AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pasiūlymo tikslas – nustatyti atnaujintas suderintas motorinių transporto priemonių ir jų priekabų patikrinimo kelyje taisykles siekiant užtikrinti geresnę eismo saugą ir geriau apsaugoti aplinką.

Pasiūlymu siekiama prisidėti prie 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptyse[1] nustatyto tikslo iki 2020 m. perpus sumažinti eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičių. Jis taip pat padės sumažinti su prasta transporto priemonių priežiūra susijusį išmetamųjų teršalų kiekį.

· Bendrosios aplinkybės

Kad transporto priemonę būtų leista pateikti rinkai, ji turi atitikti taikomus tipo arba individualaus patvirtinimo reikalavimus, kuriais garantuojamas optimalus saugos ir aplinkosaugos standartų lygis. Kiekvienos valstybės narės pareiga – pirmą kartą užregistruoti transporto priemonę, kurios tipas, remiantis transporto priemonės gamintojo išduotu atitikties liudijimu, yra patvirtintas Europoje. Ši registracija yra oficialus leidimas naudoti transporto priemonę viešuosiuose keliuose ir ja užtikrinama, kad būtų laikomasi reikalavimų, kurių taikymo įvairioms transporto priemonėms pradžios terminai yra skirtingi.

Po šio patvirtinimo keliuose važinėjantys automobiliai turi būti reguliariai pateikiami periodinei techninei apžiūrai. Šių apžiūrų tikslas – užtikrinti, kad keliais važinėjančios transporto priemonės išliktų tinkamos važinėti keliais, saugios ir nekeltų pavojaus vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams. Todėl tikrinama, ar automobiliai atitinka tam tikrus reikalavimus, pvz., saugos ir aplinkosaugos, taip pat modifikavimo reikalavimus. Kadangi profesionaliai prekėms vežti naudojamos transporto priemonės, kurių pakrautų masė yra didesnė kaip 3,5 tonos, ir profesionaliai daugiau kaip 8 keleiviams vežti naudojamos transporto priemonės naudojamos reguliariai ir intensyviai, daugiausiai komerciniais tikslais, joms prireikus papildomai taikomi techniniai patikrinimai keliuose, per kuriuos bet kada ir bet kur Europos Sąjungoje tikrinama, ar jos atitinka aplinkosaugos ir techninius reikalavimus.

Per transporto priemonės naudojimo laiką ji gali būti perregistruota pasikeitus nuosavybės teisei arba perduota pastoviai naudoti kitoje valstybėje narėje. Panašiai turėtų būti pradedamos taikyti transporto priemonės registracijos procedūros nuostatos siekiant užtikrinti, kad tiesioginį pavojų eismo saugai keliančios transporto priemonės nebūtų naudojamos keliuose. Pagrindinis techninių patikrinimų kelyje tikslas – užtikrinti, kad komercinės transporto priemonės laikotarpiu nuo vienos periodinės techninės apžiūros iki kitos nekeltų didelės rizikos kelių eismo saugai. Juo taip pat siekiama užtikrinti vienodą Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninės priežiūros kokybę, atgrasant aplaidžius transporto priemonių naudotojus nuo bandymo įgyti konkurencinį pranašumą naudojant transporto priemones, kurių techninė priežiūra atliekama netinkamai.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Į „Tinkamumo važinėti keliais teisės aktų rinkinį“ bus perkelti esami reikalavimai, nustatyti pagal dabar galiojančių su tinkamumo važinėti keliais režimu susijusių teisės aktų sistemą, kuri apima techninę apžiūrą[2], patikrinimus keliuose[3] ir transporto priemonių registracijos taisykles[4].

Palyginti su dabar galiojančiais patikrinimų kelyje teisės aktais, pagrindinis pasiūlymo tikslas – įdiegti rizikos vertinimo sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama įmonių, kurios dažnai pažeidžia saugos reikalavimus, naudojamoms transporto priemonėms ir būtų rečiau tikrinamos tinkamai sauga ir aplinkosauga besirūpinančių įmonių naudojamos transporto priemonės. Be to, pasiūlyme išdėstyti nauji su apžiūros standartu ir kokybe susiję reikalavimai keliose srityse, visų pirma apimančiose bandymų įrangą, apžiūrą atliekančių darbuotojų įgūdžius ir mokymą, taip pat bandymo sistemos priežiūrą.

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Pasiūlymas atitinka ES tikslą, kad eismas keliuose taptų saugesnis, kaip išdėstyta Transporto baltojoje knygoje[5], ir juo siekiama įgyvendinti konkrečią saugesnių transporto priemonių strategiją, numatytą 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptyse.

Be to, dėl susijusių su aplinka pasiūlymo aspektų numatytais reikalavimais prisidedama prie motorinių transporto priemonių išmetamo CO2 ir kitų oro teršalų kiekio mažinimo pagal Europos netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių strategiją ir pagal bendrą energetikos ir klimato kaitos politiką, vadinamąją „20-20-20“ strategiją, taip pat prie Direktyva 2008/50/EB[6] nustatytų oro kokybės tikslų siekimo.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultavimosi metodai

Rengdama pasiūlymą Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis keletu būdų.

– Vyko bendro pobūdžio konsultacijos internetu, per kurias buvo aptariami visi pasiūlymo aspektai.

– Seminaruose konsultuotasi su ekspertais ir suinteresuotosiomis šalimis.

– Atliktas būsimų galimybių užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų laikomasi techninės apžiūros ir patikrinimo kelyje reikalavimų, tyrimas siekiant nustatyti galimas priemones ir detalizuoti techninės apžiūros ir patikrinimų kelyje poveikio sąnaudų ir naudos analizės priemonę.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Per konsultacijas internetu suinteresuotosios šalys iškėlė keletą klausimų. Prie šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime pateikiama išsami informacija apie pagrindinius iškeltus klausimus ir nurodyta, kaip į juos atsižvelgta.

Nuo 2010 m. liepos 29 d. iki rugsėjo 24 d. vyko atviros konsultacijos internetu. Komisija gavo 9 653 piliečių, valstybių narių institucijų, įrangos tiekėjų, techninės apžiūros centrų, automobilių servisų asociacijų ir automobilių gamintojų atsakymus.

Rezultatai pateikti http://ec.europa.eu/transport/road_safety/take-part/public-consultations/pti_en.htm.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys

Rengiant pasiūlymą teko vertinti įvairias politikos galimybes, taip pat susijusį ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai.

Taikyti metodai

Įvairių politikos galimybių poveikio tyrimą atliko išorės konsultantas (Europe Economics), kuris kaip įvairių politikos galimybių sąnaudų ir naudos piniginio vertinimo modelių ir duomenų šaltiniais naudojosi keliomis mokslinėmis ir vertinimo ataskaitomis. Vieni daugiausiai naudotų tyrimų:

– Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose taikymo valstybėse narėse. Ataskaitiniai laikotarpiai – 2005–2006 ir 2007–2008 m.[7],

– AUTOFORE (2007 m.),

– „MOT Scheme Evidence-base“, Transporto departamentas (JK, 2008 m.),

– „DEKRA Road Safety Report 2008 – Strategies for preventing accidents on Europe's roads“,

– „DEKRA Road Safety Report on Trucks 2009“,

– „DEKRA Motorcycle road safety report 2010“,

– TÜV 2009 ir 2010 m ataskaitos.

Ekspertų rekomendacijų paskelbimas visuomenei

Visos parengtos ir patvirtintos tyrimo ataskaitos yra arba bus paskelbtos Mobilumo ir transporto GD interneto svetainėje.

· Poveikio vertinimas

Kalbant apie pagrindinius pasiūlymo aspektus, svarstytos šios galimybės:

a)           bazinis variantas – „jokių politikos pakeitimų“; su juo lygintas kitų politikos galimybių poveikis. Pasirinkus šią galimybę būtų išlaikyta dabar galiojančių ES teisės aktų sistema;

b)           neprivalomų teisinių priemonių metodas, kurį sudarytų esamų teisės aktų geresnis įgyvendinimas ir geresnė jų taikymo stebėsena. Pasirinkus šį variantą nebūtų priimta naujų teisės aktų, tačiau Komisija dėtų naujas didesnes pastangas apžiūros standartams gerinti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, taip pat imtųsi veiksmų keitimuisi duomenimis skatinti;

c)           teisės aktų leidybos metodas, grindžiamas dviem komponentais:

– siekiant konkretaus tikslo gerinti transporto priemonių saugą keliuose, pirmiausia reikėtų persvarstyti (sugriežtinti) minimalius ES periodinės techninės apžiūros ir be įspėjimo atliekamų techninių patikrinimų keliuose standartus ir nustatyti privalomus standartus. Tai itin svarbu siekiant, kad dėl sistemos spragų nesumažėtų bendras tinkamumo važinėti keliais reikalavimų laikymosi užtikrinimo efektyvumas;

– siekiant konkretaus tikslo užtikrinti techninei apžiūrai reikalingų ir atliekant techninę apžiūrą gaunamų duomenų prieinamumą, į antrąjį bendro režimo komponentą antruoju etapu būtų įtraukta galimybė sukurti ES suderintą keitimosi duomenimis sistemą, kurioje būtų susietos esamos duomenų bazės, kad būtų veiksmingiau įgyvendintas ES tinkamumo važinėti keliais teisės aktų rinkinys.

Keliose valstybėse narėse techninę apžiūrą atlieka didelis skaičius įgaliotų privačių techninės apžiūros centrų. Kad būtų užtikrintas nuoseklus požiūris, teisės aktais turėtų būti nustatytos tam tikros bendros procedūros, pvz., minimalūs informacijos perdavimo terminai ir jos pobūdis.

Tačiau iš poveikio vertinimo paaiškėjo, kad naudinga taikyti neprivalomų teisinių priemonių metodo ir reguliavimo metodo derinį. Todėl į teisės aktų tekstus įtrauktos anksčiau poveikio vertinime numatytos neprivalomos teisinės priemonės.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Siūlomų veiksmų santrauka

Į patikrinimo kelyje veiksmų taikymo sritį bus įtrauktos lengvosios komercinės transporto priemonės ir jų priekabos, nes su šios grupės transporto priemonėmis susijusiuose eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičius nemažėja. Kitos komercinės paskirties lengvosios transporto priemonės, kaip antai taksi ar greitosios medicinos pagalbos automobiliai, kurių techninė apžiūra jau dabar atliekama kasmet, nebus dažniausiai tikrinamos kelyje, atsižvelgiant į tai, kad su šiomis transporto priemonėmis susijusiuose eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičius yra mažiausias.

Kad patikrinimų kelyje dažnumas būtų panašus įvairiose valstybėse narėse, kasmet bus patikrinamas tam tikras procentas valstybėje narėje registruotų komercinių transporto priemonių. Numatoma bendra procentinė dalis neviršys dabartinio Sąjungoje atliekamų techninių apžiūrų skaičius.

Tikrinamos transporto priemonės bus pasirenkamos remiantis jų naudotojų rizikos profiliu ir daugiausia dėmesio bus skiriama didelės rizikos įmonėms, kad sumažėtų našta tiems naudotojams, kurie tinkamai prižiūri savo transporto priemones. Pagal Direktyvą 2000/30/EB taikant dabar galiojančias nuostatas ir, kaip matyti iš Komisijos parengtos šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitos[8], daug transporto priemonių sustabdoma patikrinti, tačiau trūkumų nenustatoma. Atlikus poveikio vertinimą nustatyta, kad patikrinimams kelyje taikant rizikos vertinimo metodą, būtų galima išvengti apie 2,3 mln. tinkamai prižiūrimų transporto priemonių patikrinimų, o transporto įmonės galėtų sutaupyti 80,4 mln. EUR. Įmonės profilis turi būti grindžiamas ankstesnių techninių apžiūrų ir patikrinimų kelyje rezultatais, panašiai kaip taikant Direktyva 2006/22/EB[9] nustatytą vairavimo ir poilsio trukmės reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemą.

Išsamesnį patikrinimą kelyje, naudodama patikros įrangą, atliks mobilioji patikrinimo grupė arba toks patikrinimas bus atliekamas netoliese esančiame techninės apžiūros centre. Atliekant patikrinimą kelyje turėtų būti patikrinamas ir krovinio pritvirtinimas. Nustatyti trūkumai bus vertinami pagal suderintas taisykles, atsižvelgiant į jų keliamą riziką.

Patikrinimą kelyje atliekančių inspektorių žinios ir įgūdžiai turi atitikti bent techninę apžiūrą atliekančių inspektorių žinias ir įgūdžius.

Turėtų būti toliau skatinamas valstybių narių vykdymo priežiūros institucijų bendradarbiavimas: organizuojami koordinuoti patikrinimai, rengiamos bendros mokymo iniciatyvos, keičiamasi informacija elektroninėmis priemonėmis bei dalijamasi žiniomis ir patirtimi. Valstybės narės turi glaudžiai bendradarbiauti ir reguliariai organizuoti koordinuotus patikrinimo veiksmus, kuomet kiekviena valstybė narė veikia savo teritorijoje, daugiausia dėmesio skirdama tikslui, kurio siekiama koordinuotu veiksmu, kaip antai padangų būklės ar krovinio pritvirtinimo patikrinimui.

Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas ir keitimasis informacija bus vykdomas efektyviau per valstybių narių paskirtus ryšių palaikymo punktus.

Ataskaitos Komisijai bus teikiamos naudojant standartizuotas ataskaitų teikimo formas.

Komisija įgaliojama deleguotaisiais aktais atnaujinti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą, įskaitant, inter alia, vis dar tobulinamas alternatyvias bandymo procedūras, grindžiamas naujausiomis papildomo teršalų apdorojimo sistemomis, kuriomis tikrinama, ar išmetamų NOx ir kietųjų dalelių kiekis atitinka reikalavimus, ir, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įgyvendinimo aktais atnaujinti pažymų ir ataskaitų formas.

· Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis.

· Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tuomet, kai pasiūlymas nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.

Valstybės narės pasiūlymo tikslų negali tinkamai pasiekti dėl toliau nurodytos priežasties. Sąjungos lygiu nustatytas minimalus patikrinimo kelyje techninių reikalavimų lygis; valstybėms narėms įgyvendinus šiuos reikalavimus, Sąjungoje susiformavo didelė reikalavimų įvairovė, o tai turi neigiamo poveikio ir kelių eismo saugai, ir vidaus rinkai.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau išvardytų priežasčių.

Kaip parodyta poveikio vertinime, pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes, gerinant patikrinimo kelyje kokybę ir griežtinant patikrinimą kelyje bei sukuriant atitinkamą sistemą sklandžiam informacijos srautui užtikrinti, juo neviršijama to, kas būtina geresnės kelių eismo saugos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti.

· Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Manoma, kad reglamentas yra tinkama priemonė užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, ir jo nereikia perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.           NEPRIVALOMI DUOMENYS [kai reikia]

· Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus pasiūlymą bus panaikinti galiojantys teisės aktai.

· Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti joje taikomas.

2012/0186 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/30/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[11],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       savo 2011 m. kovo 28 d. baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“[12] Komisija iškėlė „nulinės vizijos“ tikslą, pagal kurį iki 2050 m. Sąjungos keliuose eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičius taptų artimas nuliui. Siekiant šio tikslo tikimasi, kad prie kelių eismo saugos rezultatų gerinimo labai prisidės transporto priemonių technologijos;

(2)       savo komunikate „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“[13] pasiūlė nuo 2010 m. toliau siekti iki 2020 m. Sąjungos keliuose žūstančių žmonių skaičių sumažinti perpus. Kad būtų pasiektas šis tikslas, Komisija nustatė septynis strateginius tikslus, įskaitant transporto priemonių saugos gerinimo veiksmus, sužalojimų keliuose mažinimo strategiją ir pažeidžiamų eismo dalyvių, visų pirma motociklininkų, saugos gerinimą;

(3)       techninė apžiūra yra platesnio režimo, kuriuo užtikrinama, kad naudojamos transporto priemonės išliktų saugios ir aplinkosaugos požiūriu priimtinos būklės, dalis. Šis režimas turėtų apimti visų transporto priemonių periodines technines apžiūras ir komercinio kelių transporto veikloje naudojamų transporto priemonių techninius patikrinimus keliuose, taip pat nuostatas dėl transporto priemonių registracijos procedūros siekiant užtikrinti, kad tiesioginį pavojų kelių eismo saugai keliančios transporto priemonės nebūtų naudojamos keliuose;

(4)       Sąjungoje priimta techninių standartų ir nustatyta transporto priemonių saugos reikalavimų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad rinkai pateiktos transporto priemonės visą jų naudojimo laiką atitiktų saugos standartus, reikia nustatyti be įspėjimo atliekamų techninių patikrinimų kelyje režimą;

(5)       2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose[14] nustatytas techninis patikrinimas kelyje yra svarbus elementas siekiant užtikrinti, kad komercinės transporto priemonės visą jų naudojimo laiką būtų nuolat tinkamos važinėti keliais. Tokiais patikrinimais ne tik prisidedama prie kelių eismo saugos gerinimo ir transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, bet ir išvengiama nesąžiningos kelių transporto konkurencijos dėl skirtingų patikrinimo lygių įvairiose valstybėse narėse;

(6)       patikrinimas kelyje turėtų būti įgyvendinamas taikant rizikos vertinimo sistemą. Valstybės narės gali naudoti rizikos vertinimo sistemą, nustatytą pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinančios Direktyvą 88/599/EEB[15] 9 straipsnį;

(7)       šis reglamentas turėtų būti taikomas 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus[16], nustatytų kategorijų komercinėms transporto priemonėms, kurių projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h. Tačiau juo valstybėms narėms neturėtų būti atimama galimybė tikrinti kelyje transporto priemones, kurioms šis reglamentas netaikomas, ar tikrinti kitus kelių transporto aspektus, visų pirma susijusius su vairavimo ir poilsio trukme ar pavojingų krovinių vežimu;

(8)       iš Direktyvos 2000/30/EB įgyvendinimo ataskaitų[17] aiškiai matyti techninio patikrinimo kelyje svarba. Paaiškėjo, kad per 2007–2008 m. Sąjungoje atliktus patikrinimus kelyje nustatyta beveik 300 000 transporto priemonių, kurių būklė buvo tokia prasta, kad teko uždrausti jomis toliau važiuoti. Iš tų ataskaitų taip pat matyti, kad įvairiose valstybėse narėse atliktų patikrinimų rezultatai labai skiriasi. 2007–2008 m. kaimyninėse šalyse nustatytų tam tikrų trūkumų procentinė dalis sudarė nuo 0,6 % iki 41,4 %. Galiausiai, tos ataskaitos akivaizdžiai rodo, kad įvairiose valstybėse narėse atliekamų patikrinimų kelyje skaičius labai skiriasi. Siekiant taikyti labiau subalansuotą metodą, valstybės narės turėtų įsipareigoti atlikti minimalų patikrinimų skaičių, kuris turėtų būti proporcingas jų teritorijoje užregistruotų komercinių transporto priemonių skaičiui;

(9)       kelių transporte vis dažniau naudojami furgonai ir jų priekabos. Šioms transporto priemonėms netaikomi tam tikri reikalavimai, kaip antai profesionalių vairuotojų mokymo ar greičio ribotuvų įrengimo reikalavimai, todėl su tokiomis transporto priemonėmis susijusių eismo įvykių skaičius palyginti didelis. Todėl furgonai ir jų priekabos turėtų būti įtraukti į patikrinimų kelyje taikymo sritį;

(10)     siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir išlaidų bei pagerinti patikrinimų efektyvumą pirmiausia turėtų būti tikrinamos įmonių, kurios nesilaiko saugos ir aplinkosaugos standartų, naudojamos transporto priemonės, o tinkamai sauga besirūpinančių ir atsakingų naudotojų naudojamas ir tinkamai techniškai prižiūrimas transporto priemones reikėtų tikrinti rečiau;

(11)     techninį patikrinimą kelyje turėtų sudaryti pradinis ir prireikus išsamesnis patikrinimas. Abiem atvejais turėtų būti patikrinamos visos svarbios transporto priemonių dalys ir sistemos. Kad patikrinimas būtų labiau suderintas, turėtų būti nustatyti kiekvienos tikrinamos pozicijos tikrinimo metodai, trūkumų pavyzdžiai ir jų vertinimas atsižvelgiant į jų pavojingumą;

(12)     keliose valstybėse narėse techninio patikrinimo kelyje ataskaitos rengiamos elektroninėmis priemonėmis. Tokiais atvejais vairuotojui turėtų būti pateikiama išspausdinta patikrinimo ataskaita. Visi per patikrinimus kelyje sukaupti duomenys ir informacija turėtų būti perduodami į bendrą valstybės narės saugyklą, kad būtų lengviau apdoroti duomenis ir perduoti informaciją be papildomos administracinės naštos;

(13)     naudojant mobiliąsias patikrinimo grupes transporto priemonių naudotojai sugaištų mažiau laiko ir patirtų mažesnes išlaidas, nes išsamesnį patikrinimą būtų galima atlikti tiesiog kelyje. Tam tikromis aplinkybėmis išsamesnis patikrinimas gali būti atliekamas ir techninės apžiūros centre;

(14)     išsamesnius patikrinimus kelyje atliekantys darbuotojai turėtų turėti bent tokius pačius įgūdžius ir atitikti bent tokius pačius reikalavimus, kokie pagal [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. XX/XX/XX dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/40/EB,[18] keliami techninę apžiūrą atliekantiems darbuotojams;

(15)     siekiant visoje Sąjungoje labiau suderinti techninio patikrinimo kelyje sistemą itin svarbu, kad valstybės narės bendradarbiautų ir keistųsi geriausia praktika. Todėl valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti ir vykdydamos operatyvinę veiklą. Toks bendradarbiavimas turėtų apimti ir periodinį koordinuotų patikrinimų kelyje organizavimą;

(16)     kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti viena įstaiga, veikianti kaip nacionalinis ryšių su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis palaikymo punktas. Ta įstaiga taip pat turėtų kaupti atitinkamus statistinius duomenis. Be to, valstybės narės savo teritorijoje turėtų taikyti nuoseklią nacionalinę reikalavimų vykdymo užtikrinimo strategiją ir gali paskirti vieną įstaigą šios strategijos įgyvendinimui koordinuoti. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų parengti procedūras, kuriose būtų nustatyti informacijos perdavimo terminai ir apibrėžtas jos turinys;

(17)     kad būtų galima vykdyti Sąjungoje įgyvendinamo patikrinimo kelyje režimo stebėseną, valstybės narės turėtų du kartus per metus Komisijai teikti informaciją apie atliktų patikrinimų kelyje rezultatus. Komisija sukauptus duomenis turėtų pateikti Europos Parlamentui;

(18)     valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės;

(19)     kad šį reglamentą būtų galima papildyti išsamesniais techniniais duomenimis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais prireikus būtų atsižvelgiama į EB tipo patvirtinimo teisės aktų pakeitimus, susijusius su transporto priemonių kategorijomis, ir poreikį atnaujinti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą. Ypač svarbu, kad Komisija per parengiamuosius darbus tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti ir Europos Parlamentui, ir Tarybai;

(20)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[19];

(21)     kadangi šio reglamento tikslo – nustatyti bendrus Sąjungoje naudojamų transporto priemonių patikrinimo kelyje atlikimo minimalius reikalavimus ir suderintas taisykles – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)     šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje;

(23)     šiuo reglamentu išplečiama Direktyvos 2000/30/EB taikymo sritis ir atnaujinami ja nustatyti techniniai reikalavimai. Todėl ši direktyva turėtų būti panaikinta. Be to, į šį reglamentą įtrauktos 2010 m. liepos 5 d. Komisijos rekomendacijoje 2010/379/ES dėl trūkumų pavojingumo vertinimo atliekant (komercinių transporto priemonių) techninį patikrinimą keliuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB[20] pateiktos taisyklės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas valstybių narių teritorijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninių patikrinimų kelyje režimas.

2 straipsnis Taikymo sritis

1.           Šis reglamentas taikomas šioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB nurodytų kategorijų komercinėms transporto priemonėms, kurių projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h:

– motorinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos keleiviams vežti ir kuriose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios vietos (transporto priemonių kategorijos M2 ir M3);

– motorinėms transporto priemonėms su bent keturiais ratais, kurios paprastai naudojamos prekėms vežti keliais ir kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg (transporto priemonių kategorija N1);

– motorinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos prekėms vežti ir kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos N2 ir N3);

– priekaboms ir puspriekabėms, kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos O1 ir O2);

– priekaboms ir puspriekabėms, kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos O3 ir O4).

2.           Šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių teisei tikrinti kelyje transporto priemones, kurioms šis reglamentas netaikomas.

3 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)           transporto priemonė – bet kokia nebėginė motorinė transporto priemonė arba jos priekaba arba puspriekabė;

2)           motorinė transporto priemonė – bet kokia ratinė varikliu varoma savaeigė transporto priemonė, kurios didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h;

3)           priekaba – bet kokia nesavaeigė ratinė transporto priemonė, suprojektuota ir pagaminta vilkti motorine transporto priemone;

4)           puspriekabė – bet kokia priekaba, suprojektuota būti sujungta su motorine transporto priemone taip, kad jos dalis remtųsi į motorinę transporto priemonę ir kad didelę jos ir jame esančio krovinio masės dalį išlaikytų motorinė transporto priemonė;

5)           krovinys – visi į transporto priemonę ar ant jos sudėti daiktai, kurie nėra nuolatos pritvirtinti prie transporto priemonės, įskaitant krovinių vežimo priemonėse, kaip antai pakeičiamuosiuose kėbuluose ar ant transporto priemonės uždėtuose konteineriuose, esančius daiktus;

6)           komercinė transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ir jos priekaba, skirtos prekėms arba keleiviams vežti profesionaliais tikslais;

7)           valstybėje narėje registruota transporto priemonė – transporto priemonė, kuri užregistruota arba pradėta naudoti valstybėje narėje;

8)           registracijos liudijimo turėtojas – asmuo, kurio vardu užregistruota transporto priemonė;

9)           patikrinimas kelyje – netikėtas viešaisiais keliais valstybės narės teritorijoje važinėjančios komercinės transporto priemonės techninės būklės patikrinimas, kuris atliekamas valstybės narės institucijų arba joms tiesiogiai prižiūrint;

10)         techninė apžiūra – tikrinimas, ar transporto priemonės dalys ir komponentai atitinka saugos ir aplinkosaugos charakteristikas, kurias jie turėjo turėti transporto priemonę patvirtinant, pirmą kartą registruojant, pradedant naudoti ar modifikuojant;

11)         kompetentinga institucija – institucija arba viešoji organizacija, atsakinga už nacionalinės patikrinimų keliuose sistemos valdymą;

12)         inspektorius – asmuo, kurį valstybė narė įgaliojo atlikti patikrinimus keliuose;

13)         trūkumai – per patikrinimą kelyje nustatyti techniniai defektai ir kiti neatitikties faktai;

14)         koordinuotas patikrinimas kelyje – dviejų arba daugiau valstybių narių vienu metu organizuotas patikrinimas kelyje.

II SKYRIUS

PATIKRINIMO KELYJE SISTEMA IR BENDRIEJI ĮPAREIGOJIMAI

4 straipsnis Patikrinimo kelyje sistema

Patikrinimo kelyje sistema apima 9 straipsnyje nurodytus pradinius patikrinimus kelyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus išsamesnius patikrinimus kelyje.

5 straipsnis Tikrintinų transporto priemonių procentinė dalis

Kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienais kalendoriniais metais atliekamas bendras pradinių patikrinimų kelyje skaičius atitinka bent 5 % viso jų teritorijoje užregistruotų 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų transporto priemonių skaičiaus.

6 straipsnis Patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistema

1.           Valstybės narės įdiegia patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistemą, kuri grindžiama nustatytų konkrečios įmonės naudojamų transporto priemonių trūkumų skaičiumi ir jų pavojingumu. Rizikos vertinimo sistemą valdo valstybės narės kompetentinga institucija.

2.           Remiantis I priede nustatytais kriterijais sudaromas kiekvienos patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistemoje identifikuotos įmonės rizikos profilis.

Įmonės suskirstomos į grupes pagal rizikos profilį:

– didelės rizikos,

– vidutinės rizikos,

– mažos rizikos.

3.           Siekdamos įgyvendinti patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistemą valstybės narės gali naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnį nustatyta rizikos vertinimo sistema.

7 straipsnis Pareigos

1.           Valstybėje narėje registruotos transporto priemonės vairuotojas transporto priemonėje turi paskutinės techninės apžiūros pažymą ir paskutinio patikrinimo kelyje ataskaitą, jei jos yra.

2.           Kelyje tikrinamos transporto priemonės vairuotojas bendradarbiauja su inspektoriais ir patikros tikslais suteikia prieigą prie transporto priemonės ir jos dalių.

3.           Atskiros įmonės užtikrina, kad jų naudojamos transporto priemonės visada būtų geros techninės būklės.

8 straipsnis Inspektoriai

1.           Inspektoriai, pasirinkdami tikrinamą transporto priemonę ir atlikdami patikrinimą, vengia bet kokios diskriminacijos vairuotojo tautybės, transporto priemonės registracijos valstybės ar valstybės, kurioje transporto priemonė pradėta naudoti, atžvilgiu.

2.           Transporto priemonės techninę apžiūrą atlikęs inspektorius nedalyvauja vėliau atliekant tos pačios transporto priemonės patikrinimą kelyje.

3.           Inspektorius veikia nešališkai ir nepatenka į jokį interesų konfliktą, visų pirma neturi su tikrinamos transporto priemonės vairuotoju, naudotoju ar registracijos liudijimo turėtoju jokių ekonominių, asmeninių ar giminystės ryšių.

4.           Inspektorių atlygis niekaip nepriklauso nuo atliktų patikrinimų kelyje skaičiaus ar jų rezultatų.

III SKYRIUS

PATIKRINIMO PROCEDŪROS

9 straipsnis Pradiniam patikrinimui kelyje pasirenkamos transporto priemonės

Pasirinkdami transporto priemones pradiniam patikrinimui kelyje atlikti inspektoriai pirmiausia renkasi 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų didelės rizikos įmonių naudojamas transporto priemones. Kitos transporto priemonės gali būti pasirenkamos, jei kyla įtarimas, kad transporto priemonė kelia riziką kelių eismo saugai.

10 straipsnis Patikrinimų kelyje turinys ir metodai

1.           Pagal 9 straipsnį pasirinkus tikrintiną transporto priemonę atliekamas pradinis patikrinimas kelyje.

Per kiekvieną pradinį transporto priemonės patikrinimą kelyje inspektorius atlieka šiuos veiksmus:

a)      patikrina pagal 7 straipsnio 1 dalį transporto priemonėje turimą techninės apžiūros pažymą ir patikrinimo kelyje ataskaitą, jei jos yra;

b)      vizualiai įvertina transporto priemonės ir jos krovinio būklę.

Jei ankstesnio patikrinimo kelyje ataskaitoje nurodytas vienas ar daugiau trūkumų, inspektorius patikrina, ar tas trūkumas (tie trūkumai) pašalintas (-i).

2.           Remdamasis pradinio patikrinimo rezultatais, inspektorius gali nuspręsti, kad reikia atlikti išsamesnį transporto priemonės ar jos priekabos patikrinimą kelyje.

              Atliekant išsamesnį patikrinimą kelyje patikrinami bent šie pagrindiniai komponentai:

– stabdymo įranga,

– vairavimo įrenginiai,

– ašys, ratai, padangos ir pakaba,

– neigiami veiksniai.

Tikrinant kiekvieną komponentą patikrinama viena, kelios arba visos II priede išvardytos pozicijos, susijusios su tikrinamu komponentu.

Be to, inspektorius gali tikrinti ir kitus II priedo 1 punkte išvardytus tikrintinus komponentus – patikrinti vieną, kelias arba visas tame priede išvardytas pozicijas.

Jei iš techninės apžiūros pažymos arba patikrinimo kelyje ataskaitos matyti, kad per praėjusį mėnesį buvo patikrinta kuri nors iš II priede išvardytų pozicijų, inspektorius šios pozicijos netikrina, nebent būtų akivaizdu, kad yra su ja susijusių trūkumų.

4.           Atlikdamas patikrinimą kelyje inspektorius taiko II priede nurodytus metodus.

5.           Išsamesnį patikrinimą kelyje atlieka tik inspektoriai, atitinkantys [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXX/XXX dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros 12 straipsnyje ir VI priede nustatytus minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus.

11 straipsnis Patikrinimo įrenginiai

1.           Išsamesnį patikrinimą kelyje atlieka mobilioji patikrinimo grupė arba toks patikrinimas atliekamas [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XXX dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros nurodytame techninės apžiūros centre.

2.           Jei patikrinimai turi būti atliekami techninės apžiūros centre, pradinio patikrinimo kelyje vieta pasirenkama ne toliau kaip 10 km nuo to centro.

3.           Mobilioji patikrinimo grupė turi patikrinimui kelyje atlikti tinkamą įrangą, įskaitant bent transporto priemonės stabdžių, vairo, pakabos būklei ir išmetamųjų teršalų kiekiui įvertinti būtiną įrangą.

.

12 straipsnis Trūkumų vertinimas

1.           Tikrindamas kiekvieną poziciją inspektorius naudojasi III priede pateiktu galimų trūkumų sąrašu, kuriame nurodytas trūkumų pavojingumas.

2.           Atlikdamas patikrinimą kelyje inspektorius nustato kiekvieno trūkumo pavojingumą ir priskiria jį prie vienos iš šių grupių:

– nedideli trūkumai, neturintys didelio poveikio transporto priemonės saugai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai;

– dideli trūkumai, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga arba kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir kiti svarbesni neatitikties faktai;

– pavojingi trūkumai, dėl kurių kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus kelių eismo saugai ir todėl transporto priemonė jokiu būdu negali būti naudojama kelyje.

3.           Daugiau nei vienos 2 dalyje nurodytos grupės trūkumų turinti transporto priemonė priskiriama prie didžiausią trūkumą atitinkančios grupės. Kelis tos pačios grupės trūkumus turinti transporto priemonė priskiriama prie kitos didesnių trūkumų grupės, jei dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus kelių eismo saugai.

13 straipsnis Specialios krovinio pritvirtinimo patikrinimo taisyklės

Inspektorius gali pagal IV priedą patikrinti transporto priemonės krovinio pritvirtinimą. Jei nustatoma didelių arba pavojingų krovinio pritvirtinimo trūkumų, taip pat taikomos 14 straipsnyje nurodytos vėlesnės kontrolės procedūros.

14 straipsnis Vėlesnė didelių arba pavojingų trūkumų pašalinimo kontrolė

1.           Kiekvienas per pradinį arba išsamesnį patikrinimą nustatytas didelis trūkumas turi būti nedelsiant pašalintas arti patikrinimo vietos.

2.           Jei tikrinama transporto priemonė užregistruota toje pačioje valstybėje narėje, kurioje atliekamas patikrinimas kelyje, inspektorius gali nuspręsti, kad per jo nustatytą terminą turi būti atlikta transporto priemonės techninė apžiūra. Jei transporto priemonė registruota kitoje valstybėje narėje, inspektorius pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą gali pareikalauti, kad tos valstybės narės kompetentinga institucija iš naujo atliktų tos transporto priemonės techninę apžiūrą.

3.           Jei transporto priemonės trūkumai priskiriami prie pavojingų trūkumų kategorijos, inspektorius neleidžia transporto priemonės naudoti tol, kol tie trūkumai nebus pašalinti patikrinimo vietoje. Inspektorius gali leisti tokia transporto priemone nuvažiuoti iki arčiausiai esančių remonto dirbtuvių, kuriose galima pašalinti tuos trūkumus, su sąlyga, kad pavojingi trūkumai pašalinami taip, kad būtų galima nuvažiuoti iki tų dirbtuvių nesukeliant tiesioginio pavojaus toje transporto priemonėje esančių asmenų ar kitų eismo dalyvių saugai.

              Transporto priemonę, kurios trūkumai priskiriami prie pavojingų trūkumų kategorijos, inspektorius gali leisti nugabenti tiesiai į arčiausiai esančią vietą, kurioje būtų galima atlikti tos transporto priemonės remontą arba sulaikytą transporto priemonę pastatyti saugoti.

15 straipsnis Patikrinimo mokesčiai

Jei per išsamesnį patikrinimą nustatyta didelių arba pavojingų trūkumų, valstybė narė gali reikalauti sumokėti mokestį. Mokesčio dydis turi būti pagrįstas ir neviršyti mokesčio, mokamo už to paties tipo transporto priemonės techninę apžiūrą.

16 straipsnis Patikrinimo ataskaita ir patikrinimo kelyje duomenų bazė

1.           Baigęs išsamesnį patikrinimą inspektorius pagal V priedą parengia ataskaitą. Transporto priemonės vairuotojui pateikiama patikrinimo ataskaitos kopija arba, jei parengiama elektroninė ataskaita, išspausdinta elektroninės ataskaitos kopija.

2.           Atlikęs išsamesnį patikrinimą, inspektorius per pagrįstą terminą jo rezultatus praneša kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija saugo šią informaciją 36 mėnesius nuo jos gavimo dienos.

3.           Patikrinimo kelyje rezultatai pranešami transporto priemonės registracijos institucijai.

IV SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA

17 straipsnis Ryšių palaikymo punkto paskyrimas

1          Valstybės narės paskiria ryšių palaikymo punktą, kuris:

– užtikrina veiksmų, kurių imamasi pagal 18 straipsnį, koordinavimą su kitų valstybių narių paskirtais ryšių palaikymo punktais,

– Komisijai perduoda 20 straipsnyje nurodytus duomenis,

– yra atsakingas už keitimąsi informacija ir pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2.           Valstybės narės ne vėliau kaip [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo] praneša Komisijai savo nacionalinio ryšių palaikymo punkto pavadinimą ir kontaktinę informaciją ir vėliau nedelsdamos informuoja apie visus šios informacijos pasikeitimus. Komisija parengia visų ryšių palaikymo punktų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms.

18 straipsnis Valstybių narių bendradarbiavimas

1.           Jei transporto priemonėje, kuri nėra registruota patikrinimą atliekančioje valstybėje narėje, nustatoma didelių arba pavojingų trūkumų, visų pirma tokių, dėl kurių uždraudžiama transporto priemonę naudoti, ryšių palaikymo punktas informuoja transporto priemonės registracijos valstybės narės kompetentingą instituciją apie šio patikrinimo rezultatus. Pranešimą sudaro VI priede nustatyti patikrinimo kelyje ataskaitos elementai. Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą patvirtina išsamias pranešimo registracijos valstybės narės kompetentingai institucijai apie didelių arba pavojingų trūkumų turinčias transporto priemones teikimo tvarkos taisykles.

2.           Jei transporto priemonėje nustatoma didelių arba pavojingų trūkumų, patikrinimą atlikusios valstybės narės ryšių palaikymo punktas gali paprašyti transporto priemonės registracijos valstybės narės kompetentingos institucijos imtis atitinkamų tolesnių veiksmų, pvz., kaip numatyta 14 straipsnyje, reikalauti atlikti papildomą transporto priemonės techninę apžiūrą.

Apie veiksmus, kurių imtasi, transporto priemonės registracijos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja patikrinimą atlikusią valstybę narę.

19 straipsnis Koordinuoti patikrinimai kelyje

Valstybės narės bent šešis kartus per metus vykdo koordinuotus patikrinimus kelyje. Šiuos veiksmus valstybės narės gali derinti su Direktyvos 2006/22/EB 5 straipsnyje nustatytais veiksmais.

20 straipsnis Informacijos teikimas Komisijai

1.           Valstybės narės kas dvejus metus iki kovo 31 d. Komisijai elektroninėmis priemonėmis pateikia per praėjusius dvejus kalendorinius metus sukauptus duomenis apie patikrintas transporto priemones. Pateikiant tokius duomenis nurodoma:

a)      patikrintų transporto priemonių skaičius,

b)      patikrintų transporto priemonių kategorijos pagal V priedo 6 punktą,

c)      transporto priemonės registracijos valstybė narė,

d)      patikrintos pozicijos ir nustatyti trūkumai pagal V priedo 8 punktą.

Pirmoji ataskaita apima dvejų metų laikotarpį nuo [metai] sausio 1 d.

2.           Komisija pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą patvirtina išsamias 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo tvarkos taisykles. Kol bus nustatytos tokios taisyklės, naudojama VI priede nustatyta standartinė ataskaitos forma.

Komisija sukauptus duomenis pateikia Europos Parlamentui.

V SKYRIUS

DELEGUOTŲJŲ IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMŲ NUOSTATOS

21 straipsnis Deleguotieji aktai

Komisija įgaliojama pagal 22 straipsnį priimti deleguotuosius aktus siekiant:

– atitinkamai atnaujinti 2 straipsnio 1 dalį, kad būtų atsižvelgiama į transporto priemonių kategorijų pakeitimus, susijusius su tame straipsnyje nurodytų teisės aktų pakeitimais;

– atnaujinti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą arba tarptautinių ar Sąjungos teisės aktų pakeitimus.

22 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           21 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 21 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 21 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

23 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Kai komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra užbaigiama nepasiekus rezultato, jeigu per nuomonei pareikšti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprasta komiteto narių dauguma.

VI skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis Sankcijos

1.           Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimą taikymo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Šios sankcijos yra veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės.

2.           Pagal 1 dalį nustatomose taisyklėse numatomos sankcijos, taikomos tuo atveju, jei vairuotojas arba transporto priemonės naudotojas nebendradarbiauja su inspektoriumi ir nepašalina per patikrinimą nustatytų trūkumų.

3.           Valstybės narės ne vėliau kaip [vieni metai nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos] praneša Komisijai apie tas nuostatas ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.

25 straipsnis Panaikinimas

Direktyva 2000/30/EB panaikinama [šio reglamento taikymo pradžios data].

26 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [praėjus 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

[1]               COM(2010) 389 galutinis.

[2]               2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL L 141, 2009 6 6, p. 12).

[3]               2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose (OL L 203, 2000 8 10, p. 1), su pakeitimais.

[4]               1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (OL L 138, 1999 6 1, p. 57).

[5]               COM(2011) 144 galutinis.

[6]               2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

[7]               COM(2010) 754 galutinis.

[8]               COM(2010) 754.

[9]               OL L 102, 2006 4 11, p. 35.

[10]               OL C […], […], p. […].

[11]               OL C […], […], p. […].

[12]               COM(2011) 144 galutinis.

[13]               COM(2010) 389 galutinis.

[14]               OL L 203, 2000 8 10, p. 1.

[15]               OL L 102, 2006 4 11, p. 35.

[16]               OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

[17]               COM(2010) 754 galutinis.

[18]               OL L [XXX].

[19]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[20]             OL L 173, 2010 7 8, p. 97.

PRIEDAS

prie Pasiūlymo EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/30/EB

I PRIEDAS RIZIKOS VERTINIMO SISTEMOS ELEMENTAI

Remiantis rizikos vertinimo sistema tikslingai pasirenkamos įmonių, kurios dažnai pažeidžia transporto priemonių techninės priežiūros ir tinkamumo važinėti keliais reikalavimus, naudojamos transporto priemonės. Ją taikant atsižvelgiama tiek į periodinės techninės apžiūros, tiek į patikrinimų kelyje rezultatus.

Pagal rizikos vertinimo sistemą nustatant įmonės rizikos koeficientą atsižvelgiama į šiuos parametrus:

– trūkumų skaičių,

– trūkumų pavojingumo laipsnį,

– patikrinimų arba apžiūrų skaičių,

– laiko veiksnį.

1. Trūkumai vertinami pagal jų pavojingumo laipsnį, taikant šias pavojingumo koeficiento vertes:

– pavojingas trūkumas –   40,

– didelis trūkumas –         10,

– nedidelis trūkumas –      1.

2. Į įmonės (transporto priemonės) būklės pakitimą atsižvelgiama senesniems patikrinimo rezultatams (trūkumams) taikant mažesnį (nei neseniai nustatytiems trūkumams) svarbos koeficientą:

– 1 metai = pastarieji 12 mėnesių = koeficiento vertė 3,

– 2 metai = 13–24 mėnesiai = koeficiento vertė 2,

– 3 metai = 24–36 mėnesiai = koeficiento vertė 1.

Šios vertės taikomos tik skaičiuojant bendrą rizikos koeficientą.

3. Rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal šias formules:

a)      Bendro rizikos koeficiento formulė:

.

Čia:

RR       – bendras rizikos koeficientas;

I           – bendras per 1, 2, 3 metus nustatytų trūkumų skaičius;

DY1      = (#DDx 40) + (#MaD x 10) + (#MiD x 1) per 1 metus;

#...       – skaičius:

DD       – pavojingų trūkumų,

MaD    – didelių trūkumų,

MiD     – nedidelių trūkumų;

C         – patikrinimų (patikrinimų kelyje arba techninių apžiūrų) skaičius per 1, 2, 3 metus.

b)      Metinio rizikos koeficiento formulė:

.

Čia:

AR       – metinis rizikos koeficientas;

#...       – skaičius:

DD       – pavojingų trūkumų,

MaD    – didelių trūkumų,

MiD     – nedidelių trūkumų;

C         – patikrinimų (patikrinimų kelyje arba techninių apžiūrų) skaičius.

Pagal metinį rizikos koeficientą vertinamas įmonės būklės pakitimas per ilgesnį laikotarpį.

Pagal bendrą rizikos koeficientą sąraše išvardytos įmonės (transporto priemonės) suskirstomos taip:

– < 30 % mažos rizikos,

– 30–80 %          vidutinės rizikos,

– > 80 % didelės rizikos.

II PRIEDAS

PATIKRINIMO APIMTIS

TURINYS

1.         PATIKRINIMO SRITYS

1)      Transporto priemonės identifikavimo duomenys.

2)      Stabdymo įranga.

3)      Vairavimo įrenginiai.

4)      Matomumas.

5)      Apšvietimo įranga ir elektros sistemos sudedamosios dalys.

6)      Ašys, ratai, padangos, pakaba.

7)      Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai.

8)      Kita įranga.

9)      Neigiami veiksniai.

2.         PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

Pozicijos, kurias galima patikrinti tik naudojant įrangą, pažymėtos (E).

Pozicijos, kurias nenaudojant įrangos galima patikrinti tik iš dalies, pažymėtos +(E).

Jeigu nurodyta, kad patikros metodas yra vizuali apžiūra, tai reiškia, kad inspektorius prireikus ne tik apžiūri tikrinamas dalis, bet ir pabando jas valdyti, įvertina triukšmą ar patikrina kitomis priemonėmis nenaudodamas įrangos.

Atliekant patikrinimus kelyje gali būti tikrinamos 1 lentelėje nurodytos pozicijos ir taikomi joje nurodyti metodai.

1 lentelė.

Pozicija || Metodas || Trūkumai

0.         TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1.      Valstybinio numerio ženklai (jei reikia pagal reikalavimus)(1) || Vizuali apžiūra. || a)             Nėra numerio ženklo (-ų) arba jis (jie) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi. b)             Nėra užrašo arba jis neįskaitomas. c)             Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

0.2.      Transporto priemonės važiuoklės numeris ir (arba) serijos numeris || Vizuali apžiūra. || a)             Numerio nėra arba neįmanoma rasti. b)             Numeris nevisas, neįskaitomas. c)             Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

1.         STABDYMO ĮRANGA

1.1.      Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.       Darbinio stabdžio pedalo ašis || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui. || a)             Per didelė ašies įvarža. b)             Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva.

1.1.2.       Pedalo būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui. || a)             Pernelyg didelė arba nepakankama eigos atsarga. b)             Stabdžių valdiklis į pradinę padėtį grįžta netinkamai. c)             Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs.

1.1.3.       Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra esant įprastam darbiniam slėgiui. Patikrinti per kiek laiko pasiekiama saugi darbinio išretėjimo arba oro slėgio vertė ir įspėjamojo įtaiso, kontūrų apsauginio vožtuvo ir slėgio sumažinimo vožtuvo veikimą. || a)             Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent du kartus. b)             Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė, neatitinka reikalavimų(1). c)             Neveikia kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas. d)             Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis. e)             Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas.

1.1.4.       Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius || Veikimo patikrinimas. || Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

1.1.5.       Rankinio valdymo stabdžio vožtuvas || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg nusidėvėjęs. b)             Valdymo įtaisas netvirtai pritvirtintas ant vožtuvo arba netvirtai pritvirtintas vožtuvas. c)             Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos. d)             Veikimas netinkamas.

1.1.6.  Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai. b)             Pernelyg didelis svirties ašies arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas. c)             Dėl pernelyg didelės svirties eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai. d)             Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia. e)             Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

1.1.7. Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai) || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Pažeistas čiaupas arba per didelis oro nuotėkis. b)             Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos. c)             Čiaupas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas. d)             Hidraulinių stabdžių skysčio išmetimas arba nuotėkis.

1.1.8.  Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės) || Atjungti ir prijungti visas stabdžių sistemos movas, kuriomis priekaba prijungiama prie velkančiosios transporto priemonės. || a)             Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas. b)             Čiaupas arba vožtuvas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas. c)             Per didelis nuotėkis. d)             Netinkamai prijungta arba neprijungta (jei privaloma). e)             Netinkamas veikimas.

1.1.9.  Suspausto oro balionas || Vizuali apžiūra. || a)             Balionas pažeistas, paveiktas korozijos arba nesandarus. b)             Neveikia išleidimo čiaupas. c)             Balionas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

1.1.10.     Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos) || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas. b)             Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus. c)             Pagrindinis cilindras netvirtai pritvirtintas. d)             Trūksta stabdžių skysčio. e)             Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio. f)             Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė. g)             Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

1.1.11.     Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Didelis gedimo arba įtrūkimo pavojus. b)             Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių. c)             Vamzdeliai pažeisti arba labai paveikti korozijos. d)             Vamzdeliai ne savo vietoje.

1.1.12.     Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Didelis gedimo arba įtrūkimo pavojus. b)             Stabdžių žarnelės pažeistos, nutrintos, susisukusios arba per trumpos. c)             Nuotėkis iš žarnelių arba jungčių. d)             Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui. e)             Žarnelės akytos.

1.1.13.     Stabdžių antdėklai ir trinkelės || Vizuali apžiūra. || a)             Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas. b)             Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.). c)             Trūksta antdėklo arba trinkelės.

1.1.14. Stabdžių būgnai, stabdžių diskai || Vizuali apžiūra. || a)             Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, paveiktas korozijos arba subraižytas arba įtrūkęs, netvirtai pritvirtintas arba suskilęs. b)             Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir t. t.). c)             Trūksta būgno arba disko. d)             Netvirtai pritvirtintas pagrindas.

1.1.15.     Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Lynas pažeistas arba surištas. b)             Sudedamoji dalis labai nusidėvėjusi ar pažeista korozijos. c)             Lynas, trauklė arba jungtis netvirtai pritvirtinti. d)             Lyno kanalas pažeistas. e)             Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas. f)             Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis.

1.1.16.     Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus) || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Cilindras įtrūkęs arba pažeistas. b)             Cilindras nesandarus. c)             Cilindras netvirtai arba netinkamai pritvirtintas. d)             Cilindras pernelyg pažeistas korozijos. e)             Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga. f)             Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas.

1.1.17. Stabdymo jėgos reguliatorius || Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant. || a)             Trauklės defektas. b)             Trauklė netinkamai sureguliuota. c)             Reguliatorius užstrigęs arba neveikia. d)             Trūksta reguliatoriaus. e)             Trūksta informacinės lentelės. f)             Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų(1).

1.1.18.     Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai || Vizuali apžiūra. || a)             Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas. b)             Reguliatorius sugedęs. c)             Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

1.1.19.     Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta) || Vizuali apžiūra. || a)             Netvirtai pritvirtintos jungtys arba tvirtinimo detalės. b)             Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos trūksta.

1.1.20.     Automatinis priekabos stabdžių veikimas || Atjungti priekabos stabdžių jungtį nuo vilkiko. || Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

1.1.21.     Visa stabdymo sistema || Vizuali apžiūra. || a)             Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai. b)             Didelis oro arba antifrizo nuotėkis. c)             Netvirtai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių. d)             Netinkamas sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

1.1.22.     Patikrinimo jungtys (jeigu yra arba jeigu turi būti) || Vizuali apžiūra. || a)             Trūksta. b)             Pažeistos, netinkamos naudoti arba nesandarios.

1.2.       Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.  Veikimas (E) || Tikrinama ant stacionaraus stabdžių tikrinimo stendo; stabdymo jėga palaipsniui didinama iki didžiausios. || a)             Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga. b)             Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. c)             Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga). d)             Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa. e)             Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

1.2.2.  Veiksmingumas (E) || Tikrinama ant stacionaraus stabdžių tikrinimo stendo esant faktinei transporto priemonės masei. || a)             Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius. b)             M1, M2 ir M3 kategorijos – 50 % [1] c)             N1 kategorija – 45 % d)             N2 ir N3 kategorijos – 43 % [2]/ e)             O2, O3 ir O4 kategorijos – 40 % [3]

1.3.          Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1. Veikimas (E) || Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.1 punkte nurodytą metodą. || a)             Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga. b)             Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. c)             Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

1.3.2. Veiksmingumas (E) || Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.2 punkte nurodytą metodą. || Stabdymo jėga nesiekia 50 %[4] darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę arba (puspriekabėms) bendrą leidžiamą ašių apkrovą

1.4.       Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1. Veikimas (E) || Tikrinama ant stacionaraus stabdžių tikrinimo stendo įjungiant stabdį. || Nestabdomas vienas arba daugiau ratų

1.4.2. Veiksmingumas (E) || Tikrinama ant stacionaraus stabdžių tikrinimo stendo esant faktinei transporto priemonės masei. || Stabdymo veiksmingumas atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę mažesnis kaip 16 % (visoms transporto priemonėms) arba atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą bendrą transporto priemonės masę mažesnis kaip 12 % (motorinėms transporto priemonėms) – taikoma didesnioji vertė

1.5.       Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas || Apžiūrėti ir, jeigu įmanoma, patikrinti, ar sistema veikia. || a)             Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms). b)             Sistema neveikia.

1.6.       Stabdžių antiblokavimo sistema. || Įspėjamojo įtaiso vizuali apžiūra. || a)             Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai. b)             Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

2.          VAIRAVIMO ĮRENGINIAI

2.1.       Mechaninė būklė

2.1.1.    Vairo reduktoriaus būklė || Vizuali vairo reduktoriaus veikimo apžiūra sukant vairaratį. || a)                Deformuotas krumplinio sektoriaus velenas arba susidėvėję kaiščiai. b)                Per didelis krumplinio sektoriaus veleno nusidėvėjimas. c)                Per didelis krumplinio sektoriaus veleno laisvumas. d)                Nuotėkis.

2.1.2.    Vairo reduktoriaus korpuso pritvirtinimas || Vizuali vairo reduktoriaus korpuso pritvirtinimo prie važiuoklės apžiūra sukiojant vairaratį į abi puses. || a)             Vairo reduktoriaus korpusas netinkamai pritvirtintas. b)             Padidėjusios važiuoklėje esančios tvirtinimo angos. c)             Nėra tvirtinimo varžtų arba jie sutrūkę. d)             Suskilęs vairo reduktoriaus korpusas.

2.1.3.    Vairo trapecijos būklė || Vizuali vairo mechanizmo dalių apžiūra sukiojant vairaratį į abi puses, siekiant nustatyti, ar dalys nesusidėvėję, nesutrūkę ir neatsilaisvinusios. || a)             Sudedamosios dalys, kurios turėtų būti tvirtai sujungtos, juda viena kitos atžvilgiu. b)             Per didelis šarnyrų nusidėvėjimas. c)             Sutrūkusios arba deformuotos sudedamosios dalys. d)             Nėra fiksavimo įtaisų. e)             Sudedamosios dalys (pvz., skersinė svirtis arba trauklė) nesureguliuotos. f)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas. g)             Nėra purvasaugių, jie pažeisti arba labai nusidėvėję.

2.1.4.    Vairo trapecijos veikimas || Ratams remiantis į žemę ir esant įjungtam varikliui (su vairo stiprintuvu) atliekama vairo trapecijos judėjimo vizuali apžiūra, sukant vairaratį. || a)             Judanti vairo trapecija liečia stacionarią važiuoklės dalį. b)             Neveikia vairo mechanizmo ribotuvai arba jų trūksta.

2.1.5.    Vairo stiprintuvas || Tikrinama, ar vairo stiprintuvo sistemoje nėra nuotėkių, tikrinamas hidraulinio stiprintuvo skysčio lygis (jeigu matomas). Ratams remiantis į žemę ir įjungus variklį tikrinama, ar veikia vairo stiprintuvo sistema. || a)             Skysčio nuotėkis. b)             Trūksta skysčio. c)             Mechanizmas neveikia. d)             Mechanizmas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas. e)             Sudedamosios dalys nesureguliuotos arba kliudo kitas dalis. f)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas. g)             Lynai ir (arba) žarnelės pažeisti arba labai paveikti korozijos.

2.2.      Vairaratis ir vairo kolonėlė

2.2.1.    Vairaračio būklė || Ratams remiantis į žemę, vairaratis lenkiamas į šonus, lengvai spaudžiamas žemyn ir traukiamas aukštyn stačiu kampu į kolonėlę. Laisvumo vizuali apžiūra. || a)             Vairaračio judėjimas kolonėlės atžvilgiu, iš kurio galima spręsti, kad yra laisvumas. b)             Ant vairaračio stebulės nėra tvirtinimo įtaiso. c)             Vairaračio stebulė, ratas arba stipinai sutrūkę arba atsilaisvinę.

2.2.2.    Vairo kolonėlė || Vairaratis judinamas priešingomis kryptimis išilgai kolonėlės ir statmenai į kolonėlę. Laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės vizuali apžiūra. || a)             Per didelė vairaračio vidurinės dalies laisvoji eiga aukštyn arba žemyn. b)             Per didelis kolonėlės viršutinės dalies ašies laisvumas. c)             Lanksčiosios movos susidėvėjusios. d)             Tvirtinimo įtaisų defektai.

2.3.      Vairo mechanizmo laisvumas || Esant įjungtam varikliui, jei transporto priemonė yra su vairo stiprintuvu, ir ratams esant važiavimo tiesiai padėtyje, vairaratis lengvai sukiojamas abiem kryptimis nepasukant ratų. Vizuali apžiūra siekiant nustatyti laisvumą. || Per didelis vairo mechanizmo laisvumas (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį jo skersmens arba neatitinka reikalavimų)(1).

2.4.      Ratų sureguliavimas || Vizuali apžiūra. || Akivaizdžiai netinkamai sureguliuota.

2.5.       Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma || Vizuali apžiūra arba patikra naudojant tinkamą ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). || a)             Pažeista arba įtrūkusi sudedamoji dalis. b)             Per didelis laisvumas. c)             Tvirtinimo įtaisų defektai.

3.          MATOMUMAS

3.1.       Matymo laukas || Vizuali apžiūra iš vairuotojo sėdynės. || Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą priekyje arba šonuose

3.2.   Stiklo būklė || Vizuali apžiūra. || a)             Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs arba neskaidrus b)             Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindimąją arba spalvinę plėvelę) neatitinka reikalavimų(1) nuostatų. c)             Stiklas arba permatomas skydas netinkamos būklės.

3.3. Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai || Vizuali apžiūra. || a)             Trūksta veidrodžio arba įtaiso arba jis neatitinka reikalavimų(1) b)             Veidrodis arba įtaisas neveikia, pažeistas, atsilaisvinęs arba netvirtai pritvirtintas.

3.4. Priekinio stiklo valytuvai || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Valytuvai neveikia arba jų trūksta. b)             Nėra valytuvo šepetėlio arba jis turi aiškių defektų.

3.5. Priekinio stiklo apliejikliai || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || Apliejiklis veikia netinkamai.

3.6. Apipūtimo sistema (X)(7) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || Sistema neveikia arba turi aiškių defektų.

4.          ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1. Priekiniai žibintai

4.1.1. Būklė ir veikimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Trūksta žibinto arba šviesos šaltinio arba yra jo defektų. b)             Sugedusi projekcijos sistema (atšvaitas ir sklaidytuvas) arba jos trūksta. c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas.

4.1.2. Sureguliavimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Priekinis žibintas akivaizdžiai netinkamai sureguliuotas. b)             Šviesos šaltinis netinkamai įdėtas.

4.1.3. Junginėjimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Vienu metu įjungiamų priekinių žibintų skaičius neatitinka reikalavimų (1). b)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). c)             Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

4.1.4. Atitiktis reikalavimams(1) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). b)             Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios aiškiai sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą. c)             Žibintas ir šviesos šaltinis nesuderinami.

4.1.5. Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi) (X)[5] || Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas. || a)             Įtaisas neveikia. b)             Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti iš vairuotojo sėdynės.

4.1.6. Priekinių žibintų valymo įrenginys (jeigu privalomas) (X)6 || Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas. || Įtaisas neveikia.

4.2.       Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir skersinio kontūro gabarito žibintai

4.2.1. Būklė ir veikimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. b)             Yra šviesos sklaidytuvo defektų. c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi).

4.2.2. Junginėjimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). b)             Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

4.2.3. Atitiktis reikalavimams 1 || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). b)             Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą.

4.3.          Stabdymo signalo žibintai

4.3.1. Būklė ir veikimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. b)             Yra šviesos sklaidytuvo defektų. c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi).

4.3.2. Junginėjimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). b)             Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

4.3.3. Atitiktis reikalavimams 1 || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1).

4.4.          Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai

4.4.1. Būklė ir veikimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. b)             Yra šviesos sklaidytuvo defektų. c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi).

4.4.2. Junginėjimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1).

4.4.3. Atitiktis reikalavimams(1) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1).

4.4.4. Mirksėjimo dažnis || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Mirksėjimo dažnis neatitinka reikalavimų(1).

4.5.          Priekiniai ir galiniai rūko žibintai

4.5.1. Būklė ir veikimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. b)             Yra šviesos sklaidytuvo defektų. c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas.

4.5.2. Sureguliavimas (X)(6) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Priekinis rūko žibintas akivaizdžiai netinkamai sureguliuotas.

4.5.3.    Junginėjimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1).

4.5.4. Atitiktis reikalavimams(1) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). b)             Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų(1).

4.6.          Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.    Būklė ir veikimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. b)             Yra šviesos sklaidytuvo defektų. c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi).

4.6.2.    Atitiktis reikalavimams(1) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). b)             Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų(1).

4.6.3.    Junginėjimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1).

4.7.       Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

4.7.1.    Būklė ir veikimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Žibintas šviečia tiesiai atgal. b)             Yra šviesos šaltinio defektų. c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi).

4.7.2.    Atitiktis reikalavimams(1) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų(1).

4.8.          Atšvaitai, matomumo gerinimo (atspindimieji) ženklai ir galiniai ženklinimo skydeliai

4.8.1. Būklė || Vizuali apžiūra. || a)             Yra atspindėjimo įrangos defektų arba ji pažeista. b)             Atšvaitas netvirtai pritvirtintas. .

4.8.2. Atitiktis reikalavimams(1) || Vizuali apžiūra. || a)             Įtaisas, jo atspindimos šviesos spalva arba jo padėtis neatitinka reikalavimų(1).

4.9.          Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės

4.9.1.    Būklė ir veikimas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Neveikia.

4.9.2. Atitiktis reikalavimams(1) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || Neatitinka reikalavimų(1).

4.10. Velkančiosios transporto priemonės ir priekabos arba puspriekabės elektrinės jungtys || Vizuali apžiūra – jeigu įmanoma, patikrinamas jungties elektros grandinių vientisumas. || a)             Stacionarios sudedamosios dalys netvirtai pritvirtintos. b)             Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi. c)             Priekabos arba velkančiosios transporto priemonės elektrinės jungtys veikia netinkamai.

4.11. Elektros instaliacija || Vizuali apžiūra, įskaitant variklio skyriaus apžiūrą iš vidaus ir (arba) transporto priemonės apžiūrą iš apačios. || a)             Laidai netvirtai arba netinkamai pritvirtinti. b)             Laidai susidėvėję. c)             Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

4.12. Žibintai ir atšvaitai, kuriuos įrengti neprivaloma (X)(6) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Žibintas ir (arba) atšvaitas įrengtas nesilaikant reikalavimų(1). b)             Žibinto veikimas neatitinka reikalavimų(1). c)             Žibintas ir (arba) atšvaitas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi).

4.13. Baterija || Vizuali apžiūra. || a)             Netvirtai pritvirtinta. b)             Nesandari. c)             Yra jungiklio (jeigu privalomas) defektų. d)             Yra saugiklių (jeigu privalomi) defektų. e)             Netinkamas vėdinimas (jeigu privalomas).

5.          AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1.       Ašys

5.1.1. Ašys +(E) || Vizuali patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). || a)             Ašis sutrūkusi arba deformuota. b)             Ašis netvirtai privirtinta prie transporto priemonės. c)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.1.2.       Ašigaliai +(E) || Vizuali patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). Kiekvienas ratas veikiamas vertikalia arba šonine jėga ir stebimas laisvumas tarp tilto sijos ir ašigalio. || a)             Sutrūkęs ašigalis. b)             Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas. c)             Per didelis laisvumas tarp ašigalio ir ašies sijos. d)             Atsilaisvinęs ašigalio kaištis.

5.1.3.       Ratų guoliai +(E) || Vizuali apžiūra ir patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). Kiekvienas ratas judinamas į šonus arba veikiamas šonine jėga ir stebimas rato laisvumas ašigalio atžvilgiu. || a)             Per didelis rato guolio laisvumas. b)             Rato guolis per daug suveržtas, stringa (perkaitintas).

5.2.       Ratai ir padangos

5.2.1.       Rato stebulė || Vizuali apžiūra. || a)             Trūksta rato veržlių arba smeigių arba jos atsilaisvinę. b)             Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista.

5.2.2.    Ratai || Vizuali kiekvieno rato apžiūra iš abiejų pusių. || a)             Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų. b)             Netinkamai uždėtas padangos borto žiedas. c)             Ratas labai deformuotas arba nusidėvėjęs. d)             Rato dydis arba tipas neatitinka reikalavimų(1), todėl važiuoti nesaugu.

5.2.3.    Padangos || Vizuali visos padangos apžiūra ridenant transporto priemonę atgal ir į priekį. || a)             Padangos dydis, leidžiama apkrova, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų(1), todėl važiuoti nesaugu. b)             Ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos. c)             Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta). d)             Yra didelių padangos pažeidimų arba įpjovimų. e)             Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų(1). f)             Padanga trinasi į kitas dalis. g)             Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų(1).

5.3.       Pakabos sistema

5.3.1.    Spyruoklės ir stabilizatorius +(E) || Vizuali apžiūra ir patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). || a)             Spyruoklės arba stabilizatorius netvirtai pritvirtinti prie važiuoklės arba ašies. b)             Pažeista arba įtrūkusi spyruoklės arba stabilizatoriaus dalis. c)             Trūksta spyruoklės arba stabilizatoriaus. d)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.3.2.    Amortizatoriai || Vizuali apžiūra. || a)             Amortizatoriai netvirtai pritvirtinti prie važiuoklės arba ašies. b)             Pažeistas amortizatorius. c)             Trūksta amortizatoriaus.

5.3.3.       Sukimo momento ribotuvai, skersinės trauklės, skersiniai automobilio pakabos strypai ir pakabos svirtys +(E) || Vizuali apžiūra ir patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). || a)             Sudedamoji dalis netvirtai pritvirtinta prie važiuoklės arba ašies. b)             Sudedamoji dalis pažeista, įtrūkusi, jos trūksta arba ji labai paveikta korozijos. c)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

5.3.4.    Pakabos šarnyrai +(E) || Vizuali apžiūra ir patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). || a)             Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas arba per didelis pakabos šarnyrų nusidėvėjimas b)             Nėra purvasaugių arba jie labai nusidėvėję.

5.3.5.    Pneumatinė pakaba || Vizuali apžiūra. || a)             Sistema neveikia. b)             Sudedamoji dalis pažeista, pakeista jos konstrukcija arba ji susidėvėjusi taip, kad tai gali kenkti sistemos veikimui. c)             Girdimas nuotėkis iš sistemos.

6.          VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1.       Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai

6.1.1.    Bendra būklė || Vizuali apžiūra. || a)             Sutrūkę arba deformuoti šoniniai lonžeronai arba skersiniai. b)             Netvirtai pritvirtintos sustiprinimo plokštės arba tvirtinimo elementai. c)             Per didelis korozijos poveikis, turintis įtakos mazgo tvirtumui.

6.1.2.    Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai || Vizuali apžiūra. || a)             Netvirtai pritvirtinta arba nesandari išmetimo sistema. b)             Išmetamųjų dujų patenka į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių.

6.1.3.    Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo kuro baką ir vamzdelius) || Vizuali apžiūra ir patikra naudojant SND ir (arba) SGD sistemos nuotėkio aptikimo prietaisą (jei yra). || a)             Bakas arba vamzdeliai netvirtai pritvirtinti. b)             Degalų nuotėkis, nėra degalų bako dangtelio arba jis neveiksmingas. c)             Pažeisti arba nutrinti vamzdeliai. d)             Degalų čiaupas (jei privalomas) veikia netinkamai. e)             Gaisro pavojus dėl: – degalų nuotėkio, – netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos, – variklio skyriaus būklės. f)             SND arba SGD sistema neatitinka reikalavimų(1).

6.1.4.    Buferiai, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo || Vizuali apžiūra. || a)             Laisvumas arba pažeidimas, dėl kurių gali būti patirta sužalojimų. b)             Įtaisas akivaizdžiai neatitinka reikalavimų(1).

6.1.5.    Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas) || Vizuali apžiūra. || a)             Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas. b)             Atsarginis ratas netvirtai pritvirtintas prie tvirtinamojo įtaiso, gali nukristi.

6.1.6.    Sukabinimo įtaisai ir vilkimo įranga  +(E) || Vizuali apžiūra ir, jei įmanoma, veikimo patikra (ypatingas dėmesys skiriamas įrengtiems saugos įtaisams) ir (arba) patikrinimas naudojant matuoklį. || a)             Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi. b)             Per didelis sudedamosios dalies nusidėvėjimas. c)             Tvirtinimo įtaisų defektai. d)             Trūksta saugos įtaisų arba jie netinkamai veikia. e)             Neveikia indikatorius. f)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

6.1.7.    Transmisija || Vizuali apžiūra. || a)             Atsilaisvinę tvirtinimo varžtai arba jų trūksta. b)             Per didelis pavaros veleno guolių nusidėvėjimas. c)             Per didelis universaliųjų šarnyrų nusidėvėjimas. d)             Susidėvėjusios lanksčiosios movos. e)             Velenas pažeistas arba sulinkęs. f)             Guolio korpusas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas. g)             Nėra purvasaugių arba jie labai nusidėvėję. h)             Neteisėtas transmisijos konstrukcijos pakeitimas.

6.1.8.    Variklio tvirtinimo elementai || Vizuali apžiūra. || Susidėvėję, atsilaisvinę arba sutrūkę tvirtinimo elementai.

6.1.9.    Variklio veikimas || Vizuali apžiūra. || a)             Neteisėtai pakeista valdymo įtaiso konstrukcija. b)             Neteisėtas variklio ir (arba) transmisijos konstrukcijos pakeitimas.

6.2.      Kabina ir kėbulas

6.2.1. Būklė || Vizuali apžiūra. || a)             Atsilaisvinęs arba pažeistas skydas ar sudedamoji dalis, gali sužeisti. b)             Netvirtai įtvirtintas kėbulo statramstis. c)             Į vidų gali patekti dujų iš variklio skyriaus arba išmetamųjų dujų. d)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas.

6.2.2. Tvirtinimas || Vizuali apžiūra. || a)             Kėbulas arba kabina netvirtai pritvirtinti. b)             Kėbulas ir (arba) kabina akivaizdžiai netiesiai pritvirtinti ant važiuoklės. c)             Netvirtai pritvirtinti kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės arba skersinių įtaisai arba jų trūksta. d)             Labai pažeistos korozijos vientiso kėbulo tvirtinimo vietos.

6.2.3.    Durys ir durų fiksatoriai || Vizuali apžiūra. || a)             Durys neatsidaro arba netinkamai užsidaro. b)             Durys gali netikėtai atsidaryti arba atsirakinti. c)             Trūksta durų, vyrių, užraktų arba statramsčių, šios dalys atsilaisvinusios arba susidėvėjusios.

6.2.4.    Grindys || Vizuali apžiūra. || Grindys netvirtai pritvirtintos arba labai nusidėvėjusios.

6.2.5.    Vairuotojo sėdynė || Vizuali apžiūra. || a)             Sėdynė atsilaisvinusi arba yra jos konstrukcijos defektų. b)             Blogai veikia reguliavimo mechanizmas.

6.2.6.    Kitos sėdynės || Vizuali apžiūra. || a)             Sėdynės prastos būklės arba netvirtai pritvirtintos. b)             Sėdynės įrengtos nesilaikant reikalavimų(1).

6.2.7.    Vairavimo priemonės || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || Netinkamai veikia kuris nors valdymo įtaisas, būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui užtikrinti.

6.2.8.    Kabinos laipteliai || Vizuali apžiūra. || a)             Laiptelis arba laiptelio rėmas netvirtai pritvirtintas. b)             Laiptelis arba rėmas yra tokios būklės, kad lipant galima susižeisti.

6.2.9.   Kiti vidaus ir išorės įtaisai ir įranga || Vizuali apžiūra. || a)             Yra kitų įtaisų arba įrangos tvirtinimo defektų. b)             Kiti įtaisai arba įranga įrengti nesilaikant reikalavimų(1). c)             Nuotėkis iš hidraulinės įrangos.

6.2.10. Purvasaugiai (sparnai), apsaugos nuo aptaškymo įtaisai || Vizuali apžiūra. || a)             Įtaisų trūksta, jie blogai pritvirtinti arba labai paveikti korozijos. b)             Nepakankamas tarpas tarp įtaiso ir rato. c)             Neatitinka reikalavimų(1).

7.          KITA ĮRANGA

7.1.       Saugos diržai ir sagtys, kitos saugos sistemos

7.1.1. Saugos diržų ir sagčių pritvirtinimo tvirtumas || Vizuali apžiūra. || a)             Tvirtinamasis antgalis labai nusidėvėjęs. b)             Atsilaisvinęs įtvaras.

7.1.2. Saugos diržų ir sagčių būklė || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Trūksta privalomo saugos diržo arba jis neįmontuotas. b)             Saugos diržas pažeistas. c)             Saugos diržas neatitinka reikalavimų(1). d)             Saugos diržo sagtis pažeista arba veikia netinkamai. e)             Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas arba veikia netinkamai.

7.1.3. Saugos diržo įtempimo ribotuvas (X) 6 || Vizuali apžiūra. || a)             Įtempimo ribotuvo trūksta arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

7.1.4. Saugos diržų įtempikliai (X) 6 || Vizuali apžiūra. || a)             Įtempiklio trūksta arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

7.1.5. Saugos oro pagalvė (X) 6 || Vizuali apžiūra. || a)             Saugos oro pagalvės trūksta arba ji netinkama naudoti toje transporto priemonėje. b)             Saugos oro pagalvė akivaizdžiai neveikia.

7.1.6. SRS sistemos (X) 6 || Gedimų indikatoriaus lemputės vizuali apžiūra. || a)             SRS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

7.2.   Gesintuvas (jeigu privalomas) (X) 6 || Vizuali apžiūra. || a)             Trūksta. b)             Neatitinka reikalavimų(1).

7.3.   Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Įtaisas neužtikrina, kad transporto priemone nebūtų galima važiuoti. b)             Įtaisas sugadintas, netyčia užsirakina arba užsiblokuoja.

7.4.   Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privalomas)(X)6 || Vizuali apžiūra. || Trūksta ženklo ar jo dalių. a)             Neatitinka reikalavimų(1).

7.5.   Pirmosios pagalbos vaistinėlė (jeigu privaloma) (X)6 || Vizuali apžiūra. || Trūksta vaistinėlės ar jos dalių arba ji neatitinka reikalavimų(1).

7.6.   Ratų atsparos (pleištai) (jeigu privalomos) (X)(6) || Vizuali apžiūra. || Atsparų trūksta arba jos prastos būklės.

7.7.   Garsinis signalas || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas. || a)             Neveikia. b)             Netvirtai pritvirtintas valdymo mygtukas. c)             Neatitinka reikalavimų(1).

7.8.   Spidometras || Vizuali apžiūra. || a)             Įrengtas nesilaikant reikalavimų(1). b)             Neveikia. c)             Neveikia apšvietimas.

7.9.   Tachografas (jeigu įrengtas arba jeigu turi būti įrengtas) || Vizuali apžiūra. || a)             Įrengtas nesilaikant reikalavimų(1). b)             Neveikia. c)             Pažeistos plombos arba jų nėra. d)             Nėra kalibravimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti. e)             Akivaizdūs klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymiai. f)             Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

7.10   Greičio ribotuvas (jeigu privalomas) +(E) || Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas (jeigu yra reikalinga įranga). || a)             Įrengtas nesilaikant reikalavimų(1). b)             Akivaizdžiai neveikia. c)             Nustatytas per didelis greitis (jei tikrinamas). d)             Pažeistos plombos arba jų nėra. e)             Nėra kalibravimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti. f)             Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

7.11   Ridos skaitiklis (jeigu įrengtas) || Vizuali apžiūra. || a)             Akivaizdūs neteisėto reguliavimo (klastojimo) požymiai. b)             Akivaizdžiai neveikia.

7.12   Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) (kai privaloma) (X)6 || Vizuali apžiūra. || a)             Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti. b)             Pažeisti laidai. c)             Trūksta kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos. d)             Jungiklis pažeistas arba veikia netinkamai. e)             ESC gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

8. NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1.       Triukšmas

8.1.1     Triukšmo slopinimo sistema || Subjektyvus vertinimas (nebent tikrintojas nusprendžia, kad triukšmo lygis yra ties riba; tada gali būti atliktas stovinčios transporto priemonės triukšmingumo patikrinimas naudojant triukšmo matuoklį). || a)             Triukšmo lygis viršija leidžiamą pagal reikalavimus(1). b)             Bet kuri triukšmo slopinimo sistemos dalis atsilaisvinusi, gali nukristi, pažeista, netinkamai sumontuota, jos trūksta arba jos konstrukcija akivaizdžiai pakeista taip, kad triukšmo lygis gali padidėti.

8.2        Išmetamieji teršalai

8.2.1. Benzininio variklio išmetamieji teršalai

8.2.1.1.    Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga || Vizuali apžiūra. || a)             Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi. b)             Nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas gali būti netikslus.

8.2.1.2. Išmetamieji dujiniai teršalai (E) || Matuojama naudojant išmetamųjų dujų analizatorių ir laikantis nustatytų reikalavimų(1). Transporto priemonių, kuriose įrengtos tinkamos diagnostikos sistemos, dujų išmetimo sistemos veikimo tinkamumas taip pat gali būti tikrinamas ne atliekant išmetamųjų dujų kiekio matavimus kai variklis veikia tuščiąja eiga, o remiantis diagnostikos įtaiso rodmenimis ir diagnostikos sistemos veikimo tinkamumo patikromis, laikantis gamintojo nustatytų parengimo rekomendacijų ir kitų reikalavimų(1) ir atsižvelgiant į atitinkamas leidžiamąsias nuokrypas. Taip pat gali būti matuojama naudojant nuotolinės patikros įrangą ir patvirtinant rezultatą standartiniais bandymo metodais. || a)             Išmetamųjų teršalų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius b)             arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija: 1)         transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos: – 4,5 % arba – 3,5 %,                 atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį; 2)         transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema: – varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %, – tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %; arba – varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 %[6], – tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %, atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį. c)             Lambda vertė yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos. d)             Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra rimtų gedimų. e)             Matuojant nuotolinės patikros įranga nustatyta didelė neatitiktis.

8.2.2. Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai

8.2.2.1. Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga || Vizuali apžiūra. || a)             Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi. b)             Nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas gali būti netikslus.

8.2.2.2. Išmetamųjų dujų neskaidrumas  (E) || a) Išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą. b) Transporto priemonės parengimas prieš tikrinant: 1. Transporto priemonės gali būti tikrinamos be parengimo, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis sušilęs ir ar yra tinkamos mechaninės būklės. 2. Parengimo reikalavimai: i) Variklis turi būti visiškai sušildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80°C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją; arba turi būti bent lygiavertė variklio bloko temperatūra, išmatuota infraraudonųjų spindulių termometru. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą. ii) Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris greitėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu. c) Tikrinimo procedūra: 1. Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po to kai paleidžiamas akceleratoriaus pedalas. 2. Kiekvienas laisvojo įsibėgėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu pajėgumu. 3. Per kiekvieną laisvojo įsibėgėjimo ciklą, prieš paleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sūkių dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sūkių dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius ribinio sūkių dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sūkių dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki paleidimo; M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių atveju šis laikas turi būti ne trumpesnis kaip 2 sekundės. 4. Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Skaičiuojant vidurkį galima neatsižvelgti į matavimo rezultatus, kurie labai skiriasi nuo vidurkio, arba apskaičiuoti vidurkį bet kokiu kitu statistinio skaičiavimo būdu, kuriuo atsižvelgiama į matavimo rezultatų sklaidą. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių. 5. Kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų labai viršija ribines vertes. Be to, kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų yra daug mažesnės už ribines vertes, atsižvelgiant į atitinkamas leidžiamąsias nuokrypas. Taip pat gali būti matuojama naudojant nuotolinės patikros įrangą ir patvirtinant rezultatą standartiniais bandymo metodais. || a)             Transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos, išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, nurodytą ant transporto priemonės pritvirtintoje gamintojo lentelėje. b)             Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus(1) etaloninių verčių taikyti negalima: – varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1, – varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m-1, arba, reikalavimuose(1) nurodytų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos, – – 1,5 m-1[7]. c)             Matuojant nuotolinės patikros įranga nustatyta didelė neatitiktis.

PASTABOS

1.                Reikalavimai – tipo patvirtinimo reikalavimai, galiojantys pirmą kartą registruojant transporto priemonę arba pirmą kartą pradedant ją naudoti, taip pat modifikavimo įpareigojimais arba registravimo šalies nacionalinės teisės aktais nustatyti reikalavimai.

III PRIEDAS TRŪKUMŲ VERTINIMAS

Šiame priede pateiktas minimalus taisyklių, taikomų vertinant per patikrinimą kelyje nustatytus trūkumus, rinkinys.

1. Trūkumų klasifikacija

Trūkumai skirstomi į šias grupes:

NEDIDELI TRŪKUMAI.

Tai techniniai defektai, neturintys didelio poveikio transporto priemonės saugai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai. Transporto priemonės nereikia tikrinti pakartotinai, nes galima pagrįstai tikėtis, kad nustatyti trūkumai bus nedelsiant pašalinti.

DIDELI TRŪKUMAI.

Tai trūkumai, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga ir (arba) kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir kiti svarbesni neatitikties faktai. Transporto priemonę būtina kuo greičiau suremontuoti, o tolesniam jos naudojimui gali būti taikomi apribojimai ir sąlygos, pvz., atlikti papildomą transporto priemonės techninę apžiūrą.

PAVOJINGI TRŪKUMAI.

Tai trūkumai, dėl kurių kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus kelių eismo saugai. Toliau naudoti transporto priemonę kelyje draudžiama, tačiau tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis gali būti leidžiama nuvažiuoti tiesiai į nurodytą vietą, pvz., nedelsiant atlikti transporto priemonės remontą arba sulaikytą transporto priemonę pastatyti nurodytoje vietoje.

Daugiau nei vienos grupės trūkumų turinti transporto priemonė turėtų būti priskiriama prie didžiausią trūkumą atitinkančios grupės. Kelis tos pačios grupės trūkumus turinti transporto priemonė gali būti priskiriama prie kitos didesnių trūkumų grupės, jei dėl bendro tų trūkumų poveikio transporto priemonė tampa pavojingesnė.

Vertinant trūkumus atsižvelgiama į tipo patvirtinimo reikalavimus, galiojančius pirmą kartą registruojant transporto priemonę ar pirmą kartą pradedant ją naudoti. Nepaisant to, kai kurioms pozicijoms taikomi modifikavimo reikalavimai.

2.         Vertinimo reikalavimai

Pozicija || Trūkumai || Trūkumų vertinimas

|| Nedideli || Dideli || Pavojingi

0.       TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1.      Valstybinio numerio ženklai (jei reikia pagal reikalavimus)(1) || a)                Nėra numerio ženklo (-ų) arba jis (jie) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi. || || X ||

b)                Nėra užrašo arba jis neįskaitomas. || || X ||

c)         Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų. || || X ||

0.2.      Transporto priemonės važiuoklės numeris ir (arba) serijos numeris || a)                Numerio nėra arba neįmanoma rasti. || || X ||

b)                Numeris nevisas, neįskaitomas. || || X ||

c)         Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų. || || X ||

1.         STABDYMO ĮRANGA

1.1.      Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.       Darbinio stabdžio pedalo ir (arba) rankinės svirties ašis || a)                Per didelė ašies įvarža. || || X ||

b)                Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva. || || X ||

1.1.2.    Pedalo ir (arba) rankinės svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga || a)                Pernelyg didelė arba nepakankama eigos atsarga. Stabdys nepakankamai veiksmingas arba užstrigęs. || || X || X

b)                Stabdžių valdiklis į pradinę padėtį grįžta netinkamai. Stabdžiai lieka nuolat įjungti. || X || X ||

c)                Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs. || X || ||

1.1.3.    Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai || a)                Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent du kartus. bent dviem stabdymams po to, kai įsijungė įspėjamasis įtaisas (arba jeigu manometro rodmenys ties pavojinga riba); || || X || X

b)                Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė, neatitinka reikalavimų(1). || || X ||

c)                Neveikia kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas. || || X ||

d)                Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis. || || X ||

e)                Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas. Pagalbinio stabdymo efektyvumas neatitinka reikalavimų. || || X || X

1.1.4.    Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius || Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs (slėgio vertė nuskaitoma). Neįmanoma nustatyti, kad slėgis per žemas. || X || X ||

1.1.5.    Rankinio valdymo stabdžio vožtuvas || a)                Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg nusidėvėjęs. || || X ||

b)                Valdymo įtaisas netvirtai pritvirtintas ant vožtuvo arba netvirtai pritvirtintas vožtuvas. || || X ||

c)                Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos. || || X ||

d)                Veikimas netinkamas. || || X ||

1.1.6.   Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys || a)             Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai. || || X ||

b)                Svirties ašies arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas. Per didelis nusidėvėjimas. || X || X ||

c)                Dėl pernelyg didelės svirties eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai. || || X ||

d)                Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia. || || X ||

e)                Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą. || || X ||

1.1.7. Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai) || a)                Pažeistas čiaupas arba per didelis oro nuotėkis. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

b)                Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos. || X || ||

c)                Čiaupas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas. || || X ||

d)                Hidraulinių stabdžių skysčio išmetimas arba nuotėkis. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

1.1.8.   Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės) || a)                Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas. Pablogėjęs veikimas. || X || X ||

b)                Čiaupas arba vožtuvas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas. Pablogėjęs veikimas. || X || X ||

c)                Per didelis nuotėkis. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

d)                Netinkamas veikimas. Pablogėjęs stabdžio veikimas. || || X || X

1.1.9.   Suspausto oro balionas || a)                Balionas nežymiai pažeistas arba nežymiai paveiktas korozijos. Balionas labai pažeistas, labai paveiktas korozijos arba nesandarus. || X || X ||

b)                Pablogėjęs išleidimo čiaupo veikimas. Neveikia išleidimo čiaupas. || X || X ||

c)                Balionas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas. || || X ||

1.1.10.     Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos) || a)                Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas. || || X ||

b)                Yra pagrindinio cilindro defektų, bet stabdys vis tiek veikia. Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus. || || X || X

c)                Pagrindinis cilindras netvirtai pritvirtintas, bet stabdys vis tiek veikia. Pagrindinis cilindras netvirtai pritvirtintas. || || X || X

d)                Nepakanka stabdžių skysčio (žemiau MIN žymos, bet daugiau nei 50 % rezervuaro talpos) Nepakanka stabdžių skysčio (žemiau MIN žymos ir mažiau nei 50 % rezervuaro talpos) Stabdžių skysčio nematyti. || X || X || X

e)                Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio. || X || ||

f)                Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė. || X || ||

g)                Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas. || X || ||

1.1.11.     Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai || a)                Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus. || || || X

b)                Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (pneumatinės stabdžių sistemos). Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (hidraulinės stabdžių sistemos). || || X || X

c)                Vamzdeliai pažeisti arba labai paveikti korozijos. Poveikis stabdžių veikimui dėl užsiblokavimo arba neišvengiamas nuotėkio pavojus. || || X || X

d)                Vamzdeliai ne savo vietoje. Pažeidimo pavojus. || X || X ||

1.1.12.     Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės || a)                Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus. || || || X

b)                Žarnelės susisukusios arba per trumpos. Žarnelės pažeistos arba nutrintos. || X || X ||

c)                Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (pneumatinės stabdžių sistemos). Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (hidraulinės stabdžių sistemos). || || X || X

d)                Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui. Pažeistas kordas. || || X || X

e)                Žarnelės akytos. || || X ||

1.1.13.     Stabdžių antdėklai ir trinkelės || a)                Antdėklas arba trinkelė labai nusidėvėjęs (pasiekta min. žyma). Antdėklas arba trinkelė labai nusidėvėjęs (žemiau min. žymos). || || X || X

b)                Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.). Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

c)                Trūksta antdėklo arba trinkelės. || || || X

1.1.14.     Stabdžių būgnai, stabdžių diskai || a)                Būgnas arba diskas nusidėvėjęs (pasiekta minimali žyma) arba labai subraižytas. Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, labai subraižytas, įtrūkęs, netvirtai pritvirtintas arba suskilęs. || || X || X

b)                Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir t. t.). Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

c)                Trūksta būgno arba disko. || || || X

d)                Netvirtai pritvirtintas pagrindas. || || X ||

1.1.15.     Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys || a)                Lynas pažeistas arba surištas. Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

b)                Sudedamoji dalis labai nusidėvėjusi ar pažeista korozijos. Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

c)                Lynas, trauklė arba jungtis netvirtai pritvirtinti. || || X ||

d)                Lyno kanalas pažeistas. || || X ||

e)                Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas. || || X ||

f)                Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis. || || X ||

1.1.16.     Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus) || a)                Cilindras įtrūkęs arba pažeistas. Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

b)                Cilindras nesandarus. Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

c)                Cilindras netvirtai arba netinkamai pritvirtintas. Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

d)                Cilindras pernelyg pažeistas korozijos. Įtrūkimo pavojus. || || X || X

e)                Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga. Pablogėjęs stabdymo efektyvumas (nėra judėjimo atsargos). || || X || X

f)                Pažeistas purvasaugis. Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas. || X || X ||

1.1.17.     Stabdymo jėgos reguliatorius || a)                Trauklės defektas. || || X ||

b)                Trauklė netinkamai sureguliuota. || || X ||

c)                Reguliatorius užstrigęs arba neveikia (ABS veikia). Reguliatorius užstrigęs arba neveikia. || || X || X

d)                Trūksta reguliatoriaus. || || || X

e)                Trūksta informacinės lentelės. || X || ||

f)                Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų(1). || X || ||

1.1.18.     Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai || a)             Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas. || || X ||

b)             Reguliatorius sugedęs. || || X ||

c)             Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas. || || X ||

1.1.19.     Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta) || a)             Netvirtai pritvirtintos jungtys arba tvirtinimo detalės. Pablogėjęs veikimas. || X || X ||

b)             Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos trūksta. || || X ||

1.1.20.     Automatinis priekabos stabdžių veikimas || Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia. || || || X

1.1.21.     Visa stabdymo sistema || a)             Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai. Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

b)             Oro arba antifrizo nuotėkis. Pablogėjęs sistemos veikimas. || X || X ||

c)             Netvirtai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių. || || X ||

d)             Netinkamas sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas[8] Pablogėjęs stabdymo efektyvumas. || || X || X

1.1.22.     Patikrinimo jungtys (jeigu yra arba jeigu turi būti) || a)             Trūksta. || || X ||

b)             Pažeistos Netinkamos naudoti arba nesandarios. || X || X ||

1.2.       Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.    Veikimas (E)(2) || a)                Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga. Nestabdomas vienas arba daugiau ratų. || || X || X

b)                Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos. Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 50 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis). || || X || X

c)                Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga). || || X ||

d)                Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa. || || X ||

e)                Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį. || || X ||

1.2.2.    Veiksmingumas (E)(2) || Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius. N1 kategorija – 45% M1, M2 ir M3 kategorijos – 50 % [9] N2 ir N3 kategorijos – 43 % [10] O2, O3 ir O4 kategorijos – 40 % [11] Tikrinant pasiekta mažiau kaip 50 % pirmiau nurodytos vertės atsižvelgiant į transporto priemonės masę. || || X || X

1.3.       Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1. Veikimas (E)(2) || a)                Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga. Nestabdomas vienas arba daugiau ratų. || || X || X

b)                Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos. Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 50 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis). || || X || X

c)                Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga). || || X ||

1.3.2.    Veiksmingumas || Stabdymo jėga nesiekia 50 %[12] darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę arba (puspriekabėms) bendrą leidžiamą ašių apkrovą (išskyrus L1e ir L3e kategorijų transporto priemones). Tikrinant pasiekta mažiau kaip 50 % pirmiau nurodytos vertės atsižvelgiant į transporto priemonės masę. || || X || X

1.4.       Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.    Veikimas (E)(2) || Neveikia vienos pusės stabdžiai arba, stabdžius tikrinant kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos. Tikrinant pasiekta mažiau kaip 50 % atitinkamos efektyvumo vertės atsižvelgiant į transporto priemonės masę. || || X || X

1.4.2.    Veiksmingumas (E)(2) || Stabdymo veiksmingumas atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę mažesnis kaip 16 % (visoms transporto priemonėms) arba atsižvelgiant į leidžiamą bendrą transporto priemonės masę mažesnis kaip 12 % (motorinėms transporto priemonėms) – taikoma didesnioji vertė Tikrinant pasiekta mažiau kaip 50 % pirmiau nurodytos vertės atsižvelgiant į transporto priemonės masę. || || X || X

1.5.       Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas || a)                Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms). || || X ||

b)                Sistema neveikia. || || X ||

1.6.       Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) || a)                Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai. || || X ||

b)                Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai. || || X ||

c)                Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti. || || X ||

d)                Pažeisti laidai. || || X ||

e)                Trūksta kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos. || || X ||

1.7. Elektroninė stabdymo sistema (EBS) || a)                Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai. || || X ||

b)                Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai. || || X ||

2.                VAIRAVIMO ĮRENGINIAI

2.1.       Mechaninė būklė

2.1.1.       Vairo reduktoriaus būklė || a)             Deformuotas krumplinio sektoriaus velenas arba susidėvėję kaiščiai. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

b)             Per didelis krumplinio sektoriaus veleno nusidėvėjimas. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

c)             Per didelis krumplinio sektoriaus veleno laisvumas. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

d)             Yra nuotėkis. Lašų susidarymas. || X || X ||

2.1.2.    Vairo reduktoriaus korpuso pritvirtinimas || a)             Vairo reduktoriaus korpusas netinkamai pritvirtintas. Daugiau kaip 50 % tvirtinimo elementų yra atsilaisvinę arba matyti laisvumas važiuoklės / kėbulo atžvilgiu. || || X || X

b)             Padidėjusios važiuoklėje esančios tvirtinimo angos. Paveikta daugiau kaip 50 % tvirtinimo elementų. || || X || X

c)             Nėra tvirtinimo varžtų arba jie sutrūkę. Paveikta daugiau kaip 50 % tvirtinimo elementų. || || X || X

d)             Suskilęs vairo reduktoriaus korpusas. Pablogėjęs stabilumas arba susilpnėjęs reduktoriaus korpuso pritvirtinimas. || || X || X

2.1.3.    Vairo trapecijos būklė || a)             Sudedamosios dalys, kurios turėtų būti tvirtai sujungtos, juda viena kitos atžvilgiu. Per didelis laisvumas arba gali atsijungti. || || X || X

b)             Per didelis šarnyrų nusidėvėjimas. Gali atsijungti. || || X || X

c)             Sutrūkusios arba deformuotos sudedamosios dalys. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

d)             Nėra fiksavimo įtaisų. || || X ||

e)             Sudedamosios dalys (pvz., skersinė svirtis arba trauklė) nesureguliuotos. || || X ||

f)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

g)             Pažeistas arba susidėvėjęs purvasaugis. Trūksta purvasaugio arba jis labai nusidėvėjęs. || X || X ||

2.1.4.    Vairo trapecijos veikimas || a)             Judanti vairo trapecija liečia stacionarią važiuoklės dalį. || || X ||

b)             Neveikia vairo mechanizmo ribotuvai arba jų trūksta. || || X ||

2.1.5.    Vairo stiprintuvas || a)             Skysčio nuotėkis. Pablogėjęs veikimas. || || X || X

b)                Trūksta skysčio (žemiau MIN žymos, bet daugiau nei 50 % rezervuaro talpos iki MIN žymos).                 Mažiau nei 50 % rezervuaro talpos iki MIN žymos. || || X || X

c)             Mechanizmas neveikia. Pablogėjęs vairo veikimas. || || X || X

d)             Mechanizmas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas. Pablogėjęs vairo veikimas. || || X || X

e)             Sudedamosios dalys nesureguliuotos arba kliudo kitas dalis. Pablogėjęs vairo veikimas. || || X || X

f)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas. Pablogėjęs vairo veikimas. || || X || X

g)             Lynai ir (arba) žarnelės pažeisti arba labai paveikti korozijos. Pablogėjęs vairo veikimas. || || X || X

2.2.      Vairaratis ir vairo kolonėlė

2.2.1.    Vairaračio būklė || a)             Vairaračio judėjimas kolonėlės atžvilgiu, iš kurio galima spręsti, kad yra laisvumas. Vairaratis gali nusimauti nuo ašies. || || X || X

b)             Ant vairaračio stebulės nėra tvirtinimo įtaiso. Gali atsijungti. || || X || X

c)             Vairaračio stebulė, ratas arba stipinai sutrūkę arba atsilaisvinę. Gali atsijungti. || || X || X

2.2.2.    Vairo kolonėlė || a)             Per didelė vairaračio vidurinės dalies laisvoji eiga aukštyn arba žemyn. || || X ||

b)             Per didelis kolonėlės viršutinės dalies ašies laisvumas. || || X ||

c)             Lanksčiosios movos susidėvėjusios. || || X ||

d)             Tvirtinimo įtaisų defektai. Gali atsijungti. || || X || X

2.3.      Vairo mechanizmo laisvumas || Per didelis vairo mechanizmo laisvumas (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį jo skersmens arba neatitinka reikalavimų)(1). Pablogėjusi vairavimo sauga. || || X || X

2.4.      Ratų sureguliavimas || Akivaizdžiai netinkamai sureguliuota. Pablogėjęs važiavimas tiesiai; pablogėjęs krypties stabilumas. || X || X ||

2.5.       Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma || a)             Pažeista arba įtrūkusi sudedamoji dalis. Labai pažeista arba įtrūkusi sudedamoji dalis. || || X || X

b)             Per didelis laisvumas. Pablogėjęs važiavimas tiesiai; pablogėjęs krypties stabilumas. || || X || X

c)             Tvirtinimo įtaisų defektai (mažiau nei 50 % tvirtinimo elementų yra atsilaisvinę). Tvirtinimo įtaisų defektai (daugiau kaip 50 % tvirtinimo elementų yra atsilaisvinę). || || X || X

3.             MATOMUMAS

3.1.       Matymo laukas || Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą priekyje arba šonuose Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių. || X || X ||

3.2.   Stiklo būklė || a)             Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs arba neskaidrus (už stiklo valytuvais valomos srities ribų). Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių. || X || X ||

b)             Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindimąją arba spalvinę plėvelę) neatitinka reikalavimų(1) nuostatų (už stiklo valytuvais valomos srities ribų). Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių. || X || X ||

c)             Stiklas arba permatomas skydas netinkamos būklės. Labai pablogėjęs matomumas stiklo valytuvais valomoje srityje. || || X || X

3.3. Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai || a)             Trūksta veidrodžio arba įtaiso arba jis neatitinka reikalavimų(1) Yra mažiau nei dvi galinio vaizdo matymo galimybės. || X || X ||

b)             Veidrodis arba įtaisas nežymiai pažeistas arba atsilaisvinęs. Veidrodis arba įtaisas neveikia, labai pažeistas, atsilaisvinęs arba netvirtai pritvirtintas. || X || X ||

3.4. Priekinio stiklo valytuvai || a)             Valytuvai neveikia arba jų trūksta. || || X ||

b)                Yra valytuvų šepetėlio defektų. Nėra valytuvo šepetėlio arba jis turi aiškių defektų. || X || X ||

3.5. Priekinio stiklo apliejikliai || Apliejiklis veikia netinkamai. Apliejikliai neveikia. || X || X ||

3.6. Apipūtimo sistema (X)7 || Sistema neveikia arba turi aiškių defektų. || X || ||

4.             ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1.          Priekiniai žibintai

4.1.1. Būklė ir veikimas || a)             Trūksta žibinto arba šviesos šaltinio arba yra jo (jų) defektų. Daugialypiai žibintai arba šviesos šaltiniai: veikia daugiau kaip 1/3 visų LED. Pavieniai žibintai arba šviesos šaltiniai: veikia mažiau kaip 2/3 visų LED. || X || X ||

b)             Nedideli projekcijos sistemos (atšvaito ir sklaidytuvo) defektai. Yra didelių projekcijos sistemos (atšvaito ir sklaidytuvo) defektų arba jos trūksta. || X || X ||

c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas. || || X ||

4.1.2. Sureguliavimas || a)             Priekinis žibintas akivaizdžiai netinkamai sureguliuotas. || || X ||

b)             Šviesos šaltinis netinkamai įdėtas. || || X ||

4.1.3. Junginėjimas || a)             Vienu metu įjungiamų priekinių žibintų skaičius neatitinka reikalavimų (1). Viršijamas didžiausias leidžiamas šviesos intensyvumas į priekį. || X || X ||

b)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). || || X ||

c)             Valdymo įtaisas veikia netinkamai. || X || ||

4.1.4. Atitiktis reikalavimams(1) || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). || || X ||

b)             Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios aiškiai sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą. || || X ||

c)             Žibintas ir šviesos šaltinis nesuderinami. || || X ||

4.1.5. Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi) (X)[13] || a)             Įtaisas neveikia. || || X ||

b)             Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti iš vairuotojo sėdynės. || || X ||

4.1.6. Priekinių žibintų valymo įrenginys (jeigu privalomas) (X)6 || Įtaisas neveikia. Jei naudojamos dujinio išlydžio lempos. || X || X ||

4.2.          Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir skersinio kontūro gabarito žibintai

4.2.1. Būklė ir veikimas || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. || || X ||

b)             Yra šviesos sklaidytuvo defektų. || || X ||

c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi). || || X ||

4.2.2. Junginėjimas || a)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). Galinius gabarito žibintus ir šoninius gabarito žibintus galima išjungti, kai priekiniai žibintai įjungti. || X || X ||

b)             Valdymo įtaisas veikia netinkamai. || || X ||

4.2.3. Atitiktis reikalavimams 1 || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos intensyvumas. || X || X ||

b)             Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą. Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos intensyvumas. || X || X ||

4.3.          Stabdymo signalo žibintai

4.3.1. Būklė ir veikimas || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. Daugialypiai šviesos šaltiniai: veikia daugiau kaip 1/3 visų LED. Pavieniai šviesos šaltiniai: veikia mažiau kaip 2/3 visų LED. Visi šviesos šaltiniai turi defektų. || X || X || X

a)             Yra šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra). Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai). || X || X ||

b)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi). || || X ||

4.3.2. Junginėjimas || a)             Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). Uždelstas veikimas (stabdymo signalo žibintai įsijungia esant didesniam nei 2,5 m/s2 stabdymo pagreičiui). Neveikia. || X || X || X

b)             Valdymo įtaisas veikia netinkamai. || || X ||

4.3.3. Atitiktis reikalavimams 1 || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). Balta šviesa skleidžiama atgal; labai sumažėjęs šviesos intensyvumas. || X || X ||

4.4.          Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai

4.4.1. Būklė ir veikimas || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. Daugialypiai šviesos šaltiniai: veikia daugiau kaip 1/3 visų LED. Pavieniai šviesos šaltiniai: veikia mažiau kaip 2/3 visų LED. || X || X ||

b)             Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra). Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai). || X || X ||

c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi). || || X ||

4.4.2. Junginėjimas || Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). Neveikia. || X || X ||

4.4.3. Atitiktis reikalavimams(1) || Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). Skleidžiama ne oranžinės spalvos šviesa. || X || X ||

4.4.4. Mirksėjimo dažnis || Mirksėjimo dažnis neatitinka reikalavimų(1) (dažnio nuokrypis didesnis nei 25 %). Dažnio nuokrypis didesnis nei 50 %. || X || X ||

4.5.          Priekiniai ir galiniai rūko žibintai

4.5.1. Būklė ir veikimas || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. Daugialypiai šviesos šaltiniai: veikia daugiau kaip 1/3 visų LED. Pavieniai šviesos šaltiniai: veikia mažiau kaip 2/3 visų LED. || X || X ||

b)             Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra). Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai). || X || X ||

c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas. Gali nukristi arba akinti priešpriešine kryptimi važiuojančius eismo dalyvius. || X || X ||

4.5.2. Sureguliavimas (X)(6) || Priekinis rūko žibintas akivaizdžiai netinkamai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba per žemai). Pluošto riba aukščiau nei priekinių žibintų pluošto riba. || X || X ||

4.5.3.    Junginėjimas || Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). Neveikia. || X || X ||

4.5.4. Atitiktis reikalavimams(1) || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). || || X ||

b)             Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų(1). || X || ||

4.6.          Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.    Būklė ir veikimas || a)             Yra šviesos šaltinio defektų. || X || ||

b)             Yra šviesos sklaidytuvo defektų. || X || ||

c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi). || || X ||

4.6.2.    Atitiktis reikalavimams(1) || a)             Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų(1). || || X ||

b)             Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų(1). || || X ||

4.6.3.    Junginėjimas || Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1). Atbulinės eigos žibintus galima įjungti kai atbulinė pavara neįjungta. || X || X ||

4.7.          Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

4.7.1.    Būklė ir veikimas || a)             Žibintas šviečia tiesiai atgal. Balta šviesa tiesiogiai sklinda atgal. || X || X ||

b)             Yra daugialypio šviesos šaltinio defektų. Yra pavienio šviesos šaltinio defektų. || X || X ||

c)             Žibintas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi). || || X ||

4.7.2.    Atitiktis reikalavimams(1) || a)             Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų(1). || X || ||

4.8.          Atšvaitai, matomumo gerinimo (atspindimieji) ženklai ir galiniai ženklinimo skydeliai

4.8.1. Būklė || a)          Yra atspindėjimo įrangos defektų arba ji pažeista. Pablogėjęs atspindėjimas. || X || X ||

b)          Atšvaitas netvirtai pritvirtintas. Gali nukristi. || X || X ||

4.8.2. Atitiktis reikalavimams(1) || Įtaisas, jo atspindimos šviesos spalva arba padėtis neatitinka reikalavimų(1). Įtaiso trūksta arba jis atspindi raudoną šviesą į priekį arba baltą šviesą atgal. || X || X ||

4.9.          Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės

4.9.1.    Būklė ir veikimas || Neveikia. Nerodo įjungtų tolimųjų šviesų arba galinio rūko žibinto. || X || X ||

4.9.2. Atitiktis reikalavimams(1) || Neatitinka reikalavimų(1). || X || ||

4.10. Velkančiosios transporto priemonės ir priekabos arba puspriekabės elektrinės jungtys || a)             Stacionarios sudedamosios dalys netvirtai pritvirtintos. Atsilaisvinęs lizdas. || X || X ||

b)             Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi. Gali sukelti trumpąjį sujungimą. || X || X ||

c)             Priekabos arba velkančiosios transporto priemonės elektrinės jungtys veikia netinkamai. Pablogėjęs priekabos stabdžių sistemos veikimas: neįsižiebia priekabos stabdymo signalo žibintai. || || X || X

4.11. Elektros instaliacija || a)             Laidai netvirtai arba netinkamai pritvirtinti. Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti. Laidai gali liestis su karštomis dalimis, besisukančiomis dalimis ar liesti žemę, atjungtos jungtys (susijusios su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis) || X || X || X

b)             Laidai nežymiai nusidėvėję. Laidai labai nusidėvėję. Visiškai susidėvėję laidai (susiję su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis) || X || X || X

c)             Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi. Gali sukelti trumpąjį sujungimą. Didelė gaisro, kibirkščiavimo rizika. || X || X || X

4.12. Žibintai ir atšvaitai, kuriuos įrengti neprivaloma (X)(6) || a)             Žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant reikalavimų(1). Raudona šviesa sklinda ir (arba) atspindima į priekį arba balta šviesa – atgal; || X || X ||

b)             Žibinto veikimas neatitinka reikalavimų(1). Kartu veikiančių priekinių žibintų skaičius toks, kad viršijamas leidžiamas šviesos intensyvumas. Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa – atgal. || X || X ||

c)             Žibintas ir (arba) atšvaitas netvirtai pritvirtintas (gali nukristi). || || X ||

4.13. Baterija || a)             Netvirtai pritvirtinta. Netinkamai pritvirtinta. Gali sukelti trumpąjį sujungimą. || X || X ||

b)             Nesandari. Pavojingų medžiagų nuotėkis. || X || X ||

c)             Yra jungiklio (jeigu privalomas) defektų. || || X ||

d)             Yra saugiklių (jeigu privalomi) defektų. || || X ||

e)             Netinkamas vėdinimas (jeigu privalomas). || || X ||

5.             AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1.          Ašys

5.1.1. Ašys +(E) || a)             Ašis sutrūkusi arba deformuota. || || || X

b)             Ašis netvirtai privirtinta prie transporto priemonės. Judėjimas važiuoklės arba kėbulo atžvilgiu, laisvumas || || X || X

c)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas. Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas, nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių arba žemės. || || X || X

5.1.2.       Ašigaliai +(E) || a)             Sutrūkęs ašigalis. || || || X

b)             Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas. Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas. || || X || X

c)             Per didelis laisvumas tarp ašigalio ir ašies sijos. Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas. || || X || X

d)             Atsilaisvinęs ašigalio kaištis. Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas. || || X || X

5.1.3.       Ratų guoliai +(E) || a)             Per didelis rato guolio laisvumas. Pablogėjęs krypties stabilumas; trūkimo pavojus; || || X || X

b)             Rato guolis per daug suveržtas, stringa (perkaitintas). Perkaitimo pavojus; trūkimo pavojus; || || X || X

5.2.          Ratai ir padangos

5.2.1.    Rato stebulė || a)             Trūksta rato veržlių arba smeigių arba jos atsilaisvinusios (<3,5 t: yra likusios bent 4 simetriškai išdėstytos; >3,5 t: yra likę bent 75 %, simetriškai išdėstytų). Trūksta daugiau kaip 25 % rato veržlių arba smeigių arba jos atsilaisvinusios. || || X || X

b)             Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista. Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista taip, kad tai turi poveikio ratų pritvirtinimo tvirtumui. || || X || X

5.2.2.    Ratai || a)             Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų. || || || X

b)             Netinkamai uždėtas padangos borto žiedas. Gali nusimauti. || || X || X

c)             Ratas labai deformuotas arba nusidėvėjęs. Pablogėjęs tvirtinimas prie stebulės; pablogėjęs padangos tvirtinimas; || || X || X

d)             Rato dydis arba tipas neatitinka reikalavimų(1), todėl važiuoti nesaugu. || || X ||

5.2.3.    Padangos || a)             Padangos dydis, apkrovos geba, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų(1), todėl važiuoti nesaugu. Leidžiama apkrova arba greičio indeksas nepakankami faktinėmis naudojimo sąlygomis, padanga liečia kitas nejudančias transporto priemonės dalis, todėl važiuoti nesaugu. || || X || X

b)             Ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos. || || X ||

c)             Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta). || || X ||

d)             Yra didelių padangos pažeidimų arba įpjovimų. Matyti kordas arba jis yra pažeistas. || || X || X

e)             Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų(1). Mažiau nei 80 % reikalaujamo protektoriaus gylio. || || X || X

f)             Padanga trinasi į kitas dalis. Pablogėjusi važiavimo sauga. || || X || X

g)             Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų(1). Paveiktas kordo apsauginis sluoksnis. || || X || X

5.3.          Pakabos sistema

5.3.1.    Spyruoklės ir stabilizatorius +(E) || a)             Spyruoklės arba stabilizatorius netvirtai pritvirtinti prie važiuoklės arba ašies. Matyti, kad dalys juda viena kitos atžvilgiu; daugiau kaip 50 % tvirtinimo elementų yra atsilaisvinę. || || X || X

b)             Pažeista arba įtrūkusi spyruoklės arba stabilizatoriaus dalis. Paveikta pagrindinė spyruoklė (lingė) arba daugiau nei 50 % papildomų lingių. || || X || X

c)             Trūksta spyruoklės arba stabilizatoriaus. Paveikta pagrindinė spyruoklė (lingė) arba daugiau nei 50 % papildomų lingių. || || X || X

d)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas. Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių, spyruoklių sistema neveikia. || || X || X

5.3.2.    Amortizatoriai || a)             Amortizatoriai netvirtai pritvirtinti prie važiuoklės arba ašies. Atsilaisvinęs amortizatorius. || X || X ||

b)             Pažeistas amortizatorius. || || X ||

c)             Trūksta amortizatoriaus. || || X ||

5.3.3.    Sukimo momento ribotuvai, skersinės trauklės, skersiniai automobilio pakabos strypai ir pakabos svirtys +(E) || a)                Sudedamoji dalis netvirtai pritvirtinta prie važiuoklės arba ašies. Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas. || || X || X

b)                Sudedamoji dalis pažeista arba labai paveikta korozijos. Pablogėjęs dalies stabilumas arba dalis sutrūkusi. || || X || X

c)                Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas. Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių, sistema neveikia. || || X || X

5.3.4.    Pakabos šarnyrai +(E) || a)                Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas arba per didelis pakabos šarnyrų nusidėvėjimas Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas. || || X || X

b)                Labai nusidėvėjęs purvasaugis. Trūksta purvasaugio arba jis pažeistas. || X || X ||

5.3.5.    Pneumatinė pakaba || a)             Sistema neveikia. || || || X

b)             Sudedamoji dalis pažeista, pakeista jos konstrukcija arba ji susidėvėjusi taip, kad tai gali kenkti sistemos veikimui. Labai pablogėjęs sistemos veikimas. || || X || X

c)             Girdimas nuotėkis iš sistemos. || || X ||

6.             VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1.          Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai

6.1.1.    Bendra būklė || a)             Nežymiai įtrūkęs arba deformuotas šoninis lonžeronas arba skersinis. Labai įtrūkęs arba deformuotas šoninis lonžeronas arba skersinis. || || X || X

b)             Netvirtai pritvirtintos sustiprinimo plokštės arba tvirtinimo elementai (< 50 %). Atsilaisvinę tvirtinimo elementai (> 50 %). Dalys nepakankamai tvirtos. || || X || X

c)             Per didelis korozijos poveikis, turintis įtakos mazgo tvirtumui. Dalys nepakankamai tvirtos. || || X || X

6.1.2.    Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai || a)             Netvirtai pritvirtinta arba nesandari išmetimo sistema. || || X ||

b)             Išmetamųjų dujų patenka į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių. Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai. || || X || X

6.1.3.    Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo kuro baką ir vamzdelius) || a)             Bakas arba vamzdeliai netvirtai pritvirtinti. Gaisro pavojus. || || X || X

b)             Degalų nuotėkis, nėra degalų bako dangtelio arba jis neveiksmingas. Gaisro pavojus. Per didelis pavojingų medžiagų nuotėkis. || || X || X

c)             Nutrinti vamzdeliai. Pažeisti vamzdeliai. || X || X ||

d)             Degalų čiaupas (jei privalomas) veikia netinkamai. || || X ||

e)             Gaisro pavojus dėl: – degalų nuotėkio; – netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos, – variklio skyriaus būklės. || || || X

f)             SND, SGD arba vandenilio sistema neatitinka reikalavimų(1). Yra bet kurios sistemos dalies defektų. || || X || X

6.1.4.    Buferiai, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo || a)             Laisvumas arba pažeidimas, dėl kurių gali būti patirta sužalojimų. Dalys gali nukristi. Labai pablogėjęs veikimas. || || X || X

b)             Įtaisas akivaizdžiai neatitinka reikalavimų(1). || || X ||

6.1.5.    Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas) || a)             Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas. || || X ||

b)             Atsarginis ratas netvirtai pritvirtintas laikiklyje. Gali nukristi. || || X || X

6.1.6.    Sukabinimo įtaisai ir vilkimo įranga  +(E) || a)                Sudedamoji dalis (nenaudojama) pažeista, sugadinta arba įtrūkusi. Sudedamoji dalis (naudojama) pažeista, sugadinta arba įtrūkusi. || || X || X

b)                Per didelis sudedamosios dalies nusidėvėjimas. Nusidėvėjimas viršija ribą. || || X || X

c)                Tvirtinimo įtaisų defektai. Atsilaisvinęs tvirtinimo įtaisas. || || X || X

d)                Trūksta saugos įtaisų arba jie netinkamai veikia. || || X ||

e)             Neveikia indikatorius. || || X ||

f)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (pagalbinių dalių). Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas (pagrindinių dalių). || || X || X

6.1.7.    Transmisija || a)             Atsilaisvinę tvirtinimo varžtai arba jų trūksta (< 30 %). Atsilaisvinę tvirtinimo varžtai arba jų trūksta (> 30 %). || || X || X

b)             Per didelis pavaros veleno guolių nusidėvėjimas. Gali atsilaisvinti arba sutrūkti. || || X || X

c)             Per didelis universaliųjų šarnyrų nusidėvėjimas. Gali atsilaisvinti arba sutrūkti. || || X || X

d)             Susidėvėjusios lanksčiosios movos. Gali atsilaisvinti arba sutrūkti. || || X || X

e)             Velenas pažeistas arba sulinkęs. || || X ||

f)             Guolio korpusas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas. Gali atsilaisvinti arba sutrūkti. || || X || X

g)             Labai nusidėvėjęs purvasaugis. Trūksta purvasaugio arba jis pažeistas. || X || X ||

h)             Neteisėtas transmisijos konstrukcijos pakeitimas. || || X ||

6.1.8. Variklio tvirtinimo elementai || Nusidėvėję tvirtinimo elementai. Atsilaisvinę arba sutrūkę tvirtinimo elementai. || || X || X

6.1.9. Variklio veikimas || a)             Neteisėtai pakeista valdymo įtaiso konstrukcija. || || X ||

b)             Neteisėtas variklio ir (arba) transmisijos konstrukcijos pakeitimas. || || X ||

6.2.          Kabina ir kėbulas

6.2.1. Būklė || a)             Atsilaisvinęs arba pažeistas skydas ar sudedamoji dalis, gali sužeisti. Gali nukristi. || || X || X

b)             Netvirtai įtvirtintas kėbulo statramstis. Pablogėjęs stabilumas. || || X || X

c)             Į vidų gali patekti dujų iš variklio skyriaus arba išmetamųjų dujų. Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai. || || X || X

d)             Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas. Nepakankamas tarpas iki besisukančių arba judančių dalių ir kelio. || || X || X

6.2.2. Tvirtinimas || a)             Kėbulas arba kabina netvirtai pritvirtinti. Pablogėjęs stabilumas. || || X || X

b)             Kėbulas ir (arba) kabina akivaizdžiai netiesiai pritvirtinti ant važiuoklės. || || X ||

c)             Netvirtai pritvirtinti kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės arba skersinių įtaisai arba jų trūksta (< 50 % ir simetriškai išdėstytų). Netvirtai pritvirtinti kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės arba skersinių įtaisai arba jų trūksta (> 50 %). || || X || X

d)             Labai pažeistos korozijos vientiso kėbulo tvirtinimo vietos. Pablogėjęs stabilumas. || || X || X

6.2.3.    Durys ir durų fiksatoriai || a)             Durys neatsidaro arba netinkamai užsidaro. || || X ||

b)             Durys gali netikėtai atsidaryti arba atsirakinti. || || || X

c)             Susidėvėję durys, vyriai, užraktai arba statramsčiai. Trūksta durų, vyrių, užraktų arba statramsčių arba šios dalys atsilaisvinusios. || X || X ||

6.2.4.    Grindys || Grindys netvirtai pritvirtintos arba labai nusidėvėjusios. Nepakankamas stabilumas. || || X || X

6.2.5.    Vairuotojo sėdynė || a)             Yra sėdynės konstrukcijos defektų. Atsilaisvinusi sėdynė arba || || X || X

b)             Blogai veikia reguliavimo mechanizmas. Sėdynė juda arba negalima užfiksuoti atlošo. || || X || X

6.2.6.    Kitos sėdynės || a)             Sėdynės prastos būklės arba netvirtai pritvirtintos (pagalbinės dalys). Sėdynės prastos būklės arba netvirtai pritvirtintos (pagrindinės dalys). || X || X ||

b)             Sėdynės įrengtos nesilaikant reikalavimų(1). Sėdynių yra daugiau nei leidžiama; išdėstymas neatitinka patvirtinimo. || X || X ||

6.2.7.    Vairavimo priemonės || Netinkamai veikia kuris nors valdymo įtaisas, būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui užtikrinti. Pablogėjusi naudojimo sauga. || || X || X

6.2.8.    Kabinos laipteliai || a)             Laiptelis arba laiptelio rėmas netvirtai pritvirtintas. Nepakankamas stabilumas. || X || X ||

b)             Laiptelis arba rėmas yra tokios būklės, kad lipant galima susižeisti. || || X ||

6.2.9.   Kiti vidaus ir išorės įtaisai ir įranga || a)             Yra kitų įtaisų arba įrangos tvirtinimo defektų. || || X ||

b)             Kiti įtaisai arba įranga įrengti nesilaikant reikalavimų(1). Dalys gali sužeisti; pablogėjusi naudojimo sauga. || X || X ||

c)             Nuotėkis iš hidraulinės įrangos. Per didelis pavojingų medžiagų nuotėkis. || X || X ||

6.2.10. Purvasaugiai (sparnai), apsaugos nuo aptaškymo įtaisai || a)             Įtaisų trūksta, jie blogai pritvirtinti arba labai paveikti korozijos. Gali sužeisti; Gali nukristi. || X || X ||

b)             Nepakankamas tarpas tarp įtaiso ir rato (apsaugos nuo aptaškymo įtaiso). Nepakankamas tarpas tarp įtaiso ir rato (purvasaugio). || X || X ||

c)             Neatitinka reikalavimų(1). Nepakankamai uždengiama padangos vėžė. || X || X ||

7.             KITA ĮRANGA

7.1.          Saugos diržai ir sagtys, kitos saugos sistemos

7.1.1. Saugos diržų ir sagčių pritvirtinimo tvirtumas || a)             Įtvaras labai nusidėvėjęs. Pablogėjęs stabilumas, kai sėdynė užimta. || || X || X

b)             Atsilaisvinęs įtvaras. Jei sėdynė užimta || || X || X

7.1.2. Saugos diržų ir sagčių būklė || a)             Trūksta privalomo saugos diržo arba jis neįmontuotas. || || X ||

b)             Saugos diržas pažeistas. Bet koks įpjovimas ar per didelio įtempimo požymiai. || X || X ||

c)             Saugos diržas neatitinka reikalavimų(1). || || X ||

d)             Saugos diržo sagtis pažeista arba veikia netinkamai. || || X ||

e)             Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas arba veikia netinkamai. || || X ||

7.1.3. Saugos diržo įtempimo ribotuvas (X) 6 || Įtempimo ribotuvo trūksta arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje. || || X ||

7.1.4. Saugos diržų įtempikliai (X) 6 || Įtempiklio trūksta arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje. || || X ||

7.1.5. Saugos oro pagalvė (X) 6 || a)             Saugos oro pagalvės trūksta arba ji netinkama naudoti toje transporto priemonėje. || || X ||

b)             Saugos oro pagalvė akivaizdžiai neveikia. || || X ||

7.1.6. SRS sistemos (X) 6 || SRS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą. || || X ||

7.2.   Gesintuvas (jeigu privalomas) (X) 6 || a)             Trūksta. || || X ||

b)             Neatitinka reikalavimų(1). Jei reikalaujama (pvz., taksi, autobusai ir t. t.) || X || X ||

7.3.   Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas || a)             Įtaisas neužtikrina, kad transporto priemone nebūtų galima važiuoti. || X || ||

b)             Įtaisas sugadintas, netyčia užsirakina arba užsiblokuoja. Netyčia užsirakina arba užsiblokuoja. || || X || X

7.4.   Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privalomas)(X)6 || a)             Trūksta ženklo ar jo dalių. || X || ||

b)             Neatitinka reikalavimų(1). || X || ||

7.5.   Pirmosios pagalbos vaistinėlė (jeigu privaloma) (X)6 || Trūksta vaistinėlės ar jos dalių arba ji neatitinka reikalavimų(1). || X || ||

7.6.   Ratų atsparos (pleištai) (jeigu privalomos) (X)(6) || Atsparų trūksta arba jos prastos būklės. Nepakankamai stabilios arba netinkamo dydžio. || X || X ||

7.7.   Garsinis signalas || a)             Veikia netinkamai. Neveikia. || X || X ||

b)             Netvirtai pritvirtintas valdymo mygtukas. || X || ||

c)             Neatitinka reikalavimų(1). Skleidžiamą garsą galima supainioti su oficialiosiomis sirenomis. || X || X ||

7.8.   Spidometras || a)                Įrengtas nesilaikant reikalavimų(1). Trūksta (jei privalomas). || X || X ||

b)                Pablogėjęs veikimas. Neveikia. || X || X ||

c)                Nepakankamas apšvietimas. Apšvietimas neveikia. || X || X ||

7.9.   Tachografas (jeigu įrengtas arba jeigu turi būti įrengtas) || a)             Įrengtas nesilaikant reikalavimų(1). || || X ||

b)             Neveikia. || || X ||

c)             Pažeistos plombos arba jų nėra. || || X ||

d)             Nėra kalibravimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti. || || X ||

e)             Akivaizdūs klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymiai. || || X ||

f)             Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų. || || X ||

7.10.  Greičio ribotuvas (jeigu privalomas) +(E) || a)             Įrengtas nesilaikant reikalavimų(1). || || X ||

b)             Akivaizdžiai neveikia. || || X ||

c)             Nustatytas per didelis greitis (jei tikrinamas). || || X ||

d)             Pažeistos plombos arba jų nėra. || || X ||

e)             Nėra kalibravimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti. || || X ||

f)             Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų. || || X ||

7.11   Ridos skaitiklis (jeigu įrengtas) || a)             Akivaizdūs neteisėto reguliavimo (klastojimo) požymiai. || || X ||

b)             Akivaizdžiai neveikia. || || X ||

7.12   Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) (kai privaloma) (X)6 || a)             Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti. || || X ||

b)             Pažeisti laidai. || || X ||

c)             Trūksta kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos. || || X ||

d)             Jungiklis pažeistas arba veikia netinkamai. || || X ||

e)             ESC gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą. || || X ||

8.          NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1.       Triukšmas

8.1.1     Triukšmo slopinimo sistema || a)                Triukšmo lygis viršija leidžiamą pagal reikalavimus(1). || || X ||

b)                Bet kuri triukšmo slopinimo sistemos dalis atsilaisvinusi, gali nukristi, pažeista, netinkamai sumontuota, jos trūksta arba jos konstrukcija akivaizdžiai pakeista taip, kad triukšmo lygis gali padidėti. Gali nukristi. || || X || X

8.2.       Išmetamieji teršalai

8.2.1     Benzininio variklio išmetamieji teršalai

8.2.1.1     Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga || a)                Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos, pakeista jos konstrukcija arba akivaizdu, kad ji sugedusi. || || X ||

b)                Nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas gali būti netikslus. || || X ||

8.2.1.2  Išmetamieji dujiniai teršalai (E)(2) || a)             Išmetamųjų teršalų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius || || X ||

b)             arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija: i)          transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos: – 4,5 % arba – 3,5 %, atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį. ii)          transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema: – varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %, – tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %, arba – varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 %[14], – tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %, atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį. || || X ||

c)             Lambda vertė yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos. || || X ||

d)             Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra rimtų gedimų. || || X ||

e)             Matuojant nuotolinės patikros įranga nustatyta didelė neatitiktis. || || X ||

8.2.2     Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai

8.2.2.1. Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga || a)             Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi. || || X ||

b)             Nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas gali būti netikslus. || || X ||

8.2.2.2  Išmetamųjų dujų neskaidrumas (E)(2) Transporto priemonėms, užregistruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas. || a)             Transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos, išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, nurodytą ant transporto priemonės pritvirtintoje gamintojo lentelėje; || || X ||

b)             Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus(1) etaloninių verčių taikyti negalima: varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1, varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m-1, arba, reikalavimuose(1) nurodytų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos – 1,5 m-1[15]. || || X ||

c)             Matuojant nuotolinės patikros įranga nustatyta didelė neatitiktis. || || X ||

8.4.       Kiti su aplinka susiję dalykai

8.4.1. Skysčio nuotėkis || Bet koks pernelyg gausus skysčio nuotėkis, dėl kurio daroma žala aplinkai arba gali kilti saugos pavojus kitiems kelių eismo dalyviams. Lašų susidarymas. Nuolatinis žalingo skysčio lašėjimas. || || X || X

PASTABOS

Reikalavimai – tipo patvirtinimo reikalavimai, galiojantys patvirtinant transporto priemonės tipą, pirmą kartą ją registruojant ar pirmą kartą pradedant ją naudoti, taip pat modifikavimo įpareigojimais arba registravimo šalies nacionalinės teisės aktais nustatyti reikalavimai.

(E) – šiai pozicijai patikrinti būtina įranga.

IV PRIEDAS Krovinio pritvirtinimo patikrinimas

1.         Trūkumų klasifikacija

Trūkumai priskiriami prie vienos iš šių trūkumų grupių:

– Nedidelis trūkumas. Nedidelis trūkumas yra tada, kai krovinys yra tinkamai pritvirtintas, bet pritvirtinimas neatitinka oficialių reikalavimų pagal normines specifikacijas.

– Didelis trūkumas. Didelis trūkumas yra tada, kai krovinys yra nepakankamai pritvirtintas, todėl jis ar jo dalys gali daug pasislinkti arba apvirsti veikiant jėgoms, kurios atsiranda vykdant įprastus vežimo manevrus. Jei nustatoma didelių trūkumų, transporto priemone toliau važiuoti neleidžiama, o vairuotojas ir registracijos liudijimo turėtojas įpareigojami šiuos trūkumus nedelsiant pašalinti, kad būtų leista važiuoti toliau.

– Pavojingas trūkumas. Pavojingas trūkumas yra tada, kai kyla tiesioginis pavojus eismo saugai dėl to, kad gali nukristi krovinys ar jo dalys arba pavojų kelia pats krovinys, arba kyla tiesioginis pavojus žmonėms dėl jėgų, kurios atsiranda vykdant įprastus vežimo manevrus.

Jei nustatomi keli trūkumai, vežimas priskiriamas prie didžiausio nustatyto trūkumo grupės. Jei nustatomi keli trūkumai ir tikėtina, kad dėl bendro kitų trūkumų poveikio atskirų trūkumų poveikis padidės, vežimas priskiriamas prie kitos didesnių trūkumų grupės.

2.         Tikrinimo metodai

Tikrinimo metodas yra vizuali apžiūra įvertinant, ar tinkamai panaudotos tinkamos priemonės, ar pakankamas kroviniui pritvirtinti tų priemonių kiekis, ar transporto priemonė pritaikyta tokiam kroviniui vežti, kad transporto priemone vykdant bet kokius manevrus, įskaitant avarinį stabdymą, staigius posūkius ar pradėjimą važiuoti įkalnėn, būtų užtikrinta, kad:

– kroviniai galėtų tik labai nedaug keisti padėtį vienas kito, transporto priemonės bortų ar jos paviršiaus atžvilgiu,

– pritvirtintas krovinys negalėtų pasislinkti už krovinių skyriaus ribų, nusislinkti nuo kroviniui skirto paviršiaus, kliudyti saugiai vairuoti ar kelti grėsmę gyvybei, sveikatai, turtui arba aplinkai.

3.         Trūkumų vertinimas

Tikrinant, ar saugiai pritvirtintas krovinys, kad būtų galima nustatyti, ar vežimo sąlygos yra priimtinos, taikomos 1 lentelėje nurodytos taisyklės.

Jei vežimui taikoma Direktyva 95/50/EB[16] dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų, gali būti taikomi konkretesni reikalavimai.

1 lentelė.

Pozicija || Trūkumai || Trūkumų vertinimas

|| Nedideli || Dideli || Pavojingi

10. || Transporto priemonės tinkamumas || || ||

|| || || ||

10.1. || Priekinė siena (jei naudojama kroviniui pritvirtinti) || || ||

10.1.1 || Dalis paveikta korozijos arba deformuota ir todėl jos tvirtumas sumažėjęs Dalis įtrūkusi || || x || x

10.1.2 || Nepakankamai tvirta (pagal liudijimą) Nepakankamo aukščio || || x || x

|| || || ||

10.2. || Bortai (jei naudojami kroviniui pritvirtinti) || || ||

10.2.1. || Dalis paveikta korozijos arba deformuota ir todėl jos tvirtumas sumažėjęs, netinkamos būklės vyriai arba fiksatoriai Dalis įtrūkusi; vyrių arba fiksatorių trūksta arba jie neveikia || || x || x

10.2.2. || Nepakankamai tvirti stovai (pagal liudijimą) Nepakankamo aukščio || || x || x

10.2.3. || Netinkamos būklės bortų lentos Dalis įtrūkusi || || x || x

|| || || ||

10.3. || Galinė siena (jei naudojama kroviniui pritvirtinti) || || ||

10.3.1. || Dalis paveikta korozijos arba deformuota ir todėl jos tvirtumas sumažėjęs, netinkamos būklės vyriai arba fiksatoriai Dalis įtrūkusi; vyrių arba fiksatorių trūksta arba jie neveikia || || x || x

10.3.2. || Nepakankamai tvirta (pagal liudijimą) Nepakankamo aukščio || || x || x

|| || || ||

10.4. || Statramsčiai (jei naudojami kroviniui pritvirtinti) || || ||

10.4.1. || Dalis paveikta korozijos arba deformuota ir todėl jos tvirtumas sumažėjęs, arba ji nepakankamai pritvirtinta prie transporto priemonės Dalis įtrūkusi; nestabilus pritvirtinimas prie transporto priemonės || || x || x

10.4.2. || Nepakankamai tvirti arba netinkamos konstrukcijos Nepakankamo aukščio || || x || x

|| || || ||

10.5. || Pririšimo taškai (jei naudojami kroviniui pritvirtinti) || || ||

10.5.1. || Netinkamos būklės arba konstrukcijos Negali išlaikyti pririšimo jėgų || || x || x

10.5.2. || Nepakankamas skaičius Skaičius nepakankamas, kad galėtų išlaikyti pririšimo jėgas || || x || x

|| || || ||

10.6. || Būtinosios specialios konstrukcijos (jei naudojamos kroviniui pritvirtinti) || || ||

10.6.1. || Netinkamos būklės, pažeistos Dalis įtrūkusi; negali išlaikyti veikiančių jėgų || || x || x

10.6.2. || Netinka vežamam kroviniui Jų trūksta || || x || x

|| || || ||

10.7. || Grindys (jei naudojamos kroviniui pritvirtinti) || || ||

10.7.1. || Netinkamos būklės, pažeistos Dalis įtrūkusi; negali išlaikyti krovinio || || x || x

10.7.2. || Nepakankamas krovumo rodiklis Negali išlaikyti krovinio || || x || x

|| || || ||

20. || Laikymo būdai || || ||

|| || || ||

20.1. || Prirakinimas, fiksavimas ir tiesioginis pririšimas || || ||

20.1.1 || Tiesioginis krovinio pritvirtinimas (fiksavimas) || || ||

20.1.1.1 || Per didelis atstumas iki priekinės sienos (mažiau nei 160 mm) Daugiau nei 160 mm || || x || x

20.1.1.2. || Per didelis atstumas iki šoninio borto (mažiau nei 160 mm) Daugiau nei 160 mm || || x || x

20.1.1.3. || Per didelis atstumas iki galinio borto (mažiau nei 160 mm) Daugiau nei 160 mm || || x || x

|| || || ||

20.1.2. || Priekiniai, šoniniai ir galiniai tvirtinamieji įtaisai, kaip antai: rišamieji bėgiai, fiksavimo sijos, intarpai ir pleištai || || ||

20.1.2.1. || Netinkamai pritvirtinti prie transporto priemonės Nepakankamai pritvirtinti Negali išlaikyti laikymo jėgų, atsilaisvinę || x || x || x

20.1.2.2. || Netinkami pritvirtinti Nepakankamai pritvirtinti Visiškai neveiksmingi || x || x || x

20.1.2.3. || Nepakankamas tvirtinimo įrangos tinkamumas Tvirtinimo įranga visiškai netinkama || || x || x

20.1.2.4. || Pasirinktas neoptimalus pakuotės tvirtinimo būdas Pasirinktas visiškai netinkamas būdas || || x || x

|| || || ||

20.1.3. || Tiesioginis tvirtinimas tinklais ir užklotais || || ||

20.1.3.1. || Tinklų ir užklotų būklė (nėra etiketės arba ji pažeista, bet įtaisas vis tiek geros būklės) Pažeisti krovinį laikantieji įtaisai Krovinį laikantieji įtaisai netinkami naudoti || x || x || x

20.1.3.2. || Tinklai ir užklotai nepakankamo tvirtumo (tvirtumas didesnis nei 60 % laikymo jėgų) Tvirtumas mažesnis nei 60 % laikymo jėgų || || x || x

20.1.3.3. || Tinklai ir užklotai nepakankamai pritvirtinti Tvirtinamieji įtaisai gali išlaikyti mažiau nei 60 % laikymo jėgų || || x || x

20.1.3.4. || Tinklai ir užklotai nepakankamai tinkami kroviniui pritvirtinti Visiškai netinkami || || x || x

|| || || ||

20.1.4. || Krovinio vienetų atskyrimas ir intarpai arba tarpai || || ||

20.1.4.1. || Atskyrimo ir intarpų tinkamumas Per daug atskirtos dalys arba per dideli tarpai || || x || x

|| || || ||

20.1.5. || Tiesioginis pririšimas (horizontalieji, skersiniai, įstrižieji, kilpiniai ir spyruokliniai pririšimo įtaisai) || || ||

20.1.5.1. || Nepakankamas pririšimo tvirtumas (bet daugiau nei 60 % reikalaujamo tvirtumo) Mažiau nei 60 % reikalaujamo tvirtumo || || x || x

|| || || ||

20.2. || Pritvirtinimas naudojant frikcinį fiksatorių || || ||

20.2.1. || Reikalaujamo pritvirtinimo tvirtumo užtikrinimas || || ||

20.2.1.1. || Nepakankamas pritvirtinimo tvirtumas (bet daugiau nei 60 % reikalaujamo tvirtumo) Mažiau nei 60 % reikalaujamo tvirtumo || || x || x

|| || || ||

20.3. || Naudojami krovinį laikantieji įtaisai || || ||

20.3.1 || Krovinį laikančiųjų įtaisų tinkamumas Visiškai netinkamas įtaisas || || x || x

20.3.2. || Trūksta etiketės (pvz., antsiuvo, bandymo etiketės) arba ji pažeista, bet įtaisas vis tiek yra geros būklės Trūksta etiketės (pvz., antsiuvo, bandymo etiketės) arba ji pažeista, ir įtaisas akivaizdžiai nusidėvėjęs || x || x ||

20.3.3. || Pažeisti krovinį laikantieji įtaisai Krovinį laikantieji įtaisai netinkami naudoti || || x || x

20.3.4. || Netinkamas raiščių įtempiklių naudojimas Yra raiščių įtempiklių defektų || || x || x

20.3.5. || Krovinį laikantysis įtaisas naudojamas klaidingai (pvz., nėra briaunos apsaugos) Krovinį laikantysis įtaisas naudojamas netinkamai (pvz., raištis sumazgytas) || || x || x

20.3.6. || Krovinį laikančiųjų įtaisų pritvirtinimas netinkamas, bet vis dar tvirtesnis nei 60 % reikalaujamo tvirtumo Mažiau nei 60 % reikalaujamo tvirtumo || || x || x

|| || || ||

20.4. || Įranga (pvz., neslidūs paklotai, briaunų apsaugos, briaunų slankikliai) || || ||

20.4.1. || Naudojama netinkama įranga Naudojama ne ta įranga, kuri turėtų būti naudojama, arba yra įrangos defektų Naudojama visiškai netinkama įranga || x || x || x

|| || || ||

20.5. || Nesupakuotų, lengvų ir birių medžiagų vežimas || || ||

20.5.1. || Vežamos nesupakuotos medžiagos gali būti išpūstos iš transporto priemonės ant kelio Gali trukdyti iš paskos važiuojantiems eismo dalyviams || || x || x

20.5.2. || Nesupakuotos medžiagos nėra tinkamai pritvirtintos Netenkama krovinio || || x || x

20.5.3. || Lengvos prekės vežamos neuždengtos Netenkama krovinio || || x || x

|| || || ||

20.6. || Apvaliosios medienos vežimas || || ||

20.6.1. || Vežama žaliava (rąstai) iš dalies atsilaisvinę || || || x

20.6.2. || Nepakankamas krovinio vieneto pritvirtinimo tvirtumas (daugiau nei 60 % reikalaujamo tvirtumo) Mažiau nei 60 % reikalaujamo tvirtumo || || x || x

|| || || ||

30. || Krovinys visiškai nepritvirtintas || || || x

V PRIEDAS

(priekinė pusė)

Techninio patikrinimo kelyje ataskaitos ir kontrolinio sąrašo pavyzdys

1. Patikrinimo vieta ………………………………………………

2. Data ………………………………………..

3. Laikas ………………………………..………………

4. Transporto priemonės valstybės ženklas ir valstybinis numeris ……….…………

5. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) …………………..…………

6. Transporto priemonės kategorija        

a) N1(a) (2,8–3,5 t) || □

b) N2(a) (3,5–12 t) || □

c) N3(a) (daugiau kaip 12 t) || □

d) O2(a) (0,75–3,5 t) || □

e) O3(a) (3,5–10 t) || □

f) O4(a) (daugiau kaip 10 t) || □

g) M2(a) (> 9 sėdimosios vietos(b), iki 5 t) || □

h) M3(a) (> 9 sėdimosios vietos(b), daugiau kaip 5 t) || □

i) Kita transporto priemonių kategorija (3 str. 2 dalis) || □

7. Ridos skaitiklio rodmenys patikrinimo metu

8. Įmonė vežėja

a)      Pavadinimas ir adresas ………………………………

…………………………………………………

b)      Bendrijos licencijos(c) numeris (pagal Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009)……

9. Vairuotojo vardas ir pavardė ……………..………………………..

10. Kontrolinis sąrašas    

|| Patikrinta(d) || Netikrinta || Neatitinka reikalavimų(e)

0) Identifikavimo duomenys(f) || □ || □ || □

1) Stabdymo įranga || □ || □ || □

2) Vairavimo įrenginiai(f) || □ || □ || □

3) Matomumas(f) || □ || □ || □

4) Apšvietimo įranga ir elektros sistema(f) || □ || □ || □

5) Ašys, ratai, padangos, pakaba(f) || □ || □ || □

6) Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai(f) || □ || □ || □

7) Kita įranga, įskaitant tachografą(f) ir greičio ribotuvą || □ || □ || □

8) Neigiami veiksniai, įskaitant išmetamuosius teršalus ir degalų ir (arba) alyvos išsiliejimą || □ || □ || □

10) Krovinio pritvirtinimas || □ || □ || □

11. Patikrinimo rezultatas:

Draudimas naudoti transporto priemonę, kuri turi pavojingų trūkumų || □

12. Kitos pastabos: ……………………………

13. Patikrinimą atlikusi institucija ir (arba) pareigūnas arba inspektorius

Parašai:

Tikrinančioji institucija ir (arba) pareigūnas arba inspektorius || Vairuotojas

…………………………………… || ……………………………………

Pastabos:

a)                Transporto priemonės kategorija pagal 3 straipsnį.

b)                Sėdimųjų vietų skaičius, įskaitant vairuotojo sėdynę (registracijos liudijimo S.1 punktas).

c)                Jei išduota.

d)                „Patikrinta“ – patikrintas bent vienas arba kelios šios grupės pozicijos, išvardytos Reglamento XX/XX/XX II priede.

e)                Trūkumai nurodomi kitoje lapo pusėje.

f)                Patikros ir trūkumų vertinimo metodai pagal Reglamento XX/XX/XX II ir III priedus.

(kita pusė)

0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS 0.1. Valstybinio numerio ženklai 0.2. Transporto priemonės identifikacinis numeris ir (arba) važiuoklės numeris ir (arba) serijos numeris 1. STABDYMO ĮRANGA 1.1. Mechaninė būklė ir veikimas 1.1.1. Darbinio stabdžio pedalo ašis 1.1.2. Pedalo būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga 1.1.3. Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai 1.1.4. Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius 1.1.5. Rankinio valdymo stabdžio vožtuvas 1.1.6. Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas 1.1.7. Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai) 1.1.8. Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės) 1.1.9. Suspausto oro balionas 1.1.10. Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos) 1.1.11. Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai 1.1.12. Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės 1.1.13. Stabdžių antdėklai ir trinkelės 1.1.14. Stabdžių būgnai, stabdžių diskai 1.1.15. Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys 1.1.16. Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus) 1.1.17. Stabdymo jėgos reguliatorius 1.1.18. Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai 1.1.19. Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta) 1.1.20. Automatinis priekabos stabdžių veikimas 1.1.21. Visa stabdymo sistema 1.1.22. Patikrinimo jungtys 1.2. Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas 1.2.1. Veikimas 1.2.2. Veiksmingumas 1.3. Pagalbinio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas 1.3.1. Veikimas 1.3.2. Veiksmingumas 1.4. Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas 1.4.1. Veikimas 1.4.2. Veiksmingumas 1.5. Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas 1.6. Stabdžių antiblokavimo sistema. 2. VAIRAVIMO ĮRENGINIAI 2.1. Mechaninė būklė 2.1.1. Vairo reduktoriaus būklė 2.1.2. Vairo reduktoriaus korpuso pritvirtinimas 2.1.3. Vairo trapecijos būklė 2.1.4. Vairo trapecijos veikimas 2.1.5. Vairo stiprintuvas 2.2. Vairaratis ir vairo kolonėlė 2.2.1. Vairaračio būklė 2.2.2. Vairo kolonėlė 2.3. Vairo mechanizmo laisvumas 2.4. Ratų sureguliavimas 2.5. Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma 3. MATOMUMAS 3.1. Matymo laukas 3.2. Stiklo būklė 3.3. Galinio vaizdo veidrodžiai 3.4. Priekinio stiklo valytuvai || 3.5. Priekinio stiklo apliejikliai 3.6. Apipūtimo sistema 4. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA 4.1. Priekiniai žibintai 4.1.1. Būklė ir veikimas 4.1.2. Sureguliavimas 4.1.3. Junginėjimas 4.1.4. Atitiktis reikalavimams 4.1.5. Lygio reguliavimo įtaisai 4.1.6. Priekinio žibinto valymo įrenginys 4.2. Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir skersinio kontūro gabarito žibintai 4.2.1. Būklė ir veikimas 4.2.2. Junginėjimas 4.2.3. Atitiktis reikalavimams 4.3. Stabdymo signalo žibintai 4.3.1. Būklė ir veikimas 4.3.2. Junginėjimas 4.3.2. Atitiktis reikalavimams 4.4. Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai 4.4.1. Būklė ir veikimas 4.4.2. Junginėjimas 4.4.3. Atitiktis reikalavimams 4.4.4. Mirksėjimo dažnis 4.5. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai 4.5.1. Būklė ir veikimas 4.5.2. Sureguliavimas 4.5.4. Junginėjimas 4.5.2. Atitiktis reikalavimams 4.6. Atbulinės eigos žibintai 4.6.1. Būklė ir veikimas 4.6.2. Junginėjimas 4.6.3. Atitiktis reikalavimams 4.7. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas 4.7.1. Būklė ir veikimas 4.7.2. Atitiktis reikalavimams 4.8. Atšvaitai, matomumą gerinantys ženklai ir galiniai ženklinimo skydeliai 4.8.1. Būklė 4.8.2. Atitiktis reikalavimams 4.9. Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės 4.9.1. Būklė ir veikimas 4.9.2. Atitiktis reikalavimams 4.10. Velkančiosios transporto priemonės ir priekabos arba puspriekabės elektrinės jungtys 4.11. Elektros instaliacija 4.12. Žibintai ir atšvaitai, kuriuos įrengti neprivaloma 4.13. Baterija 5. AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA 5.1. Ašys 5.1.1. Ašys 5.1.2. Ašigaliai 5.1.3. Ratų guoliai 5.2. Ratai ir padangos 5.2.1. Rato stebulė 5.2.2. Ratai 5.2.3. Padangos || 5.3. Pakabos sistema 5.3.1. Spyruoklės ir stabilizatorius 5.3.2. Amortizatoriai 5.3.3. Sukimo momento ribotuvai, skersinės trauklės, skersiniai automobilio pakabos strypai ir pakabos svirtys 5.3.4. Pakabos šarnyrai 5.3.5. Pneumatinė pakaba 6. VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI 6.1. Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai 6.1.1. Bendra būklė 6.1.2. Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai 6.1.3. Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo kuro baką ir vamzdelius) 6.1.4. Buferiai, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo 6.1.5. Atsarginio rato laikiklis 6.1.6. Sukabinimo įtaisai ir vilkimo įranga 6.1.7. Transmisija 6.1.8. Variklio tvirtinimo elementai 6.1.9. Variklio veikimas 6.2. Kabina ir kėbulas 6.2.1. Būklė 6.2.2. Tvirtinimas 6.2.3. Durys ir durų fiksatoriai 6.2.4. Grindys 6.2.5. Vairuotojo sėdynė 6.2.6. Kitos sėdynės 6.2.7. Vairavimo priemonės 6.2.8. Kabinos laipteliai 6.2.9. Kiti vidaus ir išorės įtaisai ir įranga 6.2.10. Purvasaugiai (sparnai), apsaugos nuo aptaškymo įtaisai 7. KITA ĮRANGA 7.1. Saugos diržai ir sagtys 7.1.1. Pritvirtinimo tvirtumas 7.1.2. Būklė 7.1.3. Saugos diržo įtempimo ribotuvas 7.1.4. Saugos diržo įtempimo įtaisai 7.1.5. Saugos oro pagalvė 7.1.6. Papildomos apsaugos sistemos (SRS) 7.2. Gesintuvas 7.3. Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas 7.4. Trikampis avarinio sustojimo ženklas 7.5. Pirmosios pagalbos vaistinėlė 7.6. Ratų atsparos (pleištai) 7.7. Garsinis signalas 7.8. Spidometras 7.9. Tachografas 7.10. Greičio ribotuvas 7.11. Ridos skaitiklis 7.12. Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) 8. TRIUKŠMAS 8.1. Triukšmo slopinimo sistema 8.2. Išmetamieji teršalai 8.2.1. Benzininio variklio išmetamieji teršalai 8.2.1.1. Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga 8.2.1.2. Išmetamieji dujiniai teršalai 8.2.2. Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai 8.2.2.1. Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga 8.2.2.2. Išmetamųjų dujų neskaidrumas 8.3. Elektromagnetinių trukdžių slopinimas 8.4. Kiti su aplinka susiję dalykai 8.4.1. Matomi dūmai 8.4.2. Skysčio nuotėkis

VI PRIEDAS

Standartinė ataskaitos Komisijai forma

Standartinė forma parengiama naudojant įprastą biuro programinę įrangą tinkamu apdoroti kompiuteriu formatu ir perduodama elektroninėmis priemonėmis.

Kiekviena valstybė narė parengia:

– vieną apibendrinamąją lentelę ir

– po atskirą lentelę, skirtą kiekvienai patikrintų transporto priemonių registracijos valstybei, kurioje nurodoma išsami informacija apie patikrintas kiekvienos klasės transporto priemonių pozicijas ir nustatytus trūkumus.

APIBENDRINAMOJI LENTELĖ

Ataskaitą teikiančioji valstybė narė: || pvz., Belgija || || Ataskaitinis laikotarpis || 2014 || – || 2015 m. ||

|| || || || || || || || || || || || || ||

|| || || || * Kitos transporto priemonių kategorijos: N1, M1, O1, O2, L, … ||

|| || || || || || || || || || || || || || ||

Transporto priemonių kategorija: || N2 || N3 || M2 || M3 || O3 || O4 || Kita* || Iš viso

|| Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius

Austrija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Belgija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Bulgarija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Kipras || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Čekija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Danija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Airija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Estija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Suomija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Prancūzija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Vokietija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Graikija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Vengrija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Italija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Latvija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Lietuva || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Liuksemburgas || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Malta || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Nyderlandai || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Lenkija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Portugalija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Rumunija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Slovakija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Slovėnija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Ispanija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Švedija || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Jungtinė Karalystė || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0

Ataskaitą teikiančioji valstybė narė: || pvz., Belgija || || || || || || || || ||

|| Ataskaitą teikiančiosios valstybės narės pavadinimas || || || || || || || ||

Registracijos valstybė: || pvz., Bulgarija || || || || || || || LAIKOTARPIS: nuo || 2012 m. sausio mėn. || iki || 2013 m. gruodžio mėn. ||

|| Transporto priemonės registracijos valstybės pavadinimas || || || || || ||

|| || || || || || * Kitos transporto priemonių kategorijos: N1, M1, O1, O2, L, … ||

|| || || || || || || || || || || || || || ||

Transporto priemonių kategorija: || N2 || N3 || M2 || M3 || O3 || O4 || Kita* || Iš viso ||

|| Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius || Patikrintų transporto priemonių skaičius || Uždraudimo naudoti transporto priemonę atvejų skaičius ||

||

|| || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

Išsami informacija apie trūkumus || || || || || || || || || || || || || || || || ||

|| Patikrinta || Neatitiko reikalavimų || Patikrinta || Neatitiko reikalavimų || Patikrinta || Neatitiko reikalavimų || Patikrinta || Neatitiko reikalavimų || Patikrinta || Neatitiko reikalavimų || Patikrinta || Neatitiko reikalavimų || Patikrinta || Neatitiko reikalavimų || Patikrinta || Neatitiko reikalavimų ||

0) Identifikavimo duomenys || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

1) Stabdymo įranga || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

2) Vairavimo įrenginiai || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

3) Matomumas || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

4) Apšvietimo įranga ir elektros sistema || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

5) Ašys, ratai, padangos, pakaba || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

6) Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

7) Kita įranga, įskaitant tachografą ir greičio ribotuvą || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

8) Neigiami veiksniai, įskaitant išmetamuosius teršalus ir degalų ir (arba) alyvos išsiliejimą || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

10) Krovinio pritvirtinimas || || || || || || || || || || || || || || || || ||

Išsami (papildoma) informacija apie trūkumus ||

1.1.1 || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

1.1.2 || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

... || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

2.1.1 || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

2.1.2 || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

... || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

3.1 || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

3.2 || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

... || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

8.1 || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

8.2 || || || || || || || || || || || || || || || 0 || 0 ||

Bendras neatitikimų reikalavimams skaičius || || 0 || || 0 || || 0 || || 0 || || 0 || || 0 || || 0 || || 0 ||

[1]               48 %, jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra ABS, arba jeigu transporto priemonės tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

[2]               45 %, jeigu transporto priemonė užregistruota po 1988 m. arba po taisyklėse (1) nurodytos datos (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

[3]               43 %, jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu užregistruota po 1988 m. arba po taisyklėse (1) nurodytos datos (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

[4]               N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms – 2,2 m/s2.

[5]               Pažymėtos tos pozicijos, kurios yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje, bet nėra svarbios atliekant periodinį patikrinimą.

[6]               Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/69/EB arba vėlesniais, I priedo 5.3.1.4 punkto A arba B eilutėje nustatytas ribas arba kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po 2002 m. liepos 1 d.

[7]               Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/69/EB arba vėlesniais, I priedo 5.3.1.4 punkto B eilutėje nustatytas ribas, Direktyvos 88/77/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/96/EB arba vėlesniais, I priedo 6.2.1 punkto B1, B2 arba C eilutėje nustatytas ribas arba kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po 2008 m. liepos 1 d.

[8]               Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – toks remontas arba konstrukcijos pakeitimas, dėl kurio pablogėja transporto priemonės sauga kelyje arba jos poveikis aplinkai.

[9]               48 %, jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra ABS, arba jeigu transporto priemonės tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

[10]             45 %, jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

[11]             43 %, jeigu tai puspriekabė arba priekaba su grąžulu, užregistruota po 1988 m. arba po reikalavimuose nurodytos datos (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

[12]             N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms – 2,2 m/s2.

[13]             Pažymėtos pozicijos, kurios yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje bet kurios nėra svarbios net atliekant periodinę apžiūrą.

[14]             Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto A arba B eilutėje, arba kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po 2002 m. liepos 1 d.

[15]                    Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/69/EB arba vėlesniais, I priedo 5.3.1.4 punkto B eilutėje nustatytas ribas arba Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto B1, B2 arba C eilutėje nustatytas ribas.

[16]             OL L 249, 1995 10 17, p. 35.