7.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/1

(1)

Komisijos pasiūlymų tikslas – padidinti Europos politinių partijų ir fondų matomumą, pripažinimą, veiksmingumą, skaidrumą bei atskaitomumą;

(2)

2012 metais finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (toliau – ES biudžetas) (2) Sąjungos lygmeniu gavo iš viso 13 politinių partijų ir 12 politinių fondų. Politinės partijos gauna finansavimą nuo 2004 m. (3), o politiniai fondai pradėti finansuoti 2007 m. (4) Šias lėšas administruoja Europos Parlamentas;

(3)

šiuo metu finansavimas iš ES biudžeto yra pagrindinis Europos politinių partijų ir politinių fondų pajamų šaltinis. Kiti galimi finansavimo šaltiniai yra jų narių įnašai, dovanos, paskolos ir iš ekonominės veiklos gaunamos pajamos;

(4)

pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus (5), Europos politinės partijos ir su jomis susiję fondai neturi vienodo teisinio statuso, pagrįsto ES teisės aktais, o egzistuoja įvairios teisinės formos, priklausomai nuo to, kurioje šalyje partija ar fondas yra įsteigti;

(5)

reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo pasiūlymas (toliau – reglamento dėl statuto projektas) suteikia šioms organizacijoms Europos teisinį subjektiškumą. Ateityje tokio statuso registravimas Europos Parlamente bus laikomas išankstine sąlyga lėšoms iš ES biudžeto gauti;

(6)

be to, reglamento dėl statuto projektas reglamentuoja valdymą ir vidinę demokratiją, finansavimą iš ES biudžeto, dovanas ir įnašus, apskaitos ir kontrolės sąlygas, prievolę teikti duomenis bei sankcijas;

(7)

pasiūlymo iš dalies keisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Europos politinių partijų finansavimo (toliau – pasiūlymas iš dalies keisti finansinį reglamentą) tikslas – nustoti taikyti dabartinę politinių partijų rėmimo dotacijomis iš ES biudžeto sistemą (6). Europos Parlamentas pateikė rekomendacijas, kaip šią sistemą pakeisti (7). Komisija siūlo, kad ateityje Europos politinės partijos paramą gautų „įnašais“. Nebebus reikalaujama teikti metinių darbo programų ir veiklos biudžeto projektų. Vėliau Europos politinės partijos privalės įrodyti, kad Sąjungos lėšos buvo panaudotos tinkamai,

1.

Europos politinės partijos ir fondai nėra Sąjungos pagal SESV 287 straipsnio 1 dalį įsteigtos organizacijos ir dėl to Audito Rūmai jų neaudituoja kaip tokių (8). Tačiau tuo mastu, kokiu jos gauna finansavimą iš ES biudžeto, Audito Rūmai yra įgalioti atlikti auditus remdamiesi dokumentų tikrinimu ir patikromis vietoje partijų patalpose.

2.

Lėšų, kurias Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai gauna iš kitų nei Europos Sąjungos biudžetas šaltinių, Audito Rūmai automatiškai neaudituoja. Tačiau, dėl sąsajų tarp ES finansavimo ir finansavimo iš kitų šaltinių, Audito Rūmams atliekant auditą gali prireikti išnagrinėti ir pastarąsias.

3.

Audito Rūmai pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymai iš tikrųjų pašalina kai kuriuos šiuo metu galiojančių nuostatų trūkumus. Tačiau būtina išspręsti dar keletą problemų, siekiant sustiprinti Europos politinę nepriklausomumo, atskaitomybės ir atsakomybės kultūrą, stiprinti priežiūrą ir išvengti galimo finansavimo taisyklių pažeidimo.

4.

Audito Rūmai pažymi, kad siūloma termino „dovana“ apibrėžtis suformuluota pernelyg siaurai (9). Dėl to ji neapima visų rūšių sandorių, galinčių suteikti ekonominį privalumą Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams, ir dėl to atsiranda galimybių apeiti skaidrumo reikalavimus ir dovanos dydžio ribojimus (10).

5.

Reglamento dėl statuto projektas, toks, koks jis yra dabar, specialiai nereglamentuoja dovanų iš fizinių ar juridinių asmenų, teikiančių prekes ir paslaugas ES institucijoms ar kitoms su ES lėšų valdymu susijusioms valdžios institucijoms.

6.

Reglamento dėl statuto projektas reglamentuoja dovanas Europos politinėms partijoms ir su jomis susijusiems Europos politiniams fondams. Tačiau jame nėra siūloma jokių taisyklių dėl dovanų subjektams, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Europos politinėmis partijomis ar politiniais fondais arba yra kitaip jų faktiškai kontroliuojami (11).

7.

Reglamento dėl statuto projektas specialiai nereglamentuoja dovanų iš ne valstybėse narėse įsisteigusių privačių subjektų (12) ar iš tarptautinių organizacijų. Jis tik draudžia dovanas iš ne valstybių narių valdžios institucijų ir iš šių valdžios institucijų kontroliuojamų įmonių (13).

8.

Pagal Komisijos pasiūlymą, dovanos iš ES valstybių narių valdžios institucijų Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams nėra draudžiamos (14). Jei tokią nuostatą būtina išlaikyti, šiuo klausimu turi būti nustatytos aiškios taisyklės.

9.

Taisyklės, reglamentuojančios įnašus, kuriuos politinės partijos ir politiniai fondai gauna iš savo narių (15), ne visiškai atitinka dovanoms taikomus principus. Nors reglamento dėl statuto projektas riboja dovanas iki 25 000 eurų vertės per metus iš vieno rėmėjo, įnašams iš partijų ir fondų narių ribojimai netaikomi.

10.

Komisija nesiūlo jokių taisyklių, susijusių su teikiamomis paskolomis, jų šaltiniais bei jų nuostatomis ir sąlygomis. Nesant tokių nuostatų yra rizika, kad dovanoms ir įnašams taikomos taisyklės bus apeinamos, gaunant paskolas ypač palankiomis sąlygomis.

11.

Už taisyklių nesilaikymą turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos. Pagal siūlomą reglamentą (16) maksimali baudos suma yra ribojama 10 % politinės partijos arba politinio fondo metinio biudžeto tais metais, kuriais skirta sankcija. Sprendimą dėl baudos priima Parlamentas, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes (17). Audito Rūmai rekomenduoja, kad su dovanomis ir įnašais susijusiems pažeidimams būtų taikomas mažiau diskrecinis požiūris. Baudos suma turėtų būti apskaičiuojama susijusioms neteisėtoms sumoms taikant koeficientą, nenustatant viršutinės ribos.

12.

Nėra nustatyta jokių baudų įstaigoms ar asmenims, mokantiems partijoms ar fondams neteisėtas sumas. Iš tiesų pagal reglamento dėl statuto projektą neteisėtai išmokėtos sumos privalo būti grąžintos tiems, kas jas išmokėjo.

13.

Audito Rūmai pritaria tam, kad reglamento dėl statuto projekte numatytos privalomos baudos tais atvejais, kai kuri nors iš įstaigų, šiuo reglamentu įgaliotų atlikti finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto gavėjų auditą ar patikras, pastarųjų metinėse finansinėse ataskaitose nustato netikslumų (18). Audito Rūmai rekomenduoja, kad privalomos administracinės ir finansinės baudos būtų taikomos taip pat ir tais atvejais, kai Europos Parlamentas ir Audito Rūmai negali vykdyti savo audito įgaliojimų.

14.

Galiausiai Audito Rūmai atkreipia dėmesį į būtinybę nustatyti politinių partijų finansavimo taisykles, kurios mutatis mutandis būtų taikomos atskirų kandidatų Europos Parlamento rinkimų kampanijų ar išrinktų atstovų finansavimui. Tokios taisyklės sumažintų riziką, kad bus apeinamos politinių partijų finansavimo nuostatos, dovanas tiesiogiai teikiant kandidatams ar išrinktiems atstovams.

15.

Dėl teisinių priežasčių tokių taisyklių negalima teikti SESV 224 straipsniu grindžiamame Komisijos teisėkūros pasiūlyme. Su Europos Parlamento rinkimais ir su Europos Parlamento narių pareigų vykdymu susijusius klausimus reglamentuoja SESV 223 straipsnis. Pagal šį straipsnį Europos Parlamentas turi teisę parengti teisėkūros pasiūlymą su būtinomis nuostatomis, pavyzdžiui, dėl įtraukimo į Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (19). Šiuo metu šio Akto 4 straipsnis kiekvienai valstybei narei tik suteikia galimybę nustatyti kandidatų kampanijos išlaidų viršutinę ribą.

16.

Šiuo metu galiojančio reglamento 8 straipsnyje apibūdintos Europos politinių partijų išlaidos, kurios gali būti finansuojamos iš ES biudžeto. Tokios išlaidos apima „administracines išlaidas ir išlaidas, susijusias su technine parama, susitikimais, tyrimais, tarptautiniais renginiais, studijomis, informacija ir leidiniais“. Tokios apibrėžties nebėra Komisijos pasiūlymuose, nors ji galėtų būti geras orientyras Europos Parlamentui teikiant kvietimus sumokėti įnašus. Pasiūlyme iš dalies keisti finansinį reglamentą pateiktos nuostatos šiuo klausimu nėra pakankamai tikslios (20). Taip pat pasiūlyme iš dalies keisti finansinį reglamentą turėtų būti aiškiai nurodyta, kad iš bendrojo biudžeto įnašą gaunančios Europos politinės partijos kitų lėšų iš šio biudžeto negauna.

17.

Reglamento dėl statuto projekto 2 straipsnyje pateiktos tik kelios visame tekste vartojamų terminų apibrėžtys. Dėl aiškumo ir teisinio tikrumo reikėtų įtraukti šių terminų apibrėžtis (21): „įgaliojimus suteikiantis pareigūnas“, politinių partijų ir fondų „metinis biudžetas“ (22), „kompensuotinos išlaidos per metus“, „metinės tinkamos išlaidos“, „kompetentingos nacionalinės institucijos“ ir „įnašai“ iš politinių partijų ir politinių fondų narių.

18.

Reglamento dėl statuto projekto 19 straipsnyje reikalaujama, kad politinės partijos ir politiniai fondai teiktų metines finansines ataskaitas, remdamiesi valstybėje narėje, kurioje yra jų būstinė, taikoma teise (23). Siekiant padidinti palyginamumą ir skaidrumą būtų tikslinga turėti standartizuotą, kaupimo principu grindžiamą sąskaitų pateikimą ir išsamiai išdėstytas ataskaitų teikimo prievoles pagal privalomą modelį, kuris būtų taikomas visoms politinėms partijoms ir politiniams fondams, nepriklausomai nuo to, kokia teisė taikoma valstybėje narėje, kurioje yra jų būstinė.

19.

Be to, 19 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad už išorės auditą atsakingus subjektus atrinktų, įgaliotų ir apmokėtų Europos Parlamentas. Tai padėtų užtikrinti nuoseklumą vykdant išorės audito funkciją ir leistų šią veiklą geriau prižiūrėti (24).

20.

Audito Rūmų įgaliojimai kyla tiesiogiai iš pirminės teisės, ypač iš SESV 287 straipsnio, ir negali būti pakeisti ar apriboti antrinės teisės aktais. Siekiant patikslinti, kad reglamento dėl statuto projekte išdėstyti susitarimai dėl audito taikomi nepažeidžiant šių įgaliojimų, Audito Rūmai mano, kad reglamento projekto 20 straipsnyje turėtų būti bendra nuoroda į juos.