This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0574
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Seventh Report on the Implementation of the Urban Waste Water Treatment Directive (91/271/EEC)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Septintoji Miesto nuotekų valymo direktyvos (91/271/EEB) įgyvendinimo ataskaita
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Septintoji Miesto nuotekų valymo direktyvos (91/271/EEB) įgyvendinimo ataskaita
/* COM/2013/0574 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Septintoji Miesto nuotekų valymo direktyvos (91/271/EEB) įgyvendinimo ataskaita /* COM/2013/0574 final */
TURINYS 1........... Įžanga............................................................................................................................ 3 2........... Bendras atitikties vertinimas............................................................................................ 4 2.1........ Nuotekų surinkimo sistemos............................................................................................ 4 2.2........ Antrinis valymas.............................................................................................................. 4 2.3........ Valymas pagal griežtesnius
reikalavimus........................................................................... 5 2.4........ Didmiesčiai ir stambūs
teršėjai......................................................................................... 7 2.5........ Jautrios zonos................................................................................................................. 7 3........... Atitikties tendencijos....................................................................................................... 7 4........... Taršos mažinimas praeityje ir
ateityje............................................................................... 8 5........... Padėties gerinimas taikant
bendrą finansavimą.................................................................. 9 6........... Ankstesni veiksmai siekiant
atitikties.............................................................................. 10 7........... Naujas atitikties skatinimo metodas............................................................................... 10 8........... Išvados ir perspektyvos................................................................................................ 11 1. Įžanga Miesto nuotekų valymo direktyva (toliau – direktyva)[1] yra viena iš pagrindinių
vandens politikos priemonių Europoje. Ja siekiama apsaugoti aplinką
nuo neigiamo miesto nuotekų išleidimo iš gyvenviečių
(didmiesčių / miestų) poveikio ir nuo biologiškai skaidomų
gamybinių nuotekų iš žemės ūkio maisto produktų
sektoriaus (pvz., pieno perdirbimo pramonės, mėsos pramonės,
alaus daryklų ir kitų objektų). Direktyva reikalaujama tinkamai
surinkti nuotekas ir reglamentuojamas nuotekų išleidimas nurodant būtinąjį
taikytiną valymo būdą ir nustatant didžiausias pagrindinių
išmetamųjų teršalų (organinių medžiagų ir
maistinių medžiagų) ribines vertes[2].
Visiškas direktyvos įgyvendinimas yra būtina sąlyga siekiant
aplinkos apsaugos tikslų, nustatytų ES vandens pagrindų
direktyvoje (VPD)[3]
ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje[4]. Įgyvendinant šią direktyvą daugiausiai
sunkumų sukėlė finansiniai ir planavimo aspektai, susiję su
didelėmis investicijomis į infrastruktūrą, pavyzdžiui,
į kanalizacijos sistemas ir valymo įrenginius. Blogai
įgyvendinama direktyva gali nulemti tai, kad upės ir ežerai bus
organiškai užteršti, taip pat susikaups pernelyg dideli maistinių
medžiagų kiekiai (eutrofikacija)[5]:
tai turi ypač didelį poveikį ežerams, ypač jautriems taršai
pakrančių ir jūros vandenims. Remiantis neseniai paskelbta VPD
įgyvendinimo ataskaita[6]
sutelktosios taršos šaltiniai vis dar darė neigiamą poveikį
22 % ES vandens telkinių. Eutrofikacija ir toliau kėlė didžiausią
pavojų apie 30 % vandens telkinių 17 valstybių narių. Šias
problemas smarkiai aštrina nevalytos nuotekos arba nepakankamai išvalytų nuotekų
išleidimas. Dėl nuotekų užterštumo taip pat gali
greičiau nykti biologinė įvairovė, blogėti geriamo
vandens atsargos arba maudyklų vanduo ir kilti visuomenės sveikatos problemų.
Tai apima per vandenį plintančias ligas, visų pirma, būdingas
nedideliems vandens ištekliams, ligas, kuriomis užsikrečiama maudantis užterštame
(organinė tarša, žydinčių dumblių sukelta tarša dėl
maistinių medžiagų pertekliaus) maudyklos vandenyje, arba ligas, kuriomis
susergama valgant užkrėstas jūros gėrybes, ir t. t. Šis
poveikis taip pat gali sukelti neigiamų padarinių ekonomikos
sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo ir vėžiagyvių auginimo
pramonėje[7].
Valstybių narių direktyvos įgyvendinimo pastangos
jau padėjo reikšmingai pagerinti nuotekų valymą. Todėl
paskutiniais dešimtmečiais vandens kokybės Europoje labai
pagerėjo, o teršalų poveikis sumažėjo[8]. Tačiau direktyva dar
nėra visiškai įgyvendinta, o taršos problemos dar neišspręstos. Komisijos pasiūlyme dėl 7-osios Aplinkosaugos
veiksmų programos (7 AVP)[9]
ir naujajame Europos vandenų išteklių apsaugos veiksmų plane[10] pripažįstama šios
direktyvos svarba ir pabrėžiama, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą
programos įgyvendinimą, būtina sustiprinti veiksmus. Šioje Septintojoje direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje
apibūdinta pažanga, padaryta iki 2009–2010 metų pabaigos. Ataskaitoje
taip pat pateiktos direktyvos įgyvendinimo tendencijos ir naujas atitikties/direktyvos
įgyvendinimo skatinimo metodas ir jo etapai siekiant informuoti
visuomenę ir teikti ataskaitas. Kartu su šia ataskaita pateikiami priedas
ir lentelės[11]
ir išsamesnė techninė ataskaita[12].
Pateiktų duomenų ir šioje ataskaitoje paskelbtų duomenų
skirtumas yra susijęs su tuo, kaip Komisija ir valstybės narės
praeityje tvarkė duomenis. Todėl Komisijos tarnybos siūlo naują
metodą taip pat taikyti atitikties informacijai ir skatinti valstybes
nares nacionaliniu lygmeniu teikti naujesnę informacija internete (žr. 7
punktą). 2. Bendras atitikties vertinimas Atitikties vertinimo tikslas – išanalizuoti atitikties
direktyvai lygį, remiantis valstybių narių pateikta informacija.
Atitikties vertinimas pagrįstas EAA Reportnet[13] skelbiamomis rekomendacijomis
ir metodika. Pateikti nuotekų infrastruktūros duomenys gauti iš
Europos vandens informacinės sistemos (WISE) informacijos apie
vandenį šaltinio Waterbase apie nurodytas gyvenvietes ir jų nuotekų
valymo įrenginius[14]. Ši ataskaita apie direktyvos įgyvendinimą susilaukė
sėkmės. Pirmą kartą 27 valstybės narės
pateikė ataskaitai reikalingą informaciją ir tai padarė iš
esmės laiku. Ataskaitoje apžvelgiami beveik 24 000 miestelių ir
miestų, turinčių daugiau kaip 2 000 gyventojų
(kurių tarša atitinka 615 mln. gyventojų sukeltą taršą
– vadinamieji gyventojų ekvivalentai[15]).
Beveik 18 000 miestelių ir miestų (arba 81 % taršos
apkrovos) yra 15 valstybių narių, kurios į ES įstojo iki
2004 m. (ES-15). Likusieji – 12 valstybių narių, kurios prie ES
prisijungė 2004 ir 2007 m. (ES-12). Atitikties vertinimas atliktas 26
valstybėse narėse, nes Rumunijai nė vienas iš atitikties
terminų, nustatytų jos Stojimo sutartyje, 2010 m. dar nebuvo
pasibaigęs. Kroatija į ES įstojo 2013 m. liepos 1 d.,
todėl į šią ataskaitą neįtraukta. Kelioms kitoms valstybėms narėms, kurios
įstojo 2004 arba 2007 m., papildomi atitikties terminai baigėsi šiuo
ataskaitiniu laikotarpiu. Tačiau daugelis jų miestelių ir
miestų turės laikytis 2010 m. ir vėlesnių
terminų, todėl šioje ataskaitoje jie nebuvo vertinti. Pagrindiniai įgyvendinimo nagrinėjimo rezultatai
apibendrinti toliau (atskirų valstybių narių duomenys nurodyti
priedo 1 lentelėje, kurioje taip pat pateikta išsami informacija apie
pasibaigusius terminus 12 valstybių narių, kurios į ES
įstojo 2004 arba 2007 m.). 2.1. Nuotekų surinkimo sistemos Daugumoje ES valstybių narių nuotekų
surinkimo lygis yra labai aukštas – vidutiniškai atitikties lygis yra 94 %
(išaugo, palyginti su seniau buvusiu 92 %). Apie 15 valstybių
narių net pasiekė 100 % atitikties lygį. Visose
valstybėse narėse išlaikyti arba net pagerinti ankstesni rezultatai.
Tačiau yra šalių, kuriose nuotekos visiškai nesurenkamos arba
surenkamos tik iš dalies. Penkiose valstybėse narėse (BG, CY, EE, LV,
SI) 2009–2010 m. atitikties lygis vis dar buvo mažesnis nei 30 %. 2.2. Antrinis valymas 2009–2010 m. Europos Sąjungoje iš viso 82 % nuotekų
buvo atliktas direktyvos nuostatas atitinkantis antrinis valymas – rezultatai,
palyginti su ankstesne ataskaita, pagerėjo keturiais procentiniais
punktais. Keturiose valstybėse narėse reikalavimai įvykdyti
100 %, o dar kitose šešiose valstybėse narėse reikalavimai
įvykdyti 97 % ir daugiau. Tačiau ES-12 valstybėse
narėse atitikties lygis yra daug žemesnis: tinkamas antrinis valymas
atliekamas tik 39 % nuotekų. Tik CZ, HU, LT ir SK atitikties
rezultatai siekia 80–100 %. 2.3. Valymas pagal griežtesnius
reikalavimus Šio tipo nuotekų valymas, taip pat žinomas kaip
tretinis valymas, papildo antrinį valymą, kai to reikia, ir yra
daugiausiai skirtas maistinėms medžiagoms pašalinti kovojant su
eutrofikacija arba siekiant sumažinti bakteriologinę taršą, kuri gali
turėti įtakos žmonių sveikatai (pvz., paveikti geriamojo vandens
zonas arba maudyklų vandenį)[16].
Bendras atitikties lygis buvo 77 %. Tačiau ES-12 valstybėse
narėse, kuriose tik 14 % nuotekų yra valoma tinkamai, buvo
smarkiai vėluojama įdiegti griežtesnį nuotekų valymą.
Kalbant apie teigiamus aspektus, keturios šalys pasiekė 100 % atitiktį. 1 pav. ES-27, ES-15, ir ES-12 atitikties
direktyvos 3 straipsniui rezultatai (surinkimas) nurodyti žalia spalva,
atitiktis 4 straipsniui (antrinis valymas) – rausva spalva ir atitiktis 5
straipsniui (valymas pagal griežtesnius reikalavimus) – mėlyna spalva.
Nurodomos vidutinės vertės, atsižvelgiant į VN dydį. Rezultatai ES-27, ES-15, ir ES-12 lygmeniu parodyti 1 pav.[17]. ES-15 lygmeniu vertės apskritai yra aukštos ir net
labai aukštos Vokietijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje. ES-12 rezultatai yra
gana žemi, ypač dėl valymo pagal griežtesnius reikalavimus. ES-27 lygmeniu vertės taip pat yra aukštos ir labai
panašios į ES-15 vertes (nors ir yra šiek tiek mažesnės) dėl to,
kad: a) Santykinai svarbesni yra ES-15 nuotekų surinkimo ir
valymo duomenys. ES-15 lygmeniu visi atitikties terminai yra pasibaigę,
todėl didelė nuotekų dalis atitinka reikalavimus, be to, susiję
atitikties rezultatai yra labai geri. b) Ne tokie svarbūs yra duomenys apie nuotekų
surinkimą ir valymą ES-12 šalyse, kuriose atitikties rezultatai yra
susiję tik su dalimi jų miestelių / miestų, t. y. tik
su tais, kuriems atitikties reikalavimai taikyti 2009–2010 m. 2 pav. Atskirų
valstybių narių atitikties direktyvos 3 straipsniui rezultatai (surinkimas)
nurodyti žalia spalva, atitiktis 4 straipsniui (antrinis valymas) – rausva
spalva ir atitiktis 5 straipsniui (valymas pagal griežtesnius reikalavimus) –
mėlyna spalva. Šalys suskirstytos pirmiausiai nurodant tas, kurių
atitikties 5 straipsniui lygis yra mažiausias, ir tada
didėjančios atitikties tvarka. Slovakijoje (5 straipsnis) ir
Rumunijoje (3, 4 ir 5 straipsniai) vietoj atitikties naudojama sąvoka „įdiegti
įrenginiai“, nes tų straipsnių atitikties terminai ataskaitoje
aptariamais metais dar nebuvo pasibaigę (atitikties duomenų nebuvo
prašoma, bet valstybės narės pateikė surinktų ir išvalytų
nuotekų duomenis). Kipre ir Latvijoje atitikties rezultatai buvo
lygūs 0 %, nes nuotekų surinkimo sistemos ir valymo įrenginiai
ataskaitoje aptariamais metais (2009 m.) dar visu tempu neveikė;
tačiau nuo tada padaryta didelė pažanga ir naujausias atitikties
lygis yra daug aukštesnis. 2 pav. nurodyti nacionaliniai rezultatai yra susiję su
padėtimi 2009 arba vėliausiai – 2010 m. Komisijos tarnybos žino,
kad daugelyje valstybių narių, visų pirma, tose, kuriose
atitikties lygis žemas, nuo to laiko padaryta didelė pažanga ir faktinis
atitikties lygis dažnai yra (daug) didesnis (visų pirma, Kipre ir
Latvijoje). 2.4. Didmiesčiai ir stambūs
teršėjai Šioje ataskaitoje aptariami 585 didmiesčiai, kurių nuotekos atitinka
(arba viršija) 150 000 gyventojų nuotekų kiekį. Vien tik
šių didmiesčių taršos apkrova sudaro 45 % viso surinkto
apkrovos kiekio. Iš šių 585 didmiesčių apie 91 % taršos
apkrovos taikomas valymas pagal griežtesnius reikalavimus (geriausias
įmanomas valymas). Palyginti su ankstesne ataskaita, kurioje buvo
teigiama, kad toks valymas buvo taikomas tik 77 % atitinkamos taršos
apkrovos, rezultatai pagerėjo. Tačiau atskirų
didmiesčių / stambių teršėjų atitikties lygis yra
labai skirtingas. Pavyzdžiui, tik vienuolika iš 27 ES valstybių
narių sostinių[18]
gali tvirtinti, kad 2010 m. pasiekta visapusiška atitiktis, net ir pagal griežčiausius
valymo reikalavimus, jei jie taikytini (žr. 2 lentelę ir priede pateiktas
pastabas apie duomenis, susijusius su ES sostinėmis). 2.5. Jautrios
zonos Nuo paskutinio ataskaitos teikimo ES teritorijos dalis,
paskelbta arba laikoma jautria zona, padidėjo ir 2010 m. pasiekė
beveik 75 %. Labiausiai tokia zona išaugo Prancūzijoje ir Graikijoje.
Informaciją apie ES valstybių narių jautrias zonas rasite WISE
aktyviajame žemėlapyje[19]. 3. Atitikties tendencijos Vertinant pažangą, padarytą siekiant visiškos
visų VN atitikties direktyvos reikalavimams, reikia atskirti ES-15 ir
valstybes nares, įstojusias į ES 2004 ir 2007 m. Atitikties
reikalavimai nuolat keitėsi, daugiausiai dėl plėtros ir
palaipsniui taikant pereinamuosius direktyvos įgyvendinimo laikotarpius,
kurie jau baigėsi. Visi ES-15 taikomi terminai baigėsi 2005 m.
gruodžio 31 d., tačiau ES-12 jie baigsis vėliau, o paskutinis ir
galutinis terminas baigiasi 2018 m. Ankstesni nei 2004 m. duomenys
turimi tik iš ES-15 valstybių narių. Todėl įvertinti pažangą
visų 27 valstybių narių lygmeniu buvo galima tik nuo Penktosios
ataskaitos (2005–2006 m.). Apibendrinant visus ankstesnėse Komisijos
ataskaitose skelbtus duomenis, galima įrodyti orientacinį atitikties
lygio padidėjimą. Yra tik viena išimtis: atitikties lygis laikotarpiu
nuo Penktosios iki Šeštosios ataskaitos pateikimo sumažėjo todėl, kad
kelios valstybės narės, kuriose direktyva buvo įgyvendinama
blogiau, neatsiuntė informacijos, reikalingos įtraukti į Penktąją
ataskaitą (2005–2006 m.). Nepaisant to, reikėtų pasidžiaugti,
kad nuo Šeštosios ataskaitos (2007–2008 m.) iki Septintosios ataskaitos
(2009–2010 m.) atitikties lygis išaugo, nors ES-12 valstybės
narės turėjo vykdyti atitikties įsipareigojimus pirmą
kartą, bendri teigiami rezultatai nepablogėjo. 3 pav. Atitikties lygio
pokyčiai šiuo laikotarpiu. Šioje iliustracijoje pavaizduoti nuotekų
surinkimo, biologinio arba antrinio valymo ir valymo pagal griežtesnius
reikalavimus pokyčiai, remiantis keliomis skirtingomis įgyvendinimo
ataskaitomis (pradedant antrąja ataskaita) atitinkamai ataskaitose
aptariamais metais (nuo 1998 m. iki 2009–2010 m.). Ne visų
ataskaitų rezultatai buvo išsamūs: kai duomenų nebuvo, nebuvo
įvestos ir vertės į iliustraciją, todėl tendencijų
linijos nutrūko. 4. Taršos mažinimas praeityje ir ateityje Komisija taip pat įvertino, kaip šios direktyvos
įgyvendinimas padėjo mažinti taršą ir kokio taršos
sumažėjimo tikimasi ateinančiais metais pradėjus visapusiškai
laikytis direktyvos. Šis vertinimas atliktas kaip FATE[20] projekto (susijusio su
teršalų žemės ir vandens ekosistemose likimu ir poveikiu) dalis. 2011–2012 m. Komisijos Jungtinis
tyrimų centras (JRC) paskelbė dvi ataskaitas[21], kuriose apžvelgiamos taršos apkrovos
ir jų sumažėjimas dėl keliose srityse įgyvendinamos ES
politikos (įskaitant Vandens pagrindų direktyvą, Nitratų
direktyvą ir Miesto nuotekų valymo direktyvą) praeityje (1985–2005 m.),
taip pat numatomos apkrovos ir jų sumažėjimas (iki 2020 m., skaičiuojant
nuo 2005 m.). Kalbant apie maistingųjų medžiagų mažinimą
praeityje, Miesto nuotekų valymo direktyva padėjo sėkmingai
kontroliuoti maistingųjų medžiagų sutelktosios taršos šaltinius
ir taip sumažino jų patekimą į Europos paviršinį
vandenį. Tai aptariama vienoje iš pirmiau nurodytų JRC ataskaitų
„Ilgalaikės maistingųjų medžiagų apkrovos, patenkančios
į Europos jūras“. Šioje ataskaitoje teigiama, kad, palyginus
2005 m. ir 1991 m. maistingųjų medžiagų apkrovas
Europos žemyninės dalies mastu, nustatyta, jog bendras azoto išsiskyrimas
sumažėjo 9 %, o bendra fosforo apkrova sumažėjo apie 15 %,
daugiausiai todėl, kad sumažėjo teršalų iš sutelktosios taršos
šaltinių. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad Šiaurės ir Baltijos
jūrose maistingųjų medžiagų apkrovos daugiausiai
sumažėjo dėl to, kad įdiegus pažangų nuotekų
valymą sumažėjo sutelktosios taršos šaltinių. Viena iš pagrindinių šios ataskaitos išvadų dėl ateities
tendencijų pagal įprastinės veiklos scenarijų (laikant, kad
nebuvo taikytos jokios maistingųjų medžiagų poveikio sumažinimo
priemonės), jei pasirenkamas šis scenarijus, yra ta, kad iki 2020 m. žemėje
esančių maistingųjų medžiagų teršalų kiekis
išaugtų. Laikant, kad Miesto nuotekų valymo direktyva bus
visapusiškai įgyvendinta, teršalų iš sutelktosios taršos
šaltinių kiekis turėtų gerokai sumažėti. Tačiau gali
būti, kad visapusiškai įgyvendinus Miesto nuotekų valymo
direktyvą (pirmame etape) kai kuriose Europos dalyse padidėtų
teršalų iš sutelktosios taršos šaltinių nesurinktų teršalų kiekis,
visų pirma, žemutiniame Dunojaus baseine. Taip yra todėl, kad
nedidelėse aglomeracijose, neturinčiose drenažo sistemų, pagerėtų
nuotekų surinkimo ir išleidimo per naujus (jų dabar nėra) sutelktosios
taršos šaltinius, labiau organizuotai. Nors dėl to galėtų
pablogėti maistinių medžiagų mažinimo veiksmingumas iki
Juodosios jūros, vis tik aplinkos apsauga pagerėtų:
sumažėtų požeminio vandens tarša, kuri atliekant tyrimą nebuvo
įvertinta. Rengiant šią įgyvendinimo
ataskaitą, konkrečiai apskaičiuotos teršalų apkrovos, susidarančios
iš reikalavimų neatitinkančių miestelių / miestų nuotekų
dalies (apskaičiuotas atotrūkis nuo atitikties). Joje neatsižvelgta
į miestelius / miestus, kuriems atitikties įsipareigojimai dar
nėra taikomi (t. y. į atvejus, kai Stojimo sutartyje numatyti
terminai dar nebuvo pasibaigę nei 2009 m., nei 2010 m., kurie
yra paskutiniai valstybių narių ataskaitiniai metai). Remiantis šiais
skaičiavimais, bendra metinė taršos iš miestų nuotekų
apkrova, neatitinkanti direktyvos reikalavimų, buvo apytiksliai 603 kt
azoto per metus[22],
78 kt fosforo per metus, ir iš viso 3 900 kt bendrosios organinės
taršos per metus[23].
Palyginus pirmiau nurodytus teršalų
kiekius su apskaičiuota į Europos jūras kasmet patenkančia
bendra maistingųjų medžiagų (azoto ir fosforo) apkrova, nurodyta
JRC ataskaitoje „Ilgalaikės maistingųjų medžiagų apkrovos,
patenkančios į Europos jūras“, iš reikalavimų
neatitinkančių nuotekų dalies susidarantis azotas apytiksliai
sudaro 15 % viso į jūras patenkančio azoto. Fosforo atveju
santykis yra dar didesnis ir sudaro 35 % viso kiekio. Toks santykis rodo,
kaip svarbu visapusiškai įgyvendinti direktyvą visoje ES. Apskritai minėtoje JRC ataskaitoje daroma
išvada, kad „maistinių medžiagų kiekio iš sutelktosios taršos
šaltinių mažinimas yra pats veiksmingiausias būdas siekiant sumažinti
maistinių medžiagų patekimą į Europos jūras.
Tačiau šio pasiūlymo įgyvendinamumas yra santykinai mažas ir
reikės didelių sąnaudų toliau mažinant maistingųjų
medžiagų kiekį, išleistą į aplinką iš sutelktosios taršos
šaltinių“. 5. Padėties gerinimas taikant bendrą finansavimą ES lėšos, visų pirma, Sanglaudos
fondo ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos, gali
būti naudojamos padedant įgyvendinti direktyvą; taip suteikiama
pagalba atsiliekantiems arba su struktūriniais sunkumais susiduriantiems
regionams siekiant darniai vystytis. Šių fondų lėšomis buvo
suteikta didelė parama valstybėms narėms ir regionams, kad jie
galėtų investuoti į reikalingas nuotekų valymo
infrastruktūras per kelis programavimo laikotarpius. 2007–2013 m.
programavimo laikotarpiu buvo planuojama apie 14,3 mlrd. EUR
finansinė parama 21 valstybėse narėse investicijoms į
darbus ir infrastruktūrą, susijusius su nuotekomis. Didžiausią
gauto finansavimo dalį nuotekų valymui dažniausiai skyrė
naujosios valstybės narės (bet ne tik jos). Ataskaitoje aptariamais
metais (2009–2010 m.) bendra kumuliacinė skirtų lėšų
suma pagal kategoriją „nuotekos“ sudarė 3,5 mlrd. EUR
2009 m. ir 9,7 mlrd. EUR 2010 m. Didžiausios kumuliacinės sumos teko
Lenkijai (3,3 mlrd. EUR), Rumunijai (1,2 mlrd. EUR) ir Vengrijai (0,6 mlrd.
EUR). Nepaisant to, kad ES lėšomis suteikiama
didelė parama, ES gėlo vandens politikos tinkamumo patikroje
pabrėžiama, kad didžiąją dalį lėšų ES vandens
politikai įgyvendinti turi rasti pačios valstybės narės.
Remiantis 22 valstybių narių tyrimu[24],
tų valstybių narių finansavimas siekiant pasirengti direktyvos
nuostatų laikymuisi ateityje dar vis nepakankamas. Pagrindinė šio nepakankamo finansavimo
priežastis yra ta, kad sąnaudų susigrąžinimas iš vandens
naudotojų ir „teršėjas moka“ principo įgyvendinimas, kaip to
reikalaujama Vandens pagrindų direktyvoje (VPD), daugelyje valstybių
narių buvo lėtas ir nepakankamas. Siekdama paskatinti tokios vandens
kainodaros politikos įgyvendinimą, Komisija pasiūlė kelias ex
ante sąlygas, taip pat VPD reikalavimus dėl vandens kainodaros,
kuriuos valstybės narės turi įgyvendinti kaip busimos ES
sanglaudos politikos (2014–2020 m.) dalį, kad galėtų gauti
vandens sektoriaus projektų finansavimą. 6. Ankstesni veiksmai siekiant
atitikties Komisija stengėsi užtikrinti reikalavimų laikymąsi
palaikydama nuolatinį dialogą, o prireikus taip pat pradėdama
pažeidimo procedūras, kai kuriais atvejais net 1997 m. Iki šiol dar
neišnagrinėta apie 20 horizontaliai sugrupuotų bylų[25], iškeltų 10-čiai
ES-15 valstybių narių. Naujausiame politikos vertinime, pateiktame ES gėlo
vandens politikos tinkamumo patikroje[26],
padaryta išvada, kad teigiamą poveikį veiksmingam direktyvos
įgyvendinimui turėjo įgyvendinimą pagreitinančios
pažeidimų nagrinėjimo procedūros. Nors vykdymo užtikrinimo
veiksmai ES lygmeniu yra palyginti lėtas ir ilgas procesas, dauguma
bylų buvo išnagrinėtos be teisinio proceso. Kai kurie sėkmingi pavyzdžiai yra Prancūzija
(bylos su 682 pažeidimus padariusiais miestais pradėtos nagrinėti
1998 ir 2000 m.) ir Belgija (175 miesteliai / miestai, padarę
pirminius pažeidimus, dėl kurių bylos nagrinėjimas pradėtas
1998 m.). Abiem atvejais reikalavimų dabar laikosi praktiškai visi
pirmiau nurodyti miesteliai / miestai. Taip pat iš 475 Italijos miestelių
/ miestų, kurie nesilaikė reikalavimų, kai 1998 m. pradėta
procedūra, dabar po Teismo sprendimo paskelbimo pažeidėjų liko
tik 110. Be šių trijų šalių, nuo paskutinės ataskaitos
pateikimo iš visų šalių, dėl kurių pažeidimų
nagrinėjimo procedūros dar neužbaigtos, didžiausią pažangą,
ypač įsipareigojimo valyti nuotekas atžvilgiu, padarė Ispanija
ir Graikija. 7. Naujas atitikties skatinimo metodas Nepaisant skatinančių pažangos požymių, vis
dar yra didelių įgyvendinimo spragų, ypač tose
valstybėse narėse, kurios į ES įstojo 2004 m. ir
vėliau. Dabar tampa aišku, kad nesuintensyvinus pastangų ES,
nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis šiose „naujosiose“ valstybėse
narėse bus vėluojama įgyvendinti direktyvą tiek pat ar net
ilgiau, nei ES-15 valstybėse narėse. Tai, kad galimybės pasiekti
pažangą apsiriboja pažeidimų nagrinėjimo procedūromis, neteikia
didelių vilčių. Atsižvelgdama į dabartinę krizę
ir vis labiau ribojamus nacionalinius biudžetus, Komisija nustatė, kad
dėl šios direktyvos gali būti pradėta bandomoji naujo metodo
iniciatyva siekiant paskatinti direktyvos nuostatų laikymąsi ir jos
įgyvendinimą. Šis naujas metodas pristatytas siūlomoje 7-ojoje Aplinkosaugos
veiksmų programoje (AVP) ir Europos vandenų išteklių apsaugos veiksmų
plane. Pagal 4 prioritetinį tikslą 7-ojoje AVP „maksimaliai padidinti
ES aplinkos teisės aktų naudingumą“ siūloma atlikti
specialius veiksmus[27],
konkrečiai: ·
nacionaliniu lygmeniu nustatyti sistemas, kuriomis
aktyviai platinama informacija apie tai, kaip įgyvendinami ES aplinkos
teisės aktai, ir kartu teikti ES lygmens atskirų valstybių
narių veiklos apžvalgą (vadinama „struktūrinė įgyvendinimo
ir informacijos sistema“ (SIIF)); ·
sudaryti valstybių narių ir Komisijos
partnerystės įgyvendinimo susitarimus; Europos vandenų išteklių apsaugos veiksmų
plane nustatytas tikslas „iki 2018 m. pagerinti atitikties nuotekų
valymo reikalavimams lygį planuojant ilgalaikes investicijas (įskaitant
ES fondus ir EIB paskolas)“. Praktiškai plane paskelbta, kad Komisija
bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama iki 2014 m. parengti
įgyvendinimo planus, kurių forma gali būti partnerystės
įgyvendinimo susitarimai. Komisijos tarnybos pradėjo plėtoti šiuos veiksmus
2012 m. gruodžio mėn. įvykusiame seminare[28], ir apie pasiektą
pažangą informuos reguliariai. 8. Išvados ir perspektyvos Nuo to laiko, kai buvo priimta Miesto nuotekų valymo
direktyvą, praėjo beveik 20 metų, o didelė pažanga ją
įgyvendinant padaryta iki 2010 m. ES-15 valstybėse narėse
vidutinis atitikties reikalavimams lygis yra 88 % antrinio perdirbimo srityje
ir dar aukštesnis surinkimo sistemų ir valymo pagal griežtesnius
reikalavimus srityje (atitinkamai 97 ir 90 %). Geriausiai direktyvą
įgyvendina Austrija, Vokietija, ir Nyderlandai (šios valstybės
narės ją beveik įgyvendino), o dar kelios nuo jų atsilieka
labai nedaug. Joms svarbiausia bus prižiūrėti ir atnaujinti
esamą infrastruktūrą. Be to, nuo 2010 m. tose ES-15 valstybėse
narėse, kuriose buvo vėluojama laikytis direktyvos, buvo papildomai
investuojama; tai buvo daroma ir todėl, kad Komisija pradėjo
pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Tęsiant pastangas
artimiausiais metais, tose 15 valstybių narių galima (iš esmės)
sėkmingai įgyvendinti direktyvą iki 2015 arba 2016 m. Tai reikštų,
jog direktyva būtų įgyvendinta praėjus 10 metų nuo
paskutinio pradinėje direktyvoje nurodyto termino. Padėtis yra kitokia tose valstybėse narėse,
kurios įstojo į ES 2004 m. ir vėliau. Jos dar gerokai
atsilieka nuo tikslo – vidutinis atitikties reikalavimams lygis yra 72 %
surinkimo sistemų srityje ir atitinkamai 39 % ir 14 % antrinio
ir pažangesnio valymo srityse. Jei pastangos nebus didinamos visais lygmenimis,
numatomi vėlavimai gali būti panašūs arba didesni nei ES-15,
dėl ko vėluojantieji direktyvą įgyvendintų tik
2028 m. Kita susirūpinimą kelianti sritis yra reikalavimų
nesilaikymas daugelyje didmiesčių. Pvz., tik vienuolika iš 27 ES
sostinių turi surinkimo ir valymo sistemas, atitinkančias senesnius
kaip 20 metų standartus. Atsižvelgiant į didelę šių
didelių teršėjų taršos apkrovą, jie vis dar smarkiai teršia
aplinką. Į šią Septintąją įgyvendinimo
ataskaitą pirmą kartą įtrauktas išsamus atitikties 27
valstybėse narėse vertinimas. Ataskaitų teikimo
infrastruktūra, sukurta pasinaudojant Europos informacijos apie
vandenį sistemą (WISE), yra veiksminga. Procesas buvo pagerintas, o
duomenų tvarkymo ir vertinimo terminai labai sutrumpėjo. Tačiau
kai kuriose valstybėse narėse stebėsenos ir ataskaitų
teikimo sistemą dar galima patobulinti. Tuo galima paaiškinti kai kuriais
atvejais žemą įgyvendinimo lygį arba įvairių ataskaitų
duomenų nenuoseklumą. Siūlomoje 7-ojoje Aplinkosaugos veiksmų
programoje ir Europos vandenų išteklių apsaugos veiksmų plane
pabrėžiama, kaip svarbu rinkti ir valyti miesto nuotekas. Komisija šiose
naujausiose politikos iniciatyvose paskelbė, kad ji toliau didins savo
paramą valstybėms narėms įgyvendinant direktyvą,
skatindama taikyti naują atitikties skatinimo metodą. 2012 m.
gruodžio mėn. Komisijos tarnybos pradėjo veiklą pagal naują
metodą, siekdamos paskatinti valstybes nares ne vėliau kaip iki
2014 m. parengti arba peržiūrėti įgyvendinimo planus. [1] Direktyva 91/271/EEB,
OL L 135, 1991 5 30. [2] Daugiau informacijos apie
direktyvos taikymo sritį, tikslus ir nuostatas rasite http://ec.europa.eu/environment/water/water-urbanwaste/index_en.html. [3] Direktyva 2000/60/EB,
OL L327, 2000 12 22. [4] Direktyva 2008/56/EB,
OL L 164, 2008 6 25. [5] Eutrofikacija – vandens
pagerinimas maistingomis medžiagomis, ypač azoto ir (arba) fosforo
junginiais, kurie skatina dumblių bei aukštesniųjų augmenijos
formų augimą, kuris nepageidautinai sutrikdo organizmų
pusiausvyrą vandenyje ir turi įtakos tokio vandens kokybei. [6] Daugiau informacijos rasite http://ec.europa.eu/environment/water/water-framework/implrep2007/index_en.htm#third. [7] Daugiau informacijos rasite EAA
(2010 m.) leidinyje „Europos aplinka. būklė ir perspektyvos
2010 m. – gėlųjų vandenų kokybė“. [8] Daugiau informacijos rasite EAA
(2012 m.) leidinyje „Europos vandenų padėties ir jiems daromo
spaudimo įvertinimas“. [9] COM(2012)
710 final. Daugiau informacijos rasite http://ec.europa.eu/environment/newprg/pdf/7EAP_Proposal/en.pdf. [10] COM(2012) 673
final. Daugiau informacijos rasite http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2012:0673:FIN:EN:PDF. [11] SWD(2013)
298. [12] Informacijos apie 1991 m.
gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto
nuotėkų valymo su pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario
27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB, septintasis techninis vertinimas (padėtis
2009 m. gruodžio 31 d. arba 2010 m. gruodžio 31 d.).
Parengė Komisijos konsultantai Umweltbundesamt GmbH (Austrija). [13] Daugiau
informacijos rasite http://rod.eionet.europa.eu/obligations/613. [14] http://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/waterbase-uwwtd-urban-waste-water-treatment-directive-3. [15] Terminą „gyventojų
ekvivalentai“ arba g.e. galima rasti direktyvoje; jis apima daugiausiai kaimo /
miesto gyventojų ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, nenuolatinių
gyventojų (turistų) ir žemės ūkio ir maisto pramonės,
sukeliamą organinę taršą. [16] Be to, tretinio valymo
technologijos (pvz., valymas ozonu, chlorinimas, UV, membranos technologijos,
smėlio filtrai) yra plačiai aptariamos kaip vienos iš
perspektyviausių galimybių mažinti mikrotaršą (naujus teršalus,
įskaitant farmacijos ir asmens higienos produktus, kitus pramonės
chemijos produktus), patenkančią į vandens aplinką. [17] 1
lentelėje (žr. priedą) parodyti atskirų valstybių
narių rezultatai ir ES-27, ES-15, ir ES-12 lygmens rezultatai, suskirstyti
pagal atitikties ribas. [18] Amsterdamas,
Atėnai, Berlynas, Bratislava, Kopenhaga,
Helsinkis, Madridas, Paryžius, Stokholmas, Viena, ir Vilnius. [19] http://www.eea.europa.eu/themes/water/interactive/soe-wfd/urban-waste-water-treatment-directive-viewer. [20] http://fate.jrc.ec.europa.eu/rational/home. [21] http://bookshop.europa.eu/en/scenario-analysis-of-pollutants-loads-to-european-regional-seas-for-the-year-2020-pbLBNA25159/ ir http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/111111111/15938/1/lbna24726enc.pdf. [22] Kilotonos per
metus. [23] Remiantis
cheminiu deguonies poreikiu (COD). [24] COWI 2010 m.: Miesto
nuotekų valymo direktyvos laikymosi išlaidos. Galutinė ataskaita http://ec.europa.eu/environment/water/water-urbanwaste/info/pdf/Cost%20of%20UWWTD-Final%20report_2010.pdf. [25] Labiausiai susijusių (iki
šios datos)
pažeidimų bylų ir sprendimų sąrašas nuo 2009–2010 m.
pateiktas ataskaitos priede (atitinkamai 3 ir 4
lentelės). [26] SWD(2012) 393 [27] Poveikio vertinimo (SWD(2012) 397, final)
VI priede (p. 102) pateikti bandomosios miesto
nuotekų
veiklos duomenys. [28] https://circabc.europa.eu/w/browse/340cea09-390f-4c11-8e99-712c519c21e4.