52013DC0047

2012 m. liepos mėn. Komisija pateikė ataskaitą dėl Rumunijos pažangos, pasiektos nuo 2007 m. taikant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (BTM)[1]. Ataskaitoje nagrinėtas įgyvendintų reformų tvarumas ir jų proceso negrįžtamumas. Kadangi ataskaita parengta, kai buvo svarstomi svarbūs teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo Rumunijoje klausimai, į ją įtrauktos specialios rekomendacijos, kaip užtikrinti šių pagrindinių principų laikymąsi. Taip pat nuspręsta po šešių mėnesių pateikti ataskaitą, daugiausia dėmesio skiriant šios srities Komisijos rekomendacijoms.

Per pastaruosius šešis mėnesius aktualiausia tema Rumunijoje buvo nauji rinkimai. Komisijos nuomone, po rinkimų paskyrus naują vyriausybę, atsiranda nauja galimybė užtikrinti teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principų laikymąsi ir kartu užtikrinti stabilumą. Lojalus institucijų bendradarbiavimas ir valdžių atskyrimo stabilumas yra svarbūs kertiniai principai, siekiant užtikrinti tinkamą aplinką pažangai, sprendžiant teismų reformos klausimus ir kovojant su korupcija.

Šioje ataskaitoje atsižvelgiama į Komisijos parengtas specialias rekomendacijas, kaip užtikrinti teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principų laikymąsi. Joje taip pat nagrinėjami BTM kriterijai, taikomi kitiems teismų sistemos reformos aspektams ir kovai su korupcija.

1.         Teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principų laikymasis

Komisija parengė dešimt specialių rekomendacijų, kaip padėti išspręsti nesutarimus, kylančius dėl teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo. Rumunijos vyriausybė patvirtino Komisijai, kad įgyvendins šias rekomendacijas[2]. Komisija atidžiai stebi šiais klausimais daromą pažangą, atsižvelgdama į BTM sprendimu nustatytus kriterijus.

Iš vertinimo matyti, kad siekdama atkurti teisinę valstybę ir teismų nepriklausomumą Rumunija įgyvendino kelias, bet ne visas Komisijos rekomendacijas. Nors Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų buvo laikomasi ir jų vaidmuo buvo pripažįstamas, įsipareigojimai, susiję su teismų nepriklausomumu ir su atsakomosiomis priemonėmis dėl sprendimų dėl tarnybinės etikos pažeidimų, nebuvo tinkamai įvykdyti. Be to, vis dar nepaskirta nauja prokuratūros ir Nacionalinio kovos su korupcija direktorato (DNA) vadovybė.

Rumunijos konstitucinė tvarka

Vienas svarbiausių liepos mėn. Komisijos nurodytų rūpimų klausimų buvo konstitucinės tvarkos stabilumas.

Šiuo atžvilgiu Konstitucinio Teismo vaidmuo yra ypač svarbus. Konstitucinio Teismo įgaliojimai tikrinti, ar Parlamento priimti sprendimai atitinka Konstituciją, veiksmingai atkurti Konstitucinio Teismo sprendimais, todėl Nepaprastasis potvarkis Nr. 38 de facto netaikomas[3]. Panaikinus Nepaprastąjį potvarkį Nr. 41, buvo užtikrintas Teismo sprendimų dėl referendumui reikalingo kvorumo vykdymas. Tai, kad buvo vykdomas galutinis Konstitucinio Teismo sprendimas dėl liepos 29 d. referendumo galiojimo[4], buvo pagrindinis ženklas, kad dėl konstitucinių normų daugiau nekyla abejonių.

Kita susirūpinimo priežastis – nepaprastųjų potvarkių naudojimas, šis klausimas neramina ir Europos Tarybos Venecijos komisiją[5]. Liepos mėn. pradžioje panaudojus šiuos įgaliojimus, labai padidėjo susirūpinimas dėl konstitucinių normų nepaisymo. Rumunijos vyriausybė įsipareigojo naudoti nepaprastuosius potvarkius griežtai tik Konstitucijoje nustatytose situacijose ir tiktai būtiniausiu atveju. Pastaraisiais mėnesiais susirūpinimas šiuo klausimu buvo mažesnis, o pradėjus dirbti naujajam Parlamentui su aiškia dauguma, turėtų būti lengviau konsoliduoti įprastas teisėkūros procedūras, kaip teisingą būdą leisti teisės aktus.

Komisija pažymi, kad atrodo, jog visi teisės aktai, įskaitant Konstitucinio Teismo sprendimus, Oficialiajame leidinyje paskelbti laiku.

2013 m. sausio mėn. Parlamentas paskyrė naują ombudsmeną. Kadangi naująjį ombudsmeną visapusiškai remia valdančioji koalicija, bet ne opozicija, jam bus ypač svarbu įrodyti savo veiksmais, kad jis gali būti nepriklausomas nuo partijų linijų. Ombudsmenas atlieka svarbų vaidmenį užtikrindamas sistemos valdžių pusiausvyrą, ypač kontroliuodamas vykdomosios valdžios įgaliojimus leisti teisės aktus pasitelkiant nepaprastuosius potvarkius.

Apibendrinant, Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo vaidmenys atkurti pagal Komisijos rekomendacijas. Vis dėlto nepaprastai svarbu, kad Prezidentas, naujoji vyriausybė ir Parlamentas užtikrintų konstitucinės tvarkos stabilumą, o visos politinės partijos turėtų stengtis sumažinti politinės sistemos susiskaldymą.

Rengiantis rinkimams taip pat vyko diskusija apie galimą Konstitucijos pakeitimą. Svarbu yra tai, kad konstitucinės reformos pažanga vyksta visapusiškai laikantis tokių pagrindinių vertybių, kaip teisinės valstybės ir valdžių atskyrimo principai. Tai apima pagarbą Konstituciniam Teismui, kaip Konstitucijos viršenybės garantui, taip pat teismų, įskaitant prokuratūrą, nepriklausomumą ir stabilumą. Taip pat svarbu, kad debatams apie galimą reformą būtų skirta pakankamai laiko ir jie būtų atviri, kad, pritaikius atitinkamą konstitucinę procedūrą, būtų galima pasiekti kuo didesnį galimą konsensusą. Taip pat labai svarbu šiomis aplinkybėmis dar kartą patikinti teismus, kad jų nepriklausomumas yra užtikrintas, ir išvengti spėliojimų, kurie lemia nestabilumą.

Teismų nepriklausomumas

Vasarą vienas svarbiausių susirūpinimą kėlusių klausimų buvo aiškiai įrodytas teismams daromas spaudimas ir teismų nepriklausomumo principo nesilaikymas. Tai lieka didžiausias rūpestis. Komisija gavo daug pranešimų apie asmenų, dirbančių pagrindinėse teismo ir kovos su korupcija institucijose, gąsdinimo ir priekabiavimo prie jų atvejus, įskaitant asmeninius grasinimus teisėjams ir jų šeimoms, taip pat priekabiavimui prilygstančias žiniasklaidos kampanijas[6].

Deja, Komisijos rekomendacija nebuvo iki galo įgyvendinta. Politiškai motyvuotas teismų puldinėjimas nesibaigė. Kritinis momentas yra teismo sprendimų pripažinimas: reikia, kad visi politikai bendrai sutartų nediskredituoti teismo sprendimų, nemenkinti teisėjų patikimumo arba nedaryti jiems spaudimo.

Komisija taip pat norėtų atkreipti dėmesį į žiniasklaidos vaidmenį. Yra daugybė pavyzdžių, kaip žiniasklaida daro spaudimą teismams, taip pat tam tikrų abejonių, ar Nacionalinė audiovizualinė taryba veiksmingai atlieka stebėtojo funkciją. Iš esamos padėties matyti, kad reikia peržiūrėti dabartines taisykles, siekiant užtikrinti, kad žiniasklaidos laisvė būtų suderinama su tinkama institucijų ir asmenų pagrindinių teisių apsauga, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingą teisių gynimą.

Komisijai ypatingą susirūpinimą kėlė tai, kad ankstesnius teismo sprendimus buvo galima kardinaliai pakeisti atleidžiant nuo bausmės tam tikromis laikino prezidentavimo praėjusią vasarą aplinkybėmis. Laikinasis Prezidentas visapusiškai atsižvelgė į šią rekomendaciją.

Galutinis teismų nepriklausomumo aspektas – vykdomosios valdžios ir teisės aktų leidėjo įsipareigojimas atsakingai skirti asmenis į pagrindinius postus teismuose. Komisijos nuomone, Rumunijos darbo rezultatai, nagrinėjant aukšto rango pareigūnų korupcijos bylas, yra vienas svarbiausių laimėjimų taikant BTM. Būsima vadovybė privalo išlaikyti veiksmingą ir nešališką prokuratūrą. Todėl, Komisijos nuomone, labai svarbu paskirti naują prokuratūros ir Nacionalinio kovos su korupcija direktorato (DNA) vadovybę, kuri galėtų įrodyti, kad yra nepriklausoma, aukštos tarnybinės etikos ir profesionali, kad pelnytų visuomenės pasitikėjimą ir toliau veiksmingai dirbtų.

Ataskaitoje, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pabrėžta, kad atviro ir skaidraus proceso būdu paskirtas naujas Generalinis prokuroras ir DNA vyriausiasis prokuroras ir pasirinkti turintys patirties, etiški ir pasiekę rezultatų kovos su korupcija srityje kandidatai. Iš pradžių procesas buvo skubotas ir nesukėlė teisėjų pasitikėjimo. Tuomet Teisingumo ministerija pratęsė terminus ir atliko procedūrinių patobulinimų[7], tačiau paraiškas pateikė tik keletas kandidatų. Dviejų atrankos proceso dalyvių kandidatūroms nepritarė Aukščiausioji teisėjų taryba (ATT) ir galiausiai Prezidentas jas atmetė. Komisijos nuomone, pakankamas skaičius aukštos kvalifikacijos kandidatų, dalyvaujančių atvirame ir skaidriame procese, ir kiek įmanoma palaikant ATT, yra esminiai elementai, kuriais galima užtikrinti, kad vadovybė galėtų pelnyti visuomenės pasitikėjimą.

Tarnybinė etika

Valdžios atstovai privalo atitikti aukštus tarnybinės etikos standartus. Be to, kai teisminės institucijos nustato, kad taip nėra, teismo sprendimų nesilaikymas taip pat reiškia, kad nesilaikoma teisinės valstybės principų. Liepos mėn. ataskaitoje Komisijai kėlė susirūpinimą tai, kad tiek vyriausybė, tiek Parlamentas iki galo nesilaikė šio principo.

Lapkričio mėn. Nacionalinei tarnybinės etikos agentūrai (ANI) pateikus ministrams ir vyresniesiems pareigūnams nepalankias ataskaitas[8], pastarieji neatsistatydino[9]. Naujoji vyriausybė pakartojo savo tikslą kovoti su korupcija, tačiau iš naujųjų ministrų dviems yra pradėtas tyrimas dėl korupcijos. Liepos mėn. rekomendacijose Komisija išreiškė viltį, kad ministrai rodys pavyzdį tarnybinės etikos klausimais: to paties reikėtų tikėtis ir kaltinimo korupcijos atvejais. Kad būtų pasitikima vyriausybe, labai svarbu, kad visuomenė pasitikėtų už ministerijos funkcijas atsakingais asmenimis, pavyzdžiui, jie turėtų atsistatydinti, kai ANI pateikia jų atžvilgiu nepalankią tarnybinės etikos pažeidimų ataskaitą. Reikės taikyti visus konstitucinius reikalavimus, įskaitant ministrų įgaliojimų sustabdymą, kai pareikšti kaltinimai.

Panašiai ir Parlamentu būtų labiau pasitikima, jeigu būtų aiškesnės procedūros, susijusios su bylų, kuriose Parlamento narių atžvilgiu priimti sprendimai dėl tarnybinės etikos pažeidimų arba jie įtariami korupcija, nagrinėjimu. Laikantis nustatytų konstitucinių taisyklių, prokuratūra turėtų galėti atlikti savo darbą taip pat, kaip ir kitų piliečių atžvilgiu. Aiškumas ir automatiškumas yra geriausi būdai išsklaidyti ankstesnį susirūpinimą, kad šios srities Parlamento procedūrose buvo tam tikro subjektyvumo.

2013 m. sausio mėn. Parlamentas patvirtino Parlamento narių statuto pakeitimus, kuriais pakeičiama neliečiamumo panaikinimo tvarka parlamentarų apieškojimo, sulaikymo ir arešto, taip pat buvusių ministrų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atvejais. Numatyta imtis tolesnių veiksmų, įskaitant Elgesio kodeksą. Kiekvienam procedūros etapui reikės nustatyti terminą ir įpareigoti Parlamentą išsamiai pagrįsti tuos atvejais, kai jis atsisakys panaikinti neliečiamumą. Taip pat svarbu išaiškinti, kad ANI lieka vienintelė atsakinga už išrinktų ir paskirtų pareigūnų galimų pažeidimų patikrinimą.

Parlamento atveju didesnis teismo sprendimų užginčijimas vienoje byloje sukėlė didelį susirūpinimą: ATT turėjo teikti apeliaciją Konstituciniam Teismui, kad užtikrintų, jog Parlamentas veiksmingai įgyvendino Aukščiausiojo Teismo galutine instancija priimtą sprendimą[10]. Tikimasi, kad taikant naująsias procedūras, tokios problemos nepasikartos.

Rekomendacijos

Komisija pritaria teigiamoms priemonėms, kurių imtasi nuo liepos mėn., tačiau mano, kad dar daug ką reikia padaryti, kad jos rekomendacijos būtų iki galo įgyvendintos. Naujajai vyriausybei ir naujajam Parlamentui pradėjus darbą, atsiranda puiki galimybė sustiprinti šias priemones ir išspręsti likusias problemas. Principus, kuriais pagrįstos Komisijos rekomendacijos laikytis teisinės valstybės principų ir užtikrinti teismų gebėjimą nepriklausomai priimti sprendimus, Komisija taikys ir ateityje.

Bus svarbu ir toliau atsižvelgti į Konstitucinio Teismo funkcijas ir vykdyti jo sprendimus, taip pat užtikrinti, kad būtų iki galo laikomasi visų konstitucinių reikalavimų, siekiant užtikrinti pliuralistinę Rumunijos demokratiją ir sumažinti jos susiskaldymą. Taip pat bus svarbu užtikrinti, kad konstitucinė reforma būtų vykdoma visapusiškai laikantis teisinės valstybės, valdžių atskyrimo ir teismų nepriklausomumo ir stabilumo principų ir kad kartu ji būtų grindžiama kuo didesniu galimu konsensusu.

Naujoji vyriausybė jau pranešė, kad įsipareigoja užtikrinti teismų nepriklausomumą ir teisinės valstybės viršenybę Prezidento ir Ministro Pirmininko institucijų bendradarbiavimo susitarime. Dabar reikėtų imtis šių tolesnių veiksmų:

· nustatyti aiškią reikalavimų sistemą[11]: nediskredituoti teismo sprendimų, nekenkti teisėjams ir nedaryti jiems spaudimo, taip pat užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų veiksmingai įgyvendinami. Reikėtų paprašyti Aukščiausiosios teisėjų tarybos, kad ji pateiktų nuomonę dėl atitinkamų nuostatų;

· peržiūrėti esamus standartus, siekiant užtikrinti laisvą ir pliuralistinę žiniasklaidą, kartu užtikrinant veiksmingą teisių gynimą, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų pagrindinės teisės ir žiniasklaida nedarytų netinkamo spaudimo ir negąsdintų teisėjų ir su korupcija kovojančių institucijų. Nacionalinė audiovizualinė taryba turėtų būti tikra, kad yra nepriklausoma, ir visapusiškai vykdyti savo funkcijas, pirmiausia nustatyti Elgesio kodeksą ir užtikrinti, kad jo būtų laikomasi;

· užtikrinti, kad nauja prokuratūros ir DNA vadovybė būtų išrinkta iš pakankamo skaičiaus aukštos kvalifikacijos kandidatų, pasibaigus atviram ir skaidriam procesui, kurie atitiktų Institucijų bendradarbiavimo susitarime nurodytus kriterijus, visų pirma profesinės kompetencijos, tarnybinės etikos ir darbo kovos su korupcija srityje rezultatų. Teigiama Aukščiausiosios teisėjų tarybos nuomonė bus svarbi priemonė visuomenės pasitikėjimui užtikrinti;

· naujasis ombudsmenas turės būti nepriekaištingos reputacijos, aukštos tarnybinės etikos nepriklausomas ir nešališkas asmuo;

· imtis reikiamų veiksmų, kad atsistatydintų ministrai, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl tarnybinės etikos pažeidimų. Užtikrinti, kad būtų greitai taikomos konstitucinės ministrų, kai jiems pareikšti kaltinimai, įgaliojimų sustabdymo taisyklės;

· Parlamentas turėtų remtis naujomis taisyklėmis, kad priimtų aiškias ir objektyvias procedūras parlamentarų įgaliojimams sustabdyti, jeigu jų atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas dėl tarnybinės etikos pažeidimų arba nuosprendis korupcijos byloje. Taip pat nustatyti trumpus prokuratūros prašymų panaikinti parlamentarų neliečiamumą tvarkymo terminus. Jeigu Parlamentas neleidžia vykdyti įprastos teisėsaugos procedūros, jis tai turėtų išsamiai pagrįsti.

2.         Teismų sistemos reforma, tarnybinė etika ir kova su korupcija Šiame skirsnyje apžvelgiama pažanga, palyginti su kriterijais, nustatytais pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Šios rekomendacijos tebegalioja ir bus įvertintos kitoje ataskaitoje.

Teismų sistemos reforma

Pirmoji liepos mėn. teismų sistemos reformos ataskaitos rekomendacija susijusi su visų keturių teisės kodeksų taikymu[12]. Šios svarbios reformos įgyvendinimo planavimas dar lieka neaiškus. Vis dar planuojama, kad civilinio proceso kodeksas įsigalios 2013 m. vasario mėn. Preliminariai planuojama, kad baudžiamasis kodeksas ir baudžiamojo proceso kodeksas įsigalios 2014 m. vasario mėn. Reikia aiškiau nurodyti, kaip išvengti tolesnio šių datų atidėliojimo.

Po paskutinės ataskaitos Teisingumo ministerija parengė daugiametę kodeksų taikymo strategiją, įskaitant su ištekliais susijusius aspektus. Tai, kad galimas poveikis bus vertinamas tik po to, kai Parlamentas priims kodeksus, sukuria papildomo netikrumo, o išsamiai įvertinti poveikį žmogiškųjų išteklių aspektams numatyta tik 2014 m.[13]. Šis procesas bus sudėtingas, jeigu kodeksų tekstas bus dažnai atnaujinamas: nereikėtų pamiršti bendro tikslo užtikrinti, kad teisingumą būtų galima vykdyti ir realizuoti veiksmingiau ir greičiau, pavyzdžiui, pateikiant įrodymus teisme korupcijos bylose.

Antroji rekomendacija susijusi su bendru Rumunijos teismų sistemos darbo krūviu ir poreikiu pertvarkyti teismų sistemą ir prokuratūrą, perskirstyti darbuotojus ir darbo krūvį. Vyriausybė iš esmės sprendžia klausimus, susijusius su tam tikromis naujų bylų srauto priežastimis, atlikdama teisės aktų pakeitimus[14]. Tokios pastangos sumažinti darbo krūvį tose sistemos vietose, kur jis labai didelis, gali būti veiksmingesnis nei bandymas išspręsti problemą didinant teisėjų ir prokurorų skaičių – šiuo atveju taip pat būtų rizikuojama neseniai atliktais patobulinimais, susijusiais su naujų šios srities darbuotojų kvalifikacija ir jų mokymu.

Paskutinė rekomendacija susijusi su bendros teismų reformos stebėjimo grupės sukūrimu. Ji parodė, kad reikia pasiekti bendrą nuomonę dėl teismų sistemos reformos. Po liepos mėn. ataskaitos nebuvo padaryta pažangos siekiant veiksmingai sutelkti pagrindinius dalyvius.

Teismų sistemos atskaitomybė

Pagal naują Teismų inspekcijos teisinę sistemą, priimtą 2011 m., Teismų inspekcijai suteikta galimybė veiksmingiau dirbti; rezultatas – per pirmus kelis mėnesius taikyta 21 nauja drausminė priemonė[15]. Teisingumo ministerija parėmė naująją inspekciją keliomis praktinėmis priemonėmis, taip pat parūpino naują buveinės pastatą. Bendresnė patirtis, įgyta individualiose bylose, galėtų būti įtraukiama į bendrą politiką, kurią Komisija rekomenduoja Aukščiausiajai teisėjų tarybai (ATT) ir vyriausybei siekiant skatinti atskaitomybę ir tarnybinę etiką.

Kitas esminis teismų sistemos reputacijos ir atskaitomybės elementas yra teisėjų skyrimo procedūra. Panašu, kad su nauja paaukštinimo tarnyboje tvarka, skiriant asmenis į Aukščiausiąjį kasacinį ir teisingumo teismą, sistemoje atsirado nauja griežta nuostata: atrodo, kad svarbiau išlaikyti konkurso kokybę, o ne veiksmingai šalinti pastebėtus trūkumus, kurie gali būti trumpalaikiai.

Teismų nuoseklumas ir veiksmingumas

Teismo proceso nuoseklumas ir skaidrumas yra pagrindinis jo patikimumo ir veiksmingumo elementas. Po liepos mėn. ataskaitos Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas toliau ėmėsi konkrečių veiksmų, kad suvienodintų teismų praktiką ir pagerintų jos kokybę, užtikrindamas sprendimų perdavimą žemesnės instancijos teismams ir pagerindamas interneto prieigą. Palaipsniui keičiant Aukščiausiąjį kasacinį ir teisingumo teismą į visapusišką kasacinį teismą, kuris turėtų mažiau atsakomybės už apeliacijas, taip pat būtų lengviau vienodinti teismų praktiką teisės klausimais. Apeliacijos procedūra įstatymų naudai jau padeda daryti pažangą šia linkme. Bus svarbu užtikrinti, kad šiems pažangos veiksmams negrėstų pavojus dėl papildomo darbo krūvio, susijusio su nauja prejudicinių sprendimų procedūra, nors atrodo, kad esamas AKTT teisėjų kolegijos teisėjų skaičius yra pakankamas.

Siekiant suvienodinti teismų praktiką, svarbu atnaujinti pasenusią IT sistemą, kuri riboja teisėjų galimybes sužinoti lygiagrečius sprendimus. Vykdomi du projektai. Teisingumo ministerija ketina įgyvendinti strategiją, kuria siekiama turėti paprastą ir greitą prieigą prie ECRIS (pagrindinės teismo bazės), o ATT taip pat mėgina kartu tobulinti dabartinę sistemą „Jurindex“ (alternatyvi sistema). Būtų naudinga šias iniciatyvas vykdyti kartu[16].

Teismo veiksmingumas

Aukščiausiojo Teismo požiūrį į aukšto rango pareigūnų korupcijos bylas ir toliau apibūdina palankiai vertinamas aktyvaus bylų valdymo lygis. AKTT nurodė, kad nagrinėjant aukšto rango pareigūnų korupcijos bylas padaryta reikšminga pažanga – neišnagrinėtų bylų skaičius sumažėjo nuo 28 iki 10, taip pat padidėjo pirmąja instancija išspręstų bylų skaičius. Kai atsakovai pripažįstami kaltais, ir toliau laikomasi proporcingesnio ir nuoseklaus požiūrio skiriant bausmes. Todėl atrodo, kad teismas veiksmingiau vykdo savo atgrasomąją funkciją.

Siekiant veiksmingumo taip pat reikia, kad visoje sistemoje veiksmingai ir sąžiningai dirbtų teisėsauga. AKTT ir toliau daro pažangą nustatydamas standartus ir gaires žemesniosios instancijos teismams.

Pastaruosius kelis mėnesius prokuratūra, Kovos su korupcija generalinis direktoratas ir Aukščiausiasis Teismas toliau dirbo profesionaliai ir nešališkai, kartais net itin didelės įtampos sąlygomis. Šių institucijų atsparumas kol kas patvirtina išvadą, kad jų rezultatai kovojant su aukšto rango pareigūnų korupcija yra vienas reikšmingiausių pažangos, kurią Rumunija padarė taikydama BTM, rodiklių. Labai svarbu, kad ši pažanga būtų išlaikyta ir atėjus naujai vadovybei. Jai taip pat neturėtų kenkti kiti teisėsaugos agentūrų galimybių suvaržymai siekti teisingumo[17].

Tarnybinė etika

Po paskutinės ataskaitos Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra (ANI) toliau gerino savo rezultatus ir didino veiklos efektyvumą[18]. ANI pradėjo vykdyti plataus užmojo IT projektą, kuriuo siekiama surinkti duomenis apie išrinktus ir paskirtus pareigūnus ir kuriuo suteikiama galimybė kryžmiškai patikrinti kitas valstybines duomenų bazes, pavyzdžiui, prekybos arba mokesčių įstaigos registrą, siekiant nustatyti interesų konfliktus. Tačiau šiam darbui iki galo atlikti reikės papildomų išteklių.

Didelį susirūpinimą ir toliau kelia tai, kad ANI sprendimais dažnai abejojama. Taip yra nepaisant to, kad agentūra dažnai laimi apeliacinį procesą, kai jos sprendimai užginčijami teisme. Tiek agentūrą, tiek Nacionalinę tarnybinės etikos tarybą (NIC) ir jų darbuotojus dažnai užsipuola politikai ir žiniasklaida. Parlamentui nepavyko užtikrinti, kad ANI ataskaitos būtų įgyvendinamos, netgi tais atvejais, kai jos buvo pagrįstos galutiniais teismo sprendimais (žr. pirmiau). 2012 m. lapkričio mėn. ANI parengė keturias pažeidimų ataskaitas ministrų ir vyresniųjų pareigūnų atžvilgiu. Visos keturios ataskaitos buvo užginčytos teisme ir nė vienas iš susijusių asmenų dėl šių priežasčių neatsistatydino[19]. Dėl tokios padėties ir dėl dažnai pateikiamų pasiūlymų iš dalies pakeisti ANI teisinę sistemą trūksta tikrumo ir todėl Rumunija nesugeba įrodyti, kad šalyje veikia griežta tarnybinės etikos sistema.

Kova su korupcija

DNA toliau sėkmingai nagrinėjo ir sprendė korupcijos bylas. Palyginti su ankstesniais metais, 2012 m. galutinių nuosprendžių, priimtų remiantis DNA iškeltomis baudžiamosiomis bylomis, skaičius padvigubėjo. Šie nuosprendžiai susiję su visų pagrindinių partijų politikais. Taip pat nuolat didėjo pareikštų kaltinimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių sukčiavimo ES bylose, kurias nagrinėjo DNA. Tai gali būti svarbus pavyzdys visai prokuratūrai, kadangi įvairių prokuratūros įstaigų rezultatai labai prieštaringi.

Taikant BTM taip pat reikia daug pastangų, siekiant kovoti su korupcija visuose Rumunijos visuomenės sluoksniuose. Iš apklausų nuolat matyti, kad visuomenė labai susirūpinusi dėl paplitusios korupcijos[20]. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, liepos mėn. ataskaitoje pritarta Nacionalinei kovos su korupcija strategijai. Kai kurie departamentai ėmėsi svarbių veiksmų, o vietos valdžios institucijų dalyvavimas tampa veiksmingesnis[21]. Teisingumo ministerija parengė struktūras šiam darbui atlikti ir, nepaisant to, kad jų yra nedaug, jos daro pažangą. Darbo grupių veikla ir geriausios praktikos paieška vyksta pakankamai aktyviai. Kad būtų galima sklandžiai įgyvendinti strategiją, svarbu užtikrinti pakankamai išteklių. Be to, ES lėšomis finansuojama keletas kovos su korupcija projektų, taip pat ir Švietimo, Sveikatos ir Regioninės plėtros bei Viešojo administravimo ministerijose. Dabar jie įgyvendinami ir laukiama rezultatų.

Kitas svarbus aspektas yra traukimas baudžiamojon atsakomybėn už pinigų plovimą ir konfiskavimas. 2012 m. pradėta taikyti nauja išplėstinio konfiskavimo teisinė sistema, tačiau dar per anksti vertinti jos veiksmingumą. Kiek tai susiję su pinigų plovimu, kaip atskira nusikalstama veika, šiuo metu AKTT yra nagrinėjama svarbi byla. Nustatyta, kad Turto susigrąžinimo biurui pateikta daugiau prašymų, ypač Rumunijos valdžios institucijų prašymų. Šiuo metu nėra išsamių statistinių duomenų apie tikslias konfiskuoto turto sumas, tačiau remiantis apytikriais apskaičiavimais, sumos nedidelės. Taip pat nėra išsamių statistinių duomenų apie sumas, kurios buvo faktiškai susigrąžintos pagal nutarimus konfiskuoti.

Galiausiai korupcijos, susijusios su viešaisiais pirkimais, prevencijos ir skiriamų sankcijų srityje daroma pažanga atrodo labai nedidelė. Pažanga kovojant su aukšto rango pareigūnų korupcija neatitinka tos, kuri daroma kovojant su korupcija viešųjų pirkimų srityje. Bylos nagrinėjamas trunka ilgai, iš dalies dėl to, kad reikalinga speciali patirtis finansų srityje, todėl atsiranda tam tikra problema, kad sutartys sudaromos prieš priimant teismo sprendimą dėl pažeidimo. Pareigūnams, susijusiems su sukčiavimo bylomis viešųjų pirkimų srityje, ir toliau skiriamos labai mažos bausmės, o įstatymais nenumatyta galimybė dėl interesų konflikto anuliuoti jau įvykdytų projektų. Taip pat yra didelių abejonių dėl šias bylas nagrinėjančios prokuratūros veiksmingumo[22]. Neseniai pateiktuose pasiūlymuose abejojama stabiliu nepriklausomu institucijų pagrindu, kuris yra esminis dalykas, siekiant realios pažangos. Naudingų rezultatų būtų galima pasiekti laikantis sistemingesnio požiūrio ex ante patikrų atžvilgiu, logiškiausias sprendimas būtų ANI (su naujais ištekliais) funkcija, kuria būtų užtikrintas vienodas ir sistemingas įgyvendinimas.

3.         Išvada

Iš vertinimo matyti, kad siekdama atkurti teisinę valstybę ir teismų nepriklausomumą Rumunija įgyvendino kelias, bet ne visas Komisijos rekomendacijas. Nors Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų buvo laikomasi ir jų vaidmuo buvo pripažįstamas, įsipareigojimai, susiję su teismų apsauga nuo užsipuolimo, ministrų, kurių atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas dėl tarnybinės etikos pažeidimų, atsistatydinimu ir Parlamento narių, kurių atžvilgiu teismas priėmė galutinį sprendimą pažeidimo ir interesų konflikto byloje ar galutinį nuosprendį aukšto rango pareigūnų korupcijos byloje, atsistatydinimu, nebuvo tinkamai įvykdyti. Be to, dar reikia paskirti naują prokuratūros ir DNA vadovybę.

Komisija mano, kad naujo Parlamento rinkimai ir naujos vyriausybės paskyrimas suteikia galimybę greitai įgyvendinti visas šias rekomendacijas. Ji ragina naująją vyriausybę imtis reikiamų veiksmų.

Komisija taip pat nurodo, kad reikia sparčiau įgyvendinti jos rekomendacijas dėl teismų reformos, tarnybinės etikos ir kovos su korupcija. Ji atidžiai stebės pažangą, nuolat bendraudama su Rumunijos valdžios institucijomis ir 2013 m. pabaigoje pateiks reformos proceso ataskaitą.

[1] COM(2012) 410 final. Jos analizė ir rekomendacijos patvirtintos rugsėjo mėn. Bendrųjų reikalų tarybos priimtose išvadose.

[2] 2012 m. liepos 16 ir 17 d. raštai.

[3] Nepaprastasis potvarkis Nr. 38/2012 nebuvo oficialiai panaikintas. Tačiau 2012 m. liepos 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimu Nr. 727 ir 2012 m. rugsėjo 19 d. Konstitucinio Teismo sprendimu Nr. 738 paskelbta, kad Nepaprastasis potvarkis Nr. 38 neatitinka Konstitucijos. Siekiant laikytis Konstitucinio Teismo sprendimo, Nepaprastasis potvarkis Nr. 38 turėtų būti oficialiai panaikintas.

[4] 2012 m. rugpjūčio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Nr. 6. Remiamasi 2012 m. rugsėjo 19 d. Senato patvirtintu įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas vyriausybės Nepaprastasis potvarkis Nr. 41 dėl Įstatymo Nr. 3/2000 dėl referendumo organizavimo pakeitimo.

[5] Venecijos komisijos nuomone, klausimą dėl pernelyg didelio vyriausybės nepaprastųjų potvarkių naudojimo būtina spręsti: http://www.venice.coe.int/webforms/documents/CDL-AD(2012)026-e.aspx.

[6] Pavyzdžiui, įtarimai darant spaudimą ir gąsdinant Konstitucinio Teismo teisėjus, apie kuriuos pranešta Komisijai. 2012 m. rugpjūčio 10 d. Pirmininko J. M. Barroso raštas Rumunijos Ministrui Pirmininkui Viktorui Ponta: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-12-621_en.htm.

[7] Kai kurie pakeitimai padaryti po svarstymų su Europos Komisija ir Aukščiausiąja teisėjų taryba.

[8] ANI ataskaitos turi tiesioginį poveikį, jeigu per 15 dienų jos neužginčijamos teisme. Taip pat reikėtų pažymėti, kad teisme sėkmingai užginčijama tik apie 5 % ANI ataskaitų.

[9] Nė vienas iš šių keturių asmenų nėra naujosios vyriausybės narys.

[10] Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl su Konstitucija susijusio teismo ir Senato konflikto byloje, kurioje galutiniu Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo (AKTT) sprendimu patvirtinta, kad senatorius padarė pažeidimą (2012 m. lapkričio 21 d. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 972). Kai baigėsi Senato kadencija, Konstitucinio Teismo sprendimas vis dar nebuvo taikomas.

[11] Pavyzdžiui, Elgesio kodeksas.

[12] Naujieji civilinis ir baudžiamasis kodeksai ir susiję proceso kodeksai priimti 2009 ir 2010 m., tačiau kol kas įsigaliojo tik civilinis kodeksas. Nėra aišku, kada įsigalios likę kodeksai, tačiau valdžios institucijos neseniai patvirtino, kad civilinio proceso kodeksas įsigalios 2013 m. vasario 1 d.

[13] 2012 m. liepos mėn. BTM ataskaitoje nurodytas poreikis išskirti kodeksų poveikį ištekliams ir platesnio masto klausimus, susijusius su teismų darbo krūviu.

[14] Pavyzdžiui, teisminę procedūrą pakeisdama administracine procedūra, kai reikia spręsti klausimus, susijusius su mokesčiais už pirmą automobilio registraciją, – manoma, kad taip teismai atsikratys apie 100 000 bylų.

[15] Vasarą nagrinėta labai svarbi byla pasibaigė įgaliojimų sustabdymu, kol neatliktas tyrimas dėl vieno prokuroro, kuris taip pat yra Aukščiausiosios teisėjų tarybos narys.

[16] Teisingumo ministerija taip pat pradėjo vykdyti vidutinės trukmės projektą, kad padėtų kodifikuoti teisės aktus, su galimybe daryti pakeitimus, siekiant paspartinti atnaujinimo procesą.

[17] Pavyzdžiui, neseniai pateiktas pasiūlymas, kad įrodymų, kuriuos teisėsauga surinko tirdama kitus nusikaltimus, negalima panaudoti nagrinėjant korupcijos bylas.

[18] Taip pat naudinga tai, kad ANI apeliacija dėl Turto tikrinimo komisijos sprendimo buvo pripažinta teisme.

[19] Trys susiję ministrai pateikė apeliacijas dėl ataskaitų. Kitas vyresnysis pareigūnas atsistatydino dėl kitų priežasčių (ir taip pat pateikė apeliaciją).

[20] Plg. 2012 m. vasario mėn. Eurobarometro tyrimą Nr.°374 http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_374_en.pdf ir „Transparency International“ 2012 m. korupcijos suvokimo indeksą http://www.transparency.org/cpi2012/results.

[21] 2013 m. sausio mėn. 1 874 savivaldybės ir 20 apygardos tarybų užsiregistravo NAS sekretoriate.

[22] Komisijai kontroliuojant, kaip įgyvendinami viešųjų pirkimų teisės aktai, paaiškėjo, kad buvo atvejų, kai nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad padarytas pažeidimas, prokuratūra nesiėmė tolesnių veiksmų.