This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012PC0124
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the access of third-country goods and services to the Union’s internal market in public procurement and procedures supporting negotiations on access of Union goods and services to the public procurement markets of third countries
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas
/* COM/2012/0124 final - 2012/0060 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas /* COM/2012/0124 final - 2012/0060 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Tai naujas Europos Sąjungos
tarptautinės viešųjų pirkimų politikos srities
pasiūlymas. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – pagerinti sąlygas,
kuriomis ES įmonės galėtų varžytis dėl
viešųjų sutarčių trečiosiose šalyse. Šiuo metu ES
teikėjai susiduria su viešųjų pirkimų ribojamojo
pobūdžio veiksmais daugelyje šalių, kurios yra pagrindinės ES
prekybos partnerės. Be to, iniciatyva įtvirtinamas konkursų
dalyvių, prekių ir paslaugų iš šalių, kurios yra su ES
sudariusios viešųjų pirkimų srities tarptautinį
susitarimą, teisinis statusas ir paaiškinamos konkursų dalyviams,
prekėms ir paslaugoms, kurioms tie susitarimai netaikomi, galiojančios
taisyklės. Bendrosios aplinkybės Derybose dėl Sutarties dėl
viešųjų pirkimų persvarstymo Pasaulio prekybos organizacijoje ir
dvišalėse derybose su trečiosiomis šalimis ES kėlė
idėją plačiai atverti tarptautines viešųjų pirkimų
rinkas. Dalyviai iš valstybių, kurios
yra PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų šalys, gali
pretenduoti į maždaug 352 mlrd. eurų ES viešųjų
pirkimų lėšų. Tačiau daugelis trečiųjų
šalių nenoriai praveria savo viešųjų pirkimų rinkas
tarptautinei konkurencijai ar neatveria jų labiau nei iki tai darė
iki šiol. JAV viešųjų pirkimų suma, į kurią gali
pretenduoti konkursų dalyviai iš užsienio, šiuo metu tesiekia 178 mlrd.
eurų, Japonijoje – 27 mlrd. eurų, o Kinijoje užsienio verslui atvira
labai menka viešųjų pirkimų rinkos dalis. Daugelis šalių taiko protekcionistines priemones, ypač po
ekonominės krizės. Apskritai, protekcionistinėmis
priemonėmis šiuo metu užverta daugiau nei pusė pasaulinės
viešųjų pirkimų rinkos, ir ši dalis dar auga. Todėl
pasaulines viešųjų pirkimų rinkas pasiekia vos 10 mlrd.
eurų ES eksporto (0,08 % ES BVP), ir paskaičiuota, kad dėl
apribojimų neišnaudojama dar 12 mlrd. eurų vertės eksporto
galimybių. Tuo tarpu ES, nepaisydama spaudimo vidaus
rinkoje, ypač sparčiai besivystančių šalių spaudimo
kai kuriuose itin svarbiuose sektoriuose (geležinkelių, statybų, IT paslaugų),
savo viešųjų pirkimų rinką yra plačiai atvėrusi
tarptautinei konkurencijai. Išskyrus kelias tik prekių tiekimui ir
paslaugoms komunalinių paslaugų sektoriuje taikomas nuostatas[1], ES nesinaudojo galimybe
reguliuoti užsienio prekių, paslaugų ir bendrovių patekimo
į ES viešųjų pirkimų rinką. Sparčiai besivystančios šalys
įgyja vis daugiau svarbos, todėl nelygios veiklos sąlygos kelia
daug keblumų. Pagrindinė ES problema – tarptautinėse derybose su
prekybos partneriais ji nepasiekia tvirtos derybinės pozicijos, kuri
leistų atsverti nelygias sąlygas ir išsiderėti ES verslui
naudingų esminių įsileidimo į rinką
įsipareigojimų. Be to, perkančiosios organizacijos neturi
aiškios sistemos, pagal kurią galėtų taikyti ES tarptautinius
įsipareigojimus. Šia iniciatyva siekiama išspręsti tas
problemas pirmiausia sustiprinant Europos Sąjungos poziciją derantis
dėl ES bendrovių patekimo į trečiųjų šalių
viešųjų pirkimų rinkas, kad mūsų prekybos partneriai
jas atvertų. Antra, tuo tikslu siekiama paaiškinti taisykles, kuriomis
reguliuojamas trečiųjų šalių bendrovių, prekių ir
paslaugų patekimas į ES viešųjų pirkimų rinką.
Paskutinis tikslas – laikantis „Europos 2020“ strategijos, pagerinti ES
įmonių verslo galimybes pasaulyje ir tokiu būdu kurti naujas
darbo vietas ir skatinti inovacijas. Galiojančios pasiūlymo srities
nuostatos Dvi pagrindinės Europos Sąjungos
viešųjų pirkimų direktyvos[2]
nesukuria bendros sistemos, ką Europos Sąjungos viešųjų
pirkimų rinkoje daryti su pasiūlymais, susijusiais su užsienio
prekėmis ir paslaugomis. Vienintelės konkrečios taisyklės
išdėstytos Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniuose. Tačiau tos
nuostatos taikomos tik komunalinių paslaugų sektoriui ir jų
taikymo sritis pernelyg siaura, kad reikšmingai paveiktų derybas dėl
patekimo į rinką. Mat ES viešieji pirkimai komunalinių
paslaugų srityje sudaro vos 20 % visos ES viešųjų
pirkimų rinkos. Numatydama šią iniciatyvą Komisija
nusprendė neįtraukti Komunalinių paslaugų direktyvos 58 ir 59
straipsnio nuostatų į pasiūlymą dėl ES
viešųjų pirkimų taisyklių modernizavimo[3]. Derėjimas su kitomis Sąjungos
politikos sritimis ir tikslais Šia iniciatyva
įgyvendinama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“
[COM(2010) 2020] ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva
dėl integruotos globalizacijos eros pramonės politikos [COM(2010) 614].
Be to, ja įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas [COM(2011) 206] ir
Komunikatas „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“ [COM(2010) 612].
Ši iniciatyva yra 2011 m. Komisijos darbo programos (COM(2010) 623 final)
strateginė iniciatyva. Šis pasiūlymas taip pat dera su
Sąjungos vystymosi politika ir tikslais, ypač tuo, kad mažiausiai
išsivysčiusių šalių prekės ir paslaugos apsaugomos nuo šia
priemone pagrįstų veiksmų. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Konsultacijos su suinteresuotosiomis
šalimis Rinkdama
suinteresuotųjų šalių nuomones Komisija surengė keletą
specialių susitikimų ir konsultacijų, kaupė
informaciją kitais būdais. Vieša
konsultacija internetu vyko 2011 m. nuo birželio 7 d.
iki rugpjūčio 2 d. Ji vyko naudojant tris išsamius klausimynus,
kurių vienas buvo skirtas perkančiosioms organizacijoms ir
valstybėms narėms, kitas – verslo įmonėms ir jų
atstovams, o trečias – potencialioms suinteresuotosioms šalims
(piliečiams, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms
sąjungoms). Komisija sulaukė iš viso 215 atsakymų[4]. Gautų nuomonių
santrauka pateikta poveikio vertinimo ataskaitos I priede. Konsultuodamasi
Komisija taip pat surengė viešąjį svarstymą, kuris
įvyko 2011 m. liepos 8 d. Briuselyje. Socialiniai partneriai taip pat
galėjo pareikšti nuomones Europos Komisijos užimtumo reikalų
padalinio surengtame Dialogo palaikymo forumo susitikime 2011 m. vasario 7
d. Atskiras konsultacijas atliko ES delegacijos trečiosiose šalyse,
o valstybių narių nuomonės buvo teiraujamasi Viešųjų
pirkimų patariamajame komitete. Atskiros temos (komunalinių
paslaugų direktyvos 58 straipsnis ir neįprastai mažos pasiūlytos
kainos vertinimas) buvo aptartos konsultacijose dėl viešųjų
pirkimų politikos modernizavimo. Komisijos konsultacijoms keliami
minimalūs reikalavimai buvo įvykdyti. Atsakymų
santrauka ir kaip į juos atsižvelgta Komisijos
iniciatyvai iš esmės pritarta. Didžioji dauguma respondentų
pritarė dabartiniam prekių, paslaugų ir bendrovių iš ES
nepriklausančių šalių patekimo į ES viešųjų
pirkimų rinką aprašymui ir parėmė iškeltuosius iniciatyvos
tikslus. Svarbu pasakyti,
kad vertinant pasiūlytąsias politikos galimybes nuomonės
išsiskyrė: apskritai, dauguma suinteresuotųjų šalių
(maždaug 65 %) remtų teisėkūros iniciatyvą, o nemenka
mažuma (maždaug 35 %) linkusi nieko nekeisti. Skirtingų
suinteresuotųjų šalių grupėse skyrėsi ir nuomonės
dėl pasirinktinos galimybės. Pavyzdžiui, du trečdaliai
perkančiųjų organizacijų ir valdžios įstaigų
(įskaitant iš trečiųjų šalių) pritarė galimybei
nieko nekeisti arba galimybei imtis veiksmų be naujų teisės
aktų, o maždaug 75 % verslo ir kitų suinteresuotųjų
šalių atstovų rėmė teisėkūros iniciatyvą.
Išsiskyrė ir nuomonės dėl to, kokia teisėkūros
galimybė turėtų būti pasirinkta. Beveik pusė
respondentų rėmė teisėkūros galimybės A
variantą[5],
gana daug respondentų rėmė ir kitus variantus. Pažymėtina,
kad B variantas,[6]
nors nelaikytas priimtiniausia teisėkūros galimybe, taip pat
sulaukė daugelio respondentų pritarimo. Pagrindiniai
argumentai, kuriais suinteresuotosios šalys grindė pritarimą ar
nepritarimą vienai ar kitai politikos galimybei: geriausio ekonominio
pasiūlymo reikšmė, konkurencingumas ir našumas, kuriuos
galėtų mažinti kai kurios politikos galimybės, galimas
mūsų prekybos partnerių atsakomieji veiksmai,
administracinė našta, kuri galėtų susidaryti ėmusis tokios
iniciatyvos, taip pat galimybė, kad iniciatyva pakenktų ES kaip
atviros rinkos gynėjos autoritetui. Profesinės sąjungos ir
nevyriausybinės organizacijos pasirenkamų galimybių atžvilgiu
buvo pakankamai neutralios ir reikšdamos nuomones labiau akcentavo
poreikį, kad trečiosios šalys dalyvaudamos ES konkursuose
paisytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir kad ES
atvertų sienas sąžiningai prekybai su mažiausiai
išsivysčiusiomis šalimis. Tiriamųjų duomenų rinkimas
ir naudojimas Laikyta, kad atlikus nurodytąsias
konsultacijas išorės ekspertų pasitelkti nereikia. Viešųjų
pirkimų srityje Komisija nuo seno turi pakankamai daug žinių. Poveikio vertinimas Rinkdamasi tinkamiausią sprendimą
Komisija apsvarstė keletą galimybių. Pirmoji galimybė – nesiimti šioje srityje
jokių veiksmų ir toliau vesti tarptautines derybas dėl patekimo
į rinką su Europos Sąjungos prekybos partneriais, kaip buvo
daroma iki šiol, tik galbūt intensyviau. Tačiau, sprendžiant pagal
ankstesnę patirtį, nepanašu, kad toks pasirinkimas žymiai
padidintų ES prekių, paslaugų ir tiekėjų galimybes
dalyvauti trečiųjų šalių viešųjų pirkimų
procedūrose. Neišvengiamai būtų masiškai prarandamos
galimybės dalyvauti konkursuose. Kitas galimybės variantas – patobulinti
galiojančių priemonių įgyvendinimą laikantis
Direktyvos 2004/17/EB (58 ir 59 straipsnių), taikant geresnes gaires arba
išplečiant tų priemonių taikymo sritį, kad ji sutaptų
su visa direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB taikymo sritimi. Pagal šį
scenarijų, kuris pagrįstas tik atskirų
perkančiųjų organizacijų ar subjektų pasirinkimo
galimybe, ES derybinė pozicija tarptautinėse derybose pastebimai
nesustiprėtų. Trečioji galimybė – laikantis ES
tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje iš esmės uždaryti
ES viešųjų pirkimų rinką ar atskirus jos sektorius
trečiųjų šalių prekėms, paslaugoms ir tiekėjams.
Tačiau tokia galimybė kelia nerimą dėl galimų
atsakomųjų veiksmų, perkančiųjų organizacijų
ar subjektų išlaidų augimo ir ES konkurencingumo mažėjimo. Todėl Komisija remia ketvirtąją
galimybę: priimti savarankišką priemonę, kuri nustatytų
tinkamą poreikio sustiprinti Sąjungos padėtį derybose
dėl patekimo į rinką ir konkurencingos viešųjų
pirkimų tvarkos Europos Sąjungoje išlaikymo kompromisą. Todėl pasiūlyme išdėstytas
dvigubas mechanizmas. Individualios perkančiosios organizacijos ar
subjektai turėtų teisę, Komisijai prižiūrint, atmesti
pasiūlymus, jei jų daugiau nei 50 % vertės sudaro
prekės ir (arba) paslaugos, kurioms netaikomi tarptautiniai
įsileidimo į rinką įsipareigojimai. Be to, Komisijai
būtų leista imtis atsakomųjų veiksmų ir laikinai
apriboti patekimą į rinką šalims, kurios nacionaliniuose
viešųjų pirkimų procedūrose demonstratyviai atmeta ar
diskriminuoja Sąjungos tiekėjus, prekes ir paslaugas arba derantis
atsisako suteikti geresnę prieigą prie rinkos. Visi patekimo į
ES viešųjų pirkimų rinką apribojimai, kuriuos Komisija
priimtų pagal šį reglamentą, būtų nuosaikūs ir
turėtų tikslų adresatą. Komisijos poveikio vertinimo valdyba pateikė dvi nuomones apie
poveikio vertinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į pirmą
nuomonę, poveikio vertinimo ataskaita buvo perrašyta: problema
performuluota taip, kad sietųsi su pagrindine visame poveikio vertinimo
procese nustatyta problema – poreikiu plačiau atverti
trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas ir ES
tarptautinių įsipareigojimų vykdymo keblumais. Išplėstas
svarstytinų galimybių spektras. Poveikio vertinime atsižvelgiama ne
tik į aktyvesnę derybų politiką, bet ir į tokį
Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsnių galiojančių
nuostatų taikymo srities išplėtimą, kad jos aprėptų
visą ES direktyvų reguliuojamus viešuosius pirkimus, ir į
galimybę vykdant viešąjį pirkimą pasirinktinai priimti tarptautinių
susitarimų nereglamentuojamas prekes ir paslaugas. Galiausiai
poveikių analizė patikslinta taip, kad būtų padidinti
atsakomųjų veiksmų ir nedarbo rodiklių dydžiai. Poveikio
vertinimo ataskaitos 10 priede išsamiau apžvelgiama, kaip perrašant ataskaitą
(iš naujo pateiktą 2012 m. vasario 8 d.) atsižvelgta į
Poveikio vertinimo valdybos nuomonę. Poveikio vertinimo
valdyba nuomonėje apie iš naujo pateiktą ataskaitą pripažino,
kad ataskaita patobulinta ir kad įtrauktos pirmoje nuomonėje
pateiktos rekomendacijos, tačiau nurodė negalinti pateikti teigiamos
nuomonės. Poveikio vertinimo valdyba mano, kad daugeliu aspektų
vertinimas galėtų būti solidesnis, ir nurodo keletą
tolesnių ataskaitos tobulinimo veiksmų, t. y. sukonkretinti
galimybių pristatymą, patobulinti poveikiams vertinti taikyto modelio
pristatymą, geriau pagrįsti pasirinktos galimybės
proporcingumą ir kitus. Į šias rekomendacijas, kiek įmanoma,
atsižvelgta rengiant galutinę poveikio vertinimo ataskaitą. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Siūlomų veiksmų santrauka Pagrindinis pasiūlymo tikslas –
sustiprinti Europos Sąjungos poziciją derantis dėl ES
bendrovių patekimo į trečiųjų šalių
viešųjų pirkimų rinkas ir išaiškinti konkursų dalyvių,
prekių ir paslaugų iš užsienio teisinę padėtį ES
viešųjų pirkimų rinkoje. Todėl šiuo pasiūlymu
sukuriama visapusiška ES išorės viešųjų pirkimų politika,
kuria reglamentuojamas užsienio prekių ir paslaugų patekimas į
ES viešųjų pirkimų rinką, ir nustatomi mechanizmai, kurie
paskatintų ES prekybos partnerius pradėti derybas dėl
įsileidimo į rinką. Pirmiausia pasiūlymu ES teisėje
įtvirtinamas principas, kad ES vidaus viešųjų pirkimų
rinkoje prekėms ir paslaugoms, kurioms taikomi įsileidimo į
rinką įsipareigojimai, galioja tokios pat sąlygos kaip ES
prekėms ir paslaugoms; tokios sąlygos taip pat sudaromos prekėms
ir paslaugoms, kurių kilmės šalys yra mažiausiai išsivysčiusios
šalys. Prekėms ir paslaugoms, kurioms
įsileidimo į rinką įsipareigojimai negalioja, numatytos
trejopos sąlygos. Komisija gali pritarti, kad atskiros
perkančiosios organizacijos ar subjektai atmestų pasiūlymus, kai
nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50
% visų pasiūlymo apimamų prekių ar paslaugų
vertės. Pranešime apie pirkimą potencialiems dalyviams pranešusi apie
ketinimą atmesti tokius pasiūlymus perkančioji organizacija ar
subjektas, gavę tokios kategorijos pasiūlymus, turi apie tai
informuoti Komisiją. Komisija patvirtintų atmetimą tuo atveju,
jei ES ir trečiosios šalies, kurios kilmės yra tos prekės ir
(arba) paslaugos, rinkų atvėrimui iš esmės trūksta
abipusiškumo. Komisija patvirtins atmetimą, kai atitinkamoms prekėms
ir paslaugoms taikoma tarptautiniame susitarime numatyta ES išlyga dėl
įsileidimo į rinką. Be to, šiuo pasiūlymu nustatomas ES
mechanizmas, kuriuo būtų toliau stiprinama ES derybinė pozicija
tarptautinėse derybose dėl įsileidimo į rinką
atsižvelgiant į Komisijos tyrimus ir konsultacijas su trečiosiomis
šalimis, o prireikus – Komisijai pritaikant laikinas ribojimo priemones. Suinteresuotų šalių prašymu arba
savo iniciatyva Komisija gali atlikti tyrimą, kad patikrintų, ar
esama viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų.
Įsitikinusi, kad tokie veiksmai vykdomi, Komisija pakviestų
atitinkamą šalį pradėti konsultacijas, kad būtų
išspręsta tokių ribojamųjų veiksmų problema ir ES bendrovėms
būtų sudaryta geresnė patekimo į rinką padėtis. Jei atitinkama šalis nenori pradėti
konsultacijų ar patenkinamai išspręsti viešųjų pirkimų
ribojamųjų veiksmų problemų, Europos Sąjunga
galėtų nuspręsti laikinai apriboti tos šalies prekių ir
paslaugų patekimą į ES viešųjų pirkimų
rinką. Galiausiai, papildant viešųjų
pirkimų direktyvų reformos nuostatas dėl neįprastai
mažų pasiūlymų, perkančiosios organizacijos ar subjektai
turės kitus dalyvius informuoti, jei ketintų priimti neįprastai
mažą pasiūlytą kainą, kai daugiau nei 50 %
pasiūlymo vertės tenka nereglamentuojamosioms prekėms ar
paslaugoms. Kadangi siūlomoje viešųjų pirkimų
direktyvų reformoje numatyta, kad trečiosios šalys privalo laikytis
Tarptautinės darbo organizacijos apibrėžtų pagrindinių darbo
standartų, šiame dokumente to aptarti nebūtina. Pažymėtina, kad ši iniciatyva parengta
kaip derybų skatinimo priemonė, todėl jos esmė yra ne
užverti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkas, bet
pagerinti patekimą į Europos Sąjungos prekybos partnerių
viešųjų pirkimų rinkas. Būtina išsaugoti konkurencingas
vidaus rinkos konkursų sąlygas, nes jos labai naudingos
perkančiosioms organizacijoms ar subjektams ir visai plačiajai
visuomenei. Teisinis pagrindas Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 207 straipsnis. Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei
Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo
principą dėl toliau nurodytų priežasčių. Pasiūlyme dėmesingai atsižvelgiama
į visų svarbių suinteresuotųjų šalių interesus ir
į tai, kad ES veiksmo forma ir turinys neviršytų to, kas būtina
Sutarties tikslams pasiekti. Pirma, perkančiosios organizacijos ar
subjektai, Komisijai prižiūrint, turės teisę atmesti
pasiūlymus, kurių daugiau nei 50 % vertės tenka
nereglamentuojamosioms prekėms ir paslaugoms. Tai užtikrins, kad
perkančiosios organizacijos ar subjektai galėtų rinktis prekes
ir paslaugas neatsižvelgdami į jų kilmę arba apriboti ES
tarptautiniuose susitarimuose nenumatytų prekių ir paslaugų
patekimą į rinką tiek, kiek tokie apribojimai atitinka ES
bendrą prekybos politiką, kuri yra išimtinės ES kompetencijos
sritis. Komisijos priežiūra atidžiai suformuluota tokia, kad taikymas būtų
vienodas ir proporcingas. Antra, šiuo reglamentu sukuriama Komisijos
priemonė užtikrins, kad ES turėtų viešųjų pirkimų
ribojamųjų veiksmų tyrimo ir konsultavimosi su atitinkama šalimi
dėl tokių veiksmų mechanizmą. Tik neradusi kitos išeities
Komisija priims laikinas ribojamąsias priemones. Administracinės sąnaudos bus kiek
įmanoma mažesnės, tačiau reikės imtis priemonių, kad
būtų išlaikytas bendros prekybos politikos nuoseklumas.
Priežiūros ir tyrimų mechanizmus turės sukurti Komisijos tarnybos,
kurioms šiuo metu pavesta vykdyti išorės viešųjų pirkimų
politiką ir patekimo į rinką stebėseną, taigi
sumažės poveikis Komisijos žmogiškiesiems ištekliams.
Perkančiųjų organizacijų ar subjektų
administracinė našta padidės tik tais atvejais, kai Komisija imsis
ribojamųjų priemonių arba kai perkančiosios organizacijos
ar subjektai pasirinks naudoti tą mechanizmą; administruojant bus
naudojamos standartinės formos arba savideklaracijos, todėl
atskiriems subjektams neprireiks sudėtingų tyrimų, norint
patikrinti prekių ar paslaugų kilmę. Pasirinkta priemonė Siūloma priemonė – reglamentas. Kitos priemonės nebūtų
pakankamos, nes tik reglamentu galima užtikrinti vienodą Europos
Sąjungos veikimą bendros prekybos politikos srityje. Be to, šia
priemone suteikiamos galios Europos Komisijai, taigi perkėlimas nebūtų
naudingas. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Šis pasiūlymas savaime neturi jokio
poveikio biudžetui. Papildomai Komisijai tenkančios užduotys gali
būti įvykdytos naudojantis turimais ištekliais. 5. NEPRIVALOMI ELEMENTAI Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo
sąlyga Į pasiūlymą įtraukta
peržiūros sąlyga. Europos ekonominė erdvė Siūlomas teisės aktas susijęs
su EEE, todėl turėtų būti jai taikomas. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas 1 straipsnyje
remiantis ES viešųjų pirkimų direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB,
taip pat Komisijos pasiūlytąja direktyva dėl koncesijos
sutarčių skyrimo[7]
apibrėžiamas reglamento dalykas ir taikymo sritis. 2 straipsnyje
pateikiamos svarbios apibrėžtys, kurių dauguma perimta iš ES
viešųjų pirkimų direktyvų. Tekste taip pat pateikiamos
reglamentuojamųjų prekių ir paslaugų ir
nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų apibrėžtys,
kurios yra esminės taikant šį reglamentą. 3 straipsnyje
nurodomos šiame reglamente taikomos perkančiųjų
organizacijų ar subjektų viešojo pirkimo būdu perkamų
prekių ir paslaugų kilmės nustatymo taisyklės. Vykdant ES
tarptautinius įsipareigojimus, prekių kilmės taisyklės
atitinka nepreferencines kilmės taisykles, kaip apibrėžta ES
muitinės kodekse (Reglamente 2913/92). Paslaugos kilmė nustatoma
remiantis su tuo susijusiomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
įsisteigimo teisės taisyklėmis ir GATS XXVIII straipsnio
apibrėžtimis. 4 straipsnyje
išdėstomos patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką
taisyklės, taikomos užsienio prekėms ir paslaugoms, kurioms taikomi
ES įsileidimo į rinką įsipareigojimai, (jos vadinamos
reglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis) ir prekėms ir
paslaugoms, kurių kilmės šalys yra mažiausiai išssivysčiusios
šalys. Abiem kategorijoms sudarytinos tokios pat sąlygos kaip ES
prekėms ir paslaugoms. 5 straipsnyje
išdėstomos patekimo į rinką taisyklės, taikomos
trečiųjų šalių kilmės prekėms ir paslaugoms,
kurioms netaikomi ES įsileidimo į rinką įsipareigojimai,
(jos vadinamos nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis). Šių
prekių ir paslaugų patekimas į rinkas gali būti ribojamas
perkančiųjų organizacijų ar subjektų arba Komisijos
pagal šiame reglamente nustatytą tvarką priimtomis priemonėmis. 6 straipsnyje
išdėstomos sąlygos, kuriomis Komisija pritartų, kad atskiros
perkančiosios organizacijos ar subjektai pašalintų pasiūlymus iš
konkurso procedūrų, kai nereglamentuojamųjų prekių ir
paslaugų vertė viršija 50 % visų pasiūlymo apimamų
prekių ar paslaugų vertės, jei numatoma sutarties vertė yra
lygi 5 000 000 EUR arba didesnė. Perkančioji organizacija ar subjektas,
pranešime apie pirkimą nurodę apie ketinimą atmesti
nereglamentuojamąsias prekes ir paslaugas, bet gavę tokio
pobūdžio pasiūlymą, privalo apie tai pranešti Komisijai ir
nurodyti atitinkamo pasiūlymo ypatybes. Pagal Oficialiajame leidinyje
(TED, Tenders European Daily) paskelbtus skelbimus tik 7% visų
Oficialiajame leidinyje paskelbtų sutarčių vertė viršija 5
mln. eurų. Tačiau tos sutartys sudaro 61% visos ES viešųjų
pirkimų rinkos. Komisija numato kasmet gausianti 35-45 pranešimus. Kai numatoma sutarčių vertė ne
mažesnė nei 5 000 000 EUR, Komisija turi priimti sprendimą
dėl atmetimo. Kai atitinkamoms prekėms ir paslaugoms taikoma
tarptautiniuose susitarimuose dėl viešųjų pirkimų numatyta
ES išlyga dėl įsileidimo į rinką, Komisija visais atvejais
patvirtina atmetimo ketinimą. Jei tokio susitarimo nėra, Komisija
patvirtina atmetimo ketinimą tuo atveju, kai trečioji šalis
nesiliauja taikiusi ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones,
dėl kurių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės
rinkų atvėrimui iš esmės pritrūksta abipusiškumo.
Vertindama, ar iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija
išnagrinėja, kiek atitinkamos šalies viešųjų pirkimų
įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų
pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos
prekių, paslaugų ir ūkio subjektų. Ji taip pat
išnagrinėja, kiek valdžios įstaigos institucijos ir (arba) atskiri
perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos
prekes, paslaugas ir ūkio subjektus. 7 straipsnyje
perkančiosios organizacijos ar subjektai įpareigojami informuoti
kitus sutarties skyrimo procedūros dalyvius apie sprendimą priimti
neįprastai mažą pasiūlytą kainą, kai daugiau nei 50 %
pasiūlymo vertės tenka nereglamentuojamosioms prekėms ar
paslaugoms. 8 straipsnyje
išdėstomos sąlygos, kuriomis Komisija savo iniciatyva ar paprašyta
valstybės narės arba suinteresuotų šalių gali pradėti
išorės viešųjų pirkimų tyrimą, ar trečiosios
šalys taiko ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, ir
tokio tyrimo atlikimo tvarka. 9 straipsnyje nustatomas
konsultavimosi su trečiosiomis šalimis mechanizmas tiems atvejams, kai
Komisija, atlikusi išorės viešųjų pirkimų tyrimą,
nustato, kad atitinkama šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų
pirkimų ribojamuosius veiksmus. Pagal šį mechanizmą Komisija pakviestų
atitinkamą šalį tartis siekiant nutraukti viešųjų
pirkimų ribojamuosius veiksmus, užtikrinti skaidrumą ir vienodas
sąlygas ES tiekėjams, prekėms ir paslaugoms. Konsultavimosi
schemoje atsižvelgiama į galimų situacijų įvairovę,
kaip antai, ar esama ginčų dėl viešųjų pirkimų
ribojamųjų veiksmų sprendimo tvarkos, taikomos
reglamentuojamųjų prekių ar paslaugų viešiesiems pirkimams,
ar įmanoma imtis vienašališkų taisomųjų priemonių arba
sudaryti tarptautinį susitarimą, kuriame būtų numatytos
vienodos sąlygos ES tiekėjams, prekėms ir paslaugoms, kuriuos
paveikė viešųjų pirkimų ribojamieji veiksmai. Komisija
įgaliojama priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo iš
sutarčių skyrimo procedūrų būtų uždrausta
pašalinti nereglamentuojamąsias prekes ir paslaugas, su kurių
kilmės šalimis vyksta esminės patekimo į rinką derybos, ir
galima pagrįstai tikėtis, kad artimiausiu metu viešųjų
pirkimų ribojamieji veiksmai bus nutraukti. 10 straipsnyje
Komisija įgaliojama priimti įgyvendinamąjį aktą
dėl ribojamųjų priemonių, jei ištyrus įsitikinta, kad
trečiojoje šalyje taikomos ribojamosios viešųjų pirkimų
priemonės ir jei Komisija taikydama konsultavimosi mechanizmą
mėgino tartis dėl patekimo į rinką. Tokias priemones iš esmės
sudarytų i) kai kurių pasiūlymų, kuriame atitinkamos šalies
prekėms ir paslaugoms tenka daugiau nei 50 % vertės,
pašalinimas iš procedūros; ir (arba) privalomas antkainis atitinkamos
šalies kilmės prekėms ir paslaugoms. 11 straipsnyje
nustatomos priimtų ribojamųjų priemonių atšaukimo ar
sustabdymo ir Komisijos sprendimo uždrausti perkančiosioms organizacijoms
ar subjektams taikyti 6 straipsnį taisyklės. 12 straipsnyje
išdėstomos taisyklės, pagal kurias konkurso dalyviams teikiama
informacija apie konkrečioms viešųjų pirkimų
procedūroms Komisijos priimtų ribojamųjų priemonių
taikymą. 13 straipsnyje
nurodomos aplinkybės, kai perkančiosios organizacijos ar subjektai
turi teisę netaikyti pagal šį reglamentą priimtų
priemonių. Šios nuostatos tikslas – suteikti perkančiosioms
organizacijoms ar subjektams pakankamai lankstumo, kad būtų
patenkinti jų pirkimo poreikiai, ir sykiu, įpareigojus jas teikti
pranešimus, užtikrinti, kad Komisija galėtų vykdyti
stebėseną. 14 ir 15 straipsniuose Komisija įgaliojama pagal 14 straipsnį priimti
deleguotuosius aktus, kuriais keičiamas priedas, kad į jį
būtų įtraukiami Sąjungos naujai sudaryti tarptautiniai
susitarimai viešųjų pirkimų srityje. 16 straipsnyje
numatomos teisių gynimo priemonės, jei būtų pažeistos šio
reglamento nuostatos. 17 straipsnyje
nustatoma atitinkama komiteto procedūra įgyvendinamiesiems aktams
priimti. Be to, čia Komisija įgaliojama priimti
įgyvendinamąsias priemones, kuriomis būtų patvirtintos
standartinės formos. 19 straipsnyje
Komisija įpareigojama, reglamentui įsigaliojus, bent kartą per
trejus metus teikti ataskaitas apie jo įgyvendinimą . 18 straipsnyje išdėstomos pagal šį reglamentą gautos informacijos
konfidencialumo taisyklės. 20 straipsniu
panaikinami Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniai. 21 straipsnyje
nustatoma šio reglamento įsigaliojimo data. 2012/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl trečiųjų šalių
prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų
pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos
derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į
trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį, atsižvelgdami į Komisijos
pasiūlymą, perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[8], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[9], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) Europos Sąjungos
sutarties 21 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi apibrėžti ir
įgyvendinti bendrą politiką ir veiksmus bei siekti aukšto lygio
bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad, inter
alia, skatintų visų šalių integraciją į pasaulio
ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos
apribojimų panaikinimą; (2) pagal Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 206 straipsnį, sukurdama muitų
sąjungą, Sąjunga bendram labui turi prisidėti prie darnaus
pasaulio prekybos plėtojimo, laipsniško tarptautinės prekybos ir
tiesioginių užsienio investicijų apribojimų panaikinimo bei
muitų ir kitų kliūčių mažinimo; (3) pagal Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 206 straipsnį, Sąjunga siekdama sukurti
vidaus rinką, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas
laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, ar
užtikrinti jos veikimą, turi imtis priemonių pagal atitinkamas
Sutarčių nuostatas; (4) pagal 1994 m. Bendrojo
susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos III:8 straipsnį ir
Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis XIII straipsnį
viešiesiems pirkimams pagrindinės daugiašalės PPO taisyklės
netaikomos; (5) Pasaulio prekybos
organizacijoje ir dvišaliuose santykiuose Sąjunga remia platų
tarptautinį Sąjungos ir jos prekybos partnerių viešųjų
pirkimų rinkų atvėrimą laikantis abipusiškumo ir
abipusės naudos principo; (6) daugelis
trečiųjų šalių nenoriai atveria savo viešųjų
pirkimų rinkas tarptautinei konkurencijai ar neatveria jų labiau nei
tai darė iki šiol. Todėl Sąjungos ūkio subjektai
susiduria su viešųjų pirkimų ribojamaisiais veiksmais daugelyje
Sąjungos prekybos partnerių. Dėl tų viešųjų
pirkimų ribojamųjų veiksmų netenkama daug prekybos
galimybių; (7) 2004 m. kovo 31 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų,
vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto
paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo[10] ir 2004 m. kovo 31 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų,
prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos
derinimo[11]
yra vos kelios nuostatos dėl Sąjungos viešųjų pirkimų
politikos išorės matmens, t. y. Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59
straipsniai. Tų nuostatų taikymo sritis ribota, ir, kadangi jos
nėra pakankamai išaiškintos, perkančiosios organizacijos ar subjektai
jas taiko retai; (8) pagal SESV 207
straipsnį, bendra prekybos politika viešųjų pirkimų srityje
turi būti grindžiama vienodais principais; (9) siekiant Sąjungos ir
trečiųjų šalių ūkio subjektams, perkančiosioms
organizacijoms ar subjektams užtikrinti teisinį tikrumą,
tarptautiniai įsileidimo į rinką įsipareigojimai, kuriuos
viešųjų pirkimų srityje Sąjunga prisiėmė
trečiųjų šalių atžvilgiu, turėtų būti
įtvirtinti ES teisės sistemoje, kad būtų užtikrintas
veiksmingas jų taikymas. Komisija turėtų paskelbti esamų
Europos Sąjungos įsileidimo į rinką tarptautinių
įsipareigojimų taikymo gaires. Tos gairės turėtų
būti nuolat atnaujinamos ir teikti patogią naudoti informaciją; (10) siekiant pagerinti ES
ūkio subjektų patekimą į tam tikrų
trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas,
kurios saugomos ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis,
ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas Europos bendrojoje rinkoje
reikia, kad požiūris į trečiųjų šalių prekes ir
paslaugas, kurioms netaikomi Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai,
būtų suderintas visoje Europos Sąjungoje; (11) todėl reikėtų
nustatyti kilmės taisykles, kad perkančiosios organizacijos ar
subjektai žinotų, ar prekėms ir paslaugoms taikomi Europos
Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. Prekės kilmė
turėtų būti nustatoma pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos
reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės
kodeksą[12], 22–26 straipsnius.
Pagal tą reglamentą prekės laikytinos Sąjungos
prekėmis, jeigu jos visiškai išgautos arba pagamintos Sąjungoje.
Jeigu prekės buvo gaminamos vienoje ar daugiau trečiųjų
šalių, jos turėtų būti laikomos kilusiomis iš tos šalies,
kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas
jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje,
o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to
produkto gamybos etapas. Paslaugos kilmė turėtų būti
nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme. 9 konstatuojamojoje
dalyje numatytose gairėse turėtų būti išaiškinta, kaip
praktiškai taikyti kilmės taisykles; (12) Komisija turėtų
įvertinti, ar pritarti tam, kad perkančiosios organizacijos ar
subjektai, kaip apibrėžta Direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvoje [….] [….]….dėl koncesijos
sutarčių skyrimo[13]],
pašalintų iš prekių ir paslaugų sutarčių, kurių
numatoma vertė yra lygi 5 000 000 EUR arba didesnė, skyrimo
procedūrų prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi Europos
Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. (13) siekiant skaidrumo
perkančiosios organizacijos ar subjektai, ketinantys pasinaudoti savo
galiomis pagal šį reglamentą ir iš sutarčių skyrimo
procedūrų pašalinti prekių ir paslaugų, kurių
kilmės šalis nėra Sąjunga, pasiūlymus, jei
nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % tų
prekių ar paslaugų vertės, turėtų apie tai informuoti
ūkio subjektus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje
skelbiamame skelbime apie pirkimą; (14) kad Komisija galėtų
priimti sprendimą dėl trečiosios šalies prekių ir
paslaugų, kurioms netaikomi Sąjungos tarptautiniai
įsipareigojimai, atmetimo, perkančiosios organizacijos ar subjektai
turėtų pranešti Komisijai apie ketinimą tokias prekes ir
paslaugas atmesti naudodami standartinę formą, kurioje būtų
pakankamai informacijos, kad ja remdamasi Komisija galėtų priimti
sprendimą; (15) kai numatoma
sutarčių vertė mažesnė nei 5 000 000 EUR,
Komisija turėtų patvirtinti ketinamą pašalinimą, jei
Sąjungos ir šalies, kuri yra prekių ir (arba) paslaugų
kilmės šalis, tarptautiniuose susitarimuose viešųjų pirkimų
srityje yra aiški Sąjungos išlyga dėl prekių ir (arba)
paslaugų, kurias siūloma pašalinti, įsileidimo į
rinką. Jei tokio susitarimo nėra, Komisija turėtų
patvirtinti atmetimą tuo atveju, kai trečioji šalis nesiliauja
taikiusi ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, dėl
kurių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės
rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo. Prielaida,
kad iš esmės trūksta abipusiškumo, turėtų būti daroma
tada, kai ES ūkio subjektai, prekės ir paslaugos nuolat rimtai
diskriminuojami ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis; (16) vertindama, ar iš esmės
trūksta abipusiškumo, Komisija turėtų išnagrinėti, kiek
atitinkamos šalies viešųjų pirkimų įstatymais užtikrinamas
skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų srities standartus
ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir
ūkio subjektų. Ji taip pat turėtų išnagrinėti, kiek
valdžios institucijos ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima
veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus; (17) Komisija turėtų
pajėgti užkirsti kelią galimam neigiamam pašalinimo poveikiui
vykdomoms prekybos deryboms su atitinkama šalimi. Todėl jei šalis pradeda
esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką
viešųjų pirkimų srityje ir Komisija mano, kad artimiausiu metu
galima pagrįstai tikėtis viešųjų pirkimų
ribojamųjų veiksmų nutraukimo, Komisijai turėtų
būti suteikta galimybė priimti įgyvendinamąjį
aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies vienus metus
negalėtų būti šalinamos iš sutarčių skyrimo
procedūrų; (18) atsižvelgiant į tai, kad
bendra prekybos politika apima trečiųjų šalių prekių
ir paslaugų patekimą į Sąjungos viešųjų
pirkimų rinką, valstybėms narėms ir jų
perkančiosioms organizacijoms ar subjektams neturėtų būti
suteikta teisė apriboti trečiųjų šalių prekių ir
paslaugų patekimą į jų konkursų procedūras
kitomis priemonėmis nei tos, kurios numatytos šiame reglamente; (19) kadangi perkančiosioms
organizacijoms ar subjektams sunkiau įvertinti konkursų dalyvių
paaiškinimus, kai pasiūlyme ne Europos Sąjungos kilmės
nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 %
visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės,
vertinant neįprastai mažą pasiūlytą kainą
reikėtų numatyti aukštesnius skaidrumo reikalavimus. Perkančioji
organizacija ar subjektas, kuris ketina priimti neįprastai mažą
pasiūlytą kainą, turėtų taikyti ne tik taisykles,
nustatytas Direktyvos dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnyje ir
Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens,
energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų
pirkimų 79 straipsnyje, bet ir apie ketinimą informuoti raštu kitus
konkurso dalyvius nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos
kainos ar sąnaudų priežastis. Tai leistų tiems dalyviams
padėti tiksliau įvertinti, ar konkurso laimėtojas pajėgus
iki galo įvykdyti sutartį konkurso dokumentuose išdėstytomis
sąlygomis. Todėl papildoma informacija padėtų vienodinti
sąlygas ES viešųjų pirkimų rinkoje; (20) Komisijai turėtų
būti suteikta teisė savo iniciatyva arba suinteresuotosioms šalims ar
valstybei narei paprašius pradėti išorės viešųjų
pirkimų tyrimą dėl trečiosios šalies galimai vykdomų
viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų. Tyrime
pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad Komisija pagal 6 straipsnio 2
dalį patvirtino keletą su trečiąja šalimi susijusių
ketinamo pašalinimo atvejų. Tokios tyrimo procedūros turėtų
vykti nepažeidžiant 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3286/94,
nustatančio Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje
siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač
sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų
Bendrijos teisių įgyvendinimą[14]; (21) kai remdamasi turima
informacija Komisija turi pagrindo manyti, kad trečioji šalis atliko ar
nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamuosius veiksmus, jai
turėtų būti suteikta teisė pradėti tyrimą. Jei
viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų vykdymas
trečiojoje šalyje patvirtinamas, Komisija turėtų pakviesti
atitinkamą šalį pradėti konsultacijas siekdama ūkio
subjektams, prekėms ir paslaugoms pagerinti dalyvavimo viešųjų
pirkimų konkursuose galimybes toje šalyje; (22) jei konsultacijos su
atitinkama šalimi nepadėjo pakankamai pagerinti ES ūkio
subjektų, prekių ir paslaugų galimybių viešųjų
pirkimų konkursuose, Komisija turėtų imtis atitinkamų
ribojamųjų priemonių; (23) tokios priemonės
galėtų būti privalomas trečiosios šalies prekių ir
paslaugų pašalinimas iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų
procedūrų arba privalomas antkainio nustatymas pasiūlymui,
sudarytam iš tos šalies kilmės prekių ir paslaugų. Siekiant
išvengti tų priemonių apėjimo gali prireikti pašalinti tam
tikrus užsieniečių kontroliuojamus ar nuosavybės teise valdomus
Europos Sąjungoje įsisteigusius juridinius asmenis, kurių
didelė verslo dalis nėra vykdoma taip, kad būtų tiesiogiai
ir realiai susijusi su atitinkamos valstybės narės ekonomika.
Atitinkamos priemonės neturėtų būti neproporcingos
viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams, dėl kurių
jos taikomos; (24) būtina, kad
perkančiosios organizacijos ar subjektai galėtų gauti
įvairių aukštos kokybės prekių, kurios atitiktų
pirkimo reikalavimus ir būtų konkurencingai įkainotos.
Todėl tuo atveju, kai nėra perkančiosios organizacijos ar
subjekto reikalavimus atitinkančių Sąjungos ar
reglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kuriomis
būtų patenkinti būtiniausi visuomenės poreikiai,
pavyzdžiui, sveikatos ar visuomenės saugumo, perkančiosioms
organizacijoms ar subjektams turėtų būti suteikta teisė
netaikyti priemonių, kuriomis ribojamas nereglamentuojamųjų
prekių ir paslaugų įsileidimas į rinką arba dėl
kurių neproporcingai išaugtų sutarties kaina ar sąnaudos; (25) jei perkančiosios
organizacijos ar subjektai netinkamai taiko nereglamentuojamųjų
prekių ir paslaugų įsileidimą ribojančias priemones,
Komisijai turėtų būti suteikta teisė taikyti Tarybos
direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės
aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu
sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis,
derinimo[15]
3 straipsnio arba Tarybos direktyvos 92/13/EEB dėl įstatymų
ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos
taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens,
energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo[16] 8 straipsnio
taisomąjį mechanizmą. Tuo pačiu tikslu sutartys, sudarytos
su ūkio subjektu nesilaikant Komisijos sprendimų dėl
perkančiųjų organizacijų ar subjektų praneštų
pašalinimo ketinimų arba priemonių, laikinai ribojančių
nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų įsileidimą
į rinką, turėtų būti paskelbtos negaliojančiomis,
kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/66/EB[17]; (26) atsižvelgiant į
Sąjungos bendrą politiką mažiausiai išsivysčiusių
šalių atžvilgiu, nustatytą, inter alia, 2008 m. liepos 22
d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų
tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d.,
prekes ir paslaugas iš tų šalių reikėtų prilyginti
Sąjungos prekėms ir paslaugoms; (27) siekiant į Europos
Sąjungos teisinę sistemą įtraukti įsileidimo į
rinką tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus viešųjų
pirkimų srityje šiam reglamentui įsigaliojus, Komisija pagal
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį
turėtų būti įgaliota priimti aktus, kuriais būtų
pakeičiamas šio reglamento priede pateiktas tarptautinių
susitarimų sąrašas. Ypač svarbu, kad Komisija
parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi,
įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama
deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję
dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti
Europos Parlamentui ir Tarybai; (28) siekiant užtikrinti vienodas
šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų
būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais
Komisija turėtų naudotis pagal 2011 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo
nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai; (29) įgyvendinimo aktams,
kuriais būtų tvirtinamos skelbimų paskelbimo, pranešimų
Komisijai ir prekių ar paslaugų kilmės standartinės formos,
priimti turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Tie
sprendimai neturi poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šio reglamento
kylančių įpareigojimų pobūdžiui ar
aprėpčiai. Kita vertus, šiems aktams būdingas vien
administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šiame reglamente
nustatytų taisyklių taikymą; (30) Komisija bent
kartą per trejus metus turėtų pateikti ataskaitą apie šio
reglamento taikymą; (31) laikantis proporcingumo principo būtina
ir siekiant pagrindinio tikslo (sukurti bendrą išorės politiką
viešųjų pirkimų srityje) tiktų nustatyti taisykles,
taikomas prekėms ir paslaugoms, kurioms negalioja Europos Sąjungos
tarptautiniai įsipareigojimai. Šis reglamentas dėl
trečiųjų šalių ūkio subjektų, prekių ir
paslaugų įsileidimo neviršija to, kas būtina išsikeltiems
tikslams pasiekti laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3
dalies,
PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I skyrius
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatomos
taisyklės, kaip Sąjungos perkančiosios organizacijos ir
subjektai gali skirti darbų arba darbo atlikimo, prekių tiekimo ir
paslaugų teikimo sutartis, kuriose numatytos trečiųjų
šalių prekės ir paslaugos, ir nustatomos procedūros, kuriomis
remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo
į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų
rinkas. 2. Šis reglamentas taikomas
sutartims, kurioms taikoma: (a)
Direktyva [2004/17/EB]; (b)
Direktyva [2004/18/EB]; (c)
Direktyva [201./… dėl koncesijos
sutarčių skyrimo]. Šis reglamentas taikomas skiriant sutartis, kai
prekės ir paslaugos perkamos valstybės reikmėms ir nesiekiant
komerciniais tikslais perparduoti ar panaudoti jų gaminant prekes arba
kuriant paslaugas, kurios būtų komerciškai parduodamos. 2 straipsnis
Sąvokos
1. Šiame reglamente taikomos
šios apibrėžtys. (a)
tiekėjas – fizinis arba juridinis asmuo,
rinkoje siūlantis prekes; (b)
paslaugų teikėjas – fizinis arba
juridinis asmuo, rinkoje siūlantis darbų arba darbo
įvykdymą arba paslaugų teikimą; (c)
perkančioji organizacija ar subjektas –
perkančioji organizacija, kaip apibrėžta [Direktyvos 2004/18/EB 1
straipsnio 9 dalyje, ir perkantysis subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB
2 straipsnyje ir Direktyvos 20.. dėl koncesijos 3 ir 4 straipsniuose. (d)
reglamentuojamosios prekės ar paslaugos –
prekės ar paslaugos, kurių kilmės šalis yra šalis, su kuria
Sąjunga sudarė joms taikomą viešųjų pirkimų
srities, apimančios įsileidimo į rinką įsipareigojimus,
tarptautinį susitarimą. Šio reglamento I priede pateiktas tokių
susitarimų sąrašas; (e)
nereglamentuojamosios prekės ar paslaugos –
prekė ar paslauga, kurios kilmės šalis yra šalis, su kuria
Sąjunga nėra sudariusi viešųjų pirkimų srities,
apimančios įsileidimo į rinką įsipareigojimus,
tarptautinio susitarimo arba prekės ar paslaugos, kurių kilmės
šalis yra šalis, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi tokį
tarptautinį susitarimą, tačiau tai prekei ir paslaugai
netaikomą. (f)
priemonė – įstatymas, reguliuojamasis
aktas, veiksmas arba jų kompleksas; (g)
suinteresuotos šalys – pagal valstybės
narės teisę įsteigta ir registruotą buveinę,
centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą
Sąjungoje turinti bendrovė ar įmonė, kuri tiesiogiai
užsiima gamyba tokių prekių arba teikimu tokių paslaugų,
kurioms trečiosiose šalyse taikomos ribojamosios viešųjų
pirkimų priemonės. 2. Šiame reglamente: (a)
šalis gali reikšti bet kurią valstybę ar
atskirą muitų teritoriją, tačiau be poveikio jos
suverenumu; (b)
terminas „ūkio subjektas“ apima ir
tiekėjo, ir paslaugų teikėjo sąvokas; (c)
pasiūlymą pateikęs ūkio
subjektas vadinamas dalyviu; (d)
darbų ir (arba) darbo atlikimas, kaip
apibrėžta Direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Direktyvoje 201./..
dėl koncesijos sutarčių skyrimo], šiame reglamente laikomas
paslaugos teikimas; (e)
privalomas antkainis – perkančiųjų
organizacijų ar subjektų prievolė padidinti, su tam tikromis
išimtimis, sutarties skyrimo procedūrose pasiūlytas paslaugų ir
(arba) prekių, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios
šalys, kainas. 3 straipsnis
Prekių kilmės
taisyklės
1. Prekės kilmė
nustatoma pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92,
nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą[18], 22–26 straipsnius. 2. Paslaugos kilmė
nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme. Paslaugos teikėjo
kilmės šalis yra: (a)
fizinio asmens atveju – šalis, kurios asmuo yra
pilietis arba kurioje jis turi teisę nuolat gyventi; (b)
juridinio asmens atveju – viena iš šių
sąlygų: (1)
jei paslauga teikiama ne per Sąjungoje
įsteigtą komercinį vienetą, šalis, kurioje juridinis asmuo
yra įsisteigęs arba kitaip įsteigtas pagal tos šalies
įstatymus ir kurios teritorijoje vykdo didelę verslo dalį; (2)
jei paslauga teikiama per Sąjungoje
įsteigtą komercinį vienetą, valstybė narė,
kurioje juridinis asmuo yra įsisteigęs ir kurios teritorijoje jis
vykdo didelę verslo dalį taip, kad yra tiesiogiai ir realiai
susijęs su atitinkamos valstybės narės ekonomika. Taikant 2 punktą, jei juridinis asmuo nevykdo
didelės verslo dalies taip, kad būtų tiesiogiai ir realiai
susijęs su atitinkamos valstybės narės ekonomika – fizinio ar
juridinio asmens, kuriam priklauso paslaugą teikiantis juridinis asmuo
arba kuris jį kontroliuoja, kilmės šalis. Paslaugą teikiantis juridinis asmuo laikomas: nuosavybės teise priklausančiu tos
šalies asmenims, jei tos šalies asmenims priklauso daugiau kaip 50
procentų jo akcinio kapitalo, ir kontroliuojamu tos šalies asmenų,
jeigu šie asmenys gali skirti daugumą jo direktorių ar kitu būdu
teisiškai vadovauti jo veiklai. 3. Šiame reglamente prekėms
ir paslaugoms, kurių kilmės šalis yra kitos Europos ekonominės
erdvės šalys nei valstybės narės, taikomos tos pačios
sąlygos, kaip ir toms, kurių kilmės šalis yra valstybės narės. II skyrius
Požiūris į
reglamentuojamąsias ir nereglamentuojamąsias prekes ir paslaugas,
neįprastai maža pasiūlyta kaina
4 straipsnis
Požiūris į reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas
Skirdamos darbų ir (arba) darbo atlikimo,
prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartis perkančiosios
organizacijos ar subjektai vienodai vertina reglamentuojamąsias prekes ir
paslaugas ir Europos Sąjungos kilmės prekes ir paslaugas. Prekėms ir paslaugoms, kurių
kilmės šalys yra mažiausiai išsivysčiusios šalys, išvardytosios
Reglamento (EB) Nr. 732/2008 I priede, sudaromos tokios pačios
sąlygos kaip reglamentuojamosioms prekėms ir paslaugoms. 5 straipsnis
Nereglamentuojamųjų
prekių ir paslaugų patekimas į rinką
Nereglamentuojamosios
prekėms ir paslaugoms Komisija gali taikyti ribojamąsias priemones, a) kurių paprašo atskiros
perkančiosios organizacijos ar subjektai, laikydamiesi 6 straipsnyje
išdėstytų taisyklių; b) laikydamasi 10 ir 11
straipsniuose išdėstytų taisyklių. 6 straipsnis
Perkančiųjų
organizacijų ar subjektų įgaliojimas atmesti pasiūlymus su
nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis
1. Kai numatoma
sutarčių vertė yra lygi 5 000 000 EUR be pridėtinės
vertės mokesčio (PVM) ar didesnė, perkančiųjų
organizacijų ar subjektų prašymu Komisija toliau išdėstytomis
sąlygomis įvertina, ar pritarti procedūrų pasiūlymų
su nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis, kurių kilmės
šalis nėra Sąjunga, pašalinimui iš sutarčių skyrimo, jei
nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % visų
pasiūlymo apimamų prekių ar paslaugų vertės. 2. Perkančiosios
organizacijos ar subjektai, kurie ketina paprašyti pašalinti dalyvį iš
sutarčių skyrimo procedūrų remdamosi 1 dalimi, tai nurodo
pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/18/EB 42
straipsnį, arba pagal Direktyvos dėl koncesijos sutarčių
skyrimo 26 straipsnį skelbiamame pranešime apie pirkimą. Perkančiosios organizacijos ar subjektai
reikalauja dalyvių pateikti informaciją apie pasiūlyme
nurodytų prekių ir (arba) paslaugų kilmę ir vertę. Jie
pripažįsta savideklaracijas kaip pirminius įrodymus, kad dalyviai
negali būti pašalinti pagal 1 dalį. Perkančioji organizacija
gali bet kuriame procedūros etape prašyti dalyvio pateikti visus
reikalaujamus dokumentus arba jų dalis, jeigu tai atrodo būtina
tinkamai procedūros eigai užtikrinti. Komisija gali priimti
įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės prekių ir
paslaugų kilmės deklaravimo formos. Tokie įgyvendinimo aktai
priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją
procedūrą. Perkančiosios organizacijos ar subjektai,
gavę 1 dalies sąlygas atitinkančius pasiūlymus, kuriuos
dėl tų priežasčių ketina paprašyti pašalinti, apie tai
praneša Komisijai. Pranešimo procedūros metu perkančioji organizacija
ar subjektas gali toliau analizuoti pasiūlymus. Pranešimas siunčiamas elektroninėmis
priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija priima
įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų nustatytos
standartinės formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio
3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.
Standartinėje formoje nurodoma ši informacija: (a)
perkančiosios organizacijos ar subjekto
pavadinimas ir duomenys ryšiams; (b)
sutarties objekto aprašymas; (c)
ūkio subjekto, kuris būtų
pašalintas, pavadinimas ir duomenys ryšiams; (d)
informacija apie ūkio subjekto, prekių ir
(arba) paslaugų kilmę ir jų vertę. Komisija gali paprašyti perkančiosios
organizacijos ar subjekto pateikti papildomos informacijos. Ta informacija pateikiama per 8 darbo dienas,
skaičiuojamas nuo pirmos darbo dienos po to, kai buvo gautas prašymas
pateikti papildomos informacijos. Jei Komisija per šį laikotarpį
negauna jokios informacijos, 3 dalyje nustatytas laikotarpis sustabdomas tol,
kol Komisija gaus prašytą informaciją. 3. 1 dalyje nurodytų
sutarčių atžvilgiu Komisija priima įgyvendinamąjį
aktą dėl ketinimo pašalinti patvirtinimo per du mėnesius nuo
pirmos darbo dienos po tos, kurią ji gavo pranešimą. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. Šį laikotarpį galima pratęsti
vieną kartą ne ilgiau kaip dviem mėnesiams pateisinamais atvejais,
visų pirma dėl to, kad pranešime arba prie jo pridėtuose
dokumentuose pateikta informacija yra neišsami arba netiksli, arba dėl to,
kad iš esmės pasikeičia pranešti faktai. Jei pasibaigus šiam
dviejų mėnesių laikotarpiui arba pratęstam laikotarpiui Komisija
nepriėmė sprendimo pašalinimui patvirtinti ar nepatvirtinti, laikoma,
kad Komisija pašalinimo nepatvirtino. 4. Priimdama
įgyvendinamuosius aktus pagal 3 pastraipą Komisija patvirtina
numatomą pašalinimą tokiais atvejais: (a)
jei Sąjungos ir šalies, kuri yra prekių
ir (arba) paslaugų kilmės šalis, tarptautiniuose susitarimuose
viešųjų pirkimų srityje yra aiški Sąjungos išlyga dėl
prekių ir (arba) paslaugų, kurias siūloma pašalinti,
įsileidimo į rinką; (b)
kai a dalyje nurodyto susitarimo nėra ir,
trečiajai šaliai nesiliaujant taikyti ribojamąsias viešųjų
pirkimų priemones, Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies
rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo. Taikant b punktą daroma prielaida, kad iš
esmės trūksta abipusiškumo tada, kai Sąjungos ūkio subjektai,
prekės ir paslaugos nuolat rimtai diskriminuojami ribojamosiomis
viešųjų pirkimų priemonėmis. Pagal 3 dalį priimdama įgyvendinamuosius
aktus Komisija nepatvirtina ketinimo pašalinti, kuriuo būtų pažeisti
tarptautiniuose susitarimuose Sąjungos prisiimti įsileidimo į
rinką įsipareigojimai. 5. Vertindama, ar iš esmės
trūksta abipusiškumo, Komisija išnagrinėja: (a)
kiek atitinkamos šalies viešųjų
pirkimų įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius
viešųjų pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama
diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ūkio
subjektų; (b)
kiek valdžios įstaigos institucijos ir (arba)
atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami
Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus. 6. Prieš priimdama
sprendimą pagal 3 dalį Komisija susipažįsta su atitinkamo
dalyvių arba dalyvių pozicija. 7. Perkančiosios
organizacijos ar subjektai, kurie atmetė dalyvius remdamiesi 1 dalimi, tai
nurodo skelbime apie sutarties sudarymą, skelbiamame pagal Direktyvos 2004/18/EB
35 straipsnį, Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį arba Direktyvos
dėl koncesijos sutarčių skyrimo 27 straipsnį. Komisija
priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais nustatomos standartinės
pranešimų apie sutarties skyrimą formos. Tokie įgyvendinimo
aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą
patariamąją procedūrą. 8. Jei Komisija priėmė
įgyvendinamąjį aktą dėl laikino prekių ir
paslaugų patekimo iš šalies, kuri pradėjo esmines derybas su
Sąjunga, kaip išdėstyta 9 straipsnio 4 dalyje, pirma dalis netaikoma. III skyrius
Taisyklės dėl neįprastai
mažos pasiūlytos kainos
7 straipsnis
Neįprastai maža pasiūlyta kaina
Kai perkančioji organizacija ar
subjektas, patikrinęs konkurso dalyvio paaiškinimus, pagal Direktyvos
dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnį ir Direktyvos
dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos,
transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų 79
straipsnį ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą ne
Sąjungos kilmės prekių ir (arba) paslaugų kainą, kai
nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 %
visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės,
jis apie tai raštu informuoja kitus konkurso dalyvius, nurodydamas tokios
neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis. Perkančioji organizacija ar subjektas
gali neatskleisti informacijos, jei jos paviešinimas kliudytų vykdyti
įstatymus, kitaip prieštarautų viešajam interesui, kenktų
teisėtiems viešųjų ar privačių ūkio subjektų
verslo interesams ar sąžiningai jų konkurencijai. IV skyrius
Komisijos tyrimas, konsultavimasis ir priemonės,
laikinai ribojančios nereglamentuojamųjų prekių ir
paslaugų patekimą į ES viešųjų pirkimų rinką
8 straipsnis
ES ūkio subjektų,
prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių
viešųjų pirkimų rinkas tyrimas
1. Kai Komisija mano, kad tai
naudinga Sąjungai, ji gali bet kada savo iniciatyva arba paprašyta
suinteresuotų šalių ar valstybės narės pradėti
išorės viešųjų pirkimų tyrimą dėl galimų
ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių. Komisija pirmiausia atsižvelgia į tai, ar
pagal 6 straipsnio 3 dalį patvirtinta keletas pašalinimo ketinimo
atvejų. Iniciavus tyrimą, Komisija Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, pakviesdama
suinteresuotas šalis ir valstybes nares per nustatytą laiką pateikti
Komisijai visą svarbią informaciją. 2. 1 dalyje numatytas tyrimas
vykdomas remiantis 6 straipsnyje nustatytais kriterijais. 3. Ar atitinkama trečioji
šalis taiko ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones,
Komisija įvertina remdamasi suinteresuotų šalių ir
valstybių narių pateikta informacija ir (arba) faktais, kuriuos
Komisija surinko atlikdama tyrimą, per devynis mėnesius nuo tyrimo
pradžios. Tinkamai pagrįstais atvejais šis laikotarpis gali būti
pratęstas trimis mėnesiais. 4. Kai Komisija, atlikusi
išorės viešųjų pirkimų tyrimą, padaro išvadą, kad
atitinkama trečioji šalis netaiko galimų ribojamųjų
viešųjų pirkimų priemonių, ji priima sprendimą
nutraukti tyrimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17
straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 9 straipsnis
Konsultavimasis su
trečiąja šalimi
1. Kai ištyrus nustatoma, kad
trečioji šalis taikė ribojamąsias viešųjų pirkimų
priemones, ir Komisija mano, kad tai pagrįsta ES interesų labui,
Komisija pakviečia pradėti konsultacijas siekdama užtikrinti, kad
Sąjungos ūkio subjektai, prekės ir paslaugos galėtų
dalyvauti konkurso procedūrose dėl viešųjų pirkimų
sutarčių skyrimo toje šalyje sąlygomis, kurios ne mažiau
palankios nei tos, kurios taikomos tos šalies nacionaliniams ūkio subjektams,
prekėms ir paslaugoms, ir siekdama užtikrinti, kad būtų taikomi
skaidrumo ir lygių galimybių principai. Jei atitinkama šalis atmeta kvietimą
pradėti konsultuotis, Komisija, pagal 10 straipsnį priimdama
įgyvendinamuosius aktus apriboti trečiosios kilmės prekių
ir paslaugų pateikimą į rinką, priima sprendimą remdamasi
žinomais faktais. 2. Kai atitinkama šalis yra PPO
sutarties dėl viešųjų pirkimų šalis arba yra su ES
sudariusi prekybos susitarimą, kuriame yra nuostatų dėl
viešųjų pirkimų, Komisija laikosi tame susitarime nustatytos
konsultacijų mechanizmų ir ginčų sprendimo tvarkos, jei
ribojamieji veiksmai susiję su viešaisiais pirkimais, kuriems taikomi
atitinkamos šalies Sąjungos atžvilgiu prisiimti įsileidimo į
rinką įsipareigojimai. 3. Jei, pradėjus
konsultacijas, atitinkama šalis imasi patenkinamų ištaisomųjų
(taisomųjų) priemonių, tačiau neprisiima naujų
įsileidimo į rinką įsipareigojimų, Komisija
konsultaciją gali sustabdyti arba nutraukti. Komisija stebi, kaip taikomos šios ištaisomosios
(taisomosios) priemonės, prireikus remdamasi informacija, kurią jai
paprašius suinteresuotos trečiosios šalys pateikia nustatytais laiko
tarpais. Kai ištaisomosios (taisomosios) priemonės,
kurių ėmėsi trečioji šalis, atšaukiamos, sustabdomos ar
netinkamai įgyvendinamos, Komisija gali: i) pratęsti ar iš naujo pradėti konsultaciją
su atitinkama trečiąja šalimi, ir (arba) ii) veikti vadovaudamasi 10 straipsniu ir priimti
įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir
paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas
į rinką. Šioje dalyje numatyti įgyvendinimo aktai
priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 4. Kai pradėjus
konsultaciją paaiškėja, kad tinkamiausia priemonė
viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams nutraukti yra
tarptautinio susitarimo sudarymas, vykdomos derybos pagal Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 207 ir 218 straipsnių nuostatas. Jei šalis
pradėjo esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į
rinką viešųjų pirkimų srityje, Komisija gali priimti
įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos
šalies negalėtų būti pašalinamos iš sutarčių skyrimo
procedūrų pagal 6 straipsnį. 5. Komisija gali nutraukti
konsultacijas, jei atitinkama šalis prisiima tarptautinius
įsipareigojimus, sutartus su Sąjunga, vienu iš šių
būdų: (a)
tapdama PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų
šalimi, (b)
su Sąjunga sudarydama dvišalį
susitarimą, kuriame numatyti viešųjų pirkimų srities
įsipareigojimai įsileisti į rinką, arba (c)
išplėsdama įsileidimo į rinką
įsipareigojimus, prisiimtus pagal PPO sutartį dėl
viešųjų pirkimų arba pagal dvišalį su Sąjunga
sudarytą susitarimą, susijusį su tos sutarties sistema. Konsultacija taip pat gali būti nutraukta tai
atvejais, kai viešųjų pirkimų ribojamieji veiksmai vykdomi ir
prisiimant tuos įsipareigojimus, jeigu juose išsamiai nustatyta, kaip
tokie veiksmai turėtų būti nutraukti. 6. Jei konsultacijos su
trečiąja šalimi per 15 mėnesių nuo jų pradžios
neatneša patenkinamų rezultatų, Komisija konsultacijas nutraukia ir
sprendžia, ar jai veikti pagal 10 straipsnį ir priimti
įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir
paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas
į rinką. 10 straipsnis
Priemonių, laikinai
ribojančių nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų
patekimą į ES viešųjų pirkimų rinką,
priėmimas
1. Kai pagal 8 straipsnį
vykdant tyrimą ir atlikus 9 straipsnyje numatytą procedūrą
nustatoma, kad dėl tos trečiosios šalies priimtų ir taikytų
ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių
Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų
atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo, kaip nurodyta 6 straipsnyje,
Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų laikinai
apribotas nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų,
kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į
rinką Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2
dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2. Pagal 1 dalį priimtos
priemonės gali būti tokios: (a)
pasiūlymų, kuriuose
nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių
kilmės šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų
ribojamųjų veiksmus, vertė didesnė nei 50 %,
atmetimas; ir (arba) (b)
privalomas antkainis pasiūlymo daliai,
sudarytai iš nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų,
kurių kilmės šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų
pirkimų ribojamųjų veiksmus. 3. Pagal 1 dalį priimtos
priemonės gali visų pirma būti taikomos tik: (a)
tam tikrų apibrėžtų kategorijų
perkančiųjų organizacijų ar subjektų vykdomiems
viešiesiems pirkimams; (b)
tam tikrų apibrėžtų prekių ar
paslaugų kategorijų viešiesiems pirkimams; (c)
viešiesiems pirkimams, kurių vertė
viršija tam tikras nustatytas ribas arba yra tam tikro sumų spektro. 11 straipsnis
Priemonių atšaukimas
arba sustabdymas
1. Kai
Komisija mano, kad pagal 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnį priimtas
priemones pateisinančių priežasčių nebėra, ji gali
priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo: (a)
atšaukia priemones; ir (b)
sustabdo priemonių taikymą ne ilgesniam
nei vienų metų laikotarpiui. Taikant b punktą, Komisija
įgyvendinamuoju aktu gali bet kuriuo metu atnaujinti priemonių
taikymą. 2. Šiame
straipsnyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2
dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 12 straipsnis
Dalyvių informavimas
1. Perkančiosios
organizacijos ar subjektai, vykdantys pirkimo procedūrą, kuriai
taikomos pagal 10 straipsnį priimtos ar pagal 11 straipsnį
atnaujintos ribojamosios priemonės, tai nurodo pagal [Direktyvos 2004/18/EB
35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį]
skelbiamame pranešime apie pirkimą. Komisija pagal 17 straipsnio 3
dalies 2 punkte nurodytą patariamąją procedūrą priima
įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės formos. Kai
pašalinimas iš konkurso pagrįstas pagal 10 straipsnį priimtomis ar
pagal 11 straipsnį atnaujintomis ribojamosiomis priemonėmis,
perkančiosios organizacijos ar subjektai informuoja nesėkmę
patyrusius dalyvius. 13 straipsnis
Išimtys
1. Perkančiosios
organizacijos ar subjektai gali nuspręsti netaikyti pagal 10
straipsnį viešųjų pirkimų procedūrai taikomų
priemonių, jei: (a)
nėra prieinamų Sąjungos arba
reglamentuojamųjų prekių ar paslaugų,
atitinkančių perkančiosios organizacijos ar subjekto reikalavimus;
ir (b)
pritaikius priemonę neproporcingai
išaugtų konkurso kaina ar sąnaudos. 2. Perkančiosios
organizacijos ar subjektai, neketinantys taikyti pagal 10 straipsnį
priimtų ar pagal 11 straipsnį atnaujintų ribojamųjų
priemonių, apie savo ketinimą nurodo pagal [Direktyvos 2004/18/EB 35
straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/18/EB 42 straipsnį] skelbiamame
pranešime apie pirkimą. Jie apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip
per dešimt kalendorinių dienų po pranešimo apie pirkimą
paskelbimo. Pranešimas siunčiamas elektroninėmis
priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija pagal 17 straipsnio
3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima
įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pranešimų apie pirkimą ir
pranešimo standartinės formos. Pranešime prateikiama tokia informacija: (a)
perkančiosios organizacijos ar subjekto
pavadinimas ir duomenys ryšiams; (b)
sutarties objekto aprašymas; (c)
informacija apie norimų įsileisti
ūkio subjektų, prekių ir (arba) paslaugų kilmę; (d)
pagrindas, kuriuo remiasi sprendimas netaikyti ribojamųjų
priemonių, ir išsamus išimčių taikymo pateisinimas; (e)
tinkamais atvejais – kita informacija, kuri
perkančiosios organizacijos ar subjekto nuomone yra naudinga. Komisija gali paprašyti atitinkamos
perkančiosios organizacijos ar subjekto pateikti papildomos informacijos. 3. Kai perkančioji
organizacija ar subjektas taiko derybų procedūrą neskelbiant
kvietimo dalyvauti konkurse pagal Direktyvos 2004/18/EB 31 straipsnį arba
pagal Direktyvos 2004/17/EB 40 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir nusprendžia
netaikyti pagal šio reglamento 10 straipsnį priimtos ar pagal 11
straipsnį atnaujintos priemonės, jis apie tokį sprendimą
nurodo pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB
43 straipsnį skelbiamame pranešime apie sutarties skyrimą ir ne
vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po pranešimo apie
sutarties skyrimą apie tai praneša Komisijai. Pranešimas siunčiamas elektroninėmis
priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija pagal 17 straipsnio
2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima
įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pranešimų apie pirkimą ir
pranešimų standartinės formos. Pranešime prateikiama tokia
informacija: (a)
perkančiosios organizacijos ar subjekto
pavadinimas ir duomenys ryšiams; (b)
sutarties objekto aprašymas; (c)
informacija apie norimus įleisti ūkio
subjektų, prekių ir (arba) paslaugų kilmę; (d)
pagrindas, kuriuo remiasi sprendimas netaikyti
ribojamųjų priemonių, ir išsamus išimčių taikymo
pateisinimas; (e)
tinkamais atvejais – kita informacija, kuri
perkančiosios organizacijos ar subjekto nuomone yra naudinga. V SKYRIUS
Delegavimo ir įgyvendinimo
įgaliojimai, ataskaitų teikimas ir baigiamosios nuostatos
14 straipsnis Priedo
pakeitimai
Komisija įgaliojama pagal 14
straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamas šio
reglamento I priedas, kad į jį būtų įtraukiami
Sąjungos naujai sudaryti tarptautiniai susitarimai viešųjų
pirkimų srityje. 15 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Komisijai suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje
nurodytų sąlygų. 2. 14 straipsnyje nurodyti
įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio
reglamento įsigaliojimo datos]. 3. Europos Parlamentas arba
Taryba gali bet kada panaikinti 14 straipsnyje nurodytus delegavimo
įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime
nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą
dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi
poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams. 4. Priėmusi
deleguotąjį aktą, Komisija apie tai iškart tuo pačiu metu
praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal šį straipsnį
priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du
mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos
nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba
jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba
pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos
Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem
mėnesiams. 16 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Jei perkančiosios
organizacijos ar subjektai netinkamai taiko 13 straipsnyje nurodytas išimtis,
Komisija gali pritaikyti Direktyvos 89/665/EEB 3 straipsnio arba Direktyvos 92/13/EEB
8 straipsnio taisomąjį mechanizmą. 2. Sutartys, sudarytos su
ūkio subjektu nesilaikant pagal 6 straipsnį priimtų Komisijos
įgyvendinamųjų aktų dėl perkančiųjų
organizacijų ar subjektų pranešto ketinimo pašalinti iš konkurso arba
pagal šio reglamento 10 straipsnį priimtų ar pagal 11 straipsnį
atnaujintų priemonių, paskelbiamos negaliojančiomis, kaip
apibrėžta Direktyvoje 2007/66/EB. 17 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Tarybos
sprendimu 71/306/EEB sudarytas Viešųjų pirkimų patariamasis
komitetas[19]
ir Prekybos kliūčių reglamento[20]
7 straipsniu įsteigtas komitetas. Šie komitetai laikomas komitetais, kaip
apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnyje. 2. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, o
kompetentingas komitetas yra Prekybos kliūčių reglamentu
įsteigtas komitetas. 3. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis, o
kompetentingas komitetas yra Tarybos sprendimu 71/306/EEB įsteigtas
komitetas. 18 straipsnis
Konfidencialumas
1. Pagal šį reglamentą
gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriam ją buvo prašyta
pateikti. 2. Nei Komisija, nei Taryba, nei
Europos Parlamentas, nei valstybės narės, nei jų pareigūnai
neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus
pobūdžio informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus
leidimo. 3. Informacijos pateikėjas
gali pateikti prašymą informaciją laikyti konfidencialia; su juo
pateikiama nekonfidenciali informacijos santrauka arba išdėstomos
priežastys, kodėl ta informacija negali būti pateikta sutrauktai. 4. Jei paaiškėja, kad
prašymas dėl konfidencialumo statuso nepagrįstas, o teikėjas
nenori viešai skelbti minėtos informacijos arba leisti atskleisti ją
apibendrinta ar sutrumpinta forma, į tokią informaciją gali
būti neatsižvelgiama. 5. 1–5 dalimis neribojama
Sąjungos pareigūnų teisė paskelbti bendrą
informaciją. Atskleidžiant tą informaciją būtina
atsižvelgti į teisėtą suinteresuotųjų šalių
interesą neatskleisti jų verslo paslapčių. 19 straipsnis
Ataskaitų teikimas
2017 m. sausio 1 d. ir bent kartą
kas trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo Komisija teikia Europos
Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento taikymo ir
dėl pažangos, padarytos pagal šį reglamentą pradėtose
tarptautinėse derybose dėl ES ūkio subjektų patekimo į
viešųjų sutarčių skyrimo procedūras trečiosiose
šalyse. Tuo tikslu valstybės narės paprašytos pateikia Komisijai
atitinkamą informaciją. 20 straipsnis
Panaikinimas
Įsigaliojus šiam reglamentui, Direktyvos 2004/17/EB
58 ir 59 straipsniai panaikinami. 21 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja
šešiasdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas yra privalomas visas
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje, 2012 03 21 Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS Viešųjų
pirkimų srityje Sąjungos sudarytų tarptautinių
susitarimų, kuriuose numatyti įsipareigojimai įsileisti į
rinką, sąrašas: Daugiašaliai susitarimai - Sutartis dėl viešųjų
pirkimų (OL L 336, 1994 12 23) Dvišaliai susitarimai: – Europos bendrijos ir Meksikos laisvosios
prekybos susitarimas (OL L 276, 2000 10 28, L 157/2000 6 30) - Europos bendrijos ir Šveicarijos
Konfederacijos susitarimas dėl Vyriausybės vykdomų
viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų (OL L 114, 2002 4 30) – Europos bendrijos ir Čilės
laisvosios prekybos susitarimas (OL L 352, 2002 12 30) - Europos
bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir
asociacijos susitarimas (OL L 87, 2004 3 20) - Europos
bendrijos ir Kroatijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 26, 2005
1 28) - Bendrijų
bei jų valstybių narių ir Kroatijos stabilizacijos ir
asociacijos susitarimas (OL L 345, 2007 12 28) – Europos bendrijos
ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 107, 2009 4 28) - Europos
bendrijos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas (OL L 127,
2011 5 14) [1] Direktyvos 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų
procedūrų komunalinių paslaugų sektoriuje 58 ir 59
straipsniai. [2] Direktyva 2004/18/EB dėl subjektų
vadinamuosiuose klasikiniuose sektoriuose ir Direktyva 2004/17/EB dėl
subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto
ir pašto paslaugų sektoriuose (OL L 134, 2004 4 30, atitinkamai p. 1 ir p.
114). [3] COM(2011) 895 galutinis ir COM(2011)
896 galutinis. [4] Skaičius
gautas sudėjus internetu ir raštu gautu atsakymus. [5] A variantas: ES perkančiosios organizacijos ar
subjektai turėtų iš esmės atsisakyti trečiųjų
šalių prekių, paslaugų ir bendrovių, kurioms netaikomi ES
tarptautiniai įsipareigojimai. [6] B variantas: Pranešę apie tai Komisijai, ES
perkančiosios organizacijos ar subjektai galėtų rinktis
atsisakyti trečiųjų šalių prekių, paslaugų ir
bendrovių, kurioms netaikomi ES tarptautiniai įsipareigojimai. Be to,
Komisijai būtų suteikta speciali priemonė, kuria naudodamasi ji
tirtų ES prekių, paslaugų ir bendrovių galimybes patekti
į rinkas ir nustatytų ribojamąsias priemones trečiųjų
šalių prekėms ir paslaugoms, kai ribojama ES prekių, paslaugų
ir bendrovių galimybė pateikti į tų šalių
viešųjų pirkimų rinkas. [7] COM(2011) 897 galutinis. [8] OL C ..., ..., p. …. [9] OL C ..., ..., p. …. [10] OL L 134, 2004 4 30, p. 1. [11] OL L 134, 2004 4 30, p. 114. [12] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. [13] OL L…. [14] OL L 349, 1994 12 31 [15] OL L 395, 1989 12 30, p. 33. [16] OL L 76, 1992 3 23, p. 14. [17] OL L 335, 2007 12 20, p. 31. [18] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. [19] OL L 185, 1971 8 16, p. 15. [20] OL L 349, 1994 12 31, p. 71.