AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Pasiūlymo aplinkybės ir tikslai

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“[1] pavyzdinių iniciatyvų „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir „Inovacijų sąjunga“ tikslai – spręsti socialinius uždavinius, tokius kaip klimato kaita ir energijos bei išteklių trūkumas, taip pat didinti konkurencingumą ir užtikrinti energetinį saugumą efektyviau naudojant išteklius ir energiją. Vadovaujantis šia strategija, Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“[2] paraginta mažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir nustatytas tikslas iki 2050 m. 60 % sumažinti transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Joje skelbiama, kad Komisija parengs „darnią alternatyvių degalų strategiją, taip pat įskaitant tinkamą infrastruktūrą“ (24 iniciatyva) ir paskelbs „degalų papildymo infrastruktūros gaires ir standartus“ (26 iniciatyva).

Komisijos komunikate dėl Europinės alternatyviųjų degalų strategijos[3] įvertinamos pagrindinės alternatyviųjų degalų rūšys, galinčios pakeisti naftą ir taip padėti sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, taip pat siūlomas išsamus priemonių, skirtų Europos alternatyviųjų degalų rinkos plėtrai skatinti, papildant kitas politikos sritis, kuriomis siekiama mažinti naftos suvartojimą ir transporto išmetamų ŠESD kiekį, sąrašas.

Pagrindinės alternatyviųjų degalų rūšys yra elektra, vandenilis, biodegalai, gamtinės dujos (suslėgtos gamtinės dujos (suslėgtos GD), suskystintos gamtinės dujos (suskystintos GD) arba GTL (angl. Gas-To-Liquid)) ir suskystintos naftos dujos (SND).

Tai, kad nėra alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir bendrų techninių specifikacijų dėl transporto priemonių ir infrastruktūrų sąsajos, yra pagrindinė kliūtis, trukdanti įvesti alternatyviuosius degalus į rinką ir užtikrinti jų priimtinumą vartotojams.

Šiuo direktyvos pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad Sąjungoje būtų sukurta alternatyviųjų degalų infrastruktūra ir įgyvendintos bendros šios infrastruktūros techninės specifikacijos. Jo tikslas – sudaryti geresnes sąlygas veikti rinkos jėgoms ir šia iniciatyva prisidėti prie Europos ekonomikos augimo.

2.           Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

Komisija atliko išsamų parengiamąjį darbą ir rengė konsultacijas su pramone bei pilietine visuomene 2010–2011 m. Europos ateities transporto degalų ekspertų grupėje, 2011 m. lapkričio–gruodžio mėn. surengė tikslines konsultacijas, konsultavosi su valstybių narių ekspertais Jungtinėje transporto ir aplinkos ekspertų grupėje 2011 m., su valstybių narių, pramonės ir pilietinės visuomenės automobilių ekspertais CARS 21 aukšto lygio grupėje 2010–2012 m. ir plačiąja visuomene per viešas konsultacijas internetu, surengtas 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn., taip pat per 2011 m. Europos Sąjungos tvarios energijos savaitę surengė konferenciją dėl ateities transporto degalų.

Dviejų ekspertų grupių ir CARS 21 aukšto lygio grupės ataskaitos, viešos konferencijos santraukos ir nuomonės, gautos per konsultacijas su visuomene ir tikslines konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, paskelbtos Komisijos interneto svetainėje[4].

Taip pat atlikta įvairių tyrimų. Atliekant „Netaršaus transporto sistemų tyrimą“ nagrinėta, kaip alternatyvieji degalai galėtų padėti pasiekti Transporto baltojoje knygoje nustatytą tikslą 60 % sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Atliekant „Netaršaus transporto sistemų, skirtų alternatyviųjų degalų infrastruktūrai, įgyvendinimo tyrimą“ įvertintos skirtingos galimybės sukurti ES masto alternatyviųjų degalų infrastruktūrą[5]. Tyrime „ES transporto išmetamosios ŠESD: planai iki 2050 m.“[6] konkrečiai nagrinėti šiai iniciatyvai svarbūs priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo klausimai ir išvadose pabrėžta, kaip svarbu plėtojant alternatyviųjų degalų iniciatyvas kartu nuolat didinti techninį transporto priemonių efektyvumą, kad būtų užtikrintas viso politikos krypčių komplekso ekonominis efektyvumas.

Poveikio vertinime, kuris pateikiamas kartu su šiuo pasiūlymu, išnagrinėta situacija pagrindinių alternatyviųjų degalų rūšių infrastruktūros srityje. Jame įvertintos įvairios politikos galimybės sukurti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir įgyvendinti bendras technines specifikacijas.

3.           Teisiniai pasiūlymo aspektai

Direktyvos pasiūlyme išdėstomi nacionalinių politikos sistemų, skirtų alternatyviųjų degalų rinkos plėtrai, nustatymo reikalavimai ir minimalios alternatyviųjų degalų infrastruktūros sukūrimo, įskaitant bendrų techninių specifikacijų įgyvendinimą, reikalavimai.

Siūloma nustatyti privalomą minimalią elektros, vandenilio ir gamtinių dujų (suslėgtų GD ir suskystintų GD) infrastruktūros aprėptį, kuri būtina, kad šios alternatyviųjų degalų rūšys būtų priimtinos vartotojams (įsitvirtinimas rinkoje) ir kad pramonė galėtų toliau kurti ir diegti šias technologijas.

Šiame pasiūlyme reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė įdiegtų minimalų skaičių elektromobilių įkrovimo punktų ir kad 10 % iš jų būtų viešieji. Joje nustatomas minimalus skaičius kiekvienai valstybei narei, remiantis daugelyje valstybių narių jau nustatytais nacionaliniais elektromobilių planiniais rodikliais, ir ekstrapoliuojamas bendras visoje Sąjungoje numatomas skaičius. Galima tikėtis, kad elektromobilių bus daugiau valstybėse narėse, kurių urbanizacijos lygis aukštesnis, nes elektromobiliai visų pirma bus naudojami miestų aglomeracijose, atsižvelgiant į atstumo, kurį elektromobilis gali nuvažiuoti, apribojimus ir į didelį teigiamą poveikį mažinant teršalų kiekį bei triukšmą. Kiekvienam elektromobiliui būtina numatyti bent du visiško įkrovimo punktus ir tam tikrą skaičių viešųjų įkrovimo punktų, kuriuose bus galima periodiškai papildyti bateriją, kad sumažėtų nerimas dėl ribotos elektromobilio autonomijos.

Būtina įgyvendinti bendras įkrovimo punktų ir transporto priemonių sąsajos, taip pat elektros tiekimo nuo kranto vandens transporto priemonėms technines specifikacijas.

Be esamų vandenilio papildymo punktų, iki šiol įrengtų pagal vandeniliu varomų transporto priemonių demonstracinius projektus, turi būti įrengta papildomų punktų, kad būtų sudarytos sąlygos vandeniliu varomomis transporto priemonėmis judėti visoje šalies teritorijoje. Taip atsirastų galimybė vandeniliu varomomis transporto priemonėmis judėti visoje Sąjungoje. Tai gali būti pagrindas vėliau sukurti Europos masto tinklą. Būtina įgyvendinti bendras vandenilio papildymo punktų technines specifikacijas.

Visuose pagrindinio transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) jūrų ir vidaus vandenų uostuose, taip pat greitkeliuose tam tikrais didžiausiais leidžiamais atstumais turi būti įrengti suskystintų GD papildymo punktai. Būtina įgyvendinti suskystintų GD papildymo punktų, taip pat suslėgtų GD papildymo punktų, skirtų variklinėms transporto priemonėms, bendras technines specifikacijas.

Suslėgtų GD papildymo punktai turi būti įrengti tokiu mastu, kad suslėgtomis GD varomos transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungos teritorijoje.

Vartotojų informavimo tikslais prie visų kolonėlių visuose degalų papildymo punktuose, transporto priemonės vadovuose ir pačiose transporto priemonėse turi būti pateikiama aiški ir paprasta informacija apie rinkoje esančių degalų tinkamumą rinkoje esančioms transporto priemonėms.

Alternatyviųjų degalų portfelis ir infrastruktūros aprėptis peržiūrimi ir degalų bei infrastruktūros techninės specifikacijos priimamos deleguotaisiais aktais.

Vartotojų informavimo apie degalus ir jų tinkamumą transporto priemonėms būdai apibrėžiami įgyvendinimo aktais.

Visi šiai direktyvai perkelti į nacionalinę teisę būtini elementai pateikiami šio pasiūlymo straipsniuose, prieduose ir konstatuojamosiose dalyse. Todėl aiškinamųjų dokumentų pateikti nereikia.

3.1.        Teisinis pagrindas – teisės akto forma

Šio direktyvos pasiūlymo tikslas – remiant alternatyviųjų degalų infrastruktūros kūrimą ilgainiui padėti užtikrinti tvarų transportą. Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalies d punktu. Šiame pasiūlyme nustatytais kiekybiniais įpareigojimais užtikrinama nuspėjama sistema sektoriui ir vartotojams. Reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalines politikos sistemas, o būtiniausios jų sudedamosios dalys nurodytos šiame direktyvos pasiūlyme. Tačiau valstybės narės gali rinktis perkėlimo į nacionalinę teisę metodus, kad pasiektų nustatytus tikslus. Lankstūs šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę reikalavimai suteikia galimybę valstybėms narėms rinktis, jų nuomone, ekonomiškai efektyviausias priemones direktyvoje nustatytiems planiniams rodikliams pasiekti.

3.2         Pasiūlymo turinys

1 straipsnyje apibrėžiama direktyvos taikymo sritis, reikalaujant įgyvendinti elektros, gamtinių dujų (suskystintų GD ir suslėgtų GD) ir vandenilio, kaip alternatyviųjų transporto degalų, bendras technines specifikacijas ir sukurti minimalią infrastruktūrą.

2 straipsnyje apibrėžiami šioje direktyvoje vartojami terminai.

3 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalines politikos sistemas, skirtas alternatyviųjų degalų rinkos plėtrai ir infrastruktūrai. Straipsnyje taip pat pateikiamos nuostatos dėl valstybių narių bendradarbiavimo, ataskaitų teikimo Komisijai ir Komisijos atliekamo tų nacionalinių politikos sistemų vertinimo.

4 straipsnyje nustatomas reikalaujamas minimalus elektromobilių įkrovimo punktų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje ir bendros techninės specifikacijos, kurias ta infrastruktūra turi atitikti.

5 straipsnyje reikalaujama, kad valstybių narių, kuriose jau yra vandenilio papildymo punktų, teritorijose būtų įrengta pakankamai tokių punktų, kad vandeniliu varomomis transporto priemonėmis būtų galima judėti visoje šalies teritorijoje. Jame taip pat apibrėžiamos bendros techninės specifikacijos, kurias ta infrastruktūra turi atitikti.

6 straipsnyje reikalaujama, kad visuose TEN-T pagrindinio tinklo jūrų ir vidaus vandenų uostuose ir keliuose būtų įrengti suskystintų GD papildymo punktai, ir apibrėžiamos bendros techninės specifikacijos, kurias ta infrastruktūra turi atitikti. Jame taip pat reikalaujama tam tikrais didžiausiais leidžiamais atstumais įrengti pakankamai suslėgtų GD papildymo punktų, kad suslėgtomis GD varomomis transporto priemonėmis būtų galima judėti po visą Sąjungos teritoriją, ir apibrėžiamos bendros techninės specifikacijos, kurias turi atitikti suslėgtų GD papildymo punktai.

7 straipsnyje apibrėžiami bendri informacijos apie degalus ir jų tinkamumą transporto priemonėms elementai, kuriuos reikia pateikti prie kolonėlių degalų papildymo punktuose, transporto priemonės vadovuose ir pačiose transporto priemonėse.

8 straipsnyje išsamiai nustatoma deleguotųjų aktų procedūra.

9 straipsnyje nustatoma komiteto procedūra priimant įgyvendinimo aktus.

10 straipsnyje nustatomas valstybių narių ir Komisijos ataskaitų tvarkaraštis ir turinys.

11 straipsnyje nustatomas šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas ir pranešimo apie nacionalines perkėlimo priemones procedūra.

12 straipsnyje nustatyta šios direktyvos įsigaliojimo data.

I priede apibrėžtos būtiniausios nacionalinių politikos sistemų sudedamosios dalys.

II priede nustatytas minimalus elektromobilių įkrovimo punktų, kuriuos reikia įrengti kiekvienoje valstybėje narėje, skaičius.

III priede apibrėžtos elektromobilių įkrovimo punktų, elektros tiekimo nuo kranto laivams, vandenilio papildymo punktų ir gamtinių dujų (suskystintų GD ir suslėgtų GD) papildymo punktų techninės specifikacijos ir degalų standartai, kurie turi būti naudojami teikiant vartotojams informaciją apie transporto degalus.

Subsidiarumo principas

Sąjungos teisė imtis veiksmų transporto srityje nustatyta SESV VI antraštinės dalies dėl bendrosios transporto politikos 90 ir 91 straipsniuose.

Sąjunga turi imtis iniciatyvos šioje srityje, nes valstybės narės neturi būtinų teisinių priemonių, kad užtikrintų Europos masto veiksmų koordinavimą kuriant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir technines specifikacijas.

Pridėtinė Europos veiksmų šioje srityje vertė susijusi su tarptautiniu nustatytos problemos – alternatyviųjų degalų infrastruktūros trūkumo – pobūdžiu. Automobilių, laivų ir įrangos gamintojai turi užtikrinti plataus masto gamybą bendrajai Sąjungos rinkai. Jiems reikia žinoti, kad raida bus nuosekli visose valstybėse narėse. Vartotojai ir transporto priemonių naudotojai taip pat tikisi galimybės alternatyviaisiais degalais varomais automobiliais ir laivais keliauti po visą Europą. Europos veiksmais galima užtikrinti būtiną koordinavimą visos Sąjungos rinkoje ir įgyvendinti ES masto bendras technines specifikacijas.

Proporcingumo principas

Siekiant laikytis proporcingumo principo, siūloma priemonė susijusi tik su tokiais alternatyviaisiais degalais kaip elektra, vandenilis ir gamtinės dujos (suskystintos GD ir suslėgtos GS), dėl kurių rinkos nepakankamumo būtina viešoji intervencija, ir su dviejų rūšių transportu (kelių ir vandens), kurio minimalaus būtino tinklo plėtros be Sąjungos paramos nepavyktų užtikrinti. Šiems sektoriams tenka daugiau nei 80 % visos krovinių ir keleivių vežimo apimties. Šiuose sektoriuose labai svarbu naudoti alternatyviuosius degalus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo naftos, padidinti Europos konkurencingumą ir sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

4.           Poveikis biudžetui

Iš ES biudžeto reikės tik nedaug lėšų direktyvos įgyvendinimo pažangai stebėti.

2013/0012 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[7],

perdavus teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“[10] Komisija siekia didinti konkurencingumą ir energetinį saugumą efektyviau naudojant išteklius ir energiją;

(2) Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“[11] paraginta sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos. Todėl Komisija ėmėsi iniciatyvos kurti tvarią alternatyviųjų degalų strategiją ir atitinkamą infrastruktūrą. Baltojoje knygoje taip pat nustatytas tikslas iki 2050 m. 60 % sumažinti transporto išmetamų ŠESD kiekį;

(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančia bei vėliau panaikinančia Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB[12], nustatytas tikslas užtikrinti, kad 10 % transporto degalų rinkos dalies sudarytų degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;

(4) remiantis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais ir nacionaliniais ekspertais, taip pat patirtimi[13], nustatyta, kad elektra, vandenilis, biodegalai, gamtinės dujos ir suskystintos naftos dujos (SND) yra pagrindinės alternatyviųjų degalų rūšys, ilgainiui galinčios pakeisti naftą ir padėti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(5) 2012 m. birželio 6 d. CARS 21 aukšto lygio grupės ataskaitoje[14] teigiama, kad Sąjungos mastu suderintos alternatyviųjų degalų infrastruktūros stoka trukdo pateikti rinkai alternatyviuosius degalus naudojančias transporto priemones ir riboja jų teigiamą poveikį aplinkai. Komisijos komunikate „CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ atsižvelgiama į pagrindines CARS 21 aukšto lygio grupės rekomendacijas ir jomis remiantis pateikiamas veiksmų planas[15]. Ši Direktyva dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros – viena iš pagrindinių Komisijos paskelbtų priemonių;

(6) reikėtų išvengti vidaus rinkos susiskaidymo dėl nekoordinuoto alternatyviųjų degalų pateikimo rinkai. Suderintos visų valstybių narių politikos sistemos turėtų užtikrinti ilgalaikį saugumą, kurio reikia privačiosioms ir viešosioms investicijoms į transporto priemonių ir degalų technologijas ir infrastruktūros kūrimui. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti nacionalines politikos sistemas ir jose išdėstyti savo tikslus, planinius rodiklius ir priemones alternatyviųjų degalų rinkos plėtrai remti, įskaitant būtiną įdiegti infrastruktūrą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su kitomis kaimyninėmis valstybėmis narėmis regioniniu ar makroregioniniu lygmeniu per konsultacijas ar bendras politikos sistemas, visų pirma tais atvejais, kai būtina užtikrinti alternatyviųjų degalų infrastruktūros tęstinumą tarpvalstybiniu mastu ar naujos infrastruktūros statybą arti nacionalinių sienų. Tokį nacionalinės politikos sistemų koordinavimą ir jų darną ES lygmeniu turėtų užtikrinti Komisija, remdamasi periodiškai atliekamais tų sistemų vertinimais;

(7) Sąjungos ir nacionalinės paramos priemonės, skirtos alternatyviųjų degalų infrastruktūrai, turėtų būti taikomos tik į nacionalinės politikos sistemas įtrauktiems degalams, kad viešoji parama būtų nukreipta į koordinuotą vidaus rinkos plėtrą siekiant užtikrinti galimybę alternatyviaisiais degalais varomais automobiliais ir laivais judėti visoje Sąjungoje;

(8) alternatyviųjų degalų infrastruktūrai skirtos paramos priemonės įgyvendinamos laikantis SESV nustatytų valstybės pagalbos taisyklių;

(9) biodegalai yra iš biomasės pagamintas kuras, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/28/EB[16]. Biodegalai šiuo metu yra svarbiausia alternatyviųjų degalų rūšis; juos naudoja 4,4 % ES transporto priemonių. Kai jie gaminami tvariai ir nėra netiesioginio žemės paskirties keitimo priežastis, jie gali padėti gerokai sumažinti bendrą išmetamo CO2 kiekį. Biodegalai galėtų būti švarios energijos šaltinis visų rūšių transportui. Tačiau jų naudojimą gali riboti tiekimo keblumai ir nerimas dėl tvarumo;

(10) nesuderinus alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros visoje Sąjungoje, tiekėjai neturės galimybių pasinaudoti masto ekonomija, o vartotojai – judėti visoje ES. Būtina kurti naujus infrastruktūros tinklus, visų pirma elektros, vandenilio ir gamtinių dujų (suskystintų GD ir suslėgtų GD);

(11) elektra yra švarus kuras, visų pirma patrauklus diegiant elektromobilius ir elektrines dvirates variklines transporto priemones miestų aglomeracijose, nes yra galimybių pagerinti oro kokybę ir sumažinti triukšmą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įrengta pakankamai elektromobilių įkrovimo punktų – bent dvigubai tiek, kiek yra elektromobilių, ir kad 10 % iš jų būtų viešieji, daugiausia dėmesio skiriant miestų aglomeracijoms. Privatūs elektromobilių savininkai yra labai priklausomi nuo prieigos prie įkrovimo punktų kolektyvinėse automobilių stovėjimo aikštelėse, pavyzdžiui, daugiabučiuose, biuruose ir verslo centruose. Valdžios institucijos turėtų padėti piliečiams ir priimti reguliavimo nuostatas, kuriomis būtų užtikrinama, kad teritorijų planuotojai ir valdytojai numatytų tinkamą infrastruktūrą ir pakankamai elektromobilių įkrovimo punktų;

(12) kuriant elektromobilių infrastruktūrą, būtina atsižvelgti į tos infrastruktūros sąsają su elektros energijos sistema, taip pat į Sąjungos elektros energijos politiką. Elektromobilių įkrovimo punktų įrengimo ir valdymo rinka turėtų būti kuriama kaip konkurencinga rinka, atvira visiems įkrovimo infrastruktūros diegimu ar eksploatavimu suinteresuotiems subjektams;

(13) elektromobiliai galėtų prisidėti prie elektros energijos sistemos stabilumo, jei jų baterijos būtų įkraunamos iš tinklo tuo laiku, kai bendra elektros energijos paklausa maža, ir grąžintų elektros energiją iš baterijų atgal į sistemą tuo laiku, kai bendra elektros energijos paklausa didelė. Taigi įkrovimo punktuose reikėtų naudoti pažangiąsias matavimo sistemas, o elektros kaina įkrovimo punkte turėtų būti pagrįsta rinka, kad pasinaudojant dinamiška kainodara būtų skatinamas lankstus elektros energijos vartojimas (ir saugojimas);

(14) tais atvejais, kai elektromobilių įkrovimo punktai nėra viešieji, valstybės narės turėtų užtikrinti suderinamumą ir siekti kuo didesnės sinergijos su pažangiųjų matavimo sistemų diegimo planais, vadovaudamosi įpareigojimu, nustatytu 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB[17], I priedo 2 punkte. Viešieji įkrovimo punktai šiuo metu nepriskiriami skirstymo sistemos operatoriaus reguliuojamai veiklai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB VI skyriuje;

(15) 2010 m. Komisija suteikė įgaliojimą (M468) Europos standartizacijos organizacijoms (ESO) paskelbti naujus arba peržiūrėti esamus standartus, siekiant užtikrinti elektros tiekimo punkto ir elektromobilio įkroviklio sąveikumą bei sujungiamumą. CEN/CENELEC sukūrė tikslinę grupę, kuri 2011 m. spalio mėn. paskelbė ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama tam tikrų rekomendacijų, tačiau bendros nuomonės dėl vienos standartinės sąsajos nėra. Todėl būtina imtis tolesnių politikos veiksmų siekiant surasti nepatentuotą sprendimą, kaip užtikrinti sąveikumą visoje ES;

(16) elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūra gali būti švarios energijos šaltinis jūrų ir vidaus vandenų transportui, ypač tuose jūrų ir vidaus vandenų uostuose, kuriuose oro kokybė prasta ar viršijamos triukšmo ribos;

(17) vandeniliu varomų transporto priemonių, įskaitant vandeniliu varomas dvirates variklines transporto priemones, skverbties į rinką rodikliai šiuo metu labai maži, tačiau siekiant užtikrinti, kad vandeniliu varomos transporto priemonės būtų naudojamos plačiu mastu, būtina sukurti pakankamą vandenilio papildymo infrastruktūrą;

(18) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų sukurta viešoji vandenilio tiekimo variklinėmis transporto priemonėms infrastruktūra, kurioje atstumai tarp tokioms priemonėms skirtų papildymo punktų sudarytų sąlygas vandeniliu varomomis transporto priemonėmis judėti visoje šalies teritorijoje, o miestų aglomeracijose būtų įrengtas tam tikras skaičius papildymo punktų. Taip atsirastų galimybė vandeniliu varomomis transporto priemonėmis judėti visoje Sąjungoje;

(19) Sąjungoje veikia maždaug 3 000 degalų papildymo punktų, skirtų gamtinėmis dujomis varomoms transporto priemonėms. Galima būtų lengvai įrengti daugiau degalų papildymo punktų ir jiems tiekti dujas iš esamo gerai išplėtoto visą Sąjungos teritoriją aprėpiančio gamtinių dujų skirstymo tinklo, jei dujų kokybė būtų pakankamai gera, kad jas būtų galima naudoti dabartinių ir pažangiųjų technologijų dujomis varomose transporto priemonėse;

(20) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų sukurta viešoji suslėgtų gamtinių dujų (suslėgtų GD) tiekimo variklinėms transporto priemonėms infrastruktūra, kurioje atstumai tarp degalų papildymo punktų sudarytų sąlygas suslėgtomis GD varomomis transporto priemonėmis judėti visoje Sąjungos teritorijoje, o miestų aglomeracijose būtų įrengtas tam tikras skaičius degalų papildymo punktų;

(21) suskystintos gamtinės dujos (suskystintos GD) yra patraukli kuro alternatyva laivams, siekiant laikytis sieros kiekio mažinimo jūriniame kure reikalavimų sieros išskyrimo kontrolės rajonuose, kurie taikomi pusei Europos trumpųjų nuotolių laivybos laivų, kaip numatyta 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/33/ES, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB[18]. Jūrų ir vidaus vandenų laivų suskystintų GD papildymo punktų pagrindinis tinklas turėtų būti įdiegtas bent iki 2020 m. pabaigos. Nors iš pradžių daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniam tinklui, nereikėtų atmesti galimybės ilgainiui tiekti suskystintas GD pagrindiniam tinklui nepriklausančiuose uostuose, visų pirma tuose, kurie yra svarbūs transporto operacijų neatliekantiems laivams (žvejybos laivams, jūrinių įrenginių aptarnavimo laivams ir kt.);

(22) suskystintos GD taip pat gali suteikti galimybę sunkiosioms transporto priemonėms naudoti ekonomiškai efektyvią technologiją, siekiant laikytis griežtesnių Euro VI standartų teršalų išmetimo ribų[19];

(23) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių[20] nustatytas pagrindinis tinklas turėtų būti suskystintų GD infrastruktūros diegimo pagrindas, nes jis apima pagrindinius transporto srautus ir suteikia galimybę naudotis tinklo privalumais;

(24) didėjant variklinių transporto priemonių degalų rūšių įvairovei ir nuolat augant piliečių judėjimo keliais intensyvumui visoje Sąjungoje, vartotojams būtina teikti aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apie įvairių Sąjungos transporto degalų rinkoje siūlomų degalų tinkamumą jų transporto priemonei, nepažeidžiant 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/30/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančios Direktyvą 93/12/EEB[21];

(25) siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų suderintos su rinkos plėtra ir technikos pažanga, Komisijai turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl alternatyviųjų degalų portfelio, infrastruktūros charakteristikų ir tinkamos aprėpties, taip pat dėl degalų standartų. Ypač svarbu, kad Komisija per parengiamuosius darbus tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(26) įkrovimo ir degalų papildymo punktų sąveikumo technines specifikacijas reikėtų nustatyti Europos standartais, kurie būtų visiškai suderinti su atitinkamais tarptautiniais standartais. Nenustačius Europos standartų, nėra galimybės duoti išsamių nuorodų į tam tikras būtinas specifikacijas. Todėl Komisija turėtų paprašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos paskelbtų tokius Europos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB[22], 10 straipsnį, ir tie standartai turėtų būti parengti remiantis esamais tarptautiniais standartais arba, kai tinka, vykdomu darbu tarptautinės standartizacijos srityje. Kai tarptautiniai standartai jau paskelbti, turėtų būti naudojamos juose pateiktos techninės specifikacijos; tai būtų tarpinis sprendimas laukiant, kol bus priimti Europos standartai. Tuo atveju, kai standartai nepaskelbti, darbas bus grindžiamas: i) „Configuration FF, IEC 62196-3:CDV 2012“ dėl variklinių transporto priemonių nuolatinės elektros srovės įkrovimo punktų, ii) ISO TC67/WG10 dėl suskystintų GD papildymo punktų vandens transporto priemonėms; iii) rengiamu ISO/TC 252 dėl suslėgtų GD ir suskystintų–suslėgtų GD (angl. L-CNG) papildymo punktų variklinėms transporto priemonėms. Komisija turėtų būti įgaliota pritaikyti nuorodas į technines specifikacijas Europos standartuose priimdama deleguotuosius aktus;

(27) dėl direktyvos taikymo Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamomis ekspertų grupėmis, kaip antai Europos ateities transporto degalų ekspertų grupe, kurią sudaro pramonės ir pilietinės visuomenės ekspertai, taip pat Jungtine transporto ir aplinkos ekspertų grupe, į kurią susibūrę ekspertai iš valstybių narių;

(28) atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(29) siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti bendras procedūras ir specifikacijas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[23];

(30) kadangi nustatyto tikslo, t. y. skatinti plataus masto alternatyviųjų degalų rinkos plėtrą, veikdamos savarankiškai valstybės narės negali deramai pasiekti, ir tam reikia Sąjungos lygio veiksmų, siekiant užtikrinti tokią šių transporto priemonių paklausą, kad Europos pramonė galėtų įgyvendinti ekonomiškai efektyvius projektus, ir siekiant sudaryti sąlygas alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis judėti visoje Sąjungoje, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Dalykas

Šia direktyva nustatoma bendra alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos, ir minimalūs alternatyviųjų degalų infrastruktūros, įskaitant elektromobilių įkrovimo punktus ir gamtinių dujų (suskystintų GD ir suslėgtų GD) bei vandenilio papildymo punktus, kūrimo reikalavimai bei techninės specifikacijos.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) alternatyvieji degalai – degalai, kuriuos galima naudoti vietoje degalų, gaunamų iš iškastinės naftos šaltinių, tiekiant energiją transportui ir kurie gali padėti sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Prie alternatyviųjų degalų priskiriama:

– elektra,

– vandenilis,

– biodegalai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB,

– sintetiniai degalai,

– gamtinės dujos, įskaitant biometaną, dujinės (suslėgtos gamtinės dujos – suslėgtos GD) ar suskystintos (suskystintos gamtinės dujos – suskystintos GD) būsenos, ir

– suskystintos naftos dujos (SND);

2) įkrovimo punktas – lėtojo įkrovimo punktas, greitojo įkrovimo punktas arba elektromobilio baterijos fizinio pakeitimo įrenginys;

3) lėtojo įkrovimo punktas – įkrovimo punktas, kuriame elektra tiekiama tiesiogiai elektromobiliui, užtikrinant 22 kW arba mažesnę galią;

4) greitojo įkrovimo punktas – įkrovimo punktas, kuriame elektra tiekiama tiesiogiai elektromobiliui, užtikrinant didesnę nei 22 kW galią;

5) viešasis įkrovimo arba degalų papildymo punktas – įkrovimo arba degalų papildymo punktas, kuriuo vartotojai gali naudotis nediskriminacinėmis sąlygomis;

6) elektromobilis (elektra varoma transporto priemonė) – transporto priemonė, apibrėžta 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus[24], kurios didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h ir kurioje sumontuotas vienas ar keli elektros energija varomi ir nuolat prie tinklo neprijungti traukos varikliai, taip pat jų aukštos įtampos komponentai ir sistemos, elektriškai sujungti su elektrinės pavaros aukštosios įtampos šyna;

7) degalų papildymo punktas – bet kokių degalų, išskyrus suskystintas GD, tiekimo naudojant fizinį siurblį punktas;

8) suskystintų GD papildymo punktas – suskystintų gamtinių dujų tiekimo naudojant fizinį siurblį, jungiamą prie stacionarių ar mobilių įrenginių (įskaitant transporto priemones ir laivus), arba iš mobilios suskystintų GD talpyklos punktas.

3 straipsnis Nacionalinės politikos sistemos

1.           Kiekviena valstybė narė priima alternatyviųjų degalų rinkos plėtros ir infrastruktūros nacionalinės politikos sistemą, kuri apima I priede nurodytą informaciją ir kurią sudaro bent tokios dalys:

– esamos alternatyviųjų degalų padėties ir raidos perspektyvų vertinimas;

– alternatyviųjų degalų infrastruktūros tęstinumo tarpvalstybiniu mastu vertinimas;

– reguliavimo sistema, skirta alternatyviųjų degalų infrastruktūros kūrimui remti;

– politikos priemonės, skirtos nacionalinės politikos sistemos įgyvendinimui remti;

– diegimo ir gamybos paramos priemonės;

– parama moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir demonstracinei veiklai;

– alternatyviųjų degalų naudojimo planiniai rodikliai;

– 2020 m. numatomas alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių skaičius;

– suskystintų GD papildymo punktų uostuose, kurie nepriklauso TEN-T pagrindiniam tinklui, bet yra svarbūs transporto operacijų neatliekantiems laivams, visų pirma žvejybos laivams, poreikio vertinimas;

– kai tinka, bendradarbiavimo susitarimai su kitomis valstybėmis narėmis pagal antrą dalį.

2.           Valstybės narės bendradarbiauja per konsultacijas ar bendras politikos sistemas, siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos tikslams pasiekti būtinos priemonės būtų nuoseklios ir suderintos.

3.           Sąjungos ir nacionalinės paramos priemonės, skirtos alternatyviųjų degalų infrastruktūrai, turėtų būti taikomos tik į nacionalinės politikos sistemas įtrauktiems degalams.

4.           Alternatyviųjų degalų infrastruktūrai skirtos paramos priemonės įgyvendinamos laikantis SESV nustatytų valstybės pagalbos taisyklių.

5.           [per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] valstybės narės Komisijai praneša apie savo nacionalinės politikos sistemas.

6.           Komisija įvertina nacionalinės politikos sistemas ir užtikrina, kad jos būtų suderintos visoje ES. Per metus nuo nacionalinės politikos sistemų priėmimo ji pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, kurioje įvertina nacionalinės politikos sistemų raidą.

7.           Komisija įgaliojama pagal 8 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais pakeisti 1 dalyje išvardytų sudedamųjų dalių sąrašą ir I priede nurodytą informaciją.

4 straipsnis Elektros tiekimas transportui

1.           Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtas minimalus skaičius, t. y. bent tiek, kiek nurodyta II priedo lentelėje, elektromobilių įkrovimo punktų.

2.           Bent 10 % įkrovimo punktų yra viešieji.

3.           Elektromobilių lėtojo įkrovimo punktai ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turi atitikti III priedo 1.1 punkte nustatytas technines specifikacijas.

Elektromobilių greitojo įkrovimo punktai ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. turi atitikti III priedo 1.2 punkte nustatytas technines specifikacijas.

Valstybės narės užtikrina, kad lėtojo ir greitojo įkrovimo punktų įrenginiais, kaip nurodyta III priedo 1.1 ir 1.2 punktuose, būtų galima naudotis teisingomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

4.           Valstybės narės užtikrina, kad uostuose būtų sumontuota elektros tiekimo nuo kranto vandens transporto priemonėms įranga, jei tai ekonomiškai efektyvu ir turi teigiamą poveikį aplinkai.

5.           Elektros tiekimo nuo kranto jūrų ir vidaus vandenų transportui įranga ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turi atitikti III priedo 1.3 punkte nustatytas technines specifikacijas.

6.           Visuose viešuosiuose elektromobilių įkrovimo punktuose įrengiamos pažangiosios matavimo sistemos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 28 dalyje ir atitinkančios tos direktyvos 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

7.           Elektromobilių įkrovimo punktų elektros energijos suvartojimo duomenims ir matavimo sistemoms taikomas Direktyvos 2009/72/EB I priedo 1 punkto h papunktis ir I priedo 2 punkto paskutinė pastraipa.

8.           Valstybės narės nedraudžia elektromobilių naudotojams pirkti elektrą iš bet kurio elektros energijos tiekėjo, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje tiekėjas įregistruotas. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai turėtų teisę sudaryti elektros tiekimo sutartis iš karto su keliais tiekėjais, kad dėl elektros tiekimo elektromobiliui būtų galima sudaryti atskirą sutartį.

9.           Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris asmuo galėtų steigti ar eksploatuoti viešuosius įkrovimo punktus ir kad skirstymo sistemos operatoriai su kiekvienu tokiu asmeniu bendradarbiautų jų nediskriminuodami.

10.         Valstybės narės užtikrina, kad kainos viešuosiuose įkrovimo punktuose būtų pagrįstos ir kad nebūtų taikoma jokių nuobaudų ar pernelyg didelių mokesčių už elektromobilio įkrovimą naudotojui, neturinčiam sutartinių santykių su įkrovimo punkto operatoriumi.

11.         Komisija įgaliojama pagal 8 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujintos III priedo 1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose nustatytos techninės specifikacijos.

5 straipsnis Vandenilio tiekimas transportui

1.           Valstybės narės, kurių teritorijoje šios direktyvos įsigaliojimo dieną jau yra vandenilio papildymo punktų, užtikrina, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. būtų įrengta pakankamai viešųjų papildymo punktų, tarp kurių turi būti ne didesnis kaip 300 km atstumas, kad vandeniliu varomomis transporto priemonėmis būtų galima judėti visoje šalies teritorijoje.

2.           Visi variklinių transporto priemonių vandenilio papildymo punktai ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turi atitikti III priedo 2 punkte nustatytas technines specifikacijas.

3.           Komisija įgaliojama pagal 8 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujintos III priedo 2 punkte nustatytos techninės specifikacijos.

6 straipsnis Gamtinių dujų tiekimas transportui

1.           Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visuose pagrindinio transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) jūrų uostuose būtų įrengti viešieji suskystintų GD papildymo punktai, skirti jūrų ir vidaus vandenų transportui.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. visuose pagrindinio transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) vidaus vandenų uostuose būtų įrengti viešieji suskystintų GD papildymo punktai, skirti vidaus vandenų transportui.

3.           Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad suskystintas GD naudojančios sunkiosios variklinės transporto priemonės galėtų važiuoti visais TEN-T pagrindinio tinklo keliais. Šiuo tikslu ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. įrengiami viešieji suskystintų GD papildymo punktai, tarp kurių turi būti ne didesnis kaip 400 km atstumas.

4.           Visi suskystintų GD papildymo punktai, skirti jūrų ir vidaus vandenų transportui, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turi atitikti III priedo 3.1 punkte nustatytas technines specifikacijas.

5.           Visi viešieji suskystintų GD papildymo punktai, skirti variklinėms transporto priemonėms, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turi atitikti III priedo 3.2 punkte nustatytas technines specifikacijas.

6.           Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. būtų įrengta pakankamai viešųjų papildymo punktų, tarp kurių turi būti ne didesnis kaip 150 km atstumas, kad suslėgtomis GD varomos transporto priemonės galėtų judėti po visą Sąjungą.

7.           Visi suslėgtų GD papildymo punktai, skirti variklinėms transporto priemonėms, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turi atitikti III priedo 3.3 punkte nustatytas technines specifikacijas.

8.           Visi suslėgtų GD papildymo punktai, skirti variklinėms transporto priemonėms, tiekia tokios kokybės dujas, kokios turi būti naudojamos esamų ir pažangiųjų technologijų transporto priemonėse, varomose suslėgtomis GD.

9.           Komisija įgaliojama pagal 8 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais būtų atnaujinamos III priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytos techninės specifikacijos.

10.         Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:

- saugos taisyklių, taikomų suskystintų GD saugojimo, transportavimo ir papildymo procesui;

- laivų ir suskystintų GD papildymo punktų, skirtų jūrų ir vidaus vandenų transportui, sąveikumo techninių specifikacijų.

Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 9 straipsnyje nurodytą procedūrą.

7 straipsnis Informacija vartotojams apie transporto degalus

1.           Nepažeisdamos Direktyvos 2009/30/EB, valstybės narės užtikrina, kad aktuali, aiški ir paprasta informacija apie rinkoje esančių visų rūšių degalų tinkamumą transporto priemonėms būtų pateikta:

(a) prie kolonėlių visuose degalų papildymo punktuose, transporto priemonių pardavimo vietose ir techninės apžiūros centruose jų teritorijoje;

(b) transporto priemonių vadovuose;

(c) pačioje transporto priemonėje. Šis reikalavimas taikomas visoms naujoms transporto priemonėms, parduodamoms valstybių narių teritorijoje nuo [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data], ir visoms kitoms valstybėse narėse registruotoms transporto priemonėms nuo pirmos techninės apžiūros datos po [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data].

2.           1 dalyje nurodyta informacija apie degalų tinkamumą grindžiama degalų žymėjimo standartais pagal Europos standartų (EN) sistemas, kaip nurodyta III priedo 4 punkte, kai tie standartai egzistuoja ir yra tinkami direktyvos tikslams pasiekti, taip pat naudojama tų standartų grafinė išraiška.

3.           2 dalyje paminėta grafinė išraiška taip pat naudojama siekiant laikytis 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

4.           Siekdama užtikrinti darną visoje Sąjungoje, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus ir juose konkrečiai nurodyti transporto priemonės vietą, kurioje turi būti pateikta informacija apie suderinamumą, ir tos informacijos grafinę išraišką. Kai EN sistemų, apimančių degalų žymėjimo standartus, nėra arba jos netinka direktyvos tikslams pasiekti, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus ir jais nustatyti degalų žymėjimo parametrus, skirtus Sąjungos rinkai teikiamiems degalams, kurių bendra pardavimo apimtis, Komisijos vertinimu, daugiau nei vienoje valstybėje narėje pasiekia 1 %.

6.           Šiame straipsnyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 9 straipsnyje nurodytą procedūrą.

8 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           3, 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 3, 4, 5 ir 6 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.

9 straipsnis  Komitetas

1.           Komisijai padeda komitetas. Toks komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.           Kai komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra užbaigiama nepasiekus rezultato, jeigu per nuomonei pareikšti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprasta komiteto narių dauguma.

10 straipsnis Ataskaitos ir peržiūra

1.           Kiekviena valstybė narė iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo], o vėliau – kas 2 metus pateikia Komisijai ataskaitą apie nacionalinę politikos sistemą ir jos įgyvendinimą. Tose ataskaitose pateikiama I priede nurodyta informacija.

2.           Kas dvejus metus nuo [dveji metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.

Komisijos ataskaitą sudaro šios dalys:

– veiksmų, kurių ėmėsi kiekviena valstybė narė, vertinimas;

– šios direktyvos poveikio alternatyviųjų degalų rinkos plėtrai ir poveikio ekonomikai bei aplinkai vertinimas;

– informacija apie alternatyviųjų degalų, kuriems taikoma ši direktyva, ir bet kokių kitų alternatyviųjų degalų technologijų pažangą ir rinkos plėtrą.

Komisija gali pasiūlyti bet kokias tinkamas priemones.

Komisija savo ataskaitoje įvertina šioje direktyvoje nustatytus infrastruktūros kūrimo ir specifikacijų įgyvendinimo reikalavimus ir datas, atsižvelgdama į atitinkamų alternatyviųjų degalų techninius, ekonominius ir rinkos pokyčius, ir prireikus kartu pateikia teisės akto pasiūlymą.

11 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.           Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2.           Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.           Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

12 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

                                                                      

I PRIEDAS

Nacionalinės politikos sistemos

Nacionalinės politikos sistemą sudaro bent šios dalys:

1. Reguliavimo sistema

Reguliavimo sistemą sudaro priemonės, kuriomis siekiama remti alternatyviųjų degalų infrastruktūros kūrimą, kaip antai statybos leidimai, automobilių stovėjimo aikštelių leidimai, įmonių aplinkosauginio veiksmingumo sertifikavimas, degalinių koncesijos.

2. Politikos priemonės, kuriomis remiamas nacionalinės politikos sistemos įgyvendinimas

Šios priemonės yra bent tokios:

- tiesioginės paskatos pirkti alternatyviuosius degalus naudojančias transporto priemones arba kurti infrastruktūrą;

- galimos mokesčių paskatos, siekiant skatinti alternatyviuosius degalus naudojančias transporto priemones ir infrastruktūrą;

- viešųjų pirkimų naudojimas alternatyviesiems degalams remti, įskaitant bendrą pirkimą;

- su paklausa susijusios nefinansinės paskatos, pvz., galimybė lengviau patekti į riboto patekimo vietas, automobilių statymo politika, specialios eismo juostos.

3. Parama diegimui ir gamybai

Valstybės biudžeto lėšos, per metus skiriamos alternatyviųjų degalų infrastruktūrai diegti, paskirstytos pagal degalų rūšis ir transporto rūšis (kelių, geležinkelių, vandens ir oro).

Valstybės biudžeto lėšos, per metus skiriamos alternatyviųjų degalų technologijų gamybos įmonėms remti, paskirstytos pagal degalų rūšis ir transporto rūšis.

4. Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla

Valstybės biudžeto lėšos, per metus skiriamos alternatyviųjų degalų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir demonstracinei veiklai remti, paskirstytos pagal degalų rūšis ir transporto rūšis.

5. Planiniai rodikliai

- Alternatyviųjų degalų naudojimo įvairių rūšių transportui (kelių, geležinkelių, vandens ir oro) ir atitinkamos infrastruktūros diegimo 2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai.

- Metiniai alternatyviųjų degalų naudojimo įvairių rūšių transportui ir atitinkamos infrastruktūros diegimo nacionaliniai planiniai rodikliai, nustatomi norint pasiekti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius.

II PRIEDAS

Minimalus elektromobilių įkrovimo punktų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje

Valstybė narė || Įkrovimo punktų skaičius (tūkstančiais) || Viešųjų įkrovimo punktų skaičius (tūkstančiais)

BE || 207 || 21

BG || 69 || 7

CZ || 129 || 13

DK || 54 || 5

DE || 1503 || 150

EE || 12 || 1

IE || 22 || 2

EL || 128 || 13

ES || 824 || 82

FR || 969 || 97

IT || 1255 || 125

CY || 20 || 2

LV || 17 || 2

LT || 41 || 4

LU || 14 || 1

HU || 68 || 7

MT || 10 || 1

NL || 321 || 32

AT || 116 || 12

PL || 460 || 46

PT || 123 || 12

RO || 101 || 10

SI || 26 || 3

SK || 36 || 4

FI || 71 || 7

SE || 145 || 14

UK || 1221 || 122

HR || 38 || 4

III PRIEDAS

Techninės specifikacijos

1. Elektros įkrovimo punktų techninės specifikacijos

1.1. Variklinių transporto priemonių lėtojo elektros įkrovimo punktai

Elektromobilių kintamosios srovės lėtojo įkrovimo punktuose sąveikumo tikslais turi būti įrengtos 2 tipo jungtys, kaip apibūdinta standarte EN62196-2:2012.

1.2. Variklinių transporto priemonių greitojo elektros įkrovimo punktai

Elektromobilių kintamosios srovės greitojo įkrovimo punktuose sąveikumo tikslais turi būti įrengtos 2 tipo jungtys, kaip apibūdinta standarte EN62196-2:2012.

Elektromobilių nuolatinės srovės greitojo įkrovimo punktuose sąveikumo tikslais turi būti įrengtos „Combo 2“ tipo jungtys, kaip apibūdinta atitinkamame EN standarte, kurį numatoma priimti iki 2014 m.

1.3. Nuo kranto vandens transporto priemonėms tiekiama elektra

Elektros tiekimo nuo kranto vandens transporto priemonėms įrenginiai, įskaitant sistemų projektavimą, montavimą ir testavimą, turi atitikti taikomą EN standartą, kurį numatoma priimti iki 2014 m., o laukiant, kol šis standartas bus paskelbtas, – standarto IEC/ISO/IEEE 80005-1 technines specifikacijas.

2. Vandenilio papildymo punktų, skirtų variklinėms transporto priemonėms, techninės specifikacijos

2.1. Išoriniai vandenilio papildymo punktai, iš kurių tiekiamos vandenilio dujos, naudojamos kaip antžeminių transporto priemonių degalai, turi atitikti taikomą ES standartą, kurį numatoma priimti iki 2014 m., o laukiant, kol šis standartas bus paskelbtas, – ISO/TS 20100:2008 „Gaseous Hydrogen Fuelling specification“ technines specifikacijas.

2.2. Vandenilio papildymo punktuose tiekiamo vandenilio grynumas turi atitikti taikomą EN standartą, kurį numatoma priimti iki 2014 m., o laukiant, kol šis standartas bus paskelbtas, – standarte ISO 14687-2 pateiktas technines specifikacijas.

2.3. Vandenilio papildymo punktuose turi būti naudojami degalų pylimo algoritmai ir įrenginiai, atitinkantys taikomą EN standartą, kurį numatoma priimti iki 2014 m., o laukiant, kol šis standartas bus paskelbtas, – standarto ISO 20100 „Fuelling Protocols for Light Duty Gaseous Hydrogen Surface Vehicles“.

2.4. Transporto priemonių jungtys vandenilio dujoms papildyti turi atitikti taikomą EN standartą, kurį numatoma priimti iki 2014 m., o laukiant, kol šis standartas bus paskelbtas, – ISO 17268 „Gaseous hydrogen land vehicle refuelling connection devices standard“.

3. Gamtinių dujų papildymo punktų techninės specifikacijos

3.1. Suskystintų gamtinių dujų (suskystintų GD) papildymo punktų, skirtų vandens transporto priemonėms, techninės specifikacijos

Suskystintų GD papildymo punktai, skirti vandens transporto priemonėms, turi atitikti taikomus EN standartus, kuriuos ketinama priimti iki 2014 m.

3.2. Suskystintų gamtinių dujų (suskystintų GD) papildymo punktų, skirtų variklinėms transporto priemonėms, techninės specifikacijos

Suskystintų GD papildymo punktai, skirti variklinėms transporto priemonėms, turi atitikti taikomą EN standartą, kurį ketinama priimti iki 2014 m.

3.3. Suslėgtų gamtinių dujų (suslėgtų GD) papildymo punktų, skirtų variklinėms transporto priemonėms, techninės specifikacijos

3.3.1. Suskystintų GD jungtys ir (arba) talpyklos turi atitikti JT EEK taisyklę Nr. 110 (kurioje daroma nuoroda į ISO 14469 I ir II dalis).

3.3.2. Suslėgtų GD ir suskystintų–suslėgtų gamtinių dujų (angl. L-CNG) papildymo punktai turi atitikti taikomą EN standartą, kurį ketinama priimti iki 2014 m.

4. Benzino ir dyzelino, kurių sudėtyje yra biodegalų, techninės specifikacijos

4.1.      Benzinas, kurio sudėtyje yra nedaug bioetanolio, turi atitikti standartą EN 228.

4.2.      Dyzelinas, kurio sudėtyje yra nedaug bioetanolio, turi atitikti standartą EN 590.

4.3.      Visos degalų kolonėlės, iš kurių degalų papildymo punktuose tiekiamas benzinas, turi atitikti degalų žymėjimo reikalavimus, kaip apibrėžta standarte EN 228.

4.4. Visos degalų kolonėlės, iš kurių degalų papildymo punktuose tiekiamas dyzelinas, turi atitikti degalų žymėjimo reikalavimus, kaip apibrėžta standarte EN 590.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Direktyva dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[25]

Transportas

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[26]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“

BALTOJI KNYGA „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

4 konkretus tikslas

Daugiau naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias transporto priemones ir skatinti daugiarūšio transporto naudojimą (susijęs su bendruoju tikslu „Efektyvus transportas“

Atitinkama VGV / VGB veikla

Kelių, oro ir jūrų transportas

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Minimalios alternatyviųjų degalų infrastruktūros sukūrimas ir bendrų techninių specifikacijų įgyvendinimas visoje ES

ES pirmavimas automobilių ir laivų pramonėje; Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas

Transporto priklausomybės nuo naftos mažinimas

Galimybė iki 2050 m. padėti pasiekti tikslą – 60 % sumažinti transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Elektros įkrovimo / degalų papildymo punktų skaičius

Automobilių / laivų, naudojančių alternatyviuosius degalus, skaičius

Naftos importo sumažinimo procentinė dalis

Transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo procentinė dalis

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Trumpalaikiai:

Minimali elektros, vandenilio, suskystintų GD (vandens transporto priemonėms ir sunkvežimiams) ir suslėgtų GD infrastruktūros aprėptis

Degalų žymėjimas papildymo punktuose ir transporto priemonėse

Ilgalaikiai: optimali elektros, vandenilio, suskystintų GD (vandens transporto priemonėms ir sunkvežimiams) ir suslėgtų GD infrastruktūros aprėptis

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Palengvinti bendrosios alternatyviųjų degalų ir alternatyviaisiais degalais varomų automobilių ir laivų rinkos kūrimą

Sukurti tinkamas sąlygas įvairiems rinkos dalyviams, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Įgyvendinant ankstesnes iniciatyvas ir paramos priemones daugiausia dėmesio skirta degalų gamybai, transporto priemonių technologijų plėtrai, alternatyviaisiais degalais varomoms transporto priemonėms, o būtinos infrastruktūros kūrimu pakankamai nepasirūpinta.

Tokios patirties rezultatai patvirtina, kad ES turi imtis veiksmų dėl infrastruktūros.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Transporto infrastruktūros – TEN-T Europos infrastruktūros tinklų priemonė

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

Ñ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo direktyvos priėmimo

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[27]

Ñ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[28]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

[…]

[…]

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Valstybės narės praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o vėliau – kas 2 metus pateikia Komisijai ataskaitą apie nacionalinę politikos sistemą, skirtą alternatyviųjų degalų rinkos plėtrai ir jų infrastruktūrai, ir jos įgyvendinimą.

Praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos kas dvejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Vėlavimas perkelti direktyvą į nacionalinę teisę

Netinkamas įgyvendinimas

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Valstybių narių periodinės ataskaitos (pirma ataskaita praėjus dvejiems metams po direktyvos įsigaliojimo, vėliau ataskaitos teikiamos kas dvejus metus)

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Stebėsenos tyrimams numatoma teikti ES finansavimą. Šiuos tyrimus tinkamai prižiūrės Komisijos tarnybos.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Visas lėšas investuos pramonė. Komisijos tarnybos kas dvejus metus atliks tyrimą.

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

06.020300 Veiksmai, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės. Veiksmai bus finansuojami perskirstant asignavimus (jokio poveikio naujajai daugiametei finansinei programai)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 06.020300 [Aprašymas. Veiksmai, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės] || DA / NDA ([29]) || ELPA[30] šalių || šalių kandidačių[31] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[…] || [XX.YY.YY.YY] […] || NDA || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: NĖRA

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija.....................] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

[…] || [XX.YY.YY.YY] […] || […] || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris 06.020300 || Veiksmai, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės

GD: MOVE || || || Metai N[32] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 06.020300 || Įsipareigojimai || (1) || 0 || 250,000 || 0 || 250,000 || 0 || 250,000 || 0 || 750,000

Mokėjimai || (2) || || || 250,000 || || 250,000 || || 250,000 || 750,000

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami  konkrečių programų rinkinio lėšomis[33] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų MOVE GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || || 250,000 || || 250,000 || || 250,000 || ||

Mokėjimai || =2+2a +3 || || || 250,000 || || 250,000 || || 250,000 || 750,000

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || 250,000 || || 250,000 || || 250,000 || || 750,000

Mokėjimai || =5+ 6 || || , || 250,000 || || 250,000 || || 250,000 || 750,000

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai N (€) || Metai N+1 (€) || Metai N+2 (€) || Metai N+3 (€) || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) (€) || IŠ VISO (€)

GD: MOVE ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai (darbuotojų perskirstymas) || 131,000 || 131,000 || 131,000 || 131,000 || 131,000 || 131,000 || 131,000 || 917,000

Ÿ Kitos administracinės išlaidos: valdymo komitetas – 1 susitikimas per metus || 13,770 || 13,770 || 13,770 || 13,770 || 13,770 || 13,770 || 13,770 || 96,390

IŠ VISO MOVE GD || Asignavimai || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 1,013,390

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 144,770 || 1,013,390

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai N[34] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 144,770 || 394,770 || || 394,770 || || 394,770 || || 1,329,080

Mokėjimai || 144,770 || || 394,770 || || 394,770 || || 394,770 || 1,329,080

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Ñ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[35] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos € || Rezultatų skaičius || Išlaidos € || Rezultatų skaičius || Išlaidos € || Rezultatų skaičius || Išlaidos € || Rezultatų skaičius || Išlaidos € || Rezultatų skaičius || Išlaidos € || Rezultatų skaičius || Išlaidos € || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų €

4 KONKRETUS TIKSLAS[36] ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || Tyrimai || 250,000 || 0 || 0 || 1 || 250;000 || 0 || 0 || 1 || 250,000 || 0 || 0 || 1 || 250,000 || 0 || 0 || 3 || 750,000

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

4 konkretaus tikslo tarpinė suma || 0 || 0 || 1 || 250;000 || 0 || 0 || 1 || 250,000 || 0 || 0 || 1 || 250,000 || 0 || 0 || 3 || 750,000

KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ € || 0 || 0 || 1 || 250;000 || 0 || 0 || 1 || 250,000 || 0 || 0 || 1 || 250,000 || 0 || 0 || 3 || 750,000

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– Ñ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami (darbuotojų perskirstymas)

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai N[37] (€) || Metai N+1 (€) || Metai N+2 (€) || Metai N+3 (€) || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) (€) || IŠ VISO (€)

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || 0 (darbuotojų perskirstymas)

Kitos administracinės išlaidos || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 96,390

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 96,390

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[38] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

IŠ VISO || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 13,370 || 96,390

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Ñ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami: numatoma perskirstyti darbuotojus

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0,5 AD + 0,05 AST || 0,5 AD + 0,05 AST || 0,5 AD + 0,05 AST || 0,5 AD + 0,05 AST || 0,5 AD + 0,05 AST || 0,5 AD + 0,05 AST || 0,5 AD + 0,05 AST

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[39]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 yy[40] || - būstinėje[41] || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– Ñ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[42].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[…]

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– ÑPasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– Ñ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

· ¨  nuosaviems ištekliams

· ¨  įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[43]

Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[…]

[1]               COM(2010) 2020 galutinis.

[2]               COM(2011) 144 galutinis.

[3]               COM(2013) 17.

[4]               http://ec.europa.eu/transport/urban/cts/doc/2011-01-25-future-transport-fuels-report.pdf;

http://ec.europa.eu/transport/urban/cts/doc/2011-12-2nd-future-transport-fuels-report.pdf;

http://ec.europa.eu/transport/urban/cts/doc/jeg_cts_report_201105.pdf;

http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/automotive/files/cars-21-final-report-2012_en.pdf

http://ec.europa.eu/transport/urban/events/2011_04_13_future_transport_fuels_en.htm;

http://ec.europa.eu/transport/urban/consultations/doc/cts/report-on-results.pdf;

http://ec.europa.eu/transport/urban/studies/doc/2012-08-cts-implementation-study.pdf.

[5]               http://ec.europa.eu/transport/urban/studies/urban_en.htm.

[6]               www.eutransportghg2050.eu

[7]               OL C , , p. .

[8]               OL C , , p. .

[9]               OL C , , p. .

[10]             COM(2010) 2020.

[11]             COM(2011) 144.

[12]             OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

[13]             COM(2013) 17.

[14]             http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/automotive/files/cars-21-final-report-2012_en.pdf.

[15]             COM(2012) 636 final, 2012 11 8.

[16]             OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

[17]             OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

[18]             OL L 327, 2012 11 27.

[19]             2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (EURO VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB, OL L 188, 2009 7 18, p. 1–13.

[20]             OL L xxx.

[21]             OL L 140, 2009 6 5, p. 88.

[22]             OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

[23]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[24]             OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

[25]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[26]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[27]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[28]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[29]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[30]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[31]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[32]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[33]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[34]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[35]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[36]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[37]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[38]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[39]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[40]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[41]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[42]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[43]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.