52013DC0855

KOMISIJOS PRANEŠIMAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Tryliktasis pranešimas apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai

1.           Įžanga

2013 m. liepos 9 d. Taryba nusprendė, kad Latvija atitinka būtinas euro įvedimo sąlygas[1]. 2014 m. sausio 1 d. Latvijoje bus įvestas euras (toliau – euro įvedimo diena) ir bendras eurą įsivedusių valstybių narių skaičius padidės iki aštuoniolikos. Neatšaukiamai nustatytas Latvijos lato ir euro perskaičiavimo kursas – 0,702804 Latvijos lato už vieną eurą[2].

Jau prasidėjo paskutinis praktinio pasirengimo euro įvedimui etapas. Euro banknotai ir monetos teisėta mokėjimo priemone taps euro įvedimo dieną (vadinamasis „didžiojo sprogimo“ euro įvedimo scenarijus). Po pirmojo Komisijos pranešimo apie Latvijos praktinį pasirengimą euro įvedimui[3] šiame pranešime vertinama tolesnė pažanga, padaryta iki 2013 m. spalio pabaigos. Visų pirma jame vertinamas pasirengimas įvesti grynuosius eurus ir priemonės, kurių imtasi siekiant apsaugoti vartotojus euro įvedimo laikotarpiu, kaip antai kampanija „Sąžiningas euro įvedimas“ ir informavimo kampanija.

Prie šio pranešimo pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama išsami informacija apie pasirengimą euro įvedimui likusiose ES valstybėse narėse, kuriose bendra valiuta dar neįvesta ir kurios neturi teisinės galimybės atsisakyti ją įsivesti.

2.           Pasirengimo įvesti eurą Latvijoje padėtis

Nuo paskutinio Komisijos pranešimo Latvijos valdžios institucijos ir visos procese dalyvaujančios suinteresuotosios šalys apskritai padarė didelę pažangą, siekdamos užtikrinti sklandų ir sėkmingą euro įvedimą.

2.1.        Euro įvedimo organizavimas, teisinės sistemos pritaikymas ir viešojo sektoriaus pasirengimas

2012 m. rugsėjo 19 d. Latvijos euro įvedimo planas paskutinį kartą atnaujintas 2013 m. balandžio 4 d. Tolesnė pažanga, susijusi su teisinės sistemos pritaikymu eurui, pasiekta Latvijos parlamentui (Saeima) 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus 113 įstatymų pakeitimus. Vis dar keičiami ministrų kabineto ir savivaldybių nutarimai. IT sistemų parengimas darbui su eurais vyksta pagal planą. Sukurtas IT rizikos registras, kuriame išvardytos svarbiausios viešojo administravimo IT sistemos.

2.2.        Pasirengimas grynųjų pinigų pakeitimui

Pakeitimui reikia įvairaus nominalo 400 mln. euro monetų su Latvijos nacionalinėmis pusėmis ir 110 mln. euro banknotų. 2013 m. liepos mėn. Latvijos euro monetos pradėtos kalti Staatliche Münzen Baden-Württemberg (Štutgartas, Vokietija). Euro banknotai pasiskolinti iš Deutsche Bundesbank.

Išankstinis pristatymas kredito įstaigoms turi prasidėti 2013 m. lapkričio 1 d. Įprastinis antrinis išankstinis pristatymas komercinių bankų didžiausiems klientams prasidės 2013 m. gruodžio 10 d., o smulkesni verslo klientai pagal supaprastintą antrinį išankstinį pristatymą grynuosius eurus gaus nuo 2013 m. gruodžio 27 d. Vykdant antrinį išankstinį pristatymą, pašto skyriai grynuosius eurus gaus iš Citadele Bank. Dar neturima tikslių sumų, kurios reikalingos išankstiniam pristatymui ir antriniam išankstiniam pristatymui, nes bankai prašymus gali teikti iki 2013 m. lapkričio 1 d. Numatoma, kad vykdant išankstinį pristatymą ir antrinį išankstinį pristatymą prireiks maždaug 25 mln. įvairaus nominalo euro banknotų ir apie 192 mln. įvairaus nominalo euro monetų.

Nuo 2013 m. gruodžio 10 d. gyventojai galės gauti 800 000 pradinių rinkinių 339 komercinių bankų filialuose, 302 pašto skyriuose ir Latvijas Banka (Latvijos bankas) filialuose. Supakuotuose į plastikinius maišelius pradiniuose rinkiniuose bus visų nominalų Latvijos euro monetų (vertė – 14,23 EUR). Preliminari pradinių rinkinių paklausa jau dabar didelė – užsakyta apie 720 000 pradinių rinkinių. Siekiant užtikrinti tinkamą paskirstymą namų ūkiams ir užkirsti kelią kaupimui, vienam asmeniui bus parduodama ne daugiau kaip penki pradiniai rinkiniai. Be to, nuo 2013 m. gruodžio 10 d. bus parengta 70 000 specialių mažmenininkams skirtų rinkinių (kiekviename po 200 EUR). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad mažesnėms Latvijos bendrovėms 200 EUR yra palyginti didelė suma, gali būti, kad smulkieji mažmenininkai euro įvedimo dienai reikalingus grynuosius eurus įsigis nusipirkdami keletą įprastinių pradinių rinkinių. Todėl Latvijos bankas turėtų atidžiai stebėti pradinių rinkinių paklausą. Kolekcionieriai iš užsienio ir monetomis prekiaujančios bendrovės likusius pradinius rinkinius ir Latvijos euro monetas gali įsigyti tik po 2014 m. sausio 1 d. Bus išleisti specialūs euro monetų rinkiniai kolekcionieriams – 30 000 blizgančių, apyvartoje nebuvusių monetų rinkinių (BU kokybės) ir 5 000 veidrodinio paviršiaus, matinio reljefo kokybės (proof) monetų rinkinių, t. y. monetų nukaltų naudojant specialią įrangą. Abu rinkiniai pasirodys 2014 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į didesnę saugumo riziką parengtas saugumo veiksmų planas, kuriame numatytos grynųjų pinigų vežimo sektoriaus vykdomo grynųjų pinigų vežimo saugos didinimo priemonės per euro įvedimo procesą. Parengtas specialus veiksmų planas, kaip elgtis, jei būtų blogos oro sąlygos.

Nuo metų pradžios sumažėjo apyvartoje esančių grynųjų latų, tačiau jų vis dar yra daug. 2013 m. rugsėjo 30 d. latų banknotų ir monetų, kuriuos reikės išimti iš apyvartos, vertė siekė 971 mln. LVL. 2013 m. rugsėjo 5 d. pradėtas latų monetų demonetizavimas. Siekdami sumažinti grynųjų latų kiekį prieš euro įvedimo dieną, keletas bankų pasiūlė savo klientams nuo 2013 m. spalio mėn. nemokamai įnešti latų monetų indėlius į taupomąsias sąskaitas. Be to, Latvijos bankas siūlo nemokamai ir be jokių apribojimų keisti latų monetas į latų banknotus. Komerciniai bankai dar aktyviau skatina klientus mokėjimus atlikti ne grynaisiais pinigais. Prie šios iniciatyvos prisijungė stambūs maisto produktais prekiaujantys mažmenininkai. Siekiant sumažinti apyvartoje esančių didelio nominalo latų banknotų kiekį artėjant euro įvedimo dienai, grynųjų pinigų vežimo bendrovės buvo raginamos neužsakyti didelio nominalo banknotų. Atsižvelgiant į grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės ir vertingų atsargų, svarbą Latvijoje ypač svarbu, kad per likusias savaites šios pastangos kuo labiau būtų tęsiamos ir didinamos.

Euro įvedimo laikotarpiu komerciniai bankai ir pašto skyriai turės dirbti su itin dideliu grynųjų pinigų kiekiu. Siekiant palengvinti latų monetų išėmimo iš apyvartos logistiką, grynųjų pinigų vežimo bendrovės ir komerciniai bankai aprūpinami standartinėmis mobiliomis talpyklomis, kurios bus naudojamos monetoms surinkti, saugoti ir vežti.

Nuo euro įvedimo dienos Latvijos bankas nemokamai neribotą laikotarpį keis neribotą latų kiekį į eurus. 2014 m. sausio 1 d. Latvijos banko filialai veiks ir vykdys grynųjų pinigų keitimo operacijas gyventojams.

Latvijos bankų sektorių sudaro 25 bankai ir 371 bankų filialas, iš kurių 19 bankų ir 321 bankų filialas teikia paslaugas grynaisiais pinigais. Komerciniai bankai šešis mėnesius nuo euro įvedimo dienos nemokamai be jokių apribojimų keis grynuosius pinigus. Siekdami palengvinti procesą, kai kurie bankai paskutinėmis metų savaitėmis prailgins savo darbo valandas. Keturi didžiausi bankai (149 filialai) veiks 2013 m. gruodžio 30 d., kuri Latvijoje yra nedarbo diena. 2013 m. gruodžio 31 d. visi 96 dviejų didžiausių bankų filialai dirbs sutrumpintą darbo dieną. 2014 m. sausio 1 d. popietę veiks 22 trijų didžiausių bankų filialai. Keletas bankų filialuose paskirs papildomų darbuotojų (po 1–2 banko darbuotojus kiekviename filiale), kurie vykdytų grynųjų pinigų operacijas per dviejų valiutų apyvartos laikotarpį (pirmos dvi 2014 m. sausio mėn. savaitės). Grynųjų pinigų surinkimo paslaugos bus aktyviai teikiamos mažmenininkams ir kitiems verslo klientams. Šiuo metu pritaikomi filialuose įrengti skaičiavimo įrenginiai ir saugyklos.

Grynieji eurai į bankomatus bus įdėti daugiausia paskutinėmis 2013 m. gruodžio mėn. dienomis. 99,8 % iš visų 1 061 Latvijoje esančių bankomatų jau per pirmąjį 2014 m. sausio 1 d. pusvalandį išduos euro banknotus. Bankomatai, kurių negalima pritaikyti laiku, turėtų neveikti. Bankomatai bus daugiausia užpildomi mažesnio 10, 20 ir 50 eurų nominalo banknotais. Nuo 2014 m. sausio 1 d. 5 EUR nominalo banknotų bus galima gauti 242 bankomatuose, o nuo 2014 m. sausio 15 d. – dar 460 bankomatų. Bankomatuose naudoti daugiausia nedidelio nominalo banknotus – gera praktika, siekiant sumažinti riziką, kad mažmenininkams greit pasibaigs smulkūs euro pinigai. Bankams taip pat rekomenduota per pirmas savaites po euro įvedimo neišmokėti didelio nominalo banknotų kasose. Pardavimo vietose esančiuose terminaluose nuo pat 2014 m. sausio 1 d. bus galima naudoti eurus. Bankų klientai skatinami dažniau naudotis elektroniniais mokėjimo būdais, ypač pirmosiomis dienomis po euro įvedimo. 99,3 % pardavimo vietose esančių terminalų jau dabar atitinka bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimus. Tebevyksta bankų IT sistemų pritaikymas, o galutinis testavimas numatytas 2013 m. lapkričio mėn. pabaigoje ir (arba) gruodžio mėn. pradžioje.

Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigos Latvijos bankas kartu su Latvijos darbdavių federacija su grynaisiais pinigais dirbantiems darbuotojams ir buhalteriams siūlė mokymus apie grynuosius eurus apskritai ir konkrečiai apie jų apsaugines savybes. Šiuose mokymuose, kurie iki 2013 m. lapkričio mėn. pabaigos turėtų įvykti 26 visų regionų miestuose, visų pirma dalyvauja mažmenininkai ir pašto skyrių darbuotojai (taikomas mokytojų mokymo principas). Bankų darbuotojams darbdaviai surengė konkrečius mokymus apie bendruosius euro įvedimo principus ir jo poveikį banko paslaugoms, taip pat apie banko paslaugų prieinamumą euro įvedimo dienomis.

Siekdamas sudaryti daugiau galimybių naudotis grynųjų pinigų keitimo paslaugomis, ypač kaimo vietovėse, Latvijas Pasts (Latvijos paštas) aktyviai dalyvaus keičiant grynuosius pinigus. 302 pašto skyriuose gyventojai tris mėnesius nuo euro įvedimo dienos (šis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip tris mėnesius) ras grynųjų pinigų keitimo punktus. Pašto skyriai 2014 m. sausio 1 d. nedirbs, tačiau, priešingai nei įprastai, dirbs šeštadienį (2014 m. sausio 4 d.).

Padaryta didelė pažanga rengiantis grynųjų pinigų pakeitimui. Preliminari pradinių rinkinių paklausa jau yra didelė, todėl Latvijos bankas turėtų atidžiai ją stebėti. Atsižvelgiant į grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės ir vertingų atsargų, svarbą Latvijoje ypač svarbu, kad iki euro įvedimo dienos pastangos sumažinti apyvartoje esančių grynųjų latų būtų kuo labiau tęsiamos ir didinamos. Bankai turėtų apsvarstyti galimybę siūlyti savo klientams nemokamai pakeisti latų monetas į latų banknotus. Labai gera žinia, kad 99,8 % iš visų bankomatų jau per pirmąjį 2014 m. sausio 1 d. pusvalandį išduos euro banknotus. Bankomatai, kurių negalima pritaikyti laiku, turėtų neveikti. Bankomatuose naudoti daugiausia nedidelio nominalo banknotus – gera praktika, atsižvelgiant į mažmenininkų įsipareigojimą nuo euro įvedimo dienos grąžą duoti tik eurais. Bankai ir pašto skyriai taip pat turėtų susilaikyti nuo didelio nominalo banknotų išdavimo kasose kelias savaites prieš euro įvedimo dieną ir po jos. Bankai ir Latvijos paštas turėtų kruopščiai pasirengti gerokai padidėsiančiam darbo krūviui ir klientų antplūdžiui pirmosiomis 2014 m. sausio mėn. dienomis.

2.3.        Piktnaudžiavimo ir klaidingo gyventojų supratimo apie kainų raidą prevencija

Latvijos visuomenė susirūpinusi dėl galimo euro įvedimo poveikio kainoms (žr. 3 skirsnį toliau). Todėl itin svarbu, kad Latvijos valdžios institucijos imtųsi visų reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir išsklaidytų klaidingą gyventojų supratimą apie kainų raidą.

Nuo 2013 m. sausio mėn. bendrovė „Aptauju centrs“ stebi 120 perkamiausių produktų ir paslaugų kainas populiariausiose pardavimo vietose septyniuose didžiausiuose Latvijos miestuose. Stebimos paslaugos, kurios, remiantis kitose šalyse įvedant eurą įgyta patirtimi, labiausiai tikėtina, kad pabrangs dėl euro įvedimo, pavyzdžiui, kirpyklų, restoranų bei kavinių ir automobilių remonto paslaugos. Stebėjimo rezultatai buvo reguliariai skelbiami Ekonomikos ministerijos ir euro įvedimui skirtose interneto svetainėse. Apskritai, kainos išliko stabilios. 2013 m. kovo – rugsėjo mėn. laikotarpiu 86,53 % produktų ir paslaugų vidutinės kainos nepasikeitė, 7,16 % produktų ir paslaugų kainos sumažėjo, o padidėjo tik 6,51 % stebėtų kainų.

Privalomas reikalavimas kainas rodyti dviem valiutomis (Latvijos latais ir eurais) taikomas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Rekomenduojama reguliavimo priemonėmis užtikrinti, kad kainų rodymas dviem valiutomis baigtųsi 2015 m. sausio 1d., ir apie šią pabaigos datą būtų aiškiai pranešta visuomenei, kad piliečiai galėtų tinkamai išnaudoti laikotarpį, kurį kainos rodomos dviem valiutomis, ir susipažintų su naujomis kainomis. Taip piliečiams bus lengviau įprasti prie naujos valiutos.

2013 m. liepos 12 d. pradėta kampanija „Sąžiningas euro įvedimas“, kurios metu bendrovės (pvz., mažmenininkai, finansų įstaigos, interneto parduotuvės) raginamos įsipareigoti nenaudoti euro įvedimo pasipelnymo tikslais, laikytis euro įvedimo taisyklių ir teikti reikiamą pagalbą savo klientams. Kampanijai vadovauja Latvijos ekonomikos ministerija ir ją remia, be kita ko, aštuonios verslo organizacijos, įskaitant Latvijos prekybos rūmus ir Latvijos darbdavių konfederaciją. Kampanijos dalyviai gali naudoti lipduką su „Sąžiningo euro įvedimo“ logotipu, kuris reiškia, kad jie dalyvauja kampanijoje ir yra įrašyti į „baltąjį sąrašą“, skelbiamą Euro įvedimo projekto interneto svetainėje.

2013 m. spalio pabaigos duomenimis, prie kampanijos „Sąžiningas euro įvedimas“ prisijungė apie 1 100 bendrovių (daugiau kaip 9 500 pardavimo vietų), kurios vartotojams parduoda prekes arba teikia paslaugas. Dalyvauja penki didžiausi mažmeninės prekybos tinklai. Šis dalyvavimo rodiklis netenkina ir vis dar gerokai atsiliekama nuo ir taip palyginti žemo Latvijos valdžios institucijų numatyto tikslo (dalyvavimo rodiklis iki 2014 m. sausio 1 d. – bent 70 % mažmenininkų, didmenininkų ir paslaugų teikėjų, t. y. apie 10 000 bendrovių arba 30 000 pardavimo vietų). Latvijos valdžios institucijos ketina labai sustiprinti specialią žiniasklaidos kampaniją ir informavimo veiklą, kuri apima reklamą radijuje, spaudoje ir internete, socialinę žiniasklaidą ir televizijos programos intarpus iki euro įvedimo dienos. Gera žinia, kad Latvijos prekybos rūmai aktyviai dalyvauja skatindami kampaniją „Sąžiningas euro įvedimas“ tarp savo narių. Siekiant, kad iki 2014 m. sausio 1 d. kampanijoje dalyvautų kuo daugiau dalyvių, reikės visų dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių visiško įsipareigojimo. Reikėtų numatyti, kad skatinant bendroves dalyvauti kampanijoje būtų aktyviai pasitelkiami specialiai parengti savanoriai, kurie lankytųsi parduotuvėse.

Vartotojų teisių apsaugos centras, vartotojų teises ginančios nevyriausybinės organizacijos (NVO), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybės pajamų tarnyba vykdo stebėseną, kaip laikomasi kainų rodymo ir konvertavimo (pvz., apvalinimo taisyklių) reikalavimų per kainų rodymo dviem valiutomis laikotarpį ir kaip įgyvendinamas „Sąžiningo euro įvedimo“ memorandumas. Griežtesnis tikrinimas pradėtas 2013 m. spalio 1 d. Po pirmo Europos Komisijos pranešimo apie Latvijos praktinį pasirengimą euro įvedimui, gerokai padidintas bendras patikrinimus atliekančių inspektorių skaičius (dabar yra 346 inspektoriai). Dauguma inspektorių dirba Rygoje. Vartotojų teises ginančių NVO inspektorių yra 20 miestų visuose Latvijos regionuose.

2013 m. spalio mėn. atlikta 5 570 patikrinimų (bendras suplanuotų patikrinimų skaičius – 36 000). Vartotojų teisių apsaugos centras ir Vartotojų interesų apsaugos asociacija atliko 3 746 patikrinimų ir nustatė 1 681 pažeidimą pardavimo vietose, daugumoje iš kurių (1 082 pardavimo vietose) buvo netiksliai nustatytos kainos eurais. 411 pažeidimo atvejų kainos eurais iš viso nebuvo nurodytos. Spalio mėn. pabaigoje 1 306 pardavimo vietose pažeidimai jau buvo pašalinti; 803 pardavimo vietose tai buvo padaryta vietoje, dalyvaujant Vartotojų teisių apsaugos centro inspektoriui. Pasikartojančių ar sunkių pažeidimų atveju gali būti skirta iki 500 LVL (711,44 EUR) dydžio bauda. Iki šiol Vartotojų teisių apsaugos centras pradėjo administracinę procedūrą dėl penkių atvejų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko 1 745 kainų patikrinimus (pažeidimų nustatyta 129 pardavimo vietose), o Valstybės pajamų tarnyba – 79 patikrinimus (pažeidimų nustatyta septyniose pardavimo vietose).

Kalbant apie „Sąžiningo euro įvedimo“ memorandumo įgyvendinimą, bendrovės, kurios nepašalina inspektorių nustatytų pažeidimų, pakartotinai pažeidžia reikalavimus arba memorandumą ir (arba) vykdo nesąžiningą su kainų rodymu susijusią komercinę veiklą, įrašomos į viešai prieinamą „juodąjį sąrašą“. Į „juodąjį sąrašą“ įrašyta bendrovė neteks teisės būti įrašyta į „baltąjį sąrašą“ ir naudoti kampanijos „Sąžiningas euro įvedimas“ logotipą. Ateinančiais mėnesiais rekomenduojama atidžiai stebėti pažeidimų skaičių ir tipus, kad būtų lengviau tinkamai reaguoti, pavyzdžiui, prireikus teikti daugiau informacijos apie kainų rodymo dviem valiutomis įgyvendinimą arba kainų konvertavimą. Be to, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę (žr. 3 skirsnį toliau), valdžios institucijų skubus reagavimas labai padėtų nuraminti gyventojus.

Nuo 2013 m. spalio 1 d. vartotojai skundus dėl kainų rodymo taisyklių pažeidimo gali pateikti Vartotojų teisių apsaugos centrui skambindami skundams skirta telefono linija arba bendrosios informacijos apie eurą karštąja linija, rašydami elektroninius ir paprastus laiškus. Spalio mėn. Vartotojų teisių apsaugos centras gavo 180 vartotojų skundų, iš kurių 103 susiję su kainų padidėjimu, 31 – neteisingu kainų konvertavimu, o 37 – nenurodyta kaina eurais. Skundus nagrinėja Vartotojų teisių apsaugos centras arba su juo bendradarbiaujanti NVO ne vėliau kaip per 48 valandas po skundo pateikimo. Skundus dėl galimų su euru siejamu kainų padidėjimu vertina Latvijos konkurencijos taryba.

Gera žinia, kad gerokai išaugo inspektorių, kurie dalyvauja vykdant kainų rodymo dviem valiutomis ir „Sąžiningo euro įvedimo“ memorandumo įgyvendinimo stebėseną, skaičius. Labai svarbu greitai reaguoti į atvejus, kai bendrovės nesilaiko kainų rodymo ir konvertavimo (pvz., apvalinimo taisyklių) reikalavimų arba tinkamai neįgyvendina „Sąžiningo euro įvedimo“ memorandumo. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. tikrinimų būtų atliekama daugiau. Reikia iš esmės padidinti dalyvavimo kampanijoje „Sąžiningas euro įvedimas“ aktyvumą. Siekiant, kad iki 2014 m. sausio 1 d. kampanijoje dalyvautų kuo daugiau dalyvių, reikės visų suinteresuotųjų šalių visiško įsipareigojimo. Skatinant bendroves dalyvauti kampanijoje reikėtų pasitelkti specialiai parengtus savanorius. Taip pat turėtų dalyvauti vartotojų NVO, jau stebinčios, ar tinkamai įgyvendinamas kainų rodymo dviem valiutomis reikalavimas, – jie tuo pat metu galėtų skatinti prisijungti prie kampanijos „Sąžiningas euro įvedimas“. Visos 119 vietos valdžios institucijų taip pat turėtų prisijungti prie kampanijos. Rekomenduojama reguliavimo priemonėmis užtikrinti, kad kainų rodymas dviem valiutomis baigtųsi 2015 m. sausio 1d. ir apie šią pabaigos datą būtų aiškiai pranešta visuomenei, kad piliečiai galėtų tinkamai išnaudoti laikotarpį, kurį kainos rodomos dviem valiutomis, ir susipažintų su naujomis kainomis. Taip piliečiams bus lengviau įprasti prie naujos valiutos.

2.4.        Pasirengimas įvesti eurą kaimo vietovėse ir bendrovių pasirengimas

Atsižvelgiant į tai, kad latviai įpratę atsiskaityti grynaisiais pinigais, siekiant užtikrinti sklandų euro įvedimą reikės kruopščiai suplanuoti ir parengti euro įvedimo procedūras kaimo vietovėse. Suplanuotas grynųjų pinigų išdavimo punktų (pašto skyrių, bankų filialų ir bankomatų) įrengimas atokiose vietovėse, kad būtų užtikrinta, jog visose vietovėse veiktų latų keitimo į eurus ir grynųjų pinigų senąja valiuta surinkimo punktai. Be to, parengtas euro įvedimo veiksmų kontrolinis sąrašas, kad savivaldybių lygmeniu būtų lengviau stebėti padarytą pažangą. 2013 m. lapkričio mėn. bus vykdomos tikslinės gyventojų ir bendrovių informavimo kaimo vietovėse priemonės, įskaitant pažeidžiamų grupių, tautinių mažumų ir rusakalbių bendruomenės informavimą. 2013 m. Latvijos valdžios institucijos surengė daugiau kaip 160 mokymų apie euro įvedimą, įskaitant regioninius forumus ir seminarus specialistams (žr. 3 skirsnį toliau).

Šios priemonės turėtų būti naudingos įvedant eurą, nes be žiniasklaidos ir interneto atokiose vietovėse vietos valdžios institucijos dažnai būna vienintelis informacijos teikėjas. Per paskutinį euro įvedimo etapą reikėtų nuolat stebėti kontroliniame sąraše numatytų veiksmų įgyvendinimą.

Tai, kad Latvijos paštas dalyvaus įvedant eurą (žr. 2.2 skirsnį pirmiau), iš esmės pagerins grynųjų pinigų keitimo paslaugų pasiūlą kaimo vietovėse. 2013 m. spalio 1 d. prasidėjo ir tebevyksta mokymai pašto skyrių darbuotojams ir kurjeriams (mokymuose dalyvauja beveik visi darbuotojai, kurie tiesiogiai dirba su klientais) apie, inter alia, darbą su grynaisiais pinigais ir jų apsaugines savybes. Per pirmąsias savaites po euro įvedimo dienos pašto skyriuose dirbs 50 papildomų darbuotojų. Saugumo priemonės, saugyklos ir skaičiavimo įrenginiai sustiprinti atsižvelgiant į euro įvedimą. Galiausiai, Latvijos paštas parengė specialias informavimo priemones apie euro įvedimą.

Mažmenininkų vaidmuo įvedant eurą svarbus, nes klientai kartais naudojasi jais kaip mini bankais, kai nori iškeisti nacionalinius grynuosius pinigus į eurus (ypač jei banko filialų netoliese nėra). Dauguma Latvijos mažmenininkų, įskaitant prekybos centrų tinklus, tik po 2013 m. liepos 9 d. Tarybos sprendimo pradėjo ruoštis euro įvedimui. Be padidėjusio grynųjų pinigų poreikio (žr. 2.2. skirsnį pirmiau), mažmenininkai dar turi laikytis kainų rodymo dviem valiutomis reikalavimo, dalyvauti kampanijoje „Sąžiningas euro įvedimas“ (žr. 2.3. skirsnį pirmiau), mokyti darbuotojus, pritaikyti grynųjų pinigų saugyklas ir saugumo priemones bei IT sistemas.

Stambių maisto produktais prekiaujančių mažmenininkų padaryta pažanga didelė. 2013 m. spalio mėn. pabaigoje daugelis jų įvertino savo grynųjų pinigų poreikius, susijusius su antriniu išankstiniu pristatymu, ir sudarė susitarimus su bankais dėl antrinio išankstinio pristatymo. Kiekvienos parduotuvės pagrindiniai kasininkai 2013 m. lapkričio mėn. dalyvaus Latvijos banko siūlomuose mokymuose (žr. 2.2 skirsnį pirmiau) ir tuomet mokys savo kolegas darbo vietoje. Mokymus sudarys praktinis mokymas, kaip dirbti su dviejų valiutų grynaisiais pinigais. IT sistemos patikrintos ir gali tvarkyti mokėjimus tiek eurais, tiek Latvijos latais, įskaitant mišrius mokėjimus. Padirbtų banknotų detektoriai bus įrengti tose vietose, kur bus nuspręsta, kad jų reikia. Paskelbti konkursai dėl didesnio saugumo priemonių, o nuo 2013 m. spalio mėn. pabaigos pradėtos derybos su grynųjų pinigų pervežimo bendrovėmis. Siekiant sumažinti kasininkų patiriamą spaudimą ir laukimo eilėse prie kasų laiką, rekomenduojama imtis papildomų priemonių, tokių kaip naudoti atskiras dėžutes gryniesiems latams, kad juos būtų galima tiesiogiai ir lengvai išimti iš apyvartos, didelėse parduotuvėse atidaryti informacijos punktus, kuriuose būtų atsakoma į klientų klausimus, pasamdyti laikinųjų darbuotojų produktams pakuoti.

Nepaisant to, kad yra nemažai informacijos apie praktinius euro įvedimo aspektus, įskaitant kaimo vietovėse, mažos bakalėjos parduotuvės (kurios Latvijoje užima 30 % rinkos) vis dar atrodo nepakankamai pasirengusios euro įvedimui ir bijo su tuo susijusių iššūkių ir sąnaudų, ypač per dviejų valiutų apyvartos laikotarpį. Kadangi kaimo vietovėse smulkių mažmenininkų vaidmuo itin svarbus, rekomenduojama šias baimes išsklaidyti vietos lygmeniu ir metų pabaigoje vykdyti daugiau informuotumo didinimo priemonių.

Reikėtų reguliariai stebėti bendrovių pasirengimą, ypač kaimo vietovėse, ir didinti informuotumą apie praktinius aspektus, susijusius su euro įvedimu. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti informacijos apie euro įvedimą teikimui senyvo amžiaus žmonėms, kuriems sunku išeiti iš namų. Jiems taip pat gali reikėti padėti pasikeisti turimus grynuosius latus. Reikėtų mokyti socialinius darbuotojus, kad jie sugebėtų atsakyti į pagrindinius su euro įvedimu susijusius klausimus.

3.           Informavimo veikla ir visuomenės nuomonė

Po 2013 m. liepos 9 d. Tarybos sprendimo Latvijos valdžios institucijos pradėjo intensyvų informavimo apie euro įvedimą veiklos įgyvendinimo etapą.

Finansų ministerijos koordinuojamą informavimo kampaniją sudaro įvairios informavimo priemonės (laiškai namų ūkiams, seminarai ir mokymai, socialinė žiniasklaida, kampanija televizijoje ir spaudoje), kurios yra skirtos įvairioms grupėms (pvz., visuomenei, moksleiviams, pažeidžiamoms grupėms, bendrovėms). Papildomą informavimo veiklą vykdo Valstybės kanceliarija, Ekonomikos ministerija, Latvijos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo ministerija, Latvijos komercinių bankų asociacija ir kitos valstybės bei privačios institucijos.

Ekonomikos ministerija, glaudžiai bendradarbiaudama su Finansų ministerija, vykdo kampaniją „Sąžiningas euro įvedimas“, kurios tikslas – išsklaidyti susirūpinimą, kad dėl euro įvedimo išaugs kainos.

2013 m. rugsėjo mėn. prasidėjo žiniasklaidos kampanija – televizijos programos intarpai, kurios tikslas yra įtraukti visuomenę emociškai ir paaiškinti euro įvedimo proceso praktinius aspektus. Kampaniją papildo reklama spaudoje, radijuje, internete ir lauke. Renkantis žiniasklaidos priemones, ypatingas dėmesys skiriamas, kaip pasiekti pažeidžiamas grupes atokiuose regionuose ir rusakalbius gyventojus.

Kampanija „Sąžiningas euro įvedimas“ organizuojama dviem etapais: pirmasis etapas prasidėjo rugsėjo mėn., kai pradėti rodyti televizijos programos intarpai ir reklama žiniasklaidoje siekiant informuoti bendroves ir paraginti jas prisijungti prie memorandumo, o antrasis – spalio–gruodžio mėn., per kurį siekiama informuoti vartotojus apie kampanijos tikslus ir paraginti juos apsipirkti pardavimo vietose, kurios pasirašė memorandumą, nes jos yra įsipareigojusios nepiktnaudžiauti nustatant kainas euro įvedimo laikotarpiu.

Be to, rugsėjo ir spalio mėn. penkiuose miestuose įvyko bendrovėms ir gyventojams skirti regioniniai forumai. Latvijos darbdavių konfederacija, Latvijos prekybos rūmai ir Latvijos prekybininkų asociacija organizavo praktinius seminarus bendrovėms, per kuriuos buvo informuojama apie kampaniją „Sąžiningas euro įvedimas“ ir buvo galima susitikti su vyriausybės pareigūnais ir ekonomistais. Renginiuose bendrovės turėjo galimybę prisijungti prie iniciatyvos. Naujausi duomenys rodo, kad galima toliau gerinti bendrovių dalyvavimo rodiklį.

Regionuose reguliariai rengiami seminarai ir renginiai bendrovėms, su grynaisiais pinigais dirbantiems specialistams ir pažeidžiamoms grupėms. Kad informuotų mokytojus ir moksleivius, Švietimo ministerija visose mokyklose išplatino informacinius lankstinukus mokytojams ir parengė animacinius filmukus, kurie turėjo būti įtraukti į mokyklos mokymo programas.

Imtasi keleto silpnaregiams ir kurtiesiems skirtų priemonių. Apmokyti regioninių silpnaregių draugijų instruktoriai, kad atitinkamoms auditorijoms galėtų teikti tolesnę informaciją apie grynųjų pinigų dizainą, apsaugines savybes ir bendras euro įvedimo sąlygas. „Grynųjų pinigų testai“ – informacinė medžiaga Brailio raštu ir garsajuostėse plačiai išplatintos per atitinkamus seminarus.

Laiškų siuntimas visiems Latvijos namų ūkiams numatytas 2013 m. lapkričio mėn. Rengiamos šešios regionams pritaikytos versijos, po vieną kiekvienam Latvijos regionui (Kuršas, Vidžemė, Latgala, Žiemgala ir Ryga) ir atskirą versiją rusų kalba.

Pagal 2012 m. liepos 10 d. Latvijos finansų ministerijos ir Komisijos pasirašytą partnerystės susitarimą įgyvendinta keletas bendrų informavimo renginių: 2013 m. rugsėjo mėn. konferencija apie euro įvedimą, seminaras Latvijos žurnalistams ir kilnojamoji euro paroda. Kilnojamoji euro paroda atidaryta Rygoje rugsėjo mėn. ir iki metų pabaigos pasieks Daugpilį ir Liepoją. Komisija Latvijos valdžios institucijoms skyrė įvairių leidinių.

Europos Centrinis Bankas bendradarbiauja su Latvijos banku siekdamas padidinti sąveiką ir užtikrinti didžiausią informavimo kampanijos veiklos poveikį. Spalio mėn. pabaigoje jie pradėjo informavimo kampaniją, kurioje pasitelkiamos įvairiausios priemonės – reklama TV, spaudoje, internete bei lauke ir kita informacinė medžiaga – ir daugiausia dėmesio skiriama euro banknotų ir monetų išvaizdai, apsauginėms savybėms ir euro įvedimo datai. 2013 m. spalio 25 d. Rygoje atidaryta Europos Centrinio Banko euro paroda.

Komisija atidžiai stebi Finansų ministerijos užsakytas visuomenės apklausas. Naujausi turimi rezultatai (2013 m. spalio mėn.) rodo stabilų, nors ir nedidelį, pritarimą euro įvedimui – jam pritaria 39 % respondentų (-1 procentinis punktas, palyginti su 2013 m. rugsėjo mėn.).

Visuomenės informuotumo su euro įvedimu susijusiais klausimais lygis toliau didėja – 72 % respondentų mano, kad jie yra gerai informuoti (+ 2 procentiniai punktai, palyginti su rugsėjo mėn. rezultatais ir +10 procentinių punktų, palyginti su 2013 m. balandžio–gegužės mėn.) Be to, 94 % latvių žino, kad euro įvedimo diena yra 2014 m. sausio 1 d. (+33 procentiniai punktai nuo balandžio–gegužės mėn.)

Tačiau didelei Latvijos gyventojų daliai (83 %) neteisėtas kainų augimas išlieka didelį susirūpinimą keliančiu klausimu.

Komisija Latvijoje atliks Eurobarometro apklausas prieš dviejų valiutų apyvartos laikotarpį, per jį ir po jo; pirmoji jų bus atlikta 2013 m. gruodžio mėn.

Paskutiniame Latvijos informavimo kampanijos etape reikėtų siekti išsklaidyti likusį susirūpinimą, susijusį su euro įvedimu, ir padidinti vartotojų pasitikėjimą. Norint įveikti išliekantį neramumą dėl kainų augimo euro įvedimo laikotarpiu, piliečiai turi būti nuolat informuojami apie kainų stebėsenos ir kitų vykdomų patikrinimų rezultatus.

[1]               2013 m. liepos 9 d. Tarybos sprendimas 2013/387/ES dėl euro įvedimo Latvijoje 2014 m. sausio 1 d. (OL L 195, 2013 7 18, p. 24).

[2]               2013 m. liepos 9 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 870/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2866/98 dėl Latvijai taikytino euro perskaičiavimo kurso (OL L 243, 2013 9 12, p. 1).

[3]               2013 m. liepos 23 d. Komisijos pranešimas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Dvyliktasis pranešimas apie praktinį pasirengimą būsimai euro zonos plėtrai (COM(2013) 540 final).