EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0801
DRAFT JOINT EMPLOYMENT REPORT accompanying the Communication from the Commission on Annual Growth Survey 2014
BENDROSIOS UŽIMTUMO ATASKAITOS PROJEKTAS pridedamas prie Komisijos komunikato „2014 m. metinė augimo apžvalga“
BENDROSIOS UŽIMTUMO ATASKAITOS PROJEKTAS pridedamas prie Komisijos komunikato „2014 m. metinė augimo apžvalga“
/* COM/2013/0801 final - 2013/ () */
BENDROSIOS UŽIMTUMO ATASKAITOS PROJEKTAS pridedamas prie Komisijos komunikato „2014 m. metinė augimo apžvalga“ /* COM/2013/0801 final - 2013/ () */
1. DARBO RINKOS IR SOCIALINĖS TENDENCIJOS BEI UŽDAVINIAI
EUROPOS SĄJUNGOJE[1] Nedarbas ES 28
šalyse pasiekė beprecedentį lygį. 2003–2008 m.
nedarbo lygis sumažėjo kiek daugiau nei 2 procentiniais punktais,
tačiau dėl finansų ir ekonomikos krizės padėtis vėl
smarkiai pablogėjo (žr. 1 pav.). Nuo 2008 m. (metinis rezultatas) iki
2013 m. 2 ketv. (pagal sezoną pakoreguotas) nedarbo lygis ES 28
padidėjo nuo 7,1 proc. iki 10,9 proc. Pokyčiai, kuriuos per
tam tikrą laikotarpį patyrė skirtingos darbo rinkos grupės,
buvo daugmaž panašūs; išimčių būta tik kelių. Pirma,
panašu, kad jaunimo nedarbas jautriau reaguoja į verslo ciklą. Antra,
prasidėjus krizei, vyrų nedarbas didėjo sparčiau nei
moterų – iš esmės taip buvo dėl to, kad krizė labiausiai
paveikė sektorius, kuriuose daugiausia dirba vyrai. Tai akivaizdžiai rodo
didesnis bendro nedarbo, palyginti su moterų nedarbu, padidėjimas
2008–2009 m. Kalbant apie struktūrinius skirtumus, didesnis yra
jaunimo, nekvalifikuotų darbuotojų ir trečiųjų
šalių piliečių[2] nedarbo
lygis. 1 pav. Nedarbo
lygio raida nuo 2003 m., ES 28, iš viso, jaunimo, vyresnio amžiaus
darbuotojų, nekvalifikuotų darbuotojų ir moterų nedarbas Pastaba. 2013 m. duomenys – 2 ketv.;
2003–2012 m. duomenys – metiniai. Šaltinis: Eurostatas. Nedarbo lygis nebedidėja
nuo 2013 m. vidurio. Nuo 2013 m. pradžios
nedarbo lygis išliko gana pastovus. 2013 m. rugsėjo mėn. bendras
bedarbių skaičius buvo beveik 26,9 mln. (pagal sezoną
pakoreguoti rezultatai). Nedarbo lygis buvo 11 proc. ir nesikeitė
šeštą mėnesį paeiliui. Kol kas per anksti spręsti, ar tai –
atvirkštinių tendencijų pradžia. Skirtingose ES šalyse vyrauja
nevienodos tendencijos. Palyginti su 2012 m. rugsėjo mėn.,
nedarbas padidėjo 16 valstybių narių (labiausiai – EL, CY, IT ir
NL) ir sumažėjo 12 valstybių narių (labiausiai – Baltijos
šalyse, IE ir HU). Tokie skirtumai daugmaž atitinka BVP pokyčius
valstybėse narėse. Ilgalaikis
nedarbas tebedidėja dėl krizės ilgalaikiškumo.
2013 m. 2 ketv. pabaigoje ilgalaikis nedarbas pasiekė
beprecedentį lygį – ES 28 buvo 12,5 mln. (t. y.
5 proc. aktyvių gyventojų) ilgalaikių bedarbių. Nuo
2008 m. ilgalaikis nedarbas padvigubėjo; jis išaugo beveik visose
valstybėse narėse, išskyrus DE (2008–2012 m. jis sumažėjo
nuo 4 proc. iki 2,5 proc.) ir LU (nurodytu laikotarpiu išliko pastovus
– maždaug 1,5 proc.). 2013 m. iki 2 ketv. ilgalaikis nedarbas kaip
procentinė viso nedarbo dalis ES 28 padidėjo nuo 45 proc. iki 47,1
proc. (17 narių turinčioje euro zonoje – nuo 47,0 proc. iki
49,5 proc.). Nedarbo
skirtumai valstybėse narėse, visų pirma euro zonos narėse,
– dideli ir toliau didėja. Nuo krizės pradžios
nedarbas gerokai išaugo pietinėse ir pakraštinėse euro zonos šalyse,
kur kas mažiau – kitose valstybėse narėse. 2013 m.
rugpjūčio mėn. nedarbo lygis AT buvo 4,9 proc., DE –
5,2 proc., LU – 5,9 proc., o ES – 26,6 proc., EL –
27,6 proc.[3].
Neproporcingai didelis nedarbas buvo EL ir ES, gerokai didesnis nei ES 28
vidurkis nedarbas buvo PT, HR ir CY, kur jo norma viršijo 16 proc.
Vertinant nedarbo lygio raidą, didžiausias metinis (nuo 2012 m.
rugsėjo mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn.) pokytis
nustatytas CY (+4,4 procentiniai punktai). Nepalankios tendencijos pastebimos
ir NL (bet nuo žemesnio lygio) ir IT, kiek mažesniu mastu – BE, BG, HR, LU ir
SI. Jaunimo nedarbas
išlieka labai didelis. 2013 m. rugsėjo mėn. jaunimo
nedarbas ES 28 viršijo 23,5 proc., t. y. 0,4 procentinio punkto
daugiau nei 2012 m., tačiau pastaruosius šešis mėnesius išliko
stabilus. Skirtumai tarp valstybių narių ir čia dideli:
2013 m. rugsėjo mėn. jaunimo nedarbas DE buvo 7,7 proc., AT –
8,7 proc., ES – 56,5 proc., EL – 57,3 proc. Pastaraisiais
mėnesiais skirtumai nustojo didėti, tačiau tebelieka dideli. Nedirbančio
ir nesimokančio jaunimo (angl. NEET) dalis toliau didėja. 2008–2011 m.
nedirbančių ir nesimokančių 15–24 m. jaunuolių
dalis padidėjo 2 procentiniais punktais iki 12,9 proc. (2 pav.).
2012 m. NEET dalis ES lygmeniu dar padidėjo, tačiau kiek mažiau
nei ankstesniais metais ir ne visose valstybėse narėse
(sumažėjimas užfiksuotas AT, UK, LT, LV, RO ir BG). Lygis išlieka aukštas
daugumoje valstybių narių (LT, MT, PL, FR, BE, EE, SK, UK, PT, HU,
LV, CY, HR, RO, IE, ES, EL, IT ir BG), tačiau didžiausią nerimą
kelia naujausios (2011–2012 m.) tendencijos EL ir SI ir kiek mažesniu
mastu IT ir HU. Nedirbančių ir nesimokančių jaunų
moterų yra kiek daugiau nei vyrų: 2012 m. jų buvo
atitinkamai 13,4 proc. ir 12,9 proc. (iš viso – 13,1 proc.).
Šį reiškinį daugiausia lemia jaunimo nedarbo didėjimas, o ne su
nepakankamu išsilavinimu susijęs neveiklumas. 2 pav. Bendra NEET
dalis (15–24 m. amžiaus grupė) valstybėse narėse Šaltinis:
Eurostatas. Palaipsniui
mažėja mokyklos nebaigiančių asmenų. 2012 m.
mokyklos nebaigiančių asmenų dalis buvo 12,7 proc.,
t. y. kiek mažesnė nei ankstesniais metais (13,4 proc.).
Mokyklos nebaigimas tebelieka didelė problema: mokyklos yra nebaigę
5,5 mln. žmonių, iš kurių per 40 proc. yra bedarbiai.
2012 m. 12 valstybių narių lygis buvo žemesnis nei 10 proc.
– tai vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų. Daugiausiai žmonių
– daugiau kaip 20 proc. – mokyklos nebaigia ES, PT ir MT. Siekdama, kad
iki 2020 m. aukštąjį išsilavinimą įgytų bent
40 proc. piliečių, Europa daro pažangą. 2012 m.
aukštąsias mokyklas buvo baigę 35,7 proc. žmonių. Nepaisant
krizės, daugelyje valstybių narių darbo jėgos aktyvumo lygis
toliau augo;
daugiausiai tą lėmė didėjantis vyresnio amžiaus
darbuotojų ir moterų (55–64 m.) aktyvumas. Nuo 2008 m. (2
ketv.) iki 2013 m. (2 ketv.) ES 28 15–64 m. gyventojų aktyvumo
lygis padidėjo nuo 70,7 proc. iki 71,9 proc., tačiau tarp
šalių yra didelių skirtumų. Labiausiai aktyvumo lygis išaugo CZ,
MT, LT ir HU, labiausiai sumažėjo DK (tačiau nuo labai aukšto lygio),
IE ir HR. Nors moterų aktyvumo lygis ilgainiui išaugo, skirtumas,
palyginti su vyrais, tebėra nemenkas: 12,1 procentinio punkto 2013 m.
2 ketv. (vyrų ir moterų aktyvumo lygis atitinkamai 78 proc. ir
65,9 proc.). Vyrų ir moterų aktyvumo lygio skirtumas itin
didelis keliose pietinėse ES valstybėse narėse, kaip antai EL,
IT ir PT. Kai kuriose kitose šalyse, kurioms būdingas moterų darbas
ne visą darbo dieną, moterų aktyvumo lygis yra aukštas
(pavyzdžiui, 2013 m. 2 ketv. NL – 77,3 proc., DE – 46,5 proc. ir AT –
45,6 proc.). Užimtumo lygio
tendencijos ir toliau nepalankios; kad pasiektume strategijoje „Europa 2020“
nustatytą siekį užtikrinti 20–64 m. abiejų lyčių
gyventojų 75 proc. užimtumą, reikėtų stiprių
atvirkštinių tendencijų. Nuo krizės pradžios
užimtumo lygis ES 28 šalyse sumažėjo beveik 2 procentiniais punktais ir
2012 m. pabaigoje buvo tik 68 proc. (3 pav.). Nuo tada skaičiai
dar labiau sumažėjo. Nuo 2012 m. (2 ketv.) iki 2013 m. (2 ketv.)
užimtumo lygis euro zonoje sumažėjo 0,6 procentinio punkto, o ES 28 –
0,42 procentinio punkto. 3 pav. ES 28 ir
euro zonos užimtumo lygis (20–64 m. amžiaus grupė), palyginti su
strategijos „Europa 2020“ tikslais Pastaba. 2000–2001 m. užimtumo lygis grindžiamas ES 27,
o ne ES 28 duomenimis; 2013 m. duomenys – 2 ketv. Šaltinis: Eurostatas
(Darbo jėgos tyrimas) ir strategijos „Europa 2020“ tikslai. Krizės metu
užimtumas didėjo ir mažėjo nevienodai. Nors
20–64 m. vyrų užimtumas nuo 2008 m. sumažėjo daugiau kaip 3
procentiniais punktais (nuo 77,9 proc. 2008 m. iki 74,5 proc.
2012 m.), moterų užimtumas beveik nesumažėjo, o pernai netgi
šiek tiek padidėjo. Nemenkai padidėjo vyresnio amžiaus
darbuotojų užimtumas (3,3 procentinio punkto nuo 2008 m. ir
pasiekė 48,8 proc. 2012 m.; didžiausias
padidėjimas nustatytas BE, DE, FR, IT, LU, HU, NL ir PL); visų pirma
tai pasakytina apie moteris (5,0 procentiniai punktai). Vertinant pagal
išsilavinimą, daugiausiai sumažėjo nekvalifikuotų
darbuotojų užimtumas, mažiausiai – aukštą išsilavinimo lygį
turinčių asmenų. Trečiųjų šalių
piliečių (20–64 m.) užimtumas ES 28 sumažėjo nuo 58,5 proc.
2010 m. iki 56,8 proc. 2012 m. Vertinant užimtumo tendencijas atskiruose
sektoriuose, nuo 2012 m. (2 ketv.) iki 2013 m. (2 ketv.) didžiausias
užimtumo sumažėjimas užfiksuotas statybų (-4,5 proc.),
žemės ūkio (-1,5 proc.) ir gamybos (-1,2 proc.)
sektoriuose. Itin didelis padidėjimas užfiksuotas IRT sektoriuje
(+2,5 proc.). Nors pastarieji penkeri metai padarė žalos ir
nuolatinėms darbo vietoms, didžiausia prisitaikymo našta teko laikinoms
darbo vietoms (darbo sutartys nebuvo pratęsiamos). Galiausiai, visos darbo
dienos darbo vietų skaičius mažėja jau ketvirtus metus paeiliui:
nuo 2008 m. paskutinio ketvirčio jis sumažėjo 8,3 mln.
(-4,6 proc.). Darbo vietų, kuriose dirbama ne
visą darbo dieną, pastaraisiais metais – priešingai – nuolat
daugėja: nuo 2008 m. paskutinio ketvirčio jų skaičius
išaugo 2,5 mln. (6,4 proc.). Skirtingose
šalyse užimtumas auga nevienodai. Iš 4 pav. matyti, kad
valstybių narių padėtis gerokai skiriasi ir kad iki 2012 m.
2 ketv. užimtumo augimas buvo itin neigiamas LV, EL, LT, IE ir ES. Nuo
2012 m. 2 ketv. užimtumas augo Baltijos šalyse ir IE. Vis dėlto
keliose kitose šalyse, visų pirma CY, ES, PT ir HU, jis sumažėjo.
Apskritai euro zonos branduolys (taip pat MT) laikėsi palyginti neblogai,
tačiau užimtumas toliau mažėjo pietinėse euro zonos šalyse, kaip
antai IT ir ES, taigi ryškėjo vis didesni euro zonos šalių nedarbo
lygio skirtumai (žr. pirmiau). 4 pav. Užimtumo
(darbuotojų skaičiaus) augimas nuo 2008 m. 2 ketv. pagal
valstybes nares Pastaba. HU ir HR duomenys – 2013 m. 1
ketv. Šaltinis: Eurostatas (nacionalinės sąskaitos), EMPL GD
skaičiavimai. Manoma, kad
ateityje užimtumas šiek tiek padidės, visų pirma dėl numatomo
BVP padidėjimo. Šiuo metu laisvų darbo vietų rodiklis
yra maždaug 1,5 proc., t. y. maždaug vidurkis skaičiuojant nuo
2010 m. pabaigos[4]. Kelios
tendencijos lemia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu darbo vietų
skaičius augs, visų pirma tam tikruose sektoriuose. Pavyzdžiui,
dėl technologijų pažangos bus kuriama daugiau vietų IRT
sektoriuje (manoma, kad iki 2015 m. bus 900 000 laisvų IRT
specialistams skirtų darbo vietų), o dėl visuomenės
senėjimo, nepaisant dabartinių viešojo sektoriaus sveikatos
priežiūros biudžeto apribojimų, vidutiniu laikotarpiu veikiausiai
augs sveikatos priežiūros specialistų ir su sveikata susijusių
paslaugų teikėjų paklausa (2012 m. bendras ES 27
dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų skaičius
beveik pasiekė 1 mln.). Be to, dėl ekonomikos ekologizavimo gali
išaugti ekologijos srities darbo vietų skaičius (bendras šios srities
darbuotojų skaičius išaugo nuo 2,4 mln. 2000 m. iki 3,0 mln.
2008 m. ir manoma, kad 2012 m. pasiekė 3,4 mln.). Kituose
aukštųjų technologijų sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, taip
pat smarkiai augs vidutiniškai ir labai kvalifikuotų darbuotojų
paklausa, kad atitiktų aviacijos ir keleivinio transporto sektorių
augimą ir būtų atsižvelgiama į didelę procentinę
vyresnio amžiaus šio sektoriaus darbuotojų, baigsiančių dirbti
iki 2020 m., dalį. Užimtumo
dinamiką iš esmės lemia įsidarbinimo rodiklių
mažėjimas. Įvertinus dinamikos veiksnius, užimtumo lygio
mažėjimą lemia tiek didėjantis atleidimo iš darbo rodiklis, tiek
mažėjantis įsidarbinimo rodiklis, nors pastarasis yra santykinai
svarbesnis veiksnys (5 pav.)[5].
2008–2012 m. įsidarbinimo rodiklis sumažėjo 24 valstybėse
narėse ir padidėjo vos trijose (LU, DE ir NL). Didžiausias
sumažėjimas užfiksuotas DK, CY ir SI. 5 pav.
Įsidarbinimo rodiklis ir atleidimo iš darbo rodiklis ES 27,
2005–2012 m. metinis vidurkis Šaltinis: Eurostatas (Darbo jėgos
tyrimas), EMPL GD skaičiavimai. Darbo rinkos
segmentacija ir toliau lieka didelė. Laikinųjų
darbuotojų dalis nuo 2011 m. padidėjo 0,4 procentinio
punkto; tai iš esmės atspindi nepatikimas ekonomikos sąlygas.
Dėl to dar labiau didėja ir taip didelis tam tikrų grupių
nedarbas ir (arba) mažėja jų dalyvavimas. Jaunimo užimtumui
būdingas laikinas darbas ir darbas ne visą darbo dieną: 2012 m.
atitinkamai kiek daugiau nei 40 proc. ir 30 proc. (viso užimtumo).
Vertinant visus dirbančius gyventojus, laikiną darbą ir
darbą ne visą darbo dieną dirbo gerokai mažesnė dalis:
atitinkamai maždaug 14 proc. ir 19 proc. (ES 28, 2012 m.).
Darbą ne visą darbo dieną, palyginti su vyrais, dirba
neproporcingai daug moterų. 2012 m. ne visą darbo dieną
dirbančių moterų buvo 31,9 proc., o ne visą darbo
dieną dirbančių vyrų – 8,4 proc. NL, UK, DE, AT ir BE
ne visą darbo dieną dirbančių moterų buvo daugiau kaip
40 proc., o tai gerokai mažino užimtumo lygį, vertinant visos darbo
dienos ekvivalentais. Dabartinėmis sąlygomis laikinas darbas ir
darbas ne visą darbo dieną, kurie ne visada pasirenkami savanoriškai,
gali padėti kurti darbo vietas, o vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu gali
tapti nuolatinio darbo ir (arba) darbo visą dieną pagrindu
(pavyzdžiui, jaunimui). Segmentaciją taip pat rodo nemažėjantys
vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai bei menki
perėjimo į saugesnes darbo vietas, kuriose dirbama pagal sutartis,
rodikliai. Pastarieji daro žalos grupėms, kurios paprastai dirba pagal
laikinas darbo sutartis, visų pirma jaunimui. Kelios
valstybės narės prastai tenkina darbo rinkos poreikius. Nors laisvų
darbo vietų rodiklio vidurkis per pastaruosius trejus metus nedaug
tepasikeitė, nedarbas didėjo – tai rodo prastėjantį darbo
rinkos poreikių tenkinimą. Iš Beveridžo kreivės (6 pav.) matyti,
kad struktūrinis nedarbas didėja nuo maždaug 2011 m. vidurio.
Rezultatai suprastėjo daugumoje valstybių narių, išskyrus DE.
Negatyvias tendencijas daugiausia lemia gebėjimų paklausos ir
pasiūlos neatitiktis[6],
rodanti, kad nepakankamos darbo rinkos galimybės, susijusios su ekonomikos
krize, sukuria histerezės (ankstesnių sąlygų vėlesnis
veikimas) poveikį, kurį reikia neutralizuoti investicijomis į
žmogiškąjį kapitalą ir veiksmingesne atitiktimi. 6 pav. Beveridžo
kreivė, ES 27, 2008 m. 1 ketv. – 2012 m. 1 ketv. Pastaba.
Vertikali ašis rodo darbo jėgos trūkumo rodiklį, nustatytą
atlikus ES verslo apklausą (procentinė gamybos įmonių,
nurodančių, kad darbo jėgos trūkumas yra gamybą
ribojantis veiksnys, dalis). Šaltinis: Eurostatas. Didėjantis
bedarbių skaičius, didėjanti ilgalaikių bedarbių dalis
ir dėl to mažėjantis veiksmingumas kelia rimtų problemų
aktyviai darbo rinkos politikai ir valstybinėms užimtumo tarnyboms (toliau
– VUT). Kai kurios valstybės narės padidino aktyviai darbo rinkos
politikai ir VUT skiriamas lėšas, kitos jas sumažino, siekdamos fiskalinio
konsolidavimo tikslų ir padidinti VUT veiksmingumą. Kai kurios valstybės
narės taip pat pagerino VUT veiklos procesus. Panašu, kad
ekonomikos krizė ir jos darbo rinkos padariniai padarė poveikį
migracijos srautams ES trijose srityse: sumažėjo migracija iš
trečiųjų šalių į ES (-3,7 proc.
2010–2011 m.), padidėjo migracija iš ES į trečiąsias
šalis (+14 proc. 2010–2011 m., iš kurių 90 proc. buvo iš
ES, UK, FR, IE, PT ir CZ, daugiausia grįžtantys migrantai, o ne
piliečiai) ir pasikeitė migracijos pačioje ES modeliai (vadinamasis
judumas ES viduje). Panašu, kad darbuotojų judumą ES viduje vis
labiau veikia skatinantieji veiksniai, o ne anksčiau dominavę
atstumiantieji veiksniai. Apskritai, nepaisant santykinio didelio judumo iš
pietinių valstybių narių į kitas ES šalis (pavyzdžiui, UK
ir DE) padidėjimo, vertinant absoliučiais skaičiais, palyginti
su visa darbo jėga (ir visų bedarbių skaičiumi),
pietinėse ES valstybėse narėse jis yra palyginti nedidelis;
gerokai didesni judumo srautai iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių
narių, kurios ir toliau lieka pagrindinės judžių ES
piliečių kilmės šalys. Gebėjimų
pasiūla atsilieka ir neatitinka gebėjimų paklausos
pokyčių. Tam tikros tendencijos, visų pirma
globalizacija ir gebėjimais grindžiami technologijų pokyčiai,
palaipsniui keičia darbo jėgos paklausą. Santykinė
kvalifikuotų darbuotojų paklausa išaugo, o vidutinės ir žemos
kvalifikacijos darbuotojų – sumažėjo (t. y. reikalaujama
aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų). Taip pat įvyko tam
tikrų pokyčių gebėjimų vertinimo srityje: daugelyje
profesijų vis svarbesni darosi su IRT susiję gebėjimai ir
socialiniai emociniai gebėjimai. Nors ilgainiui vidutinis
išsilavinimo lygis, o kartu ir siūlomų gebėjimų kokybė
išaugo, darbuotojų turimi gebėjimai neatitinka paklausos
reikalavimų. Tai dar akivaizdžiau matyti iš neigiamų (tiek vyrų,
tiek moterų) dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą programose
tendencijų keliose valstybėse narėse. Gebėjimų
pasiūlos ir paklausos pokyčių rezultatas – geresnės
kvalifikuotų darbuotojų užimtumo galimybės, palyginti su
vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojais. Darbo rinkos
prognozės rodo, kad ši tendencija išliks ir ateinančiais metais[7]. Struktūriniai
gebėjimų bazės trūkumai kelia grėsmę Europos
ekonomikos augimo potencialui ir konkurencingumui. Iš naujausių
duomenų[8] matyti,
kad maždaug 20 proc. darbingo amžiaus gyventojų gebėjimai yra labai
menki; kai kuriose šalyse (ES, IT) tokių žmonių dar daugiau. Labai
gerą gebėjimų lygį turinčių žmonių dalis yra
didelė tik keliose šalyse (FI, NL, SE); dauguma Europos šalių gerokai
atsilieka nuo šioje srityje pažangiausių pasaulio šalių (kaip antai
Japonijos ar Australijos). Duomenys patvirtina, kad Europos investicijos į
švietimą ir gebėjimų ugdymą yra neveiksmingos, o tai kelia
pavojų jos vidutinio laikotarpio konkurencingumui ir didelės darbo
jėgos dalies įsidarbinimo galimybėms. 10 valstybių
narių (DK, IE, EL, ES, IT, CY, HU, PT, SK ir UK), vertinant
absoliučiaisiais skaičiais, sumažino švietimo išlaidas, o 20
valstybių narių sumažino santykinę BVP dalį, skiriamą
investicijoms į švietimą. Darbo užmokestis
prisitaikė prie kintančių reikmių. Prieš prasidedant
krizei ES ir visų pirma euro zonoje susiformavo nemenkas išorės
disbalansas. Tačiau pastaruoju metu vienetui tenkančių darbo
sąnaudų dinamika prisidėjo prie išorės balanso
atkūrimo (7 pav.). Be to, realiųjų darbo sąnaudų raida
atitinka įvairių šalių darbo rinkų padėtį.
Svarbu, kad darbo užmokesčio raida ir toliau derėtų su reikme
koreguoti išorės disbalansą ir mažinti nedarbą. Jei bus
išlaikytas, darbo užmokesčio padidėjimas perteklių
turinčiose šalyse gali sustiprinti bendrą paklausą[9]. 7 pav.
Nominalių vienetui tenkančių darbo sąnaudų raida euro
zonoje Pastaba.
EL duomenų pagal ketvirčius nėra; šalis nustojo teikti duomenis
2012 m. pabaigoje. Šaltinis: EMPL GD skaičiavimai, remiantis
Eurostato duomenimis. Vienetui tenkančių darbo
sąnaudų mažinimas ir darbo užmokesčio augimo lėtinimas
kainų kaitą veikė lėtai ir ne iš esmės. Iš dalies
tą galima paaiškinti vienalaikiu netiesioginių mokesčių
didinimu ir kainų reguliavimu fiskalinio konsolidavimo tikslais[10]. Nominalių vienetui tenkančių
darbo sąnaudų mažinimas kainoms nekintant keliose valstybėse
narėse, visų pirma ES, PT ir EL, nulėmė darbo
užmokesčio sumažėjimą. To rezultatas – didėjanti pelno
marža, kurios nelydėjo investicijų didėjimas. Mokesčių
pleištas daugelyje valstybių narių išlieka didelis. Didelis, o kai
kuriais atvejais toliau didėjantis mokesčių pleištas (visų
pirma nedaug uždirbantiems asmenims ir antriesiems namų ūkio
pajamų gavėjams) tebelieka svarbi daugelio valstybių narių
problema. Pavyzdžiui, mažą darbo užmokestį (67 proc. vidutinio
darbo užmokesčio) gaunantiems asmenims mokesčių pleištas
2008–2010 m. daugumoje šalių sumažėjo, o dvejus paskesnius metus
beveik visose valstybėse narėse (išskyrus UK, NL, PT, SI ir FI) padidėjo.
2012 m. mokesčių pleišto dydis svyravo nuo 20 proc. MT ir
IE iki daugiau kaip 45 proc. BE, DE, FR ir HU. 2012–2013 m.
gyventojų pajamų mokestis dideles pajamas gaunantiems asmenims buvo
toliau didinamas 11 valstybių narių [11]. Bendro
mokesčių pleišto pokyčius daugiausia lėmė
gyventojų pajamų mokesčio didinimas; šį mokestį
padidino 19 (iš 26) valstybių narių (8 pav., pastaba:
nesusituokęs asmuo, vaikų nėra). Itin smarkiai šį
mokestį padidino IE, HU ir EL. Vertinant gyventojų pajamų mokestį
ir socialinio draudimo įmokas bendrai, darbuotojų našta padidėjo
18 valstybių narių, o darbdavių našta tik 11 valstybių
narių. Bendras darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų
lygis daugumoje valstybių narių (išskyrus FR, SK, PL ir HU) išliko
daugmaž stabilus. 8 pav.
Bendro mokesčių pleišto raida 2010–2012 m. pagal
sudedamąsias dalis (asmuo gauna 67 proc. vidutinio darbo
užmokesčio, nesusituokęs, vaikų nėra) Pastaba. CY ir HR
duomenų nėra. Šaltinis: EBPO. Kova su
nedeklaruojamu darbu – svarbi kai kurių valstybių narių
problema. Šešėlinė ekonomika ir nedeklaruojamas darbas daro
neigiamą poveikį makroekonominiams tikslams, darbo kokybei ir
produktyvumui bei socialinei sanglaudai. Žvelgiant iš makroekonominės
perspektyvos, jie mažina mokestines pajamas (pajamų mokesčio ir PVM)
ir kenkia socialinio draudimo sistemų finansavimui. Žvelgiant iš
mikroekonominės perspektyvos, nedeklaruojamas darbas ir kitos
netipinės užimtumo formos, kaip antai fiktyvus savarankiškas darbas,
paprastai trukdo įmonėms sąžiningai konkuruoti ir sukelia
socialinį dempingą, kuris savo ruožtu trukdo plėtoti
užimtumą ir užtikrinti visapusišką socialinę apsaugą.
Nedeklaruojamas darbas yra ir sumažėjusio darbo našumo priežastis, nes
šešėlinio verslo įmonės paprastai vengia naudotis oficialiomis
paslaugomis ir priemonėmis (pvz., kreditais) ir neauga. Nors visapusiškai
patikimų duomenų apie šešėlinės ekonomikos ir
nedeklaruojamo darbo mastą nėra, iš turimų duomenų matyti,
kad kai kuriose valstybėse narėse tai yra didelė problema[12]. Krizė
gerokai pareguliavo nelygybės dinamiką ir įvairiais būdais
paveikė skirtingas gyventojų grupes. Apskritai
2008–2012 m. santykis S80/S20[13] ES 27
išliko stabilus, tačiau tarp valstybių narių ryškėja vis
didesni nelygybės skirtumai ir divergencija (9 pav.). Nelygybė
padidėjo daugumoje pietinių valstybių narių (ES, EL, IT, CY),
taip pat HR, EE, DK, HU, SK, šiek tiek IE. Nors pastaruoju metu padėtis
kiek pasitaisė, nelygybė kelia problemų BG, LV, PT ir RO. 9
pav. Pajamų paskirstymo skirtumai 2008–2012 m. (pajamų kvintilio
dalies santykis) Šaltinis:
Eurostatas, Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų
statistikos (ES-SPGS) duomenys. *AT, BE, IE ir UK duomenys 2011 m., o ne
2012 m., 2012 m. duomenys – preliminarūs ES 27 ir
ES 28, IT duomenys – negalutiniai. Žmonių,
kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, gerokai padaugėjo, o
skirtumai tarp valstybių narių didėja. Kad pasiektume
strategijoje „Europa 2020“ nustatytą siekį užtikrinti, kad bent 20
mln. žmonių būtų išvaduoti iš skurdo ir socialinės
atskirties, reikėtų stiprių atvirkštinių tendencijų. Nuo
krizės pradžios 2008 m. iki 2012 m.[14], europiečių, kuriems gresia
skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius išaugo net 8,7 mln. (HR
neįskaičiuojama) ir 2012 m. sudarė 25,1 proc. visų ES
28 gyventojų (10 pav.). Procentinė gyventojų, kuriems gresia
skurdas ar socialinė atskirtis, dalis išaugo visų pirma tose
valstybėse narėse, kurioms ekonomikos krizė smogė
smarkiausiai, tačiau kelios valstybės narės pranešė, kad
jų santykinio skurdo lygis sumažėjo. 10
pav. Žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis,
procentinė dalis 2008–2012 m. Šaltinis:
Eurostatas, Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų
statistikos (ES-SPGS) duomenys. Suklasifikuota 2012 m. pagal žmonių,
kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, procentinę dalį.
Apytikriai 2012 m. ES 28 ir ES 27 duomenys, IT duomenys – negalutiniai,
*AT, BE, IE ir UK duomenys 2011 m., o ne 2012 m., nėra
2008 m. **HR ir ES 28 duomenų. Poveikio
skirtingoms amžiaus grupėms skirtumai yra gana dideli. Didžiausią
poveikį patyrė darbingo amžiaus gyventojai. 18–64 m. žmonių
skurdas ir socialinė atskirtis pastaraisiais metais labai padidėjo
dviejuose trečdaliuose valstybių narių – tą visų pirma
lėmė didėjantis bedarbių, mažo užimtumo namų
ūkių ir dirbančių, bet skurstančių asmenų
skaičius. 2012 m. maždaug 50 mln. darbingo amžiaus ES 28
žmonių gyveno iš pajamų, neviršijančių 60 proc.
nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų
medianos, 33,1 mln. patyrė didžiulį materialinį
nepriteklių, 30,4 mln. 18–59 m. amžiaus žmonių gyveno namų
ūkiuose, kurių nei vienas narys nedirbo. 11 pav.
Žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis,
procentinė dalis nuo 2008 m. ES 28, iš viso, vaikai, darbingo amžiaus
gyventojai ir vyresnio amžiaus gyventojai Šaltinis: Eurostatas, Europos Sąjungos pajamų ir
gyvenimo sąlygų statistikos (ES-SPGS) duomenys. 2005–2009 m.
duomenys – ES 27 vidurkis, 2010–2012 m. duomenys – ES 28 vidurkis,
2012 m. duomenys – apytikriai. Vyresnio amžiaus (65 m.
ir vyresniems) žmonėms padarytas santykinai mažesnis poveikis – jų
skurdo ar socialinės atskirties rizika daugumoje valstybių narių
sumažėjo, tačiau vyresnio amžiaus moterys vis dar skursta labiau nei
vyrai. Tokio santykinio pagerėjimo priežastis – nemažinamos pensijos; tuo
tarpu darbingo amžiaus gyventojų pajamų lygis išliko toks pats arba
sumažėjo. Pablogėjus
tėvų (daugiausiai darbingo amžiaus asmenų) padėčiai,
nuo 2008 m. vaikų skurdo ar socialinės atskirties rizika išaugo daugiau kaip 20
valstybių narių, tačiau vienišų tėvų namų
ūkių skurdo ir socialinės atskirties rizika yra daugiau nei
dvigubai didesnė (ES 28: 47,8 proc. 2012 m.) nei
šeimų, kuriose yra du suaugę asmenys (24,4 proc.). Tai, kad
vienišų tėvų namų ūkiai patiria gerokai didesnę
skurdo riziką, nustatyta visose valstybėse narėse: nuo
35 proc. SI, FI ir DK iki 78 proc. BG. Taip pat, palyginti su visais
gyventojais, gerokai didesnę skurdo ar socialinės atskirties
riziką patiria tris ar daugiau vaikų auginančios šeimos (ES 28:
30,9 proc.). Vykstant krizei blogėjančios darbo rinkos sąlygos
didesnį poveikį padarė darbingo amžiaus vyrams. Tačiau
dėl su kitų asmenų priežiūra susijusių neveiklumo
laikotarpių ir darbo ne visą darbo dieną moterys tebepatiria
didesnę (nuolatinio) skurdo ar socialinės atskirties riziką nei
vyrai. 2012 m. kur kas didesnę skurdo ar socialinės atskirties
riziką patyrė 18–64 m. amžiaus trečiųjų
šalių piliečiai (48,8 proc.) nei atitinkamos šalies
piliečiai (24,9 proc.). Iš viso atotrūkis padidėjo nuo 21,7
procentinio punkto 2010 m. iki 23,9 procentinio punkto 2012 m. Nuo 2011 m.
vidutinės realiosios namų ūkių disponuojamosios pajamos
mažėjo tiek ES apskritai, tiek euro zonoje. Itin didelis
sumažėjimas (daugiau nei 5 procentiniai punktai per dvejus metus)
nustatytas EL, ES, IT, CY, PT ir RO, kiek mažesnis – BE, CZ, DK, HU, NL, SI ir
SK. Kitose šalyse namų ūkių pajamos liko tokios pačios arba
šiek tiek padidėjo. Stabilizuojantis
socialinės paramos namų ūkių pajamų lygiui išlaikyti
poveikis po 2010 m. susilpnėjo. 2008–2009 m.
nuosmukio metu socialinės išlaidos daugumoje ES šalių atliko
svarbų vaidmenį palaikant namų ūkių pajamų
lygį[15]
– tai, be kita ko, fiskalinių skatinimo priemonių, kuriomis pagal
2008 m. lapkričio mėn. Europos ekonomikos gaivinimo planą
siekta palaikyti bendrą paklausą ir išvengti masinių
atleidimų iš darbo, taikymo rezultatas. Grynosios socialinės išmokos
ir sumažinti mokesčiai 2009 m. ir pirmaisiais dviem 2010 m.
ketvirčiais padarė teigiamą poveikį bendrosioms namų
ūkių disponuojamosioms pajamoms (12 pav.). Nuo 2010 m. vidurio
socialinių išmokų poveikis namų ūkių pajamoms
sumažėjo. Tokią padėtį galėjo lemti didėjantis
ilgalaikių bedarbių, prarandančių teisę į
išmokas, skaičius, taip pat tai, kad pagerėjus kelių
valstybių narių ekonomikos perspektyvoms, iš dalies imta palaipsniui
atsisakyti kovos su krize priemonių. Galiausiai kai kuriose valstybėse
narėse laipsniškas socialinių išlaidų poveikio mažėjimas
taip pat atspindėjo ekonomikos padėties ir perspektyvų
gerėjimą[16]. 12
pav. Bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų
pajamų didėjimo veiksniai (EZ 17 ir ES 27)
Šaltinis: Eurostatas – sektorių sąskaitos. Fiskalinio
konsolidavimo distribucinis poveikis skirtingose šalyse buvo gana nevienodas. „Euromod“ tyrimo[17] duomenimis,
fiskalinio konsolidavimo paketai, priklausomai nuo jų sandaros, darė
nevienodą poveikį dideles ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.
Kai kuriose šalyse regresyvusis poveikis užkrovė papildomą naštą
visų pirma nedideles pajamas gaunantiems namų ūkiams ir jų
gyvenimo lygiui. Kitos valstybės narės, kurios skyrė daugiau dėmesio
fiskalinio konsolidavimo priemonių paskirstymui, sugebėjo išvengti
neproporcingo poveikio nedideles pajamas gaunantiems namų ūkiams.
Distribucinio poveikio skirtumai pasireiškė nepriklausomai nuo visos
koregavimo sumos skirtumų. Socialinių
išlaidų augimas, 2009 m. pasiekęs aukščiausią
tašką, nuo 2011 m. buvo neigiamas (13 pav.). Pirmuoju
krizės etapu (iki 2009 m.) socialinių išlaidų
didėjimas daugiausia buvo susijęs su nedarbo išlaidomis, o kiek
mažesniu mastu ir su kitomis išlaidomis (visų pirma išlaidomis pensijoms
ir sveikatos priežiūrai). 2010 m. socialinių išlaidų
augimas susilpnėjo, nes atsigaunančiose šalyse nustota taikyti
fiskalines skatinimo priemones ir standartiškai imta laipsniškai atsisakyti
automatinio stabilizavimo mechanizmo. Nuo 2011 m. (13 pav.)
socialinės išlaidos mažėjo nepaisant tolesnio ekonominių ir
socialinių sąlygų prastėjimo[18]. 13 pav. ES
realiųjų viešųjų socialinių išlaidų išmokoms
pinigais ir natūra augimas (2001–2012 m.) Šaltinis: nacionalinės sąskaitos, EMPL GD
skaičiavimai. Krizė taip pat
paveikė socialinės apsaugos išlaidų struktūrą. Kai kuriose
šalyse 2009–2010 m.[19] tam
tikrose srityse (pavyzdžiui, pensijų ir invalidumo), kuriose išlaidų
lygis ir taip buvo aukštas ir kurioms būdingi palyginti menki socialiniai
ir užimtumo rezultatai, išlaidos dar labiau padidėjo (14 pav.). Tuo
pačiu metu kai kuriose šalyse tam tikrų sričių (pavyzdžiui,
sveikatos, socialinės atskirties, būsto ar šeimų išlaidos)
išlaidų lygis išliko toks pats ar netgi sumažėjo. 14 pav. Bendras
socialinės apsaugos išlaidų augimas ES 27 pagal sritį
(2007–2010 m.) ir (realiųjų) bendrų socialinės
apsaugos išlaidų augimas Europoje pagal šalis (2010 m.) Pastaba: bendras socialinių
išlaidų augimas pagal funkcijas. Šaltinis: ESSPROS. Kai
kuriose valstybėse narėse sumažėjo pažeidžiamiausioms
grupėms priklausančių asmenų galimybės naudotis
sveikatos priežiūros paslaugomis. Tikėtina, kad
krizės poveikis ir su juo susijęs viešųjų sveikatos
priežiūros išlaidų mažėjimas paveiks ir galimybes naudotis
sveikatos priežiūros paslaugomis; visų pirma tai pasakytina apie
nedideles pajamas gaunančius ir pažeidžiamoms grupėms
priklausančius asmenis. Iš 15 pav. matyti mažiausių pajamų
kvintiliui priklausančių asmenų, teigiančių, kad turi
nepatenkintų sveikatos priežiūros reikmių, nes paslaugos buvo
pernelyg brangios, nes reikėjo pernelyg ilgai laukti arba pernelyg toli
vykti, dalis. Vertinant ES 27 mastu, ši dalis 2008–2011 m. padidėjo
labai nedaug, tačiau tokiose šalyse kaip LV, EL, IT ir PL aukšto lygio
galimybės naudotis tomis paslaugomis toliau blogėjo, o tokiose šalyse
kaip CY, BE, FI, FR ir SK gerokai pagerėjo. 15 pav.
Nepatenkintos sveikatos priežiūros reikmės, mažiausių
pajamų kvintilis, 2008–2011 m. Šaltinis: Šaltinis Eurostatas, 2011 m. Europos Sąjungos
pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos (ES-SPGS) duomenys
2. UŽIMTUMO GAIRIŲ ĮGYVENDINIMAS. UŽIMTUMO IR
SOCIALINĖS POLITIKOS REFORMOS Šioje dalyje[20] pateikiama valstybių narių
pastarųjų 12 mėnesių reformų ir priemonių
apžvalga. Užimtumo gairės[21] –
tvirtas pagrindas valstybėms narėms, padedantis spręsti užimtumo
ir socialines problemas dabartinėmis sąlygomis ir siekiant
strategijos „Europa 2020“ tikslų (kaip nustatyta 1 dalyje). 2013 m.
metinėje augimo apžvalgoje išdėstyti prioritetai ir politinės
gairės valstybėms narėms, pagal 2013 m. Europos
semestrą teikiančioms nacionalines reformų programas.
Nacionalinės reformų programos buvo atitinkamai peržiūrėtos
ir Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, pateikė konkrečiai
šaliai skirtas rekomendacijas. Užimtumo ir Socialinės apsaugos komitetai
stebi valstybių narių veiklą ir problemų sprendimo
pažangą naudodamiesi Užimtumo rodiklių stebėsena (EPM) ir
Veiksmų socialinės apsaugos srityje rezultatų apžvalga (VSASRA).
Tolesnės politinės reformos bus vertinamos pagal 2014 m. Europos
semestrą. Pastangos siekti
strategijos „Europa 2020“ tikslų remiamos Europos socialinio fondo
lėšomis įgyvendinant tokius veiksmus kaip kova su nedarbu, itin daug
dėmesio skiriant jaunimui, siūlant stažuočių ir
gamybinės praktikos galimybių siekiant įgyti naujų
įgūdžių ir atnaujinti turimus, švietimas, socialinės
įtraukties rėmimas ir administracinių gebėjimų
ugdymas. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ESF ir kitų Europos
struktūrinių ir investicinių fondų veiklos derinimas prie
strategijos „Europa 2020“ politinių prioritetų ir didesnis fondų
dėmesys rezultatams sustiprins jų kaip strategijos finansinių
ramsčių vaidmenį. Reformų jau imtasi
arba rengiamasi imtis visose tolesniuose skyriuose aprašytose srityse.
Tačiau įvairių politikos sričių ir valstybių
narių pažanga nevienoda. Todėl reikia dėti daugiau
pastangų, nors daugeliu atvejų visapusiško reformų poveikio kol
kas nematyti, nes tam, kad poveikis išryškėtų, reikia daugiau laiko.
Taip pat neįmanoma nustatyti pavienių reformų vertingumo, nes
tuo pačiu metu gali būti vykdomos kelios reformos. Todėl,
rengdamos politiką ir reformas, valstybės narės turėtų
į tai atsižvelgti. 2.1 Užimtumo
gairė Nr. 7. Didinti dalyvavimą darbo rinkoje Valstybės
narės toliau stiprino savo aktyvios darbo rinkos politikos (ALMP)
priemones. Kai
kurios valstybės narės (CY, IE, HR, PL, SE) 2013 m. padidino
ALMP priemonėms skiriamą finansavimą, kitos (NL, SI) –
priešingai – sumažino ir skyrė daugiau dėmesio veiksmingumui. Dalis
valstybių narių ėmėsi prisitaikymo prie darbo rinkos reikalavimų
priemonių (BE, BG, ES, LT) ir nustatė arba sustiprino bedarbių
profiliavimą (FR). FR parengė Nacionalinį prioritetinio mokymo
planą, kurį įgyvendina VUT: 30 000 darbo
ieškančių asmenų mokosi, kad galėtų gauti darbą
prioritetinėse, daug laisvų darbo vietų siūlančiose
srityse. UK teikia didesnę paramą reikiamos kvalifikacijos
neturintiems bedarbiams teikdama specialiai jiems skirtas darbo paieškos
paslaugas, tačiau drauge griežtina reikalavimus ilgalaikių bedarbio
pašalpų gavėjams. IT darbdaviams, įdarbinantiems bedarbio
pašalpos gavėją, suteikiama teisė į 50 proc. visos
subsidijos, kurią būtų gavęs bedarbis, jei nebūtų
įdarbintas; taip pat sukurta duomenų bazė, kurioje kaupiama
informacija apie visoje šalyje teikiamas paslaugas. Įgyvendinant planuotą
valstybinę reformą BE bus toliau regionalizuojami įvairūs
gebėjimai, siekiant padidinti bedarbių aktyvumą ir jų
stebėseną. RO iš dalies pakeitė Nedarbo draudimo
įstatymą, be kita ko, nustatydama naują bedarbių
kategoriją (ilgalaikius bedarbius), kuriai būtų taikomos ALMP
priemonės, pavyzdžiui, judumo paskatos ir nemokamas formaliojo ir
neformaliojo švietimo būdu įgytų gebėjimų vertinimas. HU, HR, LV ir SI viešųjų darbų programomis
siekiama integruoti bedarbius į darbo rinką ir padėti gauti
pajamų tiems bedarbiams, kurie neatitinka pašalpų gavėjams
keliamų reikalavimų. Kelios
valstybės narės ėmėsi priemonių, kuriomis siekiama
padidinti valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) pajėgumus,
gerinant jų produktyvumą ir veiksmingumą, įdarbinimo
konsultantų mokymą ir (arba) samdymą (CY, CZ, DE, EL, ES, FI,
FR, HR, HU, IE, NL, PL, PT, SI). Kai kurios
VUT itin daug dėmesio skiria individualizuotoms paslaugoms bedarbiams
(SI), abipusės atsakomybės plėtotei (NL) ir bendradarbiavimo su
kitomis suinteresuotosiomis šalimis stiprinimui (PL), darbdaviams ir vietos
valdžios institucijoms (HU, PT). DE siekia sutelkti dėmesį į
reikiamos kvalifikacijos neturinčius ilgalaikius bedarbius perkeldama VUT
darbuotojus, užsiimančius trumpalaikiams bedarbiams skirtomis paslaugomis.
FR darbo ieškantys asmenys skirstomi į tris kategorijas pagal sunkumus, su
kuriais susiduriama siekiant patekti į darbo rinką; kiekvienai iš
šių kategorijų taikomi skirtingi metodai. IE įgyvendinama
iniciatyva „Jobpath“, kuria siekiama padidinti VUT pajėgumus įtraukiant
subrangovus – privačias trečiąsias šalis, įsipareigojant
2014 m. padvigubinti bedarbių konsultantų skaičių ir
sujungti gerovės užtikrinimo institucijas. ES ir PT pasiekta pažangos
didinant privačių agentūrų vaidmenį plėtojant
įdarbinimo paslaugas. Pagal 2013 m. Europos semestrą
konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, susijusios su ALMP ir (arba) VUT
(didinti kokybę, ALMP aprėptį ir veiksmingumą, gerinti VUT
veiklos rezultatus, užtikrinti didesnį tikslingumą, stiprinti
aktyvumo skatinimo elementus ir individualizuotas paslaugas), buvo pateiktos 16
valstybių narių (BE, BG, CZ, DE, EE, ES, FR, HU, IT, LT, LU, LV, RO,
SE, SI ir SK). Buvo
nustatyta specialių priemonių, kuriomis pažeidžiamoms grupėms
priklausantiems bedarbiams, visų pirma neįgaliesiems, ilgalaikiams
bedarbiams ir darbuotojams migrantams, padėta priartėti prie darbo
rinkos.
Kelios
valstybės narės (BG, HU, NL, PT) ėmėsi priemonių, kad
pagerintų palankių sąlygų neturinčių asmenų
padėtį rinkoje. Kitos valstybės narės sutelkė
dėmesį į specifines tikslines grupes. Kelios šalys (FI, HU, LT
ir MT) atkreipė dėmesį į neįgaliųjų
padėtį darbo rinkoje. HU įsteigė naują
instituciją ir tinklą, kurie įgyvendins su reabilitacija
susijusias priemones, ir sumažindama socialinio draudimo įmokas sumažino
darbo sąnaudas. FI pradėtas naujas projektas, pagal kurį
numatoma skirti asmeninį koordinatorių, kuris teiktų specialiai
neįgaliesiems pritaikytas paslaugas. Projekto poveikį
turėtų didinti ir kiti pokyčiai: darbo ne visą darbo
dieną trukmės pratęsimas mokant dalinę ligos pašalpą
bei ne tokie griežti profesinio persikvalifikavimo kriterijai. MT
neįgaliesiems į darbo rinką integruoti sukurtas naujas centras
„Job Bridge Centre“. LT imta skirti daugiau dėmesio neįgaliųjų
užimtumo rėmimui pasitelkiant socialinių įmonių
finansavimą. Daugelis aptartų
ALMP priemonių yra skirtos specialiai ilgalaikiams bedarbiams. Be to, IE
suteikė daugiau galimybių ilgalaikiams bedarbiams dalyvauti švietimo
ir mokymo programose, kad pagerėtų jų užimtumo perspektyvos, ir
pradėjo mokėti subsidijas įmonėms, kad paskatintų jas
įdarbinti ilgalaikius bedarbius. LV valstybinė užimtumo agentūra
remia priklausomybių turinčius ilgalaikius bedarbius. DK sukūrė darbo vietų viešajame sektoriuje,
skirtų būtent ilgalaikiams bedarbiams, kuriems gresia prarasti
teisę į išmokas. Valstybės
narės taip pat ėmėsi priemonių, kad integruotų
migrantus. DE priėmė programą, kuria skatinama imigrantų
integracija į darbo rinką ir gerinamas jų dalyvavimas švietimo
ir profesinio mokymo sistemose. SE sustiprino imigrantams taikomas ALMP
priemones nustatydama darbo vietų prioritetus ir padidindama darbo
užmokesčio subsidijas užsieniečiams. Valstybės
narės jaunimo problemas darbo rinkoje sprendė jau dabar
pradėdamos įgyvendinti kai kuriuos Jaunimo garantijų iniciatyvos
elementus. Atsižvelgdamos
į blogėjančią jaunimo padėtį darbo rinkoje, visos
valstybės narės nustatė šiai tikslinei grupei skirtų darbo
priemonių. Daugeliu atvejų turėtos priemonės dar labiau
išplėtotos, padidintas jų finansavimas ar jų tikslinė
grupė. Dažniausiai taikytos tokios jaunimo užimtumo skatinimo
priemonės kaip visiškas, dalinis ir (arba) sektorinis darbo
užmokesčio subsidijavimas (BE, BG, EL, HU, FR, IT, PT), su darbo
užmokesčiu nesusijusių darbo sąnaudų mažinimas (BE, EL, ES,
FR, HR, PT, SI), jaunimo stažuotės (BE, CZ, PT), gamybinė praktika
(DK, EL, ES, FI, HU, IT, PT, SE, UK), profesinė praktika (CY, PL, SI),
konsultavimas (AT) ir darbo viešajame sektoriuje galimybės (BG, FR, HU). Dauguma valstybių
narių šiuo metu rengia Jaunimo garantijų įgyvendinimo programas
– jų nacionalinės Jaunimo garantijų programos turėtų
būti pradėtos įgyvendinti 2014 m. sausio mėn.;
likusių valstybių narių programos turėtų būti
pateiktos 2014 m. pavasarį. Per pastaruosius 12 mėnesių
pradėtos įgyvendinti visapusiškai parengtos Jaunimo garantijų
programos, tam tikros jų dalys ar bandomieji projektai (AT, ES, FI, FR,
IE, HR, HU, MT, RO, UK). FI šią iniciatyvą pradėjo 2013 m.
sausio 1 d. Viename Dublino (IE) rajonų pradėtas bandomasis
projektas, o visapusiškai programą tikimasi įgyvendinti 2014 m.
RO paskelbė kvietimą teikti 10 mln. EUR vertės strateginius
projektus ir priėmė Nacionalinį jaunimo užimtumo planą. UK
tęsė „Jaunimo chartijos“ (angl. Youth Contract)
iniciatyvą, pagal kurią teikiama galimybių atlikti gamybinę
praktiką ar savanoriškai įgyti profesinės patirties. AT parengė Jaunimo ugdomojo vadovavimo projektą
(angl. Youth Coaching), pagal kurį jaunuoliams padedama atrasti
jų reikmes atitinkantį kelią švietimo ir profesinio mokymo
sistemose. Pagal HU vykdomą Pirmosios darbo vietos programą
darbo rinkos naujokų darbdaviams keturis mėnesius bus 100 proc.
kompensuojamos išlaidos šių asmenų darbo užmokesčiui ir
socialinio draudimo mokesčiams. MT priėmė Nacionalinę jaunimo
užimtumo strategiją – išsamią sėkmingos jaunimo integracijos
į darbo rinką sistemą bei subūrė veiksmų
komitetą, kurio darbas, be kita ko, įgyvendinti Jaunimo
garantijų iniciatyvą. FR subsidijuojama būsimų
darbo vietų iniciatyva, kuria siekiama iki 2013 m. pabaigos
mokyti ir įdarbinti 100 000 jaunuolių, o iki 2014 m. kovo
mėn. – 150 000, visų pirma viešajame sektoriuje; 10-yje
rajonų įgyvendintas bandomasis projektas, kuriame dalyvauja
10 000 didelių sunkumų turinčių nedirbančių
ir nesimokančių jaunuolių. ES patvirtino 2013–2016 m.
verslumo ir jaunimo užimtumo strategiją, kurią sudaro 100
veiksmų ir kurios biudžetas yra didesnis kaip 3,485 mlrd. EUR. Valstybės
narės skatino imtis priemonių moterų užimtumo rodikliams
gerinti, atlikti pakeitimus ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros
paslaugų srityje[22] bei
peržiūrėti tėvystės atostogas reglamentuojančius
teisės aktus ir taip padėti suderinti profesinį bei
asmeninį gyvenimą. Skirta papildomų lėšų, kad
visą dieną veikiančių ankstyvojo vaikų ugdymo ir
priežiūros įstaigų darbo laikas būtų lankstesnis (DE,
FI, HU, MT, PL). UK paskelbė apie naują sistemą, pagal
kurią dirbančių tėvų vaikams bus teikiamos
neapmokestinamos priežiūros paslaugos, o IE užtikrino papildomų
vietų pailgintos dienos grupėse pradinių klasių mokiniams
iš mažas pajamas gaunančių šeimų. DE suteikė teisę
į jaunesnių nei trejų metų vaikų priežiūros
paslaugas, kartu užtikrindama galimybę gauti vaiko auginimo pašalpas. Ji
taip pat išlaikė vaiko priežiūros pašalpas, skiriamas vaikų
priežiūros įstaigos nelankantiems vaikams. Nuo 2014 m. HU
privalomojo vaikų ugdymo amžius bus sumažintas iki trejų metų. HR įvedė privalomąjį priešmokyklinį
ugdymą ir pakeitė teisės aktus, reglamentuojančius
nestandartines vaikų priežiūros formas[23]. EE priėmė tėvystės
pašalpų įstatymo pataisas. Kad būtų
lengviau derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą, valstybės
narės ėmėsi pakeitimų: nustatė lankstesnį darbo
laiką samdomiems darbuotojams (LU), priėmė priemones, kuriomis
siekiama padėti vaikų turintiems studentams (CZ), nustatė
neapmokestinamas priemokas (DK) ir skatino lyčių lygybę,
pagrįstą įgalinimu, integravimu ir mokymu (EE). Kai kurios
valstybės narės pailgino (mokamas) vaiko priežiūros atostogas
(LU, MT, PL, UK). DK ir MT savarankiškai dirbantiems tėvams suteiktos
tokios pat teisės į vaiko priežiūros atostogas kaip ir
vaikų turintiems samdomiems darbuotojams. Naujomis priemonėmis EE ir
PL siekė paskatinti vyrus išeiti tėvystės atostogų. FR
patvirtintos naujos taisyklės, pagal kurias antrasis iš tėvų
turi teisę į šešių mėnesių trukmės vaiko
priežiūros atostogas. AT persvarstė vaiko priežiūrą
reglamentuojančius teisės aktus, kad netradicines šeimas
sukūrę tėvai galėtų lengviau suderinti profesinį
ir asmeninį gyvenimą ir kad būtų supaprastintas šiuo metu
taikomų modelių naudojimas. HR suderino Motinystės ir
tėvystės pašalpų įstatymą su ES acquis
communautaire.
Užimtumo
skatinimo iniciatyvomis taip pat siekta pašalinti darbingo amžiaus ilginimui
kylančias kliūtis. Kelios valstybės narės
ėmėsi priemonių vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo
rodikliui gerinti (AT, BE, CZ, FI, PL, SI), pavyzdžiui, patvirtino
konkrečias priemones, veiksmų planus ar visuomenės senėjimo
strategijas (CZ, FI, PL), įskaitant galimybę dirbti ne visą
darbo dieną (AT), mokymą darbo vietoje (SI), išsamius
elektroninius arba įprastus mokymus VUT darbuotojams, siekiant teikti
geresnes paslaugas darbo neturintiems vyresniems nei 50 metų amžiaus
asmenims (PL), ir paskatas darbdaviams
įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotojus (AT, ES, PT). BE rėmė
priemones, pagal kurias daugiau kaip 20 darbuotojų turinčios
įmonės įpareigojamos parengti metinius planus, kuriais remiantis
turi būti išlaikomas arba didinamas vyresnių nei 45 metų amžiaus
darbuotojų skaičius, taip skatinant pensinio amžiaus sulaukusius
žmones dirbti toliau, be to, nuo 58 iki 60 metų padidino amžiaus
ribą, nuo kurios asmenys gali būti atleisti nuo prievolės
aktyviai ieškoti darbo. 2013 m. kovo mėn. priimtas Ispanijos
Karaliaus dekretas, kuriuo sudaromos sąlygos suderinti pensiją bei
darbą ir siekiama atgrasyti dideles bendroves nuo kolektyvinio
vyresnių nei 50 metų amžiaus darbuotojų atleidimo. Kalbant apie
dalyvavimą darbo rinkoje, šiemet paskelbtose konkrečiai šaliai
skirtose rekomendacijose pabrėžiami sunkumai, susiję su moterų
dalyvavimu darbo rinkoje (11 valstybių narių: AT, CZ, DE, EE, HU, IT,
MT, NL, PL, SK ir UK), ilgesniu žmonių dalyvavimu darbo rinkoje ir
vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo skatinimu (15 valstybių
narių: AT, BE, BG, CZ, ES, FI, FR, LT, LU, MT, NL, PL, RO, SI ir SK) bei
jaunimo užimtumo perspektyvų gerinimu (22 valstybės narės: AT,
BE, BG, CZ, DE, DK, EE, ES, FI, FR, HU, IT, LT, LU, LV, MT, PL, RO, SE, SI, SK
ir UK). Kelios
valstybės narės pakeitė minimalų pajamų lygį arba
viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Dauguma
valstybių narių ėmėsi politinių priemonių darbo
užmokesčio srityje. Kai kuriose šalyse buvo padidintas minimalus darbo
užmokestis (CZ, EE, FR, HR, HU, LT, PL, SI, RO). Vis dėlto kai kur
minimalus darbo užmokestis buvo sumažintas (EL) arba įšaldytas (PT).
Keletu atveju viešojo sektoriaus minimalus darbo užmokestis buvo sumažintas
arba įšaldytas: keliose valstybėse narėse pratęstas viešojo
sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio įšaldymas (ES, IT NL,
PT), kitose – viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis sumažintas
(CY, EL, HR, IE, SI). DK, priešingai, šiek tiek padidino viešojo sektoriaus
darbuotojų darbo užmokestį. RO taikė priemones, kad viešojo
sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis būtų atstatytas iki
2010 m. birželio mėn. lygio. Valstybės
narės sprendė darbo užmokesčio nustatymo klausimus,
įskaitant dėl darbo užmokesčio indeksavimo ir kolektyvinių
derybų procesų. Kelios valstybės
narės (laikinai) sustabdė darbo užmokesčio indeksavimą arba
iš dalies pakeitė jo tvarką (CY, ES, LU). IT pritaikė
derybų dėl darbo užmokesčio sistemą, siekdama geriau
atsižvelgti į pokyčius vietos ir sektorių lygmeniu. ES
socialiniai partneriai susitarė dėl darbo užmokesčio augimo
lėtinimo 2012–2014 m. – darbo užmokesčio augimas apribotas ir
susietas su Ispanijos BVP augimu bei infliacija euro zonoje. BE nesėkmingai
pasibaigus socialinių partnerių deryboms dėl naujo
tarpprofesinio kolektyvinio susitarimo, vyriausybė nustatė
0 proc. darbo užmokesčio normą (sumą, kuria darbo
sąnaudos gali viršyti infliaciją), taikytiną 2013–2014 m.
2013 m. liepos mėn. priimtose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose
aiškiai nurodytos valstybės narės (BE, DE, FI, FR, IT, LU, SI),
kuriose kyla problemų dėl darbo užmokesčio raidos. Daug
valstybių narių taikė mokestines priemones, kad paskatintų
darbo vietų kūrimą. Kelios valstybės
narės (CZ, DK, LV, MT, NL, RO, SK ir UK), nepaisydamos didelių
fiskalinių suvaržymų, toliau skatina vykdyti viešųjų
investicijų programas ir (arba) taikyti investicijų paskatas, taip
sudarant palankesnes sąlygas darbo vietoms kurti. Darbo vietų
kūrimui paskatinti įvairiose šalyse (BE, ES, FI, FR, HU, LV, MT ir
UK) imtasi mokestinių priemonių. Beveik visos valstybės
narės patvirtino naujas (arba sustiprino jau galiojančias) priemones
arba iniciatyvas, kuriomis skatinamos privačios investicijos MTTP ir inovacijų
srityje. Tuo pat metu didžioji dauguma valstybių narių nusprendė
skirti dotacijas MVĮ arba tarpinėms įmonėms. Daugelyje valstybių
narių mokesčių pleištas vis dar didelis, tačiau tik kelios
valstybės narės ėmėsi veiksmų šiai problemai
spręsti, nors jų turimos fiskalinės priemonės buvo ribotos.
Kad patenkintų darbo jėgos paklausą, EE ir HR sumažino
darbuotojų ir darbdavių socialinio draudimo įmokų
dydį, o BE, HU ir PT šias įmokas sumažino tam tikroms grupėms.
PT finansinė parama, teikiama darbdaviams, įdarbinantiems vyresnio
amžiaus (vyresnius nei 45 metų) bedarbius, – 75–100 proc. jų
mokamos socialinio draudimo įmokos kompensacija. FR nustatė naujas
mokesčių lengvatas konkurencingumui ir užimtumui skatinti, kurios
leis sumažinti darbo sąnaudas. Spręsdama darbo pasiūlos
klausimus, LV iki 24 proc. sumažino gyventojų pajamų mokesčio
tarifą. BE kuriama priedų už darbą sistema, kurią taikant
turėtų didėti mažiausiai uždirbančių darbuotojų
faktinis darbo užmokestis, kartu mažėti nedarbas bei galimybės
patekti į mažo užmokesčio „spąstus“. Apskritai šiemet
paskelbtose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose daug dėmesio
skirta mažiausiai uždirbantiems asmenims tenkančios mokesčių
naštos mažinimui (AT, DE, HU, LV ir HU) ir visiems darbuotojams tenkančios
mokesčių naštos bei taikomų socialinių įmokų
mažinimui (BE, CZ, DE, FR, IT, NL). Kelios
valstybės narės toliau rėmė iniciatyvas ištirti sektorius,
kuriuose gali būti sukurta daug darbo vietų (CZ,
FI, LU, MT, NL, RO). LU toliau įgyvendina investavimo į naujus
perspektyvius ekonomikos sektorius strategiją ir subūrė
komitetą, kurio užduotis – nustatyti naujus nišinius sektorius, kuriuose
yra galimybių sukurti naujų darbo vietų. 2013 m. viduryje
CZ paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas dėl
didelės EFS finansuojamos programos New Green for Savings. RO
planuoja taikyti finansines paskatas (t. y. mokesčių lengvatas)
didesnei IT sektoriaus daliai. Vis dėlto integruotos politikos sistemos,
susiejančios ekologišką augimą ir užimtumą, veikia vos
keliose šalyse (EL, FR, AT, PT, FI), kitur daroma pažanga siekiant parengti
išsamesnį politinį atsaką (BG, IE, ES, LU, MT, HR). Daug
valstybių narių siekdamos ekologiško tvaraus augimo vis dar naudoja
pavienes priemones ir atskirų sričių politiką (pavyzdžiui,
CZ, LT, LT, SI)[24].
Kai
kurios valstybės narės mokėjo dotacijas darbdaviams ir skatino
verslumą. Dažnai darbdavių dotacijos naudotos darbo
jėgos paklausai didinti (LV, ES (regionų lygmeniu), NL ir SI).
Valstybės narės ėmėsi papildomų įmonių
steigimo ir savarankiško darbo skatinimo priemonių. Kai kurios šalys
toliau siūlė arba pradėjo siūlyti subsidijas bedarbiams,
kuriomis skatinama kurti verslą (BG, CZ, PL, SI). ES pasiūlė
sumažinti socialinio draudimo įmokas, tikėdamasi paskatinti
savarankišką darbą, ir rėmė tam tikroms grupėms
priklausančių asmenų, pavyzdžiui, neįgaliųjų ir
jaunimo, įdarbinimą. AT patobulino socialinio draudimo sistemą,
kiek tai susiję su savarankiškai dirbančiais asmenimis. PT
nustatė priemonę, kuria remiamas įdarbinimas naujai įsteigtose
įmonėse. Kai kurios valstybės narės (IT, LT, PL, SI)
dėjo daug pastangų jaunimo verslumui skatinti. IT remia pietiniuose
regionuose jaunuolių įgyvendinamus savarankiško darbo projektus,
visų pirma susijusius su ne pelno sektoriumi. Kitos šalys (AT, PL ir LT)
siekia mažinti biurokratizmą ir gerinti verslo aplinką, kad
būtų sparčiau kuriamos darbo vietos. Teikdamas techninę
pagalbą CY remia labai mažas, mažas ir vidutines įmones. CZ,
norėdama pritraukti užsienio investicijų, parengė „darbo
pradžios rinkinį“, kurio paskirtis – padėti su didelių
investicijų projektais susijusiems ne ES piliečiams paprasčiau
ir sparčiau atvykti bei įsidarbinti. Papildomomis
priemonėmis sprendžiama nedeklaruojamo darbo problema. Kai kurios
valstybės narės sugriežtino už nedeklaruojamą darbą
taikytinas baudžiamąsias priemones (BE, CZ, EL, ES, FR, LV, NL, SK), o
kitos pasiūlė tam tikrų paskatų užimtumui deklaruoti (EL,
HR, LT, SI). BE ir CZ aktyviai kovojo su fiktyviu savarankišku darbu, FR ir SK
daugiau dėmesio skyrė patikrinimams, kuriais siekta nustatyti
neteisėto darbo atvejus. LT pradėjo taikyti paslaugų kvitus,
siekdama paprastesnio bei lankstesnio įsidarbinimo žemės ūkio ir
miškininkystės sektoriuose. EL skatino naudoti „darbo talonus“, t. y.
užimtumo kuponus, kurių turėtojai apdraudžiami alternatyviu draudimu; šie kuponai pirmiausia siūlomi namų ūkio
darbuotojams, ir žemės ūkio bei sveikatos priežiūros
sistemų darbuotojams. LV sustiprino kovą su mokesčių
slėpimu reglamentuojančius teisės aktus ir skatino sparčiau
įgyvendinti Kovos su šešėline ekonomika ir teisingos konkurencijos
užtikrinimo priemonių planą. Daug
valstybių narių toliau teikė užimtumo apsaugos teisės
aktų pataisas. FR 2013 m. birželio mėn. priimtu
užimtumo užtikrinimo įstatymu nustatyta daugiau galimybių naudotis
papildomu sveikatos draudimu, galimybė susikurti asmeninę mokymosi
„sąskaitą“, teisė į judumo užtikrinimą ir
profesinį orientavimą, supaprastintos kolektyvinio atleidimo
sąlygos ir suteikta galimybių lankstesnėmis priemonėmis,
pavyzdžiui, susitarimais, išsaugoti darbo vietas. SI naująja reforma
numatoma supaprastinti procedūras ir sumažinti administracines
kliūtis, didinti darbo rinkos lankstumą, teikti daugiau paskatų
sudaryti neterminuotas sutartis ir atgrasyti nuo laikinų
sutarčių sudarymo. BE siekia suderinti darbininkams ir tarnautojams
taikomus užimtumo apsaugos teisės aktus ir užtikrinti lankstesnį darbo laiko reglamentavimą. HR
pirmuoju darbo teisės pakeitimų etapu, užbaigtu 2013 m. birželio
mėn., daugiausia dėmesio skirta, inter alia, darbo teisės
suderinimui su Direktyva dėl Europos darbų tarybos steigimo ir kai
kuriais kitais terminuotųjų darbo sutarčių elementais.
Vykdant EE valstybės tarnybos reformą įvykdyti dideli
pakeitimai, kuriais darbo santykių nuostatos ir darbo sąlygos
valstybės tarnyboje labiau suderinti su darbo santykių nuostatomis ir
darbo sąlygomis privačiajame sektoriuje. Kelios valstybės
narės ėmėsi užtikrinti didesnį darbo kodekso nuostatų
lankstumą – numatė galimybę sudaryti terminuotąsias darbo
sutartis (CZ, sezoniniams darbams žemės ūkio ir statybų
sektoriuose), pratęsti trumpalaikio darbo laikotarpį (DE, nuo
šešių iki dvylikos mėnesių), sutrumpinti privalomas pertraukas
tarp terminuotųjų darbo sutarčių sudarymo su tuo pačiu
darbdaviu (IT), pailginti darbo laiką ir naudoti lankstų darbo
grafiką (PL). Kai kurios šalys pakeitė mokėjimo arba
pašalpų skyrimo sudarius lankstesnes darbo sutartis tvarką (DE,
laikiniesiems darbuotojams keliuose naujuose sektoriuose; AT trumpalaikio darbo
atveju). Dėl to keliose valstybėse narėse pasikeitė
lankstumo ir apsaugos pusiausvyra. Iš viso penkioms iš septynių
šalių, kurioms pateikta konkrečiai šaliai skirta rekomendacija
2013 m. atlikti užimtumo reformą, buvo rekomenduota spręsti
darbo rinkos susiskaidymo problemą (ES, IT, SI, FR, ir PL). LT ir NL
sušvelnino teisės aktus, reglamentuojančius terminuotąsias darbo
sutartis bei apsaugą nuo atleidimo iš darbo, dėl to turėtų
padidėti užimtumas ir sklandžiau veikti darbo rinka. 2.2
Užimtumo gairė Nr. 8. Rengti kvalifikuotą darbo jėgą Kelios valstybės narės nustatė, kad jų
prioritetai yra geresnis įgūdžių ugdymas ir
suaugusiųjų mokymosi skatinimas. Daug
valstybių narių priėmė priemones, kuriomis siekiama gerinti
įgūdžių pasiūlą ir skatinti suaugusiuosius mokytis. MT
ir BG pasitelkdamos mokymus pagerino bedarbių ir mažą darbo
užmokestį gaunančių asmenų galimybes įsidarbinti, o AT
daug dėmesio skyrė žemos ir vidutinės kvalifikacijos asmenims –
atliko jiems palankių švietimo sistemos pakeitimų. PL
priėmė 2020 m. žmogiškojo kapitalo strategiją. LV emigrantų
grįžimo plane, kurio tikslas – paskatinti sugrįžti kvalifikuotus
darbuotojus ir specialistus, numatyta teikti darbo rinkos informaciją,
rengti latvių kalbos kursus ir sugrįžusių asmenų vaikams
teikti paramą, susijusią su dalyvavimu švietimo sistemoje. Kai kuriose
šalyse (CZ, IE, MT, NL) naujos priemonės buvo skirtos konkretiems
sektoriams, kuriuose galima sukurti daug darbo vietų, arba labiausiai nuo
krizės nukentėjusiems sektoriams. MT kompensuodama mokslo išlaidas
remia absolventus, turinčius trūkstamų įgūdžių;
IE daug dėmesio skyrė absolventų kvalifikacijos keitimui, kad
būtų pasinaudota didėjančiomis darbo galimybėmis IRT
sektoriuje. Kad patenkintų reikalingos darbo jėgos poreikį, dvi
valstybės narės (AT ir DE) iš dalies pakeitė teisės aktus,
kuriais reglamentuojamas trečiųjų šalių piliečių
patekimas į darbo rinką. Daug valstybių narių taiko arba
planuoja 2013 m. pradėti taikyti naujas arba griežtesnes priemones,
kuriomis siekiama išlaikyti arba padidinti žmogiškuosius išteklius mokslo,
technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse. Daug valstybių narių taiko priemones, kuriomis siekiama
palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką.
Nemažai valstybių narių (AT, BE, CZ, ES, FI, IT, PT, RO,
SE, UK) siekė pagerinti perėjimą iš švietimo sistemos į
darbo rinką – jos parengė mokomosios bei gamybinės praktikos
programas ir sustiprino susijusias institucijas. PT atliko dualinės
gamybinės praktikos sistemos reformą, pailgino mokomosios praktikos
trukmę ir suteikė daugiau galimybių siekti bet kokio lygio
kvalifikacijos. RO skatino aukštojo mokslo įstaigų absolventų
profesinį rengimą. UK darbdaviams suteikta galimybė patiems,
atsižvelgiant į konkrečius poreikius, parengti gamybinės
praktikos programas, taip pat parengta nauja mokomosios praktikos programa –
konkrečiai pritaikytų priemonių rinkinys, siekiant suteikti
jaunuoliams galimybę atlikti gamybinę praktiką arba
įsidarbinti, – pagal kurią jaunuoliai įgis trūkstamų
įgūdžių ir patirties, reikalingų darbo rinkoje. BE
nekvalifikuoti jaunuoliai gali atlikti trijų–šešių mėnesių
trukmės visos darbo dienos stažuotes bendrovėse, ne pelno
organizacijose ar valstybinėse įstaigose. Įgyvendindama Jaunimo
garantijų iniciatyvą, FI suteikia daugiau galimybių atlikti
gamybinę praktiką ir užtikrinti, kad ji būtų patraukli tiek
praktikantams, tiek darbdaviams. IT sušvelnino darbdavio prievoles, susijusias
su praktikantų mokymu, ir numatė skirti lėšų, kad
būtų aktyviai vykdomos nesimokančių ir
nedirbančių (NEET) jaunuolių, gyvenančių mažiau
išsivysčiusiose vietovėse, ir aukštųjų mokyklų
studentų stažuotės. SE vykdo supažindinimo su tam tikra profesija
programą, skirtą 15–24 metų amžiaus jaunuoliams, kuriems
trūksta konkrečios profesinės patirties; pagal šią
programą 15–25 proc. jaunuolių darbo laiko neatlygintinai skiriama
švietimui ir mokymuisi. ES parengė mokymo ir gamybinės praktikos
sutartį ir paklojo pamatus dualiniam profesiniam mokymui. CZ parengė
nacionalinį stažuočių katalogą. 2.3 Užimtumo gairė Nr. 9. Gerinti švietimo ir mokymo
sistemų kokybę Kelios valstybės narės daug dėmesio skyrė
profesinio rengimo ir mokymo sistemų tobulinimui, siekdamos
labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius (DK, EE, EL, ES, HU, IE, LV,
PL, SE, SK). Kai kurios šalys sukūrė dualinio profesinio rengimo ir
mokymo sistemų pagrindą arba atitinkamai peržiūrėjo šias
sistemas (EE, EL, ES, HU, SK). EE pagal naująjį Profesinio rengimo ir
mokymo įstaigų įstatymą bus rengiamos naujos
struktūros profesinio rengimo ir mokymo programos. EL priimtame Vidurinio
lavinimo sistemos pertvarkos įstatyme numatyti profesinio
rengimo ir mokymo srities pokyčiai, pavyzdžiui, mokymo programų
pertvarka ir Darbuotojų užimtumo organizacijos funkcijų rengiant
gamybinės praktikos programas stiprinimas. SE sistema sustiprinta
padidinus išmokas praktikantus priimantiems darbdaviams. DK profesinėse
mokyklose įsteigė gamybinės praktikos centrus, o IE įsteigė naują švietimo ir mokymo
instituciją (SOLAS). CY įsteigė profesinio rengimo ir mokymo
institutus, į kuriuos galima stoti baigus vidurinę mokyklą, taip
pat vakarinę profesinę technikos mokyklą, suteikiančią
vidurinį išsilavinimą. Siekdamos geriau susieti bendrąjį ugdymą,
profesinį rengimą ir mokymą bei aukštąjį mokslą
ir užtikrinti didesnį užsienyje įgytos kvalifikacijos skaidrumą,
valstybės narės įgyvendino kvalifikacijų sistemas. Nuo
2012 m. pabaigos dar penkios šalys (BG, DE, IT, PL, SI) ne tik
sukūrė nacionalines kvalifikacijų sistemas, bet ir susiejo jas
su Europos kvalifikacijų sąranga, taigi tai jau yra padariusios 20
valstybių narių. CZ, DK, EE, FR, IE, LT suteikdamos kvalifikaciją
aiškiai nurodo EKS lygmenį. Daugelyje valstybių narių buvo atlikti trečiosios
pakopos studijų sistemos pakeitimai. Aukštojo
mokslo sistemos reformas vykdo AT, EE, EL, FR, HU, PL, PT ir LV. AT vykdoma
reforma siekiama didinti aktyvių studentų dalį ir studijų
baigimo rodiklį, sumažinti studijų nebaigusių asmenų
skaičių ir sutrumpinti vidutinę mokymosi trukmę. EE vykdomos
reformos tikslas – pateikti aukštosioms mokykloms aiškesnes gaires, parengtas
atsižvelgiant į darbo rinkos reikmes ir glaudžiai bendradarbiaujant su
darbdaviais bei susijusiomis ministerijomis, kuriose būtų nurodomas
reikalingų studijų vietų skaičius. EL
sustiprino technikos institutų ir universitetų tinklą. PL
užtikrino teiksianti finansinę paramą naujoviškų
universitetinių studijų programų, susijusių su
strateginiais sektoriais, kūrimui, LV pasiūlė kelias reformas
aukštojo mokslo kokybei ir konkurencingumui gerinti. Pagrindiniai šiuo metu FR
vykdomos reformos tikslai – suteikti daugiau galimybių įgyti
profesinę ir techninę bakalauro laipsniui prilyginamą
kvalifikaciją, didinti praktinės patirties svarbą mokymo
programose, pertvarkyti mokytojų rengimą ir skatinti strateginį
perėjimo prie skaitmeninių mokymosi priemonių
plėtojimą. Kelios valstybės narės pakeitė stipendijų
ir (arba) mokesčių už mokslą sistemas (DE, DK, EE, FR, HU, PL). Kelios valstybės narės ėmėsi priemonių
pradinio ugdymo ir vidurinio lavinimo sistemoms tobulinti (AT, BE, BG, CZ, DK, EE, EL, ES, FR, LU, MT, NL, PL, PT, SE, SK).
Kai kurios iš jų sprendė problemas, kilusias vykdant išsamesnes
reformas, kitos daugiausia dėmesio skyrė mokymo ir programų
kokybei arba mokyklos nebaigusių asmenų problemai spręsti. Neseniai
priimtame EE Pagrindinės ir vidurinės mokyklos įstatyme
patikslintos valstybės ir savivaldos institucijų atsakomybės
sritys organizuojant bendrąjį lavinimą, taip pat užsibrėžta
tobulinti vidurinių mokyklų tinklą. MT,
pradėjusi taikyti naują Nacionalinę mokymo programą, toliau
stiprino bendrojo lavinimo sistemą. DK nutarta 2014–2015 mokslo metais
pradėti pradinio ugdymo ir vidurinio lavinimo sistemos reformą –
daugiau valandų skirti pagrindiniams dalykams (pavyzdžiui, danų k.,
matematikai ir anglų k.) ir labiau pabrėžti praktinio mokymo
svarbą. Patvirtinus LU vidurinio lavinimo
sistemos reformą bus siekiama sukurti labiau kompetencijomis
grindžiamą, dinamiškesnę ir lankstesnę sistemą. CZ ir SK ėmė taikyti naujas su mokyklų
inspektavimu ir mokymosi rezultatais susijusias priemones. PT rengia
išsamią stebėjimo priemonę švietimo politikos rezultatams ir
poveikiui vertinti. Siekiant pagerinti mokyklų ir mokytojų darbo
rezultatus PL nuo 2014 m. įsigalios Mokytojų statuto pakeitimai
– sutrumpės mokytojų atostogos ir ilgalaikis nedarbingumas dėl
ligos ir daugiausia mokymo išteklių bus skiriama su mokyklų
poreikiais tiesiogiai susijusioms mokymo programoms. Be to, PL nuo
septynerių iki šešerių metų sumažino amžiaus ribą, nuo
kurios vaikai turi pradėti lankyti mokyklą; nuo 2014 m.
šešiamečiai privalės lankyti mokyklą. BG ir MT parengė priemones, kuriomis bus siekiama mažinti
mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, o AT daug dėmesio
skyrė pamokų praleidimo be priežasties problemai spręsti,
siekdama pagerinti mokinių, visų pirma palankių sąlygų
neturinčių jaunuolių, mokymosi rezultatus. Kad paspartintų
neišsilavinusių asmenų integraciją į darbo rinką, SE
parengė trijų mėnesių motyvacijos studijuoti kursus, kurie
turi būti dėstomi vidurinėse mokyklose. 2.4
Užimtumo gairė Nr. 10. Socialinės įtraukties skatinimas ir
kova su skurdu Nors kai kurios
valstybės narės padidino pašalpas, siekdamos spręsti vaikų
skurdo problemą, kitos apribojo galimybes tokias
pašalpas gauti arba jas sumažino. Didėjant
susirūpinimui dėl to, kokį poveikį turės augantis
skurdą patiriančių vaikų skaičius, kai kurios valstybės narės ėmėsi aktyviau
taikyti priemones vaikų skurdo problemai spręsti, pavyzdžiui, BE
priėmė išsamų nacionalinį veiksmų planą. EE nuo
2013 m. liepos mėn. iš dalies įgyvendinta reforma, pagal
kurią šeimoms skirtos pašalpos turi būti pagrįstos poreikiais
(2015 m. numatyta išmokas didinti). Skurdesnėms šeimoms paremti LV
buvo padidintos mažiausios mėnesinės tėvystės pašalpos,
vaiko priežiūros pašalpos ir vaiko priežiūros pašalpos, mokamos gimus
dvyniams ar daugiau vaikų (tai galioja ir socialinio draudimo neturintiems
tėvams), taip pat padidinta priklausomiems asmenims taikoma gyventojų
pajamų mokesčio lengvata. Toliau vyrauja tendencijos griežtinti
pašalpų gavimo sąlygas arba pašalpas mažinti, pavyzdžiui, kai kurios
šalys griežtina pajamų rėmimo priemonių gavimo sąlygas arba
įšaldo ar sumažina jų lygį (EL, ES, SI, UK). Dėl to sumenko
socialinių išlaidų stabilizuojamasis poveikis namų
ūkių pajamoms. Nevienoda
padėtis ir kalbant apie galimybę naudotis ankstyvojo ugdymo bei
priežiūros paslaugomis. Kai kurios valstybės narės (DE, FR, HU, LV, PL, UK), vykdydamos vaikų galimybių
gerinimo strategijas, ėmėsi
iniciatyvų, kuriomis siekė suteikti daugiau galimybių vaikams
patekti į ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros sistemą. DE suteikė teisę jaunesniems nei trejų
metų vaikams lankyti vaikų priežiūros įstaigą, FR
vykdoma reforma siekiama, taikant tinkamus pedagoginius metodus, gerinti
dvimečių ir trimečių dalyvavimo rodiklius, PL
planuoja išplėsti sąrašą bendrovių, kurios gali teikti
paraiškas gauti valstybės biudžeto lėšų vaikų
priežiūros įstaigų steigimo ir veiklos išlaidoms padengti. Be
to, 2013 m. liepos mėn. PL priėmė teisės aktą,
pagal kurį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. kiekvienas
ketverių metų amžiaus vaikas turės teisę į
ikimokyklinį ugdymą, o nuo 2017 m. rugsėjo mėn.
kiekvienam trejų metų amžiaus vaikui bus užtikrinta vieta
ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Kitos šalys (HR, LV ir UK)
ėmėsi veiksmų, kad ankstyvojo ugdymo bei priežiūros
paslaugos būtų prieinamesnės. LV vietos
valdžia bendrai finansuoja vienerių–ketverių metų amžiaus
vaikų priėmimą į privačias įstaigas, jeigu tie
vaikai įtraukti į laukiančiųjų patekti į
valstybinę įstaigą sąrašą. HR priėmė
įstatymą dėl auklių, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes
sąlygas vaiko priežiūrai. Įvairios kitos valstybės
narės taip pat ėmėsi stiprinti jų gerovės sistema
užtikrinamą vaikų apsaugą (DK, ES, FI, PL, SE). Pagrindinė
pensijų iniciatyvų tema – nustatyti naują darbo stažo ir
pensinio amžiaus pusiausvyrą, nes beveik visose valstybėse
narėse ilginamas pensinis amžius ir siekiama, kad jis būtų
vienodas abiem lytims. Reaguodamos į sunkumus užtikrinti pensijas,
kylančius dėl demografinių pokyčių, valstybės
narės vis dažniau pripažįsta, kad ilgesnis darbingas amžius
turėtų būti atsvara ilgėjančiai gyvenimo trukmei.
Praėjusiais metais įvairios valstybės narės nusprendė
didinti arba sparčiau didino moterų ir (arba) vyrų pensinį
amžių. 23 iš 28 valstybių narių jau priėmė teisės
aktus dėl pensinio amžiaus ilginimo dabar arba ateityje. Daugeliu atveju
ne tik ilginamas pensinis, bet ir (palaipsniui) sulyginamas vyrų ir
moterų pensinis amžius (CZ, EE, EL, HR, IT, LT, MT, PL, SI, SK, UK). Vis
dėlto reikia labiau stengtis pašalinti kitas pagrindines skirtingo
vyrų ir moterų pensijų dydžio priežastis, pirmiausia karjeros
pertraukas ir mažą darbo intensyvumą. Vis daugiau
šalių imasi svarbių priemonių, kad pensinis amžius
būtų susietas su ilgėjančia gyvenimo trukme. Pirmiausia
pailginusios pensinį amžių pagal gyvenimo trukmę, dabar vis
daugiau šalių renkasi aiškiai susieti pensinį amžių su ateityje
ilgėsiančia gyvenimo trukme (CY, DK, EL, IT, NL, SK). Tačiau
kelioms valstybėms narėms ši mintis kelia rimtų abejonių.
Kai kurios iš jų teigia, kad pirmiausia reikia sumažinti esamą
spragą tarp faktinio išėjimo į pensiją ir pensinio amžiaus.
Kitų nuomone, idėja pensinį amžių automatiškai pailginti
pailgėjus gyvenimo trukmei pernelyg naujoviška. Siekdamos
pažaboti ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos, daugelis
valstybių narių ėmėsi veiksmų ankstyvo išėjimo
į pensiją galimybėms apriboti. Pagrindinės
susijusios reformų priemonės – sugriežtintos ankstyvo išėjimo
į pensiją sąlygos (minimalus amžius, sumokėtų
įmokų ir išmokų lygis), mažesnis finansinių ankstyvo
išėjimo į pensiją sąlygų patrauklumas ir didesnis
dėmesys aktyvumo skatinimo priemonėms. Visų pirma daug šalių
riboja galimybes naudotis plačiai paplitusiais ankstesnio išėjimo į
pensiją būdais, pavyzdžiui, ilgalaikėmis nedarbingumo pašalpomis
(pavyzdžiui, ES) arba neįgalumo pašalpomis (pavyzdžiui, AT, BE, DK). Vis
dėlto kai kuriose valstybėse narėse (AT, BE, BG, HR, LU, MT, RO,
SI) dėl galimybių anksti išeiti į pensiją vis dar nukenčia
pensijų adekvatumas ir tvarumas, taip pat mažėja užimtumas ir
ekonomikos augimas. Daug
valstybių narių sudaro sąlygas asmenims ilgiau išlikti darbo
rinkoje ir vėlindamos išėjimą į pensiją gerina su
pensija susijusias teises. 2012 m. BG ir UK panaikintos
fiksuotą pensinį amžių reglamentavusios nuostatos. FR amžiaus,
kurio sulaukusį asmenį privatūs darbdaviai gali priversti išeiti
į pensiją, ribą padidino nuo 65 iki 70 metų. Daugelyje
pensijų sistemų numatyta skatinti dirbti ir sulaukus pensinio amžiaus
(ES), pavyzdžiui, vėlyvo išėjimo į pensiją atveju nustatant
didesnes pensijos kaupimo normas arba didesnes pensijų išmokas (FI ir FR).
Daugiau šalių švelnina taisykles ir leidžia pensijų išmokas suderinti
su už darbą gaunamomis pajamomis (BE, ES, NL ir SI). Svarbu tai, kad kai
kurios šalys vis labiau remia pensijų reformas, pagal kurias numatytos
aktyvaus senėjimo darbo vietoje ir darbo rinkoje priemonės
(pavyzdžiui, BE, FR, SI, SK). Tačiau šioje srityje taikomos priemonės
tebėra labai ribotos ir nekoordinuotos. Kad pensijų reformos
būtų sėkmingos, valstybės narės turės daug
plačiau ir aktyviau taikyti priemones, kad paskatintų moteris ir
vyrus ilgiau likti darbo rinkoje. Dėl
fiskalinio spaudimo šalys peržiūri sveikatos priežiūros išlaidas ir
ieško būdų, kaip veiksmingiau panaudoti lėšas taikant geresnes
išlaidų ribojimo priemones. Kelios
valstybės narės ėmėsi rengti arba pradėjo
įgyvendinti struktūrines sveikatos priežiūros reformas (AT,
BG, CY, EL, ES, FI, HR, HU, LT, UK). BG rengiasi įvesti naują hospitalizavimo
kainų modelį, pagrįstą suskirstymu į grupes pagal
diagnozę. Naujajame Sveikatos ir socialinės apsaugos įstatyme
numatyti dideli UK (Anglijos) nacionalinės sveikatos priežiūros
tarnybos (NHS) pokyčiai atsakomybės už sprendimų dėl
paslaugų užsakymo priėmimą ir lėšų naudojimo srityse.
Kelios valstybės narės jau taiko arba planuoja taikyti priemones,
kuriomis siekiama pažaboti sveikatos priežiūros išlaidų augimą
(AT, BE, CY, DE, EL, ES, FR, HR, HU, IE, NL, PT). AT, BE ir FR daug
dėmesio skyrė tam, kad būtų nustatyta bendro sveikatos
priežiūros išlaidų augimo lygio riba. PT ėmė taikyti naujas
generinių ir išrašomų tarptautinių nepatentuotų
pavadinimų receptinių vaistų kainų nustatymo taisykles,
taip skatindama vartoti generinius vaistus ir pigiausius esamus gaminius.
Imtasi įvairių priemonių, siekiant gerinti sveikatos
priežiūros paslaugas – dažniausiai tobulinta e. sveikatos sistema
(AT, BE, BG, DK, ES, HU, LT, LT, LV, MT, PL, PT, SE, SI, SK, UK). ES
įsigalioja naujas teisinis pagrindas, apibrėžiantis visiems
nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos centrams taikytinus
klinikinius valdymo modelius. AT priėmė Elektroninių sveikatos
įrašų įstatymą, kuriuo siekiama pagerinti
nepertraukiamą asmenų priežiūrą ir sveikatos
priežiūros paslaugų teikėjų informacijos srautą. Kai
kurios valstybės narės dėjo daugiau pastangų
spręsdamos svarbias sveikatos priežiūros srities problemas,
tačiau dar per anksti vertinti, ar jų pastangos davė
rezultatų. Reikia rasti
naujų darbuotojų trūkumo problemos sprendimo būdų,
taip pat reikia tolesnių priemonių, kad visiems būtų
užtikrinta galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kai kurios
valstybės narės daug investuoja į sveikatos priežiūros
srities darbuotojus (BG, DE, HU, MT, PL, SK). HU padidino 90 000 sveikatos
priežiūros specialistų darbo užmokestį. DE siekia spręsti
sveikatos priežiūros specialistų trūkumo kaimo vietovėse
problemą. Keliose valstybėse narėse pirmenybė teikiama
galimybių naudotis sveiktos priežiūros paslaugomis gerinimui (DK, EL,
FI, FR, LU, LV). LU pradėjo veikti trečiosios šalies mokėtojo
sistema, skirta apdraustiems asmenims, kuriuos kompetentingas socialinės
rūpybos skyrius yra oficialiai pripažinęs ekonomiškai pažeidžiamais.
EL kuria laikiną sveikatos talonų sistemą, kuria užtikrinama,
kad neapdrausti piliečiai galėtų pasinaudoti pirminės
sveikatos priežiūros paslaugomis. Dėl
biudžeto suvaržymų dažnai nukenčia ilgalaikės sveikatos
priežiūros paslaugos, vis dėlto šalys imasi veiksmų, kad
užtikrintų geresnį tokių socialinių paslaugų teikimo
organizavimą. Kai kurios valstybės narės (BG, SI)
patvirtino integruotu požiūriu pagrįstas nacionalines strategijas,
kuriomis stiprinamas kokybiškų socialinių paslaugų,
įskaitant ilgalaikę sveikatos priežiūrą, teikimas. SI
nacionalinėje socialinės apsaugos programoje (2013–2020 m.)
apibrėžti kokybiniai ir kiekybiniai tikslai, susiję su bendru
socialinių sistemų ir konkrečių socialinių
paslaugų tobulinimu. FI pritarė ilgalaikės sveikatos
priežiūros sistemos reformai, kuria stiprinamas reabilitacijos
paslaugų vaidmuo ir pirmenybė aiškiai teikiama priežiūrai
namuose, o ne įstaigose. Keliose valstybėse narėse dėl
nepakankamai išsamiai apibrėžtų oficialių ilgalaikės
priežiūros nuostatų kyla didelių kliūčių
moterų užimtumui bei ekonomikos augimui, taip pat apsaugai nuo priklausomybės
sulaukus senyvo amžiaus. Vis labiau
stengiantis suvaldyti arba sumažinti suaugusiųjų skurdą atidžiai
peržiūrimos socialinės paramos sistemos. Įvairios
valstybės narės ima taikyti arba stiprina aktyvumo skatinimo
priemones, kurios yra politikos, skirtos suaugusių skurdo problemai
spręsti, dalis (žr. skyrių apie dalyvavimą darbo rinkoje).
Kelios valstybės narės planuoja vykdyti arba jau vykdo
socialinės paramos sistemos reformas (LT, CY, DK, EL, HR, IT, PL ir RO).
Nuo 2012 m. LT pradėjo įgyvendinti piniginės
socialinės paramos reformą, kuria siekiama suteikti daugiau
paskatų dirbti, geriau susieti socialinę paramą su aktyvumo
skatinimo priemonėmis bei tikslingesniu jų taikymu ir skatinti vietos
įdarbinimo tarnybų ir savivaldybių bendradarbiavimą. IT
įgyvendina susiejimo su materialine padėtimi pagrindinio mechanizmo
reformą. Ja siekiama užtikrinti tikslingesnį šio mechanizmo
taikymą ir teisingą mokesčių lengvatų bei
socialinių pašalpų skyrimą. IT taip pat įgyvendina
bandomąjį vadinamosios naujos socialinės kortelės
projektą – minimalių pajamų sistemą, kuri vėliau bus
susieta su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Pagal CY vykdomas
socialinės paramos reformas taip pat planuojama taikyti garantuotų minimalių
pajamų sistemą (kuri pakeis šiuo metu galiojančią
valstybės paramos sistemą). EL yra numačiusi bandomąją
programą, kurios tikslas – pradėti šalyje taikyti minimalių
pajamų sistemą. Kai kurios valstybės narės (BE, EE, ES, HU,
MT, UK) ėmėsi veiksmų administracinėms procedūroms
supaprastinti. Nepaisant pastangų, reikia dar daug nuveikti valstybių
narių lygmeniu, kad būtų pasiektas tikslus tinkamų
pajamų rėmimo priemonių, įtraukių darbo rinkų ir
galimybių naudotis paslaugomis derinys. Valstybės
narės ėmė taikyti specialias įtraukties programas, skirtas ypač
nepalankioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms, benamiams ir
žmonėms, patiriantiems su būstu susijusią atskirtį Daug valstybių narių persvarstė ar parengė
nacionalines romų integracijos strategijas arba integruotus
konkrečių politikos priemonių rinkinius, visų pirma
siekdamos užmegzti dialogą (AT, BE, BG, CZ, DK, EE, EL, ES, FI, FR, HU,
IE, IT, LV, NL, RO, SE, SI, UK). Norėdamas spręsti benamystės
problemą, LU pradėjo vykdyti integruotą, baudžiamojo
persekiojimo netaikymu ir būsto suteikimu pagrįstą benamystės
mažinimo strategiją, pagal kurią siekiama užtikrinti prevenciją,
mažinti ilgalaikės benamystės atvejų skaičių, suteikti
benamiams daugiau galimybių gauti būstą ir teikti jiems
kokybiškas socialines paslaugas. Kelios valstybės narės (ES, FR, SK)
taikė priemones, kuriomis siekiama skirti daugiau prieinamo socialinio ir
nuomojamo būsto mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams arba
kovoti su segregacija (HU). NL socialinio būsto sektoriuje būsto
nuoma padidinta priklausomai nuo pajamų; BE siūlo nuomos pašalpas
asmenims, kurie jau ilgą laiką įtraukti į socialinio
būsto laukiančių asmenų sąrašą. 3. PAGRINDINIŲ UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ
RODIKLIŲ SUVESTINĖ Komunikate
dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens
stiprinimo[25]
Komisija pasiūlė bendroje užimtumo ataskaitoje naudoti
pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę.
Suvestinę sudaro penki pagrindiniai rodikliai: nedarbo lygis
(15–74 metų amžiaus grupė), nesimokančio ir
nedirbančio jaunimo (NEET) dalis, palyginti su jaunimo nedarbo lygiu
(15–24 metų amžiaus grupė), realios bendrosios namų
ūkių pajamos, skurdo rizikos lygis (15–64 metų amžiaus
grupė) ir pajamų nelygybė (santykis S80 / S20).
Naudojant suvestinę užtikrinamas didesnis skaidrumas ir lengviau nustatyti
svarbiausias užimtumo ir socialines tendencijas[26], kurios gali daryti įtaką geram
EPS veikimui ir kurias gali prireikti atidžiau stebėti vykdant Europos
semestrą[27].
2013 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyta,
kad reikėtų toliau naudoti užimtumo ir socialinių rezultatų
suvestinę bendroje užimtumo ataskaitoje ir parengti užimtumo ir
socialinius rodiklius atsižvelgiant į Komisijos pasiūlytas gaires,
tęsiant atitinkamą darbą susijusiuose komitetuose ir Tarybai
gruodžio mėn. priėmus sprendimą, kad šias naujas priemones būtų
galima pradėti naudoti nuo 2014 m. Europos semestro pradžios[28]. Ekonominio
sukrėtimo atveju nesiėmus veiksmingų politinio atsako
priemonių, pinigų sąjungoje gali kilti užimtumo ir
socialinių problemų, dėl kurių gali įsivyrauti
nuolatiniai skirtumai ir imti irti visos Europos Sąjungos ekonomikos
pagrindas. Su didelėmis užimtumo ir socialinėmis problemomis
susijęs šalutinis poveikis kitoms valstybėms narėms atsiranda
pirmiausiai dėl vidaus prekybos ir žmogiškojo kapitalo nykimo – tai
pablogina ilgalaikio tarptautinio konkurencingumo sąlygas. Todėl
visos valstybės narės turi būti suinteresuotos užtikrinti, kad
užimtumo ir socialinės problemos būtų sprendžiamos laiku ir
veiksmingai[29]. Šiame skyriuje pateikta
analizė pagrįsta minėtame komunikate nurodytais penkiais
pagrindiniais rodikliais[30].
Suvestinė neturėtų būti nagrinėjama mechaniškai, ji
turėtų būti aiškinama išsamiau, remiantis esamomis
priemonėmis (Užimtumo rodiklių stebėsena (EPM), Veiksmų
socialinėje srityje rezultatų apžvalga (VSASRA), Bendra vertinimo
sistema (BVS) ir sutartais duomenų rinkiniais, kaip antai Europos darbo
jėgos tyrimu ir ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika[31]. Šioje naujoje
suvestinėje nurodyti skirtumai ir pateikti kovos su neigiamomis
tendencijomis ir dideliu nedarbu bei socialinėmis problemomis būdai
bus toliau analizuojami per 2014 m. Europos semestrą, išsamiau
taikant papildomus rodiklius, be kita ko, vykdant daugiašalės
priežiūros procesą ir rengiant konkrečiai šaliai skirtas
rekomendacijas. Kituose poskyriuose
apžvelgtos naujausios skirtingos socialinės ir ekonominės tendencijos
Europos Sąjungoje, nurodant svarbiausius pokyčius atskirose šalyse
pagal kiekvieną iš penkių rodiklių. Galiausiai priede pateiktos
lentelės, kuriose apžvelgiama padėtis visose ES valstybėse
narėse pagal rodiklius, taip pat pagrindinės užimtumo srities
problemos, nurodytos EPM, ir socialinės tendencijos, nurodytos VSASRA. Pagrindiniai nerimą
keliantys užimtumo bei socialinės raidos aspektai ir lygio rodikliai,
lemiantys skirtumus ES, kuriuos reikėtų išsamiau išnagrinėti ir
kuriems reikėtų taikyti griežtesnes politinio atsako priemones, gali
būti nustatyti pagal šiuos tris aspektus: ·
pagal
kiekvienoje valstybėje narėje nustatytą rodiklio pokytį
konkrečiais metais, lyginamą su ankstesniais laikotarpiais (istorinė
tendencija); ·
pagal
kiekvienoje valstybėje narėje nustatytą skirtumą,
lyginamą su tų pačių metų ES ir euro zonos
rodiklių vidurkiu (pateikiama glausta užimtumo ir socialinėje srityse
nustatytų skirtumų apžvalga); ·
pagal
kiekvienoje valstybėje narėje nustatytą rodiklio pokytį
dvejus metus iš eilės, lyginamą su pokyčiais ES ir euro zonoje
(parodomos socialinės ir ekonominės konvergencijos arba divergencijos
tendencijos). 3.1. Nedarbo
lygis. Pokytis ir lygio rodikliai Nuo
2008 m. nerimą keliančiu greičiu didėjo nedarbo lygio
atotrūkis euro zonos šiaurinėse bei centrinėse šalyse ir jos
pietinėse bei pakraštinėse šalyse[32].
Dabar šis skirtumas siekia 10,2 procentinio punkto, o skirtumas tarp euro zonai
nepriklausančių šiaurinių ir pakraštinių šalių
tėra 1,7 procentinio punkto. XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje
pinigų sąjunga netiesiogiai prisidėjo prie nedarbo lygio
suvienodinimo visose jai priklausančiose valstybėse narėse,
pirmiausiai todėl, kad po euro įvedimo išaugo paklausa, siejama su
dideliais į euro zonos pakraštines šalis nukreiptais kapitalo srautais.
Tačiau kilus ekonomikos ir finansų krizei nedarbo lygio skirtumai
labai išaugo – iš dalies todėl, kad lėtai mažėjo finansinis
įsiskolinimas ir kilo abejonių dėl pakraštinių
valstybių narių ekonomikos atsigavimo perspektyvų, be to, į
tai atsižvelgiant šioms šalims taikyta didelė skolinimosi kaina. I
pav. Nedarbo lygis (15–74 amžiaus grupė) nuo 2000 m. pagal euro zonai
priklausančių ir jai nepriklausančių valstybių
narių grupes Šaltinis:
Eurostatas (Darbo jėgos tyrimas), EMPL GD skaičiavimai;
svertiniai vidurkiai. Iš priede pateiktose
lentelėse nurodytų skaičių matyti, kad penkiose
valstybėse narėse (HR, CY, EL, PT ir ES) nedarbo lygis kelia
didelį nerimą. Šiose šalyse nedarbo lygis yra daug didesnis už ES ir
euro zonos vidurkį. Be to, nedarbo lygis išaugo santykinai greitai,
palyginti su praeities tendencijomis ir su kitomis valstybėmis
narėmis (t. y. divergencija). Nors nedarbo lygis IT, NL ir SI,
kuriose pradinės pozicijos buvo nevienodos, nėra kritinis,
pastaraisiais metais jis labai išaugo. 3.2.
Jaunimo nedarbo lygis ir nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (NEET )
dalis. Pokyčiai ir lygio rodikliai Euro zonos
pietinėse ir pakraštinėse valstybėse narėse jaunimo nedarbo
lygis nuo 2008 m. sparčiai augo ir 2012 m. viršijo 40 proc.
Euro zonos šiaurinėse ir centrinėse valstybėse narėse,
priešingai, nedarbo lygis išliko daugmaž nepakitęs, todėl iki
2012 m. atotrūkis tarp šių dviejų valstybių narių
grupių padidėjo daugiau kaip 25 procentiniais punktais. Ir likusiose
valstybėse narėse padėtis blogėjo, tačiau ne taip,
kaip pietinėse ir (arba) pakraštinėse valstybėse narėse.
Vidutinė nesimokančio ir nedirbančio 15–24 metų amžiaus
jaunimo dalis euro zonos pietinėse ir pakraštinėse šalyse siekė
19 proc., palyginti su 9,2 proc. šiaurinėse ir centrinėse
šalyse; panašiai, kaip ir nedarbo srityje, atotrūkis tarp šių
dviejų šalių grupių ir toliau didėja. Didžiausią
nerimą kelia jaunimo nedarbas ir neveiklumas, nes tai turės neigiamos
įtakos jų galimybėms įsidarbinti ir jų produktyvumui
ateityje. Dėl šiuo metu vyraujančio jaunimo nedarbo lygio ir NEET
dalies rodiklių skirtumo ilguoju laikotarpiu gali atsirasti dar
didesnių socialinių ir ekonominių skirtumų pinigų
sąjungoje ir ES. IIa pav. Jaunimo nedarbo lygis (15–24 metų amžiaus
grupė) nuo 2007 m. pagal euro zonai priklausančių ir jai
nepriklausančių valstybių narių grupes Šaltinis:
Eurostatas, švietimo ir mokymo statistiniai duomenys, EMPL GD
skaičiavimai; svertiniai vidurkiai. IIb
pav. Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo nedarbo lygis (15–24
metų amžiaus grupė) pagal euro zonos ir jai nepriklausančių
šalių grupes nuo 2007 m. Šaltinis:
Eurostatas, švietimo ir mokymo statistiniai duomenys, EMPL GD
skaičiavimai; svertiniai vidurkiai. Iš suvestinėje pateiktų skaičių (priede
pateiktų lentelių) matyti, kad keliose valstybėse narėse
jaunimo padėtis labai sudėtinga. Kalbant apie jaunimo nedarbą,
CY, EL, ES, IT, PT ir HR susirūpinimą kelia ir jo lygis, ir susijusios
tendencijos. SI ir kiek mažesniu mastu BE rūpestis kyla daugiau dėl
tendencijų, o ne dėl nedarbo lygio; atvirkštinė padėtis
susidariusi SK (kurioje aukštas jaunimo nedarbo lygis). Kalbant apie NEET
dalį, EL ir IT nerimas kyla ir dėl lygio, ir dėl susijusių
tendencijų. BG, IE ir ES nerimą kelia NEET dalies dydis, o CY, LU,
HU, PT ir SI – pastaruoju metu vyraujanti tendencija. 3.3.
Realus bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų
pajamų pokytis Krizės laikotarpiu namų
ūkių pajamos (apskaičiuotos pagal realiųjų
bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų
pajamų augimo dydį) euro zonos šiaurinėse ir centrinėse
valstybėse narėse augo, nors ir lėčiau (išskyrus
2010 m.), o pakraštinėse valstybėse narėse po 2009 m.
jų realioji vertė išliko nepakitusi arba sumažėjo. Namų
ūkių pajamoms poveikį pirmiausia darė sumažėjusios
rinkos pajamos ir ilgainiui susilpnėjusios automatinio stabilizavimo
priemonės. Be to, griežtesnė euro zonos pietinių ir
pakraštinių valstybių narių fiskalinė politika turėjo
įtakos užimtumui ir mokesčių bei pašalpų sistemoms, o
sumažinus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį labai
sumažėjo realių namų ūkių pajamų dydis. Tai
galėjo lemti didėjančius skirtumus euro zonoje. III
pav. Realus bendrųjų namų ūkių
disponuojamųjų pajamų pokytis nuo 2002 m. pagal euro zonai
priklausančių ir jai nepriklausančių valstybių narių
grupes Šaltinis:
Eurostatas, nacionalinės sąskaitos, EMPL GD skaičiavimai;
svertiniai vidurkiai. Realiosios
bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų
pajamų vertės raida valstybėse narėse labai skiriasi ir šie skirtumai didėja.
Remiantis 2012 m. duomenimis, ne mažiau kaip 11 valstybių narių
bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų
pajamų raida buvo neigiama: EL šis rodiklis kasmet mažėjo beveik 10
proc., CY – daugiau kaip 8 proc. IT, HU, NL, PT, RO (2011 m. duomenys), SI
ir ES bendrosios namų ūkių disponuojamosios pajamos mažėjo
3–5 proc., DK ir SK – apie 1–2 proc. Ypač svarbu atkreipti
dėmesį į tokį kasmetinį mažėjimą, pirmiausia
todėl, kad kelis dešimtmečius realios bendrosios namų ūkių
disponuojamosios pajamos Europoje nuolatos po truputį didėjo – tai
lėmė ekonomikos augimas ir ekonomikos nuosmukio atvejais taikytos
trumpalaikės stabilizavimo priemonės, taigi kasmetinis mažėjimas
buvo išimtis. 3.4
Darbingo amžiaus gyventojų skurdo rizikos lygis. Pokyčiai ir lygio
rodikliai Daugelyje valstybių
narių didėja skurdo rizikos lygis. Nuo 2008 m. šie rodikliai
labai išaugo ES pietinėse ir pakraštinėse valstybėse narėse
(tiek priklausančiose euro zonai, tiek ir jai nepriklausančiose). Šie
rodikliai augo, nors skurdo rizikos lygis jau ir anksčiau buvo aukštas.
Nuo 2009 m. skurdo rizikos lygis padidėjo ir euro zonos
šiaurinėse bei centrinėse valstybėse narėse, tačiau ne
taip smarkiai. Vis dėlto ir šiose šalyse skurdo rizikos lygiui poveikio
turėjo ilgalaikis neigiamas arba beveik nulinis BVP augimas,
didėjantis ilgalaikio nedarbo lygis ir vis silpnėjančios
automatinio stabilizavimo priemonės. IV pav. Darbingo amžiaus
gyventojų skurdo rizikos lygis (15–64 m.) nuo 2004 m. pagal euro
zonai priklausančių ir jai nepriklausančių valstybių
narių grupes[33] Šaltinis:
Eurostatas, Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų
statistikos (ES-SPGS) duomenys, EMPL GD skaičiavimai; svertiniai
vidurkiai (nurodyti metai atitinka pajamų gavimo metus). 2010–2011 m.
skurdo rizikos lygio didėjimo tendencijos vyravo BG, EE, ES, FR, IT, HU,
RO ir SK. EL, LV ir LT labai daug žmonių yra arti skurdo ribos, palyginti
su EPS vidurkiu, bet šiuo metu nėra spartaus didėjimo tendencijos.
Didžiausią nerimą kelia padėtis ES ir RO, nes jose nustatytas ir
aukštas skurdo rizikos lygis, ir spartaus skurdo didėjimo trumpuoju
laikotarpiu tendencija. 3.5.
Pajamų nelygybė (santykis S80 / S20). Pokyčiai ir
lygio rodikliai[34] Pajamų
nelygybė didėja visoje ES ir kiekvienoje valstybėje narėje,
pirmiausia ES pietinėse ir pakraštinėse šalyse. Būtent šiose
valstybėse narėse labiausiai išaugo ir nedarbas. Daugelyje šalių
krizė sustiprino ilgalaikes darbo užmokesčio poliarizacijos ir darbo
rinkos segmentacijos tendencijas, dėl kurių, kaip ir dėl
mažesnio mokesčių ir pašalpų sistemomis užtikrinamo
perskirstymo, nelygybė dar labiau padidėjo. Tai, kad nelygybė
labiausiai padidėjo skaudžiausiai nuo užimtumo krizės
nukentėjusiose šalyse, galima paaiškinti dideliu nedarbu (labiausiai
išaugusiu tarp mažiausiai uždirbančių gyventojų) ir kai kuriais
atvejais fiskalinio konsolidavimo poveikiu[35].
V
pav. Pajamų nelygybė (santykis S80 / S20) nuo 2005 m.
pagal euro zonai priklausančių ir jai nepriklausančių
valstybių narių grupes Šaltinis:
Eurostatas, Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų
statistikos (ES-SPGS) duomenys, EMPL GD skaičiavimai; svertiniai
vidurkiai (nurodyti metai atitinka pajamų gavimo metus). Nelygybė (santykis
S80 / S20) yra plačiai paplitusi ir didėja valstybėse
narėse. 2011 m. duomenimis, BG išsiskiria pagal visus tris matmenis:
kasmetinį pokytį, atotrūkį nuo EPS vidurkio ir pokytį
valstybėje narėje per dvejus metus iš eilės, palyginti su
pokyčiu ES ir (arba) euro zonoje. EE, EL, IT ir HU nustatytas ryškus
metinis pokytis (nelygybės santykis pablogėjo 0,3–0,5 punkto), o RO,
LV ir ES padidėjo atotrūkis nuo euro zonos vidurkio (nelygybės
santykis padidėjo 1,2 punkto arba daugiau). 1
priedas. Pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių
suvestinė, kurioje pateikti ES ir euro zonos vidurkiai
|| Nedarbo lygis || Jaunimo nedarbas || Realus bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimas || Skurdo rizikos lygis || Nelygybė (santykis S80 / S20) || Jaunimo nedarbo lygis || NEET || Kasmetinis pokytis (2012 m. 1 pusm. – 2013 m. 1 pusm.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokyti VN / kasmetinis pokytis ES || Kasmetinis pokytis (2012 m. 1 pusm. – 2013 m. 1 pusm.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokyti VN / kasmetinis pokytis ES || Kasmetinis pokytis (2011–2012 m.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis ES || Kasmetinis pokytis (2011–2012 m.) || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis ES || Kasmetinis pokytis (2010–2011 m.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis ES || Kasmetinis pokytis (2010–2011 m.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis ES ES 27 || 0,6 || 0,0 || 0,0 || 0,6 || 0,0 || 0,0 || 0,3 || 0,0 || 0,0 || -0,9 || 0,0 || 0,8 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 || 0,0 EZ 17 || 0,9 || 1,2 || 0,4 || 1,4 || 0,6 || 0,7 || 0,6 || 0,0 || 0,3 || -1,7 || -0,7 || 1,0 || 0,2 || 0,2 || 0,1 || 0,0 || 0,1 BE || 1,0 || -2,5 || 0,4 || 3,3 || 0,0 || 2,6 || 0,5 || -0,9 || 0,2 || -0,4 || 0,5 || 0,8 || -3,1 || 0,0 || 0,0 || -1,1 || 0,0 BG || 0,8 || 2,0 || 0,2 || -0,1 || 5,1 || -0,8 || -0,3 || 8,3 || -0,6 || : || : || 2,2 || 2,2 || 1,4 || 0,6 || 1,5 || 0,6 CZ || 0,3 || -3,8 || -0,4 || -0,6 || -4,4 || -1,3 || 0,6 || -4,3 || 0,3 || 0,3 || 1,2 || 1,0 || -6,9 || 0,2 || 0,0 || -1,5 || 0,0 DK || -0,8 || -4,0 || -1,4 || -2,3 || -10,9 || -3,0 || 0,3 || -6,6 || 0,0 || -0,9 || 0,0 || 0,2 || -2,9 || -0,6 || 0,0 || -0,6 || 0,0 DE || -0,2 || -5,6 || -0,8 || -0,3 || -15,5 || -0,9 || 0,2 || -5,5 || -0,1 || 0,7 || 1,6 || 0,8 || 0,4 || 0,0 || 0,0 || -0,5 || 0,0 EE || -1,7 || -2,2 || -2,3 || -4,0 || -5,3 || -4,7 || 0,7 || -0,7 || 0,4 || 2,4 || 3,3 || 2,4 || 2,0 || 1,6 || 0,3 || 0,3 || 0,3 IE || -1,2 || 2,9 || -1,8 || -3,2 || 4,9 || -3,8 || -0,1 || 5,5 || -0,4 || 5,7 || 6,7 || 0,5 || -0,9 || -0,3 || -0,1 || -0,4 || -0,1 EL || 4,1 || 16,1 || 3,5 || 6,1 || 36,1 || 5,5 || 2,9 || 7,1 || 2,6 || -9,6 || -8,7 || 1,0 || 4,0 || 0,2 || 0,4 || 1,0 || 0,4 ES || 2,2 || 15,5 || 1,6 || 3,9 || 32,2 || 3,3 || 0,3 || 5,6 || 0,0 || -5,2 || -4,2 || 1,5 || 4,5 || 0,7 || -0,1 || 2,1 || -0,1 FR || 0,8 || -0,1 || 0,2 || 2,1 || 2,4 || 1,4 || 0,2 || -1,0 || -0,1 || -0,3 || 0,6 || 1,1 || -2,5 || 0,3 || 0,1 || -0,4 || 0,1 HR || 1,9 || 6,1 || 1,3 || 12,2 || 28,1 || 11,5 || 1 || 3,5 || 0,7 || : || : || 0,7 || 3,1 || -0,1 || -0,2 || 0,4 || -0,2 IT || 1,7 || 1,1 || 1,1 || 4,5 || 15,6 || 3,8 || 1,3 || 7,9 || 1,0 || -4,5 || -3,6 || 1,6 || 2,5 || 0,8 || 0,4 || 0,6 || 0,4 CY || 4,3 || 4,3 || 3,7 || 11,2 || 13,8 || 10,5 || 1,4 || 2,8 || 1,1 || -8,0 || -7,0 || -0,4 || -4,5 || -1,2 || -0,2 || -0,7 || -0,2 LV || -3,6 || 1,1 || -4,2 || -8,2 || -2,2 || -8,9 || -1,1 || 1,7 || -1,4 || 4,9 || 5,8 || -0,3 || 4,2 || -1,1 || -0,3 || 1,6 || -0,3 LT || -1,5 || 1,4 || -2,1 || -5,5 || -0,6 || -6,1 || -0,4 || -2,1 || -0,7 || : || : || -1,6 || 4,2 || -2,4 || -1,5 || 0,8 || -1,5 LU || 0,6 || -5,3 || 0,0 || 0,2 || -4,7 || -0,4 || 1,2 || -7,3 || 0,9 || : || : || -0,8 || -2,9 || -1,6 || -0,1 || -1,0 || -0,1 HU || -0,4 || -0,3 || -1,0 || 0,5 || 4,9 || -0,1 || 1,4 || 1,5 || 1,1 || -3,0 || -2,0 || 1,7 || -2,4 || 0,9 || 0,5 || -1,1 || 0,5 MT || 0,1 || -4,4 || -0,5 || -0,5 || -9,5 || -1,2 || 0,5 || -2,1 || 0,2 || : || : || 0,2 || -2,9 || -0,6 || -0,2 || -0,9 || -0,2 NL || 1,4 || -4,5 || 0,8 || 1,4 || -12,7 || 0,7 || 0,5 || -8,9 || 0,2 || -3,1 || -2,2 || 0,4 || -5,5 || -0,4 || 0,1 || -1,2 || 0,1 AT || 0,6 || -6,1 || 0,0 || 0,0 || -14,6 || -0,6 || -0,4 || -6,7 || -0,7 || 1,4 || 2,3 || 0,3 || -5,0 || -0,5 || 0,1 || -1,2 || 0,1 PL || 0,6 || -0,4 || 0,0 || 1,1 || 3,8 || 0,4 || 0,2 || -1,4 || -0,1 || 0,4 || 1,4 || 0,2 || 1,1 || -0,6 || 0,0 || 0,0 || 0,0 PT || 2,1 || 6,4 || 1,5 || 3,6 || 16,6 || 3,0 || 1,4 || 0,9 || 1,1 || -3,0 || -2,1 || 0,5 || 0,2 || -0,3 || 0,1 || 0,7 || 0,1 RO || 0,1 || -3,7 || -0,5 || -0,3 || -0,1 || -0,9 || -0,6 || 3,6 || -0,9 || -4,3 || -4,2 || 1,8 || 5,0 || 1,0 || 0,2 || 1,2 || 0,2 SI || 2,3 || -0,3 || 1,7 || 5,3 || 0,1 || 4,6 || 2,2 || -3,9 || 1,9 || -3,8 || -2,9 || 0,7 || -4,3 || -0,1 || 0,1 || -1,5 || 0,1 SK || 0,4 || 3,3 || -0,2 || 0,4 || 10,5 || -0,3 || 0 || 0,6 || -0,3 || -2,3 || -1,4 || 1,2 || -3,6 || 0,4 || 0,0 || -1,2 || 0,0 FI || 0,4 || -2,8 || -0,2 || 1,1 || -3,3 || 0,4 || 0,2 || -4,6 || -0,1 || 0,3 || 1,2 || 0,5 || -3,2 || -0,3 || 0,1 || -1,3 || 0,1 SE || 0,3 || -2,9 || -0,4 || 1,1 || 0,8 || 0,4 || 0,3 || -5,4 || 0,0 || 2,9 || 3,9 || 0,6 || -3,5 || -0,2 || 0,1 || -1,4 || 0,1 UK || -0,3 || -3,2 || -0,9 || -0,6 || -2,5 || -1,3 || -0,3 || 0,8 || -0,6 || 2,2 || 3,1 || -0,8 || -1,9 || -1,6 || -0,1 || 0,3 || -0,1 * Naujausi RO duomenys, susiję su realiu
bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų
pajamų augimu 2010–2011 m.
|| Nedarbo lygis || Jaunimo nedarbas || Realus bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimas || Skurdo rizikos lygis || Nelygybė (santykis S80 / S20) || Jaunimo nedarbo lygis || NEET || Kasmetinis pokytis (2012 m. 1 pusm. – 2013 m. 1 pusm.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis euro zonoje || Kasmetinis pokytis (2012 m. 1 pusm. – 2013 m. 1 pusm.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis euro zonoje || Kasmetinis pokytis (2011–2012 m.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis euro zonoje || Kasmetinis pokytis (2011–2012 m.) || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis euro zonoje || Kasmetinis pokytis (2010–2011 m.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis euro zonoje || Kasmetinis pokytis (2010–2011 m.) || Atotrūkis nuo ES vidurkio || Kasmetinis pokytis VN / kasmetinis pokytis euro zonoje ES 27 || 0,6 || -1,2 || -0,4 || 0,6 || -0,6 || -0,7 || 0,3 || 0 || -0,3 || -0,9 || 0,7 || 0,8 || -0,2 || -0,2 || 0,0 || 0,0 || -0,1 EZ 17 || 0,9 || 0,0 || 0,0 || 1,4 || 0,0 || 0,0 || 0,6 || 0 || 0 || -1,7 || 0,0 || 1,0 || 0,0 || 0,0 || 0,1 || 0,0 || 0,0 BE || 1,0 || -3,7 || 0,0 || 3,3 || -0,7 || 1,9 || 0,5 || -0,9 || -0,1 || -0,4 || 1,3 || 0,8 || -3,3 || -0,2 || 0,0 || -1,1 || -0,1 BG || 0,8 || 0,9 || -0,1 || -0,1 || 4,5 || -1,5 || -0,3 || 8,3 || -0,9 || : || : || 2,2 || 2,0 || 1,2 || 0,6 || 1,5 || 0,5 CZ || 0,3 || -5,0 || -0,7 || -0,6 || -5,0 || -2,0 || 0,6 || -4,3 || 0 || 0,3 || 2,0 || 1,0 || -7,1 || 0,0 || 0,0 || -1,5 || -0,1 DK || -0,8 || -5,1 || -1,7 || -2,3 || -11,6 || -3,7 || 0,3 || -6,6 || -0,3 || -0,9 || 0,7 || 0,2 || -3,1 || -0,8 || 0,0 || -0,6 || -0,1 DE || -0,2 || -6,7 || -1,1 || -0,3 || -16,2 || -1,7 || 0,2 || -5,5 || -0,4 || 0,7 || 2,3 || 0,8 || 0,2 || -0,2 || 0,0 || -0,5 || -0,1 EE || -1,7 || -3,4 || -2,6 || -4,0 || -5,9 || -5,4 || 0,7 || -0,7 || 0,1 || 2,4 || 4,0 || 2,4 || 1,8 || 1,4 || 0,3 || 0,3 || 0,2 IE || -1,2 || 1,7 || -2,2 || -3,2 || 4,2 || -4,5 || -0,1 || 5,5 || -0,7 || 5,7 || 7,4 || 0,5 || -1,1 || -0,5 || -0,1 || -0,4 || -0,2 EL || 4,1 || 15,0 || 3,2 || 6,1 || 35,4 || 4,7 || 2,9 || 7,1 || 2,3 || -9,6 || -7,9 || 1,0 || 3,8 || 0,0 || 0,4 || 1,0 || 0,3 ES || 2,2 || 14,4 || 1,2 || 3,9 || 31,6 || 2,6 || 0,3 || 5,6 || -0,3 || -5,2 || -3,5 || 1,5 || 4,3 || 0,5 || -0,1 || 1,8 || -0,2 FR || 0,8 || -1,3 || -0,2 || 2,1 || 1,8 || 0,7 || 0,2 || -1 || -0,4 || -0,3 || 1,3 || 1,1 || -2,7 || 0,1 || 0,1 || -0,4 || 0,0 HR || 1,9 || 4,9 || 0,9 || 12,2 || 27,5 || 10,8 || 1 || 3,5 || 0,4 || : || : || 0,7 || 2,9 || -0,3 || -0,2 || 0,4 || -0,3 IT || 1,7 || -0,1 || 0,8 || 4,5 || 14,9 || 3,1 || 1,3 || 7,9 || 0,7 || -4,5 || -2,8 || 1,6 || 2,3 || 0,6 || 0,4 || 0,6 || 0,3 CY || 4,3 || 3,2 || 3,4 || 11,2 || 13,1 || 9,8 || 1,4 || 2,8 || 0,8 || -8,0 || -6,3 || -0,4 || -4,7 || -1,4 || -0,2 || -0,7 || -0,3 LV || -3,6 || -0,1 || -4,5 || -8,2 || -2,8 || -9,6 || -1,1 || 1,7 || -1,7 || 4,9 || 6,6 || -0,3 || 4,0 || -1,3 || -0,3 || 1,6 || -0,4 LT || -1,5 || 0,2 || -2,5 || -5,5 || -1,3 || -6,8 || -0,4 || -2,1 || -1 || : || : || -1,6 || 4,0 || -2,6 || -1,5 || 0,8 || -1,6 LU || 0,6 || -6,5 || -0,4 || 0,2 || -5,4 || -1,2 || 1,2 || -7,3 || 0,6 || : || : || -0,8 || -3,1 || -1,8 || -0,1 || -1,0 || -0,2 HU || -0,4 || -1,4 || -1,4 || 0,5 || 4,3 || -0,9 || 1,4 || 1,5 || 0,8 || -3,0 || -1,3 || 1,7 || -2,6 || 0,7 || 0,5 || -1,1 || 0,4 MT || 0,1 || -5,6 || -0,9 || -0,5 || -10,1 || -1,9 || 0,5 || -2,1 || -0,1 || : || : || 0,2 || -3,1 || -0,8 || -0,2 || -0,9 || -0,3 NL || 1,4 || -5,6 || 0,4 || 1,4 || -13,3 || 0,0 || 0,5 || -8,9 || -0,1 || -3,1 || -1,4 || 0,4 || -5,7 || -0,6 || 0,1 || -1,2 || 0,0 AT || 0,6 || -7,3 || -0,4 || 0,0 || -15,2 || -1,4 || -0,4 || -6,7 || -1 || 1,4 || 3,1 || 0,3 || -5,2 || -0,7 || 0,1 || -1,2 || 0,0 PL || 0,6 || -1,5 || -0,3 || 1,1 || 3,2 || -0,3 || 0,2 || -1,4 || -0,4 || 0,4 || 2,1 || 0,2 || 0,9 || -0,8 || 0,0 || 0,0 || -0,1 PT || 2,1 || 5,3 || 1,2 || 3,6 || 16,0 || 2,3 || 1,4 || 0,9 || 0,8 || -3,0 || -1,3 || 0,5 || 0,0 || -0,5 || 0,1 || 0,7 || 0,0 RO || 0,1 || -4,8 || -0,9 || -0,3 || -0,8 || -1,6 || -0,6 || 3,6 || -1,2 || -4,3 || -4,0 || 1,8 || 4,8 || 0,8 || 0,2 || 1,2 || 0,1 SI || 2,3 || -1,5 || 1,4 || 5,3 || -0,5 || 3,9 || 2,2 || -3,9 || 1,6 || -3,8 || -2,2 || 0,7 || -4,5 || -0,3 || 0,1 || -1,5 || 0,0 SK || 0,4 || 2,1 || -0,6 || 0,4 || 9,9 || -1,0 || 0 || 0,6 || -0,6 || -2,3 || -0,6 || 1,2 || -3,8 || 0,2 || 0,0 || -1,2 || -0,1 FI || 0,4 || -4,0 || -0,5 || 1,1 || -3,9 || -0,3 || 0,2 || -4,6 || -0,4 || 0,3 || 2,0 || 0,5 || -3,4 || -0,5 || 0,1 || -1,3 || 0,0 SE || 0,3 || -4,0 || -0,7 || 1,1 || 0,1 || -0,3 || 0,3 || -5,4 || -0,3 || 2,9 || 4,6 || 0,6 || -3,7 || -0,4 || 0,1 || -1,4 || 0,0 UK || -0,3 || -4,3 || -1,3 || -0,6 || -3,1 || -2,0 || -0,3 || 0,8 || -0,9 || 2,2 || 3,9 || -0,8 || -2,1 || -1,8 || -0,1 || 0,3 || -0,2 * Naujausi RO duomenys, susiję su realiu
bendrųjų namų ūkių disponuojamųjų
pajamų augimu 2010–2011 m. 2 priedas. Glausta pagrindinių
užimtumo problemų ir ypač gerų darbo rinkos rezultatų
santrauka, parengta pagal Užimtumo rodiklių stebėseną (P = problema;
G = geri darbo rinkos rezultatai), patvirtintą 2013 m.
birželio mėn.[36] 3
priedas. Glausta tendencijų apžvalga, parengta pagal Veiksmų
socialinės apsaugos srityje rezultatų apžvalgą[37], patvirtintą 2013 m.
sausio mėn. || Pastaba. 2010–2011 m.
socialinės tendencijos, nustatytos pagal padėties blogėjimą
daugiau kaip trečdalyje valstybių narių, dešinėje
pusėje esančioje lentelėje pažymėtos raudonai. [1] Šis skyrius iš dalies
grindžiamas išsamia analize, pateikta dokumente „ES užimtumas ir socialinė
padėtis. Ketvirčio apžvalga“, 2013 m. kovo mėn. Švietimo,
mokymo ir gebėjimų informaciją žr. 2013 m. Švietimo ir mokymo
stebėsenos biuletenyje. [2] Trečiųjų
šalių piliečių nedarbas 2012 m. pasiekė
21,3 proc., palyginti su 20 proc. 2011 m. ir 14,4 proc.
2008 m. [3] EL duomenys – tik iki liepos
mėn. [4] Vadovaujantis naujausiu Europos laisvų
darbo vietų stebėjimo sistemos biuleteniu, didžiausias
darbuotojų skaičiaus augimas, po asmens priežiūros
darbuotojų sveikatos paslaugų srityje, užfiksuotas šiose profesijose:
programuotojų ir analitikų, administracinių ir
specializuotų sekretorių, kasybos, gamybos ir statybos darbų
vykdytojų ir pradinių mokyklų mokytojų bei ikimokyklinio
ugdymo specialistų. [5] Įsidarbinimo rodiklis –
įsidarbinusių žmonių skaičiaus ir bedarbių
skaičiaus santykis. Atleidimo iš darbo rodiklis – darbo vietos
netekusių žmonių skaičiaus ir bedarbių skaičiaus
santykis. [6] „Europos darbo rinkos raida
2013 m.“, Europos Komisija. [7] Pavyzdžiui, Future Skills Supply and
Demand in Europe, Cedefop. [8] 2013 m. spalio mėn.
EBPO ir Komisija paskelbė naujos apklausos rezultatus, Survey on Adult
Skills (PIAAC), Europos Komisija, EBPO. [9] Žr., pavyzdžiui, Is Aggregate
Demand Wage-Led or Profit-Led? National and Global Effects,
Tarptautinis darbo biuras, Darbo sąlygos ir užimtumas, Nr. 40, Ženeva,
2012 m. [10] Žr. Quarterly Report on the
Euro Area, Europos Komisija, 12 tomas, Nr. 3, 2013 m. [11] Šaltinis: Garnier ir kt.
(2103 m.): Recent Reforms of Tax Systems in the EU: Good and Bad News.
Taxation paper, 39. Europos Komisija. [12] Žr.,
pavyzdžiui, Eurofound (2013 m.), Tackling Undeclared Work in 27
European Union Member States and Norway: Approaches and Measures Since 2008,
Eurofound, Dublinas; Hazans, M. (2011 m.), Informal Workers Across
Europe, Mokslinio tyrimo ataskaita Nr. 5912, Pasaulio bankas,
Vašingtonas. [13] Pajamų kvintilio dalies
santykis arba santykis S80/S20 – pajamų pasiskirstymo nelygybės
rodiklis. Tai bendrų pajamų, kurias gauna 20 proc. visų
didžiausias pajamas gaunančių gyventojų (viršutinis kvintilis),
ir pajamų, kurias gauna 20 proc. visų mažiausias pajamas
gaunančių gyventojų (apatinis kvintilis), santykis. Visos pajamos
– ekvivalentinės disponuojamosios pajamos. [14] Į naujausius Europos
Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos (ES-SPGS)
duomenis įtraukti apytikriai 2012 m. ES 28 ir ES 27 duomenys
(trūksta AT, BE, IE ir UK rezultatų). 2012 m. SPGS baziniai
duomenys yra susiję su 2011 mokestiniais metais. [15]
Žr. 2012 m. Europos užimtumo ir socialinės tendencijos, Europos
Komisija. [16]
Ibid. [17] Žr. EUROMOD darbinį dokumentą Nr. 2/13, Avram,
Figari, Leventi, Levy, Navicke, Matsaganis, Militaru, Paulus, Rastringina,
Sutherland, The Distributional Effects of Fiscal Consolidation in Nine
Countries. Netrukus turėtų būti paskelbta nauja šio
dokumento versija. Devyniose tyrimo šalyse namų ūkių pajamomis
grindžiamų priemonių poveikis (pavyzdžiui, mokesčių ir
išmokų sistemų pokyčiai ir darbo užmokesčio mažinimas nuo
2007 m. iki 2012 m. vidurio) buvo nuo 1,6 proc. ikikrizinių
disponuojamųjų pajamų IT ir 1,9 proc. UK iki 9,1 proc.
LV ir 11,6 proc. EL. [18] Žr. „ES užimtumas ir socialinė padėtis.
Ketvirčio apžvalga“, 2013 m. kovo mėn. Iš analizės matyti, kad
nuo 2011 m. pastebimas socialinių išlaidų mažinimas yra
akivaizdesnis, palyginti su panašiais nuosmukiais per pastaruosius tris
dešimtmečius. [19] 2011 m. duomenys bus prieinami netrukus. [20] Šioje dalyje aptariama
dabartinė padėtis, kaip nustatyta ankstesnėje Bendroje užimtumo
ataskaitoje; dėl vietos stokos aptarimas nėra išsamus, juo nesiekiama
pranešti apie visas reformas ir politines priemones. [21] 2012 m. spalio 21 d. Tarybos
sprendimas 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos
gairių. [22] Sąvoka „ankstyvasis
vaikų ugdymas ir priežiūra“ aprėpia visas vaikų
priežiūros ir ugdymo formas nuo gimimo iki kol vaikas pradeda lankyti
pradinę mokyklą. [23] Daugiau informacijos šiuo klausimu
pateikta ataskaitos skyriuje apie socialinę įtrauktį. [24] Promoting green jobs
throughout the crisis: a handbook of best practices in Europe, Europos
užimtumo stebėjimo centras, 2013 m. [25] COM (2013) 690. [26] Kaip nurodyta šioje bendros užimtumo ataskaitos
redakcijoje, suvestinė gali būti atnaujinta 2013 m. gruodžio
mėn., gavus naujų metinių socialinės srities duomenų.
[27] Suvestinė,
kuri yra bendros užimtumo ataskaitos dalis, pagrįsta SESV 148 straipsniu
ir rengiama vykdant Europos semestro procesą, apima visas ES valstybes
nares, todėl duomenys lyginami pagal ES vidurkį. Kai kuriais atvejais
gali būti svarbūs ir statistiniai nuokrypiai nuo euro zonos vidurkio.
Kaip nustatyta Komisijos Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų
sąjungos projekte, EPS valdymo srityje reikėtų stiprinti
užimtumo ir socialinės politikos koordinavimą ir priežiūrą,
taip pat remti šių sričių konvergenciją. [28] Europos Vadovų Tarybos
išvados, 2013 m. spalio 24–25 d. [29] Šalutinis užimtumo ir
socialinių tendencijų poveikis kitoms šalims apžvelgtas dokumente
„Užimtumas ir socialinė padėtis ES. Ketvirčio apžvalga“,
2013 m. rugsėjo mėn., pateikta adresu http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=1974&furtherNews=yes [30] Komisija pasirengusi tobulinti suvestinę kitose
ataskaitose, atsižvelgdama į Užimtumo ir socialinės apsaugos komitete
vykstančias technines diskusijas ir į Europos Parlamento,
socialinių partnerių bei kitų suinteresuotųjų
subjektų nuomonę. [31] COM(2013) 690, p. 6. [32] Zonų apibrėžtys: euro zonos
šiaurinės ir centrinės šalys: AT, BE, DE, FI, FR, LU, NL; euro zonos
pietinės ir pakraštinės šalys: EE, EL, ES, IE, IT, CY, MT, PT, SI,
SK; euro zonai nepriklausančios šiaurinės šalys: CZ, DK, PL, SE, UK;
euro zonai nepriklausančios pietinės ir pakraštinės šalys: BG,
HR, LV, LT, HU, RO. [33] Nustatant skurdo rizikos lygį ataskaitiniais metais
laikomi kalendoriniai metai, einantys prieš tyrimo vykdymo metus (t. y.
2010 m.), išskyrus UK (tyrimo vykdymo metai) ir IE (12 mėn.
prieš tyrimo vykdymo metus). Tas pats principas taikomas nustatant
nelygybės rodiklį (santykis S80 / S20). [34] Pajamų, kurias gauna
20 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų, ir pajamų,
kurias gauna 20 proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų,
santykis. [35] Žr. EUROMOD darbinį
dokumentą Nr. 2/13. [36] http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/13/st10/st10373-re01.en13.pdf. [37] ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=9235&langId=en.