This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0108
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS EU SPACE INDUSTRIAL POLICY RELEASING THE POTENTIAL FOR ECONOMIC GROWTH IN THE SPACE SECTOR
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI ES KOSMOSO PRAMONĖS POLITIKA EKONOMIKOS AUGIMO POTENCIALO KOSMOSO SEKTORIUJE IŠNAUDOJIMAS
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI ES KOSMOSO PRAMONĖS POLITIKA EKONOMIKOS AUGIMO POTENCIALO KOSMOSO SEKTORIUJE IŠNAUDOJIMAS
/* COM/2013/0108 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI ES KOSMOSO PRAMONĖS POLITIKA EKONOMIKOS AUGIMO POTENCIALO KOSMOSO SEKTORIUJE IŠNAUDOJIMAS /* COM/2013/0108 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI ES KOSMOSO PRAMONĖS POLITIKA
EKONOMIKOS AUGIMO POTENCIALO KOSMOSO
SEKTORIUJE IŠNAUDOJIMAS 1. Strateginis pramonės
sektorius, prisidėsiantis prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo Kosmosas nebėra tik technologinis
iššūkis. Jis visada buvo ir tebebus labai svarbus politiniu požiūriu,
nors šis politinis aspektas vis dar nėra tinkamai vystomas Europos
lygmeniu. Europos kosmoso agentūra (EKA) buvo įsteigta kaip
tarpvyriausybinė mokslinių tyrimų ir technologinės
plėtros agentūra, kad Europoje būtų vystomi išskirtiniai
moksliniai ir technologiniai pajėgumai ir kad būtų užtikrinta
Europos vieta tarp pasaulyje pirmaujančių kosminių šalių.
Tačiau EKA nėra politinis veikėjas. Pastaraisiais
dešimtmečiais kosmoso politika priklausė nuo nacionalinių
politikos priemonių, kurių ėmėsi aktyviausios Europos
kosminės šalys. Vis dėlto, didėjant naujų kosminių
šalių konkurencijai, pavienių politikos priemonių gali
nebepakakti ateities uždaviniams spręsti. ES kosmoso politika
galėtų sustiprinti Europos tapatybę tarptautiniu politiniu
lygmeniu. Be to, ES masto veiksmais būtų galima suteikti didesnį
politinį postūmį kosmoso srityje, pavyzdžiui, nustatant tinkamas
pagrindines sąlygas, kad būtų remiama ir skatinama kosminė
veikla Europoje ir jos pramonės konkurencingumas pasaulyje. Dabartinę
padėtį pakeisti būtų galima remiantis SESV 189 straipsniu,
pagal kurį ES suteikiamas aiškus įgaliojimas spręsti su kosmosu
susijusius klausimus. Kosmosas tarnauja Europos piliečiams.
Daugelis mūsų gerovei ir saugumui dabar būtinų sistemų
ir paslaugų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo kosmoso. Europos
piliečiai, to nežinodami, naudojasi kosmoso technologijomis tuomet, kai
naudojasi mobiliaisiais telefonais, vykdo finansinius sandorius, skrenda
lėktuvu, žiūri orų prognozę ar neišlipdami iš savo
automobilių ieško artimiausio restorano. Kosmosas tapo mūsų
kasdienio gyvenimo dalis. Kosmosas skatina augimą bei inovacijas ir
tiesiogiai prisideda prie strategijos „Europa 2020“ – Europos pažangaus,
tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo strategijos[1] – tikslų
įgyvendinimo. Kosmoso sektorius ne tik skatina mokslo pažangą, bet ir
kuria augimo potencialą turinčias sistemas ir paslaugas
telekomunikacijų, navigacijos ir Žemės stebėsenos srityse. Šios
sistemos ir paslaugos užtikrina ES nepriklausomybę ir saugumą. Jos
padeda spręsti svarbiausius visuomenei kylančius uždavinius, kaip
antai klimato kaita, riboti ištekliai, sveikata arba senėjanti
visuomenė. Jos teikia strategiškai svarbių žinių, kurios deda
pamatus ES išorės santykiams vystomosios paramos ir humanitarinės
pagalbos srityse. Jos skatina inovacijas ir konkurencingumą ne tik kosmoso
sektoriuje, bet ir gerokai toliau už jo ribų, ir prisideda prie ekonomikos
augimo ir darbo vietų kūrimo beveik visuose ekonomikos sektoriuose. 2008 m. gruodžio mėn. Europos
Vadovų Taryba pažymėjo galimą kosmoso poveikį inovacijoms
ir ekonomikos atsigavimui. 2009 m. gegužės mėn. 6-oji Kosmoso taryba
pabrėžė, kad „reikia sutelkti turimus paramos inovacijoms
mechanizmus Europos, nacionaliniu bei regionų lygiais ir išnagrinėti
naujas paramos priemones, siekiant užtikrinti žinių, inovacijų ir
idėjų sąveiką kosmoso bei ne kosmoso sektoriuose ir tarp
kosmoso pramonės bei geriausių mokslinių tyrimų
organizacijų ir universitetų“. Priėmus pavyzdinę iniciatyvą
„Inovacijų sąjunga“, Komisija pateikė pasiūlymą
dėl programos „Horizontas 2020“ kitu daugiametės finansinės
programos laikotarpiu, kuri apima mokslinius tyrimus ir inovacijas. Iš
pasiūlytų 80 mlrd. eurų į kosmoso mokslinius tyrimus ir
inovacijas turi būti investuota 1,7 mlrd. eurų. Be to, kosmosas tapo pasauliniu verslu.
Europos kosmoso pramonė susiduria su vis didesne naujų kosmoso
jėgų, kaip antai Kinija ir Indija, konkurencija. Bendradarbiaudama su
valstybėmis narėmis ir EKA, Europos Sąjunga savo veiksmais
kosmose turi stiprinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą
pasaulyje. Dėl šios pasaulinio masto pramonės
strateginės svarbos ir ypatumų pramonės politiką
būtina formuoti pagal tikslingą metodą, pagrįstą
poreikiu užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir konkurencingumą
pasaulyje; taip pat reikia užtikrinti pastovų pažangių įgūdžių
ir kompetencijų stiprinimą ir vystymą ir dar kartą
patvirtinti ryžtingą įsipareigojimą skatinti ekonomikos
augimą pagal strategiją „Europa 2020“. 2010 m. spalio mėn.
priimtame komunikate dėl ES pramonės politikos[2] Komisija pabrėžė savo
ketinimą toliau vykdyti kosmoso pramonės politiką,
suformuotą bendradarbiaujant su EKA ir ES narėmis. 2011 m. balandžio
mėn. komunikate „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso
strategijos rengimas“[3]
pateiktos tolesnės gairės dėl būsimos Europos kosmoso
pramonės politikos. Valstybės narės pritarė šiam
požiūriui 2011 m. gegužės mėn. ir gruodžio mėn.
priimtose Tarybos išvadose[4]. Šis komunikatas taip pat pagrįstas
Komisijos komunikatu dėl pramonės politikos (COM(2012) 582 final) –
„Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui
skatinti“[5].
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, rengiant
ES kosmoso pramonės politiką daugiausia dėmesio turėtų
būti skiriama penkiems konkretiems tikslams: 1.
sukurti nuoseklią ir pastovią
reglamentavimo sistemą; 2.
toliau plėtoti konkurencingą,
stiprią, veiksmingą ir subalansuotą pramoninę bazę
Europoje ir remti mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau –
MVĮ) dalyvavimą; 3.
remti ES kosmoso pramonės konkurencingumą
pasaulyje ir skatinti sektorių tapti ekonomiškai efektyvesniu vertės
grandinėje; 4.
plėtoti kosmoso taikmenų ir paslaugų
rinkas; 5.
užtikrinti technologinį savarankiškumą ir
nepriklausomą prieigą prie kosmoso. Kalbant apie pastarąjį tikslą,
itin svarbu, kad ES išsaugotų savo savarankiškumą strateginėse
kosmoso sektoriaus srityse, pvz., paleidimo paslaugų sektoriuje.
Todėl ES kosmoso pramonės politika turėtų būti užtikrinama
galimybė naudotis patikima, saugia ir ekonomiškai efektyvia paleidimo
įrenginių sistema. Ją įgyvendinant turėtų
būti sudarytos būtinos sąlygos (įskaitant finansines
sąlygas) nepriklausomai Europos prieigai prie kosmoso išsaugoti ir
sustiprinti, atsižvelgiant į institucinius poreikius. Todėl Europos
paleidimo įrenginių eksploatavimą valdyti reikėtų
tokia linkme, kad padidėtų finansinis naudotojų programų
valdymo veiksmingumas. Galiausiai, Europos kosmoso pramonės veikėjai
turės sukurti tikrą Europos paleidimo įrenginių
politiką, kuri egzistuoja daugelyje kosminių valstybių. ES kosmoso pramonės politika gali
būti efektyvi tik tuomet, kai veiksmingai bendradarbiauja trys Europos
kosmoso pramonės veikėjai: ES, EKA ir atitinkamos jų narės.
SESV nurodyta, kad ES gali „skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius
tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas,
reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti.“ Be to, „Sąjunga užmezga
tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra.“ Reikėtų
nustatyti priemones, kad būtų užtikrintas ES lygmens koordinavimas ir
kad tarptautinių organizacijų, įskaitant EKA, forumuose
išreikštos valstybių narių pozicijos atitiktų ES kosmoso
politiką ir ją remtų. 2. Aukštųjų
technologijų pramonė meta iššūkį pasauliniams konkurentams 2.1. Pramonė susiduria su
tarptautiniais uždaviniais Europos kosmoso pramonė skiriasi nuo
pagrindinių tarptautinių konkurentų pramonės – jos
biudžetas yra mažesnis, ji labiau priklauso nuo komercinio pardavimo, kariniams
tikslams skirtų išlaidų dalis yra ne tokia didelė, o civilinio
ir gynybos sektorių sąveika yra daug mažiau išvystyta. Skirtingai nei
JAV, Europos vartotojų grandies navigacijos rinka ir Žemės
stebėsenos paslaugos yra dar tik kuriamos. Tai paaiškina, kodėl
Europos pramonė šiuo metu susiduria su iššūkiais prekybos ir
inovacijų srityse. 2.1.1. Grėsmės
komercinėse rinkose, nuo kurių labai priklauso ES gamybos
pramonė Kosmoso gamybos pramonė (palydovai,
paleidimo įrenginiai ir antžeminė infrastruktūra) yra
strateginės svarbos, aukštųjų technologijų, didelės
rizikos ir daug investicijų reikalaujanti pramonė, kuriai
būdingi ilgi raidos ciklai ir žemas našumo lygis. Visose kosminėse
valstybėse kosmoso pramonė daugiausia priklauso nuo institucinių
programų, kurios yra dvejopos: mokslinių tyrimų ir
technologinės plėtros programų finansavimas ir kosmoso
produktų bei paslaugų pirkimas, vykdomas pramonės naudotojų[6]. Kalbant apie mokslinius tyrimus,
institucinė MTTP politika kosmoso srityje yra viena iš pagrindinių
priemonių sektoriui formuoti. Bendra Europos MTTP vertė sudaro
apytikriai 10 proc. ES kosmoso sektoriaus nekonsoliduotos pardavimo
apyvartos. Tarptautiniame kontekste Europos MTTP finansavimas atrodo blankus
(netgi nereikšmingas), palyginti su JAV. JAV iš civilinei kosminei veiklai skirto
biudžeto maždaug 25 proc. lėšų skiriama MTTP[7]. Išreiškus šią sumą
vienam gyventojui, JAV NASA civilinei kosminei veiklai skirtas biudžetas[8] yra maždaug keturis kartus
didesnis nei visi Europos civiliniai kosminiai biudžetai kartu (nacionaliniai,
EKA ir FP7). Palyginti su kitomis kosminėmis
valstybėmis, Europos institucinė rinka taip pat yra santykinai
nedidelė. 2009 m. JAV biudžetas buvo beveik dešimt kartų didesnis nei
Europos. Be to, nors kosmoso rinka yra pasaulinė, sunku kalbėti apie
vieną Europos rinką. Iš tiesų, institucinė rinka yra
susiskaidžiusi – joje veikia daug viešojo sektoriaus suinteresuotųjų
šalių, o skirtingos nacionalinės ir EKA kosmoso pramonės
politikos įgyvendinamos ne visuomet tinkamai koordinuojant. Todėl
atskirai veikdama Europos rinka negali išsaugoti dabartinio Europos kosmoso
pramonės pranašumo. Be to, daugelio kosminių valstybių
institucinės rinkos yra uždaros, nepasiekiamos kitų kosminių
valstybių pramonei. Dėl šių priežasčių Europos
pramonė turi taip pat remtis komerciniu pardavimu ir pardavimu eksportui,
kurie, Eurospace duomenimis, sudaro 45 proc. jos veiklos;
konkurentų padėtis šiuo atžvilgiu labai skiriasi. Apskritai, Europos gamybos ir paleidimo
įrenginių pramonės rezultatai pasaulinėje komercinėje
rinkoje buvo geri – palydovų (daugiausia telekomunikacijų srities)
rinkos dalis augo, o komercinių paleidimų rinkos dalis buvo pastovi
ir sudarė maždaug 50 proc. Vis dėlto, komercinėje rinkoje
vykdomam pardavimui, kuris yra itin svarbus Europos kosmoso pramonei, kyla
rizika, nes tokiam pardavimui būdingi cikliniai nuosmukiai, be to,
komercinę ir eksporto rinkas veikia išaugusi ir kartais agresyvi kitų
kosminių valstybių konkurencija[9].
Dėl ilgo pasirengiamojo laikotarpio šiame sektoriuje (sudėtingos
sistemos kuriamos 10–15 metų), svarbu gerokai iš anksto numatyti bet
kokią galimą (rinkos) raidos kryptį. Be to, kai kuriuose
strateginiuose pasektoriuose, pvz., paleidimo įrenginių[10], padėtis gali labai
sparčiai kisti. 2.1.2. Pozicijų stiprinimas.
Pasaulinio lygio pramonės pranašumo išlaikymas telekomunikacijų
rinkose Palydovinių paslaugų pramonė
yra labai svarbi ES ekonomikai – investicijas į kosmoso
infrastruktūrą ji paverčia konkrečiomis piliečiams
naudingomis taikmenomis ir paslaugomis. Palydovinio ryšio gamybos pramone
paremta visa Europos kosmoso pramonė. Remiantis Eurospace
duomenimis, pastaruosius dešimt metų iš ryšių palydovų pardavimo
gautos pajamos sudaro daugiau nei 60 proc. Europos palydovų gamintojų
apyvartos. Siekdama plėtoti ir teikti palydovinio ryšio paslaugas, Europa
gali remtis savo pasaulinio lygio pramone. Šios paslaugos yra esminės
teikiant informaciją – vieną iš svarbiausių augančių
skaitmeninės visuomenės sektorių išteklių. Jos prisideda
prie įvairių Europos skaitmeninėje darbotvarkėje
pasiūlytų veiksmų įgyvendinimo, pvz., padeda užpildyti
plačiajuosčio ryšio spragas mažo gyventojų tankumo
vietovėse. Palydovinis ryšys yra labai veiksmingas sprendimas tada, kai
antžeminės technologijos yra per brangios arba jų nėra[11], taip pat teikiant
tarpvalstybines skaitmenines paslaugas. Be to, sutrikus kitų tinklų
veiklai (gaivalinių nelaimių, teroristinių išpuolių ir kt.
atveju), šis ryšys yra lanksti ir patikima atsarginė priemonė. Europos palydovinio ryšio pramonė
susiduria ne tik su padidėjusia konkurencija, bet turi spręsti ir
techninį bei politinį uždavinius, susijusius su radijo spektro
trūkumu[12];
tai labai reikalingas išteklius, užtikrinantis veiksmingą palydovinio
ryšio veikimą ir plėtojimą. Siekiant išlaikyti palydovinio ryšio
pramonės konkurencingumą, būtina spręsti šį
klausimą. 2.1.3. Naujos perspektyvos. ES
pramonės įsitvirtinimas besiformuojančiose navigacijos ir
Žemės stebėsenos taikmenų (paslaugų ir produktų)
rinkose Europos
palydovinės navigacijos ir Žemės stebėsenos paslaugų
pramonė yra besiformuojanti pramonė, turinti didelį pasaulinio
masto augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą ir sudaryta
daugiausiai iš MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių (kurios
yra mūsų ekonomikos pagrindas). Jų svarba ekonomikai ir
piliečių gerovei vis didės. GNSS verslo ekspertai
apskaičiavo, kad po dešimt metų šios rinkos vertė sieks 300
mlrd. JAV dolerių[13].
Manoma, kad jau
dabar Vakarų šalyse 6–7 proc. BVP (t. y. 800 mlrd. eurų Europos
Sąjungoje) priklauso nuo palydovinės radijo navigacijos[14]. Apskaičiuota, kad
visapusiškai veikianti COPERNICUS (naujas GMES pavadinimas) programa iki 2030
m. duos 34,7 mlrd. eurų pelną, kuris sudarys 0,2 proc. ES BVP[15]. Išdėsčius
GNSS ir COPERNICUS infrastruktūrą, Europoje netrukus atsiras
naujų galimybių šiam sektoriui. Per artimiausius dvidešimt metų
iš GALILEO ir EGNOS gautas ekonominis pelnas ir socialinė nauda
turėtų siekti maždaug 60–90 mlrd. eurų[16]. Europa negali sau leisti
nepasinaudoti kosminės veiklos augimu ir susijusių paslaugų
plėtra. Nors kai kurios privačios taikmenos buvo sėkmingos,
palydoviniu ryšiu pagrįsti produktai ir paslaugos šiuo plėtros etapu
vis dar iš esmės priklauso nuo nacionalinio ir vietos lygmens viešojo
sektoriaus naudotojų. Novatoriškų taikmenų
plėtojimą ir tuo pačių rinkos plėtrą Europoje
lėtina įvairios iškilusios kliūtys: vyraujantis netikrumas
dėl galimybės naudotis paslaugomis ir dėl teisinės
sistemos, galimų naudotojų informuotumo apie paslaugų
potencialą stoka, nepakankamas kosmoso ir ne kosmoso sektorių
bendradarbiavimas, duomenų teikėjų, paslaugų
kūrėjų ir galutinių naudotojų bendradarbiavimo
trūkumas, nepakankama parama naujų įmonių kūrimui ir
spartaus augimo įmonių plėtrai. 2.2. Siekdama išspręsti šiuos
uždavinius, Europa turėtų įgyti technologinį
savarankiškumą, užtikrinti tiekimo saugumą ir išsaugoti
nepriklausomą prieigą prie kosmoso Technologinis savarankiškumas, tiekimo
saugumas ir nepriklausoma prieiga prie kosmoso[17]
ne tik atitinka strateginės nepriklausomybės reikalavimą, bet ir
yra pagrindinės Europos kosmoso pramonės tvaraus vystymosi
sąlygos. 2.2.1. Siekiant pirmauti
technologijų srityje, užtikrinti tiekimo saugumą ir
savarankiškumą būtina dėti nuolatines pastangas ir užtikrinti
galimybę pasinaudoti reikalingais gebėjimais Susidūrusi su didėjančia
konkurencija pasaulinėje rinkoje, Europa turi išlaikyti savo technologinį
pranašumą ir išlikti technologinės pažangos lydere konkrečiose
srityse. Sunkumai, su kuriais susiduria pramonė, yra: technologinio
savarankiškumo ir tiekimo saugumo užtikrinimas, poreikis pakeisti arba
atnaujinti esamas technologijas ir produktus arba sukurti naujus, taip pat
sunkumai, susiję su itin svarbių gebėjimų išsaugojimu
rinkoje, pasižyminčioje ilgais programavimo ciklais ir labai nepastoviais
užsakymais. Be to, šiuo metu nėra pakankamai išnaudojama civilinio ir
gynybos sektorių sąveika, o tai trukdo atsirasti tikrai Europos
kosminei galiai. Dėl kosmoso pramonės ir ne kosmoso pramonės
sektorių veiksmingo vaisingo bendradarbiavimo stokos ribojama bendra MTTP
srities veikla ir technologijų įsisavinimo pajėgumas visuose
sektoriuose. Šio strateginio sektoriaus technologinis
savarankiškumas nėra užtikrintas. Kai kuriose ypatingos svarbos
technologijų srityse Europos programos visiškai priklauso nuo vieno
tiekėjo[18].
Europos kosmoso technologijų platformos duomenimis, vidutiniškai 60 proc.
Europos palydovuose įmontuotos elektronikos šiuo metu importuojama iš JAV,
nes tokių komponentų kūrimas Europos lygmeniu nėra
patrauklus verslui. Toks importas reglamentuojamas ITAR eksporto
taisyklėmis, kurios keičiamos atsižvelgiant į JAV interesus;
dėl to dažnai vėluoja viešieji pirkimai, o Europos pramonė
artimiausiu metu vėl bus priklausoma nuo JAV politikos raidos. Be to,
kosmoso sektorius yra nedidelis, palyginti su visa pasauline pramone, ir dažnai
sudaro nereikšmingą didžiųjų pramonės įmonių
apyvartos dalį. Todėl šis sektorius turi prisitaikyti prie
permainų, kuriomis neatsižvelgiama į specifinius jo poreikius.
Kosmoso pramonė labiau nei kiti sektoriai turi numatyti būsimus
pokyčius, tiek susijusius su prieiga prie produktų, tiek su
reglamentavimu (kaip antai REACH[19]),
o tai nėra lengva dėl ilgo kosmoso produktams sukurti būtino
laikotarpio. Susidarius tokioms aplinkybėms, su padėtimi rinkoje arba
teisės aktais susiję pokyčiai, finansiniai pagrindinių
įmonių sunkumai arba pelningumo stoka dėl mažos rinkos dalies
gali sukelti pavojų Europos kosmoso programoms – jų
įgyvendinimas gali vėluoti arba gali būti viršijamos
sąnaudos. Tiek dėl pramoninių, tiek dėl strateginių
priežasčių pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ turėtų
būti stiprinamos kartu su EKA ir Europos gynybos agentūra (toliau –
EGA) dedamos pastangos sukurti alternatyvų technologijų ir
medžiagų tiekimo šaltinį. Esant nepakankamam darbo krūviui bus
prarasta kvalifikuota kosmoso pramonės darbo jėga ir prireiks daug
laiko ir išteklių vėl sudaryti reikalingą darbuotojų
komandą naujoms programoms kurti. Šiuo metu nepakanka turimų
žinių ir gebėjimų besiformuojančiuose navigacijos ir
Žemės stebėsenos technologijų sektoriuose. Tuo tarpu naujos
kosminės valstybės sparčiai mažina atotrūkį nuo
pramoninių šalių mokslo darbuotojų srityje. 2.2.2. Nepriklausoma Europos prieiga
prie kosmoso ilgainiui turi būti išsaugota ir sustiprinta Visose pasaulio kosminėse valstybėse
paleidimo įrenginių kūrimas ir veikimas buvo ir vis dar yra
finansuojamas viešosiomis lėšomis, be kurių komercinis sektorius
negalėtų egzistuoti. Be to, komercinės rinkos kainos nepadengia
visų, ypač kūrimo etape patirtų išlaidų.
Institucinių biudžetų dalies, kurią kosminės šalys skiria
paleidimo įrenginiams, dydis rodo jų ryžtą užsitikrinti
nepriklausomą prieigą prie kosmoso. Visose šalyse varžovėse
viešieji pirkimai yra pirmaeilės svarbos sektoriaus išlikimui – vietos
paleidimo įrenginių pramonė neegzistuotų be
institucinių programų, kuriose užsienio pramonė de facto
nedalyvauja. Kalbant apie institucijas, Europoje paleidimo
įrenginių klausimas svarbus ES, EKA ir jų narėms dėl
dviejų priežasčių: visų pirma, dėl politinės
atsakomybės, susijusios su nepriklausoma Europos prieiga prie kosmoso;
antra, kaip paleidimo įrenginių pramonės naudotojoms,
siekiančioms ekonomiškai efektyviai pradėti įgyvendinti ir
vykdyti savo programas. Privatiems veiklos vykdytojams, kaip naudotojams, taip
pat rūpi šis klausimas. Jiems būtų naudinga nepriklausoma
Europos prieiga prie kosmoso, nes ji suteiktų galimybę lengviau
derėtis dėl žemesnių tarptautinių paleidimo kainų. ES ir jos valstybės narės remia
politinį tikslą – išsaugoti nepriklausomą prieigą prie
kosmoso, kaip nurodyta keliose Kosmoso tarybos ir Konkurencingumo tarybos
rezoliucijose[20].
Istoriškai Europos teikiama paleidimo paslauga sukurta siekiant užtikrinti
Europos pajėgumą plėtoti palydovines paslaugas, kitoms šalims
atsisakius paleisti Europos komercinius palydovus. Jei Europa netektų
galimybės nepriklausomai naudotis kosmosu, kiltų ne tik saugumo ir
strateginių uždavinių; toks atsisakymas galėtų pasikartoti,
dėl to mūsų kosmoso programų įgyvendinimas
vėluotų, o tai padidintų išlaidas ir keltų grėsmę
Europos konkurencingumui tiek gamybos, tiek paslaugų rinkose. Todėl
prieinama Europos teikiama patikima ir konkurencinga paleidimo paslauga
turėtų ir toliau būti sine qua non sąlyga Europos
pasaulinio lygio kosmoso pramonės ir palydovinių taikmenų
plėtotei užtikrinti. Kad programos būtų vykdomos laiku ir
taip būtų išvengta sąnaudų perviršio, ES, EKA ir jų
narės, kaip klientės, turi galėti pasinaudoti paleidimo
įrenginių sistema, kurį būtų: ·
patikima techniniu požiūriu, ·
saugi (tai gali reikšti, kad paleidimai turi vykti
iš Europos teritorijoje esančio kosmodromo), ·
prieinama ir nepriklausoma (tai apima paleidimo
paskelbimo kontrolę ir poreikį išvengti priklausomybės nuo
veikėjų, siekiančių nesuderinamų pramoninių ar
geopolitinių tikslų), ·
ekonomiškai efektyvi, nes tai prisidėtų
prie paslaugos įperkamumo. Šiuo metu Europoje nevykdoma pakankamai
institucinių paleidimų, kad būtų užtikrintas Europos
nešančiosios raketos Ariane 5 tvarumas[21].
„Arianespace“ susiduria su stipresne tarptautine konkurencija ir turi
sunkumų išlaikyti finansinį balansą. Be to, dabar būtina
spręsti dar vieną uždavinį: iki 2025 m. dabartinė paleidimo
įrenginių sistema turi būti pakeista, siekiant išlaikyti Europos
paleidimo pajėgumus. Planuodama į orbitą iškelti daugiau
nei 30 palydovų, visa ES ateinančiais metais galėtų tapti
svarbiausiu Europos pramonės instituciniu klientu. Kaip nurodyta 2010 m.
lapkričio mėn. ir 2011 m. gegužės mėn. Konkurencingumo
tarybos išvadose, visi Europos instituciniai subjektai raginami kaip
svarbų prioritetą apsvarstyti galimybę naudoti Europoje sukurtus
paleidimo įrenginius ir išnagrinėti klausimus dėl galimo
dalyvavimo su paleidimo įrenginiais susijusioje eksploatavimo veikloje,
kad būtų išsaugota ir sustiprinta galimybė savarankiškai,
patikimai ir ekonomiškai naudingai naudotis kosmosu prieinamomis
sąlygomis. Taigi Europoje sukurti paleidimo įrenginiai bus pritaikyti,
kad būtų galima užtikrinti kai kurių minėtų
palydovų paleidimą. Siekdama nepriklausomai naudotis kosmosu
Europa artimiausiu laikotarpiu patirs išlaidų, atsižvelgiant į
agresyvią komercinę mūsų konkurentų, kurių
išlaidos paprastai yra mažesnės, politiką. Dalis šių papildomų
išlaidų pagrįstos objektyviomis priežastimis (Europos praktinės
patirties ir patikimumo gyvybingumo užtikrinimas, mažesnės kai kurių
mūsų konkurentų darbo sąnaudos, užsienio šalių
subsidijų[22]
dydis ir institucinė rinka). Kita šių išlaidų dalis yra pramonės
neefektyvumo, kurį reikėtų sumažinti, rezultatas. Tačiau
vidutinės trukmės laikotarpiu nepriklausoma prieiga turėtų
teigiamą ekonominį poveikį tiek instituciniams veikėjams,
tiek privatiems veiklos vykdytojams. Europa gautų naudos iš kosmoso
taikmenų, būtų užtikrintas papildomas saugumas (dvigubas tiekimo
šaltinis) ir daromas spaudimas konkurentams siūlyti konkurencingas kainas
Europos rinkoje, sudarant palankesnes sąlygas privatiems veiklos
vykdytojams. Be to, kai kurių programų atveju nėra alternatyvaus
sprendimo – dėl saugumo sumetimų būtina naudoti Europos
paleidimo įrenginius. 3. ES pramonės politikos
tikslai Atsižvelgdama į strateginę kosmoso
pramonės reikšmę, jos priklausomybę nuo viešojo finansavimo ir
didėjančią pasaulinę konkurenciją komercinėje
rinkoje, ES parengs kosmoso pramonės politiką, skirtą sektoriaus
plėtrai remti, ir tokiu būdu skatins ekonomikos augimą. Ši
politika turėtų apimti ne tik kosmoso gamybos pramonę, bet ir
paslaugas. Atlikti įvairūs tyrimai, kuriuose išnagrinėti tokios
politikos tikslai. Šis klausimas taip pat nagrinėjamas 7-ojoje Kosmoso
tarybos rezoliucijoje ir 2011 m. gegužės mėn. Konkurencingumo
tarybos rezoliucijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, rengiant
ES kosmoso pramonės politiką daugiausia dėmesio galėtų
būti skiriama penkiems konkretiems tikslams: –
Sukurti nuoseklią reglamentavimo
sistemą Dėl kosminės veiklos plėtros ir
ypač augančios kosmoso produktų ir paslaugų rinkos kyla
teisinių klausimų, kurie nėra visapusiškai sprendžiami Europos
lygmeniu, o tik iš dalies nagrinėjami nacionaliniu lygmeniu – keletas
valstybių narių į juos atsižvelgia rengdamos nacionalinius
įstatymus, kuriais išreiškiami nacionaliniai interesai. Visiškai
atsižvelgdama į esamus teisės aktus ir atitinkamą skirtingų
veikėjų kompetenciją, Komisija išnagrinės, ar būtina
imtis veiksmų, kad būtų pagerintas teisinis nuoseklumas ir
sustiprintas Europos kosmoso produktų ir paslaugų rinkos
formavimasis. –
Toliau plėtoti konkurencingą,
stiprią, veiksmingą ir subalansuotą pramoninę bazę
Europoje ir remti MVĮ dalyvavimą Europai reikia stipresnės pramoninės
bazės. Dėl mažiau susiskaidžiusios aplinkos Europos kosmoso
pramonė turėtų dar labiau pagerinti savo veiklos rezultatus.
Subalansuota pramoninė bazė nereiškia, kad ši nišinė
pramonė tolygiai plėtojama visoje Europoje; tai reiškia, kad ji
pagrįsta visos tiekimo grandinės konkurenciniu pranašumu ir sudaro
vienodas prieigos galimybes MVĮ, tokiu būdu užtikrinant
dinamiškumą ir inovacijas, o ypač kosmoso paslaugų pramonės
vystymą. Mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas
tiekimo grandinėje yra itin svarbus Europos kosmoso gamybos pramonės
konkurencingumui, ne tik dėl kvalifikuotos darbo jėgos konsolidavimo,
bet ir dėl jos išplėtimo. –
Remti ES kosmoso pramonės
konkurencingumą pasaulyje ir skatinti sektorių tapti ekonomiškai
efektyvesniu vertės grandinėje Europos kosmoso pramonė turėtų
išlaikyti ir padidinti savo pasaulinės rinkos dalį ir išlikti
technologinės plėtros lydere, pajėgia gaminti proveržio
technologijas ir aktyviai vaisingai bendradarbiauti su kitais sektoriais. Ji
turėtų siekti tapti ekonomiškai efektyvesnė vertės
grandinėje. Pramonė taip pat turėtų remtis pakankamai
aukštos kvalifikacijos darbuotojais, visų pirma besiformuojančiame
navigacijos ir Žemės stebėsenos technologijų sektoriuje.
Formuojant politiką reikėtų sudaryti daugiau patekimo į
rinką galimybių. –
Plėtoti kosmoso taikmenų ir
paslaugų rinkas Siekdama teikti patikimas ir ekonomiškai
efektyvias paslaugas, skirtas ekonominiams ir visuomenės poreikiams
tenkinti, Europos pramonė turi būti pajėgi išnaudoti kosmoso
infrastruktūros (palydovinio ryšio, palydovinės navigacijos ir
Žemės stebėsenos) siūlomą potencialą. Tai reiškia, kad
kai kurių kategorijų paslaugų sektoriuose tikslinga ne tik kurti
naujus pajėgumus dabartinėje pramonėje, bet taip pat gerinti COPERNICUS
duomenų kokybę, kurti ir stimuliuoti aplinką, kurioje
būtų skatinamas naujų palydovinių technologijų
diegimas ir naujų veiklos vykdytojų atsiradimas, atsižvelgiant
visų pirma į mažųjų įmonių svarbą šioje
srityje. Įgyvendinus šį tikslą kartu su antruoju investicijos
į kosmosą išliks patrauklios visoms valstybėms narėms. –
Užtikrinti technologinį savarankiškumą
ir galimybę nepriklausomai naudotis kosmosu Kad Europa galėtų vykdyti
strategines politikos iniciatyvas ir teikti pagrindines piliečiams
naudingas paslaugas, jai turi būti užtikrinta galimybė nepriklausomai
naudotis kosmosu. Be to, Europos pramonė turi būti skatinama toliau
plėtoti savo technologinį savarankiškumą, visų pirma, kiek
tai susiję su ypatingos svarbos technologijomis, kad ji galėtų
ir toliau tiekti produktus ir teikti paslaugas, reikalingus ekonomikos augimui
ir piliečių gerovei. 4. Kaip įgyvendinti ES
pramonės politikos tikslus? Kad būtų pasiekti šios politikos
tikslai, ES, bendradarbiaudama su EKA ir valstybėmis narėmis, gali naudotis
turimomis priemonėmis, kuriomis visų pirma gerinamos pagrindinės
sąlygos, remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, skatinamas geresnis
finansinių priemonių naudojimas ir galiojančių
viešųjų pirkimų taisyklių taikymas[23]. 4.1. Gerinti pagrindines sąlygas Kosminei veiklai plečiantis būtina
patikrinti galiojančios reglamentavimo sistemos tinkamumą, kad
būtų užtikrintas tokios veiklos saugumas, sauga, tvarumas ir jos
ekonominė plėtra. 4.1.1. Gerinti paslaugų segmento
ir gamybos sektoriaus reglamentavimo sistemą Dėl kosminės veiklos plėtros ir
ypač augančios kosmoso produktų ir paslaugų rinkos kyla
teisinių klausimų, kurie nėra visapusiškai sprendžiami Europos
lygmeniu, o tik iš dalies nagrinėjami aktyviausiose valstybėse
narėse rengiant šios srities nacionalinius įstatymus. Dauguma
valstybių narių dar neparengė kosmoso srities teisės
aktų. Šių kuriamų kosmoso srities nacionalinių teisės
aktų taikymo sritis ir tikslai yra įvairūs, jie turi poveikio ir
už valstybių sienų. Vien tik nacionalinių teisės
aktų nepakaks, kad visose valstybėse narėse būtų
nuosekliai nagrinėjami su kosmosu susiję teisiniai klausimai ir
būtų parengta suderinta teisinė sistema. Nesuderinta
teisinė sistema gali neigiamai paveikti vidaus rinkos veikimą.
Todėl gali prireikti imtis veiksmų, kad būtų nustatyta
nuosekli ES kosmoso reglamentavimo sistema kosmoso vidaus rinkos potencialui
išnaudoti: nuosekliai užpildyti teisines spragas, užkirsti kelią
skirtingų nacionalinių teisinių sistemų kūrimui ir
apsaugoti nacionalinius ir Europos saugumo interesus. Pavyzdžiui, kai kuriose Europos šalyse galioja
atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose numatyta padengti
kosminės veiklos sukeltą materialinę žalą. Kai kurios šalys
pagal tam tikras sąlygas iki tam tikros sumos apriboja atsakomybę
arba tam tikromis sąlygomis teikia valstybės garantijas. Kitos šalys
reikalauja draudimo arba kitų finansinių garantijų galimai žalai
atlyginti. Darnių taisyklių nebuvimas ES šalyse gali iškraipyti
konkurenciją vidaus rinkoje ir paskatinti ieškoti palankesnio teisinio
reglamentavimo. Išnagrinėti galimybę imtis
teisėkūros iniciatyvos dėl tam tikrų aspektų, kurie
turi poveikio kosmoso produktų ir paslaugų vidaus rinkos formavimuisi
Komisija įvertins, kokiu mastu ši
susiskaidžiusi sistema gali trukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui ir ar ES
masto veiksmai būtų pateisinami. Pirmas žingsnis šia kryptimi galėtų
būti teisėkūros iniciatyva dėl privačių
palydovų duomenų rengimo ir sklaidos (žr. žemiau) ir reglamentas
dėl ES GNSS civilinės atsakomybės[24]. ES masto veiksmai taip pat gali būti
reikalingi dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės ir spektro
politikos srityse. Reikėtų išsamiau įvertinti ES intervencijos
galimybę kitose srityse, kaip antai komercinių skrydžių į
kosmosą. Siekiant užtikrinti visapusišką kosmoso
informacijos panaudojimą ir pagerinti naudotojų prieigą prie
kosmoso duomenų ir paslaugų, ES galėtų numatyti parengti
visiems skirtą prieigos prie duomenų politiką. Tokia prieigos
prie duomenų politika galėtų būtų pagrįsta šiais
principais: nemokama ir atvira prieiga bent ES ir nacionalinio lygmens
viešosioms organizacijoms, nustačius apribojimus, jei sistema sukurta ir
eksploatuojama naudojant ES viešąsias lėšas; konkrečių
sąlygų, susijusių su prieigos prie duomenų politika,
nustatymas (bent viešosioms organizacijoms), tuo atveju jei ES imasi
veiksmų, susijusių su kosminių įrenginių ar kosmoso
rinkų plėtra. Apsvarstyti galimybę pasiūlyti
teisėkūros iniciatyvą dėl privačių palydovų
duomenų rengimo ir sklaidos Palydovų duomenų rengimas ir sklaida
kelia tris pagrindinius klausimus. Pirma, nacionalinių institucijų
dėl saugumo priežasčių nustatyti apribojimai palydovų
duomenims, atsižvelgiant į nacionalinius saugumo interesus, gali pakenkti
konkurencingumui ir inovacijoms (susijusių paslaugų vartotojų
grandies plėtra) ir sukelti teisinį netikrumą vidaus rinkoje,
taip pat iškelti su atsakomybe susijusių klausimų, kaip antai galimos
žalos (pvz., padarytos dėl neteisingų duomenų) atlyginimo
ieškiniai. Antra, neapdairiai paskelbti palydoviniais jutikliais gauti duomenys
(pvz., didelės skiriamosios gebos vaizdai) galėtų sukelti
grėsmę ES ir ES valstybių narių saugumui. Trečia,
dėl tarpvalstybinio keitimosi palydovų duomenimis šalys,
dalyvaujančios Žemės stebėsenos programoje, privalo
bendradarbiauti. Toks bendradarbiavimas veiksmingai užtikrintų
konkurencingumo standartų atitiktį saugumo reikalavimams. Kadangi vien nacionaliniais teisės aktais
negalima užtikrinti nuoseklios ES lygmens Žemės stebėsenos
reglamentavimo sistemos, ES veiksmai galėtų būti pagrįsti
subsidiarumo principu. Atsižvelgiant į teisinio tikrumo, vartotojų
grandies rinkų plėtros ir saugumo užtikrinimo teikiamus privalumus,
ES intervencija šioje srityje galėtų turėti aiškios papildomos
naudos. Stebėti
ir gerinti eksporto kontrolės ir siuntimo ES viduje sistemas Daugelis kosmoso sistemų komponentų
yra dvejopo naudojimo arba karinio pobūdžio, todėl jiems taikoma
nauja reglamentavimo sistema dėl siuntimo ES viduje ir dvejopo naudojimo
prekių eksporto kontrolės[25].
Supaprastintos taisyklės ir procedūros, kurias taikant bus
palengvintas karinio pobūdžio komponentų siuntimas ES viduje, bus
įgyvendintos nuo 2012 m.[26].
Tai pagerins Europos pramonės, ypač MVĮ, konkurencingumą. Pagal dvejopo naudojimo prekių reglamento
25 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad Komisija parengtų ES eksporto
kontrolės sistemos įgyvendinimo ataskaitą, buvo priimta Žalioji
knyga[27],
skirta pradėti plataus masto viešas diskusijas dėl dabartinės ES
dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos veikimo.
Oficialią ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai numatyta pateikti 2012
m. rugsėjo mėn. Tuo tarpu šio reglamento poveikis kosmoso pramonei
turėtų būtų atidžiai stebimas, siekiant nustatyti
pagrindines problemas ir pasiūlyti tinkamus sprendimus. Užtikrinti
radijo spektro prieinamumą Siekdama prisidėti užtikrinant kosminei
veiklai reikalingo radijo spektro, kuris būtų apsaugotas nuo
interferencijos, prieinamumą, skatinti masto ekonomiją ir optimizuoti
visos Europos sistemų veiklos sąnaudas, Komisija kartu su ES
valstybėmis narėmis išnagrinės, kaip geriausiai atsižvelgti
į būsimą spektro poreikį palydovinio ryšio pramonėje
įgyvendinant radijo spektro politikos programą ir kaip prisidėti
rengiant kitą ITU Pasaulinę radijo ryšio konferenciją, kad
būtų apsaugoti ES interesai skirstant spektrą pasaulio ir
regionų mastu. Išnagrinėti, ar su komerciniais
skrydžiais į kosmosą susijusią veiklą reikia įtraukti
į teisinę sistemą Suborbitinių lėktuvų ar
komercinių skrydžių į kosmosą projektai jau pradėti
kurti, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Suborbitiniai skrydžiai
galėtų sudaryti perspektyvią šių sričių
rinką: i) mokslinių eksperimentų – mikrogravitacijos
eksperimentų, astronautų mokymų, palydovų priimtų
krovinių bandymų, ii) kosmoso turizmo ir iii) būsimo netaršaus
dideliame aukštyje veikiančio didelio greičio ir tiesioginio oro
transporto sistemų. Be to, suborbitinių skrydžių transporto
priemonės galėtų suteikti ekonomiškai efektyvesnės prieigos
prie kosmoso galimybę, pvz., mažiems palydovams. Tik JAV federalinė aviacijos
administracija (FAA) ir jos Komercinio transportavimo į kosmosą
biuras nustatė JAV taikomą suborbitinių lėktuvų
reglamentavimo sistemą. Ji pagrįsta „informuoto asmens sutikimo“
tvarka įgulos narių ir skrydžių į kosmosą dalyvių
gabenimo atveju[28].
Taigi minėta reglamentavimo sistema neužtikrinama keleivių sauga. Kad būtų geriau užtikrinta
keleivių sauga, kai kurios Europos pramonės suinteresuotosios šalys
ragina ES nustatyti griežtesnę reglamentavimo sistemą ir tinkamas
sertifikavimo taisykles, sukurtas atsižvelgiant į geriausios praktikos
pavyzdžius aeronautikos srityje. Pramonės atstovai teigia, kad
nuspėjama reglamentavimo sistema yra labai svarbi privatiems
investuotojams, kadangi nuo jos priklausys naudojama technologija ir vystomoji
veikla. Kitos Europos suinteresuotosios šalys prašo, kad ES sukurtų
inovacijoms diegti tinkamesnę reglamentavimo sistemą. Šiuo metu šis prašymas nėra Europos
aviacijos saugos agentūros (EASA) taisyklių kūrimo programos
prioritetas. Komisija toliau nagrinės šį klausimą, siekdama
nustatyti, ar jis turi būti sprendžiamas artimiausiu metu. 4.1.2. Tęsti standartizavimo
veiklą Standartizavimo svarba kosminei veiklai
Europoje didėja, nes ES, EKA, nacionalinės kosmoso agentūros ir
Europos pramonė susiduria su naujais techniniais iššūkiais ir tuo
pačiu metu – didesniais ekonominiais suvaržymais. Veiksmingiau ir
efektyviau naudojant kosmoso technologijas ir kosmoso taikmenas bei paslaugas,
standartizavimas gali atlikti svarbų vaidmenį – skatinti Europos
kosmoso pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje (visų
pirma, standartizavimas leistų didinti gamybos serijų
skaičių ir mažinti kainas) ir padėti MVĮ pradėti
vykdyti veiklą tam tikruose kosmoso rinkos segmentuose. Kosmoso srities
standartizavimas skatintų novatoriškų kosmoso paslaugų ir
taikmenų diegimą. Be to, kosminės misijos yra rizikingas
verslas, kuriame technologijos yra kiek įmanoma išnaudojamos ir kuriame
yra tik labai nedidelė galimybė išspręsti prieš paleidimą
nenustatytas problemas. Taigi standartizavimas gali sumažinti
nesėkmės riziką, užtikrinti technologinį kosmoso
produktų ir (arba) komponentų patikimumą ir sumažinti
plėtros ir veiklos sąnaudas. Galiausiai, kadangi Europos kosmoso
produktų gamyba paskirstyta tarp kelių šalių, sukūrus standartizuotas
darbo procedūras gali sumažėti dabartinis neveiksmingumas vertės
grandinėje. 1993 m. pagrindinės Europos kosmoso
agentūros ir pramonė pradėjo Europos lygmens
bendradarbiavimą kosmoso srities standartizavimo klausimais (angl. ECSS).
Paskelbta daugiau nei 120 standartų. Jie apėmė gamintojų
grandies kosminę veiklą, tad vis dar būtina standartizuoti su
sistemomis ir paslaugomis susijusią vartotojų grandies veiklą. 2010
m. kovo mėn. pasiūlyta išsami standartizacijos programa, kuria
nustatyta dešimt konkrečių sektorių, kuriuose CEN/CENELEC, ETSI
ir ECSS (Europos standartizacijos organizacijos (ESO)) techniniai organai
galėtų vykdyti būsimą standartizavimo veiklą. Buvo
nustatytas naujas su programa susijęs įgaliojimas (M/496), paskelbtas
2011 m. rugsėjo 1 d. ir skirtas ESO. 2012 m. pradėta vykdyti veikla
turėtų trukti trejus metus. 4.1.3. Užtikrinti pakankamus
reikalingus gebėjimus Dėl pažangiausių plėtros
programų poveikio su naujomis technologijomis susijusių
kompetencijų vystymui, Europos kosmoso pramonės pajėgumai
tiesiogiai priklauso nuo pakankamo kvalifikuotų darbuotojų
skaičiaus, o kosminė veikla savo ruožtu turi tiesioginės
įtakos užtikrinant reikalingą darbo jėgą Europos
ekonomikoje. Siekdama išlikti konkurencinga, Europa ateinančiais metais
turės spręsti trigubą uždavinį: išlaikyti ir išplėsti
savuosius išteklius (gebėjimų lygį ir darbuotojų
skaičių), vystyti naujus gebėjimus, kad būtų
patenkinti besiformuojančių sektorių poreikiai, ir pritraukti
talentingų darbuotojų iš trečiųjų šalių. Institucinės kosmoso programos gali
padėti išlaikyti pakankamą pramoninės veiklos lygį,
pritraukti talentingiausius darbuotojus į Europos universitetus ir
mokslinių tyrimų centrus ir palengvinti judumą tarp
valstybių narių ir tarp viešojo bei privačiojo sektorių. Europos instituciniai klientai
turėtų parengti ir pateikti pramonei ilgalaikį ir aiškų
Europos institucinės rinkos raidos planą. ES galėtų
sudaryti planą ir numatyti reguliarų tiekimo grandinės
atnaujinimą, kad būtų užtikrintas tinkamas Europos
nepriklausomybės, kompetencijų ir konkurencingumo lygis. Kartu su valstybėmis narėmis ir
jų regionais ES turėtų spręsti aukštos kvalifikacijos
orlaivių ir erdvėlaivių inžinierių ir technikų,
rengiamų Europos švietimo sistemose, trūkumą, skatinti nustatyti
tarpusavyje pripažintą akademinę kosmoso srities kvalifikaciją
Europoje, į būsimas MTTP bendrąsias programas įtraukti
konkrečius veiksmus, kuriuos įgyvendinant dalį mokslinių
tyrimų turėtų atlikti doktorantai, remti mokymosi visą
gyvenimą programų kūrimą stiprinant pramonės ir universitetų
bendradarbiavimą ir didinti ES patrauklumą užsienio tyrėjams. 4.1.4. Remti Europos pramonės
patekimą į pasaulinę rinką Itin svarbu, kad Europos kosmoso pramonė
išlaikytų ir sustiprintų savo poziciją komercinėje rinkoje.
Vis dėlto, dauguma trečiųjų šalių institucinių
rinkų nėra prieinamos Europos pramonei. Siekdamos sudaryti
palankesnes sąlygas pramonei patekti į pasaulinę rinką, kai
kurios valstybės narės pasiūlė nustatyti eksporto
lengvinimo priemones. Reikėtų išsamiau įvertinti tokių
priemonių kūrimo galimybę. Jei ES turėtų pakankamai svarią
poziciją tarptautinėse derybose, prekybos susitarimais ir derybomis
dėl prekybos galima prisidėti užtikrinant vienodas sąlygas
Europos kosmoso pramonei pasaulyje. Todėl Komisija neseniai
priėmė pasiūlymą dėl trečiųjų
šalių patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką[29]. Jei pasiūlymą
priims ES teisės aktų leidėjas, šiuo reglamentu būtų
pagerintos sąlygos, kuriomis ES įmonės galėtų varžytis
dėl viešųjų sutarčių trečiosiose šalyse –
būtų sustiprinta Europos Sąjungos pozicija derantis dėl ES
bendrovių patekimo į trečiųjų šalių
viešųjų pirkimų rinkas, siekiant, kad mūsų prekybos
partneriai jas atvertų, ir, laikantis 2020 m. ES strategijos, pagerintos
ES įmonių verslo galimybės pasaulyje tokiu būdu sukuriant
naujų darbo vietų. Apskritai tarptautinis bendradarbiavimas taip
pat turėtų padėti Europos kosmoso srities technologijų ir
paslaugų sklaidai rinkoje ir sustiprinti šį strategiškai svarbų
pramonės sektorių. ES turi užtikrinti geresnį kosmoso
reikalų integravimą į Sąjungos išorės politiką. 4.2. Remti mokslinius tyrimus ir
inovacijas Moksliniai tyrimai, technologinė
plėtra ir inovacijos yra ne tik pagrindiniai kosmoso pramonės
konkurencingumo veiksniai, bet ir esminiai tvaraus ekonomikos augimo faktoriai
tiek trumpuoju, tiek ilgesniu laikotarpiais, darantys poveikį Europos
Sąjungos pajėgumui išlikti konkurencinga vis labiau globalizuotos
ekonomikos sąlygomis. Pagal programą „Horizontas 2020“ (pakeitusiai
Septintąją bendrąją programą (FP7)) pasiūlytas
kosmoso sričiai skirtas biudžetas yra 1 737 mln. eurų
dabartinėmis kainomis (1 548 mln. eurų palyginamosiomis 2011 m.
kainomis) 7 metų laikotarpiui. Pagal „Horizontas 2020“ kosmosui skirta
dalis apims MTTP bei inovacijas ir bus skirta: ·
skatinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą, savarankiškumą ir inovacijas vykdant kosminę veiklą,
daugiausia dėmesio skiriant pramoniniams tyrimams ir inovacijoms bei
MVĮ; ·
daryti pažangą kosmoso technologijų
srityje – nuo bazinių technologinių
tyrimų iki technologijų, kurios greitai bus pritaikytos būsimose
COPERNICUS/GMES ir GALILEO palydovų kartose; ·
visapusiškai panaudoti kosmoso duomenis,
įskaitant duomenis iš mokslinių misijų ir kosmoso duomenimis
pagrįstas komercines taikmenas; ·
skatinti Europos mokslinius tyrimus ir
technologinę plėtrą įgyvendinant tarptautinę
kosmoso srities partnerystę (pvz., ISS, SSA, pasaulinės robotikos
tyrimų programas). Kalbant apie pastarąjį tikslą,
pažangiausių kosmoso technologijų kūrimas vis dažniau vykdomas
pasitelkiant minėtą tarptautinio masto partnerystę, todėl
svarbiu sėkmės veiksniu Europos tyrėjų bei kosmoso
pramonės konkurencingumui tampa galimybė dalyvauti tokiuose
projektuose. 4.2.1. Skatinti Europos kosmoso
pramonės konkurencingumą pasaulyje, visų pirma užtikrinant su
ypatingos svarbos technologijomis susijusį Europos savarankiškumą ir
remiant inovacijas Tikslas – išsaugoti pasaulinio lyderio
poziciją kosmose, apsaugant ir toliau plėtojant konkurencingą
kosmoso pramonę bei mokslinių tyrimų bendruomenę ir
skatinant kosmoso srities inovacijas. Visų pirma, siekiant išsaugoti
konkurencingą komercinę pramonę Europos kosmoso sektoriuje ir
Europos institucinių klientų pajėgumą įgyvendinti savo
misijas, būtina sumažinti Europos technologinę priklausomybę nuo
ne Europos šalių. Itin svarbu nustatyti, kurios technologijos yra
ypatingos svarbos, ir užtikrinti, kad Europa šioje srityje diegtų savus
technologinius sprendimus, taip pat vystytų bei išsaugotų nuosavus
gamybos pajėgumus. Sukūrus tokias technologijas, instituciniai
veikėjai ir Europos pramonė turėtų jomis pasinaudoti.
Priešingu atveju, visos pastangos bus bevertės. Europos Komisija kartu su EKA ir EGA
subūrė bendrą darbo grupę, kurios tikslas – sudaryti
išsamų ypatingos svarbos technologijų, kurias būtina
plėtoti pirmiausia, sąrašą. Šis bendras Europos savarankiškumo
vystymo procesas pradėtas 2009 m. Susitarta dėl
neatidėliotinų veiksmų sąrašo, kuriuo pagrįstas pagal
Septintąją bendrąją programą paskelbtas ketvirtasis
kvietimas teikti paraiškas dėl ypatingos svarbos technologijų. Šią
iniciatyvą reikėtų tęsti. Antra, palydoviniu
ryšiu pagrįstų produktų ir paslaugų rinka yra
besiformuojanti ir išlieka ribota bei susiskaidžiusi. Šiuo plėtros etapu ji vis dar daugiausia
priklauso nuo nacionalinio ir vietos lygmenų viešojo sektoriaus
naudotojų. Naujose kosmoso paslaugas
naudojančiose JAV rinkose pradėtos teikti paskatos; jos teikiamos
pagal ilgalaikę politikos programą, kuria viešosios institucijos
raginamos naudotis minėtomis paslaugomis, tokiu būdu skatinant augti
privačias įmones, kurių kosmoso infrastruktūros poreikis
savo ruožtu didėja. Šiomis
iniciatyvomis skatinamas kosmoso naudojimas viešosios politikos labui, o
įmonės tampa konkurencingesnės eksporto rinkose. Reikėtų įvertinti, ar panašios paskatos galėtų
būti teikiamos Europos pramonei. Siekdama skatinti eksploatuoti palydovinę
infrastruktūrą ir plėtoti palydovinių paslaugų
rinką, ES, įgyvendindama savo politiką, turėtų
aktyviau propaguoti kosmoso taikmenas. Įvairius galimus viešus ir
privačius naudotojus, įskaitant naujas naudotojų bendruomenes
(miestus, regionus, įvairius pramonės sektorius ir t. t.),
reikia raginti kurti naujas taikmenas; šiuo tikslu galima imtis ad-hoc
įsisavinimo skatinimo veiksmų, pvz., teikti lengvatas vietos valdžios
institucijoms ar MVĮ, kad galutiniai naudotojai galėtų lengviau
pasinaudoti naujomis paslaugomis. Reikia nuosekliai remti jų
plėtojimą ir teikimą, už kurį dažnai atsakingos MVĮ,
kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis aukštos kvalifikacijos
darbuotojų užimtumui. Tiksliau tariant, taip pat reikia remti
visą naujos Europos kosmoso infrastruktūros sukurtą
inovacijų potencialą. Pirmas žingsnis šia kryptimi – Komisijos GNSS
veiksmų planas, skirtas palydovinės navigacijos taikmenų,
paremtų EGNOS ir GALILEO, kūrimui ir diegimui skatinti. Būtina dėti dar daugiau
pastangų ir koordinuoti jas Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.
Todėl pramonei, ypač MVĮ, reikia pasiūlyti
įvairių inovacijų rėmimo priemonių[30]. Vis dėlto, siekiant spręsti
šį rinkos nepakankamumo klausimą, inovacijų rėmimo
priemonės turėtų būti skirtos tokioms paslaugoms, kurios
priešingu atveju nebūtų plėtojamos rinkoje. Tokiomis
priemonėmis visų pirma reikėtų skatinti paklausias
inovacijas, naudoti esamus finansavimo šaltinius, įskaitant regionines
lėšas, sutelkti paklausą ir kurti naujas įmones. Galiausiai, nemažai uždavinių kosmoso
technologijų srityje gali būti palyginami su uždaviniais Žemei
skirtų technologijų srityje. Turėtų būti stiprinamas
vaisingas bendradarbiavimas, skatinant kurti palydovine infrastruktūra
pagrįstus novatoriškus produktus ir paslaugas. Kaip nurodyta Tarybos
sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Horizontas
2020“, pasiūlymo[31]
priede, „šie bendrumai siūlo technologijų bendro pirminio
plėtojimo galimybes, pirmiausia MVĮ-ėms, visose kosmoso ir
nekosmoso bendruomenėse, potencialiai nulemiant proveržio inovacijas
greičiau nei galima būtų pasiekti bendradarbiaujant
vėlesniame etape“. 4.2.2. Daryti pažangą kosmoso
technologijų srityje Tikslas yra užtikrinti reikiamą
pajėgumą naudotis kosmosu ir valdyti kosmoso sistemas Europos
visuomenės labui ateinančiais dešimtmečiais. ES visų pirma
siekia skatinti technologijų pažangą daugelyje strateginių
sričių ir prisidėti prie būtinų pastangų kosmoso
tyrimų, ypač proveržio technologijų, srityje. Pagal
programą „Horizontas 2020“ ES, pavyzdžiui, remtų sąveikos
kosmoso tyrimų sektoriuje išnaudojimą Europos lygmeniu ir
skatintų tolesnį MTTP veiklos koordinavimą, tokiu būdu
papildydama EKA ir pagal nacionalines programas vykdomą veiklą
sprendžiant šiuos klausimus. Programoje „Horizontas 2020“ bazinės didelio
poveikio technologijos pripažintos esminėmis siekiant pramonės
konkurencingumo technologijų, ypač novatoriškų kosmoso
technologijų, srityje. Todėl kosmoso pramonės politika
turėtų remti jų diegimą naujose kosmoso technologijose. Pagal programą „Horizontas 2020“
būtų galima, pavyzdžiui, skatinti teikti MTTP paramą pramonei ir
kosmoso tyrimų organizacijoms, remti taikomųjų MTTP
programų, susijusių su kosmoso technologijomis, kūrimą
universitetuose ir skatinti perėjimą nuo prototipų iki
produktų kūrimo ir (arba) jų pateikimo rinkai. Kadangi
naudotojams reikia brandžių technologijų (jau išbandytų ir
patvirtintų), MTTP paramos priemonėmis būtų galima remti
jų patvirtinimą ir kvalifikavimą. Priimto krovinio kiekis[32] galėtų būti
naudingas įrodant reikalaujamą skrydžių skaičių, kurio
reikia dėl didėjančio produktų ir paslaugų
skaičiaus. Siekiant sumažinti naujų technologijų keliamą
riziką likusiam kroviniui, reikėtų įvertinti ekonomiškai
naudingų paleidimų galimybę, kad tos naujos technologijos
būtų pakrautos ir išbandytos. Be to, programa „Horizontas 2020“ gali
būti naudinga siekiant rasti alternatyvą reglamente REACH[33] nurodytiems komponentams,
kuriems gali reikėti rasti pakaitalą ateityje. 4.2.3. Skatinti visapusiškai
panaudoti kosmoso duomenis ir kurti novatoriškas taikmenas Tikslas yra užtikrinti platesnį kosmoso
duomenų iš esamų ir būsimų Europos misijų
panaudojimą mokslo, viešoje ir komercinėje srityse. Kaip nurodyta
Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa
„Horizontas 2020“, pasiūlymo priede, „žymiai intensyvesnio duomenų
naudojimo galima pasiekti, jei būtų imtasi bendrų pastangų
koordinuoti ir organizuoti kosmoso duomenų iš Europos misijų
apdorojimą, patvirtinimą ir standartizavimą. Duomenų gavimo
ir apdorojimo, duomenų sugretinimo ir duomenų sklaidos inovacijos,
taip pat pažangių informacijos ir ryšių technologijų
bendradarbiavimo formų naudojimas gali užtikrinti didesnę kosmoso
infrastruktūros investicijų grąžą.“ 4.3. Įvairinti turimas
finansines priemones ir plačiau jas naudoti Kosmoso infrastruktūros finansavimas
skiriasi nuo kosmoso komponentų ir (arba) paslaugų finansavimo.
Siekiant užtikrinti veikiančių paslaugų ir taikmenų
tęstinumą, reikalinga didelio masto infrastruktūra, kuri turi
būti sukurta, pastatyta, eksploatuojama ir prižiūrima; tam
būtini dideli finansiniai įnašai ilgos trukmės laikotarpiais,
finansavimo tęstinumas tiek dėl veiklos, tiek dėl
finansinių priežasčių (bet koks išlaidų atidėjimas
sukelia papildomas išlaidas) ir lankstumo ir (arba) nenumatytų atvejų
priemonės, atsižvelgiant į susijusią riziką. Rinkoje esami
finansiniai produktai gali neatitikti šių poreikių, visų pirma
dėl ilgo laikotarpio, kuris praeina nuo sprendimo kurti tokius projektus
priėmimo iki investicijų grąžos, gaunamos iš pakankamo
skaičiaus vartotojų grandies paslaugų teikimo. Iš esmės
galima kalbėti apie rinkos nepakankamumą, todėl būtinas
viešasis finansavimas, kol neatsiras tokių projektų ilgalaikis augimo
potencialas. Kitos kosminės valstybės šį klausimą išsprendė
įvairiais būdais[34].
Savo pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos
Komisija siūlo naujo tipo priemonę, t. y. ES projektų
obligacijų iniciatyvą, kuri būtų naudojama kaip
priemonė Europos didžiausios strateginės reikšmės
infrastruktūros projektų investiciniams ištekliams užtikrinti,
naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės
schemomis, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir augimo
tvarumas. Nors į šios iniciatyvos aprėptį pirmajame etape
nenumatyta įtraukti kosmoso, antrajame įgyvendinimo etape kosmoso
pramonei gali būti suteikta galimybė pasinaudoti šia priemone, su
sąlyga, kad ji atitinka nustatytus kriterijus, ypač susijusius su
pajamų gavimu[35].
Prireikus reikėtų skatinti MVĮ
dalyvauti gamybos pramonės tiekimo grandinėje, visų pirma,
nišinėse pramonės šakose ir sparčiai augančiame palydoviniu
ryšiu pagrįstų paslaugų sektoriuje. Konkurencingumo
ir inovacijų bendrosios programos finansinės priemonės, taip pat
MVĮ skirta rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RSFF) buvo
sukurtos pramonės ir MVĮ inovacijų pajėgumams ir
konkurencingumui stiprinti. Nuo 2014 m.
MVĮ taip pat galės naudotis ES finansinėmis priemonėmis
(skolos ir akcinio kapitalo finansavimas), numatytomis būsimose programose
COSME ir „Horizontas 2020“, į kurias įtrauktas rizikos kapitalas. Stiprinant kosmoso pramonės
konkurencingumą, svarbūs veikėjai yra vietos valdžios
institucijos. Svarbus vaidmuo tenka regionams. ES sukūrė
įvairių priemonių, kuriomis stiprinama ekonominė,
socialinė ir teritorinė sanglauda, visų pirma, Europos
regioninės plėtros fondą (ERPF) ir jo programas, kaip antai
Jungtiniai Europos ištekliai labai mažoms, mažoms ir vidutinėms
įmonėms (JEREMIE). Nors pirminis ES sanglaudos politikos tikslas yra
sumažinti vis dar esamus didelius ekonominius, socialinius ir teritorinius
skirtumus tarp Europos regionų, sanglaudos politika taip pat atlieka
svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų visoje
ES; todėl ją įgyvendinant būtų galima, remiant
MVĮ konkurencingumą ir inovacijas, prisidėti prie kosmoso
projektų finansavimo ir skatinimo naudotis kosmoso paslaugomis pagal
struktūrinių fondų tinkamumo finansuoti taisykles (pvz.,
įrodytas socialinis ir ekonominis poveikis regionui arba regiono masto
inovacijų poveikis). Kosmoso projektai galėtų būti svarbūs
skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal nacionalines arba regionines
pažangiosios specializacijos strategijas. 4.4. Geriau pasinaudoti
viešųjų pirkimų politikos priemonėmis Keletoje Kosmoso tarybos rezoliucijų
pabrėžta būtinybė „parengti tinkamas ES priemones ir finansavimo
programas, atsižvelgiant į kosmoso sektoriaus specifiką“. Viešieji
pirkimai kosmoso sektoriuje yra vienas iš būdų pramonės
politikos tikslams pasiekti. Galbūt tai yra svarbiausias būdas, nes
tik vykdant viešuosius prikimus didžioji dalis viešojo finansavimo atitenka šio
sektoriaus pramonei. Todėl būtina nustatyti, ar galima pagerinti su
kosmosu susijusių viešųjų pirkimų sistemą. Kosmoso sektorius, kaip gynybos ir saugumo
sektoriai, yra strateginės svarbos, todėl kosmoso sistemų ir
taikmenų viešieji pirkimai turi panašumų su minėtų
sektorių viešaisiais pirkimais, ypač kiek tai susiję su
savarankiškumo aspektais, nacionaliniu saugumu ir sauga, taip pat didelių
ilgalaikių investicijų poreikiu MTTP etapais. Taip pat
reikėtų išnagrinėti ES direktyvų dėl viešųjų
pirkimų ir viešųjų pirkimų gynybos srityje[36] įgyvendinimo poveikį
nacionalinėms ir Europos kosmoso rinkoms. ES viešieji pirkimai reglamentuojami
Finansiniu reglamentu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis, kurie atitinka
PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų. Šiose priemonėse
įtvirtintas nediskriminavimo principas ir neatsižvelgiama į
geografinės grąžos principą. ES – kosmoso pramonės,
turinčios įgyvendinti savo programas, klientė – turėtų
parengti ir pateikti pramonei ilgalaikį ir aiškų institucinės
rinkos raidos planą. Be to, reikėtų iš anksto pradėti
koordinuoti tas programas, kurios finansuojamos iš bendrų Komisijos ir EKA
lėšų, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo
kūrimo etapo iki veiklos etapo. 4.5. Nustatyti ir įgyvendinti
tikrą Europos paleidimo įrenginių politiką ES savarankiškumas strateginiuose sektoriuose,
kaip antai paleidimo paslaugų, yra itin svarbus. Todėl
įgyvendinant ES kosmoso pramonės politiką reikėtų
siekti šių tikslų: i) užtikrinti patikimą, saugią, prieinamą
ir ekonomiškai efektyvią paleidimo įrenginių sistemą; ii)
atsižvelgiant į institucinius poreikius sudaryti sąlygas, visų
pirma finansines, būtinas Europos nepriklausomai prieigai prie kosmoso
išsaugoti bei sustiprinti, ir pasiūlyti išplėtotą Europos paleidimo
įrenginių eksploatavimo valdymo struktūrą, kad
būtų užtikrintas finansinis naudotojų programų valdymo
veiksmingumas. Kaip ir kitose kosminėse valstybėse
tikrą Europos paleidimo įrenginių politiką turi formuoti
instituciniai veikėjai, kad būtų išvengta trumpalaikių arba
pavieniais konkrečiais atvejais grindžiamų sprendimų
priėmimo, kuris trukdytų pasiekti minėtus tikslus. ES
turėtų pripažinti politinę nepriklausomos prieigos svarbą
viešųjų programų, kaip antai GALILEO ir COPERNICUS,
įgyvendinimui. Valstybės narės turėtų apsvarstyti
galimybę prisiimti dalį naštos – suderinti savo paleidimo
įrenginių įsigijimo politiką su nepriklausomos prieigos
siekiu ir leisti ES prisidėti prie minėto tikslo įgyvendinimo.
Be to, bendras paleidimo įrenginių sektoriaus valdymas, ypač
susijęs su eksploatavimu ir gamybos veiksmingumui užtikrinti
būtinomis priemonėmis, turi būti plėtojamas tokia linkme,
kad būtų užtikrintas tvarus eksploatavimo finansavimas. 4.6. Užtikrinti kosminės
veiklos Europoje tvarumą Priklausomumas nuo kosmoso sistemų ir
paslaugų vis didėja, todėl vis svarbiau bus užtikrinti
tvarų jų veikimą. Bet koks kosmoso infrastruktūros, kuria
pagrįstas daugelio paslaugų teikimas, ar jos dalies gedimas galėtų
turėti rimtų padarinių Europos piliečių saugai ir sklandžiam
ekonominės veiklos vykdymui. Tačiau dėl didėjančio
palydovų skaičiaus arba kosminių šiukšlių kiekio
komerciniais tikslais dažniausiai eksploatuojamose orbitose kosmoso
infrastruktūrai vis dažniau kyla susidūrimo rizika. Siekiant sumažinti susidūrimo riziką
būtina nustatyti ir stebėti palydovus ir kosmines šiukšles,
kataloguoti jų buvimo vietą ir, nustačius galimą
susidūrimo riziką, sekti jų judėjimą
(trajektoriją), kad būtų galima perspėti palydovų
operatorius ir jie galėtų perkelti savo palydovus kitur. Ši veikla
vadinama kosmoso stebėjimu ir sekimu (angl. SST). Kadangi veikiančios
Europos lygmens SST paslaugos nėra sukurtos, Europos palydovų
operatoriai šiuo metu remiasi JAV SST informacija. ES valstybės narės
keletoje Tarybos išvadų pabrėžė nuosavų SST
pajėgumų, būtinų SST informacijos teikimui Europos lygmeniu
gerinti, poreikį. Atsižvelgdama į šias išvadas, Komisija ketina
pateikti pasiūlymą, kuriuo nustatoma organizacinė Europos SST
paslaugos kūrimo ir teikimo sistema, remiantis partneryste su valstybėmis
narėmis ir pasitelkiant jų patirtį bei turimus įrenginius. 5. IŠVADOS Kosmoso pramonės politika remiami „Europa
2020“ – Europos pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos augimo
strategijos – tikslai. Ji yra neatsiejama pavyzdinės iniciatyvos dėl
pramonės politikos dalis; šia iniciatyva raginama suformuoti tokią
Europos pramonės politiką, kuria būtų sudarytos geriausios
sąlygos išlaikyti ir toliau plėtoti stiprią, konkurencingą
ir įvairią pramoninę bazę Europoje, didinant užimtumo
lygį ir gerinant sektoriaus žinias. Vis dėlto, strategijoje „Europa 2020“
taip pat pripažinta, kad kosmoso politika prisideda prie Europos pramonės
konkurencingumo skatinimo ne tik kosmoso sektoriuje, bet gerokai toliau už jo
ribų. PRIEDAS Numatytos kosmoso
pramonės politikos priemonės 1. Gerinti pagrindines
sąlygas 1.1. Gerinti paslaugų
segmento ir gamybos sektoriaus teisės aktų sistemą 1.1.1. Sukurti kosmoso srities
teisės aktų sistemą Europos kosmoso rinkai stiprinti · Pasiūlyti teisės aktą dėl privačių palydovų duomenų rengimo ir sklaidos; · išnagrinėti galimybę priimti teisės aktą dėl tam tikrų aspektų, kurie turi poveikio bendrosios kosmoso produktų ir paslaugų rinkos formavimuisi, kaip antai: draudimo prievolė, kosminės veiklos ir kosmoso paslaugų registracija ir leidimas vykdyti tokią veiklą ir teikti paslaugas, sankcijos, aplinkos klausimai. 1.1.2. Stebėti ir gerinti
eksporto kontrolės ir siuntimo ES viduje sistemas · Stebėti 2009 m. gegužės 5 d. Reglamento (EB) Nr. 428/2009, kuriuo nustatomas ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės režimas, ir 2009 m. gegužės 6 d. Direktyvos 2009/43/EB dėl ES su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijos viduje įgyvendinimo poveikį kosmoso pramonei. 1.1.3. Užtikrinti radijo spektro
prieinamumą · Išnagrinėti, kaip geriausiai atsižvelgti į būsimą spektro poreikį palydovinio ryšio pramonėje įgyvendinant Radijo spektro politikos programą; · prisidėti rengiant kitą ITU Pasaulinę radijo ryšio konferenciją, kad būtų apsaugoti ES interesai skirstant spektrą pasaulio ir regionų mastu. 1.1.4. Išnagrinėti, ar su
komerciniais skrydžiais į kosmosą susijusią veiklą reikia
įtraukti į teisinę sistemą · Pradėti tyrimą, siekiant įvertinti suborbitinių skrydžių rinkos potencialą, ir nustatyti, ar reikia sukurti Europos lygmens reguliavimo metodą. 1.2. Tęsti standartizavimo
veiklą · Toliau kurti Europos kosmoso pramonės standartus, remiantis ECSS (Europos lygmens bendradarbiavimas kosmoso srities standartizavimo klausimais) pradėta veikla ir trečiuoju CEN-CENELEC bei ETSI suteiktu įgaliojimu. 1.3. Užtikrinti pakankamus
reikalingus gebėjimus · Sukurti ir pateikti pramonei ilgalaikę ir aiškią ES lygmens institucinės rinkos viziją; · vykdyti ir atnaujinti tiekimo grandinės planą, kad būtų užtikrintas tinkamas Europos nepriklausomybės, kompetencijų ir konkurencingumo lygis; · remti ypač kosmoso sektoriui reikalingų tinkamų gebėjimų vystymą ir skatinti nustatyti tarpusavyje pripažintą akademinę kosmoso srities kvalifikaciją Europoje (su valstybėmis narėmis pradėti kurti kosmoso akademijas ir koordinuoti jų steigimą); · į būsimas MTTP bendrąsias programas įtraukti konkrečius veiksmus, kuriuos įgyvendinant dalį mokslinių tyrimų turėtų atlikti doktorantai, kaip dabar daroma oro eismo valdymo srityje; · skatinti mokymosi visą gyvenimą programų kūrimą stiprinant pramonės ir universitetų bendradarbiavimą, ypač besiformuojančiame palydovinių taikmenų sektoriuje; · didinti ES patrauklumą užsienio tyrėjams. 1.4. Remti Europos pramonės
patekimą į pasaulinę rinką · Išnagrinėti valstybių narių gerąją patirtį ir priemones, skirtas palengvinti patekimą į tarptautines rinkas; · užtikrinti, kad derybose dėl prekybos ir atitinkamuose prekybos susitarimuose būtų atsižvelgta į kosmoso sektoriaus ir Europos kosmoso pramonės ypatumus, siekiant skatinti vienodų sąlygų taikymą. 2. Remti mokslinius tyrimus ir
inovacijas 2.1. Skatinti Europos kosmoso
pramonės konkurencingumą, visų pirma užtikrinant su ypatingos
svarbos technologijomis susijusį savarankiškumą ir remiant inovacijas · Toliau koordinuoti Komisijos, valstybių narių, EKA ir EGA pastangas, kad būtų nustatyti ypatingos svarbos kosmoso komponentai ir užtikrinta prieiga prie jų; · ištirti, ar įmanoma skatinti besiformuojančios Žemės stebėsenos rinkos augimą teikiant paskatas, kaip antai ilgalaikės sutartys su Žemės stebėsenos pramone; · skatinti naudoti kosmoso taikmenas įgyvendinant ES politikos kryptis; · remti informuotumo didinimo kampanijas, kad galimi naudotojai (miestai, regionai, įvairūs pramonės sektoriai ir t. t.) būtų informuoti apie kosmoso taikmenų potencialą, tokiu būdu didinti tokių taikmenų poreikį ir imtis ad hoc įsisavinimo skatinimo veiksmų (pvz., teikti lengvatas vietos valdžios institucijomis ar MVĮ), kad galutiniai naudotojai galėtų lengviau pasinaudoti naujomis paslaugomis; · remti pramonei skirtų inovacijų rėmimo priemonių kūrimą ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ vartotojų grandies palydoviniu ryšiu pagrįstų paslaugų sektoriuje; · įgyvendinti Komisijos GNSS veiksmų planą, skirtą palydovinės navigacijos taikmenų, paremtų EGNOS ir GALILEO, kūrimui ir diegimui skatinti; · remti kosmoso technologijų sektoriaus ir kitų sektorių vaisingą bendradarbiavimą ir kosmoso MTTP bei inovacijų programų pritaikymą kituose sektoriuose ir atvirkščiai. 2.2. Daryti pažangą kosmoso
technologijų srityje · Padidinti pastangas mokslinių tyrimų, ypač proveržio technologijų srityje; · remti varžovų technologijoms alternatyvių technologijų kūrimą; · skatinti teikti MTTP paramą pramonei ir kosmoso tyrimų organizacijoms, įskaitant vartotojų grandies paslaugų sektorių, remti taikomųjų MTTP programų, susijusių su kosmoso technologijomis, kūrimą universitetuose ir skatinti perėjimą nuo prototipų iki produkto kūrimo ir (arba) jo pateikimo rinkai; · įvertinti su priimtu kroviniu susijusius komercinius projektus, siekiant ištirti papildomą institucinio ir mokslinio pobūdžio panaudojimo potencialą, ir nustatyti geriausius būdus ateities uždaviniams, kaip antai teisiniai klausimai, vyriausybės ir (arba) kariniai reikalavimai ir t.t., spręsti; · įvertinti kitas ekonomiškai naudingų paleidimų galimybes, kad naujos technologijos būtų pakrautos ir išbandytos; · remiantis programa „Horizontas 2020“ paspartinti būtinų pakeisti žaliavų, kurios išvardytos REACH reglamente, pakaitalų diegimą. 2.3. Skatinti visapusiškai
panaudoti kosmoso duomenis ir kurti novatoriškas taikmenas · Užtikrinti platesnį kosmoso duomenų iš esamų ir būsimų Europos misijų panaudojimą mokslo, viešojoje ir komercinėje srityse. 3. Įvairinti turimas
finansines priemones ir plačiau jas naudoti · Išnagrinėti galimybes sudaryti palankesnes sąlygas, visų pirma MVĮ, gauti finansavimą, skatinant tolesnį naujoviškų finansinių priemonių kūrimą ir turimų priemonių naudojimą; · raginti valstybes nares ir regionus aktyviau naudoti struktūrinių fondų lėšas ir naujoviškas finansines priemones, kad būtų skatinama MVĮ teikiamų novatoriškų palydovinių paslaugų plėtra; · sparčiai išplėsti ES projektų obligacijų iniciatyvos taikymo sritį, kad ši apimtų ir kosmoso infrastruktūrą. 4. Geriau panaudoti
viešųjų pirkimų politikos priemones · Sukurti ir pateikti pramonei ilgalaikį ir aiškų institucinės rinkos raidos planą; · išnagrinėti ES direktyvų dėl viešųjų pirkimų ir viešųjų pirkimų gynybos srityje įgyvendinimo poveikį nacionalinėms ir Europos kosmoso rinkoms; · reikėtų iš anksto pradėti koordinuoti tas programas, kurios finansuojamos iš bendrų Komisijos ir EKA lėšų, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo kūrimo etapo iki veiklos etapo. 5. Nustatyti ir
įgyvendinti tikrą Europos paleidimo įrenginių politiką · Bendradarbiaujant su kitais instituciniais veikėjais sukurti tikrą Europos paleidimo įrenginių politiką, kuri egzistuoja kitose kosminėse valstybėse. 6. Remti Europos SST paslaugos
kūrimą ir teikimą · Panaudojant valstybių narių turimus įrenginius ir remiantis jų patirtimi, nustatyti Europos kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paslaugos organizacinę (valdymo) sistemą; atsižvelgiant į nacionalinius saugumo interesus apibrėžti susijusią duomenų politiką. [1] „2020 m.
EUROPA. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020. [2] COM(2010) 614. [3] COM(2011) 152. [4] 2011 m. gruodžio 6 d. Tarybos rezoliucija Nr. 18232/11
„Gairės dėl kosmoso pridėtinės vertės ir naudos
Europos piliečių saugumui“, kurioje padaryta išvada, kad „įgyvendinant
kosmoso srities pramonės politiką turėtų būti atsižvelgiama
į kosmoso sektoriaus ypatumus ir visų valstybių narių
suinteresuotumą investuoti į kosminius įrenginius, ir kad
turėtų būti siekiama šių bendrų tikslų: remti
Europos pajėgumus projektuoti, kurti, paleisti, valdyti ir eksploatuoti
kosmines sistemas; stiprinti Europos pramonės konkurencingumą vidaus
ir eksporto rinkose; ir skatinti Europoje konkurenciją bei
subalansuotą pajėgumų plėtojimą ir įtraukimą
į veiklą“. Joje taip pat pabrėžiama „būtinybė
išnagrinėti, ar gali prireikti imtis atitinkamų priemonių
Europos ir tarptautiniu lygiu, kad būtų užtikrintas veiklos kosmoso
srityje, įskaitant Europos verslo sektoriaus vykdomą veiklą,
tvarumas ir ekonominis vystymas“. [5] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui, COM(2012) 582 final, Briuselis, 2012 10 10. [6] „The Space Economy at a Glance“ (Apie kosmoso
ekonomiką glaustai), 2007 m., EBPO. [7] 2009 m. NASA finansinė ataskaita, 2009 m. Euroconsult
duomenys ir 2009 m. EKA pateiktas kosmoso technologijoms numatytų
biudžetų vertinimas. [8] Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad
didelė dalis kosmoso tyrimams skirtų viešųjų išteklių
gaunama ne iš NASA, bet tiesiogiai iš kitų viešųjų
įstaigų. [9] Konkurencingi aukštųjų technologijų
produktai gali būti teikiami rinkai ribinėmis sąnaudomis,
kadangi jų kūrimo sąnaudos jau būna padengtos pagal
institucines programas. „Rinkos kaina“ yra sutartinė ir susijusi su
valstybės strateginiais ir politiniais tikslais. [10] Atsižvelgiant į labai mažą paleidimų,
kuriuos vykdo visi paleidimo paslaugų teikėjai, skaičių
(Europos operatorius kasmet paleidžia mažiau nei 10 įrenginių),
kiekvienas paleidimas yra itin svarbus, tad atitinkamais metais paleidimų
skaičių sumažinus daugiau nei vienu, kiltų grėsmė
pasektoriaus, o ilgainiui ir visos Europos kosmoso pramonės egzistavimui;
tai gali turėti dramatiškų pasekmių Europos strateginei
nepriklausomybei. [11] Pavyzdžiui, palydovinio ryšio paslaugos yra
vienintelė ryšio galimybė atviroje jūroje. Be to, įperkamas
palydovinis ryšys gali padėti įgyvendinti ES „mėlynojo” augimo
strategiją – remti jūrų sektoriaus augimą. [12] Spektras vis dažniau naudojamas belaidžio ryšio taikmenose
įvairiuose sektoriuose – nuo mažojo nuotolio įtaisų iki
elektroninių ryšių paslaugų, kaip antai palydovinio ryšio ir
antžeminio ryšio paslaugos. [13] Len Jacobson, „GNSS Markets and Applications (GNSS
Technology and Applications)“ (GNSS rinkos ir taikmenos. GNSS technologija ir
taikmenos), Artech House Inc, 2007 m. [14] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai
„Europos palydovinės radijo navigacijos programų laikotarpio vidurio
peržiūra“, COM(2011) 5 galutinis, Briuselis, 2011 1 18. [15] PriceWaterhouseCoopers atliktas tyrimas
„Socioeconomic benefits analysis of GMES“ (Socialinės ir ekonominės
GMES teikiamos naudos analizė), http://esamultimedia.esa.int/docs/GMES/261006_GMES_D10_final.pdf,
p.180. [16] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai
„Europos palydovinės radijo navigacijos programų laikotarpio vidurio
peržiūra“, COM(2011) 5 galutinis, Briuselis, 2011 1 18. [17] „Nepriklausomybė“ reiškia, kad visos būtinos
kosmoso technologijos yra kuriamos Europoje, o sąvoka „savarankiškumas“
nurodo Europos galimybę turėti laisvą, neribotą
prieigą prie bet kurios reikalingos kosmoso technologijos. [18] Kaip
pavyzdį galima paminėti GALILEO palydovuose įmontuotus atominius
laikrodžius, kuris yra pagrindinis tokių palydovų priimtas krovinys.
Šiuos laikrodžius Europoje gamina vienintelis ne ES tiekėjas, kuris juos
taip pat parduoda Kinijai ir Indijai. [19] Kai kurie kosmose (palydovuose arba paleidimo
įrenginiuose) naudojami komponentai arba medžiagos yra įtraukti
į REACH ir, jei įmanoma, turi būti pakeisti pakaitalais. [20] Pavyzdžiui, 2007 m., 2008 m. ir 2010 m.
Kosmoso tarybos išvados; 2011 m. gegužės mėn. Konkurencingumo tarybos
išvados. [21] Nesant
pakankamam institucinių paleidimų ir plėtros programų
skaičiui, nebeužtikrinamas patikimumas ir neįmanoma išlaikyti
gebėjimų bazės. [22] Tikrasis šių subsidijų lygis turi būti
įvertintas atsižvelgiant į visą vertės grandinę:
viešąjį finansavimą kūrimo etapu, gamybos etapu skirtą
valstybės paramą arba valstybės paramą paleidimo įrenginių
bazei, šalies viduje vykdomiems paleidimams teikiamą pirmenybę ir
prieigą prie rinkos. [23] Pasiūlytos iniciatyvos bus parengtos ir
įgyvendintos visapusiškai laikantis Bendrijos taisyklių dėl
valstybės pagalbos, visų pirma tais atvejais, kai finansuojama
valstybių narių lėšomis. [24] ES GNSS aprėptis bus pasaulinio masto. Bet kurioje pasaulio
šalyje bus galima teikti ieškinius vietos teismuose pagal taikomus vietos
teisės aktus. ES rengia reglamentą dėl ES GNSS civilinės
atsakomybės. UNIDROIT (Tarptautinio privatinės teisės
unifikavimo instituto) iniciatyva surengta panaši diskusija dėl visų
GNSS teikiamų paslaugų. Šio forumo diskusijos buvo sustabdytos,
siekiant integruoti galimas būsimas regioninio lygmens iniciatyvas. [25] 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 428/2009, kuriuo nustatomas ES dvejopo naudojimo prekių eksporto
kontrolės režimas, ir 2009 m. gegužės 6 d. Direktyva 2009/43/EB
dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje. [26] Ankstesni reikalavimai įmonėms užkrovė
didelę administracinę naštą (225 valandos licencijai gauti, kaip
apskaičiuota Direktyvos 2009/43/EB dėl ES su gynyba susijusių
produktų siuntimo Bendrijos viduje poveikio vertinime). Tai taip pat
nulėmė ilgus terminus (iki kelių mėnesių), siekiant
gauti siuntimo ar eksporto licencijas. [27] Europos Sąjungos dvejopo naudojimo prekių
eksporto kontrolės sistema. Saugumo ir konkurencingumo kintančiame
pasaulyje užtikrinimas. COM(2011) 393 galutinis. [28] Siekdami
gauti licenciją suborbitinių lėktuvų operatoriai privalo
tik informuoti už atlygį vežamus keleivius apie riziką,
susijusią su paleidimo ir grįžimo į atmosferą etapais, ir
pateikti tam tikro tipo transporto priemonės saugos duomenis. Tada
keleivis pasirašo atsisakymo dokumentą, kuriuo sutinka prisiimti
riziką. [29] Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių
prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų
pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos
derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į
trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, COM(2012)
124 final. [30] Pavyzdžiui,
pateikimas rinkai, ikiprekybiniai viešieji pirkimai, branduoliai, „gyvosios
laboratorijos“ ir kitos naudotojų poreikiais grindžiamos inovacinės
priemonės. [31] COM(2011) 811. [32] T.y. komercinių palydovų laisvų
pajėgumų panaudojimas – papildomų siųstuvų,
instrumentų ar kitų kosmoso elementų įrengimas. [33] Iš esmės, reglamente REACH atskiros medžiagos
nurodomos skirtinguose sąrašuose, susijusiuose su jo procedūromis.
Kai kuriuose iš jų, kaip antai „Kandidatų sąraše“ arba XIV
priede (Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašas) pateikiami
tiesioginiai su gaminiais („komponentais“) susiję informacijos
reikalavimai arba reikalaujama gauti leidimą medžiagą naudoti
Europoje. [34] Visų
pirma reikia paminėti dvi 10 metų trukmės sutartis, kurias JAV
vyriausybė neseniai sudarė su dviem komercinėmis palydovinių
vaizdų gavimo bendrovėmis. [35] COM(2011) 659, COM(2011) 660 ir COM(2011) 662 dėl
strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos. [36] Direktyvos 2004/18/EB ir 2009/81/EB.