AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Dėl technologinių, geografinių ir finansinių priežasčių Europos GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos, angl. Global navigation satellite systems) srityje Šveicarijai tenka svarbus vaidmuo. Šveicarija teikia Galileo programai būtiną technologiją. Susitarimu siekiama nustatyti bendruosius bendradarbiavimo principus ir Šveicarijos teises ir pareigas tokiose srityse, kaip antai saugumas ir eksporto kontrolė. Dėl Susitarimo derėtasi laikantis 2010 m. birželio 29 d. Tarybos priimtų derybinių nurodymų. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo 4 straipsnio 5 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trečiosios šalys gali teikti papildomų lėšų Europos GNSS programoms laikydamosi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį sudarytų susitarimų sąlygų. Susitarime nurodomi tik tie klausimai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su Šveicarija. Rengiant ir valdant Galileo ir EGNOS kaip ES masto programas būtina, kad visos valstybės narės ir kai kurios trečiosios šalys (Norvegija ir Šveicarija) laikytųsi bendro požiūrio ir taikytų vienodus veiklos metodus. Su šiais klausimais susijusias taisykles turi nustatyti valstybių vyriausybės; šios taisyklės turi būti nuosekliai taikomos visoje Europoje. Komisija, veikdama kaip programos valdytoja, Sąjungos, kuri yra sistemos savininkė, vardu, turi imtis visų pagrįstų priemonių tokiam nuoseklumui užtikrinti. To nepadarius, padidėtų grėsmė saugumui.

1.2.        Bendrosios aplinkybės Šveicarija yra viena artimiausių trečiųjų šalių, su kuria Sąjunga bendradarbiauja kaip Galileo programos partnerė nuo pat šios programos įgyvendinimo pradžios. Būdama Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) narė ir daug metų neoficialiai dalyvaudama ES Galileo valdymo sistemose, Šveicarija politiškai, techniškai ir finansiškai prisidėjo prie visų programos Galileo įgyvendinimo etapų. Susitarimu bus oficialiai įtvirtintas ir sustiprintas Šveicarijos dalyvavimas Europos GNSS programose. Be Susitarimo, būtų neaiškus bendradarbiavimo tokiose srityse, kaip antai saugumas, eksporto kontrolė, standartizavimas, sertifikavimas ir radijo dažnių spektras, pobūdis. Be to, Susitarimu ES suteikiama galimybė nustatyti bendrus principus, įskaitant ir apsaugos priemones saugumo ir eksporto kontrolės srityse.

1.3.        Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Šveicarijos bendradarbiavimas Galileo programoje bus nustatytas pridedamame Susitarime, kuris bus taikomas visiems bendradarbiavimo aspektams, įskaitant būsimo bendradarbiavimo principus ir papildomas nuostatas dėl bendradarbiavimo saugumo, standartizavimo ir sertifikavimo srityse.

1.4.        Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Pasiūlymas atitinka trečiųjų šalių, kurios yra EKA narės ir todėl nuo pat pradžių dalyvauja Galileo ir EGNOS programose, integravimo į Europos GNSS programas politiką. Be to, jis padeda siekti Komisijos tikslų stiprinti Sąjungos aspektą bendradarbiaujant su ginklų neplatinimu susijusios politikos srityse.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1.        Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Su Tarybos specialiuoju komitetu bei valstybių narių ir Šveicarijos valdžios institucijomis konsultuotasi per dvišalius susitikimus tiek rengiant derybinius nurodymus, tiek vykstant deryboms. Respondentai – tai ES valstybių narių ir Šveicarijos valdžios institucijų, užsienio reikalų, gynybos ir vidaus reikalų ministerijų, EKA ir nacionalinių kosmoso agentūrų techninių reikalų, saugumo ir transporto ekspertai.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta Šios suinteresuotosios šalys pritarė glaudžiam bendradarbiavimui su Šveicarija sprendžiant Europos GNSS programų reikalus ir pabrėžė, kad į Susitarimą svarbu įtraukti tokius klausimus kaip saugumas ir eksporto kontrolė.

2.2.        Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys Kosmoso technologijos, antžeminė įranga, saugumas, pramonės ir valstybės valdymo saugumas, informacijos saugumas ir tarptautinė teisė, privilegijos ir imunitetai.

Taikyti metodai Posėdžiai ir keitimasis informacija.

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi ES valstybių narių ministerijos ir kosmoso agentūros, EKA, kosmoso pramonės atstovai.

Gautų ir panaudotų rekomendacijų santrauka Apie galimus rimtus pavojus, kurių pasekmės būtų nepataisomos, neužsiminta.

Bendrai sutarta dėl Susitarime numatytų bendradarbiavimo principų ir tikslo visapusiškai įtraukti Šveicariją į programą, įskaitant teises ir atitinkamas pareigas.

Ekspertų rekomendacijų paskelbimas visuomenei Ekspertų išvados viešai neskelbtos.

2.3.        Poveikio vertinimas Šiuo veiksmu siekiama užtikrinti, kad Šveicarija visapusiškai dalyvautų Galileo ir EGNOS programų rengimo ir taikymo etapuose. Šios dvi iniciatyvos yra susijusios su svarbiais pramoniniais, ekonominiais ir strateginiais aspektais. Europos GNSS programų valdymas pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 683/2008, kuriuo daugiau dėmesio skiriama ne viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei, bet Sąjungos valdomoms programoms ir jai priklausančioms sistemoms. Atsižvelgiant į tokius pokyčius ir su saugumu susijusio bendradarbiavimo turinį, būtina imtis oficialių reguliavimo priemonių. Todėl apsvarstytos trys galimybės šiam tikslui pasiekti. Pirmoji galimybė – Šveicariją į programą įtraukti per specialią tarptautinę bendradarbiavimo instituciją (Galileo tarptautinę tarybą), į kurią susiburtų visos trečiosios šalys, kurias domina Galileo programa. Po ilgų diskusijų dėl šios institucijos su Šveicarija ir kitomis trečiosiomis šalimis, kaip antai Norvegija, tokia galimybė atmesta. Šveicarijos manymu, neteisinga ją traktuoti taip pat kaip šioje programoje gerokai mažiau dalyvaujančias ne Europos trečiąsias šalis, kurios lėšomis prie programos neprisidėjo. Antroji galimybė – sudaryti pridedamą Susitarimą. Pasirinkus šią galimybę būtų galima iš esmės sugriežtinti saugumo ir eksporto kontrolės nuostatas ir suformuluoti principus bei idėjas, kuriomis remiantis būtų plėtojamas abiem šalims naudingas ilgalaikis bendradarbiavimas ir teikiamas papildomas finansavimas. Trečioji galimybė – nesiimti jokių veiksmų. Pasirinkus šią galimybę, ryšiai su Šveicarija GNSS srityje liktų neaiškūs.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Siūlomų veiksmų santrauka Komisija siūlo Tarybai įgalioti pasirašyti ir laikinai taikyti ES bei jos valstybių narių ir Šveicarijos bendradarbiavimo Europos palydovinės navigacijos programose susitarimą. Laikinas Susitarimo dalių, kurios priklauso ES kompetencijai, taikymas – būtina priemonė siekiant paspartinti Susitarimo taikymą ir greičiau gauti programoms skirtą Šveicarijos finansinį įnašą.

3.2.        Teisinis pagrindas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnis kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 8 dalies pirma pastraipa.

3.3.        Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tuomet, kai pasiūlymas nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.

Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlyme numatytų tikslų dėl toliau išvardytų priežasčių.

Apskaičiuota, kad Galileo programos išlaidos sudaro kelis milijardus eurų, taigi šios Europos iniciatyvos nė viena valstybė nenorėtų finansuoti pati. Siūlomo Susitarimo turinys negali būti siejamas tik su viena atskira valstybe nare ar valstybių narių grupe – jis daro poveikį visai Sąjungai, o kai kuriais atžvilgiais jo poveikis gali būti pasaulinis.

Kosmoso sektoriaus pramoninių ir techninių žinių turi kelios Europos valstybės, taip pat ir Šveicarija, ir jokia valstybė negali jų visų valdyti viena. Jei nebūtų koordinuojami veiksmai ir dalijamasi informacija, padidėtų pavojus, kad su Šveicarija suderinti sprendimai nebus patys tinkamiausi. Dėl saugumo srityje padarytų klaidų galėtų kilti pavojus pirmiausia importuojamų Europos GNSS programų sudedamųjų dalių, kurių eksportas kontroliuojamas, tiekimo saugumui. Dėl to padidėtų programų išlaidos.

Europos GNSS programos yra plataus masto ir sudėtingos, todėl joms reikia centralizuotų ir paprastų valdymo sistemų, taip pat aiškių Sąjungos ir trečiųjų šalių sąveikos užtikrinimo priemonių. Jei būtų palaikomas platus dvišalių ryšių su Šveicarija tinklas, kiltų rimtas pavojus, kad atsirastų trūkumų, būtų gaištamas laikas ir kiltų prieštaravimų, ir dėl to tuoj pat padidėtų tokio pramoninio projekto išlaidos, kurios apmokamos iš Sąjungos biudžeto. Be to, pavienėms valstybėms narėms gali būti sunkiau Šveicarijai nustatyti principus ir sąlygas, nei veikiant kartu.

Susitarime nurodomi tik bendrieji bendradarbiavimo principai ir įsipareigojimai, taip pat konkretūs klausimai, kurie yra Sąjungai priklausančių GNSS programų dalis. Dėl daugumos Susitarimo nuostatų įgyvendinimo Susitarime remiamasi turimais valstybių narių pajėgumais (pvz., eksporto kontrolės, keitimosi neskelbtina informacija).

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

3.4.        Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Susitarimas yra įprastinė pripažinta tarptautinių santykių priemonė, kuri nustatoma bendradarbiaujant su esamomis ekspertų darbo grupėmis ir turi būti patvirtinta veikiančių sprendimus priimančių institucijų. Naujų administracinių darinių juo nesukuriama.

3.5.        Pasirinkta priemonė

Tarptautinis susitarimas – tai vienintelė priemonė, kuria Sąjungos mastu užtikrinamas ryšių su Šveicarija palydovinės navigacijos srityje nuoseklumas. Vienodas taikymas ypač svarbus saugumo srityje, kuriai skirta didžioji Susitarimo dalis. Susitarimu taip pat leidžiama lanksčiai rinktis įgyvendinimo priemones, ypač standartizavimo ir sertifikavimo srityje, kurioje valstybės narės atlieka labai svarbų vaidmenį dalyvaudamos tarptautinių organizacijų veikloje. Sutartyse nenumatyta kitų tinkamų santykių su trečiąja šalimi reguliavimo galimybių.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas turi tik teigiamą poveikį Sąjungos biudžetui. Šveicarija finansiškai prisidės prie Europos GNSS programų pagal tą pačią formulę, kuri taikoma Šveicarijos dalyvavimui ES mokslinių tyrimų septintojoje bendrojoje programoje (7BP). Šveicarijos įnašas skaičiuojamas taikant proporcingumo koeficientą, gaunamą nustačius santykį tarp Šveicarijos bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis sumos.

5.           NEPRIVALOMI DUOMENYS

Į pasiūlymą įtraukta peržiūros sąlyga.

2012/0230 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo susitarimo dėl Europos palydovinės navigacijos programų pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       2010 m. birželio 29 d. Sprendimu Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Šveicarija dėl bendradarbiavimo susitarimo palydovinės navigacijos srityje sudarymo;

(2)       šiuo bendradarbiavimo susitarimu numatomas Šveicarijos dalyvavimas Europos palydovinės navigacijos programose. Savo ruožtu Šveicarija prisidės prie programų finansiškai;

(3)       derybos buvo sėkmingai užbaigtos ir Susitarimas parafuotas [2012 xx xx];

(4)       taigi, Susitarimas turėtų būti pasirašytas Europos Sąjungos vardu atsižvelgiant į tai, kad jis bus sudarytas vėliau;

(5)       siekiant užtikrinti neatidėliotiną įgyvendinimą ir tinkamą Šveicarijos dalyvavimą programose, Europos Sąjungos kompetencijai priklausančios dalys turėtų būti laikinai taikomos pagal Susitarimo 27 straipsnio 2 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo pasirašymas, su sąlyga, kad tas Susitarimas bus sudarytas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos Generalinis sekretoriatas nustato visapusių įgaliojimų pasirašyti Susitarimą, atsižvelgiant į tai, kad jis bus sudarytas, suteikimo susitarimo derybininko nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) priemonę.

3 straipsnis

Susitarimas laikinai taikomas pagal Susitarimo 27 straipsnio 2 dalį, kol bus baigtos jo sudarymo procedūros. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriuo pranešama, nuo kurios dienos pradedama laikinai taikyti Susitarimą.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO, KURIO POVEIKIS BIUDŽETUI SUSIJĘS TIK SU ĮPLAUKOMIS, PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO PAVADINIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS DĖL EUROPOS PALYDOVINĖS NAVIGACIJOS PROGRAMŲ

2.           BIUDŽETO EILUTĖS

66 skyrius

660 straipsnis

6600 punktas

Atitinkamais metais biudžete numatyta suma: p. m.

3.           FINANSINIS POVEIKIS

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio išlaidoms, bet turi tokį finansinį poveikį įplaukoms:

(eurais)

|| ||

Biudžeto eilutė || Įplaukos || 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis || 2012 m.

660 straipsnis 6600 punktas || Kitos asignuotos įmokos ir grąžinamosios išmokos – Asignuotos įplaukos || 2012 01 01 || 20 000 000

Padėtis pradėjus taikyti priemonę

|| 2013 m. || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || …

660 straipsnis 6600 punktas || 40 000 000 || 20 050 870 || Bus apskaičiuota vėliau || Bus apskaičiuota vėliau || Bus apskaičiuota vėliau

4.           KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

5.           KITOS PASTABOS

(a) ES ir Šveicarijos bendradarbiavimo susitarimo dėl GNSS galiojimas neribotas. 2008–2013 m. Šveicarijos finansinis įnašas į Europos palydovinės navigacijos programas sudaro 60 000 000 EUR, o 2014 m. – 20 050 870 EUR.

(b) Šveicarijos finansinis įnašas bus apskaičiuotas pagal Susitarimo 18 straipsnyje nurodytą proporcingumo koeficientą. 2008–2013 m. laikotarpiu šis proporcingumo koeficientas taikomas 3 005 mln. EUR sumai. Nuo 2014 m. tas pats proporcingumo koeficientas bus taikomas metiniams Europos palydovinės navigacijos programų biudžeto asignavimams.

Europos Komisijos PAREIŠKIMAS

Komisija primena, kad Sąjunga vadovaujasi bendruoju politikos tikslu sudaryti tik būtinus susitarimus.

____________________

EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS DĖL EUROPOS PALYDOVINĖS NAVIGACIJOS PROGRAMŲ

EUROPOS SĄJUNGA,

taip pat

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios šalys (toliau – valstybės narės)

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija),

toliau – Šalis arba Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į bendrą suinteresuotumą plėtoti pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą (toliau – GNSS), specialiai skirtą naudoti civiliniais tikslais,

PRIPAŽINDAMOS Europos GNSS programų svarbą Europos Sąjungos ir Šveicarijos navigacijos ir informacijos infrastruktūrai,

ATSIŽVELGDAMOS į didėjančią GNSS prietaikų plėtrą Europos Sąjungoje, Šveicarijoje ir kitose pasaulio vietose,

ATSIŽVELGDAMOS į bendrą interesuotumą plėtoti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos ilgalaikį bendradarbiavimą palydovinės navigacijos srityje,

PRIPAŽINDAMOS, kad Šveicarija visapusiškai dalyvauja Galileo ir EGNOS programose nuo jų projektavimo etapų,

ATSIŽVELGDAMOS į Kosmoso tarybos rezoliucijas, visų pirma į 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją „Europos kosmoso politika“ ir 2008 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją „Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas“, kuriose pripažįstama, kad Europos Sąjunga, Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA) ir jų atitinkamos valstybės narės yra trys pagrindinės veikėjos Europos kosmoso politikoje, taip pat į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Pasauliniai uždaviniai: visapusiškai pasinaudoti Europos kosminių sistemų teikiamomis galimybėmis“, kurioje Europos Komisija ir EKA raginamos palengvinti valstybių narių, kurios nėra tiek ES, tiek EKA narės, dalyvavimą visuose bendradarbiavimo programų etapuose,

ATSIŽVELGDAMOS į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“,

NORĖDAMOS oficialiai įtvirtinti bendradarbiavimą visais Europos GNSS programų aspektais,

PRIPAŽINDAMOS Šveicarijos susidomėjimą visomis pagal EGNOS ir Galileo teikiamomis GNSS paslaugomis, įskaitant paslaugą valstybinėms institucijoms (toliau – PRS),

ATSIŽVELGDAMOS į 2007 m. birželio 25 d. Europos bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą,

PRIPAŽINDAMOS 2008 m. balandžio 28 d. Šveicarijos Konfederacijos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija (toliau – Saugumo susitarimas),

ATSIŽVELGDAMOS į naudą, kuri būtų gauta, jei Šalių teritorijose būtų užtikrinamas vienodas Europos GNSS ir jų teikiamų paslaugų apsaugos lygis,

PRIPAŽINDAMOS Šalių įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, visų pirma Šveicarijos kaip nuolat neutralios valstybės įsipareigojimus,

PRIPAŽINDAMOS, kad Reglamente (EB) Nr. 683/2008 nustatyta, kad Bendrija turėtų būti viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar suformuoto vykdant Europos GNSS programas, savininkė, kaip apibrėžta 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo,

ATSIŽVELGDAMOS į 2010 m. rugsėjo 22 d. Reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra,

ATSIŽVELGDAMOS į 2011 m. spalio 25 d. Sprendimą Nr. 1104/2011/ES dėl paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos,

SUSITARĖ:

I.            BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

1. Šio susitarimo tikslas – paskatinti, palengvinti ir sustiprinti ilgalaikį Šalių bendradarbiavimą civilinių tarnybų administruojamoje palydovinės navigacijos srityje ir ypač Šveicarijai dalyvaujant Europos GNSS programose.

2. Šveicarijos dalyvavimo programose forma ir sąlygos nustatomos šiame susitarime.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame susitarime:

1. Europos globalios navigacijos palydovų sistemos (Europos GNSS) – pagal programą Galileo ir Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS) sukurtos sistemos;

2. patikslinimo sistemos – vietos arba regioninės sistemos, kaip antai EGNOS, kurios pagerina naudotojams teikiamų GNSS paslaugų kokybę, pavyzdžiui, tikslumą, prieigą, integralumą ir patikimumą;

3. Galileo – civilinių tarnybų administruojama autonomiška Europos globali palydovinės navigacijos ir laiko nustatymo sistema, skirta Europos Sąjungos ir jos valstybių narių, EKA ir jos narių sukurtoms ir išplėtotoms GNSS paslaugoms teikti. Galileo valdymas gali būti perduotas privačiai šaliai. Numatyta, kad pagal Galileo bus teikiamos viešai prieinamos, komercinės paskirties, žmonių gyvybės apsaugos bei paieškos ir gelbėjimo paslaugos, taip pat riboto naudojimo specialios paslaugos valstybių institucijoms, skirtos leidimą turinčių viešojo sektoriaus vartotojų poreikiams tenkinti;

4. Galileo vietiniai elementai – vietos sistemos, skirtos Galileo palydovinės navigacijos ir laiko nustatymo signalų vartotojams teikti informaciją, papildančia informaciją, priimamą iš pagrindinių palydovų. Vietiniai elementai gali būti papildomai išdėstyti aplink oro uostus, jūrų uostus ir miestuose ar kitose nepalankių geografinių sąlygų vietovėse. Galileo pateiks vietinių elementų bendruosius modelius;

5. globalios navigacijos, padėties ir laiko nustatymo įranga – bet kokia civilinės paskirties galutiniam vartotojui skirta įranga, galinti perduoti, priimti ar apdoroti palydovinius navigacijos ar laiko nustatymo signalus, kuria teikiamos paslaugos arba kuri veikia kartu su regionine patikslinimo sistema;

6. paslauga valstybinėms institucijoms (PRS) – pagal programą Galileo sukurtoje sistemoje teikiama paslauga, kuria gali naudotis tik vyriausybių įgalioti naudotojai konfidencialaus pobūdžio reikmėms, kurioms būtina užtikrinti veiksmingą prieigos kontrolę ir aukšto lygio paslaugos tęstinumą;

7. reguliavimo priemonė – Šalies įstatymas, kitas teisės aktas, politikos priemonė, taisyklė, procedūra, sprendimas ar panašus administracinis veiksmas;

8. sąveikumas – globalios ir regioninės navigacijos palydovų sistemų ir patikslinimo sistemų bei paslaugų, kurias jos teikia, ir kurios turi būti naudojamos kartu, teikiama galimybė vartotojams geriau panaudoti pajėgumus nei būtų įmanoma teikiant atvirąsias paslaugas tik pagal vieną sistemą;

9. „intelektinė nuosavybė“ apibrėžiama taip pat, kaip ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos steigimo konvencijos, pasirašytos 1967 m. liepos 14 d. Stokholme, 2 straipsnio viii dalyje;

10. įslaptinta informacija – bet kokios formos informacija, kuri turi būti apsaugota nuo neleistino atskleidimo, kuris galėtų įvairiai pakenkti pagrindiniams Šalių arba atskirų valstybių narių interesams, įskaitant nacionalinį saugumą. Jos įslaptinimo laipsnis nurodomas slaptumo žyma. Tokią informaciją Šalys įslaptina laikydamosi galiojančių įstatymų ir taisyklių; turi būti saugomas įslaptintos informacijos konfidencialumas, vientisumas ir galimybė ja naudotis.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo principai

Bendradarbiaudamos pagal Susitarimą Šalys susitaria laikytis šių principų:

1. abipusė nauda, pagrįsta bendra teisių ir pareigų pusiausvyra, įskaitant įnašus ir prieigą prie visų paslaugų, kaip nustatyta 15 straipsnyje;

2. vienodos galimybės dalyvauti bendradarbiavimo veikloje, vykdant Europos Sąjungos ir Šveicarijos GNSS projektus;

3. laiku vykdomas keitimasis informacija, kuri gali turėti įtakos bendradarbiavimo veiklai;

4. tinkama ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga, kaip nurodyta šio susitarimo 9 straipsnyje;

5. palydovinės navigacijos paslaugų teikimo laisvė Šalių teritorijose;

6. neribojama prekyba Europos GNSS produktais Šalių teritorijose.

II. BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS

4 straipsnis

Bendradarbiavimo veikla

1. Palydovinės navigacijos ir laiko nustatymo srityje bendradarbiaujama radijo dažnio spektro, mokslinių tyrimų ir mokymo, viešųjų pirkimų, pramoninio bendradarbiavimo, intelektinės nuosavybės teisių, eksporto kontrolės, prekybos ir rinkos plėtros, standartizavimo, sertifikavimo ir reguliavimo priemonių, saugumo, keitimosi įslaptinta informacija, darbuotojų mainų ir prieigos prie paslaugų sektoriuose. Šalys gali keisti šį sektorių sąrašą pagal šio susitarimo 25 straipsnį.

2. Susitarimas neturi įtakos Europos Sąjungos institucijų autonomijai reglamentuoti Europos GNSS programų ar Europos Sąjungos nustatytos struktūros, skirtos Europos GNSS programų valdymui. Šis susitarimas neturi įtakos nei taikomoms reguliavimo priemonėms, kuriomis įgyvendinami ginklų neplatinimo įsipareigojimai, eksporto kontrolė ir nematerialaus technologijų perdavimo kontrolė, nei nacionalinėms saugumo priemonėms.

3. Atsižvelgdamos į taikomas reguliavimo priemones, Šalys kuo aktyviau skatina bendradarbiavimo veiklą pagal šį susitarimą, siekdamos sudaryti panašias dalyvavimo jų veikloje galimybes 1 straipsnyje išvardytuose sektoriuose.

5 straipsnis

Radijo dažnių spektras

1. Šalys susitaria bendradarbiauti Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje (toliau – ITU) sprendžiant radijo dažnių spektro klausimus, susijusius su Europos palydovinės navigacijos sistemomis, atsižvelgdamos į 2004 m. lapkričio 5 d. pasirašytą Susitarimo memorandumą dėl Galileo radionavigacijos palydovinės paslaugų sistemos ITU registracijos valdymo.

2. Atsižvelgdamos į tai, Šalys keičiasi informacija ir saugo Galileo palydovinės navigacijos sistemoms paskirtus atitinkamus dažnius siekdamos užtikrinti, kad Galileo paslaugomis galėtų naudotis vartotojai visame pasaulyje, visų pirma Šveicarijoje ir Europos Sąjungoje.

3. Be to, Šalys pripažįsta, kaip svarbu radijo navigacijos dažnių spektrą apsaugoti nuo trikdžių ir trukdymų. Šiuo tikslu jos nustato trukdžių šaltinius ir ieško abipusiai priimtinų tokių trukdžių pašalinimo būdų.

4. Jokia šio susitarimo nuostata negali būti suprantama kaip nukrypstanti nuo taikomų ITU nuostatų, įskaitant ITU radijo ryšio reglamentus.

6 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir mokymas

1. Šalys skatina bendrą mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą Europos GNSS srityje, per Europos Sąjungos ir Šveicarijos mokslinių tyrimų programas ir kitas atitinkamas Šalių mokslinių tyrimų programas. Bendra mokslinių tyrimų veikla prisidedama prie būsimos Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) plėtros planavimo.

2. Šalys susitaria nustatyti tinkamą mechanizmą, skirtą efektyviam bendradarbiavimui ir dalyvavimui atitinkamose mokslinių tyrimų programose užtikrinti.

7 straipsnis

Viešieji pirkimai

1. Vykdydamos pirkimus, susijusius su Europos GNSS programomis, Šalys taiko savo įsipareigojimus pagal Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) sutartį dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP) ir pagal 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų.

2. Nepažeidžiant VPS XXIII straipsnio (persvarstyto SVP III straipsnis), Šveicarijos subjektai turi teisę dalyvauti paslaugų, susijusių su Europos GNSS programomis, pirkimo procedūroje.

8 straipsnis

Pramoninis bendradarbiavimas

Šalys skatina ir remia abiejų Šalių įmonių bendradarbiavimą, įskaitant bendrų įmonių steigimą, Šveicarijos įmonių dalyvavimą atitinkamose Europos pramonės asociacijose ir Europos Sąjungos įmonių dalyvavimą atitinkamose Šveicarijos pramonės asociacijose, siekiant diegti tinkamai veikiančias Europos palydovinės navigacijos sistemas bei skatinti Galileo prietaikų ir paslaugų naudojimą ir plėtrą.

9 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

Siekdamos palengvinti pramoninį bendradarbiavimą, Šalys suteikia ir užtikrina tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą su GNSS ir (arba) EGNOS plėtojimu bei eksploatavimu susijusiose srityse ir sektoriuose, laikydamosi atitinkamų PPO sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS) nustatytų aukščiausių tarptautinių standartų, įskaitant veiksmingus tokių standartų įgyvendinimo būdus.

10 straipsnis

Eksporto kontrolė

1. Siekdama užtikrinti, kad Šalys taikytų vienodą su Europos GNSS programomis susijusią eksporto kontrolės ir neplatinimo politiką, Šveicarija laiku priima ir pagal savo jurisdikciją ir nacionalinius teisės aktus bei procedūras taiko priemones, kuriomis užtikrinama eksporto kontrolė ir Galileo technologijų, duomenų ir elementų, kurie specialiai suprojektuoti ar pritaikyti Europos GNSS programoms, neplatinimas. Šiomis priemonėmis užtikrinamas toks pat kaip Europos Sąjungoje eksporto kontrolės ir neplatinimo lygis.

2. Jei įvyksta koks nors įvykis, dėl kurio tokio vienodo eksporto kontrolės ir neplatinimo lygio užtikrinti neįmanoma, taikoma 22 straipsnyje nustatyta procedūra.

11 straipsnis

Prekyba ir rinkos plėtra

1. Šalys skatina prekybą ir investicijas į Europos Sąjungos ir Šveicarijos palydovinės navigacijos infrastruktūrą ir įrangą, įskaitant Europos GNSS programų vietinius elementus ir prietaikas.

2. Šiuo tikslu Šalys plačiau informuoja visuomenę apie veiklą Galileo palydovinės navigacijos sistemos srityje, nustato galimas kliūtis GNSS prietaikų naudojimo galimybėms plėsti ir imasi atitinkamų priemonių, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos tokiai plėtrai.

3. Kad būtų veiksmingai nustatomi vartotojų poreikiai ir į juos veiksmingai reaguojama, Šalys gali naudotis būsimu GNSS naudotojų forumu.

4. Susitarimas neturi poveikio Šalių teisėms ir įsipareigojimams pagal PPO steigimo susitarimą.

12 straipsnis

Standartai, sertifikavimas ir reguliavimo priemonės

1. Pripažindamos, kad vykdant tarptautinį pasaulinės palydovinės navigacijos paslaugų standartizavimą ir sertifikavimą svarbu derinti metodus, Šalys susitaria visų pirma bendrai remti Galileo ir EGNOS standartų rengimą ir skatinti jų taikymą visame pasaulyje, pabrėždamos sąveikumą su kitomis GNSS.

Vienas iš tokio derinimo tikslų – skatinti, kad Galileo paslaugos būtų plačiai ir novatoriškai naudojamos kaip pasaulinis navigacijos ir laiko nustatymo standartas teikiant viešas, komercines ir žmonių gyvybės apsaugos paslaugas. Šalys susitaria sudaryti palankias sąlygas Galileo prietaikoms plėtoti.

2. Todėl, norėdamos puoselėti ir įgyvendinti Susitarimo tikslus, Šalys atitinkamai bendradarbiauja visais GNSS klausimais, kurie kyla pirmiausia Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir ITU.

3. Šalys užtikrina, kad priemonės, susijusios su Europos GNSS techniniais standartais, sertifikavimo bei licencijavimo reikalavimais ir procedūromis, nesudarytų nereikalingų kliūčių prekybai. Vidaus reikalavimai grindžiami iš anksto nustatytais objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais kriterijais.

4. Šalys imasi reikiamų reguliavimo priemonių, kad būtų galima naudoti Galileo imtuvus, antžeminę ir kosmoso įrangą teritorijoje, kuri yra jų jurisdikcijoje. Šiuo atžvilgiu Šveicarija teritorijoje, kuri yra jos jurisdikcijoje, Galileo taiko ne mažiau palankų režimą nei kitoms panašioms radijo navigacijos palydovinių paslaugų sistemoms.

13 straipsnis

Saugumas

1. Siekdamos apsaugoti Europos GNSS programas nuo tokių pavojų, kaip antai piktnaudžiavimas, trikdžiai, kitokie trukdymai ir priešiški veiksmai, Šalys imasi visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų palydovinės navigacijos paslaugų, susijusios infrastruktūros ir ypatingos svarbos turto vientisumą, saugą ir saugumą jų teritorijoje nepažeidžiant 4 straipsnio 2 dalies.

2. Atsižvelgdama į tai, Šveicarija laiku priima ir pagal savo jurisdikciją bei nacionalinės teisės aktus ir procedūras taiko priemones, kuriomis užtikrinamas saugumo ir saugos lygis, lygiavertis užtikrinamam Europos Sąjungoje taikomomis Europos GNSS programų slapto turto, informacijos ir technologijų apsaugos, kontrolės ir valdymo priemonėmis, kuriomis siekiama apsisaugoti nuo pavojų ir nepageidaujamo platinimo.

3. Jei įvyksta koks nors įvykis, dėl kurio tokio lygiaverčio saugumo ir saugos lygio užtikrinti neįmanoma, taikoma 22 straipsnyje nustatyta procedūra.

14 straipsnis

Keitimasis įslaptinta informacija

1. Europos Sąjungos įslaptinta informacija keičiamasi ir ji saugoma pagal Susitarimą dėl saugumo ir pagal to Susitarimo įgyvendinimo priemones.

2. Šveicarija gali keistis nacionaline slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija apie Europos GNSS programas su tomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, su kuriomis ji sudarė atitinkamus dvišalius susitarimus.

3. Šalys siekia nustatyti išsamią ir nuoseklią teisinę sistemą, pagal kurią visos Susitarimą pasirašiusios Šalys galėtų keistis su programa Galileo susijusia įslaptinta informacija.

15 straipsnis

Galimybė naudotis paslaugomis

Šveicarija gali naudotis visomis Europos GNSS paslaugomis, kurioms taikomas šis susitarimas ir PRS pagal atskirą PRS susitarimą.

Šveicarija išreiškė susidomėjimą PRS, nes ji tai laiko svarbiu savo dalyvavimo Europos GNSS programose aspektu. Šalys siekia sudaryti PRS susitarimą, kuriuo būtų užtikrintas Šveicarijos dalyvavimas, kai tik Šveicarija pateiks prašymą šiuo klausimu ir bus baigta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatyta procedūra.

16 straipsnis

Dalyvavimas Europos GNSS agentūros veikloje

Šveicarija turi teisę dalyvauti Europos GNSS agentūros veikloje pagal sąlygas, kurios turi būti nustatytos Europos Sąjungos ir Šveicarijos susitarime. Šios derybos prasidės, kai tik Šveicarija pateiks prašymą šiuo klausimu, o Europos Sąjunga baigs reikalingas procedūras.

17 straipsnis

Dalyvavimas komitetuose

Šveicarijos atstovai yra kviečiami dalyvauti kaip stebėtojai komitetuose, įsteigtuose valdyti, plėtoti ir įgyvendinti veiklą pagal Europos GNSS programas, laikantis atitinkamų taisyklių bei procedūrų ir be teisės balsuoti. Tai visų pirma apima dalyvavimą GNSS programų komitete ir GNSS saugumo taryboje, įskaitant jų darbo grupes ir specialiąsias grupes.

III. FINANSINĖS NUOSTATOS

18 straipsnis

Finansavimas

Šveicarija prisideda prie Europos GNSS programų finansavimo. Šveicarijos įnašas skaičiuojamas pagal proporcingumo koeficientą, gaunamą nustačius santykį tarp Šveicarijos bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis sumos.

2008–2013 m. laikotarpiu Šveicarijos finansinis įnašas Europos GNSS programoms sudaro 80 050 870 EUR.

Ši suma bus išmokėta taip:

2012 m. – 20 000 000 EUR;

2013 m. – 40 000 000 EUR;

2014 m. – 20 050 870 EUR.

Nuo 2014 m. ir vėliau Šveicarijos įnašas mokamas kasmet.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Atsakomybė

Kadangi Šveicarija nebus Europos GNSS savininkė, ji nebus atsakinga už nuosavybę.

20 straipsnis

Jungtinis komitetas

1. Įsteigiamas Jungtinis komitetas, vadinamas Europos Sąjungos ir Šveicarijos GNSS komitetu; jį sudaro Šalių atstovai ir jis atsako už šio susitarimo administravimą ir tinkamą taikymą. Tuo tikslu Jungtinis komitetas rengia rekomendacijas. Šiame susitarime numatytais atvejais jis priima sprendimus, Šalys vykdo juos pagal savo vidaus taisykles. Jungtinis komitetas priima sprendimus bendru sutarimu.

2. Jungtinis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles, kuriose, inter alia, turi būti pateiktos posėdžių šaukimą, pirmininko skyrimą bei jo kadencijos trukmę reglamentuojančios nuostatos.

3. Jungtinis komitetas susirenka, kai tai būtina. Europos Sąjunga arba Šveicarija gali prašyti sušaukti posėdį. Jungtinis komitetas susirenka į posėdį per 15 dienų nuo prašymo pateikimo pagal 22 straipsnio 2 dalį.

4. Jungtinis komitetas gali nuspręsti įsteigti darbo grupes ar ekspertų grupes, jei mano, kad jų pagalbos reikia Jungtinio komiteto užduotims vykdyti.

5. Jungtinis komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti priedą.

21 straipsnis

Konsultacijos

1. Siekdamos užtikrinti tinkamą Susitarimo įgyvendinimą Šalys reguliariai keičiasi informacija ir, kuriai nors paprašius, rengia konsultacijas Jungtiniame komitete.

2. Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas bet kuriuo klausimu, kylančiu dėl Susitarimo aiškinimo ar taikymo.

22 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Kiekviena Šalis po konsultacijų Jungtiniame komitete gali imtis atitinkamų apsaugos priemonių, taip pat sustabdyti vieną ar kelis bendradarbiavimo veiksmus, jei ji nustato, kad Šalys nebegali užtikrinti vienodo eksporto kontrolės ar saugumo lygio. Kai dėl mažiausio delsimo kyla pavojus tinkamam GNSS veikimui, laikinų apsaugos priemonių gali būti imamasi be išankstinių konsultacijų, su sąlyga, kad konsultacijos bus pradėtos tuoj pat po šių priemonių priėmimo.

2. Tokių priemonių taikymo sritis ir trukmė yra apribojama tiek, kiek tai yra būtina padėčiai ištaisyti ir deramai teisių ir įsipareigojimų pagal Susitarimą pusiausvyrai užtikrinti. Kita Šalis gali Jungtinio komiteto prašyti surengti konsultacijas dėl šių priemonių proporcingumo. Jei šio ginčo neįmanoma išspręsti per 6 mėnesius, bet kuri Šalis gali ginčą perduoti privalomam arbitražui priede nustatyta tvarka. Jokie šio susitarimo nuostatų, identiškų Europos Sąjungos teisės atitinkamoms nuostatoms, aiškinimo klausimai negali būti sprendžiami šia tvarka.

23 straipsnis

Ginčų sprendimas

Nepažeidžiant 22 straipsnio nuostatų, visi ginčai dėl Susitarimo aiškinimo arba taikymo sprendžiami konsultuojantis Jungtiniame komitete.

24 straipsnis

Priedai

Susitarimo priedai yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

25 straipsnis

Persvarstymas

Susitarimas gali būti bet kada keičiamas ar išplečiamas abipusiu Šalių susitarimu.

26 straipsnis

Nutraukimas

1. Europos Sąjunga arba Šveicarija gali nutraukti šį susitarimą, pranešusi apie tai kitai Šaliai. Susitarimas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

2. Susitarimo nutraukimas neturi įtakos pagal jį nustatytų priemonių ar suteiktų konkrečių teisių ir prisiimtų įsipareigojimų intelektinės nuosavybės teisių srityje galiojimui ar trukmei.

3. Nutraukus Susitarimą Jungtinis komitetas pateikia pasiūlymą, kad Šalys galėtų išspręsti visus neišspręstus klausimus, įskaitant finansinius padarinius, laikydamosi pro rata temporis principo.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šį susitarimą Šalys patvirtina savo nustatyta vidaus tvarka. Susitarimas įsigalioja antro mėnesio nuo paskutinio pranešimo apie patvirtinimą pirmą dieną.

2. Neatsižvelgiant į 1 dalį, Šveicarija ir Europos Sąjunga (jos kompetencijai priklausančiais klausimais) susitaria laikinai taikyti šį susitarimą nuo kito mėnesio po to, kai jos viena kitai praneša apie tam būtinų procedūrų užbaigimą, pirmos dienos.

3. Susitarimas sudaromas neribotam laikui.

4. Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški.

--------------------------------

I PRIEDAS

ARBITRAŽO PROCEDŪRA

(1) Jeigu ginčas sprendžiamas arbitražo teisme, skiriami trys arbitrai, nebent Šalys nusprendžia kitaip.

(2) Kiekviena šalis per 30 dienų paskiria po vieną arbitrą.

(3) Du paskirtieji arbitrai bendru sutarimu skiria trečiąjį arbitrą, kuris nėra vienos iš Šalių pilietis. Jeigu per du mėnesius nuo jų skyrimo arbitrai negali sutarti, jie pasirenka trečiąjį arbitrą iš Jungtinio komiteto sudaryto septynių asmenų sąrašo. Jungtinis komitetas sudaro ir atnaujina šį sąrašą, laikydamasis savo darbo tvarkos taisyklių.

(4) Jeigu Šalys nenusprendžia kitaip, arbitražo teismas pats nustato savo darbo taisykles. Sprendimus jis priima balsų dauguma.

II PRIEDAS

Šveicarijos finansinis įnašas į Europos GNSS programas

1. 2008–2013 m. finansinis įnašas, kurį Šveicarija turės sumokėti į Europos Sąjungos biudžetą, kad galėtų dalyvauti Europos GNSS programose (eurais):

2012 m. || 2013 m. || 2014 m.

20 000 000 || 40 000 000 || 20 050 870

Nuo 2014 m. ir vėliau Šveicarijos įnašas mokamas kasmet.

2. Galioja Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomas Finansinis reglamentas[1] ir jo įgyvendinimo taisyklės[2], ypač administruojant Šveicarijos įnašą.

3. Šveicarijos atstovų ir ekspertų, dalyvaujančių Komisijos rengiamuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai dėl programos įgyvendinimo, kelionės ir gyvenimo išlaidas apmoka Komisija, laikydamasi tokios pačios tvarkos kaip ir apmokėdama Sąjungos valstybių narių ekspertų išlaidas.

4. Pradėjus laikinai taikyti šį susitarimą ir kiekvienų tolesnių metų pradžioje Komisija Šveicarijai nusiunčia prašymą sumokėti įnašą į programų biudžetą, kaip numatoma pagal šį susitarimą.

Įnašo suma nurodoma eurais ir mokama į Komisijos sąskaitą banke eurais.

5. Jei Komisija prašymą mokėti nusiunčia iki kovo 1 d., Šveicarija sumoka įnašą iki balandžio 1 d. arba, Komisijai prašymą nusiuntus vėliau, sumoka ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Jei įnašas nesumokamas laiku, Šveicarija, terminui pasibaigus, nuo nesumokėtos sumos moka palūkanas. Palūkanų norma atitinka Europos centrinio banko tuo metu operacijoms eurais taikomą palūkanų normą, padidintą 3,5 procentinio punkto.

BENDRAS PAREIŠKIMAS

dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose

Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad Šveicarijos dalyvavimas komitetuose, ES įsteigtuose remiantis 17 straipsniu valdyti, plėtoti ir įgyvendinti veiklą pagal Europos GNSS programas, neturėtų būti laikomas kitų ES ir Šveicarijos susitarimų precedentu.

[1]               2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1525/2007 (OL L 343, 2007 12 27, p. 9).

[2]               2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002 12 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, 2007 4 28, p. 13).