti informacija pagrįstus sprendimus, veiksmingiau nustatyti darbo prioritetus ir skirstyti savo išteklius agentūra turėtų toliau stiprinti pastangas vykdyti poveikio vertinimo veiklą;

(9)       agentūra turėtų teikti nepriklausomą ir objektyvią techninę paramą, labiausiai Komisijai. Direktyva …. [Geležinkelių sąveikos] yra techninių sąveikos specifikacijų (TSS) rengimo ir persvarstymo pagrindas, o Direktyva …. [Geležinkelių saugos] yra bendrųjų saugos būdų (BSB) ir bendrųjų saugos rodiklių (BSR) rengimo ir persvarstymo pagrindas. Kad būtų užtikrintas šio darbo tęstinumas ir per tam tikrą laiką parengtos TSS, BSB ir BSR, reikia nuolat veikiančios techninės sistemos ir jai priskirto specializuotos įstaigos personalo. Tuo tikslu agentūrai turėtų būti pavesta teikti Komisijai rekomendacijas dėl TSS, BSB ir BSR rengimo ir persvarstymo. Nacionalinėms saugos organizacijoms ir reguliavimo įstaigoms taip pat reikėtų suteikti teisę prašyti agentūros pateikti nepriklausomą techninę nuomonę;

(10)     teikdamos saugos sertifikatų paraišką kompetentingoms nacionalinėms institucijoms geležinkelio įmonės susidurdavo su įvairiomis problemomis – nuo procedūrų vilkinimo ir pernelyg didelių išlaidų iki nesąžiningo santykio, ypač su naujais rinkos dalyviais. Vienoje valstybėje narėje išduoti sertifikatai nebuvo be sąlygų pripažįstami kitose valstybėse narėse ir tai darė žalą bendrai Europos geležinkelių erdvei. Siekiant, kad saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms procedūros taptų efektyvesnės ir nešališkesnės, iš esmės būtina siekti, kad visoje Sąjungoje galiotų bendras saugos sertifikatas, kurį išduotų agentūra. Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ... [Geležinkelių saugos direktyva];

(11)     šiuo metu Direktyvoje 2008/57/EB numatyta, kad leidimas eksploatuoti geležinkelio transporto priemones išduodamas atskirai kiekvienoje valstybėje, išskyrus išimtinius atvejus. 2011 m. Komisijos įsteigta Transporto priemonių leidimų darbo grupė apsvarstė keletą atvejų, kai gamintojai ir geležinkelio įmonės nukentėjo nuo pernelyg ilgo ir brangaus leidimų išdavimo proceso ir pasiūlė keletą patobulinimų. Keletas problemų kilo dėl dabartinio sudėtingo transporto priemonių leidimų išdavimo proceso, todėl jį reikėtų supaprastinti. Kiekvienai geležinkelio transporto priemonei turi būti išduodamas tik vienas leidimas ir tą leidimą pateikti transporto priemones ir transporto priemonių tipus rinkai turėtų išduoti agentūra. Tai sektoriui atneštų apčiuopiamos naudos, nes sumažėtų procedūros sąnaudos ir trukmė, galimo diskriminavimo rizika, ypač naujoms bendrovėms, kurios nori įžengti į geležinkelių rinką. Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ... [Geležinkelių sąveikos];

(12)     siekiant toliau plėtoti bendrą Europos geležinkelių erdvę, ypač tai, kas susiję su tinkamos informacijos teikimu krovinių vežimo paslaugų naudotojams ir keleiviams, ir atsižvelgiant į dabartinį agentūros vaidmenį, būtina agentūrai suteikti svaresnį balsą telematikos priemonių klausimu. Tai užtikrintų nuoseklią tų priemonių plėtrą ir jų spartų diegimą;

(13)     atsižvelgiant į Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) svarbą sklandžiai bendros Europos geležinkelių erdvės bei jos saugos plėtotei ir į tai, kad iki šiol ERTMS plėtojama išskaidytai, būtina sustiprinti bendrą plėtojimo koordinavimą Sąjungos lygmeniu. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklų ERTMS plėtojimą ir padėti užtikrinti, kad ERTMS įranga atitiktų galiojančias specifikacijas, taip pat siekiant užtikrinti, kad su ERTMS susijusios Europos mokslinių tyrimų programos būtų derinamos su ERTMS techninių specifikacijų plėtra, agentūrai, kaip kompetentingiausiai Sąjungos įstaigai, reikėtų skirti svarbesnį vaidmenį šioje srityje. Be to, norint, kad leidimų eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius išdavimo procedūros taptų efektyvesnės ir nešališkesnės, ypač svarbu siekti, kad visoje Sąjungoje būtų išduodamas vienintelis leidimas ir jį išduotų agentūra. Tai numatyta persvarstytoje Direktyvoje ... [Geležinkelių sąveikos direktyva].

(14)     kompetentingos nacionalinės institucijos už transporto priemonių leidimų ir saugos sertifikatų išdavimą paprastai ima mokestį. Perdavus kompetenciją į Sąjungos lygmenį, agentūrai turėtų būti suteikta teisė imti mokestį iš subjektų, pateikusių paraišką išduoti ankstesnėse konstatuojamose dalyse paminėtus sertifikatus ir leidimus. Tų mokesčių dydis turėtų prilygti dabartiniam Sąjungose vidurkiui ar būti už jį mažesnis; tas dydis turėtų būti nustatomas deleguotuoju aktu, kurį turi priimti Komisija;

(15)     bendras tikslas – valstybių narių funkcijas ir užduotis perduoti agentūrai efektyviai, nesumažinant dabartinio aukšto saugos lygio. Agentūra turėtų turėti pakankamai išteklių savo naujoms užduotims vykdyti, o tų išteklių paskyrimo laikas turėtų būti pagrįstas aiškiai nustatytais poreikiais. Atsižvelgiant į nacionalinių institucijų, ypač nacionalinių saugos institucijų, technines žinias, agentūrai, kai ji išduoda atitinkamus leidimus ir sertifikatus, turėtų būti leista tinkamai naudotis tomis žiniomis. Todėl reikėtų skatinti nacionalinių ekspertų delegavimą į agentūrą;

(16)     Direktyvoje ... [Geležinkelių saugos] ir Direktyvoje ... [Geležinkelių sąveikos] numatyta nacionalines priemones svarstyti saugos, sąveikos ir derėjimo su konkurencijos taisyklėmis aspektais. Jos taip pat riboja valstybių narių galimybę priimti naujas nacionalines taisykles. Esama sistema, kurioje toliau galioja labai daug nacionalinių taisyklių, gali lemti konfliktus su Sąjungos taisyklėmis ir kelia nepakankamo skaidrumo ir pridengto užsienio veiklos vykdytojų, ypač mažesnių ir naujų, diskriminavimo grėsmę. Siekiant sukurti sistemą, pagal kurią Sąjungos lygmeniu būtų taikomos išties skaidrios ir nešališkos geležinkelio taisyklės, reikėtų spartinti palaipsnį nacionalinių taisyklių mažinimą. Sąjungos lygmeniu būtina nuomonė, pagrįsta nepriklausomomis ir neutraliomis žiniomis. Tuo tikslu reikėtų sustiprinti agentūros vaidmenį;

(17)     nacionalinių saugos institucijų ir notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklos rezultatai, organizavimas ir sprendimų priėmimo procedūros geležinkelių sąveikos ir saugos srityje labai skiriasi ir dėl to bendros Europos geležinkelių erdvės veikimas tampa mažiau sklandus. Visų pirma, neigiamą poveikį gali patirti mažosios ir vidutinės įmonės, kurios nori patekti į geležinkelių rinką kitoje valstybėje narėje. Todėl siekiant didesnio derėjimo Sąjungos lygmeniu ypač svarbu sustiprinti bendradarbiavimą. Tuo tikslu agentūra vykdydama auditus ir patikrinimus turėtų stebėti nacionalines saugos institucijas ir notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas;

(18)     saugos srityje svarbu užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir veiksmingą informacijos tėkmę. Bendrais rodikliais pagrįsta ir visas sektoriaus šalis aprėpianti veiklos rezultatų analizė yra svarbi ir turėtų būti vykdoma. Statistikos srityje būtinas glaudus bendradarbiavimus su Eurostatu;

(19)     siekiant stebėti pažangą geležinkelių sąveikos ir saugos srityse, agentūrai turėtų būti pavesta kas dvejus metus skelbti atitinkamą ataskaitą. Turėdama techninių žinių šaltinius ir būdama nešališka, agentūra taip pat turėtų padėti Komisijai stebėti Sąjungos geležinkelių saugos ir geležinkelių sąveikos teisės aktų įgyvendinimą;

(20)     turėtų būti stiprinama transeuropinio tinklo sąveika, o nauji investiciniai projektai, atrinkti Sąjungai finansuoti, turėtų atitikti sąveikos tikslą, nustatytą 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros[8]. Agentūra yra institucija, kuri tinkamai padėtų siekti tų tikslų;

(21)     riedmenų techninė priežiūra yra svarbi saugos sistemos dalis. Kadangi nėra techninės priežiūros centrų sertifikavimo sistemos, nesusiformavo tikra europinė bėgių įrangos techninės priežiūros rinka. Todėl sektorius iki šiol patiria daugiau išlaidų ir dalis kelionių vyksta be krovinių. Taigi reikėtų palaipsniui sukurti ir atnaujinti Europos techninės priežiūros centrų sertifikavimo sistemą, o agentūra yra tinkamiausia įstaiga, kuri galėtų siūlyti Komisijai adekvačius sprendimus;

(22)     traukinių mašinistams reikalinga profesinė kvalifikacija yra pagrindinis saugą ir sąveiką Sąjungoje lemiantis veiksnys. Ji taip pat sudaro prielaidas laisvam geležinkelių pramonės darbuotojų judėjimui. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas, atsižvelgiant į veikiančią socialinio dialogo sistemą. Kad šis aspektas būtų įvertintas Europos mastu, agentūra turėtų teikti techninę pagalbą;

(23)     siekdama skleisti gerąją patirtį, keistis aktualia informacija, kaupti su geležinkeliais susijusius duomenis ir stebėti bendrus geležinkelių sistemos saugos rezultatus, agentūra turėtų organizuoti ir palengvinti nacionalinių saugos institucijų, nacionalinių tyrimo įstaigų ir Europos lygmeniu veikiančių geležinkelių sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų bendradarbiavimą;

(24)     siekiant visoms šalims užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir vienodą teisę naudotis atitinkama informacija, dokumentai, kuriais numatoma siekti geležinkelių sąveikos ir saugos, turėtų būti prieinami visuomenei. Tas galioja ir licencijoms, saugos sertifikatams ir kitiems svarbiems geležinkelių dokumentams. Agentūra turėtų užtikrinti efektyvų šios informacijos mainų ir skelbimo būdą;

(25)     turėdama tokią reputaciją ir užimdama tokią padėtį agentūra turėtų vykdyti svarbią užduotį – skatinti naujoves ir mokslinius tyrimus geležinkelių saugos srityje. Jokia finansinė pagalba, teikiama vykdant agentūros veiklą, neturėtų iškraipyti atitinkamos rinkos;

(26)     siekdama padidinti Sąjungos finansinės paramos efektyvumą, kokybę ir derėjimą su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis, agentūra, kaip vienintelis Sąjungos organas, turintis autoritetingą kompetenciją geležinkelio srityje, turėtų aktyviai dalyvauti vertinant geležinkelio projektus;

(27)     geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktai, agentūros priimtos įgyvendinimo gairės ar rekomendacijos kartais suinteresuotosioms šalims gali kelti interpretacijos ar kitų sunkumų. Tinkamas ir vienodas tų aktų supratimas yra išankstinė geležinkelių teisyno veiksmingo įgyvendinimo ir geležinkelių rinkos veikimo sąlyga. Todėl tais klausimais agentūra turėtų aktyviai vykdyti mokomąją ir aiškinamąją veiklą;

(28)     kad agentūra galėtų deramai atlikti savo užduotis, ji turėtų turėti juridinio asmens statusą ir savarankišką biudžetą, kuris būtų daugiausia finansuojamas Sąjungos įnašu ir paraiškų teikėjų mokamais mokesčiais ir rinkliavomis. Siekiant užtikrinti agentūros savarankiškumą vykdant einamąją veiklą, teikiant išvadas bei rekomendacijas ir priimant sprendimus, agentūra turėtų būti organizuota skaidriai, o vykdomajam direktoriui turėtų būti suteikta visa atsakomybė. Agentūros darbuotojai turėtų būti nepriklausomi; siekiant išsaugoti organizacines žinias ir užtikrinti veiklos tęstinumą, o drauge pasirūpinti būtinais nuolatiniais techninių žinių mainais su geležinkelio sektoriumi, reikėtų, kad darbuotojų sutartys būtų pakankamai įvairios – trumpalaikės ir ilgalaikės;

(29)     siekiant veiksmingai užtikrinti agentūros funkcijų įgyvendinimą, valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdančiojoje taryboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus, įskaitant biudžeto sudarymo ir metinių bei daugiamečių darbo programų patvirtinimo;

(30)     siekiant užtikrinti valdančiosios tarybos sprendimų skaidrumą, atitinkamų sektorių atstovai turėtų dalyvauti jos posėdžiuose be balso teisės, kurią turėtų tik valdžios institucijų, atskaitingų demokratinės kontrolės institucijoms, atstovai. Sektoriaus atstovus turėtų skirti Komisija, atsižvelgdama į tai, kiek jie Sąjungos lygmeniu atstovauja geležinkelio įmonėms, infrastruktūros valdytojams, geležinkelių pramonei, darbuotojų sąjungoms, keleiviams ir krovinių vežimo paslaugų naudotojams;

(31)     siekiant tinkamai rengti valdančiosios tarybos posėdžius ir konsultuoti ją priimamų sprendimų klausimais, turėtų būti sukurta patariamoji vykdomoji valdyba;

(32)     būtina užtikrinti, kad šalys, kurias paveikia agentūros priimami sprendimai, galėtų nepriklausomai ir nešališkai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Turėtų būti sukurtas tinkamas apeliacijos mechanizmas, kad dėl vykdomojo direktoriaus nutarimų būtų galima teikti apeliaciją specializuotai apeliacijų valdybai, kurios sprendimai savo ruožtu galėtų būti ginčijami Teisingumo Teisme;

(33)     platesnė su agentūros veikla susijusi strateginė perspektyva padėtų veiksmingiau planuoti ir valdyti agentūros išteklius ir pagerintų jos rezultatų kokybę. Todėl valdančioji taryba, tinkamai pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų priimti ir reguliariai atnaujinti daugiametę darbo programą;

(34)     agentūros darbas turėtų būti skaidrus. Europos Parlamentas turėtų ją veiksmingai kontroliuoti ir dėl to Europos Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė išklausyti agentūros vykdomąjį direktorių, ir su Europos Parlamentu turėtų būti konsultuojamasi dėl daugiametės darbo programos. Agentūra taip pat turėtų taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl visuomenės prieigos prie dokumentų;

(35)     pastaraisiais metais, kai buvo įkurta daugiau decentralizuotų agentūrų, biudžeto valdymo institucija nagrinėjo, kaip pagerinti joms skiriamų Sąjungos lėšų valdymo skaidrumą ir kontrolę, pirmiausia mokesčių įtraukimo į biudžetą, finansinės kontrolės, įgaliojimo patvirtinti biudžeto įvykdymą, įmokų į pensijų sistemą ir vidaus biudžeto procedūros (elgesio kodekso) priemonėmis. Analogiškai 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[9] agentūrai turėtų būti taikomas be apribojimų, ir agentūra turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų[10];

(36)     valstybės narės negali pakankamai pasiekti siūlomo veiksmo tikslų – įsteigti specializuotą įstaigą, kuri rengtų bendrus sprendimus geležinkelių saugos ir sąveikos klausimais, nes atliktinas darbas turi būti jungtinis ir todėl šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, taigi Sąjunga gali priimti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenumatomi veiksmai, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų;

(37)     siekiant tinkamai nustatyti mokesčių ir rinkliavų, kurias gali rinkti agentūra, dydį, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl straipsnių, kuriais reglamentuojamas leidimų eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius, leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių tipus ir saugos sertifikatų išdavimas ir atnaujinimas. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu.      Ruošdama ir rengdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(38)     siekiant užtikrinti šio reglamento 21 ir 22 straipsnių dėl nacionalinių taisyklių projektų ir galiojančių taisyklių nagrinėjimo įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(39)     kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento 29, 30, 31 ir 51 straipsnių įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(40)     būtina įgyvendinti tam tikrus principus dėl agentūros valdymo siekiant atitikti jungtinį pareiškimą ir bendrą požiūrį, dėl kurių 2012 m. liepos mėn. sutarė tarpinstitucinė darbo grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais, kurios tikslas – supaprastinti agentūrų veiklą ir padidinti jų rezultatyvumą;

(41)     šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač tų, kurios pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – agentūra).

2. Šiuo reglamentu nustatoma:

(a) agentūros įsteigimas ir užduotys;

(b) valstybių narių užduotys.

3. Šis reglamentas taikomas:

(a) Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikai, numatytai Direktyvoje .../../.ES [Sąveikos direktyva];

(b) Sąjungos geležinkelių sistemos saugai, numatytai Direktyvoje .../../.ES [Geležinkelių saugos direktyva];

(c) mašinistų, kuriems taikoma 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo [Traukinių mašinistų direktyva], sertifikavimui.

2 straipsnis

Juridinis statusas

1. Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tų valstybių narių teisės aktus. Ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3. Agentūrai atstovauja jos direktorius.

3 straipsnis

Agentūros aktų rūšys

Agentūra gali:

(a)          teikti Komisijai rekomendacijas dėl 11, 13, 14, 15, 23, 24, 26, 30, 32, 31, 33 ir 41 straipsnių taikymo;

(b)          teikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl 21, 22 ir 30 straipsnių taikymo;

(c)          pagal 9, 21, 22 ir 38 straipsnius teikti nuomones Komisijai, o pagal 9 straipsnį – atitinkamoms valstybių narių institucijoms;

(d)          skelbti sprendimus pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius;

(e)          skelbti nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės pagal 15 straipsnį;

(f)           skelbti techninius dokumentus pagal 15 straipsnį;

(g)          skelbti audito ataskaitas pagal 29 ir 30 straipsnius;

(h)          pagal 11, 15 ir 24 straipsnius skelbti gaires ir kitus neįpareigojančius dokumentus, kuriais palengvinamas geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktų taikymas.

2 SKYRIUS

DARBO METODAI

4 straipsnis

Darbo grupių steigimas ir sudėtis

1. Agentūra įsteigia ribotą skaičių darbo grupių siekdama parengti rekomendacijas, visų pirma susijusias su techninės sąveikos specifikacijomis (TSS), bendraisiais saugos rodikliais (BSR) ir bendraisiais saugos būdais (BSB).

Agentūra gali įsteigti darbo grupes kitais tinkamai pagrįstais atvejais Komisijos prašymu ar savo iniciatyva, pasitarusi su Komisija.

2. Agentūra į darbo grupes paskiria ekspertus.

Agentūra į darbo grupes paskiria atstovus, kompetentingų nacionalinių institucijų nominuotus į darbo grupes, kuriose jos nori dalyvauti.

Agentūra į darbo grupes paskiria geležinkelio sektoriaus profesionalus iš 3 dalyje numatyto sąrašo. Ji užtikrina, kad būtų tinkamai atstovaujama tiems pramonės sektoriams ir tiems naudotojams, kuriuos galėtų paveikti priemonės, kurias gali pasiūlyti Komisija remdamasi agentūros jai pateiktomis rekomendacijomis.

Jei reikia, agentūra į darbo grupes gali paskirti nepriklausomus ekspertus ir tarptautinių organizacijų atstovus, turinčius toje srityje pripažintą kompetenciją. Į darbo grupes negali būti skiriami agentūros darbuotojai.

3. Kiekvienas 34 straipsnyje nurodytas atstovaujamasis organas nusiunčia agentūrai aukščiausią kvalifikaciją turinčių ekspertų, įgaliotų jiems atstovauti kiekvienoje darbo grupėje, sąrašą.

4. Jeigu tokių darbo grupių numatytas darbas turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygoms, sveikatai ir saugai, atitinkamose darbo grupėse kaip visateisiai nariai dalyvauja darbuotojų organizacijų atstovai.

5. Agentūra apmoka darbo grupių narių kelionės ir gyvenimo išlaidas pagal valdančiosios tarybos patvirtintas taisykles ir tarifų lenteles.

6. Darbo grupėms pirmininkauja agentūros atstovas.

7. Darbo grupių darbas yra skaidrus. Valdančioji taryba nustato darbo grupių darbo tvarkos taisykles.

5 straipsnis

Konsultavimasis su socialiniais partneriais

Jeigu 11, 12, 15 ir 32 straipsniuose numatytas darbas turi tiesioginės įtakos sektoriaus darbuotojų socialinei aplinkai arba darbo sąlygoms, agentūra konsultuojasi su socialiniais partneriais sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal Sprendimą 98/500/EB[11].

Šios konsultacijos surengiamos prieš agentūrai pateikiant savo rekomendacijas Komisijai. Agentūra deramai atsižvelgia į šias konsultacijas ir turi būti visuomet pasirengusi savo rekomendacijas išaiškinti. Agentūra nusiunčia sektorių dialogo komiteto pateiktas nuomones Komisijai, o Komisija jas nusiunčia komitetui, nurodytam 75 straipsnyje.

6 straipsnis

Konsultavimasis su krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojais ir keleiviais

Jeigu 11 ir 15 straipsniuose numatytas darbas turi tiesioginės įtakos krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojams ir keleiviams, Agentūra konsultuojasi su jiems atstovaujančiomis organizacijomis. Padedant 75 straipsnyje nurodytam komitetui Komisija sudaro sąrašą organizacijų, su kuriomis reikia konsultuotis.

Šios konsultacijos surengiamos prieš agentūrai pateikiant savo pasiūlymus Komisijai. Agentūra deramai atsižvelgia į šias konsultacijas ir turi būti visuomet pasirengusi išaiškinti savo pasiūlymus. Agentūra nusiunčia atitinkamų organizacijų pateiktas nuomones Komisijai, o Komisija jas nusiunčia komitetui, nurodytam 75 straipsnyje.

7 straipsnis

Poveikio vertinimas

1. Agentūra atlieka savo rekomendacijų ir nuomonių poveikio vertinimą. Valdančioji taryba patvirtina poveikio vertinimo metodiką, kuri grindžiama Komisijos metodika. Agentūra palaiko ryšį su Komisija, kad į atitinkamą darbą Komisijoje būtų tinkamai atsižvelgta.

2. Prieš pradėdama veiklą, kuri įtraukta į darbo programą, agentūra atlieka su ta veikla susijusį ankstyvą poveikio vertinimą, kuriame nustato:

(a) spręstiną klausimą ir galimus sprendimus;

(b) konkrečios veiklos, įskaitant agentūros rekomendacijos ar nuomonės paskelbimą, poreikio mastą;

(c) tikėtiną agentūros įnašą sprendžiant problemą.

Be to, siekiant optimaliai panaudoti agentūros biudžetą ir išteklius, išanalizuojama, kiek kiekviena darbo programos veikla ir projektas efektyvūs atskirai ir kartu su kitomis veiklomis ar projektais.

3. Agentūra gali atlikti pagal jos rekomendacijas priimtų teisės aktų ex post vertinimą.

4. Valstybės narės suteikia agentūrai duomenis, kurių reikia norint atlikti poveikio vertinimą.

8 straipsnis

Tyrimai

Agentūra užsako tyrimus ir juos finansuoja iš savo biudžeto, jei šie tyrimai yra reikalingi jos užduotims įgyvendinti.

9 straipsnis

Nuomonės

1. Direktyvos 2012/34/ES [Direktyva, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija)] 55 straipsnyje nurodytų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymu agentūra skelbia nuomones dėl tų institucijų dėmesiui pateiktų su sauga ir sąveika susijusių klausimų aspektų.

2. Komisijos prašymu agentūra skelbia nuomones dėl bet kurio teisės akto, priimto pagal Direktyvą ... [Sąveikos direktyva] arba… [Geležinkelių saugos direktyva], pakeitimų, ypač kai pranešama apie kokį nors tariamą trūkumą.

3. Pirmesnėse dalyse ir kituose šio reglamento straipsniuose numatytas nuomones agentūra pateikia per du mėnesius, nebent būtų susitarta kitaip. Agentūra per du mėnesius paviešina tą nuomonių versiją, iš kurios buvo pašalinta visa komercinė konfidencialaus pobūdžio informacija.

10 straipsnis

Apsilankymai valstybėse narėse

1. Vykdydama savo užduotis, ypač tas, kurios nurodytos 12, 21, 22, 16, 17, 27, 29, 30, 31 ir 38 straipsniuose, ir laikydamasi valdančiosios tarybos nustatytos politikos agentūra gali rengti apsilankymus valstybėse narėse.

2. Agentūra informuoja atitinkamą valstybę narę apie planuojamą apsilankymą, praneša paskirtų agentūros pareigūnų asmenvardžius ir apsilankymo pradžios datą. Tokiems apsilankymams paskirti pareigūnai vyksta į juos po to, kai vykdomasis direktorius pateikia sprendimą, kuriame nurodyti jų apsilankymo tikslai.

3. Nacionalinės valstybių narių valdžios institucijos agentūros personalui sudaro sąlygas dirbti.

4. Agentūra parengia ataskaitą apie kiekvieną apsilankymą ir išsiunčia ją Komisijai ir atitinkamai valstybei narei.

5. Pirmesnėmis dalimis nepažeidžiami 29 straipsnio 6 dalyje ir 30 straipsnio 6 dalyje numatyti patikrinimai, kurie vykdomi laikantis tose dalyse aprašytos tvarkos.

3 SKYRIUS

SU GELEŽINKELIŲ SAUGA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS

11 straipsnis

Techninė parama. Rekomendacijos dėl geležinkelių saugos

1. Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas dėl bendrųjų saugos būdų (BSB) ir bendrųjų saugos rodiklių (BSR), numatytų Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 6 ir 7 straipsniuose. Agentūra taip pat pateikia Komisijai rekomendacijas dėl periodiško BSB ir BSR persvarstymo.

2. Komisijos prašymu ar savo iniciatyva agentūra pateikia Komisijai rekomendacijas dėl kitų saugos srities priemonių.

3. Kad būtų lengviau įgyvendinti geležinkelių saugos teisės aktus, Agentūra gali priimti gaires ar kitus neįpareigojančius dokumentus.

12 straipsnis

Saugos sertifikatai

Agentūra patvirtina bendrus saugos sertifikatus pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 10 ir 11 straipsnius.

13 straipsnis

Transporto priemonių priežiūra

1. Agentūra padeda Komisijai už priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos klausimais pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 14 straipsnio 6 dalį.

2. Agentūra teikia Komisijai rekomendacijas atsižvelgdama į Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 14 straipsnio 7 dalį.

3. Agentūra analizuoja visas alternatyvias priemones, dėl kurių nuspręsta pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 15 straipsnį šio reglamento 30 straipsnio 2 dalyje numatytoje ataskaitoje.

14 straipsnis

Pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais

Agentūra stebi teisės aktų, kuriais reglamentuojamas pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/68/EB[12], raidą ir lygina juos su teisės aktais, kuriais reglamentuojamos geležinkelių sąveika ir sauga, ypač su jų pagrindiniais reikalavimais. Tuo tikslu agentūra padeda Komisijai rekomendacijomis, kurias gali priimti Komisijos prašymu arba savo iniciatyva.

4 SKYRIUS

SU SĄVEIKA SUSIJUSIOS UŽDUOTYS

15 straipsnis

Techninė parama geležinkelių sąveikos srityje

1. Agentūra:

(a) teikia Komisijai rekomendacijas dėl TSS ir jų persvarstymo pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 5 straipsnį;

(b) teikia Komisijai rekomendacijas dėl ES patikros deklaracijos ir kartu su ja pateiktinų techninės bylos dokumentų šablonų pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 15 straipsnį;

(c) teikia Komisijai rekomendacijas dėl registrų specifikacijų ir jų persvarstymo pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 43, 44 ir 45 straipsnį;

(d) priima nuomones, kurios yra tinkamos atitikties priemonės dėl TSS trūkumų pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 6 straipsnio 2 dalį, ir jas teikia Komisijai;

(e) teikia Komisijai nuomones dėl valstybių narių prašymų netaikyti TSS pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 7 straipsnį;

(f) leidžia techninius dokumentus pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 4 straipsnio 9 dalį;

(g) teikia Komisijai rekomendacijas dėl viso personalo, atliekančio svarbiausias su sauga susijusias užduotis, darbo sąlygų.

2. Rengdama 1 dalies a ir b punktuose numatytas rekomendacijas agentūra:

(a) užtikrina, kad TSS ir registrų specifikacijos būtų pritaikytos prie techninės pažangos, rinkos tendencijų ir socialinių reikalavimų;

(b) užtikrina, kad TSS plėtojimas bei atnaujinimas ir sąveikai būtinų Europos standartų plėtojimas būtų vykdomi koordinuotai, ir palaiko atitinkamus ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis.

3. Kad būtų lengviau įgyvendinti geležinkelių sąveikos teisės aktus, agentūra gali priimti gaires ar kitus neįpareigojančius dokumentus.

16 straipsnis

Leidimai pateikti rinkai transporto priemones

Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai geležinkelio transporto priemones pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 20 straipsnį.

17 straipsnis

Leidimai pateikti rinkai transporto priemonių tipus

Agentūra išduoda leidimus pateikti rinkai transporto priemonių tipus pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 22 straipsnį.

18 straipsnis

Leidimai pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius

Agentūra išduoda leidimus pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius, kurie yra arba eksploatuojami visoje Sąjungoje pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 18 straipsnį.

19 straipsnis

Telematikos priemonės

1. Agentūra yra sistemos valdytoja, atsakinga už telematikos priemonių techninių specifikacijų priežiūrą pagal atitinkamas TSS.

2. Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko paraiškų dėl tų specifikacijų pakeitimo nagrinėjimo procedūrą. Tuo tikslu agentūra sukuria ir prižiūri paraiškų dėl telematikos priemonių specifikacijų ir jų statuso pakeitimo registrą.

3. Agentūra plėtoja ir prižiūri technines priemones, kuriomis tvarkomos skirtingos telematikos priemonių specifikacijų versijos.

4. Agentūra padeda Komisijai stebėti telematikos priemonių diegimą pagal atitinkamas TSS.

20 straipsnis

Parama notifikuotosioms atitikties vertinimo įstaigoms

1. Agentūra remia Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 27 straipsnyje numatytų notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklą. Ta parama visų pirma reiškia gairių, pagal kurias įvertinama Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 9 straipsnyje nurodyta sąveikos sudedamosios dalies atitiktis arba tinkamumas naudoti, parengimą ir Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 10 straipsnyje nurodytos EB patikros procedūros gairių parengimą.

2. Agentūra palengvina notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų bendradarbiavimą, ypač tuo, kad ji veikia kaip jų koordinavimo grupės techninis sekretoriatas.

5 SKYRIUS

SU NACIONALINĖMIS TAISYKLĖMIS SUSIJUSIOS UŽDUOTYS

21 straipsnis

Nacionalinių taisyklių projektų nagrinėjimas

1. Agentūra per du mėnesius nuo gavimo išnagrinėja nacionalinių taisyklių projektus, pateiktus jai pagal:

(a) Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 8 straipsnio 2 dalį;

(b) Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 14 straipsnį.

2. Jei išnagrinėjusi nacionalines taisykles, kaip numatyta 1 dalyje, agentūra mano, kad jomis sudaromos sąlygos įvykdyti pagrindinius sąveikos reikalavimus, laikytis BSB ir pasiekti BSR ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp valstybių narių veiklos apribojimams, ji apie savo teigiamą įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Komisija gali paskelbti taisyklę IT sistemoje, nurodytoje 23 straipsnyje.

3. Kai 1 dalyje numatyto nagrinėjimo išvada yra neigiama, agentūra:

(a) priima atitinkamai valstybei narei skirtą rekomendaciją, nurodydama priežastis, kodėl nagrinėjama taisyklė neturėtų įsigalioti ir (arba) būti taikoma;

(b) praneša Komisijai apie savo neigiamą įvertinimą.

4. Jei gavusi 3 dalies a punkte numatytą agentūros rekomendaciją valstybė narė per 2 mėnesius nesiima jokių priemonių, Komisija, gavusi 3 dalies b punkte numatytą informaciją ir išklausiusi atitinkamos valstybės narės argumentus, gali priimti valstybei narei skirtą sprendimą su reikalavimu iš dalies pakeisti atitinkamos taisyklės projektą, sustabdyti jos priėmimą, įsigaliojimą ar įgyvendinimą.

22 straipsnis

Galiojančių nacionalinių taisyklių nagrinėjimas

1. Agentūra per du mėnesius nuo gavimo išnagrinėja nacionalines taisykles, pateiktas jai pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 14 straipsnio 3 dalį.

2. Jei išnagrinėjusi nacionalines taisykles, kaip numatyta 1 dalyje, agentūra mano, kad jomis sudaromos sąlygos įvykdyti pagrindinius sąveikos reikalavimus, laikytis BSB ir pasiekti BSR ir kad jomis nesudaromos sąlygos savavališkam diskriminavimui ar paslėptiems geležinkelių transporto paslaugų teikimo tarp valstybių narių apribojimams, ji apie savo teigiamą įvertinimą praneša Komisijai ir atitinkamai valstybei narei. Komisija gali paskelbti taisyklę IT sistemoje, nurodytoje 23 straipsnyje.

3. Kai 1 dalyje numatyto nagrinėjimo išvada yra neigiama, agentūra:

(a) priima atitinkamai valstybei narei skirtą rekomendaciją, nurodydama priežastis, kodėl nagrinėjama taisyklė turėtų būti iš dalies pakeista ar panaikinta;

(b) praneša Komisijai apie savo neigiamą įvertinimą.

4. Jei gavusi 3 dalies a punkte numatytą agentūros rekomendaciją valstybė narė per 2 mėnesius nesiima jokių priemonių, Komisija, gavusi 3 dalies b punkte numatytą informaciją ir išklausiusi atitinkamos valstybės narės argumentus, gali priimti valstybei narei skirtą sprendimą su reikalavimu iš dalies pakeisti atitinkamą taisyklę arba ją panaikinti.

5. 2 ir 3 dalyse aprašyta procedūra taikoma, mutatis mutandis, tais atvejais, kai agentūra sužino apie praneštą arba nepraneštą nacionalinę taisyklę, kuri yra nereikalinga arba kertasi su BSB, BSR, TSS ar bet kuriuo kitu geležinkelio srities Sąjungos teisės aktu.

23 straipsnis

Pranešimo tikslais naudotinos IT sistemos ir nacionalinių taisyklių klasifikavimas

1. Agentūra sukuria ir prižiūri specialią IT sistemą, kurioje saugomos 21 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės taisyklės, ir sudaro sąlygas suinteresuotosioms šalims ir visuomenei ja naudotis.

2. Valstybės narės praneša apie 21 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas nacionalines taisykles agentūrai ir Komisijai per 1 dalyje nurodytą IT sistemą. Agentūra paskelbia taisykles toje sistemoje ir naudoja ją, kad informuotų Komisiją pagal 21 ir 22 straipsnius.

3. Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 14 straipsnio 8 dalį. Tuo tikslu ji naudoja šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą sistemą.

4. Agentūra klasifikuoja nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 8 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į ES teisinės bazės plėtotę. Tuo tikslu agentūra sukuria taisyklių valdymo priemonę, kurią naudotų valstybės narės, siekdamos supaprastinti savo nacionalinių taisyklių sistemas. Norėdama paskelbti taisyklių valdymo priemonę agentūra naudoja šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą sistemą.

6 SKYRIUS

Užduotys, susijusios su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

24 straipsnis

ERTMS sistemos valdytoja

1. Agentūra yra sistemos valdytoja, atsakinga už ERTMS techninių specifikacijų priežiūrą.

2. Agentūra apibrėžia, skelbia ir taiko paraiškų dėl tų specifikacijų pakeitimo nagrinėjimo procedūrą. Tuo tikslu agentūra sukuria ir prižiūri paraiškų dėl ERTMS specifikacijų ir jų statuso pakeitimo registrą.

3. Agentūra rekomenduoja priimti naują ERTMS techninių specifikacijų versiją. Tačiau ji tai daro tik tuo atveju, jei ankstesnė versija buvo pakankamai įdiegta. Naujos versijos kūrimas neturi pakenkti ERTMS diegimui, specifikacijų stabilumui, kurio reikia, kad būtų patobulinta ERTMS įrangos gamyba, geležinkelio įmonių investicijų grąžai ir efektyviam ERTMS įdiegimo planavimui.

4. Agentūra plėtoja ir prižiūri įvairių ERTMS versijų valdymo technines priemones, kad būtų užtikrintas tinklų ir transporto priemonių, kuriuose yra sumontuotos skirtingos ERTMS versijos, techninis ir eksploatacinis suderinamumas ir suteiktos paskatos greitai įgyvendinti galiojančią versiją.

5. Pagal Direktyvos … [Geležinkelių sąveikos direktyva] 5 straipsnio 10 dalį agentūra užtikrina, kad vėlesnės ERTMS įrangos versijos būtų techniškai suderinamos su ankstesnėmis versijomis.

6. Agentūra parengia ir suinteresuotosioms šalims išplatina atitinkamas taikymo gaires ir aiškinamuosius dokumentus, susijusius su ERTMS techninėmis specifikacijomis.

25 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS ad hoc darbo grupė

1. Agentūra įsteigia Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 27 straipsnyje numatytų notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų ERTMS ad hoc darbo grupę ir jai pirmininkauja.

Darbo grupė tikrina sąveikos sudedamosios dalies atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimui skirtos procedūros, išdėstytos Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 9 straipsnyje, taikymo nuoseklumą ir Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 10 straipsnyje išdėstytos EB patikros procedūros, kurią vykdo notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos, taikymo nuoseklumą.

2. Agentūra kas dvejus metus teikia Komisijai ataskaitą apie 1 dalyje numatytos darbo grupės veiklą, įskaitant notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų atstovų dalyvavimo darbo grupės posėdžiuose statistiką.

3. Agentūra įvertina, kaip taikoma sąveikos sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo procedūra ir ERTMS įrangai taikoma EB patikros procedūra, ir kas dvejus metus pateikia ataskaitą, kurioje prireikus Komisijai pasiūlo, ką reikėtų tobulinti.

26 straipsnis

ERTMS riedmens ir kelio posistemių techninio ir eksploatavimo suderinamumo rėmimas

1. Geležinkelio įmonių prašymu agentūra gali joms padėti patikrinti ERTMS riedmens ir kelio posistemių techninį ir eksploatavimo suderinamumą iki transporto priemonės eksploatavimo pradžios.

2. Kai agentūra nustato, kad tinklų ir transporto priemonių, kuriuose ERTMS įranga yra sumontuota vykdant konkrečius ERTMS projektus, techninis ir eksploatacinis suderinamumas gali būti nepakankamas, ji gali paprašyti atitinkamų subjektų, ypač gamintojų, notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų, geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir nacionalinių saugos institucijų, suteikti visą su EB patikros ir leidimo pradėti eksploatuoti procedūromis ir eksploatacinėmis sąlygomis susijusią informaciją. Agentūra informuoja Komisiją apie tokią riziką ir prireikus Komisijai rekomenduoja atitinkamas priemones.

27 straipsnis

ERTMS diegimo ir ERTMS projektų rėmimas

1. Agentūra stebi ERTMS diegimą pagal Sprendime 2012/88/ES[13] išdėstytą diegimo planą ir stebi ERTMS įrengimo transeuropiniuose transporto koridoriuose ir krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose darbų koordinavimą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 913/2010[14].

2. Agentūra užtikrina Sąjungos finansuojamų ERTMS diegimo projektų tolesnius techninio pobūdžio veiksmus, įskaitant, kai tinka, konkurso dokumentų analizę, kai skelbiami konkursai. Be to, agentūra, kai būtina, padeda Sąjungos lėšų gavėjams užtikrinti, kad vykdant projektus įgyvendinami techniniai sprendimai visiškai atitiktų TSS, susijusius su kontrole, valdymu ir signalizavimu, ir dėl to būtų visiškai sąveikūs.

28 straipsnis

Laboratorijų akreditavimas

1. Agentūra remia, ypač teikdama atitinkamas gaires akreditavimo įstaigoms, suderintą ERTMS laboratorijų akreditavimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008[15].

2. Agentūra gali stebėtojo teisėmis dalyvauti tarpusavio vertinimo peržiūrose, kurių reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 765/2008.

7 SKYRIUS

UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU BENDROS EUROPOS GELEŽINKELIŲ ERDVĖS STEBĖSENA

29 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų kontrolė

1. Agentūra kontroliuoja nacionalinių saugos institucijų veiklos rezultatus ir sprendimų priėmimą vykdydama auditą ir patikrinimus.

2. Agentūrai suteikiama teisė audituoti:

(a) nacionalinių saugos institucijų pajėgumą vykdyti užduotis, susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika;

(b) nacionalinių saugos institucijų veiksmingumą kontroliuojant subjektų saugos valdymo sistemas, kaip nurodyta Direktyvos […] [Geležinkelių saugos direktyva] 16 straipsnyje.

Audito atlikimo tvarką tvirtina valdančioji taryba.

3. Agentūra tvirtina audito ataskaitas ir siunčia jas atitinkamai nacionalinei saugos institucijai ir Komisijai. Kiekvienoje audito ataskaitoje visų pirma nurodomas visų agentūros pastebėtų trūkumų sąrašas ir tobulinimo rekomendacijos.

4. Jei agentūra mano, kad 3 dalyje nurodyti trūkumai kliudo atitinkamai nacionalinei saugos institucijai veiksmingai vykdyti savo užduotį geležinkelių saugos ir sąveikos srityje, agentūra rekomenduoja nacionalinei saugos institucijai imtis atitinkamų priemonių per laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į trūkumo svarbą.

5. Kai nacionalinė saugos institucija nesutinka su 4 dalyje numatyta agentūros rekomendacija arba kai nacionalinė saugos institucija, gavusi agentūros rekomendaciją, per tris mėnesius nesiėmė su ja susijusių veiksmų, Komisija per šešis mėnesius gali priimti sprendimą laikydamasi 75 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

6. Agentūra taip pat gali atlikti iš anksto praneštus arba nepraneštus nacionalinių saugos institucijų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiksmų ir veikimo sritis, pirmiausia peržvelgtų su jų užduotimis, nurodytomis Direktyvos … [Geležinkelių saugos direktyva] 16 straipsnyje, susijusius dokumentus, procesus ir protokolus. Patikrinimai gali būti atliekami ad hoc pagrindu arba pagal agentūros parengtą planą. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Nacionalinės valstybių narių valdžios institucijos agentūros personalui sudaro sąlygas dirbti. Agentūra pateikia Komisijai kiekvieno patikrinimo ataskaitą.

30 straipsnis

Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų kontrolė

1. Agentūra kontroliuoja notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas padėdama akreditavimo įstaigoms ir vykdydama auditą bei patikrinimus, kaip numatyta 2–5 dalyse.

2. Agentūra padeda suderintai akredituoti notifikuotąsias atitikties vertinimo įstaigas, visų pirma teikdama atitinkamas gaires dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, taikytinų vertinant, ar notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos atitinka Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 27 straipsnyje nurodytus akreditavimo įstaigoms keliamus reikalavimus, ir tam pasinaudodama Europos akreditavimo infrastruktūrą, pripažintą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 14 straipsnyje.

3. Notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų, kurios nėra akredituotos pagal Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 24 straipsnį, atveju agentūra gali atlikti jų pajėgumų įvykdyti tos direktyvos 27 straipsnyje nurodytus reikalavimus auditą. Audito atlikimo tvarką tvirtina valdančioji taryba.

4. Agentūra skelbia audito ataskaitas, aprėpiančias 3 dalyje numatytą veiklą, ir siunčia jas atitinkamai notifikuotajai atitikties vertinimo įstaigai ir Komisijai. Kiekvienoje audito ataskaitoje nurodomi visi agentūros pastebėti trūkumai ir tobulinimo rekomendacijos. Jei agentūra mano, kad tie trūkumai kliudo atitinkamai notifikuotajai įstaigai veiksmingai vykdyti savo užduotis, susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika, ji priima rekomendaciją su reikalavimu, kad valstybė narė, kurioje įsisteigusi notifikuotoji įstaiga, imtųsi atitinkamų priemonių iki nustatyto termino.

5. Kai valstybė narė nepritaria 4 dalyje numatytai rekomendacijai arba kai notifikuotoji įstaiga, gavusi agentūros rekomendaciją, per 3 mėnesius nesiima jokių veiksmų, Komisija per šešis mėnesius gali priimti nuomonę pagal 75 straipsnyje numatytą patariamąją procedūrą.

6. Agentūra gali, taip pat ir bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis akreditavimo įstaigomis, atlikti iš anksto praneštus arba nepraneštus notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų patikrinimus, kad patikrintų konkrečias jų veiksmų ir veikimo sritis, pirmiausia peržvelgtų su jų užduotimis, nurodytomis Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 27 straipsnyje, susijusius dokumentus, sertifikatus ir protokolus. Patikrinimai gali būti atliekami ad hoc pagrindu arba pagal agentūros parengtą planą. Patikrinimas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas. Notifikuotosios atitikties vertinimo įstaigos agentūros personalui sudaro sąlygas dirbti. Agentūra pateikia Komisijai kiekvieno patikrinimo ataskaitą.

31 straipsnis

Sąveikos ir saugos pažangos stebėsena

1. Agentūra kartu su nacionalinių tyrimo įstaigų tinklu renka aktualią informaciją apie avarijas bei riktus ir stebi, kaip nacionalinės tyrimo įstaigos padeda gerinti saugą visoje geležinkelio sistemoje.

2. Agentūra stebi bendrus saugos geležinkelių sistemoje rezultatus. Pirmiausia agentūra gali paprašyti 34 straipsnyje nurodytų tinklų pagalbos, įskaitant renkant duomenis. Be to, agentūra naudojasi Eurostato surinktais duomenimis ir bendradarbiauja su juo, kad nesidubliuotų darbas ir kad būtų užtikrintas bendrųjų saugos rodiklių ir rodiklių, taikomų kitoms transporto rūšims, metodinis nuoseklumas.

3. Komisijos prašymu agentūra priima rekomendacijas, kaip gerinti geležinkelių sistemų sąveiką, visų pirma palengvinant geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų veiklos koordinavimą arba infrastruktūros valdytojų tarpusavio koordinavimą.

4. Agentūra kontroliuoja pažangą, padarytą užtikrinant geležinkelių sistemų sąveiką ir saugą jose. Kas dvejus metus ji pateikia Komisijai ir paskelbia ataskaitą dėl pažangos, padarytos užtikrinant sąveiką ir saugą bendroje Europos geležinkelių erdvėje.

5. Komisijos prašymu agentūra pateikia ataskaitas apie saugą ir sąveiką reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo būklę konkrečioje valstybėje narėje.

8 SKYRIUS

KITOS UŽDUOTYS

32 straipsnis

Geležinkelių personalas

1. Agentūra vykdo atitinkamas su geležinkelių personalu susijusias užduotis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/59/EB[16] 4, 20, 22, 23, 25, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsniuose.

2. Komisija gali paprašyti agentūros atlikti kitas užduotis, susijusias su geležinkelių personalu pagal Direktyvą 2007/59/EB.

3. Agentūra konsultuoja institucijas, kompetentingas geležinkelių personalo klausimais, dėl 1 ir 2 dalyse numatytų užduočių. Agentūra gali skatinti tų institucijų bendradarbiavimą, taip pat ir organizuodama atitinkamus susitikimus su jų atstovais.

33 straipsnis

Registrai ir jų prieinamumas

1. Agentūra sukuria ir tvarko Europos registrus, numatytus Direktyvos … [Sąveikos direktyva] 43, 44 ir 45 straipsnyje. Agentūra yra visų registrų ir duomenų bazių, nurodytų Geležinkelių saugos, Sąveikos ir Traukinių mašinistų direktyvose, sistemos valdytoja. Tai pirmiausia reiškia:

(a) registrų specifikacijų plėtotę ir priežiūrą;

(b) su registrais susijusių procesų valstybėse narėse koordinavimą;

(c) gairių dėl registrų teikimą atitinkamoms suinteresuotosioms šalims;

(d) rekomendacijų dėl esamų registrų specifikacijų tobulinimo ir poreikio kurti naujus registrus teikimą Komisijai.

2. Agentūra sudaro galimybes visuomenei susipažinti su šiais Direktyvoje … [Sąveikos direktyva] ir Direktyvoje … [Geležinkelių saugos direktyva] numatytais dokumentais ir registrais:

(a) posistemių EB patikros deklaracijomis;

(b) sąveikos sudedamųjų dalių EB atitikties deklaracijomis ir sąveikos sudedamųjų dalių EB tinkamumo naudoti deklaracijomis;

(c) licencijomis, išduotomis pagal Direktyvą ... [Direktyva, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija)];

(d) saugos sertifikatais, išduotais pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 10 straipsnį;

(e) tyrimo ataskaitomis, pateiktomis agentūrai pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 24 straipsnį;

(f) nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 8 straipsnį ir Direktyvos ... [Sąveikos direktyva] 14 straipsnį;

(g) transporto priemonių registrais, įskaitant nuorodų į atitinkamus nacionalinius registrus pateikimą;

(h) infrastruktūros registrais, įskaitant nuorodų į atitinkamus nacionalinius registrus pateikimą;

(i) Europos leidžiamų naudoti transporto priemonių tipų registru;

(j) prašymų pakeisti ERTMS specifikacijas arba jų planuojamų pakeitimų registru;

(k) prašymų pakeisti telematikos priemonių keleiviams technines sąveikos specifikacijas ir telematikos priemonių krovinių vežimo paslaugoms technines sąveikos specifikacijas arba jų planuojamų pakeitimų registru;

(l) transporto priemonių valdytojų atliekamų ženklinimų, kuriuos saugo agentūra pagal eksploatacijos ir eismo valdymo TSS, registru;

(m) kokybės ataskaitomis, parengtomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 28 straipsnio 2 dalį.

3. 2 dalyje nurodytų dokumentų praktinę perdavimo tvarką aptaria ir dėl jos susitaria Komisija ir valstybės narės, remdamosi agentūros parengtu projektu.

4. Perduodamos 2 dalyje nurodytus dokumentus, atitinkamos įstaigos gali nurodyti, kurie dokumentai neturi būti atskleidžiami visuomenei dėl saugumo priežasčių.

5. Už 2 dalies c ir d punktuose nurodytų licencijų ir sertifikatų išdavimą atsakingos nacionalinės institucijos per vieną mėnesį praneša agentūrai apie kiekvieną sprendimą išduoti, atnaujinti, pakeisti ar panaikinti tas licencijas ir sertifikatus.

6. Agentūra į viešą duomenų bazę gali įtraukti bet kurį šio reglamento tikslams svarbų viešą dokumentą ar nuorodą, atsižvelgdama į galiojančius Sąjungos teisės aktus dėl duomenų apsaugos.

34 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų, tyrimo įstaigų ir atstovaujamųjų organizacijų tinklai

1. Agentūra įsteigia nacionalinių saugos institucijų tinklą ir tyrimo įstaigų, nurodytų Direktyvos ... [Geležinkelių saugos direktyva] 21 straipsnyje, tinklą. Agentūra veikia kaip jų sekretoriatas. Tinklų užduotys visų pirma yra:

(a) keitimasis informacija, susijusia su geležinkelių sauga ir sąveika;

(b) gerosios patirties mainai;

(c) duomenų apie geležinkelių saugą, ypač duomenų apie bendruosius saugos rodiklius, teikimas agentūrai.

Agentūra padeda tiems tinklams bendradarbiauti, pavyzdžiui, ji gali nuspręsti surengti abiejų tinklų jungtinį posėdį.

2. Agentūra įsteigia geležinkelio sektoriaus atstovaujamųjų organizacijų tinklą, veikiantį Sąjungos lygmeniu. Tų organizacijų sąrašas apibrėžiamas įgyvendinamuoju aktu, kurį priima Komisija laikydamasi 75 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros. Agentūra veikia kaip tinklo sekretoriatas. Tinklo užduotys visų pirma yra:

(a) keitimasis informacija, susijusia su geležinkelių sauga ir sąveika;

(b) gerosios patirties mainai;

(c) duomenų apie geležinkelių saugą ir sąveiką teikimas agentūrai.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti tinklai gali priimti neprivalomas nuomones dėl 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų rekomendacijų projektų.

4. Agentūra gali sukurti kitus tinklus, sudarytus iš organizacijų ar valdžios institucijų, atsakingų už geležinkelių sistemos dalį.

5. Komisija gali dalyvauti šiame straipsnyje nurodytų tinklų posėdžiuose.

35 straipsnis

Komunikacija ir sklaida

Agentūra informuoja atitinkamas suinteresuotąsias šalis apie europinę geležinkelių teisės aktų sistemą, standartus bei gaires ir vykdo tos informacijos sklaidą pagal atitinkamus valdančiosios tarybos priimtus komunikacijos ir sklaidos planus. Tuos planus valdančioji taryba reguliariai atnaujina pagal poreikių analizę.

36 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir inovacijų skatinimas

1. Komisijos prašymu agentūra prisideda prie geležinkelio mokslinių tyrimų veiklos Sąjungos lygmeniu, įskaitant tuo, kad teikia paramą atitinkamoms Komisijos tarnyboms ir atstovaujamosioms organizacijoms. Ta parama nepažeidžia kitos mokslinių tyrimų veiklos Sąjungos lygmeniu.

2. Komisija gali pavesti agentūrai užduotį skatinti naujoves, kurios pagerintų geležinkelių sąveiką ir saugą, ypač naujų informacinių technologijų ir stebėjimo bei sekimo sistemų naudojimą.

37 straipsnis

Pagalba Komisijai

1. Agentūra Komisijos prašymu padeda jai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, kurių tikslas – didinti geležinkelių sistemų sąveiką ir suformuoti bendrą požiūrį į saugą Europos geležinkelių sistemoje.

2. Pagalbą gali sudaryti:

(a) techninių konsultacijų klausimais, kuriems reikia specialių techninių žinių, teikimas;

(b) informacijos rinkimas per 34 straipsnyje nurodytus tinklus.

38 straipsnis

Pagalba įvertinant geležinkelių projektus

Nepažeisdama Direktyvos […] [Geležinkelių sąveikos direktyva] 9 straipsnyje numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, Komisijos prašymu agentūra išnagrinėja visų projektų, kurie susiję su posistemio projektavimu, statyba, atnaujinimu ar modernizavimu ir dėl kurių pateiktos paraiškos gauti Sąjungos finansinę paramą, sąveikos ir saugos aspektus.

Per ne ilgesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, kuris nustatomas kartu su Komisija atsižvelgiant į projekto svarbą ir turimus išteklius, agentūra pateikia nuomonę dėl projekto atitikties atitinkamiems geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktams.

39 straipsnis

Pagalba valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir suinteresuotosioms šalims

1. Savo iniciatyva arba Komisijos, valstybių narių, šalių kandidačių ar 34 straipsnyje nurodytų tinklų prašymu agentūra vykdo mokymo ir kitą atitinkamą veiklą, susijusią su geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktų taikymu bei paaiškinimu ir su agentūros produktais, kaip antai registrais, įgyvendinimo gairėmis ar rekomendacijomis.

2. Valdyba nusprendžia ir darbo programoje nurodo 1 dalyje nurodytos veiklos pobūdį ir mastą.

40 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

1. Siekdama neatsilikti nuo mokslinės ir techninės pažangos ir užtikrinti Europos Sąjungos geležinkelių teisės aktų ir standartų sklaidą, tiek, kiek būtina šiame reglamente išdėstytiems tikslams pasiekti, ir nepažeisdama valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą, atitinkamų kompetencijų agentūra gali puoselėti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, turinčiomis kompetencijų srityse, kuriose veikia agentūra.

2. Dėl šių susitarimų Sąjungai ir jos valstybėms narėms neatsiranda teisinių įpareigojimų ir pagal juos valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms nedraudžiama sudaryti dvišalių ar daugiašalių susitarimų su tomis trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis. Tie susitarimai ir bendradarbiavimas yra iš anksto aptariami su Komisija, ir apie juos jai reguliariai atsiskaitoma.

3. Valdančioji taryba priima santykių su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis strategiją, susijusią su agentūros kompetencijos sričiai tenkančiais klausimais. Strategija įtraukiama į metinę ir daugiametę agentūros darbo programą nurodant su tuo susijusius išteklius.

41 straipsnis

Koordinavimas dėl atsarginių dalių

Agentūra padeda nustatyti, kurioms geležinkelių atsarginėms dalims būtų galima nustatyti standartus. Tuo tikslu agentūra gali įsteigti darbo grupę, kuri koordinuotų suinteresuotųjų šalių veiklą, ir gali užmegzti ryšius su Europos standartizacijos organizacijomis. Agentūra teikia Komisijai atitinkamas rekomendacijas.

9 SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI

42 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

Agentūros administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

(a) valdančioji taryba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;

(b) vykdomoji valdyba, atliekanti 49 straipsnyje nustatytas užduotis;

(c) vykdomasis direktorius, kuris vykdo 50 straipsnyje išdėstytas pareigas;

(d) apeliacinė taryba, kuri vykdo 54–56 straipsniuose išdėstytas pareigas.

43 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1. Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir keturi Komisijos atstovai; jie visi turi balso teisę.

Valdančiojoje taryboje taip pat yra pat šeši balso teisės neturintys atstovai, kurie Europos mastu atstovauja šioms grupėms:

(a) geležinkelio įmonėms;

(b) infrastruktūros valdytojams;

(c) geležinkelių pramonei;

(d) profesinėms sąjungoms;

(e) keleiviams;

(f) klientams, kuriems teikiamos krovinių gabenimo paslaugos.

Kiekvienai tų grupių atstovauti Komisija skiria po vieną atstovą ir po vieną pakaitinį iš keturių pavardžių sąrašo, kurį pateikia atitinkamos europinės organizacijos.

2. Valdybos nariai ir jų pakaitiniai skiriami remiantis jų žiniomis agentūros pagrindinės veiklos srityje ir atsižvelgiant į atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus. Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą visos šalys deda pastangas, kad jų atstovai valdyboje keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia, kad valdančiojoje taryboje būtų vienodai vyrų ir moterų.

3. Valstybės narės ir Komisija skiria į valdančiąją tarybą savo narius ir pakaitinius, atstovausiančius nariui, kai jo nebus.

4. Narių kadencija yra ketveri metai ir ji gali būti pratęsta.

5. Prireikus trečiųjų šalių atstovų dalyvavimas ir jo sąlygos nustatomi 68 straipsnyje nurodyta tvarka.

44 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

1. Valdančioji taryba dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma iš valstybių narių atstovų renka pirmininką ir iš savo tarpo renka jo pavaduotoją.

Pirmininko pavaduotojas pakeičia pirmininką tuo atveju, kai pastarasis negali atlikti savo pareigų.

2. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija trunka ketverius metus ir gali būti pratęsta. Tačiau jei bet kuriuo valdančiosios tarybos kadencijos metu jie netenka valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi jų kadencija.

45 straipsnis

Posėdžiai

1. Valdančiosios tarybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas. Posėdžiuose dalyvauja agentūros vykdomasis direktorius.

2. Valdančioji taryba renkasi bent du kartus per metus. Ji taip pat gali susirinkti pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu, narių daugumos prašymu arba vieno trečdalio valstybių narių atstovų valdyboje prašymu.

46 straipsnis

Balsavimas

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, valdančioji taryba priima savo spendimus absoliučia balso teisę turinčių narių dauguma. Kiekvienas narys, turintis teisę balsuoti, turi vieną balsą.

47 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1. Siekdama užtikrinti, kad agentūra atliktų pavestąsias užduotis, valdančioji taryba:

(a) tvirtina ir viešai paskelbia agentūros veiklos praėjusių metų metinę ataskaitą ir iki liepos 1 d. persiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(b) gavusi Komisijos nuomonę ir laikydamasi 48 straipsnio dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma kasmet priima ateinančių metų agentūros metinę darbo programą ir strateginę daugiametę darbo programą;

(c) dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma tvirtina agentūros biudžetą ir vykdo kitas su agentūros biudžetu susijusias funkcijas pagal 10 skyrių;

(d) nustato vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimo tvarką;

(e) priima apsilankymams taikomą politiką pagal 10 straipsnį;

(f) nustato darbo tvarkos taisykles;

(g) priima ir atnaujina 35 numatytus komunikacijos ir sklaidos planus;

(h) tvirtina 29 ir 30 straipsniuose nurodytų auditų atlikimo tvarką;

(i) laikydamasi 2 dalies agentūros personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų institucijai ir institucijai, įgaliotai sudaryti sutartis, suteikti Tarnybos nuostatuose ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (paskyrimų institucijos įgaliojimai);

(j) priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos;

(k) dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma tvirtina vykdomąjį direktorių ir gali pratęsti jo kadenciją arba pašalinti jį iš pareigų pagal 62 straipsnį;

(l) atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

(m) gavusi Europos kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) išvadas bei rekomendacijas ir įvairias vidaus ar išorės audito ataskaitas bei vertinimus užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus;

(n) priima valdančiosios tarybos ir apeliacinės tarybos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles.

2. Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos valdančioji taryba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, dėl atitinkamų paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Taikydama ankstesnę pastraipą, kai reikia dėl labai išimtinių aplinkybių, valdančioji taryba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų institucijos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą paskyrimų institucijos įgaliojimų sudelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius.

48 straipsnis

Metinės ir daugiametės darbo programos

1. Atsižvelgdama į Komisijos nuomonę agentūros valdančioji taryba priima darbo programą iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. ir perduoda ją valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir 34 straipsnyje nurodytiems tinklams.

2. Ši darbo programa priimama nepažeidžiant Sąjungos kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros. Jeigu per 15 dienų nuo darbo programos patvirtinimo Komisija pareiškia nepritarimą programai, valdančioji taryba per du mėnesius ją pakartotinai išnagrinėja ir priima, prireikus su pakeitimais, antruoju svarstymu dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių, įskaitant visus Komisijos atstovus, dauguma arba valstybių narių atstovų vieningu sprendimu.

3. Agentūros darbo programoje nurodomi visų veiklos krypčių tikslai. Paprastai kiekviena veikla ir projektas aiškiai susiejami su ištekliais, kurių reikia norint juos įvykdyti, pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus ir išankstinę poveikio vertinimo procedūrą, numatytą 7 straipsnio 2 dalyje.

4. Valdančioji taryba prireikus iš dalies pakeičia darbo programą, kai agentūrai pavedamas naujas uždavinys. Tokia nauja užduotis įtraukiama išanalizavus poveikį žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams ir gali būti priimtas sprendimas dėl jos atidėti kitų uždavinių vykdymą.

5. Valdančioji taryba iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. taip pat priima ir atnaujina strateginę daugiametę darbo programą. Ji atsižvelgia į Komisijos nuomonę. Dėl projekto konsultuojamasi su Europos Parlamentu ir 34 straipsnyje nurodytais tinklais. Priimta daugiametė darbo programa persiunčiama valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir 34 straipsnyje nurodytiems tinklams.

49 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1. Valdančiajai tarybai padeda vykdomoji valdyba.

2. Vykdomoji valdyba rengia sprendimus, kuriuos turi priimti valdančioji taryba. Prireikus, skubos atveju, ji gali priimti tam tikrus laikinus sprendimus valdančiosios tarybos vardu, ypač administraciniais ir biudžeto klausimais.

Kartu su valdančiąja taryba ji užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus, gavusi OLAF išvadas bei rekomendacijas ir įvairias vidaus ar išorės audito ataskaitas bei vertinimus.

Siekdama sustiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą ir nepažeisdama vykdomojo direktoriaus atsakomybės, kaip nustatyta 30 straipsnyje, ji padeda jam įgyvendinti valdančiosios tarybos sprendimus ir tuo tikslu jį konsultuoja.

3. Vykdomąją valdybą sudaro valdančiosios tarybos pirmininkas, vienas Komisijos atstovas ir [keturi] kiti valdančiosios tarybos nariai. Valdančioji taryba skiria vykdomosios valdybos narius ir pirmininką.

4. Vykdomosios valdybos narių kadencija yra tokia pati kaip ir valdančiosios tarybos narių kadencija.

5. Vykdomoji valdyba susirenka bent kartą per tris mėnesius. Vykdomosios valdybos narių prašymu jos pirmininkas sušaukia papildomus posėdžius.

6. Valdančioji taryba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles.

50 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos

1. Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris vykdydamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas. Vykdomasis direktorius už savo veiklą atsiskaito valdančiajai tarybai.

2. Nepažeisdamas Komisijos, valdančiosios tarybos ar vykdomosios valdybos įgaliojimų, vykdomasis direktorius nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų.

3. Gavęs prašymą vykdomasis direktorius pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą Europos Parlamentui. Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą.

4. Vykdomasis direktorius yra teisinis agentūros atstovas. Jis priima sprendimus, rekomendacijas, nuomones ir kitus oficialius agentūros aktus.

5. Vykdomasis direktorius atsako už agentūros administracinį valdymą ir už šiuo reglamentu jam pavestų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

(a) kasdieninį agentūros administravimą;

(b) valdančiosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

(c) metinės darbo programos ir strateginės daugiametės darbo programos parengimą ir jų pateikimą valdančiajai tarybai pasikonsultavus su Komisija;

(d) metinės darbo programos ir strateginės daugiametės darbo programos įgyvendinimą ir, kiek galima, visų su agentūros užduotimis susijusių Komisijos prašymų teikti pagalbą patenkinimą pagal šį reglamentą;

(e) atsiskaitymą valdančiajai tarybai už strateginės daugiametės darbo programos įgyvendinimą;

(f) reikiamas priemones, visų pirma, administracinių vidaus nurodymų priėmimą ir įsakymų paskelbimą, siekdamas užtikrinti, kad agentūra veiktų pagal šį reglamentą;

(g) veiksmingos kontrolės sistemos sukūrimą, kad agentūros rezultatus būtų galima palyginti su jos veiklos tikslais ir reguliarios įvertinimo sistemos, atitinkančios pripažintus profesinius standartus, sukūrimą;

(h) kiekvienų metų bendrosios ataskaitos projekto parengimą remiantis g punkte nurodytomis kontrolės bei vertinimo sistemomis ir jo pateikimą valdančiajai tarybai;

(i) agentūros įplaukų bei išlaidų sąmatos projekto sudarymą pagal 58 straipsnį ir agentūros biudžeto įgyvendinimą pagal 59 straipsnį;

(j) agentūros veiklos metinės ataskaitos parengimą ir pristatymą valdančiajai tarybai, kad pastaroji ją įvertintų;

(k) veiksmų plano parengimą gavus retrospektyvių įvertinimų išvadas ir pažangos ataskaitų Komisijai teikimą du kartus per metus;

(l) finansinių Sąjungos interesų apsaugą taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir visą kitą neteisėtą veiklą, vykdant veiksmingas patikras ir, nustačius pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas sumas, o, kai tinka, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;

(m) agentūros kovos su sukčiavimo strategijos parengimą ir jos pateikimą valdančiajai tarybai, kad pastaroji ją patvirtintų;

(n) pagal 60 straipsnį valdančiosios tarybos priimamo agentūros finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo priemonių projekto parengimą.

51 straipsnis

Apeliacinės tarybos įsteigimas ir sudėtis

1. Agentūra įsteigia vieną ar daugiau apeliacinių tarybų.

2. Apeliacinę tarybą sudaro pirmininkas ir du kiti nariai. Kai jie nedalyvauja, jiems atstovauja pakaitiniai.

3. Pirmininką, kitus narius ir jų pakaitinius narius skiria valdančioji taryba iš Komisijos sudaryto kvalifikuotų kandidatų sąrašo.

4. Kai apeliacinė taryba mano, kad to reikia dėl skundo pobūdžio, ji gali paprašyti valdančiosios tarybos paskirti dar du narius ir jų pakaitinius iš 3 dalyje nurodyto sąrašo.

5. Agentūros pasiūlymu Komisija, pasitarusi su valdančiąja taryba ir laikydamasi 75 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros, nustato apeliacinės tarybos darbo tvarkos taisykles.

52 straipsnis

Apeliacinės tarybos nariai

1. Apeliacinės tarybos narių ir pakaitinių kadencija trunka ketverius metus ir gali būti pratęsta.

2. Apeliacinės tarybos nariai veikia nepriklausomai ir agentūroje negali eiti kitų pareigų. Priimant sprendimus jų nevaržo jokie nurodymai.

3. Kadencijos metu apeliacinės tarybos nariai negali būti pašalinti iš pareigų arba išbraukti iš kvalifikuotų kandidatų sąrašo, išskyrus atvejus, kai tam yra rimtų priežasčių ir kai Komisija, gavusi valdančiosios tarybos nuomonę, priima atitinkamą sprendimą.

53 straipsnis

Nušalinimas ir prieštaravimo pareiškimas

1. Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti nagrinėjant skundą, jei turi asmeninių interesų procese arba jei jie anksčiau yra atstovavę vienai iš proceso šalių ar dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą.

2. Apeliacinės tarybos nariai, kurie mano, kad jie neturėtų dalyvauti kuriame nors apeliaciniame procese dėl 1 dalyje nurodytos ar bet kurios kitos priežasties, apie tai informuoja apeliacinę tarybą, kuri atitinkamai nusprendžia dėl nušalinimo.

54 straipsnis

Sprendimai, dėl kurių galima teikti apeliacinį skundą

1. Agentūros priimti sprendimai gali būti apskundžiami apeliacinei tarybai laikantis 12, 16, 17 ir 18 straipsnių.

2. Pagal 1 dalį pateikus apeliacinį skundą, sprendimas nenustoja galioti. Tačiau agentūra gali sustabdyti apskųsto sprendimo taikymą, jei mano, kad aplinkybės tam palankios.

55 straipsnis

Asmenys, turintys teisę pateikti apeliacinį skundą, terminai ir forma

1. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius apskųsti tam asmeniui agentūros skirtą sprendimą.

2. Apeliacinis skundas su nurodytomis priežastimis agentūrai pateikiamas raštu per du mėnesius po pranešimo apie priemonę suinteresuotam asmeniui dienos arba, jei asmeniui apie priemonę nepranešta, per du mėnesius nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tą priemonę.

56 straipsnis

Apeliacinių skundų nagrinėjimas ir sprendimai

1. Tirdama skundą, apeliacinė valdyba veikia operatyviai. Laikydamasi nustatytų terminų, ji kviečia apeliacinio proceso šalis per atitinkamus terminus pareikšti pastabas dėl jos ar kitų apeliacinio proceso šalių pranešimų tiek kartų, kiek reikia. Apeliacinio proceso šalys turi teisę teikti žodinius paaiškinimus.

2. Apeliacinė taryba gali naudotis tinkamomis agentūros kompetencijai priklausančiomis galiomis arba gali perduoti bylą kompetentingam agentūros organui. Pastarajam apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas.

57 straipsnis

Skundai Teisingumo Teismui

1. Ieškinius dėl agentūros sprendimų, priimtų pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, pripažinimo negaliojančiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismui galima pareikšti tik atlikus visas agentūros apeliacines procedūras.

2. Agentūra imasi visų būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.

10 SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

58 straipsnis

Biudžetas

1. Visų agentūros pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama agentūros biudžete. Pajamos ir išlaidos yra subalansuojamos.

2. Agentūros pajamas sudaro:

(a) Sąjungos įnašas,

(b) trečiųjų šalių, dalyvaujančių agentūros veikloje, kaip numatyta 68 straipsnyje, įnašas,

(c) mokesčiai, kuriuos sumoka asmenys, pateikę paraiškas dėl agentūros išduodamų leidimų teikti transporto priemones rinkai ir saugos sertifikatų pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, ir tų leidimų bei sertifikatų turėtojai;

(d) rinkliavos už leidinius, mokymą ir kitas Agentūros teikiamas paslaugas;

(e) valstybių narių, trečiųjų šalių ar kitų subjektų savanoriški finansiniai įnašai, jeigu jie nekelia pavojaus agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui.

3. Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

4. Pajamos ir išlaidos yra subalansuojamos.

5. Kasmet vykdomasis direktorius, vadovaudamasis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principu, parengia kitų finansinių metų agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą. Šią sąmatą kartu su etatų plano projektu ne vėliau kaip iki sausio 31 d. valdančioji taryba pateikia Komisijai.

6. Sąmatą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau — biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

7. Remdamasi sąmata, Komisija į preliminarų Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį ji Sutarties 314 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, jos nuomone, reikalingas etatų planui, ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos sumą kartu su kiekvieno agentūros sąmatos ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos skirtumo aprašymu ir pateisinimu.

8. Biudžeto valdymo institucija patvirtina agentūrai skiriamos subsidijos asignavimus. Biudžeto valdymo institucija tvirtina agentūros etatų planą.

9. Biudžetą priima valdančioji taryba dviejų trečdalių balso teisę turinčių narių dauguma. Agentūros biudžetas tampa galutinis, kai galutinai patvirtinamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai pataisomas.

10. Valdančioji taryba kiek įmanoma greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelių finansinių pasekmių biudžeto finansavimui, ypač apie projektus, susijusius su nuosavybe, pavyzdžiui, su pastatų nuoma arba pirkimu. Ji apie tai praneša Komisijai. Jei biudžeto valdymo institucijos padalinys pranešė, kad norėtų pareikšti savo nuomonę apie projektą, jis pateikia šią nuomonę valdančiajai tarybai per šešias savaites nuo projekto paskelbimo dienos.

59 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1. Vykdomasis direktorius vykdo agentūros biudžetą.

2. Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų finansinių metų kovo 1 d. agentūros apskaitos pareigūnas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui laikinąsias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias finansines ataskaitas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 966/2012 (bendrojo finansinio reglamento) 147 straipsnį.

3. Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams nusiunčia agentūros laikinąsias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Audito Rūmai tikrina tas ataskaitas pagal Sutarties 287 straipsnį. Kiekvienais metais Rūmai skelbia pranešimą apie agentūros veiklą.

4. Gavęs Audito Rūmų pastabas apie agentūros laikinąsias ataskaitas, pagal bendrojo Finansinio reglamento 148 straipsnį vykdomasis direktorius, prisiimdamas atsakomybę, parengia galutines agentūros ataskaitas ir pateikia jas valdančiajai tarybai, kad ji pareikštų savo nuomonę.

5. Valdančioji taryba pareiškia nuomonę apie agentūros galutines finansines ataskaitas.

6. Ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas kartu su valdančiosios tarybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7. Galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

8. Vykdomasis direktorius ne vėliau kaip iki kiekvienų kitų finansinių metų rugsėjo 30 d. nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šį atsakymą jis taip pat išsiunčia valdančiajai valdybai.

9. Vykdomasis direktorius, gavęs Europos Parlamento paklausimą, pateikia jam bet kokią informaciją, kurios reikia norint sklandžiai atlikti atitinkamų finansinių metų biudžeto įgyvendinimo procedūrą bendrojo Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

10. Gavęs kvalifikuota balsų dauguma priimtą Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas iki N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N metų biudžetas įvykdytas.

60 straipsnis

Finansinis reglamentas

Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Komisija, priima agentūrai taikomas finansines taisykles. Jos gali skirtis nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002[17] tik tuo atveju, kai tai būtina Agentūros veiklai užtikrinti ir Komisijai iš anksto sutikus.

11 SKYRIUS

DARBUOTOJAI

61 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Agentūros darbuotojams yra taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir taisyklės, priimtos Europos Sąjungos institucijų tarpusavio susitarimais, kuriais įgyvendinami tie Tarnybos nuostatai.

2. Tarnybos interesais agentūra įdarbina:

(a) darbuotojus, kurie gali būti įdarbinami pagal neterminuotą sutartį, ir

(b) darbuotojus, kurie negali būti įdarbinami pagal neterminuotą sutartį.

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatytą procedūrą priimamos atitinkamos šios dalies įgyvendinimo taisyklės.

3. Organizuodama savo paslaugas ir siekdama išvengti interesų konflikto agentūra imasi atitinkamų administracinių priemonių.

62 straipsnis

Vykdomasis direktorius

1. Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip agentūros laikinas darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį.

2. Vykdomąjį direktorių skiria valdančioji taryba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros.

Vykdomojo direktoriaus sutarties sudarymo tikslais agentūrai atstovauja valdančiosios tarybos pirmininkas.

Prieš paskyrimą valdančiosios tarybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

3. Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir į agentūros ateities uždavinius bei iššūkius.

4. Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdančioji taryba gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau nei penkeriais metais.

5. Apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją valdančioji taryba informuoja Europos Parlamentą. Per mėnesį iki tokio kadencijos pratęsimo vykdomasis direktorius gali būti pakviestas pateikti pranešimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus.

6. Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7. Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Komisijai pasiūlius priimtu valdančiosios tarybos sprendimu.

63 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kitas personalas

Agentūra gali naudotis deleguotaisiais nacionaliniais ekspertais ir kitais agentūros neįdarbintais darbuotojais pagal Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriame išdėstomos nacionalinių ekspertų delegavimo į agentūrą taisyklės.

12 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

64 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos darbuotojams taikomas Europos Sąjungos protokolas dėl privilegijų ir imuniteto.

65 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1. Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus valdančiajai tarybai, agentūra ne vėliau kaip 2015 m. sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų agentūrai suteikimo priimančioje valstybėje narėje, taip pat priimančioje valstybėje narėje agentūros vykdomajam direktoriui, valdančiosios tarybos nariams, personalui ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

2. Priimančioji valstybė narė sudaro kuo geresnes sąlygas agentūros veikimui, įskaitant daugiakalbio, į Europą orientuoto moksleivių mokymo ir reikiamų susisiekimo transporto jungčių užtikrinimą.

66 straipsnis

Atsakomybė

1. Agentūros sutartinė atsakomybė reglamentuojama teise, taikoma atitinkamai sutarčiai.

2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal agentūros sudarytų sutarčių nuostatas dėl arbitražo.

3. Nesutartinės atsakomybės atveju agentūra pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus atlygina visą žalą, kurią atlikdami savo pareigas padaro jos padaliniai arba personalas.

4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su 3 dalyje nurodytu žalos atlyginimu.

67 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1. Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje[18], nuostatos.

2. Agentūros darbui reikiamas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimų centras.

68 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas agentūros darbe

1. Nepažeidžiant 40 straipsnio, agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys, visų pirma, šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, šalys, kurioms taikoma plėtros politika, ir ELPA šalys, kurios su Europos Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos atitinkamos šalys šio reglamento taikymo srityje taiko Sąjungos teisės aktus ar lygiavertes nacionalines priemones.

2. Pagal atitinkamas 1 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas yra sudaromos agentūros ir trečiųjų šalių sutartys, kuriose apibrėžiamos išsamios tų šalių dalyvavimo agentūros darbe taisyklės, ypač tokio dalyvavimo pobūdis ir mastas. Šiose sutartyse pateikiamos ir nuostatos dėl finansinių įnašų ir personalo. Jose gali būti numatytas balso teisės neturinčių atstovų dalyvavimas valdančiojoje taryboje.

Agentūra pasirašo susitarimus, gavusi Komisijos pritarimą ir pasikonsultavusi su valdančiąja taryba.

69 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis ir įstaigomis

1. Siekdama įgyvendinti 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, agentūra gali sudaryti susitarimus su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, ypač nacionalinėmis saugos institucijomis, ir kitomis kompetentingomis įstaigomis.

2. Susitarimuose gali būti numatyta, kad agentūra rangos būdu nacionalinėms institucijoms paves dalį savo užduočių, kaip antai, dokumentacijos tikrinimą ir parengimą, techninio suderinamumo tikrinimą, apsilankymų vykdymą ir techninių tyrimų atlikimą.

3. Agentūra užtikrina, kad susitarimuose būtų bent konkretus užduočių ir sąlygų, kuriomis turi būti pasiekti rezultatai, aprašymas, darbo rezultatų pateikimo terminai, mokėjimų lygis ir kalendorius.

4. 1, 2 ir 3 dalyse aprašyti susitarimai nepažeidžia bendros agentūros atsakomybės už savo užduočių atlikimą, kaip nustatyta 12, 16, 17 ir 18 straipsniuose.

70 straipsnis

Skaidrumas

Agentūros turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001[19].

Valdančioji taryba iki […] priima praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti.

Sprendimai, kuriuos priima agentūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali tapti skundo ombudsmenui ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikto ieškinio dalyku atitinkamai pagal Sutarties 228 ir 263 straipsnius.

Agentūros vykdomam asmeninio pobūdžio duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

71 straipsnis

Įslaptintai informacijai saugoti skirtos saugumo taisyklės

Agentūra taiko saugumo principus, kurie išdėstyti Europos Sąjungos įslaptintai informacijai ir neskelbtinai neįslaptintai informacijai taikomose Komisijos saugumo taisyklėse, išdėstytose 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančio jos darbo tvarkos taisykles, priede. Jie apima, inter alia, nuostatas dėl tokios informacijos mainų, tvarkymo ir saugojimo.

72 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1. Siekdama palengvinti Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 numatytą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visam agentūros personalui taikytinas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2. Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš agentūros, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3. OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999[20] ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[21] nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su agentūros finansuojamomis dotacijomis ar sutartimis.

4. Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių, agentūros bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijos susitarimuose ir dotacijos sprendimuose yra nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamas savo kompetencijas.

13 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73 straipsnis

Su 12, 16, 17 ir 18 straipsniais susiję deleguotieji aktai

1. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 74 straipsnį dėl mokesčių ir rinkliavų taikant 12, 16, 17 ir 18 straipsnius.

2. 1 dalyje nurodytomis priemonėmis visų pirma nustatomi dalykai, už kuriuos reikia mokėti mokesčius ir rinkliavas pagal 12, 16, 17 ir 18 straipsnius, mokesčių ir rinkliavų suma ir mokėjimo būdai.

3. Mokesčiai ir rinkliavos mokami už:

(a) leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius, leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir transporto priemonių tipus išdavimą ir atnaujinimą, įskaitant galimą suderinamumo su tinklais ar linijomis nurodymą;

(b) saugos sertifikatų išdavimą ir atnaujinimą;

(c) paslaugų teikimą; jie turi atitikti faktines kiekvienos suteiktos paslaugos sąnaudas;

(d) apeliacijų tvarkymą.

Visi mokesčiai ir rinkliavos išreiškiami ir mokami eurais.

4. Mokesčių ir rinkliavų dydžiai nustatomi tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, kad iš jų gaunamų įplaukų pakaktų visoms suteiktų paslaugų sąnaudoms padengti. Visų pirma, tos sąnaudos turi apimti visas agentūros išlaidas, kurios patiriamos, kai 3 dalyje nurodytoje veikloje dalyvauja jos darbuotojai, įskaitant proporcingas darbdavio įmokas į pensijų schemą. Jei teikiant paslaugas, kurias padengia mokesčiai ir rinkliavos, nuolat susidarytų nemažas neatitikimas, privaloma persvarstyti mokesčių ir rinkliavų dydžius.

74 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 73 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 73 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 73 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per [2 mėnesių] laikotarpį nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas [2 mėnesiais].

75 straipsnis

Komiteto procedūra

Komisijai padeda pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigtas komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Jeigu daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

76 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip po penkerių metų po šio reglamento įsigaliojimo ir po to kas penkerius metus Komisija užsako vertinimą, kad būtų įvertintas pirmiausia agentūros poveikis, veiksmingumas, efektyvumas ir jos darbo metodai. Vertinime pirmiausia aptariamas poreikis iš dalies pakeisti agentūros įgaliojimus ir visos tokio pakeitimo finansinės pasekmės.

2. Komisija perduoda įvertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis apie ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir valdančiajai tarybai. Įvertinimo rezultatai paviešinami.

3. Kas antro įvertinimo metu taip pat įvertinami agentūros pasiekti rezultatai atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis.

77 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Agentūra pakeičia Reglamentu (EB) Nr. 881/2004 įsteigtą Europos geležinkelių agentūrą ir perima visas su nuosavybe, susitarimais, teisiniais įsipareigojimais, įdarbinimo sutartimis, finansiniais įsipareigojimais ir atsakomybe susijusias teises ir pareigas.

2. Nukrypstant nuo 43 straipsnio, administracinės tarybos nariai, paskirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004 iki šio reglamento įsigaliojimo datos, eina savo pareigas, kol baigsis jų, kaip valdančiosios tarybos narių, kadencija.

Nukrypstant nuo 49 straipsnio, vykdomasis direktorius, paskirtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 881/2004, eina savo pareigas, kol baigsis jo kadencija.

3. Nukrypstant nuo 61 straipsnio, visos šio reglamento įsigaliojimo dieną galiojusios įdarbinimo sutartys vykdomos iki jų galiojimo pabaigos.

78 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 panaikinamas.

79 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento     dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros,     kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004, pasiūlymas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[22]

06: Mobilumas ir transportas

0602: Sausumos, oro ir jūrų transporto politika

060208: Europos geležinkelių agentūra

06020801: Europos geležinkelių agentūra – Įnašas pagal 1 ir 2 antraštines dalis

06020802: Europos geležinkelių agentūra – Įnašas pagal 3 antraštinę dalį

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[23]

ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Tikslai ir (arba) ES pridėtinė vertė pagal strategiją „Europa 2020“:

Agentūra prisideda prie ES ekonomikai ir jos piliečiams skirto sąveikaus, saugaus ir tvaraus geležinkelių transporto. Tai visiškai atitinka tris strategijos „Europa 2020“ prioritetus.

– pažangus augimas – žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas. Agentūra padeda plėtoti aukščiausius geležinkelio transporto priemonių ir infrastruktūros techninius standartus ir taip vykdo žinių ir naujovių sklaidą.

- Tvarus augimas – tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas. Agentūra padeda ES transporto sektoriui tapti tvaresniam ir palankesniam aplinkai, nes mažina bendrą teršalų išmetimo ir energijos vartojimo mastą. Laivybos sektorius prisidės prie „20-20-20“ klimato ir (arba) energijos tikslų ir pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Agentūra padės įgyvendinti šią strategiją savo sektoriuje.

– Integracinis augimas: didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas. Geležinkelio transportas yra esminis teritorinės sanglaudos užtikrinimo elementas atokiems regionams ir jų jungtims su centru. Jis užtikrina įperkamas ir tvarias susisiekimo priemones daugeliui gyventojų ir taip padeda didinti socialinį mobilumą bei plėsti įsidarbinimo galimybių ratą, padeda mažinti atotrūkį tarp neturtingesnių ir turtingesnių ES regionų ir valstybių.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Biudžeto sritis: 06 02

Atitinkama VGV / VGB veikla: 060208 Europos geležinkelių agentūra:

Biudžeto punktas 06 02 08 01 - Europos geležinkelių agentūra – įnašas pagal I ir II antraštines dalis (administracinės išlaidos)

Biudžeto punktas 06 02 08 02 - Europos geležinkelių agentūra – įnašas pagal III antraštinę dalį (veiklos išlaidos)

Konkretieji tikslai:

1 konkretusis tikslas – padidinti geležinkelių saugos sertifikavimo ir leidimų išdavimo procedūrų efektyvumą išduodant visoje ES galiojančius bendrus saugos sertifikatus, leidimus pateikti rinkai transporto priemones ir leidimus pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius ir užtikrinant, kad nebūtų diskriminacijos.

2 konkretusis tikslas – padidinti ES geležinkelių sistemos darnumą kontroliuojant nacionalines geležinkelio institucijas ir sumažinant nacionalinių geležinkelio taisyklių skaičių.

3 konkretusis tikslas – gerinti ES geležinkelio teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą didinant pagalbą Komisijai, valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims.

4 konkretusis tikslas – padėti Komisijai sukurti ir atnaujinti antrinius geležinkelių sąveikos ir geležinkelių saugos teisės aktus (to siekiama ir plėtojant bendrą požiūrį į saugą).

5 konkretusis tikslas – užtikrinti nuoseklų ERTMS diegimą Europos Sąjungoje ir siūlyti ERTMS už ES ribų.

6 konkretusis tikslas – užtikrinti tinkamą traukinių mašinistų sertifikavimą ir kitų su tuo susijusių užduočių vykdymą pagal Direktyvą 2007/59/EB.

7 konkretusis tikslas – prižiūrėti ir atnaujinti viešus registrus ir duomenų bazes, susijusias su geležinkelių sauga ir sąveika.

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Su konkrečiaisiais tikslais susiję rezultatai:

1 konkrečiojo tikslo rezultatas: sumažėjusios paraiškų pateikėjų sąnaudos ir trumpesnė saugos sertifikatų, leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius išdavimo trukmė, vienodos sąlygos visoje ES visiems paraiškų teikėjams; užtikrinamas veiklos vykdytojų nediskriminavimas.

2 konkrečiojo tikslo rezultatas: ES geležinkelio teisės aktų taikymo ir nacionalinių institucijų praktikos suderinimas; didesnis teisinių reikalavimų ir eksploatavimo sąlygų Europos Sąjungoje aiškumas ir skaidrumas sumažinant nereikalingų taisyklių skaičių ir kartu sumažinant galimybes diskriminuoti veiklos vykdytojus.

3 konkrečiojo tikslo rezultatas: suinteresuotosios šalys ir valstybės geriau supranta geležinkelio teisės aktus ir dėl to sklandžiau veikia bendra Europos geležinkelių erdvė; skirtingos Komisijos tarnybos veikia veiksmingiau ir efektyviau.

4 konkrečiojo tikslo rezultatas: bendroje Europos geležinkelių erdvėje pasiektas didesnis sąveikumas, o jos saugos lygis aukštesnis ir iš to naudos gauna geležinkelio įmonės, klientai ir keleiviai.

5 konkrečiojo tikslo rezultatas: ERTMS diegiama nuosekliai visoje ES, o jos įranga atitinka galiojančias specifikacijas; ERTMS standartai populiarinami už ES ribų.

6 konkrečiojo tikslo rezultatas: traukinių mašinistams Europos Sąjungoje keliami vienodi reikalavimai.

7 konkrečiojo tikslo rezultatas: geležinkelių sektoriumi suinteresuotoms šalims, valstybėms narėms ir plačiajai visuomenei svarbūs geležinkelių sąveikos ir saugos duomenys yra skaidrūs.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1 konkrečiojo tikslo rodikliai:

- išduotų saugos sertifikatų skaičius;

- išduotų leidimų pateikti rinkai transporto priemones skaičius;

- išduotų leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius skaičius.

2 konkrečiojo tikslo rodikliai:

- nacionalinių institucijų paskelbtų audito ataskaitų skaičius;

- panaikintų nacionalinių taisyklių skaičius;

- abipusiai pripažintomis paskelbtų nacionalinių taisyklių skaičius;

- kiti su kontrole ir stebėsena susiję rezultatai.

3 konkrečiojo tikslo rodikliai:

- geležinkelio teisės aktų įgyvendinimo vertinimo ataskaitų skaičius;

- įvertintų geležinkelio projektų skaičius;

- suorganizuotų informavimo ir mokymo renginių (seminarų, konferencijų) skaičius;

- paskelbtų aiškinamųjų dokumentų skaičius;

- įvykdytų pagalbos apsilankymų skaičius;

- kiti rezultatai, susiję su pagalbos didinimu.

4 konkrečiojo tikslo rodikliai:

- Komisijai nusiųstų naujų techninių sąveikos specifikacijų (TSS) skaičius;

- Komisijai nusiųstų rekomendacijų persvarstyti technines sąveikos specifikacijas (TSS) skaičius;

- Komisijai nusiųstų naujų bendrųjų saugos būdų (BSB) skaičius;

- Komisijai nusiųstų rekomendacijų persvarstyti naujus bendruosius saugos būdus (BSB) skaičius;

- Komisijai, valstybei narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims pateiktų nuomonių skaičius;

- paskelbtų poveikio vertinimo ir sąnaudų ir rezultatų analizių skaičius;

- kiti su sąveikos ir saugos didinimu susiję rezultatai.

5 konkrečiojo tikslo rodikliai:

- priimtų rekomendacijų dėl ERTMS pokyčių ir naujų versijų skaičius;

- Komisijai pateiktų ataskaitų, kuriomis vertinamas atitikties vertinimo ir ERTMS įrangai taikomos EB patikros procedūros įgyvendinimas, skaičius;

- Komisijai nusiųstų rekomendacijų dėl ERTMS projektų techninio nesuderinamumo skaičius;

- kiti rezultatai, susiję su nuoseklios ERTMS plėtros ir diegimo užtikrinimu.

6 konkrečiojo tikslo rodikliai:

- traukinių mašinistų, sertifikuotų pagal Traukinių mašinistų direktyvą, skaičius;

- kiti rezultatai, susiję su traukinių mašinistų sąlygų vienodinimu.

7 konkrečiojo tikslo rodikliai:

- sukurtų ir valdomų viešų duomenų bazių ir registrų skaičius;

- kiti rezultatai, susiję su geležinkelio duomenų skaidrumu.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Sudaryti sąlygas Europos geležinkelių agentūrai imtis naujos veiklos ir deramai vykdyti esamas užduotis, kurios būtinos siekiant visiškai sąveikios ir saugios bendrosios geležinkelių rinkos (bendros Europos geležinkelių erdvės).

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Dabartinis ES dalyvavimas (Europos geležinkelių agentūros užduotys) yra nustatytas EGA steigimo reglamentu Nr. 881/2004. Be to, pagal Direktyvą 2004/49/EB, Direktyvą 2008/57/EB ir Direktyvą 2007/59/EB agentūrai buvo tiesiogiai ir netiesiogiai paskirtos kitos užduotys. Panašiai EGA veiklai ir darbui poveikį daro ir daugelis antrinių teisės aktų, kuriuos Komisija priėmė pagal nurodytąsias direktyvas, ypač dėl TSS, BSB ir BSR. Šiuo reglamentu siekiama sujungti visas dabartines agentūros užduotis į vieną teisinę priemonę ir padidinti EGA vaidmenį srityse, kur tai pateisinama.

Remiantis 2011 m. Baltąja knyga dėl transporto („Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“) ir su šia iniciatyva pateikiamo poveikio vertinimo rezultatais šis pasiūlymas sukurs didesnę ES pridėtinę vertę, nes juo remiantis bus šalinamos išlikusios techninės ir administracinės kliūtys geležinkelių sektoriuje, ypač tuo, kad:

- geležinkelio transporto priemonių leidimų išdavimas ir geležinkelio įmonių sertifikavimas taps efektyvesnis (pigesnis ir greitesnis) ir nešališkas, nes bus vykdomas ES lygmeniu;

- padidės ES geležinkelio teisinės sistemos nuoseklumas ir ji bus plačiau taikoma, nes agentūra galės kontroliuoti nacionalines institucijas, veikiančias geležinkelių sąveikos ir saugos srityse;

- bus paspartinta pažanga siekiant išties bendrų ES geležinkelio standartų, nes EGA aktyviau padės mažinti nacionalinių geležinkelio taisyklių skaičių;

- pagerės ES lėšų naudojimo geležinkeliams (transeuropinių tinklų, Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų, mokslinių tyrimų programų ir kt.) kokybė.

ES dalyvavimas pasitelkiant EGA padės sukurti didesnę pridėtinę vertę, nes:

- bus naudojama tam skirta struktūra ir kvalifikuoti darbuotojai, kurių dalis jau dirba;

- bus panaudojama geroji patirtis, žinomi ir išmėginti metodai (pavyzdžiui, naudojami veikiantys ir į praktiką orientuoti nacionalinių saugos institucijų tinklai);

- EGA bus objektyvi ir nešališka, labai vertinama suinteresuotųjų šalių.

1.5.3. Panašios patirties išvados

EGA reglamento ir agentūros veikimo vertinimas (2009–2010 m.) ir 2009 m. bendras ES agentūrų vertinimas parodė, kad agentūra sukuria pridėtinę vertę.

Šia iniciatyva siekiama (persvarstant EGA reglamentą) įgyvendinti EGA vertinimo proceso, Audito Rūmų, Vidaus audito tarnybos ir Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos jungtinio pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų rekomendacijas, ypač dėl vidaus struktūros, valdymo būdo ir veikimo būdų.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šis pasiūlymas atitinka 2011 m. Baltąją knygą dėl transporto, ypač jos 1 ir 19 iniciatyvas:

- nustatyti bendrą transporto priemonių tipo patvirtinimą ir bendrą geležinkelio įmonių saugos sertifikatą ir tuo tikslu padidinti Europos geležinkelio agentūros vaidmenį;

- didinti Europos geležinkelio agentūros vaidmenį geležinkelio saugos srityje, visų pirma susijusį su nacionalinių saugos institucijų nacionalinės saugos priemonių ir jų nuoseklaus suderinimo priežiūra.

Pasiūlymas dera su ES geležinkelių sąveikos ir saugos politika ir teisės aktais, ypač direktyvomis 2004/49/EB (Geležinkelių saugos direktyva) ir 2008/57/EB (Geležinkelių sąveikos direktyva), kurios pagal šią iniciatyvą taip pat bus persvarstytos. Visi trys persvarstyti teisės aktai yra tarpusavyje susiję; jais siekiama pašalinti likusias administracines ir technines kliūtis, visų pirma suformuojant bendrą požiūrį į saugos ir sąveikos taisykles, kad išaugtų visoje ES veikiančių geležinkelio įmonių masto ekonomija, sumažėtų administracinės sąnaudos ir paspartėtų administracinės procedūros, taip pat kad būtų išvengta paslėptos diskriminacijos.

Be to, ši iniciatyva yra dalis platesnio pobūdžio ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama ne tik nurodytojo tikslo, bet ir atverti keleivių vežimo vidaus maršrutais geležinkelių transportu rinką keleivių vidaus vežimo rinką ir patobulinti infrastruktūros valdymo įgyvendinimą; tikimasi sinergijos, ypač mažinant diskriminaciją, susijusią su galimybe naudotis infrastruktūra, taigi ir mažesnių patekimo į rinką kliūčių naujiems rinkos dalyviams.

Kai bus persvarstytos EGA užduotys, su TEN-T vykdomąja agentūra bus pasiekta didelės sinergijos vertinant geležinkelio projektus, siekiant optimalesnio lėšų panaudojimo ir gerinant ES lėšomis finansuotų projektų efektyvumą.

Be to, ši iniciatyva dera su Audito Rūmų, Vidaus audito tarnybos ir Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos jungtinio pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų rekomendacijomis bei EGA įvertinimu ir tas rekomendacijas įgyvendina.

Šia iniciatyva siekiama į EGA reglamentą įtraukti užduotis ir veiklą, kurios agentūrai buvo pavestos kitais teisės aktais, visų pirma Direktyva 2007/59/EB, Komisijos sprendimais dėl techninių sąveikos specifikacijų (TSS) ir bendrųjų saugos būdų (BSB).

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2015 m. iki 2020 m.,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[24]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

x Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– x Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[25]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Visų ES agentūrų darbas kontroliuojamas taikant griežtą stebėsenos sistemą, kurią sudaro vidaus audito pajėgumai, Komisijos vidaus audito tarnyba, valdančioji taryba, Komisija, Audito Rūmai ir biudžeto valdymo institucija. Ši EGA steigimo reglamente išdėstyta sistema bus taikoma toliau.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Netaikoma

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Netaikoma

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Kovos su sukčiavimu priemonės yra įtrauktos į EGA steigimo reglamentą (41 straipsnis) ir toliau bus taikomos.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes 0nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas] || DA / NDA ([26]) || ELPA [27] šalių || šalių kandidačių[28] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1.1 || 06.02.08 [EGA biudžeto eilutė] || NDA || TAIP || NE || NE || NE

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

Prieš pradedant išsamų šio pasiūlymo numatomo poveikio aprašymą, svarbu pabrėžti, kad numatomi skaičiai yra laikini, kol biudžeto valdymo institucija nepriėmė būsimos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos.

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. eurų (dabartinėmis kainomis, tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 1 || Pažangus ir integracinis augimas

GD: Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (MOVE) || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2015–2020 m.

Ÿ Administraciniai asignavimai || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 06.02.08 [EGA biudžeto eilutė] Pagrindas – - Pradinė pozicija – 2013 m. preliminarus biudžetas – 25 mln. EUR, - 2 % personalo mažinimas 2014–2017 m., - 1 % metinio biudžeto padidinimas dėl metinio patikslinimo. Nuo 2017 m. atsiras išorės pajamos iš mokesčių ir rinkliavų, todėl naujiems darbuotojams nebereikės skirti lėšų iš ES biudžeto || Įsipareigojimai || (1) || 25,613 (įskaitant0,113 naujoms užduotims) || 26  (įskaitant 0,3 naujoms užduotims) || 26 (0 naujoms užduotims) || 26,25 (0 naujoms užduotims) || 26,5 (0 naujoms užduotims) || 26,75 (0 naujoms užduotims) || 157,113 (iš kurių 0,413 naujoms užduotims 2015–2016 m.)

Mokėjimai || (2) || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26,5 || 26,75 || 157,113

MOBILUMO IR TRANSPORTO GD asignavimų, IŠ VISO || Įsipareigojimai || (5)=1+3 || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26.5 || 26.75 || 157,113 (iš kurių 0,413 naujoms užduotims 2015–2016 m.)

Mokėjimai || (6)=2+4 || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26,5 || 26,75 || 157,113

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją || Įsipareigojimai || =5 || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26,5 || 26,75 || 157,113 (iš kurių 0,413 naujoms užduotims 2015–2016 m.)

Mokėjimai || =6 || 25,613 || 26 || 26 || 26,25 || 26,5 || 26,75 || 157,113

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. eurų (dabartinėmis kainomis, tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2015–2020 m.

GD: Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (MOVE) ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai Pagrindas – Dabartinis biudžeto dydis MOVE GD darbuotojams, administruojantiems su EGA susijusius klausimus (0,655 mln. EUR – 5 darbuotojai), taikomas kiekvienais metais + 1 % metinis pritaikymas. || 0,655 || 0,66 || 0,665 || 0,67 || 0,675 || 0,68 || 4,005

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO Mobilumo ir transporto GD || Asignavimai || 0,655 || 0,66 || 0,665 || 0,67 || 0,675 || 0,68 || 4,005

IŠ VISO asignavimai pagal daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją || (iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,655 || 0,66 || 0,665 || 0,67 || 0,675 || 0,68 || 4,005

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 išlaidų kategorijas || Įsipareigojimai || 26,268 || 26,66 || 26,665 || 26,92 || 27,175 || 27,43 || 161,118

Mokėjimai || 26,268 || 26,66 || 26,665 || 26,92 || 27,175 || 27,43 || 161,118

3.2.2. Siūlomas 2015–2020 m. EGA etatų plano projektas

NUO 2017 M. VISI NAUJI DARBUOTOJAI FINANSUOJAMI IŠ IŠORĖS MOKESČIŲ IR RINKLIAVŲ:

Siūlomas 2015–2020 m. EGA darbuotojų skaičius [Pagrindas – 143 etatų plano darbuotojai 2013 m. ir 2 % sumažinimas iki 2017 m. (-2 ar -3 asmenys per metus)] || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

AD lygio pareigūnai || || 101 || 100 || 99 || 99 || 99 || 99

Nauji AD lygio pareigūnai || || 0 || 0 || 12 || 14 || 14 || 14

Viso AD lygio pareigūnų || || 101 || 100 || 111 || 113 || 113 || 113

AST lygio pareigūnai || || 37 || 36 || 34 || 34 || 34 || 34

Nauji AST lygio pareigūnai || || 0 || 0 || 4 || 4 || 4 || 4

Viso AST lygio pareigūnų || || 37 || 36 || 38 || 38 || 38 || 38

Tarpinis etatų plano pareigybių skaičius || || 138 || 136 || 149 || 151 || 151 || 151

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || || 6 || 6 || 6 || 6 || 6 || 6

Nauji deleguotieji nacionaliniai ekspertai || || 2 || 5 || 12 || 13 || 13 || 13

Iš viso deleguotųjų nacionalinių ekspertų || || 8 || 11 || 18 || 19 || 19 || 19

Sutartininkai || || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15

Nauji sutartininkai || || 1 || 3 || 7 || 9 || 10 || 12

Iš viso sutartininkų || || 16 || 18 || 22 || 24 || 25 || 27

Iš viso naujų pareigybių || || 5 || 10 || 35 || 40 || 41 || 43

Poveikis etatų plano pareigybėms || || 0 || 0 || 16 || 18 || 18 || 18

BENDRA SUMA || || 162 || 165 || 189 || 194 || 195 || 197

|| || || || || || ||

3.2.3. Numatomas poveikis administraciniams ir veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos ir administraciniai asignavimai naudojami taip:

– Toliau pateikiami rezultatai siejasi su bendru EGA biudžetu (1+2+3 antraštinės dalys).

– 1 konkrečiojo tikslo rezultatų išlaidos Europos geležinkelių agentūrai reikš pajamas – išorės paraiškų pateikėjai turės mokėti agentūrai už tų dokumentų išdavimą. Todėl jos nurodytos laužtiniuose skliaustuose ir nėra pridedamos prie visų rezultatų išlaidų bendros sumos.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO ||

||

Rezultato rūšis[29] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų ||

1 KONKRETUS TIKSLAS[30]: padidinti geležinkelių saugos sertifikavimo ir leidimų išdavimo procedūrų efektyvumą išduodant visoje ES galiojančius bendrus saugos sertifikatus, leidimus pateikti rinkai transporto priemones ir leidimus pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius ir užtikrinant, kad nebūtų diskriminacijos. || || || || || || || || || || || || || ||

Bendri saugos sertifikatai || Išduotų saugos sertifikatų skaičius || (0,01) – bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų || 0 || || 0 || || 110 || (1,1) || 110 || (1,1) || 110 || (1,1) || 110 || (1,1) || 440 || (4,4) bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų

Leidimai pateikti rinkai transporto priemones || Išduotų leidimų pateikti rinkai transporto priemones skaičius; || (0,017) – bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų || 0 || || 0 || || 456 || (7,752) || 452 || (7,684) || 449 || (7,632) || 447 || (7,598) || 1804 || (30,67) bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų

ERTMS sistemos valdytoja || Išduotų leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius skaičius || (0,05) bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų || 0 || || 0 || || 30 || (1,5) || 32 || (1,6) || 35 || (1,75) || 40 || (2) || 137 || (6,85) bus padengta iš mokesčių ir rinkliavų

1 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || (10,352) || || (10,384) || || (10,482) || || (10,698) || || (41,92)

2 KONKRETUSIS TIKSLAS: padidinti ES geležinkelių sistemos darnumą kontroliuojant nacionalines geležinkelio institucijas ir sumažinant nacionalinių geležinkelio taisyklių skaičių. || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

Nacionalinių institucijų kontrolė || Paskelbtų audito ataskaitų skaičius || 0,2 || 2 || 0,4 || 3 || 0,6 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 5 || 1 || 25 || 5

Skirtingų nacionalinių taisyklių skaičiaus mažinimas ir abipusio pripažinimo didinimas || Panaikintų nacionalinių taisyklių skaičius || 0,0015 || 1000 || 1,5 || 1500 || 2,25 || 1500 || 2,25 || 2000 || 3 || 1500 || 2,25 || 1500 || 2,25 || 9000 || 13,5

Abipusiai pripažintomis paskelbtų nacionalinių taisyklių skaičius; || 0,001 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 1000 || 1,0 || 8000 || 6,0

Kita || Kiti su kontrole ir stebėsena susiję rezultatai, || 0,001 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 125 || 0,125 || 125 || 0,125 || 150 || 0,15 || 150 || 0,15 || 750 || 0,75

2 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 25,25

3 KONKRETUSIS TIKSLAS: gerinti ES geležinkelio teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą didinant pagalbą Komisijai, valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims ir kitos užduotys || || || || || || || || || || || || || ||

Pagalba Komisijai || Geležinkelio teisės aktų įgyvendinimo vertinimo ataskaitų skaičius || 0,1 || 3 || 0,3 || 5 || 0,5 || 7 || 0,7 || 10 || 1 || 14 || 1 || 18 || 1 || 57 || 5,7

Įvertintų geležinkelio projektų skaičius || 0,05 || 5 || 0,25 || 7 || 0,35 || 10 || 0,5 || 15 || 0,75 || 20 || 1 || 25 || 1,25 || 82 || 4,1

Pagalba valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims || Suorganizuotų informavimo ir mokymo renginių (seminarų, konferencijų) skaičius || 0,1 || 5 || 0,5 || 7 || 0,7 || 10 || 1 || 12 || 1,2 || 14 || 1,4 || 16 || 1,6 || 64 || 6,4

Paskelbtų aiškinamųjų dokumentų skaičius || 0,1 || 2 || 0,2 || 2 || 0,2 || 4 || 0,4 || 8 || 0,8 || 10 || 1 || 10 || 1 || 36 || 3,6

Įvykdytų pagalbos apsilankymų skaičius || 0,1 || 2 || 0,2 || 4 || 0,4 || 8 || 0,8 || 10 || 1 || 10 || 1 || 12 || 1,2 || 46 || 4,6

Kitos užduotys || Kiti su pagalbos didinimu susiję rezultatai || 0,001 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 600 || 0,6

3 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 25

4 KONKRETUSIS TIKSLAS: padėti Komisijai sukurti ir atnaujinti antrinius geležinkelių sąveikos ir saugos teisės aktus, įskaitant bendro požiūrio į saugą plėtojimą, || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

Didesnė sąveika || Komisijai nusiųstų naujų TSS skaičius || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 4 || 4

Komisijai nusiųstų persvarstytų TSS skaičius || 0,6 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 24 || 14,4

Saugos lygio didinimas || Komisijai nusiųstų naujų BSB skaičius || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 1 || 4 || 4

Komisijai nusiųstų persvarstytų BSB skaičius || 0,6 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 4 || 2,4 || 24 || 14,4

Bendros Europos geležinkelių erdvės veikimo tobulinimas || Komisijai, valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims pateiktų nuomonių skaičių || 0,2 || 6 || 1,2 || 6 || 1,2 || 8 || 1,6 || 8 || 1,6 || 8 || 1,6 || 8 || 1,6 || 44 || 8,8

Paskelbtų poveikio vertinimo ir sąnaudų ir rezultatų analizių skaičius || 0,06 || 20 || 1,2 || 20 || 12 || 25 || 1,5 || 27 || 1,62 || 29 || 1,74 || 30 || 1,8 || 151 || 9,06

Kita || Kiti su sąveikos ir saugos didinimu susiję rezultatai, || 0,006 || 50 || 0,3 || 80 || 0,48 || 80 || 0,48 || 80 || 0,48 || 80 || 0,48 || 80 || 0,48 || 450 || 2,7

4 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 57,36

5 KONKRETUSIS TIKSLAS: užtikrinti nuoseklų ERTMS diegimą Europos Sąjungoje ir vykdyti ERTMS sklaidą už ES ribų || || || || || || || || || || || || || ||

ERTMS sistemos valdytoja || Priimtų rekomendacijų dėl ERTMS pokyčių ir naujų versijų skaičius || 0,7 || 2 || 1,4 || 2 || 1,4 || 4 || 2,8 || 5 || 3,5 || 6 || 4,2 || 8 || 5,6 || 27 || 18,9

ERTMS įgyvendinimo tikrinimas || Pateiktų ataskaitų, kuriomis vertinamas atitikties vertinimo ir ERTMS įrangai taikomos EB patikros procedūros įgyvendinimas, skaičius || 0,04 || 8 || 0,32 || 12 || 0,48 || 20 || 0,8           || 25 || 1 || 30 || 1,2 || 30 || 1,2 || 125 || 5

Priimtų rekomendacijų dėl ERTMS projektų techninio nesuderinamumo skaičius || 0,1 || 3 || 0,3 || 3 || 0,3 || 5 || 0,5 || 8 || 0,8 || 10 || 1 || 12 || 1,2 || 41 || 4,1

Kitos užduotys || Kiti rezultatais, susiję su nuoseklios ERTMS plėtros ir diegimo užtikrinimu, || 0,001 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 100 || 0,1 || 600 || 0,6

5 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 28,6

6 KONKRETUSIS TIKSLAS: užtikrinti tinkamą traukinių mašinistų sertifikavimą ir kitų su tuo susijusių užduočių vykdymą pagal Direktyvą 2007/59/EB, || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

Traukinių mašinistų kriterijų suvienodinimas || Pagal Traukinių mašinistų direktyvą priimamų priemonių, kuriomis suderinamos traukinių mašinistams taikomos sąlygos, skaičius || 0,6 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 2 || 1,2 || 12 || 7,2

Kiti rezultatai || 0,001 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 60 || 0,6

6 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 7,8

7 KONKRETUSIS TIKSLAS: prižiūrėti ir atnaujinti viešus registrus ir duomenų bazes, susijusius su geležinkelių sauga ir sąveika, || || || || || || || || || || || || || ||

Sąveikos ir saugos duomenų skaidrumas, kuriuo naudojasi suinteresuotosios šalys ir plačioji visuomenė || Sukurtų ir valdomų viešų duomenų bazių ir registrų skaičius || 0,1 || 15 || 1,5 || 17 || 1,7 || 20 || 2 || 20 || 2 || 25 || 2,5 || 25 || 2,5 || 122 || 12,2

Kiti rezultatai || 0,001 || 10 || 0,01 || 10 || 0,01 || 15 || 0,015 || 15 || 0,015 || 15 || 0,015 || 15 || 0,015 || 80 || 0,8

7 konkrečiojo tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || 13

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || 157,01

3.2.4. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4.1. Santrauka

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

Skaičiavimo pagrindas: dabartiniai MOVE GD darbuotojai, administruojantys su EGA susijusius klausimus (5 darbuotojai, 0,131 mln. EUR asmeniui per metus ir 1 % metinis pritaikymas), taikoma kiekvienais metais; nedidinama dėl didinamų EGA įgaliojimų.

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2015–2020 m.

Pareigūnai (AD lygio) || 0.655 || 0.66 || 0.665 || 0.67 || 0.675 || 0.68 || 4,005

Pareigūnai (AST lygio) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Sutartininkai || || || || || || ||

Laikinieji darbuotojai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 0,655 || 0,66 || 0,665 || 0,67 || 0,675 || 0,68 || 4,005

3.2.4.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Skaičiavimo pagrindas: dabartiniai MOVE GD darbuotojai, administruojantys su EGA susijusius klausimus (5 darbuotojai, 0,131 mln. EUR asmeniui per metus), taikoma kiekvienais metais; nedidinama dėl didinamų EGA įgaliojimų.

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 5 || 5 || 5 || 5 || 5 || 5

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas: FTE)[31]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 04 yy [32] || - būstinėse[33] || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

delegacijose || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE — netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

10 01 05 02 (CA, INT, SNE — tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 5 || 5 || 5 || 5 || 5 || 5

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || dabartiniai MOVE GD darbuotojai, administruojantys su EGA susijusius klausimus, įskaitant: - pagal agentūros rekomendacijas priimtų įgyvendinimo priemonių (Komisijos sprendimų ir reglamentų) administravimą geležinkelių saugos ir sąveikos srityse; - administracinį koordinavimą ir EGA kontrolę (darbo programos, daugiamečiai personalo politikos planai, valdančiosios tarybos ir jos pakomitečio posėdžiai); - politikos koordinavimą (dalyvavimas EGA darbo grupių posėdžiuose, darbo programos turinys, Komisijos įgaliojimai Europos geležinkelių agentūrai, darbinio pobūdžio posėdžiai); - EGA nuomonių administravimą; - Komisijai tenkančias su EGA susijusias finansines ir apskaitos funkcijas (biudžetas, biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir kt.)

Išorės personalas ||

3.2.5. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– x Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

EGA biudžeto eilutė (06.02.08) turės būti pritaikyta prie šioje finansinėje pažymoje nurodytos sumos (iš viso 157,113 mln. EUR 2015–2020 m. laikotarpiui).

Kol kas į finansinę programą įtrauktos tik orientacinės agentūroms skiriamos sumos. Europos geležinkelių agentūros orientacinė suma buvo apskaičiuota tada, kai dar nebuvo žinomi poveikio vertinimo rezultatai ir kiti su šia iniciatyva siejami apskaičiavimai.

2015–2020 m. laikotarpiu EGA statusas pasikeis: optimaliu tempu dirbanti agentūra taps naujų užduočių agentūra.

– ¨  –          Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[34].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.6. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Iš viso

Norvegijos ir Islandijos, kaip ELPA šalių, įnašas apskaičiuojamas kaip 2 % nuo biudžeto || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 3

Iš viso bendrai finansuojamų asignavimų || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 0,5 || 3

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– x Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– x nuosaviems ištekliams

– ¨ įvairioms įplaukoms

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[35]

2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

EGA biudžeto eilutė 06.02.08 || || || || 10,352 || 10,384 || 10,482 || 10,698

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Dėl kai kurių naujų Europos geležinkelių agentūrai numatytų užduočių (saugos sertifikatų, leidimų pateikti rinkai transporto priemones ir leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius) už dokumentų išdavimą bus galima imti mokesčius iš išorės paraiškų teikėjų.

Pagal poveikio vertinimą šios naujos užduotys bus pradėtos vykdyti 2017 m., ir EGA pajamos apskaičiuotos taip:

          - saugos sertifikato išdavimo išlaidos – 0,01 mln. EUR

          - transporto priemonės leidimo išdavimo išlaidos – 0,017 mln. EUR

          - leidimo pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius išdavimo išlaidos – 0,05 mln. EUR

          - atitinkami visų tipų sprendimų, priimamų kiekvienais metais, skaičiai pateikiami 3.2.3 lentelėje.

Trumpas apskaičiavimo metodo aprašymas:

Poveikio vertinimo ataskaitoje nurodyti mokesčiai apskaičiuoti pagal mokesčių, kuriuos šiuo metu moka veiklos vykdytojai norėdami gauti saugos sertifikatą ar leidimą naudoti transporto priemonę, vidurkį; panašus modelis naudotas leidimams pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemius. Mokesčių dydis labai svyruoja; taip pat labai skiriasi ES-15 šalių mokesčiai (apie 20 000 EUR už saugos sertifikatus ir 28 000 EUR už leidimus) ir ES-12 šalių mokesčiai (apie 3 000 EUR už saugos sertifikatus ir 17 000 EUR už leidimus). Nustatant būsimą tų mokesčių vertę, laikytasi prielaidos, kad atsižvelgiant į agentūros personalo sąnaudas ir paraiškų nagrinėjimo procesų supaprastinimą, labiausiai tiktų svarstyti vertę, kuri yra artima viduriui tarp mažesniojo vidurkio ir didesniojo vidurkio.

Svarbu pastebėti, kad mokesčiams apskaičiuoti naudoti skaičiai yra saugos sertifikatų ir transporto priemonių leidimų išdavimo mokesčių vidurkiai; rengiant poveikio vertinimo pagalbinį tyrimą nustatyti 4 saugos sertifikatų tipai ir 20 transporto priemonių leidimų tipų. Nors su EGA susijęs centralizavimo procesas sumažins sertifikatų ir leidimų tipų skaičių, tačiau ir toliau liks daug kategorijų. Pavyzdžiui, lokomotyvo ir vagono leidimo išdavimo procesai liks skirtingi. Todėl mokesčiai kiekvienai iš šių kategorijų turės būti skirtingi. Pavyzdžiui, vagono leidimo išdavimo mokestis bus mažesnis už vidutinį, o mokestis už lokomotyvus ir traukos riedmenis bus didesnis.

Suma (vieno leidimo ar sertifikato kaina), kuri apskaičiuota poveikio vertinimo ataskaitoje, reiškia vidurkį; tikslų mokestį už skirtingas kategorijas turės nustatyti agentūra, siekdama užtikrinti, kad surenkamų mokesčių vidurkis būtų lygus tam vidurkiui ar už jį didesnis. Vis dėlto apskaičiavimu norėta pateikti realistiškas, nors ir konservatyvias, agentūros pajamų prognozes, ir nereikia atmesti, kad mokėtini mokesčiai gali lemti didesnes vidurkio vertes, jei tai būtina ir pateisinama.

Leidimų ir sertifikatų skaičius buvo apskaičiuotas orientuojantis į dabartinį leidimų ir sertifikatų skaičių. Daryta prielaida, kad ateityje augant naujų rinkos dalyvių skaičiui ilgainiui bus išduodama daugiau saugos sertifikatų, kita vertus, mažėjant saugos sertifikatų tipų skaičiui išduodamų sertifikatų skaičius gali sumažėti. Todėl laikytasi konservatyvios prognozės, kad bendras per metus išduodamų saugos sertifikatų skaičius nesikeisiąs.

Planuojant transporto priemonių leidimus laikytasi kitokio metodo: modelis remiasi esamais leidimų išdavimų skaičiais, kuriuos nurodė suinteresuotosios šalys ir parodė įvairios studijos. Tačiau, nors panašu, kad bus daugiau naujų rinkos dalyvių ir absoliučiais skaičiais daugės transporto priemonių, kurioms reikės gauti leidimus, tačiau nauji rinkos dalyviai veikiausiai rinksis patikrintą technologiją, taigi ir jau sertifikuotus riedmenis. Be to, pramonei vykdant standartizavimą, ateityje veikiausiai mažės transporto priemonių tipų, kuriems reikės gauti leidimą, taigi leidimų skaičius šiek tiek mažės. Šiuo atveju modelyje buvo taip pat išskirtas ES-15 ir ES-12 valstybių narių vertinimas.

MOVE GD mano, kad apskaičiavimai yra patikimi ir tinkamai pagrįsti turimais ir patikrinamais duomenimis, gautais iš suinteresuotųjų šalių ir Europos geležinkelių agentūros. Daugiau informacijos apie metodiką pateikiama kartu su šiuo pasiūlymu pateikiamoje poveikio vertinimo ataskaitoje, ypač jos VII priede.        

[1]               http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/127599.pdf.

[2]               COM(2012) 299 final.

[3]               COM(2012) 259 final.

[4]               http://ec.europa.eu/transport/evaluations/doc/2011_era-evaluation-881-2004.pdf.

[5]               OL C … p. …

[6]               OL C … p. …

[7]               OL L 164, 2004 4 30, p. 1.

[8]               OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

[9]               OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[10]               OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

[11]               1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 27).

[12]               OL L 260, 2008 9 30, p. 13.

[13]               OL L 51, 2012 2 23, p. 1.

[14]             OL L 276, 2010 10 20, p. 22.

[15]             OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

[16]             OL L 315, 2007 12 3, p. 51.

[17]             2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

[18]             OL L 17, 1958 10 6, p. 385.

[19]             OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[20]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[21]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[22]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[23]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punktuose.

[24]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[25]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[26]               DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[27]               ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. .

[28]               Šalių kandidačių ir prireikus Vakarų Balkanų galimų šalių kandidačių.

[29]               Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[30]               Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[31]               CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). .

[32]               Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[33]               Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[34]               Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[35]               Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.