11.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/15

1.1

EESRK ragina ES institucijas pripažinti, kad JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnis pats savaime yra žmogaus teisė, todėl jį įgyvendinus visa apimtimi privalėtų būti teisinėmis ir politikos priemonėmis sukurtos žmonėms su negalia būtinos sąlygos patekti į bet kokią aplinką ir dalyvauti visose gyvenimo srityse. Šis straipsnis įgalina juos naudotis visomis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, taip pat socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis teisėmis. Prieinamumas naudingas visai visuomenei.

1.2

EESRK ragina visas ES institucijas, politinius organus ir agentūras, įskaitant EESRK, pasikonsultavus su Europos neįgaliųjų judėjimu, parengti konkretų planą, kaip užtikrinti, inter alia, savo patalpų, interneto svetainių ir dokumentų prieinamumą.

1.3

EESRK prieinamumą laiko viena pagrindinių tvarumo ir jo socialinio matmens prielaidų kovojant su skurdu ir atskirtimi bei skatinant socialinę sanglaudą.

1.4

Komitetas pripažįsta, kad buvo imtasi konstruktyvių priemonių tokiose srityse kaip transportas ir telekomunikacijos (pavyzdžiui, Skaitmeninė darbotvarkė), tačiau reikia dar daugiau priemonių, taip pat ir vidaus rinkoje.

1.5

EESRK pripažįsta, kad prieinamumo nebuvimas savaime yra diskriminacija ir todėl pabrėžia, kad ES būtinai turi parengti nediskriminavimo teisės aktus ir ragina Tarybą atnaujinti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, COM(2008) 426 final, (SESV 19 straipsnis).

1.6

Komitetas prašo Europos Komisijos (EK) vykdyti savo seniai prisiimtą įsipareigojimą ir pateikti teisiškai įpareigojantį Europos prieinamumo aktą.

1.7

EESRK ragina Europos Parlamentą ir ES Tarybą baigti rengti dabartinį pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo, atsižvelgiant į EESRK nuomonę dėl pasiūlymo dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (1) ir į Europos neįgaliųjų forumo siūlymus.

1.8

EESRK ragina ES institucijas susitarti, kad į dabartinį Struktūrinių fondų bendrų nuostatų reglamentą bei išorės pagalbos priemones ir kitas finansines priemones būtų įtrauktos nuostatos dėl privalomų ex ante prieinamumo ir negalios sąlygų.

1.9

EESRK mano, kad ES ir valstybės narės neturėtų „dangstytis“ krize ir su ja susijusiomis griežto taupymo priemonėmis kaip pasiteisinimu nesilaikyti prieinamumo principo kaip vienos iš žmogaus teisių.

1.10

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad užtikrinant žmogaus teisės į prieinamumą vykdymą reikia nepamiršti šių pagrindinių principų: pasirinkimo ir judėjimo laisvės, savarankiškumo, priimtinų patogumų, dalyvavimo, universalaus dizaino ir pareigos iš anksto numatyti prieigą.

1.11

Komitetas ragina ES ir jos valstybes nares įdiegti stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, kuriuose dalyvautų žmonėms su negalia atstovaujančios organizacijos.

1.12

EESRK pabrėžia, kad į keletą ES politikos sričių turėtų būti įtrauktas prieinamumo matmuo: teisinio veiksnumo, politinio dalyvavimo, užimtumo, valstybės pagalbos, transporto, švietimo, prekių ir paslaugų prieinamumo, mokslinių tyrimų, užsienio politikos ir būsto.

1.13

Komitetas mano, kad ES institucijos, įgyvendindamos JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, turėtų įtraukti prieinamumą į šias priemones: standartizaciją, suderinimą, techninius reikalavimus, paskatas įmonėms, profesinių sąjungų politiką, kolektyvines sutartis.

1.14

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės informavimo strategijos yra labai svarbios priemonės pasiekti, kad būtų gerbiamas prieinamumas kaip visuomenės, įskaitant pačius piliečius ir tokius pagrindinius dalyvius kaip mokyklos ir žiniasklaida, žmogaus teisė pagal 8 straipsnį (JT neįgaliųjų teisių konvencija).

1.15

Komitetas mano, kad prieinamumas turėtų būti įtrauktas į mokslo dalykų mokymo programas (pavyzdžiui, architektūros, inžinerijos, kompiuterijos, kt.).

1.16

EESRK mano, kad nepakanka statistikos priemonių prieigos kaip žmogaus teisės įgyvendinimui užtikrinti ir todėl prašo Eurostato užtikrinti, kad šios priemonės būtų kuriamos.

1.17

EESRK pakartoja savo ankstesnėse nuomonėse prisiimtą įsipareigojimą įsteigti iniciatyvinį komitetą, kuris stebėtų JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą.

2.1

Žmogaus teisėmis pagrįstas požiūris į negalią reiškia, kad ES, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, ir visi piliečiai yra atsakingi už visuomenės, kurioje visi žmonės, įskaitant žmones su negalia, galėtų naudotis savo pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, formavimą.

2.2

JT neįgaliųjų teisių konvencijoje pateikta sąvokos „neįgalieji“ apibrėžtis sustiprina ir patvirtina žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį į negalią: „Prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis“.

2.3

ES, pasirašydama JT neįgaliųjų teisių konvenciją, pridėjo kompetencijų sąrašą, į kurį įtrauktas ir prieinamumas. JT neįgaliųjų teisių konvencija yra vienintelė žmogaus teisių sutartis, kurią iki šiol yra sudariusi ES.

2.4

Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko parengtame visuotiniame pranešime dėl negalios (2011 m.) pabrėžiama, kad užstatyta aplinka, transportas, informacija ir ryšiai dažnai būna neprieinami žmonėms su negalia (2).

2.5

Prieiga prie fizinės infrastruktūros ir viešojo transporto yra išankstinė neįgaliųjų judėjimo laisvės, kuri užtikrinama pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 12 straipsnį, sąlyga. Panašiai ir prieiga prie informacijos ir komunikacijos buvo laikoma išankstine nuomonės ir žodžio laisvės, kuri užtikrinta pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnio 2 dalį, sąlyga (3).

2.6

JT neįgaliųjų teisių konvencijos paskirtoji institucija (įsikūrusi EK) atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir turi tai daryti rodydama iniciatyvą.

2.7

ES Taryba 2012 m. spalio 29 d. pritarė nepriklausomos stebėsenos grupės sudėčiai – ją sudaro Europos ombudsmenas, Europos Parlamento Peticijų komitetas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos neįgaliųjų forumas ir Europos Komisija.

2.8

EESRK palankiai vertina visateisę Europos neįgaliųjų forumo narystę šioje struktūroje ir pabrėžia būtinybę pilietinei visuomenei aktyviai dalyvauti jo veikloje.

2.9

JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9, 3 ir 21 straipsniuose prieinamumas pripažįstamas teise.

2.10

JT neįgaliųjų teisių konvencijos straipsniai dėl prieinamumo nustato svarbią atskirą teisinę ir (arba) politikos darbotvarkę ir negali būti nagrinėjamos atskirai; todėl prieinamumas turėtų būti laikomas veiksniu, suteikiančiu galimybę ir palengvinančiu naudotis visomis kitomis pilietinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis.

2.11

Pastaraisiais metais prieinamumas sulaukė didesnio ES teisės aktų leidėjų dėmesio ir buvo įtrauktas, inter alia, į tokias politikos sritis kaip viešieji pirkimai, struktūriniai fondai ir kitos finansinės priemonės, keleivių teisės, techninių standartų sektorius (techninė sąveikos specifikacija „žmonės su judėjimo negalia“) ir užimtumas. Tai itin svarbu atsižvelgiant į Europos gyventojų senėjimą.

2.12

Pagrindinėje specialioje neįgaliesiems skirtoje politikos priemonėje – Europos strategijoje dėl negalios – nustatyti konkretūs ES uždaviniai šioje srityje. Europos Komisija, parengdama Europos strategiją dėl negalios, įsipareigojo pateikti konkrečių teisiškai įpareigojančių priemonių, pavyzdžiui, dėl interneto svetainių prieinamumo, ir Europos prieinamumo aktą (4).

2.13

Europos skaitmeninė darbotvarkė yra geras pavyzdys, kaip reikia diegti bendro pobūdžio politikos strategijas, kartu įtraukiant su prieinamumo užtikrinimo neįgaliesiems susijusias konkrečias priemones. Pažanga prieinamumo srityje bus naudinga ir visuomenei, ir apskritai ekonomikai, bus sukurta pridėtinė vertė ir naujų darbo vietų. Įgyvendinus šią darbotvarkę visa apimtimi būtų sukurta skaitmeninė Europa be kliūčių neįgaliesiems.

2.14

Būtina išnaudoti prieinamumo potencialą vidaus rinkos tikslais, kadangi jis padidintų tarpvalstybinį judumą Europoje ir geresnes sąlygas darbuotojų mobilumui ir žmonių su negalia judumui. Reikėtų užtikrinti galimybę dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose. Europos užimtumo strategijose turėtų būti įtraukta būtinybė išsaugoti darbo vietas ir perkvalifikuoti tuos asmenis, kurie tapo neįgalūs profesinės veiklos laikotarpiu.

2.15

Strategijoje „Europa 2020“ galima buvo taikyti visapusiškesnį požiūrį į neįgalumą, įskaitant neįgaliųjų ar jiems atstovaujančių organizacijų prieinamumą ir dalyvavimą. Kadangi šioje strategijoje nėra išsamių negalios srities rodiklių, negalios temai skiriama nepakankamai dėmesio, informacijos ir išteklių. Darbo vietų kūrimas yra svarbiausia strategija socialinei įtraukčiai užtikrinti.

2.16

EESRK pabrėžia, kad šioje srityje dar daug reikia nuveikti, todėl Komitetas pritaria EK pasiūlymui dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo.

2.17

Komitetas ragina Europos Komisiją ilgiau nedelsti ir neatidėlioti savo įsipareigojimo pasiūlyti teisišką įpareigojantį Europos prieinamumo aktą.

2.18

Ekonomikos krizė padarė didžiulį poveikį žmonių su negalia žmogaus teisėms, įskaitant prieinamumą. Prieinamumo standartai blogėja, ir todėl formuojasi neprieinamos visuomenės. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad visas šeimas palietė ekonomikos krizė, tačiau kai kurios šeimos, auginančios neįgalius vaikus, patyrė neproporcingą poveikį (5).

2.19

ES būtinai turi patvirtinti konkrečią programą, užtikrinančią, kad neįgalūs vaikai galėtų patekti į bet kokią aplinką ir pasinaudoti visais gyvenimo aspektais.

2.20

Europai reikalingas integracinis augimas ir prieinamumas kaip viena pagrindinių būtinų tvarumo ir ypač jo socialinių aspektų įgyvendinimo prielaidų kovojant su skurdu ir atskirtimi ir – per žmonių su negalia integravimą – stiprinant socialinę sanglaudą.

3.1

EESRK mano, kad „prieinamumas kaip žmogaus teisė“ turi būti paverstas politine ir veiklos koncepcija. Ši koncepcija svarbi ne tik žmonėms su negalia, bet ir visai visuomenei.

3.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad prieinamumas kaip žmogaus teisė ir žvelgiant iš politinės darbotvarkės perspektyvos turėtų būti suprantamas dvejopai:

3.3

EESRK pripažįsta JT neįgaliųjų teisių konvencijos rekomendacijas parengti prieinamumo koncepciją ir mano, kad formuojant šios srities politiką turėtų būti numatyta:

3.4

EESRK pritaria, kad reikia užtikrinti savarankišką gyvenimą (susijusį su bendruomenės gyvenimu ir gyvenimu joje), kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnyje, reikalaujant įgyvendinti tris pagrindines sąlygas:

3.5

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad neįgalieji turi turėti teisę rinktis nepriklausomai ir savarankiškai, lygiai su kitais.

3.6

EESRK atkreipia dėmesį į „Pasaulinį pranešimą dėl gyvenimo bendruomenėje ir įtraukties į bendruomenę“ (6), kurį parengė Inclusion International ir kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad proto negalią turintiems žmonėms neleidžiama naudotis pagrindinėmis prieinamumo teisėmis, pavyzdžiui, neturi teisės patys turėti savo namų raktų, teisės naudotis komercinėmis paslaugomis, teisės nuspręsti, kur eiti pasivaikščioti, arba teisės kartu su bendramoksliais eiti į žaidimų aikštelę.

3.7

EESRK pripažįsta, kad institucionalizavimas yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas; tai neigiama socialinių paslaugų sektoriaus raidos Europoje pasekmė, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, ir tai būdinga visoms Europos Sąjungos šalims, nepaisant jų gyvenimo lygio. Turi būti laikomasi deinstitucionalizavimo strategijų vystant alternatyvias bendruomenėje teikiamas paslaugas, nes be tokių paslaugų padėtis nepagerės, o neįgalieji taps benamiais.

3.8

EESRK mano, kad turėtų būti suvokiama, kad „kliūtis“ apima ne tik fizinę kliūtį, bet ir su požiūriu susijusius teisinius, politinius, elgsenos bei papročių aspektus, žinių trūkumą ir kultūrinę diskriminaciją. EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pašalinus šias kliūtis naudą pajustų visa visuomenė.

3.9

Komitetas pažymi, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kurčiųjų ženklų kalbos ir kitų bendravimo formų pripažinimui, kalbos vertimo į tekstą technologijoms, skirtoms klausos negalią turintiems žmonėms. Be to, turėtų būti sudarytos galimybės užtikrinti dokumentų rengimą Brailio raštu ir aprūpinimą akliesiems skirtais ekranų skaitytuvais bei lengvai suprantama medžiaga asmenims, turintiems psichikos ir bihevioristinių sutrikimų.

3.10

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ženklinimas, prieinama informacija ir komunikacija, paramos paslaugos, orientavimasis ir judėjimas pastatuose dažnai būna labai svarbus daugeliui neįgaliųjų, ypač tiems, kurie patiria pažinimo nuovargį.

3.11

EESRK atkreipia dėmesį į dvi pagrindines priemones, apie kurias reikėtų pagalvoti analizuojant prieinamumą kaip žmogaus teisę:

3.12

EESRK mano, kad universalaus dizaino principas turėtų būti laikomas pagrindiniu principu užtikrinant visišką prieinamumą visuomenei ir kad politikos formavimo procese šis principas turi tapti konkrečiai įgyvendinamu politiniu reikalavimu, pavyzdžiui, įtraukiant jį į reglamentų straipsnius (7). Kartu su bendro pobūdžio dizainu būtina plėtoti kompensacines technikos priemones ir technologijas.

3.13

Pareiga numatyti iš anksto gali duoti didžiulės naudos žmonėms su negalia, nes jų poreikiai būtų numatomi dar prieš jiems faktiškai atsirandant. Kalbant apie prekes ir paslaugas, ši pareiga reiškia, kad į potencialias reikmes būtina atsižvelgti projektavimo etapu.

3.14

Reikėtų, viena vertus, skirti pareigą užtikrinti prieigą prie visų naujai suprojektuotų, pastatytų ir eksploatuojamų objektų, infrastruktūros, prekių, produktų ir paslaugų, nuo, kita vertus, pareigos pašalinti kliūtis, galimybių pasinaudoti esama fizine aplinka, transportu, informacijos ir komunikacijos priemonėmis bei paslaugomis, kuriomis gali naudotis plačioji visuomenė. Konvencijos šalys privalo užtikrinti abiejų pareigų vykdymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmoji pareiga turi būti įgyvendinama palaipsniui, Konvencijos šalys turėtų nustatyti galutinį, fiksuotą terminą ir skirti pakankamai išteklių esamoms kliūtims pašalinti (8).

3.15

EESRK pažymi, kad asmeninė pagalba (įskaitant Konvencijoje nurodytas „įvairių pagalbininkų paslaugas“) yra pagrindinė tikslinė priemonė užtikrinti neįgaliųjų galimybes pasinaudoti įvairiomis teisėmis.

3.16

EESRK pripažįsta, kad nediskriminavimas yra viena svarbiausių priemonių užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, tačiau to nepakaks, jei kartu nebus taikomos kitos priemonės, pavyzdžiui, pozityvūs veiksmai ir standartizavimas, taip pat mokymas ir darbdavių, civilinės inžinerijos specialistų, architektų, teisininkų, ekonomistų ir kt. švietimas žmonių su negalia teisių klausimais. Šis mokymas turėtų būti įtrauktas į jų studijų programas. EESRK mano, kad reikia pasistūmėti su šiuo metu į šalį padėtu pasiūlymu dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, COM (2008) 426 final (SESV 19 straipsnis).

3.17

Įpareigojimų užtikrinti prieinamumą kaip žmogaus teisę nebus įmanoma veiksmingai įgyvendinti, jei šiame procese aktyviai ir prasmingai nedalyvaus neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos, – būtent taip sprendžiant prieinamumo klausimą reikia įgyvendinti 4 straipsnio 3 dalį ir 33 straipsnį. Dalyvavimą galima užtikrinti tik tuo atveju, jeigu neįgaliesiems atstovaujančioms organizacijoms bus skirti būtini ištekliai, kad jos galėtų vykdyti savo atstovavimo veiklą. EESRK ragina parengti Pagrindinių teisių programą, kuri pakeistų programą PROGRESS, kad būtų užtikrinta tokio pat dydžio finansinė parama skėtinėms organizacijoms ir konkrečioms neįgaliųjų organizacijoms.

3.18

Komitetas pabrėžia, kad mastas, kuriuo neįgalieji naudojasi žmogaus teisėmis miestuose ir kaimo vietovėse skiriasi ir kad tokie skirtumai turėtų būti mažinami veiksminga nacionalinio ir regionų lygmens politika.

3.19

Įmonės ir darbdaviai ES prieinamumo aspektą turėtų įtraukti į savo įvairovės politiką ir turėtų skatinti rengti įvairovės planus.

3.20

EESRK pripažįsta prieinamumo poveikį socialinei sanglaudai ir todėl ES tvarumo strategijose prieinamumas turėtų būti įtrauktas kaip vienas iš būdų įgyvendinti jų tikslus.

3.21

Komitetas pripažįsta, kad neįgalios moterys patiria savo teisių sveikatos, socialinės įtraukties, švietimo ir užimtumo srityse apribojimų. Šie apribojimai lemia blogesnes gyvenimo sąlygas, silpnesnę sveikatą, nedarbą ir skurdą. Tas pat pasakytina ir apie kitus pažeidžiamus žmones su negalia, pavyzdžiui, vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir žmones, kuriems būtina didelė parama – norėdami pasinaudoti savo teisėmis jie patiria rimtų apribojimų.

3.22

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiandieninis jaunimas yra mūsų ateitis ir kad prieinamos sąlygos turi būti sudarytos tam, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis. Komitetas ragina ES į jaunimo politiką įtraukti specialų matmenį, kad būtų paremtas neįgalus jaunimas.

4.1

EESRK pažymi, kad Europos Sąjungai pasirašius Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, bet kuri ES politinė arba teisinė iniciatyva turėtų būti nagrinėjama pagal tai, ar užtikrinamos sąlygos žmonėms su negalia gyventi savarankiškai ir dalyvauti visose gyvenimo srityse ir, ar šalinamos kliūtys bei suvaržymai. Ši koncepcija turėtų turėti poveikį esamiems ES teisės aktams; kai kurie jų yra nurodyti kompetencijų deklaracijoje.

4.2

EESRK pažymi, kad vidaus rinka turėtų būti kuriama taip, kad apimtų negalios, standartizacijos ir suderinimo šioje politikos srityje klausimus kaip būdą modernizuoti vidaus rinką ir padaryti ją konkurencingesne ir įtraukesne pasaulio ekonomikos dalimi. Negalios ekonomika egzistuoja.

4.3

EESRK ragina parengti ES darbotvarkę, kuri būtų grindžiama dviem veiksniais:

4.4

Komitetas mano, kad tam, kad prieinamumas taptų pagrindine teise, reikalinga speciali politinė darbotvarkė, ir ragina Europos Komisiją formuojant politiką pateikti pasiūlymą dėl prieinamumo teisių darbotvarkės.

4.5

EESRK ragina prieinamumo kaip žmogaus teisės požiūriu svarstyti šiuos klausimus:

4.6

EESRK ragina imtis konkrečių veiksmų šiose srityse, atsižvelgiant į prieinamumą kaip žmogaus teisę: ekonomikos krizės poveikio prieinamumo standartams ir neįgaliųjų savarankiškam gyvenimui prevencija; numatyti galimybę siekti išsilavinimo (9); programa dėl socialinių ir kultūrinių teisių prieinamumo (10) (socialinių ryšių, aktyvaus poilsio, turizmo); tarptautinis bendradarbiavimas, finansiniai ir prekybos susitarimai bei ES pozicija tokiose srityse kaip gaivalinės nelaimės ir vystomasis bendradarbiavimas, Tūkstantmečio vystymosi tikslai; mokslinių tyrimų srityje turėtų būti taikoma programa „Horizontas 2020“; galimybė gauti būstą, įskaitant valstybės remiamą būstą; sportas turėtų tapti socialinės įtraukties priemone, įskaitant prieigą prie pastatų, patalpų, galimybę pasinaudoti programomis ir kt.

4.7

Įtrauktį galima užtikrinti tik bendromis visų suinteresuotųjų subjektų pastangomis daugelyje pagrindinių teisių sričių:

4.8

EESRK ragina standartizavimo ir prieinamumo strategiją įtraukti į technologijų plėtros procesą.

4.9

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reikalavimo užtikrinti prieinamumą, veiklą bus galima plėsti naujuose sektoriuose, prireiks naujų įgūdžių, visų pirma IRT sektoriuje. Tikslinė ES politika turėtų padėti žmonėms su negalia įveikti skaitmeninį atotrūkį.

4.10

EESRK mano, kad reikia ugdyti visų suinteresuotųjų subjektų – valdžios institucijų, privataus sektoriaus įmonių, pilietinės visuomenės, ir neįgaliųjų organizacijų – gebėjimus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti MVĮ.

4.11

EESRK ragina Europos Komisiją vykdyti savo seniai prisiimtą įsipareigojimą ir pateikti teisiškai įpareigojantį Europos prieinamumo aktą.

4.12

EESRK pritaria pasiūlymui dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo ir pakartoja savo rekomendacijas, pateiktas nuomonėje dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (11):

4.13

EESRK palankiai vertina prieinamumo kriterijų ir sąlygų dėl negalios įtraukimą į struktūrinių fondų reglamentus ir tokias kitas sritis kaip transportas ir keleivių teisės.

4.14

Komitetas mano, kad ES institucijų pirmininkų susitikimai negalios klausimais ir EK generalinių direktoratų susitikimai dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo turėtų būti rengiami reguliariai, kaip paskelbta, dalyvaujant Europos neįgaliųjų atstovams, siekiant JT neįgaliųjų teisių konvencijos politinės stebėsenos ir paskatinti šios konvencijos įgyvendinimą, įskaitant nuostatas dėl prieinamumo.

4.15

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nors skiriamas finansavimas yra akivaizdžiai nepakankamas, prieinamumo kaip kriterijaus įtraukimas į esamas finansavimo sistemas jau pagerintų padėtį šioje srityje: kalbama apie struktūrinius fondus, socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį, būsimą valstybės pagalbos užimtumui bendrosios išimties reglamentą, TEN–T gaires.

4.16

EESRK taip pat mano, kad reikia didinti visuomenės informavimo priemonių prieinamumą ir didinti per šias priemones žmonių su negalia poreikių žinomumą.

5.1

EESRK ragina parengti piliečių įgalinimo strategiją, nes tai vienintelis būdas užtikrinti visapusišką prieinamumo įgyvendinimą. Būtinos informuotumo didinimo kampanijos, ir neįgalieji bei visi kiti piliečiai turi žinoti savo prieigos teises.

5.2

EESRK apgailestauja, kad trūksta rodiklių ir ragina Eurostatą parengti strategiją, kad būtų sukurti specifiniai rodikliai, pagrįsti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro rodikliais ir atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto bendrosios pastabos projektą dėl 9 straipsnio.

5.3

EESRK reikalauja į standartus įtraukti aiškius prieinamumo kriterijus ir stebėsenos mechanizmus (tai apima užstatytą aplinką, infrastruktūrą, modernias IRT, operacines sistemas, skirtas planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams ir Europos Komisijos įgaliojimą Nr. 376 dėl IRT gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų). Neįgalieji turėtų visapusiškai dalyvauti visais standartų rengimo etapais.

5.4

EESRK mano, kad būtina sukurti tvirtas vykdymą užtikrinančias sistemas, nes kol kas jos Europoje nepasiteisina.

5.5

EESRK pabrėžia, kad reikia taikyti būsimajame struktūrinių fondų bendrų nuostatų reglamente nustatytus stebėsenos mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad žmonėms su negalia būtų sudaromos ex ante sąlygos ir kad stebėsenos procese visateisiškai dalyvautų žmonių su negalia organizacijos.

5.6

Komitetas mano, kad Europos ir nacionalinės švietimo strategijose turėtų būti numatyta, jog prieinamumo asmenims su negalia aspektas būtų įtrauktas į mokyklų ir universitetų programas.

5.7

EESRK pakartoja savo įsipareigojimą, išdėstytą ankstesnėse nuomonėse dėl iniciatyvinio komiteto sukūrimo, kad jis, vykdydamas savo kaip politinio organo veiklą, galėtų stebėti, kaip įgyvendinama JT neįgaliųjų teisių konvencija.

5.8

Būtina skatinti kurti prieinamumo sertifikavimo mechanizmų Europos sistemą. Į šį darbą turėtų būti įtrauktos žmonių su negalia organizacijos.

5.9

Prieinamumo matmuo turėtų būti įtrauktas į ES teisės ir politikos poveikio vertinimus. Reikėtų parengti priemones, skirtas užtikrinti, kad šis matmuo būtų įtraukiamas vienodai visose valstybėse narėse.

5.10

EESRK ragina stebėti, kaip ES institucijos (įskaitant EESRK) įgyvendina Europos neįgaliųjų strategiją ir norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad būtų užtikrintas patalpų, įdarbinimo politikos ir informacijos (fizinės arba elektroninės) prieinamumas. 2015 m. peržiūrint strategiją, šiai politikos sričiai reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

(a)

naudotis prieinamų formų kultūrine medžiaga;

(b)

žiūrėti televizijos programas, filmus, teatro spektaklius ir dalyvauti kitokioje prieinamų formų kultūrinėje veikloje;

(c)

dalyvauti kultūros renginiuose ar naudotis kultūros įstaigų, pavyzdžiui, teatrų, muziejų, kino, bibliotekų ir turizmo biurų, paslaugomis ir turėti kuo geresnę prieigą prie nacionalinės kultūrinės svarbos paminklų ir vietų.