52013DC0376

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2013 m. Suomijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2017 m. Suomijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[2], ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[3],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[4],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)       2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo augimo ir vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)       2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[5], kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)       2012 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)       2012 m. liepos 6 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl 2012 m. Suomijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2011–2015 m. Suomijos stabilumo programos;

(5)       2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[6], kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[7], kurioje nurodė, kad Suomija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)       2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)       2013 m. balandžio 10 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Suomijai skirtą nuodugnią apžvalgą[8]. Komisijai atlikus analizę, galima daryti išvadą, kad Suomijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikėtų imtis politikos veiksmų. Visų pirma reikia toliau skirti dėmesį dideliam einamosios sąskaitos balanso pablogėjimui ir prastiems eksporto rezultatams (tai yra pramonės restruktūrizavimo pasekmė), taip pat su sąnaudomis susijusio ir nesusijusio konkurencingumo veiksniams;

(8)       2013 m. balandžio 18 d. Suomija pateikė 2013 m. atnaujintą 2012–2017 m. stabilumo programą ir 2013 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)       remdamasi 2013 m. stabilumo programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad viešieji finansai Suomijoje iš esmės buvo patikimi ir buvo imtasi veiksmų padidinti pajamas ir kontroliuoti išlaidas, siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. 2013 m. augimo projekcija yra panaši į Komisijos pavasario prognozę, o 2014 m. projekcija yra 0,6 procentinio punkto didesnė už Komisijos prognozę. Programoje apibrėžtos biudžeto strategijos tikslas – subalansuoti centrinės valdžios sektoriaus finansus ir iki 2015 m. sugrįžti prie centrinės valdžios ir BVP santykio mažėjimo tendencijų. Į programą įtrauktas nuo +0,5 % iki -0,5 % pakeistas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Naujas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Programoje numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio tikslas bus pasiektas 2014 m. ir jis bus išlaikytas iki 2017 m. Remiantis (perskaičiuotu) struktūriniu balansu pagal programos informaciją, Suomija nepasiekė anksčiau taikyto vidutinės trukmės laikotarpio tikslo 2012 m. ir naujo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo nepasieks 2013 m. Programoje projektuojama, kad 2013 m. (perskaičiuotas) struktūrinis balansas pagerės nuo -1 % BVP 2012 m. iki -0,9 % BVP 2013 m. 2014–2017 m. jis išliks tarp -0,6 % ir -0,7 % BVP. 2012 m. Suomijos grynosios išlaidos padidėjo 0,4 % – žemiau už taikomą išlaidų kriterijaus pamatinę normą. Dėl neigiamo realiojo BVP augimo 2012 m. mažas struktūrinis koregavimas laikomas pakankamu. 2013 m. Suomijos (perskaičiuotas) struktūrinis balansas gerėja ir prognozuojama, kad jos grynosios išlaidos nuo išlaidų kriterijaus nukryps tik 0,1 % BVP. Atsižvelgiant į Suomijos didelį neigiamą gamybos apimties atotrūkį tai laikoma tinkama. Prognozuojama, kad 2014 m. Suomijos (perskaičiuotas) struktūrinis balansas toliau gerės ir pasieks -0,6 % BVP, taigi taps pakankamai artimas vidutinės trukmės laikotarpio tikslui (be to, pagal Komisijos pavasario prognozes Suomija jį visiškai pasieks 2014 m.). Apskritai taip būtų užtikrintas Stabilumo ir augimo pakto prevencinės funkcijos atitikimas. Valdžios sektoriaus konsoliduotoji skola buvo 53 % BVP 2012 m. ir, pagal programą, programos laikotarpiu išliks mažesnė nei 60 % BVP. Programoje numatoma, kad skolos lygis 2016 ir 2017 m. sumažės. Užtikrinti ilgalaikį tvarumą iš toliau yra svarbiausias fiskalinės politikos uždavinys. Su visuomenės senėjimu, darančiu poveikį pensijoms, sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai, susijusio tvarumo atotrūkio problema buvo pripažinta ir turi būti nuolat stebima;

(10)     viešųjų paslaugų našumo augimas neatitiko platesnės ekonomikos našumo augimo, o su visuomenės senėjimu susijusi našta didėja. Buvo parengti savivaldybių reformos principai ir nors centrinė vyriausybė teiks finansinių paskatų, jų susijungimas ir toliau vyks savanoriškumo pagrindu. Manoma, kad dėl vykdomos socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų reformos dabartinis sveikatos priežiūros apygardų skaičius smarkiai nesumažės;

(11)     įgyvendintos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, kaip antai jaunimo garantijų iniciatyva, laikina gebėjimų lavinimo programa jaunimui ir bandomoji programa ilgalaikiams bedarbiams. Šios priemonės pagal jaunimo garantijų iniciatyvą 2013 m. papildytos papildoma finansine parama gamybinei praktikai. Atsižvelgiant į numatomą nedarbo padidėjimą, šios priemonės palankiai vertintinos, tačiau dabar jas reikia įgyvendinti turint aiškų tikslą – pagerinti tikslinių grupių gebėjimų lygį ir padėtį darbo rinkoje. Svarbu didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas ir patenkinta darbo jėgos paklausa ateityje. Darbingo amžiaus gyventojų Suomijoje mažėja. Sutarta dėl kelių priemonių, kuriomis siekiama spręsti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybės keliamas problemas, kaip antai padidinant amžių, kurio sulaukus galima gauti dalinę pensiją, pašalinant sumažintos pensijos galimybę ir padidinant amžių, nuo kurio galima išeiti į pensiją po nedarbo laikotarpio. Vis dėlto vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo procesas vyko greičiau nei manyta vykdant 2005 m. pensijų reformą ir dabartinio teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus riba ilgainiui gali tapti per žema ir pensijos nepakankamos. Savo programoje vyriausybė įsipareigojo iki 2025 m. faktinį pensinį amžių padidinti iki 62,4 metų, kuris tebėra mažas, atsižvelgiant į vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę ir problemas, susijusias su demografine padėtimi. Trumpojo laikotarpio prioritetas tebėra įgyvendinti šiuos sutartus veiksmus;

(12)     Suomijos paslaugų sektorių vis dar riboja reguliavimo kliūtys ir rinkos koncentracija svarbiuose sektoriuose, kaip antai mažmeninės prekybos, yra didelė. Esamas problemas turėtų padėti išspręsti numatomi konkurencijos įstatymo pakeitimai, susiję su prekybos maisto produktais veiklos vykdytojų dominuojančia padėtimi ir sveikai konkurencijai skirtos programos tikslais, numatant didesnę sektoriaus priežiūrą, bei galiojančiuose teisės aktuose nustatytų nereikalingų apribojimų, kaip antai dėl erdvės planavimo ir statybos, panaikinimas. Sujungus konkurencijos instituciją su vartotojų agentūra bei padidinus jos biudžetą ir suteikus daugiau galių užtikrinti viešųjų ir privačių subjektų konkurencijos neutralumą, taip pat turėtų apskritai padidėti konkurencijos politikos veiksmingumas ir nauda. Pagal konkurencijos teisę skiriamos baudos Suomijoje tradiciškai buvo nedidelės ir 2013 m. numatytas tyrimas turėtų būti pagrindas tolesnėms reformoms siekiant padidinti jų atgrasomąjį poveikį;

(13)     našumo augimas Suomijoje atsilieka nuo darbo užmokesčio didėjimo, o tarptautinis konkurencingumas sumažėjo – tą rodo mažėjanti Suomijos eksportuojamų produktų rinkos dalis. Nors investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas lygis tebėra aukštas, itin svarbus klausimas tebėra tai, kaip veiksmingai šie tyrimai paverčiami inovacijomis ir naujomis sparčiai augančiomis įmonėmis, kurios gali patekti į sparčiai augančias eksporto rinkas ir sustiprinti tarptautinį konkurencingumą. Trumpuoju laikotarpiu Suomija turėtų įgyvendinti neseniai priimtus politikos veiksmus ir priemones, kuriais siekiama pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą, kaip antai naują veiksmų planą, ir pasiūlyti tolesnes reformas, prireikus paremtas esamais vertinimais ir šiuo metu rengiama prognozių ataskaita. Suomijos gamintojų sąnaudas, be kita ko, didina gamybos veiksnių, tokių kaip energijos ir darbo jėgos, kainos. Dėl dabartinio trišalio susitarimo, kurio galiojimas baigiasi 2013 m., pastaraisiais metais darbo užmokestis didėjo nedaug. Todėl susirūpinimą kelia tai, kad socialiniai partneriai dar nesudarė naujo susitarimo;

(14)                  atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Suomijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą ir pateikė nuodugnią apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Suomijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(15)     atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Suomijos stabilumo programą ir savo nuomonę[9] visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje;

(16)     atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo Suomijos nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 6 straipsnį pateiktos 3, 4 ir 5 rekomendacijose;

(17)     atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Ja remdamasi Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euras. Suomija taip pat turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

REKOMENDUOJA Suomijai 2013–2014 m. imtis šių veiksmų:

1.           Vykdyti augimui palankią fiskalinę politiką ir, kaip numatyta, išsaugoti patikimą fiskalinę būklę, programos laikotarpiu užtikrinant, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Toliau vykdyti metinius su visuomenės senėjimu susijusio tvarumo atotrūkio dydžio vertinimus ir atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus bei poreikius patikslinti viešąsias pajamas ir išlaidas. Užtikrinti ilgalaikės priežiūros ekonominį veiksmingumą ir tvarumą ir daugiau dėmesio skirti prevencijai, reabilitacijai ir savarankiškam gyvenimui.

2.           Užtikrinti vykdomų su savivaldybių struktūra susijusių administracinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti našumą ir sutaupyti lėšų, susijusių su viešųjų paslaugų, įskaitant socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, teikimu.

3.           Imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų didinamas vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis, be kita ko gerinant jų įsidarbinimo galimybes ir mažinti ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos galimybes bei susieti teisės aktais numatytą pensinį amžių su ilgėjančia vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Įgyvendinti esamas priemones, skirtas jaunimo ir ilgalaikių bedarbių padėčiai darbo rinkoje gerinti, ypatingą dėmesį skiriant darbui reikalingų įgūdžių ugdymui, ir atidžiai stebėti jų poveikį.

4.           Toliau vykdyti priemones, kuriomis siekiama didinti konkurenciją produktų ir paslaugų rinkose, visų pirma mažmeninės prekybos sektoriuje, įgyvendinant naują sveiką konkurenciją skatinančią programą.

5.           Pagerinti Suomijos gebėjimus pateikti naujoviškų produktų bei paslaugų ir kurti sparčiai augančias įmones sparčiai besikeičiančioje aplinkoje bei tęsti pramonės įvairinimą, pereinant prie mažiau energijai imlių sektorių. Dabartinėje lėto augimo aplinkoje skatinti realiojo darbo užmokesčio derinimą prie našumo pokyčių, visapusiškai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį ir laikantis nacionalinės praktikos.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

[3]               COM(2013) 376 final.

[4]               P7_TA(2013)0052 ir P7_TA(2013)0053.

[5]               2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/208/ES.

[6]               COM(2012) 750 final.

[7]               COM(2012) 751 final.

[8]               SWD(2013) 123 final.

[9]               Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.