12.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 55/100

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir į Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į ES ir JAV diplomatinių atstovybių vadovų 2013 m. sausio 11 d. bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2012 m. pažangos ataskaitą (SWD(2012)0332) ir 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2012)0600),

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 845 (1993) ir 817 (1993), taip pat į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 47/225 (1993) ir į 1995 m. laikinąjį susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso rekomendaciją Nr. 329 (2012) dėl vietos demokratijos šalyje,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, įskaitant 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 7 d. jungtinio parlamentinio komiteto 10-ąjį susitikimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi vykstant integracijos procesui visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turėtų būti vertinamos pagal jų pačių nuopelnus;

B.

kadangi Aukščiausio lygio dialogas stojimo klausimais lėmė naują reformų procesų šalyje dinamiškumą;

C.

kadangi narystė ES yra labai svarbi siekiant ilgalaikio šalies stabilumo ir gerų įvairių etninių grupių santykių;

D.

kadangi Europos Vadovų Taryba, nepaisydama palankios Komisijos rekomendacijos šiuo klausimu, ketvirtus iš eilės metus nusprendė nepradėti stojimo derybų su šia šalimi; kadangi dėl dar vieno derybų nukėlimo vis labiau auga šalies visuomenės nusivylimas dėl aklavietės, kurioje atsidūrė ES integracijos procesas, ir didėja pavojus, kad vis gilės šalies problemos ir augs tarptautinė įtampa; kadangi dvišaliai klausimai neturėtų sudaryti kliūties oficialiai pradėti stojimo derybų, nors juos ir reikėtų išspręsti iki stojimo proceso pabaigos;

E.

kadangi šalis yra pasirengusi pradėti stojimo derybas su ES;

F.

kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai lieka ypač svarbiomis plėtros proceso dalimis;

G.

kadangi dvišalius klausimus reikėtų spręsti konstruktyviai ir atsižvelgiant į visos ES interesus bei vertybes;

1.

dar kartą ragina Tarybą nedelsiant nustatyti stojimo derybų pradžios datą;

2.

apgailestauja, kad savo paskutiniame 2012 m. gruodžio 11 d. posėdyje Taryba ketvirtus metus iš eilės nusprendė neatsižvelgti į Komisijos rekomendaciją ir nepradėjo stojimo derybų; vis dėlto mano, kad Europos Vadovų Tarybos išvados, kuriose vienbalsiai remiama tai, kad per nustatytą laiką būtų priimtas sprendimas, pagrįstas tolesne Komisijos ataskaita, – iš tikrųjų žingsnis pirmyn, kai pripažįstama, jog svarbu užtikrinti pakankamą pažangą pagrindinėse srityse, apibrėžiamose Europos Vadovų Tarybos 2012 m. gruodžio mėn. susitikimo išvadose; palankiai vertina už plėtrą atsakingo Komisijos nario iniciatyvas ir ragina jį į savo rengiamą ataskaitą įtraukti išlaidų, susidarančių dėl nevykdomos plėtros, vertinimą, įskaitant pagrindinius šaliai kylančius pavojus tuo atveju, jeigu užsitęs dabartinė padėtis; palankiai vertina Europos Komisijos prieš EVT pavasario posėdį 2013 m. balandžio 16 d. pateiktą ataskaitą ir ragina pirmininkaujančią Airiją vykdyti intensyvią diplomatinę veiklą siekiant patenkinamų rezultatų – Tarybos sprendimo pradėti derybas iki 2013 m. birželio mėn. pabaigos;

3.

pabrėžia tai, kad geri kaimyniniai santykiai – tai pagrindinis stojimo į ES proceso ramstis; palankiai vertina šalies iš esmės konstruktyvų vaidmenį palaikant santykius su kitomis narystės siekiančiomis šalimis; ragina tęsti diplomatinį keitimąsi nuomonėmis, pradėtą tarp Atėnų, Sofijos ir Skopjės atstovų, ir pabrėžia, jog svarbu, kad visos šalys pademonstruotų deramą įsipareigojimą siekti gerų kaimyninių santykių, ypač paremtų draugyste, abipuse pagarba, konstruktyviu dialogu ir nuoširdžiu noru išspręsti nesusipratimus ir nugalėti priešiškumą; ragina vengti poelgių, pareiškimų ir veiksmų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos geriems kaimyniniams santykiams; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina neseniai įvykusį pirmąjį Skopjės ir Sofijos vyriausybių atstovų susitikimą, kuriuo siekiama sudaryti galimybę pasirašyti šių dviejų šalių susitarimą; ragina už plėtrą atsakingą Komisijos narį savo ataskaitoje ypatingą dėmesį skirti gerų kaimyninių santykių klausimui; taip pat ragina aktyviau bendradarbiauti socialinėje ir kultūrinėje srityse siekiant stiprinti regiono gyventojų ryšius;

4.

pakartoja savo poziciją, kad dvišaliai klausimai turėtų būti sprendžiami kuo ankstesniu stojimo proceso etapu, laikantis konstruktyvaus požiūrio ir palaikant gerus kaimyninius santykius, ir, pageidautina, prieš pradedant stojimo derybas; primena savo požiūrį, kad dvišaliai klausimai neturėtų būti naudojami siekiant stabdyti stojimo į ES procesą;

5.

pabrėžia, kad vykstant integracijos procesui visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turėtų būti vertinamos pagal jų pačių nuopelnus;

6.

yra tvirtai įsitikinęs, kad pati derybų pradžia gali būti postūmis pokyčiams ir suteikti teigiamą akstiną bei veiksmingą priemonę siekiant toliau skatinti reformas, gerinti padėtį šalyje, sudaryti palankesnes sąlygas įvairių etninių grupių dialogui ir skatinti tinkamus santykius su kaimynais;

7.

mano, kad aukščiausiojo lygio dialogas stojimo klausimais buvo svarbi priemonė siekiant išeiti iš esamos aklavietės ir suteikti stojimo į ES procesui daugiau dinamiškumo; palankiai vertina pažangą, padarytą daugiau negu 75 proc. nustatytų politikos sričių; pakartoja, kad svarbu užtikrinti visapusišką ir neatšaukiamą įgyvendinimą; pabrėžia, kad aukščiausiojo lygio dialogas stojimo klausimais nepakeičia derybų; ragina Tarybą prašyti Komisijos nedelsiant pradėti tikrinimo procesą siekiant sudaryti sąlygas tolesnei pažangai;

8.

palankiai vertina ir visapusiškai remia neseniai sudarytą susitarimą, kuris padėjo išeiti iš šalies politinės raidos aklavietės, ir mano, kad dabartinis susitarimas padės toliau daryti pažangą siekiant narystės ES prieš pradedant Europos Vadovų Tarybos diskusijas; ragina partijas toliau vesti politinį dialogą ir pabrėžia poreikį užtikrinti įvairių partijų paramą ir dalyvavimą įgyvendinant ES darbotvarkę; pabrėžia tai, kad nacionalinis parlamentas – pagrindinė demokratinė institucija, skirta politiniams nesutarimams aptarti ir spręsti, ir prašo visų politinių jėgų šalyje veikti šioje dvasioje, gerbiant parlamento procedūras ir demokratijos vertybes, kuriomis jis grindžiamas; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti parlamento veiklą, įskaitant pasiūlymą dėl tyrimų komisijos, kad būtų užtikrinta atsakomybė už 2012 m. gruodžio 24 d. įvykius, toliau rekomenduoja vykdyti išsamią parlamento procedūrų reformą iš tikrųjų įtraukiant visas partijas, gerinti parlamento autoritetą, nepriklausomumą ir teisėtumą ir užkirsti kelią panašiems incidentams; ragina valdžios institucijas nedelsiant sudaryti tyrimų komisiją, kad ji galėtų pradėti svarbų darbą siekiant atkurti kasdieninį politinį procesą šalyje; apgailestauja dėl to, kad žurnalistai taip pat buvo išvaryti iš parlamento, ir ragina atnaujinti vyriausybės ir žurnalistų asociacijos dialogą laikantis sąlygų, kuriomis pasitikėtų patys žurnalistai;

9.

reiškia didelį susirūpinimą dėl įtampos, per metus iškilusios etninių grupių santykių srityje; mano, kad tvirtesnis politinis dialogas yra nepaprastai svarbus, kad toliau būtų užtikrinama pažanga siekiant taikios įvairių etninių grupių, įvairių kultūrų ir religijų visuomenės ir norint pašalinti visuomenės poliarizacijos dėl etninių skirtumų pavojų; griežtai smerkia visus incidentus ir netolerancijos ženklus dėl etninių priežasčių;

10.

palankiai vertina vyriausybės pateiktą Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo ataskaitą ir tikisi, kad ji bus paskelbta visuomenei siekiant užtikrinti plataus masto socialinę ir politinę paramą šalies ateičiai, kuri neįsivaizduojama be įvairių etninių grupių; ragina vyriausybę greitai pereiti prie kito persvarstymo etapo;

11.

palankiai vertina 2011–2014 m. decentralizacijos programą ir ragina visapusiškai įgyvendinti regioninės plėtros įstatymą; ragina vyriausybę toliau vykdyti fiskalinę decentralizaciją siekiant vidutinės trukmės tikslo, kad 9 proc. BVP panaudotų vietos ir regioninės valdžios institucijos; palankiai vertina JT vystymo programos ir didesnės paramos teikėjų bendruomenės darbą, kuris, siekiant stiprinti vietos valdymo pajėgumus, vykdomas bendradarbiaujant su vyriausybe, kad būtų užtikrintas geras valdymas ir vienoda prieiga visiems piliečiams;

12.

pritaria valdžios institucijų pastangoms, kuriomis siekiama įveikti komunistinę praeitį, visuomenei paskelbti agentų, susijusių su buvusiosios Jugoslavijos slaptosiomis tarnybomis, vardus ir pavardes ir pratęsti liustracijos įstatymo taikymo laikotarpį iki tol, kol bus priimtas įstatymas dėl laisvos prieigos prie viešos informacijos; tuo pat metu skatina valdžios institucijas iš Serbijos susigrąžinti Jugoslavijos slaptųjų tarnybų archyvus ir į liustracijos procesą įtraukti žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų darbuotojus; ragina didinti Duomenų tikrinimo komisijos įgaliojimus ir nuolat perkelti visus reikiamus žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų dokumentus į komisijos patalpas; pabrėžia, kad reikia reformuoti saugumo sektorių ir sustiprinti parlamentinę žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų priežiūrą;

13.

mano, kad politinio dialogo stiprinimas, pavyzdžiu grindžiama lyderystė, demonstruojanti kitų etninių grupių pripažinimą ir toleranciją jų atžvilgiu, taip pat švietimo sistema, kurioje mokoma apie įvairių etninių grupių visuomenės vertybes, – tai geriausias būdas siekti įvairių etninių grupių visuomenės; todėl palankiai vertina vyriausybės įvairių etninių grupių švietimo projektą ir ragina visas mokyklas sekti iniciatyvų besiimančių mokyklų, pvz., Kumanovo mokyklų, kurios siekia atsisakyti atskiro skirtingų etninių bendruomenių švietimo, pavyzdžiu;

14.

primygtinai ragina valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę imtis tinkamų priemonių siekiant istorinio susitaikymo, kad būtų panaikinta skirtingų etninių ir nacionalinių grupių, įskaitant bulgarų tautybės asmenis, tarpusavio ir vidinė atskirtis; pakartoja savo raginimą siekti teigiamos pažangos kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis minint bendrus įvykius ir sukaktis; ragina dėti pastangas steigiant bendrus ekspertų komitetus istorijos ir švietimo klausimais, kuriais siekiama prisidėti prie objektyvaus, faktais paremto istorijos aiškinimo, stiprinti akademinį bendradarbiavimą ir skatinti teigiamą jaunosios kartos požiūrį į kaimynus; primygtinai ragina valdžios institucijas pradėti naudoti mokomąją medžiagą, kurioje nebūtų ideologinių istorijos interpretacijų ir kuria būtų siekiama didinti tarpusavio supratimą; reiškia susirūpinimą dėl vadinamojo siejimo su antika (angl. antiquisation) reiškinio; yra įsitikinęs, kad kultūra ir menas turėtų būti naudojami siekiant suartinti, o ne išskirti žmones; ragina vyriausybę pasiųsti aiškų signalą visuomenei ir žiniasklaidai, kad šalyje, įskaitant teisingumo sistemą, žiniasklaidą, užimtumo ir socialines galimybes, netoleruojama diskriminacija nacionalinės tapatybės pagrindu; pabrėžia šių veiksmų svarbą siekiant įvairių etninių bendruomenių integracijos, stabilumo ir Europos integracijos šalyje;

15.

palankiai vertina pažangą stiprinant norminę sistemą teisingumo vaikams srityje, įskaitant nepilnamečių justicijos įstatymo pakeitimus, stebėsenos sistemos sukūrimą ir nacionalinės nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos strategijos parengimą; susirūpinęs pažymi, kad dar esama spragų vaikų nusikaltimo aukų, o ypač prievartos aukų, apsaugos srityje, nes nepakanka išteklių, ribotos yra personalo galimybės ir nesukurta veiksminga pagalbos vaikams, kurie yra aukos, sistema; ragina pagerinti socialinio darbo centrų finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir sukurti įvairių sričių specialistų grupes, kurios galėtų vaikams aukoms suteikti atsigavimo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas;

16.

toliau apgailestauja dėl to, kad nesugebėjimas išspręsti ginčo dėl pavadinimo stabdo šalies siekį tapti ES nare; pritaria Europos Vadovų Tarybai, kad abi šalys turi nedelsdamos visiškai išspręsti pavadinimo klausimą ir kad turi įsigalioti Hagos sprendimas, kuris yra tarptautinės teisės dalis; aktyviai remia JT specialiojo pasiuntinio dedamas pastangas, kad būtų pasiektas visiems priimtinas sprendimas; palankiai vertina už plėtrą atsakingo Komisijos nario pasiūlymą dėl trišalio Skopjės, Atėnų ir Briuselio susitikimo; mano, kad ši iniciatyva galėtų padėti paskatinti derybas, kurioms vadovauja JT; palankiai vertina sudarius susitarimo memorandumą sukurtą akstiną ir nesenus susitikimus su JT tarpininku; ragina visas šalis pasinaudoti kiekviena galimybe, kad šie veiksmai būtų sėkmingi, ir pradėti konstruktyvų dialogą siekiant rasti sprendimą ir išeitį iš susidariusios padėties; mano, kad, prieš rengiant referendumą minėtuoju klausimu, šalies vadovai ir Europos Sąjunga turėtų paaiškinti visuomenei šio sprendimo, jei dėl jo bus sutarta, naudą;

17.

dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis ES sutartimis, pradėti kurti bendrai taikytiną arbitražo mechanizmą, skirtą narystės siekiančių šalių ir valstybių narių dvišaliams klausimams spręsti;

18.

palankiai vertina termino „Makedonijos“ vartojimą 2012 m. pažangos ataskaitoje, gerbiant skirtingas kalbas, tapatybes ir kultūras šalyje ir kaimyninėse ES valstybėse narėse;

19.

pritaria Komisijos vertinimui, kad šalis ir toliau atitinka politinius kriterijus;

20.

ragina sustiprinti Parlamento vykdomą vyriausybės priežiūros vaidmenį ir tobulinti rinkimų kodeksą, taip pat didinti politinių partijų finansavimo skaidrumą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad po 2011 m. parlamento rinkimų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendintos tik iš dalies, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina vyriausybę iš dalies keisti įstatymus, kad rekomendacijos būtų visapusiškai įgyvendintos, taip pat būtų peržiūrėti ir atnaujinti rinkėjų sąrašai;

21.

palankiai vertina tai, kad ir toliau stengiamasi daryti pažangą, susijusią su teisine valstybės ir viešosios tarnybos ir bendrųjų administracinių procedūrų sistema, ypač turint mintyje Administracijos tarnautojų įstatymą ir Bendrųjų administracinių procedūrų įstatymą; ragina dėti papildomai pastangų siekiant užtikrinti viešojo administravimo skaidrumą, nešališkumą ir profesionalumą, nuopelnais pagrįstą įdarbinimą ir stiprinti finansų kontrolę, strateginį planavimą ir žmogiškųjų išteklių valdymą;

22.

ragina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą; mano, kad svarbu aiškiai apibrėžti teisėjų atleidimo reikalavimus siekiant pašalinti pavojų teisminių institucijų nepriklausomumui; palankiai vertina pažangą mažinant bendrą neišnagrinėtų teismo bylų skaičių, bet primygtinai ragina imtis priemonių siekiant sumažinti Aukščiausiojo teismo ir Administracinio teismo neišnagrinėtų bylų skaičių; primygtinai ragina palaipsniui racionalizuoti teismų tinklą ir nuolat remti Teisėjų ir prokurorų akademiją, nes ji labai svarbi užtikrinant tęstinį mokymą, kilimą tarnyboje ir nuopelnais pagrįstą įdarbinimą;

23.

palankiai vertina pastangas didinti teismų sistemos veiksmingumą ir skaidrumą ir visų pirma tai, kad visų lygmenų teismų sprendimai skelbiami atitinkamose jų interneto svetainėse; pabrėžia, kad būtina parengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo atvejų suvestinę, kuria remiantis būtų galima įvertinti pažangą; ragina suvienodinti teismų praktiką siekiant užtikrinti teisminės sistemos nuspėjamumą ir visuomenės pasitikėjimą;

24.

remia Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos (EULEX) Ypatingą tyrimų grupę ir ragina šalį visapusiškai bendradarbiauti su grupe bei padėti jai vykdyti savo darbą;

25.

palankiai vertina tai, kad stiprinama teisinė kovos su korupcija sistema, taip pat Interesų konflikto įstatymo pakeitimus, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad korupcija ir toliau plačiai paplitusi ir šalyje, ir visame regione; ragina dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti šiuo metu galiojančius įstatymus ir primygtinai ragina toliau stengtis sukurti apkaltinamųjų nuosprendžių didelės svarbos bylose registrą; palankiai vertina ESBO remiamą kovos su korupcija programą, projektą „PrijaviKorupcija.org“, kurį vykdant sudaromos sąlygos apie korupciją pranešti trumposiomis žinutėmis, ir dešimties merų pareiškimą dėl visiško korupcijos netoleravimo jų savivaldybėse;

26.

pabrėžia, kad nors už su korupcija susijusią nuskalstamą veiką skiriamos griežtesnės bausmės, turto arešto ir turto konfiskavimo orderiai ir toliau skiriami išimtiniais atvejais; mano, kad turto areštas ir turto konfiskavimas – tai pagrindinės priemonės kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; ragina šalies valdžios institucijas užtikrinti visapusišką baudžiamojo kodekso nuostatų dėl išplėsto konfiskavimo, neteisėto praturtėjimo ir baudžiamosios juridinių asmenų atsakomybės įgyvendinimą;

27.

palankia vertina Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimus; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės audito tarnybai suteiktas vadovaujantis vaidmuo vykdant politinio finansavimo priežiūrą; ragina šalies valdžios institucijas Valstybės audito tarnybai suteikti pakankamai priemonių, kad ji galėtų aktyviai ir nuodugniai kontroliuoti partijų ir kampanijų finansavimą, ir itin pagerinti viešųjų išlaidų ir politinių partijų finansavimo skaidrumą;

28.

pažymi, kad vykdoma veikla siekiant sukurti nacionalinę žvalgybos duomenų bazę; ragina valdžios institucijas kuo greičiau užbaigti konkurso procedūrą ir nuspręsti, kas sukurs nacionalinę žvalgybos duomenų bazę, kad būtų užtikrinta visapusiška parama kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kita sunkia nusikalstama veika, įskaitant tarptautinio pobūdžio nusikalstamą veiką;

29.

palankiai vertina tai, kad šmeižtas teisiškai nebelaikomas nusikaltimu, ir vyriausybės bei žurnalistų dialogo su saviraiškos laisve susijusiais klausimais plėtojimą; ragina valdžios institucijas toliau stiprinti ir skatinti informacijos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, nes žiniasklaidai neturi būti daroma jokia politinė ar finansinė įtaka, ir nuosekliai taikyti šiuos principus; tačiau išreiškia susirūpinimą, kad šalies pozicija organizacijos „Reporteriai be sienų“ laisvės reitinge gerokai smuko, ir ragina toliau stengtis didinti profesinius žurnalistikos standartus, stiprinti tiriamąją žurnalistiką, skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, užtikrinti, kad būtų paisoma žiniasklaidos darbuotojų darbo teisių, su žiniasklaidos atsakomybe susijusį skaidrumą, tvarumą ir atitiktį Europos standartams; susirūpinęs pažymi, kad žurnalistai plačiai taiko savicenzūrą ir nesama žiniasklaidos savireguliavimo organizacijos; išreiškia susirūpinimą, kad didžioji dalis vyriausybės finansuojamos reklamos transliuojama per vyriausybei palankias žiniasklaidos priemones; remia socialinės žiniasklaidos aktyvistus, kurie pasisakė prieš interneto cenzūrą;

30.

yra susirūpinęs dėl analitinės ir objektyvios informacijos trūkumo žiniasklaidoje informuojant apie pasirengimą vietos rinkimams 2013 m. kovo mėn., ypač apie opozicijos veiklą, apie kurią kampanijos metu iš esmės valstybinėje ir privačioje žiniasklaidoje teikiama informacija; pabrėžia, kad atidi ir profesionali žiniasklaida yra būtina tolimesnei demokratijos kultūros, institucijų šalyje ir politinių kriterijų vykdymo pažangos sąlyga;

31.

atkreipia dėmesį į Europos žmogaus teisių teismo didžiosios kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą El-Masri byloje, kuriame nustatomi įvairūs Europos konvencijos pažeidimai, susiję su Vokietijos piliečio Khaledo El-Masri pagrobimu, ypatinguoju perdavimu ir kankinimu 2003 m. gruodžio 31 d. ir jo 23 dienas trukusiu sulaikymu Skopjės viešbutyje prieš perkėlimą per Skopjės oro uostą į Afganistaną; ragina vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų atsižvelgiant į visus Europos žmogaus teisių teismo sprendimo aspektus, taip pat pateikti K. El-Masri oficialų atsiprašymą, išmokėti teismo nustatytą kompensaciją ir įsipareigoti sukurti tarptautinę tyrimų komisiją;

32.

palankiai vertina naują Lygių galimybių įstatymą, penkerių pirmų metų strategiją dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą, kuri parengta kartu su JT už lyčių klausimus atsakingu padaliniu (JT Moterys), finansavimą, skirtą romų įtraukties veiksmų planui, ir projektą, kuriuo siekiama padėti romams įteisinti savo būstus; palankiai vertina naujo lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės paramos biuro atidarymą, bet reiškia susirūpinimą dėl vandalizmo akto prieš šį biurą; ragina vyriausybę ir toliau dėti pastangas siekiant stiprinti kovos su diskriminacija politiką, visų pirma atvejais, kai diskriminuojama dėl etninės kilmės ir tautinės tapatybės;

33.

ragina ministrus ir pareigūnus viešai pasmerkti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminaciją, užtikrinti, kad planuojamas renginys „Gay Pride“ ar kita lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės veikla galėtų vykti saugiai ir sėkmingai, ir įsipareigoti nediskriminuoti dėl jokių ES sutartyje nurodytų priežasčių; ragina žiniasklaidą skatinti nevartoti prieš lesbietes, gėjus, biseksualus, transseksualus ir interseksualus nukreiptos retorikos ir neapykantą kurstančių pasisakymų ir nekurstyti neapykantos;

34.

yra susirūpinęs dėl netinkamo policijos elgesio atvejų; ragina užtikrinti tęstinį policijos darbuotojų mokymą, profesionalumą ir depolitizavimą; mano, kad, siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir užtikrinti demokratinę ir atskaitingą policijos tarnybų veiklą, reikalingas nepriklausomas teisėsaugos tarnybų priežiūros mechanizmas;

35.

pabrėžia, kad šalies ir visų Vakarų Balkanų šalių piliečiams suteiktas bevizis režimas rodo labai svarbią integracijos į ES proceso naudą ir yra labai didelė paskata spartinti reformas teisingumo ir vidaus reikalų srityse;

36.

ragina valdžios institucijas imtis priemonių ir bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis siekiant, kad nebūtų teikiami nepagrįsti šalies piliečių prieglobsčio ES prašymai, drauge užtikrinti visiems piliečiams bevizio keliavimo teisę ir neleisti, kad būtų diskriminuojami ir stigmatizuojami romai ir etninėms mažumoms priklausančios grupės; ragina ES valstybių narių vyriausybes neapsunkinti Makedonijos piliečių bevizio keliavimo arba nesudaryti jam kliūčių, bet primygtinai raginti valdžios institucijas įgyvendinti politiką, kuria visiems piliečiams ateityje būtų užtikrinamas geras gyvenimas savo šalyje;

37.

palankiai vertina didelį, palyginti su kai kuriomis valstybėmis narėmis, moterų parlamento narių skaičių, tačiau išlieka susirūpinęs dėl mažo moterų dalyvavimo darbo rinkoje; ragina valdžios institucijas gerinti neįgalių vaikų, gatvės vaikų, narkotikus vartojančių vaikų ir vaikų, kurie yra smurto šeimoje, seksualinio išnaudojimo ar prekybos žmonėmis aukos, priežiūros paslaugas;

38.

palankiai vertina Apsaugos nuo diskriminacijos komisijos daromą nuolatinę pažangą; ragina užtikrinti, kad jos darbuotojų skaičius būtų pakankamas, ir mano, jog komisijos pripažinimas Europos lygybės užtikrinimo institucijų tinkle yra pavyzdys kitoms agentūroms ir organizacijoms, kaip reikėtų skatinti narystę ES integruojantis į atitinkamus Europos tinklus;

39.

mano, kad siekiant prisidėti prie šalies demokratinės pažangos būtina plėtoti politinę kultūrą, kuri remtųsi nepriklausoma, pliuralistine, įvairių etnijų, įvairių kultūrų ir nešališka pilietine visuomene, ir kad pilietinės visuomenės išvados gali suteikti daugiau galimybių formuoti įrodymais grįstą politiką; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) turi būti sustiprintos, tapti nepriklausomos nuo politinių interesų ir intensyviau vykdyti bendrus projektus, naudingus ir PVO kaimyninėse šalyse, ir apskritai visoje ES;

40.

palankiai vertina su PVO vykusias konsultacijas, susijusias su įstatymų dėl teisinės pagalbos ir fondų pakeitimu; ragina visapusiškai ir laiku konsultuotis su pilietine visuomene visų svarbių politinių iniciatyvų klausimais, įskaitant aukščiausiojo lygio dialogą stojimo klausimais, ir skaidriai atrinktus pilietinės visuomenės narius kaip stebėtojus įtraukti į visas svarbias vyriausybės darbo grupes;

41.

pabrėžia lemiamą vaidmenį, kurį PVO gali atlikti didindamos integracijos į ES proceso skaidrumą, atskaitingumą ir įtraukumą;

42.

mano, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonės parlamentinis tyrimas rodo, jog vyriausybė turi įsipareigoti siekti partnerystės su pilietine visuomene ir sukurti nacionalinį fondą, kad būtų teikiamas bendras finansavimas siekiant sudaryti sąlygas PVO visapusiškai dalyvauti ES finansuojamose programose; ragina visapusiškai įtraukti PVO priimant kitos Pasirengimo narystei pagalbos priemonės su programomis susijusius sprendimus;

43.

gerai vertina šalies išlaikytą makroekonominį stabilumą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjo viešojo sektoriaus skola ir pablogėjo fiskalinio valdymo kokybė, ir į neigiamą pasaulinio ekonomikos nuosmukio poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms šalyje;

44.

palankiai vertina teisėkūros priemones, skirtas verslo aplinkos stiprinimui, ir nuolatinius veiksmus, kuriais siekiama rengti patikimas vidutinės trukmės makroekonomines fiskalines strategijas; ragina politines jėgas pradėti skaidrų politinį dialogą šalies fiskalinės padėties ir kreditinių įsipareigojimų klausimais;

45.

susirūpinęs pažymi, kad nedarbas ir toliau yra labai didelis, o jaunimo nedarbas – vienas didžiausių pasaulyje, ir kad moterų užimtumas išlieka labai mažas; palankiai vertina veiksmų planą dėl jaunimo užimtumo, parengtą atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos programą „Tinkamas darbas“; ragina vyriausybę gerinti darbo teisės taisykles įgyvendinančių įstaigų koordinavimą ir pasinaudoti bendrais mokymais, kuriuos organizuoja Europos profesinių sąjungų konfederacija, siekdama stiprinti socialinių partnerių gebėjimus veiksmingai dalyvauti socialiniame dialoge; laikosi nuomonės, kad reikalingos papildomos investicijos į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srities gebėjimų stiprinimą, kad būtų sudarytos sąlygos žinių ekonomikos kūrimui;

46.

palankiai vertina pažangą, pasiektą modernizuojant transporto, energijos ir telekomunikacijų tinklus, ir ypač pastangas užbaigti X koridorių (2); atsižvelgdamas į geležinkelio jungčių svarbą tvarioje transporto sistemoje, palankiai vertina vyriausybės ketinimą patobulinti arba pastatyti geležinkelio jungtis iš Skopjės į kaimyninių šalių sostines ir ragina daryti didesnę pažangą, taip pat baigti finansuoti geležinkelio jungtis VIII koridoriuje (3);

47.

pabrėžia, kad svarbu sukurti vyriausybės ir privačių bendrovių konsultavimosi priimant sprendimus dėl kovos su ekonomikos krize mechanizmą; taip pat tvirtina, kad sukūrus tokį mechanizmą būtų galima švietimo sistemą derinti su rinkos poreikiais, dėl to galėtų sumažėti jaunimo nedarbas;

48.

atkreipia dėmesį į vyriausybės pastangas pertvarkyti vietos kelių infrastruktūrą šalyje, kurių tikslas – pagerinti alternatyvų turizmą ir piliečių gyvenimą; atsižvelgdamas į tai, ragina šalį laikytis dinamiškesnio požiūrio vykdant regioninės plėtros projektus pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, tai bus suaktyvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir bus daugiau ryšių tarp regiono šalių;

49.

pabrėžia, kad reikia daug pastangų aplinkosaugos srityje, ypač vandens kokybės, gamtos apsaugos ir pramoninės taršos kontrolės bei rizikos valdymo srityse; pabrėžia, kad negalima pasiekti esminės pažangos atitinkamai nedidinant administracinių gebėjimų; ragina šalies vyriausybę imtis būtinų priemonių šioje srityje;

50.

pakartoja, kad šalis turi potencialą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir palankiai vertina padarytą pažangą: jau suteiktą 21 naują koncesiją mažoms hidroelektrinėms statyti, jau veikiančią vieną hidroelektrinę ir statomą vėjo jėgainių parką; ragina vyriausybę intensyviau vykdyti viešas diskusijas dėl klimato kaitos poveikio ir dėti daugiau pastangų derinant nacionalinius teisės aktus su ES teisynu šioje srityje bei įgyvendinant nacionalinius teisės aktus, ypač susijusius su vandentvarka, pramoninės taršos kontrole, gamtos apsauga ir klimato kaita; pabrėžia būtinybę stiprinti administracinius gebėjimus centriniu ir vietos lygmenimis;

51.

ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kuriant e. valdžios paslaugas, sudarančias viešojo administravimo reformų, kuriomis siekiama piliečiams ir įmonėms teikti efektyvias, prieinamas ir skaidrias paslaugas, dalį;

52.

palankiai vertina tai, kad šalis šiuo metu pirmininkauja ir prisideda vykdant Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesą ir tikisi, kad ji prisidės prie tvirtos europinės darbotvarkės, geros kaimynystės ir įtraukumo; pabrėžia regioninio bendradarbiavimo atsižvelgiant į europinę darbotvarkę ir Europos vertybes svarbą ir ragina toliau siekti pažangos šioje srityje; pakartoja, kad ES svarbu vykdyti visų be išimties šalių regione stojimo procesą;

53.

mano, kad siekti šio tikslo galėtų padėti požiūrio keitimas – perėjimas nuo sąvokos „Vakarų Balkanai“ prie sąvokos „Pietryčių Europa“;

54.

palankiai vertina šalies dalyvavimą Europos Sąjungos karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR Althea) ir susitarimą dėl šalies dalyvavimo BSGP krizių valdymo operacijose; ragina šalį savo poziciją dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo suderinti su ES pozicija;

55.

ragina vyriausybę ir visas kompetentingas organizacijas stengtis atitikti visus būtinus bevizio režimo taikymo Šengeno erdvėje kriterijus ir sąlygas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką gyventojų informuotumą apie bevizio režimo apribojimus ir tai, kad nebūtų piktnaudžiaujama beviziu režimu ar vizų režimo liberalizavimo politika; pabrėžia, kad bevizio režimo laikinas netaikymas turėtų neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių;

56.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei šalies vyriausybei ir parlamentui.