15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/57

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinės dalies 173 straipsnį (buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 157 straipsnis), kuriame aptariama ES pramonės politika ir, be kita ko, minimas Sąjungos pramonės konkurencingumas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „CARS 2020: stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas (COM(2012)0636),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. paskelbtą Europos Sąjungos automobilių pramonės konkurencingumo ir tvaraus augimo aukšto lygio darbo grupės ataskaitą (1) ir 2006 m. paskelbtą ataskaitą „CARS 21: konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema XXI amžiuje“ (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 10–11 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl ES pramonės ir ypatingos automobilių pramonės padėties,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0391/2013),

A.

kadangi automobilių pramonė yra ne tik reikšminga pramoninės gamybos grandinės dalis, bet ir svarbus konkurencingumo, ekonominio augimo ir užimtumo veiksnys ES;

B.

kadangi nepaisant precedento neturinčios ekonomikos ir finansų krizės ES automobilių pramonė atlieka svarbų vaidmenį išsaugant pramonės patirtį ir gamybą Europoje ir todėl Europos Sąjunga turi imtis koordinuotų veiksmų;

C.

kadangi ši krizė apima daugiau nei tik ekonominę padėtį, todėl reikia persvarstyti visą XXI amžiaus judumo sistemą, nes teritorijos didėjimas taip pat priklauso nuo jos piliečių judumo masto;

D.

kadangi automobilių pramonė pasaulio mastu išgyvena vykstančią revoliuciją: paklausa Europoje mažėja ar stagnuoja, o gamyba persikėlė į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis; kadangi naudojami energijos ištekliai palaipsniui, bet akivaizdžiai keičiasi ir kadangi vyksta dalių ir funkcijų skaitmeninimas ir dėl to didėja gamybos apimtys, kartu iš esmės keičiama vertės grandinė;

E.

kadangi ES automobilių sektorius vis dar yra lyderis pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ir todėl būtina atstatyti konkurencingumą ir tvarią gamybą visoje gamybos ir vertės grandinėje;

F.

kadangi vienas iš perteklinės gamybos pajėgumų problemos sprendimų yra pajėgumų nukreipimas į kitus pramonės sektorius, pvz., viešąjį transportą ir atsinaujinančiąją energiją bei į investicijas į tvarią infrastruktūrą;

1.

pritaria naujai Komisijos strategijai, kuria siekiama sukurti naują Europos automobilių pramonės politiką, ypač tvarią automobilių pramonę, kuri taptu Europos ekonomikos centrine dalimi;

2.

reikalauja, kad Europos Komisija veiksmingiau koordinuotų savo kompetencijas įgyvendindama veiksmų plano „CARS 2020“ rekomendacijas ir jas stebėtų aukšto lygio darbo grupė, siekiant, kad nepasikartotų 2005 m. gruodžio mėn. ištikusi proceso „CARS 21“ pirmojo etapo nesėkmė, kurios išvadose nebuvo numatyti tolesni veiksmai; šiuo tikslu prašo Komisijos parengti aiškią darbotvarkę ir joje numatyti skubius veiksmus bei pagal savo kompetenciją pasinaudoti turima teise inicijuoti teisės aktus, visų pirma nustatyti gaires, siekiant koordinuoti ir papildyti valstybių narių bei įmonių veiksmus, siekiant užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį ES piliečiams ir sustiprinti ES pramonę, kad būtų pasiektas ekonomikos ir užimtumo augimas ir rinkos atsigavimas;

3.

ragina Komisiją parengti kompleksinius veiksmų planus, kurie apimtų energetikos, transporto ir IRT sektorių plėtojimą;

4.

mano, kad Komisijos veiksmams šiame sektoriuje trukdo daugelis apribojimų ir politinio koordinavimo priemonių stoka; prašo Komisijos atlikti tyrimą, kuriuo ji išsiaiškintų, koks yra atotrūkis tarp jos siekių ir turimų priemonių, kad būtų galima Taryboje ir Parlamente pradėti diskusiją šiuo klausimu;

5.

mano, kad ateityje kurdama politiką automobilių pramonės sektoriui Komisija turėtų atsižvelgti į visą šį sektorių, ypač subrangovus, mažmeninės prekybos atstovus ir antrinės rinkos įmones;

6.

palankiai vertina 2012 m. gruodžio mėn. pateiktas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo politikos; ragina valstybes nares tvirtai laikytis pasiryžimo išsamiai persvarstyti automobilių pramonės politiką ir toliau stiprinti visų automobilių pramonės sektorių naująjį bendradarbiavimą ES mastu; primena, kad šis suartėjimas automobilių pramonės politikos srityje gali vykti Sąjungos lygmeniu arba savarankiškai tarp kelių valstybių;

7.

ragina valstybes nares įgyvendinti struktūrines reformas jas koordinuojant, kad būtų skatinamas konkurencingumo didinimas, pvz., remiami moksliniai tyrimai, kompetencijos didinimas, personalo perkvalifikavimas, mažinamos tiesioginės išlaidos, pasitelkiant socialinį dialogą didinamas užimtumo lankstumas, sumažinama biurokratinė našta ir trumpinami mokėjimo terminai);

8.

mano, kad, siekdama atkurti pasitikėjimą ES veikla, Europos Sąjunga privalo prieš piliečius, investuotojus ir įmones pagerinti savo veiksmų plano įgyvendinimą ir būdus, kaip piliečiams, investuotojams ir įmonėms pristatyti šį veiksmų planą;

9.

teigia, kad siekiant palaikyti bei toliau plėsti suderintus ir dinamiškus mokslinius tyrimus, apdirbimą, gamybą ir inovacijų grandines, siekiant ES gaminti efektyviau energiją vartojančias bei ekologiškas transporto priemones; mano, kad siekiant ateityje užtikrinti konkurencingumą Europoje, automobilių pramonėje turi būti paisoma teigiamų aspektų – inovacijų, užimtumo, konkurencingumo, sveikatos apsaugos, aplinkos tausojimo ir judumo;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad automobilių pramonėje darbo sąnaudos sudaro tik 13–20 proc. pridėtinės vertės; be to, dar atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencingumą pasauliniu mastu galima užtikrinti tik inovacijomis visoje gamybos grandinėje ir gamybos procesų lankstumu, ir dėl to reikia atitinkamai reikia derėtis su darbuotojais;

11.

pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir stiprinti gamybos bazę Europoje, siekiant užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį ES piliečiams ir sustiprinti jos pramonę, kad būtų pasiektas ekonomikos augimas ir atsigavimas;

12.

pažymi, kad Europos automobilių pramonės rinka išgyvena sunkius laikus, įskaitant automobilių sektorių, ir apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo išnagrinėti pagrindines šio sektoriaus nuosmukio priežastis, pavyzdžiui, veiklos susiskaidymą (susiskaidę gamintojai, rinkos dalys ir rūšys, gaminiai, šakos), ir daugelį struktūrinių paklausos pokyčių (demografinių, sociologinių, elgesio, ekonominių ir techninių); todėl teigia, kad be plataus masto Europos veiksmų, būtina imtis individualių priemonių, nukreiptų į šias konkrečias aplinkybes tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmenimis;

13.

mano, kad nauji judumo elgesio modeliai yra galingi svertai, galintys skatinti Europos automobilių pramonės sektoriaus konkurencingumo augimą, pvz., viešieji ir įvairių rūšių transporto tinklai, eismo valdymas, pažangieji miestai, dalijimasis vienu automobiliu ir pakaitinis naudojimasis automobiliais;

14.

apgailestauja, kad Komisija neskiria deramo dėmesio gamybos pajėgumų pertekliui, nors tai yra pagrindinė viso šio sektoriaus problema, kuri neišvengiamai turi neigiamų padarinių trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais (gamybos grandinei, užimtumui, regiono ekonomikai); taip pat prašo Europos Komisijos skubiai:

15.

kalbant apie restruktūrizavimą:

16.

primena valstybėms narėms ir įmonėms, jog, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė konkurencija vis didėja, svarbus konkurencingumo veiksnys yra glaudus įmonių bendradarbiavimas (bendri pirkimai, jungimasis į kooperatyvus, konsorciumus, įmonių susijungimai);

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti konkrečias MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtas priemones, pagerinančias jų prieigą prie kapitalo rinkų, visų pirma įsteigiant regioninius vieno langelio principo centrus; mano, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, ypač subrangovai, platinimo ir antrinės rinkos įmonės labiausiai nukenčia nuo krizės; primena, kad drauge šios įmonės yra svarbus turtas, nes dėl savo dydžio ir sugebėjimo reaguoti prisitaiko prie pokyčių ir dažnai jos yra gausių naujųjų technologijų autorės; todėl mano, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms produkcijos realizavimo galimybių diversifikacija (išėjimas į tarptautinę rinką, dalyvavimas naujuose projektuose) yra neišnaudotas plėtros būdas;

18.

primena, kad svarbu laikytis technologinio neutralumo principo nustatant standartus, siekiant apsaugoti naujų investuotojų investicijas ir paskatinti inovacijas šiame sektoriuje;

19.

patvirtina, kad automobilių sektoriaus darbuotojų sukaupta praktinė patirtis gali būti vertinga ES; palankiai vertina siekį 2013 m. įsteigti Europos automobilių pramonės darbuotojų įgūdžių tarybą; tikisi, kad ji greitai imsis parengti veiksmingą politiką šioje srityje;

20.

palankiai vertina Europos Komisijos pareiškimą apie gebėjimų ugdymą ir kompetencijos plėtojimą kaip tvaraus konkurencinio pranašumo pagrindą;

21.

mano, kad šiuo metu darbo rinka nepatenkina šio sektoriaus poreikių (labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų); mano, kad, siekiant pritraukti ir išsaugoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, būtina pakoreguoti valstybines mokymo strategijas (skatinti mokslą, technologijas, inžineriją ir matematinį išsilavinimą ir profesinį mokymą) ir įmonių mokymo strategijas (visų pirma formuojant dvejopą mokymo sistemą);

22.

prašo valstybių narių taip pakoreguoti savo teisės aktus, kad būtų galima užmegzti atviresnį ir konstruktyvesnį socialinį dialogą ir darbo santykius, darančius poveikį darbo organizavimui (sektoriniai susitarimai, darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus); ragina valstybes nares kaupti ir keistis geriausia patirtimi;

23.

rekomenduoja valstybėms narėms ir įmonėms sudaryti geresnes darbuotojų tęstinio mokymo sąlygas siekiant iš anksto pasirengti patenkinti ateities poreikius ir sudaryti sąlygas darbuotojams, praradus darbą, panaudoti savo gebėjimus kitų augančių sektorių reikmėms;

24.

patvirtina, kad technologijų inovacijos yra svarbiausias lemiamas veiksnys šios pramonės konkurencingumui; ragina laikytis technologinio neutralumo požiūrio; dar kartą patvirtina, kad sieks užtikrinti, kad „Europa 2020“ tikslai bus pasiekti ir skatins kurti naujus ekonomiškus ir tvarius transportavimo būdus, naujus gamybos būdus;

25.

pabrėžia, kad visą vertės grandinę apimantys integruoti inovacijų projektai labai svarbūs didinant konkurencingumą;

26.

mano, kad žinios ir naujovės gali būti tvaraus konkurencinio Europos automobilių pramonės pranašumo šaltinis, jeigu nauji sprendimai bus diegiami sparčiau negu juos būtų galima suklastoti, ir inovacijų apsaugos bei kovos su pramoniniu šnipinėjimu priemonėmis bus užtikrinta investicijų grąžos galimybė nedarant žalos vartotojams; tikisi, kad automobilių gaminių, tiekiamų Europos rinkai, inovacinio pranašumo srityse atsižvelgiama į ekologiją ir saugumą;

27.

pažymi, kad Europos automobilių pramonėje taikomos dvi konkurencingumo strategijos: sąnaudų lyderystės strategija ir diferenciacijos strategija; taikyti jas kartu kaip mišrią strategiją yra sunkiau, tam reikalingi didesnės apimties inovaciniai tyrimai, todėl mišrios strategijos taikymas yra mažiau efektyvus;

28.

pažymi, kad Europos automobilių pramonėje yra daug sėkmingų sąnaudų lyderystės strategijos taikymo atvejų, pasiektų dėl populiarių Europos rinkai skirtų nebrangių automobilių (pvz., „Škoda“, „Dacia“, „Nissan“ prekės ženklų);

29.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl technologijų pažangos, tačiau primena šių planų sąlyginį pobūdį pridėtinės vertės kūrimo, patekimo į rinką bei užimtumo požiūriu;

30.

mano, kad svarbu puoselėti mokslinius tyrimus ir plėtrą, kuri didžiausią dėmesį skiria mažo anglies dioksido kiekio, tvariai technologijai, kuriai vadovautų Europa, siekdama sumažinti savo priklausomybę nuo importuotos energijos; pažymi, kad tai apima hibridines ir elektra varomas transporto priemones, alternatyvius degalus, mobilųjį energijos kaupimą ir būtiną paskirstymo tinklų ir infrastruktūros plėtros skatinimą, bet apgailestauja, kad šios technologijos dar nėra pateiktos į rinką; tikisi, kad veiksmų bus imtasi, atsižvelgiant į:

31.

mano, kad Europos automobilių pramonės konkurencingumo sąlyga yra jos rentabilumas, pasiektas tinkamai plėtojant pramonės šakas, kuriose veikia bendradarbiaujantys gamintojai, tiekiantys iš Europos teritorijos pigias gamybai reikalingas žaliavas: plieną, liejinius, kaltinius dirbinius, apmušalus, padangas ir elektrines bei elektronines dalis;

32.

mano, kad ES turi sutelkti savo pastangas diferencinei strategijai, kuri remtųsi konkrečiais prioritetais, kurie padėtų įtvirtinti technologinę pažangą, įskaitant:

33.

ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant ateityje pagerinti judumą, skatinti (tarptautinių) žinių ekonomikos branduolių ir konkurencingumo centrų, viešo ir privataus sektorių partnerysčių, kurios dėmesį skiria ateities judumui, kūrimą, nes tai yra nuolatinis inovacijų šaltinis (prototipas);

34.

primena, kad mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai reikia didelio finansavimo (atsižvelgiant į mokslinį rizikos vertinimą, ilgą investavimo ciklą); tačiau apgailestauja, kad Sąjungoje dar nepasiektas tikslas, pagal kurį 3 proc. BVP būtų skiriama MTTP; mano, kad valstybių narių ketinimai sumažinti Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) ir programos „Horizontas 2020“ biudžetą turės neigiamą poveikį, ypač transportui skirtose biudžeto eilutėse;

35.

pažymi, kad automobilių pramonė yra svarbiausias privačių investicijų šaltinis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse; atkreipia dėmesį, kad kol trunka recesija, daranti poveikį Europos rinkai, ES finansavimas, pvz., Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programai (COSME) ir „Horizontas 2020“ programai, galėtų skatinti privačias investicijas šiame sektoriuje; pabrėžia, kad būtina išlaikyti plataus užmojo finansavimą, apimantį aiškius prioritetus – ekologiškų automobilių iniciatyvą (angl. green car) ir MVĮ stiprinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, atsižvelgdamos į savo įgaliojimus, gali naudotis įvairiomis priemonėmis aktyviai remti automobilių pramonę;

36.

pabrėžia, kad pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių šio sektoriaus restruktūrizavimui ir jo labai mažoms įmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms atnaujinti ir modernizuoti, produktyvumui didinti ir nacionalinio sektoriaus gaminamoms prekėms remti;

37.

pabrėžia būtinybę naudoti pažangaus reglamentavimo principą, nes tai yra nuoseklus požiūris teisės aktų, darančių poveikį automobilių pramonei, įgyvendinimui kaip galima skubiau, atžvilgiu; primena, kad dar 2005 m. šią rekomendaciją pasiūlė veiksmų plano „CARS 21“ 1-oji grupė ir ji iki šiol neįgyvendinta; pabrėžia, kad pažangus reglamentavimas yra ypač svarbus skatinant investicijas automobilių sektoriuje;

38.

mano, kad Komisijos pasiūlytas moratoriumas visiems naujiems teisės aktams gali turėti neigiamos įtakos, prisidedant prie ilgalaikio konkurencingumo pasiekimo ir galimybei tinkamai reaguoti į aplinkosauginius iššūkius;

39.

pabrėžia pagrįstos trukmės pasirengimo laikotarpių svarbą, kad pramonė galėtų pritaikyti gamybos infrastruktūrą ir investuoti į pramoninę sistemą;

40.

ragina prireikus dar kartą išnagrinėti kai kurias patvirtintas kryptis ir jau priimtus sprendimus, galinčius sudaryti kliūčių automobilių sektoriaus tvariam pertvarkymui; ragina Komisiją pradėti priimtų teisės aktų neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo ex-post vertinimą;

41.

ragina Europos gamintojus laikytis ir sustiprinti lig šiol galiojančius ES teisės aktus dėl įstatymais numatytų garantijų;

42.

mano, kad prekybos garantijų Europos automobilių pramonės gaminiams laikas yra per trumpas ir neatitinkantis didelio jų patikimumo, dėl to šie gaminiai yra labai nekonkurencingi, palyginti su prekybos garantijomis, kurias suteikia trečiųjų šalių (Japonijos, Korėjos) gamintojai;

43.

mano, kad būtina suderinti techninius teisės aktus visoje ES siekiant kovoti su dirbtiniu konkurencijos iškraipymu; atkreipia dėmesį į poreikį suderinti ir tobulinti bandymo procedūras, kurios šiuo metu atskleidžia, kad žymius suvartojamų degalų kiekio skirtumus priklausomai nuo gamintojo; ragina Komisiją spręsti vartotojų klaidinimo, kai pateikiama netikroviška informacija apie transporto priemonių degalų sąnaudas ir aplinkosauginį veiksmingumą, problemą; remia planuojamą naujo, tikslaus važiavimo bandymų ciklo ir procedūrų, atspindinčių tikrąsias važiavimo sąlygas, rengimą ir ragina jas nedelsiant įgyvendinti;

44.

ragina Europos įmones, gaminančias automobilių pramonės gaminius, stiprinti bendradarbiavimą bendrojoje rinkoje imantis Europos standartizavimo, patvirtinimo, suvienodinimo ir šalinimo veiklos, taip pat savanoriškai pasidalijant rinkos segmentus;

45.

mano, kad būtina žymiai pagerinti ES kelių eismo saugą, imantis veiksmų, susijusių su automobiliais, infrastruktūra ir vairuotojų elgesiu; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl pagalbos iškvietos, pagal kurį, jeigu įvyksta didelis eismo įvykis, iš transporto priemonių siunčiamos automatinės pagalbos iškvietos avarinėms tarnyboms;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant kovoti su klastojimu ir pramoniniu šnipinėjimu, stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu ir ES lygmeniu sukurti verslo konfidencialumo apsaugos strategiją; primena, kad technologinė plėtra yra lengvai paveikiama ir pažeidžiama sritis;

47.

ragina ES ir valstybes nares suderintai, optimaliai ir veiksmingai naudoti turimas finansines priemones investicijoms į tvarų judumą, nesusijusioms su valstybės subsidijomis, skatinti taikant MVĮ skirtas mokesčių paskatas (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų mokesčių kreditą, CO2 išmetimų mokesčių ir jų sumažinimo schemas, atidavimo į metalo laužą sistemas) ir pasitelkiant privačias finansines priemones (rizikos kapitalo fondus, neformalius investuotojus) bei viešąsias finansavimo priemones (Europos investicijų banką);

48.

prašo Komisijos atlikti išsamų šalių palyginimo tyrimą dėl ES automobilių sektoriui taikomų mokesčių, kad būtų supaprastinta ir racionalizuota esama mokesčių našta gamybai ir prekybai su variklinėmis transporto priemonėmis susijusioms paslaugoms, taip pat kad būtų sumažinta biurokratija;

49.

mano, kad būtina išsaugoti esamų fondų papildomumą, pirma, restruktūrizavimo reikmėms, antra, MTTP reikmėms; šiomis aplinkybėmis prašo išlaikyti turimas Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas;

50.

reikalauja, kad konkurencingumo politika (valstybės pagalbos taisyklių rinkinys), remiantis mūsų užsienio konkurentų patirtimi, sudarytų palankias sąlygas konkurencingumo, ekonominio augimo ir užimtumo politikai;

51.

siūlo pridėti sąlygiškumo išlygą, pagal kurią iš automobilių įmonės reikalaujama, kad investicijų grąžos laikotarpiu būtų išlaikoma veikla paramą gavusiose vietose arba būtų grąžintos ES skirtos lėšos, jeigu veiklos vieta pakeista;

52.

primena, kad tvirta vidaus rinka yra išankstinė būtina konkurencijos ir tvarumo atkūrimo automobilių sektoriuje sąlyga;

53.

mano, kad ypač svarbu, kad ES stiprintų teisės aktų derinimą srityse, kuriose dominuojančios sąlygos trukdo kurti vienodas galimybes:

54.

pabrėžia, kad pirmiausia reikia stiprinti tiekėjus; šioje srityje galima kurti inovacijas (angl. „car2car“, „car2infrastructure“) ir darbo vietas;

55.

apgailestauja dėl to, kad kalbant apie antrinę rinką, nesuderinti galiojantys teisės aktai kenkia vairuotojams ir sveikai bei sąžiningai konkurencijai tarp valstybių narių; siekiant didinti užimtumą ir automobilių vairuotojų perkamąją galią ir išlaikyti ir vystyti Europos gamybos linijas ir antrinę rinką, ragina derinti teisės aktus, ypač atsarginių dalių sektoriuje ir teikiant informaciją vairuotojams apie jų teises automobilių remonto srityje; ragina Komisiją kartu su šiuo derinimu vykdyti išsamų ir palyginamąjį tyrimą, įvertinant šių nesuderintų teisės aktų poveikį vidaus rinkai, gamybai Europoje ir automobilių vairuotojų perkamajai galiai;

56.

ragina užtikrinti koordinavimą Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant aktyviau kovoti su padirbtų automobilių detalių importu;

57.

pažymi būtinybę, kad valstybės narės užtikrintų didesnį skaidrumą ir atitiktį geros valios principui prekybiniuose gamintojų ir tiekėjų ryšiuose; mano, kad gamintojų ir tiekėjų elgsenos kodekso įvedimas yra tinkama priemonė pasiekti šį tikslą; mano, kad kodekse turėtų būti bent jau nustatytos sąlygos, susijusios su tiekėjų veiklos perkėlimu, prekyba keleto prekių ženklų produkcija ir teise gauti kompensaciją gamintojo inicijuoto nepagrįsto sutarties nutraukimo atveju, kaip numatyta Europos Komisijos papildomose gairėse 2010/C 138/05;

58.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis priemonių, kad naudotų automobilių rinkoje taip pat būtų užtikrintas aukštas vartotojų apsaugos, skaidrumo ir saugos lygis, ir imtis veiksmų siekiant palaipsniui likviduoti teršiančias ir ne tokias saugias transporto priemones; atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją techninės apžiūros taisyklėse reikalauti, kad būtų įrašomi kiekvieno bandymo ridos duomenys; mano, kad tokios iniciatyvos kaip „Car Pass“ sistema Belgijoje galėtų būti skatinamos priimant Europos standartą; pažymi, kad transporto priemonių registracijos perkėlimo procedūromis taip pat turi būti atgrasoma nuo tarpvalstybinio sukčiavimo nurodant neteisingą ridą;

59.

dar kartą patvirtina Europos ekonominį interesą iš naujo kurti didelio masto projektus pramonės srityje, tarkim, aviacijos ir kosmoso srityse, kad būtų sukurta pramonė, pajėgi konkuruoti su pasauline rinka; primena, kad šie didelio masto projektai gali vykti Sąjungos lygmeniu arba savarankiškai tarp kelių valstybių;

60.

pabrėžia sumanių specializacijos strategijų, nustatančių principus, kurie prisideda keičiant tos pačios veiklos konkurenciją Europoje į papildančias regionines specializacijas, didinančias ES konkurencingumą trečiųjų šalių atžvilgiu, svarbą;

61.

atkreipia:

62.

apgailestauja, kad veiksmų plane „CARS 2020“ daugiausia dėmesio skiriama Europos automobilių gamintojams, neatsižvelgiant į antrinę rinką, jos dalyvius ir jų poreikius; Europos automobilių gamybos politika turi būti nuodugni ir paremta visa apimančiu požiūriu. Pagrindinis tikslas turi būti vienodų sąlygų užtikrinimas visiems grandinės dalyviams. Tad automobilių sektoriui taikomoje Europos politikoje turi būti atsižvelgta ir į nuostatas, pritaikytas visiems dalyviams – ir dideliems gamintojams, ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, veikiančioms platinimo ir remonto grandinėje;

63.

pažymi, kad automobilių pramonė teigiamai prisideda prie didesnės ES prekybos pusiausvyros ir, kad eksportas į besiformuojančias rinkas yra būtinybė siekiant padidinti ilgalaikę sėkmę, o susitarimai su užsienio fondais ir įmonėmis, taip pat įmonių įkurdinimas Sąjungai nepriklausančiose šalyse (įskaitant ir ketinimus gaminti automobilius vietos rinkoms) ir transporto priemonių importas siekiant patenkinti paklausą, yra priemonės, neatsiejamos nuo mūsų įmonių ateities;

64.

palankiai vertina Europos Komisijos pranešimą apie svarbius darbus kuriant laisvosios prekybos su JAV ir Japonija zoną bei vienodas galimybes patekti į pasaulio rinkas, tai reiškia, kad tų pačių taisyklių griežtai laikysis visi automobilių rinkos dalyviai pasaulyje; dėl to atsirastų daugiau galimybių įgyvendinti tvarią plėtrą ir padidinti kelių eismo saugą, o tai būtų pasauliniai konkurencinio pranašumo šaltiniai;

65.

mano, kad esant bendram tarptautiniam tipo patvirtinimui galima taikyti transporto priemonių ir automobilių dalių kontrolę visoje bendroje Europos rinkoje, paremtą ES aplinkos kokybės ir saugos standartais, ir jai gali tekti svarbus vaidmuo kovojant su nesąžininga konkurencija;

66.

pripažįsta, kad paklausa besiformuojančiose rinkose didės ne tik prabangos kategorijoje, bet ir žemesniuose segmentuose, ir kad Europos pramonė šiuose segmentuose bus konkurencingesnė;

67.

tvirtina, kad didžiosios dalies mūsų automobilių pramonės įmonių konkurencingumas blogėja dėl didelės ir kartais nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos; pabrėžia, kad didžioji dalis automobilių pramonės įmonių turi galimybių sėkmingai veikti, jei joms bus leista patenkinti augančią naujų eksporto rinkų paklausą; primygtinai ragina Komisiją pertvarkyti savo prekybos politiką:

68.

prašo Komisijos į būsimų prekybos susitarimų ex ante poveikio vertinimus įtraukti automobilių pramonės sektoriaus konkurencingumo sąvoką, susitarimams įsigaliojus atlikti naujus tyrimus ir taikant konkrečius ir apibrėžtus kriterijus, įskaitant suinteresuotųjų šalių dalyvavimo būdą, reguliariai vertinti šiuo metu galiojančių susitarimų ir susitarimų, dėl kurių vyksta derybos, bendrąjį poveikį;

69.

yra pasiryžęs pats sukurtų priemones, kuriomis būtų patikrintas kiekvieno LPS poveikis;

70.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.