5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/48

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SWD(2012)0336),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2012)0600),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitos (1), į 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitos (2) ir į 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl moterų perspektyvų Turkijoje 2020 m. (3) ir 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (5) (stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Tarybai pritarus derybų programai 2005 m. spalio 3 d. pradėtos stojimo derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatų neįmanoma numatyti ir kuris grindžiamas sąžiningu ir griežtu sąlygiškumu ir įsipareigojimu vykdyti reformas, atskaitos taškas;

B.

kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šios pastangos turėtų būti vertinamos kaip galimybė pačiai Turkijai toliau atsinaujinti ir sutvirtinti bei toliau gerinti savo demokratines institucijas, teisinės valstybės pagrindus ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių laikymąsi;

C.

kadangi ES turėtų išlikti reformų Turkijoje kriterijus;

D.

kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, visapusiškas Kopenhagos kriterijų atitikimas ir ES gebėjimas priimti naujas nares lieka narystės ES, kuri yra bendromis vertybėmis, nuoširdžiu bendradarbiavimu ir visų jos valstybių narių savitarpio solidarumu pagrįsta bendrija, pagrindu;

E.

kadangi 2012 m. gegužės mėn. pradėta įgyvendinti konstruktyvią darbotvarkę siekiant paremti ir papildyti stojimo derybas, jų nepakeičiant, o intensyviau bendradarbiaujant įvairiose abiem pusėms svarbiose srityse;

F.

kadangi Taryba savo 2012 m. gruodžio 11 d. išvadose pritarė naujam Komisijos požiūriui svarbiausiu plėtros politikos veiksniu pripažinti teisinę valstybę ir patvirtino, kad 23 derybų skyrius (teismų sistema ir pagrindinės teisės) ir 24 derybų skyrius (teisingumas, laisvė ir saugumas) yra svarbiausia derybų proceso dalis, taigi dėl šių klausimų turėtų būti pradedama derėtis kuo anksčiau siekiant nustatyti aiškius kriterijus ir užtikrinti kuo daugiau laiko reikiamiems teisės aktams parengti, institucijoms įsteigti ir geriems įgyvendinimo rezultatams pasiekti;

G.

kadangi savo 2012 m. plėtros strategijoje Komisija padarė išvadą, jog dėl savo ekonomikos, strateginės padėties ir svarbos regione Turkija Europos Sąjungai yra labai svarbi šalis ir kad stojimo procesas išlieka tinkamiausiu pagrindu siekiant Turkijoje skatinti su ES susijusias reformas; kadangi Komisija pareiškė susirūpinimą dėl to, jog Turkijos politinių kriterijų įgyvendinimo pažanga nepakankama;

H.

kadangi Turkija jau septyneri metai iš eilės vis neįgyvendina EB ir Turkijos asociacijos susitarimo ir jo papildomo protokolo nuostatų;

I.

kadangi, laikantis nustatytos tvarkos ir derybų programos, turėtų būti nedelsiant pradėtos derybos dėl derybinių skyrių, dėl kurių jau yra baigti techniniai parengiamieji darbai;

J.

kadangi Europos Sąjunga ir Turkija tarpusavyje ekonomiškai susijusios, 2011 m. ES ir Turkijos prekybos apimtis iš viso sudarė 120 mlrd. EUR;

K.

kadangi ES yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė, o Turkija yra šeštoji pagal dydį ES prekybos partnerė; kadangi ES valstybių narių tiesioginės užsienio investicijos Turkijoje sudarė 75 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų;

L.

kadangi pagal Komisijos vertinimą ekonominės politikos srityje bendras Turkijos pasirengimo lygis pagerėjo ir ji turi tinkamus pajėgumus rengti ir koordinuoti ekonominę politiką;

M.

kadangi Turkija turi galimybių imtis esminio vaidmens įvairinant energijos šaltinius ir naftos, dujų bei elektros energijos kelius iš kaimyninių šalių į ES; kadangi ir Turkija, ir ES gali turėti naudos iš Turkijos gausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuriant tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

N.

kadangi ES dialogas ir bendradarbiavimas su Turkija stabilumo, demokratijos ir saugumo srityse, ypatingą dėmesį kreipiant į platesnį Artimųjų Rytų regioną, turi strateginę reikšmę; kadangi Turkija griežtai ir ne vieną kartą pasmerkė Sirijos režimo vykdomą smurtą prieš civilius gyventojus ir teikia būtiniausią humanitarinę pagalbą sieną kertantiems nuo smurto bėgantiems Sirijos gyventojams;

O.

kadangi Turkija ir Armėnija turi normalizuoti savo santykius be išankstinių sąlygų ratifikuodamos protokolus, dėl kurių susitarta, ir atverdamos bendrą sieną;

P.

kadangi Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos 1995 m. grasinimai karo veiksmais Graikijai turėtų būti atšaukti; kadangi labai svarbu, jog Turkija ir Graikija vykdytų naują derybų raundą, siekdamos pagerinti savo santykius;

1.

mano, kad reikia atnaujinti tarpusavio bendradarbiavimą derybų procese norint, kad santykiai išliktų konstruktyvūs; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sąlygas konstruktyviam dialogui ir sukurti pagrindą tarpusavio supratimui; pažymi, kad tai turėtų būti grindžiama bendromis demokratijos vertybėmis, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms; palankiai vertina tai, kad Komisija ir Turkija įgyvendina konstruktyvią darbotvarkę, ir iš to galima matyti, kaip, tarpusavyje bendradarbiaudamos ir nusistačiusios aiškius tikslus, Turkija ir ES galėtų plėtoti savo dialogą, siekti savitarpio supratimo ir įgyvendinti teigiamus pokyčius ir reikiamas reformas;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant ES užsienio ir kaimynystės politiką Turkija atlieka politiniu ir geografiniu požiūriu strateginį vaidmenį; pripažįsta svarbų Turkijos kaip kaimyninės šalies vaidmenį ir jos vaidmenį regione ir ragina toliau gerinti šiuo metu vykdomą ES ir Turkijos politinį dialogą dėl užsienio politikos srities sprendimų ir tikslų; apgailestauja, kad 2012 m. Turkija buvo vis dar nepakankamai suderinusi nuostatas su BUSP deklaracijomis; ragina Turkiją plėtoti savo užsienio politiką vykdant dialogą su ES ir koordinuojant su ja savo veiklą; ragina Turkiją ir ES artimiau bendradarbiauti siekiant stiprinti taikos ir demokratijos jėgas pietinėse kaimyninėse šalyse, regione, kuris labai svarbus ir ES, ir Turkijai;

3.

pritaria tam, kad turi būtų vykdomas dialogas ir atstatomi Turkijos ir Izraelio santykiai;

4.

teigiamai vertina Tarybos sprendimą paraginti Komisiją imtis veiksmų siekiant liberalizuoti vizų režimą ir kartu pasirašyti readmisijos susitarimą; ragina Turkiją nedelsiant pasirašyti ir įgyvendinti readmisijos susitarimą ir užtikrinti, kad iki to laiko, kai šis susitarimas įsigalios, būtų visapusiškai įgyvendinti esami dvišaliai susitarimai; primena, kad Turkija yra viena pagrindinių nelegalios imigracijos į ES tranzito šalių; pripažįsta, kad Turkija ėmėsi veiksmų, užkirsdama kelią nelegaliai migracijai, ir pabrėžia, kad Turkija turi aktyviau bendradarbiauti su ES migracijos valdymo, kovos su prekyba žmonėmis ir sienų kontrolės srityse; dar kartą pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas Turkijos verslininkams, akademinės bendruomenės nariams, studentams ir pilietinės visuomenės atstovams atvykti į ES; remia Komisijos ir valstybių narių pastangas įgyvendinti Vizų kodeksą, suderinti ir supaprastinti vizų išdavimo reikalavimus ir sukurti vizų išdavimo pagal supaprastintą tvarką centrus Turkijoje; primena valstybėms narėms jų įpareigojimus, numatytus pagal asociacijos susitarimą ir derančius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Soysal (6)2009 m. vasario 19 d. priimtu sprendimu;

5.

palankiai vertina neseniai priimtą įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos projektą ir tikisi, kad šis teisės aktas padės išspręsti esamus susirūpinimą keliančius klausimus dėl to, kad nuolat nepagrįstai atsisakoma leisti naudotis prieglobsčio suteikimo procedūra, ir dėl pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir kitų asmenų, kuriems galbūt reikalinga apsauga, grąžinimo į tėvynę tvarkos pabrėžia, kad yra svarbu suderinti su tarptautiniais standartais sulaikymo taisykles, kurios, kaip nustatė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) byloje Abdolkhani ir Karimina prieš Turkiją, yra neteisėtos;

6.

palankiai vertina Turkijos konstitucinio taikinimo komiteto ryžtą rengiant naująją Konstituciją ir dalyvavimą integraciniame konsultavimosi su pilietine visuomene, atspindinčia Turkijos visuomenės įvairovę, procese; reiškia susirūpinimą dėl akivaizdžiai lėtos komiteto daromos pažangos; ragina šį komitetą tęsti savo darbą ir įtraukiai, atstovaujamai, kolegialiai ir atsižvelgiant į ES vertybes bei kriterijus spręsti svarbiausius klausimus, pvz., a) užtikrinti galių atskyrimą ir tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą; b) paaiškinti valstybės, visuomenės ir religijos santykius; c) įdiegti įtraukią valdymo sistemą, užtikrinančią visų piliečių žmogaus teises ir pagrindines laisves; ir d) suformuluoti įtraukią pilietybės sąvoką; ragina visas politines partijas ir susijusius veikėjus laikytis konstruktyvaus požiūrio į derybas dėl naujos Konstitucijos; laikosi nuomonės, kad Venecijos komisijos dalyvavimas ir dialogas su ja gali duoti teigiamų rezultatų ir paremti konstitucinį procesą;

7.

pabrėžia, kad reikia toliau daryti pažangą įgyvendinant 2010 m. Konstitucijos pakeitimus, visų pirma priimti teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos ir karinio teisingumo, taip pat teisės aktus, kuriais numatomos pritariamųjų veiksmų priemonės siekiant skatinti lyčių lygybę; pažymi, kad Turkijos teisingumo ministro ir jo pavaduotojo dalyvavimas ir galios Aukščiausioje teisėjų ir prokurorų taryboje (ATPT) kelia didelį susirūpinimą teismų nepriklausomumu; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo teisės aktai, užtikrinantys teisę individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip numatyta 2010 m. konstituciniais pakeitimais;

8.

dar kartą tvirtina, kad Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja (TDNA) yra Turkijos demokratinės sistemos šerdis ir pabrėžia, kad svarbu, jog visos politinės partijos teiktų paramą reformų procesui ir į jį įsitrauktų, visų pirma remtų vertingos teisinės sistemos, pagal kurią saugomos ir skatinamos pagrindinės visų bendruomenių ir piliečių teisės, kūrimą ir sumažintų nustatytą 10 proc. ribą naujoms politinėms partijoms dalyvauti TDNA; teigiamai vertina Turkijos žmogaus teisių klausimų tyrimo komiteto darbą ir prašo, kad ES derinimo komitetui būtų patikėtas svarbesnis vaidmuo siekiant, jog nauji rengiami teisės aktai būtų derinami su acquis arba su Europos Sąjungos standartais;

9.

pabrėžia, kad Turkijos teismų sistemos reforma yra itin svarbi dedant pastangas konsoliduoti demokratiją Turkijoje ir būtina prielaida siekiant, kad ši šalis taptų modernia valstybe, ir kad įgyvendinus šią reformą turi būti sukurta šiuolaikiška, veiksminga, visiškai nepriklausoma ir nešališka teismų sistema, kuriai veikiant visiems piliečiams būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas; palankiai vertina trečią teismų reformos dokumentų rinkinį, nes tai žingsnis vykdant visapusiškos reformos procesą teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje; vis dėlto pabrėžia, kaip svarbu tęsti reformos procesą: a)spręsti klausimus, susijusius su pernelyg plačiai apibrėžtomis nusikalstamomis veikomis, visų pirma sudarančiomis teroro aktą pagal Baudžiamąjį kodeksą ar Kovos su terorizmu įstatymą, ir skubiai atsižvelgiant į EŽTT praktiką nustatyti aiškų terorizmo skatinimo, smurto kurstymo ir nesmurtinių minčių reiškimo skirtumą, siekiant užtikrinti žodžio laisvę, susirinkimų laisvę, įskaitant studentų protestus, ir asociacijų laisvę; b) spręsti per ilgo kardomojo kalinimo laikotarpio problemą; c) patenkinti poreikį gynėjams baudžiamosiose bylose susipažinti su visa kaltinimo medžiaga; d) nustatyti kriterijus, pagal kurios būtų pagerinta įrodymų kokybė ir nuoseklumas; ir e) persvarstyti specialių teismų vaidmenį ir kompetenciją; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad TDNA priėmė ketvirtąjį reformos dokumentų rinkinį ir laukia jo greito įgyvendinimo;

10.

pabrėžia veiksmingos žmogaus teisių gynėjų apsaugos užtikrinimo svarbą; atkreipia ypatingą dėmesį į Pinaro Seleko teismo procesą, kuris truko beveik 15 metų ir, nepaisant trijų išteisinamųjų nuosprendžių, baigėsi nuosprendžiu iki gyvos galvos, kurį Stambulo baudžiamasis sunkių nusikaltimų teismas Nr. 12 paskelbė 2013 m. sausio 24 d.; mano, kad ši byla – Turkijos teismų sistemos trūkumų pavyzdys;

11.

palankiai vertina Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių ir saugumo priemonių vykdymo įstatymo pakeitimus, pagal kurios leidžiama teisme naudoti ne turkų kalbą, ir tikisi, kad naujos taisyklės bus nedelsiant įgyvendintos; palankiai vertina tai, kad 2013 m. sausio 19 d. įsigaliojo Įstatymas dėl kompensacijos mokėjimo ilgų teismo procesų ir uždelstų, šališkų ar neįvykdytų teismo nuosprendžių atveju, ir tikisi, kad numatytos nacionalinės priemonės padės sumažinti EŽTT nagrinėjamų bylų prieš Turkiją skaičių;

12.

yra susirūpinęs dėl nuolatinių teismo procesų ir ilgų kardomojo kalinimo laikotarpių, kurie taikomi aktyvistams, teisininkams, žurnalistams ir opozicijai priklausantiems parlamento nariams, ir pabrėžia, kad tai – trukdymas vykdyti teisėtą politinę veiklą ir naudotis teise į politines asociacijas ir dalyvauti juose; palankiai vertina tai, kad atsižvelgiant į balsavimą parlamente atsisakyta Turkijos vyriausybės 2005 m. įsteigtų specialiųjų teismų, tačiau apgailestauja, kad jų uždarymas neturės įtakos jau nagrinėjamoms byloms;

13.

pabrėžia, kad tolerancijos kultūroje turi būti visiškai pripažįstamos mažumų teisės; tikisi tinkamo teismo proceso dėl prokuroro pateikto prašymo panaikinti 2012 m. sausio mėn. teismo sprendimą dėl Hranto Dinko nužudymo bylos; šis prašymas iš dalies paremtas argumentu, kad nužudymą įvykdė organizacija;

14.

siekiant padidinti teismo procesų efektyvumą ir išnagrinėti uždelstas bylas ragina Turkijos vyriausybę kuo greičiau pradėti regioninių apeliacinių teismų, kurie pagal įstatymą privalėjo veikti nuo 2007 m. birželio mėn., darbą ir sutelkti pastangas atitinkamam teisėjų ir prokurorų apmokymui;

15.

pažymi, kad Parlamento ad hoc delegacija žurnalistų teismo procesams Turkijoje stebėti toliau stebės žurnalistų teismo procesus ir domėsis su žodžio ir žiniasklaidos laisve susijusiomis teismų sistemos reformomis Turkijoje;

16.

ragina Turkiją patvirtinti Teisingumo ministerijos, bendradarbiaujant su Europos Taryba ir remiantis EŽTT praktika, parengtą Žmogaus teisių veiksmų planą siekiant spręsti EŽTT sprendimuose pateiktus klausimus, kadangi minėtuose sprendimuose EŽTT nustatė, jog Turkija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) nuostatas, ir ragina įgyvendinti šį planą; remia Teisingumo ministerijos ir ATPT rengiamus teisėjų ir prokurorų mokymus žmogaus teisių klausimais; teigiamai vertina tai, kad ATPT, atsižvelgdama į EŽTK nuostatas ir į EŽTT sprendimus, nustatė naujus teisėjų ir prokurorų vertinimo kriterijus;

17.

ragina Turkiją dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir dėti daugiau pastangų siekiant prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statuto ir visiškai suderinti savo nacionalinius teisės aktus su visais įpareigojimais pagal Romos statutą, įskaitant nuostatas nedelsiant ir visiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu;

18.

primena, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos, įskaitant žiniasklaidą internete, pliuralizmas yra vienos iš pagrindinių Europos vertybių ir kad tikrai demokratiškai visuomenei reikia tikros žodžio laisvės, įskaitant laisvę išreikšti kitą nuomonę; atkreipia dėmesį į ypatingą valstybės tarnybos žiniasklaidos vaidmenį stiprinant demokratiją ir ragina valdžios institucijas užtikrinti jos nepriklausomumą, tvarumą ir atitiktį Europos Sąjungos standartams; dar kartą pabrėžia, kad svarbu panaikinti teisės aktus, kuriuose žiniasklaidai nustatytos neproporcingai didelės administracinės baudos už mokesčių nemokėjimą, dėl kurių kai kuriais atvejais jos uždaromos ar taiko savicenzūrą, taip pat, kad reikia skubiai pakeisti Interneto įstatymą; pabrėžia, kad svarbu šalinti pagrindinių laisvių apribojimus atsižvelgiant į platesnį teisinės valstybės principo kontekstą, t. y. keisti tiek teisės aktų formuluotes, tiek ir jų taikymą; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad Baudžiamasis kodeksas ir Kovos su terorizmu įstatymas yra naudojami baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl prievartos neskatinančių pareiškimų, jei manoma, kad jais buvo pritarta teroristinių organizacijų tikslams; pabrėžia, kad būtina pakeisti Turkijos konstitucijos 26 ir 28 straipsnius, kuriuose ribojama žodžio laisvė nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir nacionalinės vienybės pagrindais; todėl pakartoja savo ankstesnius raginimus Turkijos vyriausybei užbaigti teisinės sistemos, susijusios su žodžio laisve, peržiūrą ir nedelsiant užtikrinti jos atitiktį EŽTT praktikai;

19.

atsižvelgia į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovo žiniasklaidos laisvės klausimu susirūpinimą dėl daugelio žurnalistų teismų ir įkalinimo ir ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti teismo procesų skaidrumą ir tinkamas kaltinamųjų sąlygas bei procedūrines teises;

20.

yra susirūpinęs, kad Akte dėl radijo ir televizijos įmonių steigimo ir jų laidų yra žiniasklaidos laisvės suvaržymų, neatitinkančių ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos;

21.

susirūpinęs pastebi, kad dauguma žiniasklaidos priklauso dideliems konglomeratams, turintiems įvairių verslo interesų; pakartoja raginimą priimti naują įstatymą dėl žiniasklaidos, kuris, be kita ko, išspręstų nepriklausomumo, nuosavybės ir administracinės kontrolės klausimus;

22.

siekiant visiškai panaikinti kankinimus ir netinkamą saugumo pajėgų elgesį skatina Turkiją nustatyti nacionalinį prevencijos mechanizmą, kurio reikalaujama pagal 2011 m. ratifikuotos Konvencijos prieš kankinimą neprivalomąjį protokolą;

23.

ragina Turkiją laikantis Venecijos komisijos rekomendacijų konstituciniu būdu apsiriboti tik tų politinių partijų, kurios propaguoja prievartos naudojimą, kaip priemonę konstitucinei tvarkai suardyti, panaikinimu;

24.

visapusiškai remia naują Komisijos metodą, pagal kurį teismų sistemos ir pagrindinių teisių ir teisingumo ir vidaus reikalų derybų skyriai būtų atidaromi derybų proceso pradžioje ir uždaromi vieni iš paskutiniųjų; pabrėžia, kad oficialių kriterijų nustatymas užtikrintų aiškias gaires ir suteiktų impulsą reformų procesui; taigi ragina Tarybą atnaujinti pastangas atidaryti 23 ir 24 derybų skyrius;

25.

teigiamai vertina Turkijos ombudsmeno įstatymą ir pirmojo vyriausiojo ombudsmeno, turinčio užtikrinti šios institucijos sprendimų patikimumą, paskyrimą; pabrėžia, kad vyriausiasis ombudsmenas turėtų skatinti visuomenės pasitikėjimą viešojo administravimo skaidrumu ir atskaitomybe; primena, kad vyriausiasis ombudsmenas ir Ombudsmeno tarybos nariai turėtų būti renkami iš kandidatų, kurie yra nešališki ir objektyvūs; ragina Ombudsmeno tarybą nustatyti tokias vidaus sprendimų priėmimo proceso taisykles, kad būtų užtikrintas šios institucijos nepriklausomumas ir nešališkumas;

26.

ragina Turkiją tęsti civilių vykdomos saugumo pajėgų priežiūros procesą; ragina pakeisti Provincijų administravimo įstatymą norint suteikti civilinėms institucijoms daugiau galimybių prižiūrėti karines operacijas ir Žandarmerijos įstatymo vykdymo užtikrinimo veiklą; pabrėžia, kad svarbu įsteigti nepriklausomą skundų dėl teisėsaugos institucijų veiklos nagrinėjimo agentūrą, kuri tirtų skundus dėl Turkijos teisėsaugos institucijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, netinkamo elgesio ir galimo neteisėto elgesio; mano, kad reikia reformuoti teisines nuostatas dėl Aukščiausiosios karo tarybos sudėties ir įgaliojimų;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad byloje „Sledgehammer“ pirmosios instancijos teismas po užsitęsusio kardomojo kalinimo 324 įtariamuosius nuteisė 13 – 20 metų įkalinimo; pabrėžia, kad kaltinimų ketinimais įvykdyti perversmą nagrinėjimas, pvz., bylos „Ergenekon“ ir „Sledgehammer“, kurdų organizacijos Koma Civakên Kurdistan tyrimas, turi parodyti Turkijos demokratinių institucijų ir teismų sistemos tvirtumą ir tinkamą, nepriklausomą, nešališką ir skaidrią jų veiklą, taip pat jų tvirtą besąlygišką įsipareigojimą gerbti pagrindines teises; yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad tiriant šias bylas ginamųjų atžvilgiu buvo naudojami prieštaringi įrodymai; apgailestauja dėl to, kad susirūpinimas dėl pernelyg didelės šių bylų apimties ir jų procedūrinių trūkumų nustelbė jų teisėtumo klausimą, todėl paaštrino dabartinį visuomenės susiskaidymą;

28.

teigiamai vertina teisės aktą, kuriuo įsteigiama Turkijos nacionalinė žmogaus teisių institucija (TNŽTI); ragina nedelsiant įgyvendinti šį aktą siekiant skatinti veiksmingai įgyvendinti tarptautinius žmogaus teisių standartus ir stebėti šį įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu naudoti visas ES turimas žmogaus teisių propagavimo srities priemones, kad būtų aktyviai remiamas TNŽTI steigimas ir tinkamas jos veikimas, taip pat suteikiamos didesnės galios pilietinės visuomenės organizacijoms;

29.

pabrėžia, jog demokratijai užtikrinti svarbu, kad veiktų aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO); pabrėžia dialogo su PVO svarbą ir akcentuoja jų esminį vaidmenį padedant stiprinti regioninį bendradarbiavimą socialiniu ir politiniu aspektais; taigi yra susirūpinęs, kad PVO ir toliau skiriamos baudos, nutraukiama jų veikla, jai sudaroma administracinių kliūčių ir kad konsultacijos su PVO iki šiol yra išimtys, o ne taisyklė; palankiai vertina tai, kad pagerėjo Turkijos vyriausybės bendradarbiavimas su NVO, tačiau ragina plačiau konsultuotis su šiomis organizacijomis formuojant politiką, įskaitant politikos priemonių ir teisės aktų rengimą, ir tikrinant valdžios institucijų veiklą;

30.

pabrėžia, kad reikia daugiau pažangos darbo ir profesinių sąjungų teisių srityje; ragina Turkiją tęsti darbą, susijusį su naujais šios srities teisės aktais siekiant užtikrinti, kad jie derėtų su ES acquis ir TDO konvencijomis, visų pirma teisės streikuoti ir teisės į kolektyvines derybas srityse; pabrėžia, kad svarbu pradėti derybas dėl 19 derybų skyriaus dėl socialinės politikos ir užimtumo;

31.

palankiai vertina Šeimų apsaugos ir smurto prieš moteris prevencijos įstatymą; itin gerai vertina Nacionalinį kovos su smurtu prieš moteris veiksmų planą (2012–2015) ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą jo vykdymą visoje šalyje; ragina Šeimos ir socialinės politikos ministeriją toliau dėti pastangas siekiant padidinti pastogių pavojuje esančioms moterims ir nepilnamečiams skaičių ir pagerinti jų kokybę; pabrėžia, kad svarbu moterims, kurios nukentėjo nuo smurto, numatyti konkrečias alternatyvas ir savarankiško pragyvenimo galimybes; palankiai vertina Turkijos pastangas visais lygmenimis kovoti su žudymais dėl garbės, smurtu namuose, taip pat priverstinių santuokų ir mažamečių nuotakų reiškiniais ir pabrėžia, kad labai svarbu visiškai netoleruoti smurto prieš moteris ir užtikrinti daugiau prevencinių priemonių; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad nepaisant visų pastangų vis dar nuolat vykdomas smurtas prieš moteris, ir prašo nustatyti ir nubausti tuos, kurie neapsaugojo aukų ir joms nepadėjo; pabrėžia, kad labai svarbu kovoti su moterų skurdu ir didinti jų socialinę įtrauktį; ragina ministeriją toliau aktyviai propaguoti moterų teises, švietimą, įskaitant viduriniojo išsilavinimo siekiančių moterų ir vyrų skirtumo mažinimą, dalyvavimą darbo rinkoje (šis dalyvavimas vis dar nedidelis), politikoje ir užimti aukštesnius postus viešajame ir privačiajame sektoriuose, prireikus persvarstant numatytas kvotas ir persvarstant kai kuriuos specialius įstatymus, pagal kuriuos Turkijoje reglamentuojamas įdarbinimas; ragina Turkijos vyriausybę peržiūrėti Politinių partijų įstatymą ir Rinkimų įstatymą siekiant, kad moterų įtrauktis taptų politinių partijų prioritetu; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkijos 2023 m. moterų užimtumo tikslas yra 35 proc., kai tuo tarpu pagal strategiją „ES 2020“ šis tikslas – 75 proc.; ragina Turkiją stengtis siekti ryžtingesnio tikslo moterų užimtumo srityje;

32.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad įstatymo dėl kovos su diskriminacija projekte nenumatytas diskriminacijos dėl lytinės orientacijos arba lytinės tapatybės draudimas; pabrėžia, kad reikia skubiai parengti išsamius kovos su diskriminacija teisės aktus ir įsteigti Kovos su diskriminacija ir lygybės tarybą, kuri saugotų asmenis nuo diskriminacijos dėl etninės priklausomybės, religijos, lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, amžiaus ar negalios; reiškia susirūpinimą dėl dažnų išpuolių prieš transseksualius asmenis ir dėl to, kad neužtikrinama LGTB asmenų apsauga nuo smurto; ragina Turkiją kovoti su homofobija ir patvirtinti veiksmų planą siekiant užtikrinti visišką teisių, įskaitant teises į darbą, lygybę ir visapusišką LGBT asmenų pripažinimą; pabrėžia, kad reikia parengti su nusikaltimais dėl neapykantos susijusius teisės aktus, pagal kuriuos būtų numatytos griežtesnės bausmės už nusikaltimus, kurių motyvas yra bet kokios formos diskriminacija;

33.

primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas imtis griežtų ir veiksmingų priemonių prieš antisemitinius išpuolius ir savo veiksmais rodyti pavyzdį regiono valstybėms;

34.

palankiai vertina tai, kad toliau įgyvendinami teisės aktai, kuriais iš dalies keičiamas 2008 m. Fondų įstatymas ir išplečiama ne musulmonų bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo taikymo sritis; ragina atitinkamas institucijas padėti sirų bendruomenei įveikti sunkumus, susijusius su nuosavybės ir žemės registracija; ragina rasti daugybės Romos katalikų bažnyčiai priklausiusių turto objektų, kurie vis dar konfiskuoti valstybės, klausimo sprendimą; pažymi, kad alevitų mažumos teisių plėtimo srityje pažanga yra itin lėta; primena, kad reikia skubiai tęsti gyvybiškai svarbią ir esminę reformą minties, sąžinės ir religijos laisvės srityje, visų pirma sudarant galimybes religinėms bendruomenėms gauti juridinio asmens statusą, panaikinant visus dvasininkų mokymo, skyrimo ir paveldėjimo apribojimus, pripažįstant alevitų bendruomenės religinių apeigų vietas ir laikantis atitinkamų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Venecijos komisijos rekomendacijų; ragina Turkiją užtikrinti, kad iš Šv. Gabrieliaus vienuolyno nebūtų atimtos jo žemės ir kad būtų apsaugotas visas vienuolynas; mano, kad būtų naudinga išplėsti Religijos reikalų generalinio direktorato sudėtį taip, jame būtų kitų religinių mažumų atstovų, nes taip būtų skatinama integracinės visuomenės sąvoka; ragina Turkiją pašalinti iš nacionalinių asmens tapatybės kortelių nuorodą apie religiją ir užtikrinti, kad vykdant religinį švietimą būtų atsižvelgiama į Turkijos visuomenės religinę įvairovę ir religijų gausą;

35.

primena, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant įtraukią įvairiapusę visuomenę, kuri vadovaujasi pagarba religinėms bendruomenėms ir mažumoms; ragina Turkijos vyriausybę atkreipti ypatingą dėmesį į mokyklose naudojamą mokomąją medžiagą, kurioje turėtų būti atspindėtas Turkijos visuomenės etninis ir religinis, taip pat įsitikinimų pliuralizmas, kovojama su diskriminacija ir prietarais ir skatinamas visapusiškas visų religinių bendruomenių ir mažumų pripažinimas, ir pabrėžia, kad būtina remtis nešališka mokomąja medžiaga;

36.

palankiai vertina tiesioginį politinį dialogą, kurį Turkijos vyriausybė neseniai pradėjo su Abdullah Öcalanu; mano, kad buvo sukurta perspektyva deryboms, o tai galėtų paskatinti istorinį susitarimą dėl taikaus ir demokratinio kurdų konflikto sureguliavimo; todėl ragina konflikto šalis šias diskusijas kuo greičiau paversti struktūruotomis derybomis; pabrėžia, konstruktyvaus vaidmens, kurį turi atlikti visos politinės partijos, žiniasklaida ir pilietinė visuomenė Turkijoje, svarbą taikos proceso sėkmei, ir palankiai vertina įvairių partijų ir pilietinės visuomenės paramą šiai iniciatyvai; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija toliau rodo atsparumą Kurdistano darbininkų partijos (KDP) vykdomiems teroristinių išpuoliams; mano, kad būtinas tikrai nuoširdus politinis dialogas, ir ragina Turkiją atnaujinti pastangas siekiant rasti politinį kurdų problemos sprendimą; ragina visas politines jėgas užtikrinti tinkamą politinę atmosferą, konstruktyviai diskutuoti dėl kurdų klausimo ir prisidėti užtikrinant tikrą atvirumą pagrindinių teisių reikalavimams konstituciniame procese, kuris atspindėtų pliuralizmą Turkijoje ir kuriame visi piliečiai ir jų teisės būtų visapusiškai pripažinti; prašo visų politinių jėgų dirbti kartu siekiant paskatinti politinį dialogą ir tolesnės kurdų kilmės piliečių politinės, kultūrinės, socialinės ir ekonominės integracijos ir jų aktyvesnio dalyvavimo šalies gyvenime procesą, kad būtų užtikrinta jų teisė į žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę ir skatinama taiki kurdų kilmės piliečių integracija į Turkijos visuomenę; pritaria naujiems teisės aktams, kuriais sudaroma galimybė teismo procesuose naudotis gimtąja kalba ir konstruktyvi diskusija dėl kurdų kalbos naudojimo švietime; primena, kad politinis sprendimas gal būti pasiektas tik po tikrai demokratiškų diskusijų kurdų klausimu, ir išreiškia susirūpinimą dėl to, kad daug bylų buvo iškelta rašytojams ir žurnalistams, rašantiems kurdų klausimu, ir suimta keletas kurdų politikų, merų ir savivaldybių tarybų narių, profesinio sąjungų narių, teisininkų, protestuotojų bei žmogaus teisių gynėjų nagrinėjant Kurdistano bendruomenių sąjungos bylą; pabrėžia, jog svarbu, kad demokratinėse institucijose, ypač TDNA, būtų skatinama diskusija kurdų klausimu;

37.

palankiai vertina iniciatyvą vėl atidaryti graikų mokyklą Biujukadoje (Büyükada) kaip tarptautinį kultūrų centrą ir pabrėžia, kad labai svarbu pašalinti visas kliūtis, kad būtų galima vėl atidaryti Chalkės seminariją; palankiai vertina Turkijos vyriausybės pareiškimą dėl graikų mažumos mokyklos Gekčeados (Imrozo) saloje atidarymo iš naujo ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas, nes tai būtų teigiamas žingsnis siekiant išsaugoti dvikultūrį Turkijos Gekčeados (Imrozo) ir Bozdžados (Tenedo) salų pobūdį, kaip pažymėta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1625 (2008); vis dėlto pažymi, kad būtina imtis tolesnių veiksmų norint spręsti problemas, su kuriomis susiduria mažumą sudarančios graikų bendruomenės nariai, ypač susijusias su jų nuosavybės teisėmis;

38.

griežtai smerkia 2013 m. vasario 1 d. teroristinius išpuolius prieš JAV ambasadą Ankaroje ir reiškia užuojautą žuvusio Turkijos piliečio šeimai; primena, kad nors reikėtų imtis tolesnių priemonių siekiant kovoti su teroristiniais išpuoliais, kad būtų užtikrintas valstybės ir jos gyventojų saugumas, šiomis priemonėmis neturėtų būti pažeidžiamos žmogaus ir piliečių teisės;

39.

ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad Uluderėje (Širnako provincija) 2011 m. gruodžio 28 d. įvykusių žudynių, aplinkybės būtų visapusiškai paaiškintos ir atsakingi asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

40.

palankiai vertina paskatų teisės aktų paketą, kuris priimtas siekiant didinti investicijas mažiausiai išsivysčiusiuose Turkijos regionuose, įskaitant Pietryčių regioną, skatinti šių regionų ekonominį vystymąsi ir tęsti Pietryčių Anatolijos projektą; palankiai vertina vyriausiojo administracinio teismo (turk. Danıştay) sprendimą dėl leidimo statyti Ilisu užtvanką panaikinimo, paremtą poveikio aplinkai tyrimais ir taikomais teisės aktais; ragina Turkijos vyriausybę išsaugoti šį archeologinį ir aplinkos paveldą teikiant pirmenybę mažesniems, ekologiniu ir socialiniu požiūriu tvariems projektams;

41.

pakartoja, kad reikia didinti Turkijos regionų ir kaimo bei miesto vietovių sanglaudą, kad būtų atvertos daug didesnės galimybės gyventojams ir skatinama ekonominė ir socialinė įtrauktis; atkreipia dėmesį į ypatingą švietimo vaidmenį ir į būtinybę spręsti nuolatinių didelių regioninių skirtumų, susijusių su švietimo kokybe ir besimokančiųjų skaičiumi, problemą; ragina imtis parengiamųjų veiksmų siekiant atidaryti 22 derybų skyrių dėl regioninės politikos;

42.

palankiai vertina tai, kad įsteigta vaikų teisių ombudsmeno pareigybė ir patvirtinta pirmoji Turkijos vaikų teisių strategija; yra susirūpinęs dėl neproporcingai didelio vaikų, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, skurdo ir darbo lygio; pabrėžia, kad reikia visa apimančios strategijos norint kovoti su vaikų skurdu ir vaikų darbu, ypač sezoniniu darbu žemės ūkyje, ir užtikrinti vienodas galimybes mokytis berniukams ir mergaitėms; yra susirūpinęs dėl to, kad sumažėjo veikiančių nepilnamečių bylų teismų skaičius ir ragina Turkiją numatyti nepilnamečių sulaikymo alternatyvas; ragina Turkijos vyriausybę toliau gerinti sąlygas nepilnamečių sulaikymo centruose; primena, kad norint saugoti teises ir išvengti jų pažeidimų, svarbu vykdyti nepriklausomą stebėseną ir sukurti apsaugos sistemas;

43.

palankiai vertina bendros verslo aplinkos pagerinimą Turkijoje, ypač įsigaliojus naujam Turkijos prekybos kodeksui ir MVĮ plėtros organizacijai (KOSGEB) nuosekliai teikiant paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina plėsti Turkijos ir ES įmonių partnerystę;

44.

primena Turkijai, kad dešimtys tūkstančių ES piliečių ir asmenų, gyvenančių ES, kurie tapo vadinamųjų ekologinių fondų sukčiavimo aukomis, vis dar laukia žalos atlyginimo, ir ragina valdžios institucijas imtis visų priemonių, kurios būtinos siekiant paspartinti procesą;

45.

atkreipia dėmesį į tęsiamas intensyvesnes Turkijos ir Graikijos pastangas pagerinti jų dvišalius santykius, taip pat per dvišalius susitikimus; tačiau apgailestauja, kad Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos paskelbti casus belli grasinimai Graikijai vis dar nebuvo atšaukti; dar kartą pakartoja, kad Turkija privalo tvirtai įsipareigoti palaikyti gerus kaimyninius santykius ir taikiai spręsti ginčus laikantis Jungtinių Tautų chartijos, prireikus kreipdamasi į Tarptautinį Teisingumo Teismą; ragina Turkijos vyriausybę nutraukti nuolatinius Graikijos oro erdvės pažeidimus ir Turkijos karinių lėktuvų skraidymą virš Graikijos salų;

46.

laikosi nuomonės, kad Turkija prarado svarbią galimybę pradėti bendradarbiavimo su Kipru ir santykių normalizavimo procesą Kiprui pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai; primena, kad ES grindžiama visų jos valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo ir savitarpio solidarumo principais ir institucinės struktūros laikymusi; pabrėžia, kad skubiai reikalinga pažanga normalizuojant Turkijos santykius su Kipro Respublika siekiant suteikti naują paskatą Turkijos ir ES stojimo deryboms;

47.

apgailestauja, kad Turkija atsisakė 2012 m. antrame pusmetyje sušaukti 70-ąjį jungtinio parlamentinio komiteto posėdį, kaip planuota, ir nepasinaudojo kita galimybe stiprinti ES ir Turkijos tarpparlamentinį dialogą;

48.

pabrėžia, kad Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS) pasirašė ES, 27 valstybės narės ir visos kitos šalys kandidatės, ir kad ši konvencija yra acquis communautaire dalis; todėl ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant šią konvenciją pasirašyti ir ratifikuoti; primena, kad pagal UNCLOS nuostatas Kipro Respublikos išskirtinė ekonominė zona visiškai teisėta;

49.

dar kartą pareiškia aktyviai remiantis Kipro suvienijimą, vykdomą vadovaujantis teisingu ir tvariu abiejų bendruomenių susitarimu; pabrėžia, kad reikia skubiai sudaryti dviejų bendruomenių susitarimą dėl to, kaip turėtų būti vykdomos derybos dėl esminio susitarimo, kad, remiant ES Generaliniam Sekretoriui, galėtų greitai įsibėgėti derybų procesas; ragina Turkiją pradėti karinių pajėgų išvedimą iš Kipro ir pagal JTST rezoliuciją Nr. 550 (1984) perduoti atskirą užtvertą Famagustos zoną Jungtinėms Tautoms; ragina Kipro Respubliką, prižiūrint ES muitinės atstovams, atidaryti Famagustos uostą, kad būtų skatinama pozityvi atmosfera, reikalinga siekiant sėkmingai baigti vykstančias derybas dėl suvienijimo ir sudaryti galimybes Kipre gyvenantiems turkams tiesiogiai prekiauti laikantis visiems priimtinų teisinių principų;

50.

laikosi nuomonės, kad Dingusių be žinios asmenų paieškos komitetas yra vienas jautriausių ir svarbiausių Kipro projektų, ir pripažįsta, kad jo veikla vienodai veikia tūkstančių žmonių abiejose salos pusėse gyvenimus; ragina Turkiją ir visas susijusias šalis aktyviau remti Kipre dingusių be žinios asmenų paieškos komitetą; mano, kad reikia dialogo ir tarpusavio supratimo tokiais klausimais, kaip visiška prieiga prie atitinkamų archyvų ir karinių zonų; ragina ypatingai atsižvelgti į Dingusių be žinios asmenų paieškos komiteto darbą;

51.

ragina Turkiją vadovaujantis tarptautinės teisės principais susilaikyti nuo bet kokio naujo Turkijos piliečių apgyvendinimo Kipre, nes dėl to toliau keistųsi demografinė pusiausvyra ir sumažėtų saloje gyvenančių jos piliečių lojalumas bendra praeitimi grindžiamai busimajai bendrai valstybei;

52.

pabrėžia, kad svarbu rytinėse Viduržemio jūros šalyse laikytis nuoseklaus ir visa apimančio požiūrio saugumo klausimais, ir ragina Turkiją atšaukti veto dėl ES ir NATO bendradarbiavimo dalyvaujant Kiprui ir sudaryti galimybes vesti ES ir NATO politinį dialogą; taip pat ragina Kipro Respubliką atšaukti savo veto dėl Turkijos dalyvavimo Europos gynybos agentūros darbe;

53.

ragina Turkiją ir Armėniją toliau siekti normalizuoti santykius ir be išankstinių sąlygų ratifikuoti protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo, atverti sieną ir aktyviai gerinti santykius, ypač didelį dėmesį skiriant tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir ekonominei integracijai;

54.

apgailestauja, kad Turkija atsisakė vykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu; primena, kad toks atsisakymas labai kenkia tolesniam derybų procesui;

55.

pakartoja, kad griežtai smerkia Kurdistano darbininkų partijai, kurią ES yra įtraukusi į savo teroristinių organizacijų sąrašą, ir visoms kitoms teroristinėms organizacijoms priklausančių teroristų įvykdytą smurtą; šiuo atžvilgiu reiškia visišką solidarumą su Turkija ir daugelio nukentėjusiųjų šeimomis; ragina valstybes nares, glaudžiai koordinuojant savo veiksmus su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi ir Europolu, aktyviau bendradarbiauti su Turkija kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, kaip terorizmo finansavimo šaltiniu; ragina Turkiją priimti duomenų apsaugos įstatymą, kad būtų galima sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su Europolu ir toliau plėtoti teisminį bendradarbiavimą su Eurojustu bei ES valstybėmis narėmis; mano, kad dvišalį bendradarbiavimą padėtų pagerinti Turkijos ryšių palaikymo su Europolu pareigūno paskyrimas; palankiai vertina tai, kad priimti teisės aktai dėl terorizmo finansavimo atitinka Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijas;

56.

pritaria Turkijos įsipareigojimui remti Sirijos demokratines jėgas ir teikti humanitarinę pagalbą vis didesniam Sirijos pabėgėlių skaičiui; pripažįsta tai, kad sparčiai blogėjančios padėties Sirijoje poveikis regiono saugumui ir stabilumui nuolat didėja; prašo Komisijos, valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės toliau remti Turkijos pastangas siekiant susidoroti su didėjančia humanitarine problema, kurią sukelia krizė Sirijoje; pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir Turkija bendrai susitartų, kaip perkeltiems Sirijos gyventojams, šiuo metu esantiems Turkijos teritorijoje ar laukiantiems prie jos sienos, teikti turimą humanitarinę pagalbą; pabrėžia, kad ES ir Turkija turėtų ne tik teikti humanitarinę pagalbą, bet ir aktyviai siekti parengti bendrą strateginę viziją, kad būtų užtikrinta daugiau svertų didelei Sirijos krizei užbaigti;

57.

palankiai vertina sprendimą plėsti ES ir Turkijos bendradarbiavimą kai kuriais svarbiais energijos klausimais ir ragina Turkiją įsitraukti į šį bendradarbiavimą; mano, kad, atsižvelgiant į strateginį Turkijos vaidmenį ir nemažus atsinaujinančiosios energijos išteklius, reikėtų pradėti svarstyti, ar nevertėtų atidaryti 15 derybų skyriaus dėl energetikos siekiant toliau skatinti strateginį ES ir Turkijos dialogą energetikos klausimais; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą ES energijos koridorių, jungiančių Turkiją ir ES, strategijos, klausimu; mano, kad ES ir Turkijos tvirtesnis bendradarbiavimas energetikos srityje ir galimos derybos dėl 15 skyriaus taip pat turėtų paskatinti atsinaujinančiosios energijos galimybių ir tarpvalstybinės elektros energijos perdavimo infrastruktūros plėtojimą;

58.

mano, kad Turkija yra svarbi partnerė Juodosios jūros regione, kuris strategiškai svarbus ES; ragina Turkiją toliau remti šiame regione vykdomą ES politiką ir programas ir aktyviai dalyvauti jas įgyvendinant;

59.

ragina Komisiją toliau remti pilietinės visuomenės organizacijas ir konkrečių asmenų veiklą, įskaitant veiklą, susijusią su kultūra ir žiniasklaida, teikiant tinkamą finansavimą pagal Pilietinės visuomenės dialogą, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir Mokymosi visą gyvenimą programas;

60.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei bei parlamentui.