This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0455
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Against lock-in: building open ICT systems by making better use of standards in public procurement
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Prieš monopolizavimą. Atvirų informacinių ir ryšių technologijų sistemų kūrimas geriau išnaudojant viešojo pirkimo standartus
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Prieš monopolizavimą. Atvirų informacinių ir ryšių technologijų sistemų kūrimas geriau išnaudojant viešojo pirkimo standartus
/* COM/2013/0455 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Prieš monopolizavimą. Atvirų informacinių ir ryšių technologijų sistemų kūrimas geriau išnaudojant viešojo pirkimo standartus /* COM/2013/0455 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Prieš monopolizavimą. Atvirų
informacinių ir ryšių technologijų sistemų kūrimas
geriau išnaudojant viešojo pirkimo standartus (Tekstas svarbus EEE) 1. Įžanga Daugelį organizacijų varžo jų
informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos, nes tik
tiekėjas išsamiai žino, kaip sistemos veikia, todėl, kai
organizacijoms reikia pirkti naujas sudedamąsias dalis arba licencijas,
jas gali pateikti tik būtent tas tiekėjas. Dėl konkurencijos
stygiaus didėja kainos, todėl vien viešasis sektorius per metus be
reikalo išleidžia apie 1,1 mlrd. EUR[1]. Geriau taikant standartus, pagal kuriuos
konkurentai gali teikti alternatyvius IRT sprendimus, būtų mažinamas
monopolizavimo pavojus ir padidėtų konkurencija, todėl
mažėtų kainos ir veikiausiai gerėtų kokybė. Pastarasis
teiginys grindžiamas tuo, kad standartais nustatomas esminis technologijos
elementas ir kuriamos vienodos veiklos sąlygos visiems IRT tiekėjams[2]. Daugiau tiekėjų
galės teikti konkursinius standartais grindžiamų sistemų
pasiūlymus, todėl didės konkurencija ir pasirinkimo
galimybės. Monopolizavimo problema iškelta Europos
skaitmeninėje darbotvarkėje[3]
– įgyvendinant jos 23 priemonę įsipareigota nustatyti gaires,
kaip susieti IRT standartizavimą ir viešuosius pirkimus, kad viešosioms
institucijoms būtų lengviau taikyti standartus siekiant skatinti
veiksmingumą ir mažinti monopolizavimo pavojų. Todėl prie šio komunikato
pridedamas praktinis vadovas, kaip vykdant pirkimą (visų pirma,
viešajame sektoriuje) geriau taikyti standartus. 2. IRT sistemų monopolizavimo problema Valdžios institucijos sudaro sutartis su IRT
tiekėjais, kad tam tikrą laikotarpį galėtų naudotis
IRT produktu arba paslauga. Monopolizavimo pavojus atsiranda, kai, pasibaigus
šiam laikotarpiui, valdžios institucijos negali laisvai pasirinkti kito
tiekėjo, nes turi ne visą būtiną informaciją apie
sistemą, kad ją galėtų perimti kitas tiekėjas. 2011 m. atliktos Europos Sąjungos
valstybių narių viešųjų pirkimų pareigūnų
apklausos[4]
duomenimis, iš 244 apklaustų perkančiųjų įstaigų
bent 40 proc. atsakė, kad jų turimą IRT sprendimą
pakeisti būtų per brangu, nes tam reikėtų pakeisti
daugybę kitų sistemų, kuriose naudojami sistemos, kurią jos
norėtų pakeisti, duomenys. 25 proc. apklaustų
įstaigų atsakė, kad savo IRT sprendimų pakeisti
negalėtų baimindamosi, kad jų informacijos nebūtų
galima perkelti. Monopolizavimo situacija paprastai reiškia,
kad kitos sutarties, susijusios su tokią situaciją lemiančia IRT
sistema, pirkimo dokumentuose bus daromos nuorodos į tos sistemos
prekinį pavadinimą. Pirkėjams tenka daryti nuorodas į
prekių pavadinimus, nes be visos informacijos apie IRT sistemą
neįmanoma kitu būdu jos aprašyti pakankamai tiksliai. Keli tyrimai[5]
iš tiesų parodė, kad prikimo dokumentuose plačiai naudojami
prekiniai pavadinimai. Priklausomai nuo tyrimui naudotos imties, kvietimų
teikti pasiūlymus, kuriuose daromos nuorodos į prekinius pavadinimus,
procentas svyruoja nuo 16 iki 36 proc. Be to, dauguma iš 244
respondentų, dalyvavusių 2011 m. apklausoje, prekinius
pavadinimus vartoja kvietimuose teikti pasiūlymus, nuorodas į
prekinius pavadinimus 23 proc. iš jų daro visada arba dažnai, kartais
tokias nuorodas daro šiek tiek mažiau kaip 40 proc. Tačiau pagal Sąjungoje
galiojančias pirkimo taisykles[6]
techninėmis specifikacijomis turi būti užtikrinamos vienodos
sąlygos ūkinės veiklos vykdytojams dalyvauti pirkimo
procedūroje ir nekuriama nepateisinamų kliūčių
viešųjų pirkimų atvėrimui konkurencijai. Nuorodas į
prekinius pavadinimus galima daryti tik išimties tvarka, kai sutarties dalyko
tiksliai ir suprantamai aprašyti yra neįmanoma naudojant kitas
Sąjungos teisės aktais nustatytas priemones; prie tokių
nuorodų rašoma frazė „arba lygiavertis“. Pirkimo dokumentuose vartojant prekinius
pavadinimus konkurencija apribojama to pavadinimo prekių tiekėjais ir
iš esmės atsiranda monopolija su jai būdingomis kainų
pasekmėmis. Be to, dėl priklausomumo nuo vienintelio IRT sistemos
pardavėjo ir būsimos jo raidos gali kilti veiklos tęstinumo
problemų, nes yra rizika, kad pardavėjas nuspręs nutraukti
sistemos arba tam tikrų jos funkcijų palaikymą. Taip pat galima
prarasti galimybę diegti inovacijas ir pasiekti didesnį
veiksmingumą, ypač jei pardavėjas negali pritaikyti sistemos
pagal būsimus poreikius. Komisijos tyrimo duomenimis[7], atviros pasiūlymų
teikimo procedūros yra labai veiksmingos siekiant pritraukti kuo daugiau
pasiūlymų teikėjų, o padvigubinus pasiūlymų
teikėjų skaičių sutarties suma mažėja apytiksliai 9 proc. Remiantis didesnio pasiūlymų
teikėjų skaičiaus ir mažesnių sąnaudų proporcija
ir tuo, kad ES IRT viešųjų pirkimų suma yra maždaug 78 mlrd.[8] EUR (16 proc.
viešųjų pirkimų daroma nuoroda į prekinius pavadinimus),
apskaičiuota, kad valdžios institucijos per metus be reikalo išleidžia 1,1 mlrd.
EUR[9], nes darydamos nuorodas į
prekinius ženklus riboja pasiūlymų teikėjų
skaičių. 3. Standartais grindžiamos IRT sistemos,
palyginti su nuosavybės teisėmis apsaugotomis IRT sistemomis Vietoj nuosavybės teisėmis
apsaugotų technologijų naudojant standartais grindžiamas IRT sistemas
bus lengviau suvaržytą viešųjų pirkimų praktiką
paversti lankstesne, nes esmines žinias apie sistemą visi gali gauti iš
standartų; vadinasi, sistemą prižiūrėti ir plėtoti
galėtų kiti galimi tiekėjai konkurencingesnėmis
sąlygomis. Be ūkinių aspektų, standartais
grindžiamomis IRT sistemomis besinaudojančios valdžios institucijos gali
tikėtis kitų didelių privalumų; tai pripažįstama E.
valdžios veiksmų plane[10]. 3.1. Sąveika su
piliečiais. Didesnis veiksmingumas ir laisvas pasirinkimas Standartų turinys – visoms
suinteresuotosioms šalims žinomos specifikacijos, todėl skirtingų
gamintojų gaminiai ir paslaugos gali būti sąveikūs;
atsiradus poreikiui keistis duomenimis, viena viešoji sistema gali būti
lengvai ir veiksmingai integruota su kita tokia sistema[11]. Pavyzdžiui, piliečiai
visoms viešojo administravimo įstaigoms duomenis galėtų pateikti
iš karto. Jei tų pačių duomenų reikia kitais tikslais, juos
surinkti ir pakartotinai naudoti galima automatiškai, todėl
piliečių ir valdžios institucijų sąveika vietiniu,
regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu būtų veiksmingesnė.
Jei reikėtų pasiekti tokį patį ne standartais
grindžiamų sistemų sąveikumo lygį, sąnaudos ir
sudėtingumas būtų kur kas didesni. Be to, jei vietoj standartais grindžiamų
sistemų būtų naudojami nuosavybės teisėmis saugomi
gaminiai, gali būti apribota prieiga piliečiams, kurie su valdžios
institucijomis gali bendrauti turėdami prieigą prie to paties gaminio
ir jį naudodami[12].
Jei valdžios institucijos naudoja standartais grindžiamus gaminius,
piliečiai gali naudoti ir kitus gaminius, kuriuose įgyvendinti tie
patys standartai. 3.2. Sąveika su kitomis
valdžios institucijomis Europos sąveikos sistemoje ir Europos
sąveikos strategijoje (apie jas išsamiai rašoma Komisijos komunikate
„Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“[13]) yra labai remiamasi
standartais grindžiamų sistemų naudojimu. Sąveikumas
būtinas siekiant teikti tarpvalstybines e. valdžios paslaugas,
kurių reikia Europos Sąjungoje keliaujantiems, dirbantiems,
besimokantiems, verslu užsiimantiems piliečiams ir įmonėms; šios
paslaugos yra vieno iš Europos skaitmeninės bendrosios rinkos tikslų
pamatas. Kai valdžios institucijos ims naudoti
standartais grindžiamas alternatyvas, bus lengviau plėtoti būtinas
tarpvalstybines paslaugas. 3.3. Daugiau inovacijų Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo
sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo[14]
valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad viešojo sektoriaus
institucijų dokumentai, jei įmanoma ir tinkama, būtų
prieinami elektroninėmis priemonėmis[15]
siekiant juos naudoti, jei leidžiama, pakartotinai. Prie tokių duomenų gali būti
priskiriami skaitmeniniai žemėlapiai, meteorologiniai, teisiniai,
transporto, finansiniai, ūkio ir kitokie duomenys, taip pat IRT
sistemų programų sąsajos (angl. API). Tuomet įmonės ir
piliečiai galėtų naudotis valdžios institucijų duomenimis
ir sistemomis, kad parengtų naujas programas, kurios būtų
naudingos visai visuomenei, ir taip padėtų spartinti ūkio
augimą bei darbo vietų kūrimą ir prisidėtų prie
viešojo sektoriaus inovacijų. Jei šie duomenys pateikiami bendruosius
standartus atitinkančiais formatais, programų kūrėjams
būtų kur kas lengviau užtikrinti, kad jų programos veiktų
su duomenimis, gautais iš įvairių valdžios institucijų, o
piliečiai tomis programomis galėtų naudotis visoje Europoje. Be to, standartais grindžiamą IRT
sistemą lengviau plėtoti ir ji yra geriau pritaikyta teikti
būsimoms paslaugoms, kurias valdžios institucijos piliečiams turi
teikti veiksmingai ir naujoviškai. Standartais užtikrinamos būtinos
priemonės, kuriomis naudodamasis IRT žinių turintis asmuo gali kurti
sistemos papildinius arba perkelti duomenis iš vienos sistemos į kitą
ir šiais būdais didinti naudojimo galimybes. 3.4. Mažesnės IRT tiekėjų
sąnaudos IRT tiekėjams taip pat aktuali
monopolizavimo problema. 2011 m. atliktos apklausos duomenimis, dauguma
IRT tiekėjų pritartų atviresniam standartais grindžiamam
pirkimui, nes jis atvertų rinkas visiems tiekėjams, todėl
padidėtų konkurencija ES IRT rinkoje. Vis dėlto akivaizdu, kad
kai kurių dominuojančių pagrindinių tiekėjų
pardavimo perspektyvos būtų paveiktos neigiamai, jei nauji rinkos
dalyviai galėtų konkuruoti veiksmingiau. Nepaisant standartais grindžiamo pirkimo
privalumų, kuriais galėtų pasinaudoti dauguma IRT
tiekėjų, šie tiekėjai patirtų sąnaudų,
susijusių su standartų įgyvendinimu ir taikymu jų gaminiams
ir paslaugoms. Šios sąnaudos turėtų būti palygintos su
tų tiekėjų įprastomis sąnaudomis, kurias jie patiria
techniškai prižiūrėdami ir plėtodami savo gaminius ir paslaugas.
2012 m. apklausus valdžios institucijas ir IRT tiekėjus (2012 m.
apklausa)[16]
išsiaiškinta, kad 30 proc. suinteresuotųjų šalių
manančios, kad sąnaudos labiausiai didėtų trumpuoju
laikotarpiu (su sąlyga, kad valdžios institucijos savo standartus
nuosekliai taikys ilgą laikotarpį). Tačiau 41 proc.
respondentų tikėjosi, kad ilguoju laikotarpiu IRT sprendimų
sąnaudos mažės, vadinasi, IRT tiekėjams taip pat bus naudingos
mažesnės sąnaudos ir geresnė rinkos prieiga. Standartais grindžiamos IRT sistemos užtikrins
sąveikumą, inovacijas ir konkurenciją, taip pat dėl jų
mažės sąnaudos ir gerės sąveika su piliečiais. Jos bus
kitos kartos atvirų, lanksčių ir bendradarbiavimui
pritaikytų e. valdžios paslaugų pagrindas, kad Europos piliečiai
ir įmonės galėtų naudotis priemonėmis, kaip numatyta
2011–2015 m. e. valdžios veiksmų plane. 4. Standartais grindžiamų IRT pirkimo
vadovas Teoriškai atrodytų, kad standartais
grindžiamas IRT sistemas ateityje įsigyti bus paprasta. Įsigyjant naujas
licencijas ir sudedamąsias dalis užtektų tik paprašyti
standartų. Tačiau palyginti daug 2011 m. apklausoje
dalyvavusių pirkimo įstaigų teigė, joms sunku praktiškai
taikyti standartus perkant IRT, beveik 50 proc. jų nurodė
neesančios pakankamai kompetentingos spręsti, kurie standartai yra
aktualūs ir tinkami konkretiems IRT poreikiams. Todėl svarbu
padėti pirkėjams įveikti šias praktines kliūtis, kad jie
galėtų tinkamai pasinaudoti standartais. Viešąjį IRT pirkimą,
grindžiamą standartais, šiuo metu skatina kai kurios valstybės
narės, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Jungtinė
Karalystė, Vokietija, Švedija, Ispanija ir Danija[17]. Valdžios institucijoms jos
padeda praktine konsultacine medžiaga (pateikia konkrečioms situacijoms
tinkamus rekomenduojamų standartų sąrašus), pirkimo vadovais ir
parengtais tekstais, vartojamais viešojo pirkimo dokumentuose. Nepaisant
gerosios patirties, prieigą prie tokios konsultacinės medžiagos
turėjo vos 25 proc. 2012 m. apklausos respondentų;
vadinasi, reikia parengti konsultacinę medžiagą siekiant aprėpti
kuo daugiau viešojo pirkimo įstaigų. Europos Komisija įvardijo pagrindines
kliūtis, su kuriomis susiduria valdžios institucijos pirkdamos IRT
sistemas, ir surinko kai kurių valstybių narių, aktyviai
siekiančių įveikti šias kliūtis, gerosios patirties
pavyzdžius. Šie gerosios patirties pavyzdžiai yra prie šio komunikato pridedamo
vadovo „Standartais grindžiamų IRT pirkimo vadovas. Gerosios patirties
elementai“ pagrindas. Vadove: ·
Valdžios institucijoms patariama parengti IRT
strategiją, iš kurios aiškėtų pagrindiniai principai, kurių
laikytis valstybėje, regione arba taikymo sektoriuje, kad IRT sistemos
veiktų kartu ir jos veiksmingai tarnautų piliečiams ir kitiems
subjektams, dirbantiems su valdžios institucijomis. ·
Patariama metodiškai, sąžiningai ir skaidriai
įvertinti standartus siekiant išrinkti tuos, kurie turėtų
būti naudojami IRT strategijai ir padėtų išvengti monopolizavimo
problemos. Tai tęstinė veikla, kuria užtikrinama, kad parengti
naujesni ir tobulesni standartai būtų naudojami vietoj anksčiau
pasirinktų standartų. ·
Pateikta konsultacinė medžiaga, kaip
geriausiai apibrėžti valdžios institucijos IRT poreikius ir įvertinti
galimas tuos poreikius atitinkančias IRT sistemas, įskaitant
naudotojų reikalavimų svarstymą. ·
Patariama, kaip planuoti ilgojo laikotarpio
biudžetą siekiant išvengti didelių pradinių sąnaudų,
kai norima pašalinti monopolizavimo situaciją. ·
Patariama, kaip užmegzti ryšius su rinka, kad
valdžios institucijos suprastų esamą rinkos pasiūlą ir, kita
vertus, rinka suprastų būsimus valdžios institucijų poreikius. ·
Patariama, kaip parengti praktinę,
paruoštą naudoti konsultacinę medžiagą (konkrečioms IRT
programoms tinkamą rekomenduojamų standartų sąrašą,
parengtus tekstus, vartojamus viešojo pirkimo dokumentuose, mokymo
medžiagą), kad valdžios institucijoms būtų lengviau parašyti
pirkimo dokumentus, kuriuose atitinkamais atvejais būtų deramai
nurodyti reikiami standartai. Vadove taip pat pateikiami geriausios
patirties pavyzdžiai ir ištekliai, kuriais naudodamosi pirkimo įstaigos
turėtų įgyvendinti patarimus. Vadovas skirtas visiems viešojo
IRT pirkimo dalyviams, įskaitant pirkimo pareigūnus, vyriausiuosius
viešojo sektoriaus informacijos pareigūnus, ir valdžios institucijas
konsultuojančius IRT ekspertus. Vadove labai aiškiai pasakyta, kad vien tik
pavieniai pirkėjai, aktyviau ir geriau taikydami standartus ir
turėdami sąveikias sistemas, monopolizavimo problemos išspręsti
negali – šie klausimai turi būti numatyti ilgalaikiame sektoriaus ir
organizacijos lygio plane siekiant, kad IRT sistemos kartu veiktų našiai. 5. Kitos susijusios iniciatyvos Yra kelios kitos ES
lygio iniciatyvos, kuriomis skatinama taikyti standartus: ·
Europos Komisijos priimtas direktyvos dėl
viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo
pasiūlymas[18],
kuriame numatyta, kad darnusis standartas bus parengtas remiantis darbu,
kurį pagal įgaliojimą Nr. M/376[19] atliko Europos standartų
organizacijos. ·
Pagal IRT politikos rėmimo programos ES
Konkurencingumo ir inovacijų programą įgyvendinamų didelio
masto bandomųjų e. valdžios projektų rinkinys, kuriame
rekomenduojami konkretūs taikomųjų programų, pavyzdžiui,
elektroninių pirkimo platformų[20]
ir e. atpažinties[21],
standartai. ·
Daugelio suinteresuotųjų šalių
e. sąskaitų faktūrų išrašymo[22] platformos veikla Bendroje
Europos mokėjimų erdvėje. ·
Pagal Europos viešojo administravimo
institucijų sąveikumo sprendimų (angl. ISA) programą[23] parengti Bendrojo vertinimo
metodo standartai ir specifikacijos (angl. CAMSS)[24], kuriais nustatyti
sąveikumo vertinimo standartų ir specifikacijų, taip pat
dalijimosi rezultatais pagrindai. Vadove raginama standartus vertinti pagal
CAMSS. ·
Įgyvendinant programą ISA įsteigtas
Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centras (angl.
NIFO)[25]
teikia pastabas apie sąveikumo veiką Europoje. Centras visų
pirma nagrinėja nacionalines sąveikumo sistemas – vadove
rekomenduojama šio darbo rezultatus laikyti tvirtu bet kurios viešosios
organizacijos IRT strategijos pagrindu. ·
Be to, pertvarkius Europos standartizavimo
sistemą[26],
perkančiosios organizacijos gali technines pirkimo dokumentų specifikacijas
suformuluoti remdamosi forumų ir konsorciumų parengtomis IRT
specifikacijomis, kurias Komisija nurodys pasikonsultavusi, visų pirma, su
Europos daugelio suinteresuotųjų šalių IRT standartizavimo
platformos atstovais, nors anksčiau buvo galima daryti nuorodas tik į
nacionalinių, Europos ir tarptautinių standartizavimo
organizacijų paskelbtus standartus ir specifikacijas. 6. Kas būtų, jei standartų
nebūtų? Tikėtina, kad kai kurių
taikomųjų programų, kurias viešosios organizacijos turi sukurti
siekdamos spręsti svarbius visuomenės klausimus (pavyzdžiui,
senėjančiai visuomenei užtikrinti kokybišką ir
įperkamą sveikatos apsaugą, kovoti su klimato kaita ir
t. t.), būtini standartai dar neparengti. Tokiais atvejais valdžios
institucijos galėtų bendradarbiauti su kitomis viešojo pirkimo
įstaigomis ikiprekybinių viešųjų pirkimų klausimais.
Vadinasi, būtų perkamos mokslinių tyrimų ir plėtros
paslaugos[27],
taip viešasis sektorius ir pramonė galėtų dalytis
pažangiausių mokslinių tyrimų ir plėtros rizika ir nauda. Pirkėjai
galėtų sau naudingai pakreipti pramonės veiklą ir palyginti
(projektuodami, kurdami bandomuosius pavyzdžius ir atlikdami bandymus)
konkuruojančių sprendimų, kuriuos siūlo įvairūs
tiekėjai, privalumus ir trūkumus, neįsipareigoję nei vienam
tiekėjui sudaryti diegimo dideliu mastu sutarčių.
Tiekėjų taip pat gali būti prašoma dalyvauti atitinkamų
standartizavimo įstaigų veikloje, kad būtų parengti
standartai, susiję su ikiprekybinių projektų mokslinių
tyrimų ir plėtros rezultatais. Europos nuotolinės kompiuterijos
partnerystė[28]
yra vienas iš ikiprekybinio pirkimo, kol standartai rengiami, pavyzdžių. 7. Standartais grindžiamų IRT
pirkimas. Tolesni veiksmai Europos Komisija visas valstybių
narių valdžios institucijas ragina naudotis vadovu, kad būtų
lengviau spręsti jų IRT sistemų monopolizavimo problemą ir
taip skatinti konkurenciją Europoje ir remti Europos skaitmeninės
bendrosios rinkos plėtrą, be kitų dalykų, užtikrinant
geresnę prieigą prie viešųjų duomenų bei informacijos
ir didesnį jų naudojimą. Komisija pati laikysis vadovo, kad
standartus geriau taikytų savo IRT sistemoms, ir ragina šiuo pavyzdžiu
sekti kitas Europos institucijas. Tikimasi, kad ilgainiui valstybės
narės, Europos Komisija ir kitos Europos institucijos parengs labiau
specializuotas vadovo redakcijas, pritaikytas jų IRT strategijoms ir tam,
kaip jos taiko konkrečius standartus. Toks ciklinis metodas
turėtų padėti vis daugiau sutaupyti ir sukurti daugiau
galimybių diegti inovacijas ir konkuruoti. Tariantis dėl ankstesnės vadovo
redakcijos[29]
paaiškėjo, kad dauguma respondentų (ir tie, kurie turi prieigą
prie gerosios patirties šaltinių, ir tie, kurie tokios prieigos neturi)
mano, kad dalytis gerąja patirtimi yra naudinga. Daugiau kaip 90 proc.
abiejų kategorijų respondentų (arba 70 proc. visos imties)
atsakė, kad dalytis gerąja patirtimi yra arba būtų naudinga
arba net labai naudinga. Kad dalytis gerąja patirtimi
būtų lengviau, Europos Komisija šią iniciatyvą rems
organizuodama atitinkamų suinteresuotųjų šalių (valdžios
institucijų, IRT tiekimo sektoriaus, standartizavimo organizacijų ir
pilietinės visuomenės atstovų) susitikimus, kuriems bus
naudojama interneto svetainė. Viešosios organizacijos, reguliariai
dalydamosi savo patirtimi, mokysis viena iš kitos, prisitaikys pagal naują
gerąją patirtį, nagrinės bendras problemas ir siūlys
bendrus sprendimus. Dalijimasis gerąja patirtimi užtikrins, kad
įvairiose valstybėse narėse IRT pasirinkimo sprendimai bus
priimami orientuojantis į vienodus dalykus, todėl tokie sprendimai
mažins susiskaidymą ir padės užtikrinti tikrą skaitmeninę
bendrąją rinką. Komisija taip pat pateiks šio
proceso rezultatų ataskaitą, visų pirma: ·
aktualią informaciją apie valdžios
institucijų IRT pirkimo procesus, apie tai, kaip jos vykdydamos IRT
pirkimą panaudoja standartus, kaip rengiami praktiniai patarimai,
vertinama ilgojo laikotarpio veikla ir kaip planuojamas biudžetas; ·
apžvelgs pirkimo procesą ir praneš, kokios
priemonės pasiteisino ir kas galėjo būti atlikta geriau, kad
paskatintų kurti būsimą gerąją patirtį. Su šia informacija ir susijusiais duomenimis
gali būti pateikiama pirkimo konkursų dokumentuose daromų
nuorodų į prekinius pavadinimus statistikos apžvalga, taip pat
viešojo pirkimo konkursų pasiūlymus teikiančių tiekėjų
skaičius ir ūkinės IRT pirkimo naudos vertinimas. Dėl įgyvendintų aprašytų
priemonių atviresnėmis tapusios standartais grindžiamos IRT sistemos
padės kurti veiksmingesnes viešąsias IRT paslaugas, kurias galima
plėtoti ir pritaikyti prie būsimų poreikių. IRT tiekimo
sektorius galės konkuruoti, siekdamas pateikti valdžios institucijoms
geriausią ekonominį pasiūlymą ir pasiūlyti naujų
novatoriškų paslaugų. [1] Sumos pagrindimą žr. 2 skirsnyje. [2] Ghosh, R. A. (2005) An economic basis for open
standards, FLOSSPOLS project, http://flosspols.org/deliverables/FLOSSPOLS-D04-openstandards-v6.pdf. [3] Pagal Skaitmeninės darbotvarkės 23
priemonę įsipareigota, kad bus pateiktos „rekomendacijos dėl IRT
standartizavimo ir viešųjų pirkimų sąsajų, kad
valdžios institucijos galėtų taikyti standartus, siekdamos skatinti
efektyvumą ir mažinti monopolizavimo pavojų“, COM/2010/0245, žr. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52010DC0245R:LT:NOT.
Daugiau apie 23 priemonę žr.
http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/pillar-ii-interoperability-standards/action-23-provide-guidance-ict-standardisation-and-public. [4] http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/study-action23/study44-survey1results.pdf. [5] Pavyzdžiui, R. A. Ghosh, An Economic Basis for Open
Standards, Mastrichtas, FLOSSPOLS project, 2005 m.,
http://flosspols.org/deliverables/FLOSSPOLS-D04-openstandards-v6.pdf; Paapst,
M. Affirmative action in procurement for open standards and FLOSS.International
Free and Open Software Law Review, 2 tomas, Nr. 2 p. 184–185, žr.
http://www.ifosslr.org/ifosslr/article/view/41,
Open Forum Europe, 2011 m.; OFE Procurement Monitoring Report:
EU Member States practice of referring to specific trademarks when procuring
for Computer Software Packages and Information Systems between the months of
February and April 2010 (May), p. 6, žr.
http://www.openforumeurope.org/openprocurement/open-procurement-library/Report_2010.pdf;
. [6] Direktyva
2004/18/EB (OL L 134, 2004 4 30, p. 114–240). [7] Estimating the Benefits from the Procurement
Directives. http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/docs/modernising_rules/estimating-benefits-procurement-directives_en.pdf. [8] Šis teiginys grindžiamas 18 mlrd. EUR suma,
kurią informacinėms technologijoms Jungtinės Karalystės
vyriausybė išleido 2010 m., ir tyrimu, kurio duomenimis, Jungtinei
Karalystei tenka 23 proc. ES viešųjų išlaidų
informacinėms technologijoms. Šie duomenys pakartotinai patikrinti pagal
54 mlrd. EUR prognozę, gautą iš duomenų bazės MAPPS,
kurioje saugomos viešojo sektoriaus IRT sutartys, grindžiamos atitinkamais IT
CPV kodais (įvertinta, veikiausiai, nepakankamai, nes ES Oficialiajame
leidinyje skelbiamos tik tam tikras ribas viršijančios sutartys ir ne
visas su IT susijęs pirkimas klasifikuojamas pagal IT CPV kodus). [9] 16 proc. IRT pirkimo atvejų nebūtų
daroma nuoroda į prekinius pavadinimus ir dėl to pasiūlymų
teikėjų skaičius padidėtų dvigubai (toks mažiausias
skaičius nurodytas 5 išnašoje išvardytuose tyrimuose), iš 16 proc.
78 mlrd. EUR metinės sumos būtų sutaupyti 9 proc. arba
1,1 mlrd. EUR per metus. [10] COM(2010) 743, žr.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0743:FIN:EN:PDF;
taip pat žr. http://ec.europa.eu/digital-agenda/node/165. [11] Ghosh, R.A (2005 m.) An economic basis for open
standards, FLOSSPOLS project,
http://flosspols.org/deliverables/FLOSSPOLS-D04-openstandards-v6.pdf. Hesser,
Czaya ir Riemer (2007 m.) Development of standards in W. Hesser (Ed)
Standardisation in Companies and Markets, p. 123–169, Hamburgas,
Helmuto Schmidto universitetas. [12] http://www.epractice.eu/files/European%20Journal%20epractice%20Volume%2012_6.pdf. [13] COM(2010) 744
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0744:FIN:EN:PDF. [14] Direktyva 2003/98/EB, OL L 345, 2003 12 31,
p. 90–96
ir pasiūlyti atnaujinimai
http://ec.europa.eu/information_society/policy/psi/index_en.htm. [15] Savo direktyvos pasiūlyme, kuriuo keičiama
Direktyva 2003/98/EB, Komisija siūlė vietoj frazės
„elektroninėmis priemonėmis“ vartoti frazę „elektroniniais
formatais kartu su šių dokumentų metaduomenimis“. COM(2011) 877
galutinis. [16] http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/study-action23/study44-survey2results.pdf. [17] http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/study-action23/d2-finalreport-29feb2012.pdf. [18] COM(2012) 721, žr.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2012:0721:FIN:EN:PDF
ir
http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/proposal-directive-european-parliament-and-council-accessibility-public-sector-bodies-websites. [19] http://www.mandate376.eu/ [20] http://www.peppol.eu/ [21] https://www.eid-stork.eu/ [22] http://ec.europa.eu/internal_market/payments/einvoicing/index_en.htm. [23] https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/idabc-camss/. [24] http://ec.europa.eu/isa/index_en.htm. [25] http://ec.europa.eu/isa/actions/04-accompanying-measures/4-2-3action_en.htm. [26] Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012, OL L 316,
2012 11 14, p. 12–33 ir
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/european-standards/standardisation-policy/index_en.htm. [27] Ikiprekybinis
pirkimas apibrėžtas komunikate COM(2007) 799 ir susijusiame Komisijos
tarnybų darbiniame dokumente SEC(2007) 1668. [28] COM(2012) 0529, p. 13 (3 pagrindinis veiksmas),
http://eur-lex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexplus!prod!DocNumber&lg
=EN&type_doc= COMfinal&an_doc=2012&nu_doc=529
ir
http://ec.europa.eu/information_society/activities/cloudcomputing/europeancloudpartnership/index_en.htm. [29] http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/study-action23/study44-survey2results.pdf.