This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013AE3548
Opinion of the European Economic and Social Committee on the ‘Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council amending Council Directives 78/660/EEC and 83/349/EEC as regards disclosure of non-financial and diversity information by certain large companies and groups’ COM(2013) 207 final — 2013/0110 (COD)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 78/660/EB ir 83/349/EEB nuostatos dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (COM(2013) 207 final – 2013/0110 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 78/660/EB ir 83/349/EEB nuostatos dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (COM(2013) 207 final – 2013/0110 (COD))
OL C 327, 2013 11 12, p. 47–51
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
12.11.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 327/47 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 78/660/EB ir 83/349/EEB nuostatos dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo
(COM(2013) 207 final – 2013/0110 (COD))
2013/C 327/10
Pranešėja Evelyne PICHENOT
Taryba, 2013 m. gegužės 2 d., ir Europos Parlamentas, 2013 m. gegužės 21 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsnio 1 dalimi, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl
Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 78/660/EB ir 83/349/EEB nuostatos dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo
COM(2013) 207 final – 2013/0110 (COD).
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2013 m. birželio 27 d. priėmė savo nuomonę.
491-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2013 m. liepos 10–11 d. (liepos 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 95 nariams balsavus už, 31 - prieš ir 4 susilaikius.
1. Išvados
1.1 |
Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl apskaitos direktyvų pakeitimų, susijusių tiek su nefinansinės informacijos atskleidimu, tiek su įvairovės atstovavimu valdymo organuose. Šie nedideli pakeitimai padeda tobulinti ES įmonių valdymo sistemą (1). |
1.2 |
Komitetas rekomenduoja Europos Parlamentui ir Tarybai atsižvelgti į šiais pakeitimais pasiekiamą pusiausvyrą, kadangi jais užtikrinamas didesnis skaidrumas aplinkosaugos, socialinių reikalų ir valdymo srityje. Komisijos pasiūlymas yra lanksti ir tinkama priemonė pagerinti informacijos perdavimą akcininkams, investuotojams, darbuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims. Šis pasiūlymas skirtas tik didelėms bendrovėms, kad mažesnės įmonės nebūtų apsunkintos papildomais reikalavimais. |
2. Rekomendacijos
2.1 |
Komitetas pripažįsta, kad darniai susiejus toliau išvardytus veiksnius, atsirastų galimybė teikti nefinansinę informaciją akcininkams per visuotinius susirinkimus ir informuoti didelių bendrovių suinteresuotąsias šalis. Šis rinkinys atitinka iškeltus skaidrumo ir nuoseklumo tikslus:
|
2.2 |
Komitetas, atsižvelgdamas į šią pusiausvyrą, išreiškia nuomonę, kad būtų pats laikas priimti šį pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos apskaitos direktyvos, nes:
|
2.3 |
Komitetas džiaugiasi, kad šie apskaitos direktyvų pakeitimai atveria naujų perspektyvų, kadangi jais:
|
2.4 |
Komitetas atkreipia Europos Parlamento ir Tarybos dėmesį į šias rekomendacijas:
|
2.5 |
Komitetas pritaria siūlomam daliniam Ketvirtosios direktyvos pakeitimui dėl prievolės teikti informaciją apie įvairovės politiką, kurią įmonė taiko savo valdymo organams. |
2.6 |
Komitetas pabrėžia, kad tai būdinga ne tik direktorių valdyboms ar stebėtojų taryboms, ir kad būtų naudinga įvairovės politiką taikyti ir tarybos komitetams, visų pirma audito komitetui. |
2.7 |
Komitetas primena, kad aukšti tikslai, susiję su moterų dalyvavimu tarybose, daugelyje valstybių narių nepasiekti (5). |
2.8 |
Komiteto nuomone, į įvairovės kriterijus reikėtų įtraukti reikalavimą, kad dalyvautų profesinių sąjungų įgaliotas darbuotojų tarybos narys iš darbo aplinkos, pavyzdžiui, iš Europos darbų tarybos. |
2.9 |
Galiausiai, Komitetas rekomenduoja Komisijai praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo įvertinti Direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB pakeitimų poveikį įmonių ataskaitų teikimo praktikai. |
3. Aplinkybės
3.1 |
Šiuo pasiūlymu iš dalies pakeisti apskaitos direktyvas tęsiamas 2001 m. žaliąja knyga dėl įmonių socialinės atsakomybės (6) pradėtas ir 2006 m. komunikatu (7) papildytas darbas ir vykdomi 2011 m. komunikacijos veiksmų plane (8) prisiimti įsipareigojimai. Šio pakeitimo būtinumą lėmė poveikio vertinimo rezultatai, kurie parodė nepakankamą bendrovių atskleidžiamos nefinansinės informacijos veiksmingumą. Be to, dažnai buvo naudojamasi viešų konsultacijų metu surinkta informacija. Informacijos kokybė yra nevienoda. Be to, dalyvauja nepakankamas skaičius įmonių. |
3.2 |
2011 m. Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos aktas“ buvo išreikštas ketinimas didinti bendrovių skaidrumą socialinių reikalų ir aplinkosaugos srityje. |
3.3 |
2005 m. paskelbtoje nuomonėje dėl informavimo ir vertinimo priemonių (9) Komitetas atsižvelgė į Ketvirtąją direktyvą dėl metinės finansinės atskaitomybės, kurioje numatyta nefinansinės informacijos atskleidimo priemonė, suteikianti įmonėms galimybę skelbti tam tikrą informaciją, susijusią su jų veiklos socialiniais ir aplinkos aspektais. 2012 m. Komitetas parėmė Komisijos tikslą padidinti įvairovę valdybose. 2012 m. paskelbtoje nuomonėje (10) dėl komunikato „Įmonių socialinė atsakomybė“ Komitetas pakartojo, kad pritaria privalomam nefinansinės informacijos atskleidimui. |
3.4 |
Jungtinė Karalystė buvo pirmoji valstybė narė, 1992 m. įvedusi įmonių valdymo kodeksą (vadinamą Cadbury kodeksu) (11), kuriame įtvirtintas metodas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“. Ši priemonė su tam tikrais nuostatų pakeitimais priimta ir kitose šalyse, įskaitant Vokietiją ir Daniją. Metodo lankstumas suteikia galimybę pasinaudoti teise neatskleisti informacijos kai kuriose probleminėse srityse, pavyzdžiui, kovos su korupcija srityje, kur veiksmingumui užtikrinti reikalingas tam tikras diskretiškumas ar netgi konfidencialumas. |
3.5 |
Per pastaruosius dešimtmečius daugelis valstybių narių, be kita ko, Prancūzija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Ispanija, priėmė teisės aktus siekdamos sukurti nacionalinę ataskaitų teikimo sistemą ir taip suderinti Europos standartus. |
3.6 |
Pirmininkaujant Airijai buvo sudarytas Europos susitarimas dėl gavybos pramonės skaidrumo. Juo iš dalies keičiama Apskaitos direktyva. Nuo šiol pagal šią direktyvą (kiekvienos šalies ir kiekvieno projekto atveju) reikalaujama visų Europos įmonių finansinių srautų, pervedamų į tų šalių, kuriose jos vykdo veiklą, gavybos ir miškų pramonę, skaidrumo. |
3.7 |
Savo 2013 m. vasario mėn. rezoliucijoje (12) Europos Parlamentas pripažino, jog svarbu, kad įmonės atskleistų informaciją apie tvarumą, pavyzdžiui, apie socialinius ir aplinkos veiksnius, kad galėtų nustatyti tvarumui kylantį pavojų ir padidinti investuotojų bei vartotojų pasitikėjimą. EP paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl bendrovių atskleidžiamos nefinansinės informacijos. |
3.8 |
Krizės sąlygomis, kai Europos visuomenė reikalauja didesnės įmonių etikos, įmonių socialinės atsakomybės praktika pripažįstama kaip veiksnys, galintis prisidėti prie Europos Sąjungos prekybos ir vystymosi politikos ir strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Jis skatina socialinį ir pilietinį dialogą (visuomenės dialogą). Be to, jis turi padėti geriau suprasti visos subrangos grandinės realijas. Tokie faktai, kaip pastato „Rana Plaza“ griūtis Bangladeše, primena, kad būtina atkreipti dėmesį į užsakovų atsakomybę. |
2013 m. liepos 11 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Henri MALOSSE
(1) OL C 24, 2012 1 28, p. 91.
(2) OL C 21, 2011 1 21, p. 33.
(3) EESRK nuomonė Europos bendrovių teisė ir įmonių valdymas (dar nepaskelbtas OL).
(4) OL C 161, 2013 6 6, p. 35.
(5) OL C 133, 2013 5 9, p. 68.
(6) COM(2001) 366 final.
(7) COM(2006) 136 final ir OL C 286, 2005 11 17, p. 12.
(8) COM(2011) 681 final ir OL C 229, 2012 7 31, p. 77.
(9) OL C 286, 2005 11 17, p. 12.
(10) OL C 229, 2012 7 31, p. 77.
(11) Finansiniai įmonių valdymo aspektai, 1992.12.1.
(12) Rezoliucija 2012/2098 (INI), pranešėjas Raffaele Baldassare.
PRIEDAS
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės
Svarstymo metu (Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnio 3 dalis) atmestas šis, daugiau kaip ketvirtadalį balsų surinkęs, pakeitimas:
Nuomonės CES3548-2013_00_00_TRA_AS tekstą pakeisti tokiu tekstu:
1. Bendrosios pastabos
1.1 |
EESRK mano, kad pasiūlymas dėl direktyvos (ypač jo nuostatos dėl įpareigojimo teikti informaciją apie „įvairovės politiką“) yra nereikalingas, nes, jo nuomone, šioje srityje nėra tikslinga Europos lygmeniu priimti naujų teisinių nuostatų. Apskritai, EESRK negali įvardyti jokios esminės papildomos naudos, kurią direktyva duotų palyginti su šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, ir, priešingai, nuogąstauja, kad gali padidėti administracinė našta. |
1.2 |
EESRK mano, kad skaidrumas yra neatsiejama šiuolaikiško įmonių valdymo dalis. Europos įmonės įrodė, kad jos yra pakankamai skaidrios galiojančių teisės aktų atžvilgiu. Europoje socialinė atsakomybė priklauso nuo įmonių kompetencijos; ji įtraukta į įmonių strategiją ir veikia savanorišku pagrindu. Net krizės laikotarpiu Europos įmonės nesumažino savo skaidrumo ir atsakomybės lygio. |
1.3 |
EESRK pažymi, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai ir visuomenė jaučia didesnio įmonių politikos skaidrumo poreikį, visų pirma kalbant apie socialinės ir aplinkosaugos informacijos, o konkrečiai – informacijos, susijusios su įmonėmis, vykdančiomis veiklą trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, gavybos pramonės įmonės Afrikoje (pavojus aplinkai, korupcija), tekstilės įmonės Azijoje (socialinės problemos, žmogaus teisės) ir kt., atskleidimą. |
1.4 |
Vienintelė pasiūlymo pridėtinė vertė, kurią būtų galima pripažinti, yra ta, kad jame sprendžiamas rizikos klausimas, svarstoma jos apibrėžtis, valdymas ir būtinybė apie ją pranešti. Tai gali padėti įmonėms geriau valdyti riziką ir galimybes ir taip prisiimti didesnę atsakomybę už jų nefinansinę veiklą. Net ir šiuo atveju susijusi įmonė turėtų turėti teisę nuspręsti, ar ji nori vykdyti šiuos veiksmus, ar ne. |
2. Dėl nefinansinės informacijos
2.1 |
EESRK žino, kad apskritai didinant skaidrumą iš esmės prisidedama prie sklandaus vidaus rinkos veikimo. Geresnis su įmonių veikimu susijusios informacijos palyginamumas gali turėti įtakos investuotojų ir akcininkų priimamų sprendimų veiksmingumui. |
2.2 |
EESRK mano, kad dabartinis nefinansinės informacijos atskleidimo būdas ir taikymo sritis yra kokybiški ir pakankami norimam tikslui pasiekti. Prievolė atskleisti naujus duomenis, kaip yra siūloma, būtų pernelyg didelė našta ir prieštarautų subsidiarumo principui. Taigi EESRK pageidautų, kad pasiūlyme būtų reikalaujama atskleisti tik iš tikrųjų svarbią informaciją, kuri būtų aiškiai išdėstyta, kad įmonėms be reikalo nebūtų užkrauta per didelė administracinė našta ir kad pasiūlymu būtų suteikta kuo didesnė papildoma nauda šios informacijos naudotojams (investuotojams, akcininkams ir darbuotojams). |
2.3 |
EESRK pageidautų, kad įmonės atskleistų nefinansinę informaciją tik tuomet, jei pačios nuspręstų tą daryti. Laikydamasis šio požiūrio Komitetas siūlo iš dalies pakeisti pasiūlymo dėl direktyvos 1 ir 2 straipsnius. |
2.4 |
Pasiūlyme numatoma mažosioms ir vidutinėms įmonėms netaikyti reikalavimo atskleisti nefinansinę informaciją; tai atitinka ilgalaikius Europos Sąjungos tikslus sumažinti verslininkus slegiančią administracinę naštą. |
2.5 |
EESRK laikosi nuomonės, kad nagrinėjamo pasiūlymo nuostatos, pagal kurias numatoma, jog nefinansinė informacija skelbiama metinėje valdymo ataskaitoje ir ją tikrina auditorius, yra sudėtingos ir sunkiai suvokiamos; šiuo klausimų reikėtų parengti papildomą praktinį vadovą. ES teisės aktuose reikalaujama, kad auditorius pateiktų savo nuomonę dėl valdymo ataskaitos atitikties metinei finansinei atskaitomybei, nepamirštant, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis nuostatomis minėtą valdymo ataskaitą sudaro finansinė atskaitomybė ir auditoriaus ataskaita, taip pat kiti galimi dokumentai. Tačiau nefinansinės informacijos tikrinimas gali kelti itin didelių problemų ir brangiai kainuoti. Būtina tiksliai apibrėžti reikalavimus, skelbtinus metinėje valdymo ataskaitoje, be kita ko, turint omenyje, kad negalima perkrauti minėtos ataskaitos naudotojų neaktualia informacija. EESRK skatins skelbti nefinansinę informaciją dokumentuose, kurių auditas nėra privalomas. |
3. Įvairovė
3.1 |
EESRK mano, kad privalomas „įvairovės politikos“ skelbimas yra nereikalinga administracinė našta, neturinti jokių pateisinamų priežasčių nei akivaizdaus teigiamo poveikio. EESRK laikosi nuomonės, kad privačių subjektų įpareigojimas vykdyti „įvairovės politiką“, ypač jiems skiriama prievolė skelbti įmonės „įvairovės politiką“ arba nurodyti priežastis, dėl kurių įmonė nėra nustačiusi tokios politikos, yra nepagrįstas kišimasis į laisvą verslą ir pažeidžia įmonių savininkų laisvę priimti sprendimus. Komitetas tvirtai atmeta tokį kišimąsi. Informacijos apie įmonę skelbimas turėtų ir toliau būti pagrįstas visiškai savanorišku įmonės sprendimu, atsižvelgiant į tai, ar toks skelbimas turi konkurencinių pranašumų ar jų neturi. EESRK taip pat nepritaria visoms priemonėms, susijusioms su išsamios informacijos dėl „įvairovės politikos“ skelbimu, dėl įvairių priežasčių. |
3.2 |
Visų pirma reikia pabrėžti, kad, priešingai nei klaidingai teigiama motyvų pareiškime, su įmonės valdymo organų sudėtimi susijusios „įvairovės politikos“ skelbimas nedaro įtakos nei tokios įmonės valdymui, nei jos veiklos rezultatams. EESRK laikosi nuomonės, kad būtent įmonės savininkai arba akcininkai turėtų priimti sprendimus dėl įmonei vadovaujančių asmenų, valdymo kontrolės priemonių ir vaidmens, kurį šiame procese atlieka priežiūros organų nariai ir administracija. Bendrovės veikimas visų pirma yra asmeninė jos savininko arba akcininkų atsakomybė, įskaitant ir jų prisiimamą riziką patirti nuostolių dėl priimtų blogų verslo sprendimų. Dirbtinai keičiant priežiūros ir administracijos organų sudėtį būtų sutrikdyta dabartinė gerai veikianti darbo tvarka. |
3.3 |
Bet kuriuo atveju Europos Komisija neturėtų kištis į sprendimų priėmimo procesą nustatydama, pavyzdžiui, valdybos narių skaičių, jų kvalifikaciją, amžių ir lytį. Nagrinėjamame Europos Komisijos tyrime nėra parodyta, kad amžių, lytį ir kitas savybes su įmonės veiklos rezultatais sieja tiesioginis ryšys; ir netgi jei paaiškėtų, kad tai tiesa, nebūtų galima pateisinti autoritarinio kišimosi nustatant įmonės valdymo ar priežiūros organų sudėtį. |
4. Išvados
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, EESRK:
1) |
pageidauja, kad vadovaujantis subsidiarumo principu naujas reikalavimas skelbti nefinansinę informaciją būtų pagrįstas savanorišku pačių įmonių sprendimu arba reglamentuojamas nacionaliniuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose informacijos skelbimo prievolę; |
2) |
rekomenduoja direktyvos pasiūlymo pirmo straipsnio antroje dalyje išbraukti nuostatas dėl „įvairovės politikos“; o jeigu tai būtų neįmanoma, informacijos apie įvairovės politiką, įskaitant priežastis, kodėl įmonė neįgyvendina tokios politikos, skelbimą palikti pačių įmonių savanoriškam apsisprendimui arba jį reglamentuoti nacionaliniais teisės aktais. |
Balsavimo rezultatai
Už |
37 |
Prieš |
96 |
Susilaikė |
2 |