15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/8

1.1

EESRK mano, kad ypač svarbu parengti pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų, kad įvairios ES institucijos imtųsi jų įgaliojimus atitinkančių iniciatyvų ir nustatytų tinkamas priemones Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms įgyvendinti. Šis procesas turi būti vertinamas kaip galimybė Europos, regionų ir vietos lygmeniu išplėsti ir sustiprinti dialogo su pilietine visuomene struktūras.

1.2

Atstovaujamoji demokratija ir toliau yra demokratijos pagrindas. Dalyvaujamoji demokratija yra atstovaujamąją demokratiją, kuri sudaro mūsų visuomenės pagrindą, papildantis ir niekada jai alternatyvus metodas. Pilietinis dialogas nekonkuruoja su socialiniu dialogu: kiekvienas iš jų atlieka labai konkretų ir savitą Sutartyje nurodytą vaidmenį.

1.3

Būtina užtikrinti veiksmingą dalyvaujamąją demokratiją - kaip numatyta ES sutartyje - atspindinčią Europos Sąjungos vertybes ir identitetą. Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos, socialinę ir politinę krizę ypač svarbu visiškai įgyvendinti 11 straipsnio nuostatas siekiant, kad Europos Sąjungos demokratinį legitimumą labiau pripažintų jos piliečiai. Galiausiai, tik didesnis skaidrumas, atsakomybės jausmas ir aktyvesnis piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu Europai leis išvengti ekstremizmo, apginti savo demokratines vertybes ir sukurti bendro likimo bendruomenę.

1.4

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų įgyvendinimą reikėtų vertinti kaip išskirtinę galimybę paskatinti dabartinius konsultacijų su pilietine visuomene ir jos dalyvavimo procesus, kurie ES lygmeniu plėtojami nuo baltosios knygos dėl Europos valdymo paskelbimo 2001 m. Taikyti įvairūs pilietinės visuomenės dalyvavimo būdai. Kai kurie iš jų pranoko siekį dalytis informacija. Juos galima laikyti gerais pavyzdžiais, kuriais remiantis galėtų būti kuriamas struktūruotas Europos socialinio dialogo pagrindas įgyvendinant 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

1.5

Todėl EESRK rekomenduoja:

1.6

Reikšmingas ir vis platesnis EESRK dalyvavimas kuriant Europos viešąją erdvę gali paskatinti Europos Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą atlikti vis aktyvesnį vaidmenį įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir taip tiek proceso, tiek siekiamo tikslo požiūriu duoti visoms ES institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms naudingų rezultatų.

2.1

Per pastaruosius dvylika metų Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pasiekė didelės pažangos apibrėžiant Europos socialinį dialogą, savo papildantį vaidmenį atstovaujamosios demokratijos procesuose ir išskirtinį savo vaidmenį socialiniame dialoge. Pilietinis dialogas apibrėžtas kaip demokratinis viešosios nuomonės formavimo procesas, kuris, atsižvelgiant į jo dalyvius, gali įgyti įvairias formas. EESRK sutarė dėl pilietinio dialogo dalyvių ir sąvokų apibrėžties ir dėl šio dialogo sąsajos su dalyvaujamąja demokratija (1).

2.2

Be to, EESRK atkreipė dėmesį į subsidiarumo principą Europos lygmeniu; jis pasiūlė keturiolika aiškiai apibrėžtų kiekybinių ir kokybinių kriterijų, leidžiančių įvertinti pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvaujančių horizontaliajame, vertikaliajame ir sektorių pilietiniame dialoge, reprezentatyvumą; Komitetas aiškiai nurodė skirtumą tarp konsultacijų (vykstančių pagal principą „iš viršaus žemyn“) ir pilietinio dialogo (vykstančio pagal principą „iš apačios į viršų“ arba tiksliau tai yra ciklinis procesas). Taip EESRK prisidėjo prie ES institucinių laimėjimų, kurie dabar įtvirtinti sutarties 11 straipsnyje (2).

2.3

2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusioje ES sutartyje oficialiai pripažintas dalyvaujamosios demokratijos (pilietinis dialogas, konsultacijos, Europos piliečių iniciatyva) vaidmuo. Be to, 11 straipsnio nuostatomis (3) grindžiama ir sustiprinama svarbiausia atstovaujamosios demokratijos institucija (10 ir 12 straipsniai) (4) ir taip sukuriamas pažangus Europos demokratijos modelis.

2.4

Dabar reikia konkrečiai įgyvendinti 11 straipsnio nuostatas ir visų pirma, pradėti su pirmąja ir antrąja jo dalimi susijusį darbą atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 3-ioje dalyje minima konsultacijų praktika nuo dabar plačiai taikoma, o Europos piliečių iniciatyva jau reglamentuota (5). EESRK patirtis iš tiesų rodo, kad norint turėti veiksmingas dialogo struktūras būtina aiški reglamentavimo sistema ir institucinis tęstinumas.

2.5

2010 m. kovo mėn. EESRK ragino Komisiją „pateikti ir pilietinio dialogo žaliąją knygą, kurioje būtų konkrečiai paaiškintos 11 straipsnio 1 ir 2 dalys, kad tokiu būdu būtų galima apsvarstyti jau taikomą praktiką, išsamiau apibrėžti procedūras ir principus, juos įvertinti ir kartu su organizuota pilietine visuomene pateikti pasiūlymus dėl jų patobulinimo, tačiau svarbiausia – sukurti aiškias struktūras (6).“ Po metų, t. y. 2011 m., EESRK III grupė ėmėsi iniciatyvos surengti neeilinį posėdį tema „Dalyvaujamosios demokratijos perspektyvos Europoje“, kurioje pakartojo šiuos reikalavimus ir priėmė Europos dalyvaujamosios demokratijos gaires (7).

2.6

EESRK konstatuoja, kad be konsultacijų praktikos ir Europos piliečių iniciatyvos reglamento, kuris įsigaliojo 2012 m. balandžio 1 d. įvairios institucijos iki šiol nepadarė jokios pažangos įgyvendinant nuostatas dėl pilietinio dialogo (11 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir vis dar nedavė teigiamo atsako į prašymus šiuo klausimu parengti žaliąją knygą.

2.7

Tuo tarpu visą Europą apėmė struktūrinė ekonomikos krizė, kuri kelia abejonių dėl paties Europos integracijos pagrindo ir toliau skatina pavojingą dvilypį procesą: viena vertus, nuolat vyksta tarpvyriausybinės derybos dėl būdų įveikti krizę, todėl vis daugiau rengiama ES aukščiausiojo lygio susitikimų, kita vertus, vis labiau didėja atotrūkis tarp piliečių bei jų organizacijų ir ES institucijų. Be to, plačiai paplito įspūdis, kad ES ne tik nepavyksta rasti būdų krizei įveikti, bet ji dar ir reikalauja vykdyti taupymo politiką, kuri daro neigiamą įtaką visų europiečių gyvenimui, ir beveik visiškai nepalaiko dialogo su įvairiomis organizuotos pilietinės visuomenės organizacijomis dėl priimamų sprendimų. Taigi, atrodo, kad yra vis daugiau neaiškumo ir didėja atotrūkis, dėl ko gali kilti pavojus pačių Europos Sąjungos institucijų legitimumui.

2.8

EESRK įsitikinęs, kad ES sutarties prasidėjusi dinamika, kaip ir daugelis į dabartinę Europos Sąjungos politinės veiklos darbotvarkę įtrauktų įvairių klausimų ir prioritetų, skatina suteikti Bendrijos metodui stiprų ir ryžtingą postūmį. Vienintelis būdas tai pasiekti - sustiprinti ir atnaujinti šį metodą, tvirtinti parlamentinę demokratiją, kuri yra Europos Sąjungos institucijų pagrindas, ir pradėti naują tiesioginio pilietinės visuomenės dalyvavimo etapą siekiant stiprinti Europos identitetą ir skatinti piliečių interesą. Todėl aktyvesnis piliečių dalyvavimas plėtojant pilietinį dialogą - tiek tiesiogiai, tiek per atstovaujamąsias organizacijas kaip numatyta 11 straipsnyje - yra svarbiausias Europos integracijos ateities iššūkis, visų pirma turima omenyje atsakomybės jausmas, pritarimas, skaidrumas ir didesnis sprendimų priėmimo proceso demokratinis legitimumas.

2.9

Taigi 11 straipsnis ir jo įgyvendinimas yra vertinga priemonė tokiai dalyvaujamosios demokratijos raidai užtikrinti ir EESRK neabejotinai yra sukaupęs patirtį, leidžiančią glaudžiai bendradarbiaujant su įvairiomis ES institucijomis ir svarbiausiais organizuotos pilietinės visuomenės Europos ir nacionaliniais tinklais, atlikti šio Europos demokratinio gyvenimo proceso stiprinimo skatintojo vaidmenį.

2.10

Komitetas supranta, kad jis tik iš dalies atspindi su sąvoka „organizuota pilietinė visuomenė“ (8) siejamą įvairovę. Būtent todėl, laikydamasis pragmatinio požiūrio, jau kurį laiką vykdo iniciatyvas, kurių tikslas užtikrinti kuo platesnį savo santykių su Europos organizuota pilietine visuomene pagrindą. EESRK mano, kad esant krizei kaip niekada svarbu stiprinti institucijų ir pilietinės visuomenės ryšį siekiant priimti struktūrinius politinius sprendimus ir įgyvendinti institucines reformas, kurias ES privalo vykdyti, kad užsitikrintų ateitį.

2.11

Visame 11 straipsnyje aiškiai išreikštas pasitikėjimas aktyvaus pilietiškumo pridėtine verte, dalyvaujamosios demokratijos nauda ir vaidmeniu, kurį ji gali atlikti stiprinant piliečių atsakomybės už Europos integracijos projektą jausmą, ugdant vis geriau informuotą ir stipresnę Europos visuomenę. 11 straipsnis, kuriame jau gerai įtvirtinta konsultavimosi procedūra (3 dalis) priskiriama dalyvaujamajam ramsčiui (1 ir 2 dalys), yra svarbus žingsnis kuriant pažangesnį struktūruoto dialogo modelį.

2.12

Po penkiolika metų trukusių teorinių svarstymų ir svarbių tyrimų, kurie pateikiami pirmiau minėtoje santraukoje (9), šiandien visos ES institucijos privalo įgyvendinti atitinkamus konkrečius veiksmus ir priemones ir kartu sukurti koordinuotą ir nuoseklų pagrindą, kuris leistų geriau įgyvendinti bendrą šiame straipsnyje nurodytą tikslą.

2.13

EESRK mano, kad reikia vengti pakeisti 11 straipsnio norminę struktūrą (visų prima 1 ir 2 dalies) ir ji tiesiog paversti tarsi jau egzistuojančią realybę atspindinčiu aprašomojo pobūdžio tekstu. Tai visiškai neatspindėtų teisės akto leidėjo intencijos ir neatitiktų didelių Europos organizuotos pilietinės visuomenės lūkesčių.

3.1

EESRK mano, kad prieš imantis konkrečių veiksmų 11 straipsnio 1 ir 2 dalims įgyvendinti, naudinga pasinaudoti jau sukaupta gerąja praktika.

3.2

Per pastaruosius dešimtį metų Europos Sąjungoje palaipsniui daugėjo įvairių bendradarbiavimo su pilietinės visuomenė organizacijomis formų. Dauguma jų susijusios su Europos Komisijos vykdyta konsultavimosi praktika.

3.3

Europos Komisijoje vis daugiau generalinių direktoratų vykdė nemažai tokių konsultacijų, kurioms būdingi įvairiausi tikslai, periodiškumas, formatas ir poveikis. Šios konsultacijos buvo plėtojamos visiškai nepriklausomai ir kai kurios iš jų tapo tikrais konsultacijų forumais. Tokia situacijų ir rezultatų įvairovė lėmė, tai, kad kai kurios iš jų virto beveik struktūruotomis nuolatinio dialogo su pilietine visuomene formomis (10). EESRK mano, kad bet kuriuo atveju reikia priminti, kad konsultavimosi teisinio modelio negalima painioti su nauja institucija, t. y. pilietiniu dialogu, kuris turi tapti struktūruotas ir nuolatinis.

3.4

Šiuo požiūriu galima paminėti Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato (SANCO) ES forumą sveikatos ir vartotojų klausimais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros Pagrindinių teisių platformą, Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato EuropeAid (DEVCO) ryšių su pilietine visuomene grupę, Prekybos generalinio direktorato pradėtą dialogą su pilietine visuomene.

3.5

Pastarasis veikiausiai yra labiausiai išplėtotas struktūrinio sektorinio dialogo mechanizmas tiek turint omenyje jame plačiai ir reguliariai dalyvaujančiųjų skaičių (užregistruota daugiau nei 800 organizacijų) ir tai, kad apie pusės iš jų buveinė yra ne Briuselyje, o vienoje iš valstybių narių. Be to, tai yra vienintelis dialogo procesas, kurio rezultatų išorės vertinimą (11) atliko pats TRADE GD.

3.6

Kitas pavyzdys - 2009 m. bendra EESRK ir Europos Komisijos iniciatyva sukurtas nuolat veikiantis Europos integracijos forumas (12), kurį sudaro apie šimtas tiek Europos, tiek nacionalinio lygmens suinteresuotųjų subjektų. Jame taip pat nuolat dalyvauja ir Europos Parlamentas, RK ir ES valstybių narių vyriausybių atstovai. Nors pradžia nebuvo lengva, šiuo metu forumas tapo struktūruoto dialogo centru, kuriame aptariama konkreti Europos integracijos politikos programavimo raida, visų pirma ex ante etapu.

3.7

Trečiasis pavyzdys - sudėtingoje Sąjungos išorės santykių sistemoje veikiantis pilietinės visuomenės forumas. Visų pirma reikėtų paminėti jungtinių konsultacinių komitetų, įsteigtų vykstant deryboms dėl stojimo į ES, sėkmingą veiklą, Cariforum ir ES konsultacinio komiteto vaidmenį vykdant specialaus Cariforum ir ES ekonominės partnerystės susitarimo stebėseną, taip pat pilietinės visuomenės vaidmenį įgyvendinant ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą.

3.8

Tiek dalyvaujančių šalių ir dalyvių, tiek įgyvendintų veiksmų skaičiumi geriausiai parengta ir struktūruota priemonė, žinoma, numatyta Kotonu susitarime (13). Jame oficialiai pripažįstamas „nevalstybinių dalyvių“ – jiems priskiriami privatusis sektorius, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė – papildomas vaidmuo ir jų galimas įnašas į plėtros procesą (14). Pagal specialų įgaliojimą EESRK rengia reguliarius AKR ir ES socialinių ir ekonominių dalyvių susitikimus; be to, įvairiose šalyse parengta speciali finansinės paramos programa, kurią valdo susijusių šalių ES delegacijos ir kurioje šių dalyvių įtraukimui ir investavimui į gebėjimų stiprinimą skiriamas vis didesnis dėmesys (15).

3.9

Galiausiai taip pat paminėsime Europos Parlamento iniciatyvą: nuo 2007 m. jis surengė (nors ir nereguliariai) tris piliečių agoras (jų rezultatai - skirtingi) konkrečiais klausimais, kuriose aktyviai dalyvavo Europos pilietinė visuomenė (16). Šiuo metu Europos Parlamente atliekamas specialus šio darbo vidaus vertinimas, kurio tikslas - ateityje pačia veiksmingiausia forma atnaujinti šį procesą.

3.10

Be to, reikia pažymėti ir kai kuriuos veiksmingo pilietinės visuomenės dalyvavimo sprendimo priėmimo procesuose tarptautiniu lygmeniu pavyzdžius. Tarp tokių pavyzdžių - Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Orhuso konvencija (17) ir Europos Tarybos Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų konferencijos priimtas piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodeksas (18).

3.11

Orhuso konvencijoje numatyta, kad visuomenė ir svarbiausios pilietinės visuomenės organizacijos turi ne tik teisę iš valdžios institucijų „gauti informaciją apie aplinką“, bet ir teisę dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais ir, prireikus, pasinaudoti teise užginčyti viešuosius sprendimus. Be to, pilietinės visuomenės atstovai gali skirti narius į komitetą, kuriam pavesta stebėti, ar laikomasi nuostatų, ir turi teisę būti atstovaujami biure. Šios pilietinės visuomenės organizacijos gauna finansinę paramą.

3.12

Europos Tarybos gerosios praktikos kodeksu, kurį pripažino Europos Tarybos Ministrų komitetas, siekiama užtikrinti geresnį pilietinės visuomenės dalyvavimą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu sprendimų priėmimo procese. Gerosios praktikos kodekse apibrėžti keturi skirtingi dalyvavimo lygiai (informavimas, konsultavimasis, dialogas ir partnerystė), kurie gali būti modeliu tiek pilietinei visuomenei, tiek valdžios institucijoms.

3.13

Gerų pavyzdžių yra ir regionų ir vietos lygmeniu. Tarp jų visų prima reikėtų išskirti Prancūzijos respublikos prezidento iniciatyva 2007 m. sukurtą Grenelle Environnement  (19). Šis forumas subūrė valstybės, vietos valdžios institucijų, NVO ir socialinių partnerių atstovus dalyvauti dialogo ir partnerystės procese, kurio rezultatas - atitinkamai 2008 m. ir 2010 m. priimti du aplinkos srities teisės aktų rinkiniai. Be to, būtent atsižvelgus į Grenelle Environnement siūlymą 2008 m. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ESRT) pavadinimas pakeistas į „Ekonomikos, socialinių ir aplinkos reikalų taryba“ ir aplinkos srities atstovai paskirti jos nariais (20). Reikėtų paminėti ir kitus vietos ir regionų lygmeniu išplėtotus pilietinio dialogo modelius, kurie įgijo „bendradarbiavimo platformos“, „pakto“, „susitarimo“ ar „bendradarbiavimo protokolo“ formą ir kuriais taip pat verta pasinaudoti.

4.1

Šiandien galima pateikti ypač įdomių pavyzdžių, kurie faktiškai gerokai pranoko įprastines paprasčiausio konsultavimosi formas. Kai kuriais atvejais buvo užtikrintas stabilesnis ir labiau struktūruotas aktyvaus dalyvavimo ir bendradarbiavimo formų, pranokstančių galimas ES sutarties 11 straipsnyje nurodytas struktūruoto pilietinio dialogo formas, įtvirtinimo procesas. Vis dėlto visuose sektoriuose ši praktika nepakankamai žinoma tiems, kurie su šia veikla nesusiję, ir ją reikia įvertinti, plačiau propaguoti, plačiau ir reguliariau taikyti.

4.2

Tai, kaip šiuos forumus - visų pirma veiksmingumo požiūriu - vertina įvairūs suinteresuotieji subjektai iš esmės lemia įvairūs veiksniai: labai įvairus atsakomybės už procesą lygis, suinteresuotųjų subjektų reprezentatyvumo lygis (21), finansinės sąlygos, kurios sudaro galimybę arba nesudaro galimybės dalyvauti mažiau struktūruotiems ir Briuselyje nesantiems dalyviams, techniniai pajėgumai aktyviai dalyvauti diskusijose ir užtikrinti tolesnę su procesu susijusią veiklą, ES institucijų veiklos tęstinumas.

4.3

Svarbu pabrėžti tikrukai kuriuos svarbius su šiais procesais susijusius aspektus:

4.4

Pateikti pavyzdžiai rodo kritinės masės potencialą: ją susisteminus ir deramai su ja supažindinus ši galėtų tapti svarbiu indėliu kuriant dalyvaujamąją demokratiją Europos lygmeniu. Bet kuriuo atveju tokie veiksmai sudarytų galimybę atkreipti tiek visuomenės, tiek įvairių institucijų dėmesį į šį Europos demokratijos ramstį. Tai padėtų labiau pripažinti ir įvertinti Europos pilietinės visuomenės organizacijų indėlį ir jos jau seniai ES lygmeniu dedamas pastangas.

4.5

Todėl EESRK siūlo Europos Komisijai, aktyviai bendradarbiaujant su visomis kitomis institucijomis, atlikti platesnio masto ir išsamesnį tyrimą.

4.6

Praėjus dešimčiai metų po baltosios knygos dėl Europos valdymo (23) paskelbimo, tokiame tyrime turėtų būti pateikti išsamesni duomenys, kurie padėtų įvertinti visus pasiektus rezultatus, konkretų poveikį teisėkūros procesui, nenumatytus pokyčius, sunkumus, su kuriais susidurta, trūkumus ir nenuoseklumą, taip pat patirtas sąnaudas, galiausiai nustatyti veiksnius, būtinus siekiant užtikrinti tinkamesnį ir platesnį dalyvavimą. Be to, tyrime turėtų būti įvertintas viso su pilietine visuomene vykdyto bendradarbiavimo konkretus veiksmingumas ir mastas, parametrai ir sąlygos, galintys padidinti veiksmingumą, pavyzdinė geroji praktika ir būdai šį bendradarbiavimą tobulinti ateityje. Be to, reikėtų įvertinti, kaip ir kokiu mastu apie šį svarbų darbą sužino ir jį vertina tie, kurie su juo nesusiję, ir kaip jis padeda išplėsti demokratinį dalyvavimą ir paremti Europos integraciją, taigi ir kurti Europos viešąją erdvę. Tokiame tyrime taip pat turėtų būti nurodyti tiek institucijų, tiek įvairių organizuotos pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų poveikio vertinimo kriterijai.

4.7

Atliekamas atsižvelgiant į ES sutarties 11 straipsnį (24) ir užtikrinant tiesioginį ir aktyvų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą, toks tyrimas galėtų tapti tinkamu darbo pagrindu nustatant gaires ir kitas praktines nuostatas, kurios būtinos siekiant plėtoti minėtame 11 straipsnyje numatytą struktūruotą dialogą. Šis tyrimas suteiktų Komisijai ir kitoms ES institucijoms informacijos, reikalingos apibrėžiant tolesnius ir aiškesnius veiklos pasiūlymus kartu atsižvelgiant į 2.5 punkte minimą žaliąją knygą, kurios svarbą EESRK pabrėžia. Ypač reikėtų apibrėžti galimas visoms institucijoms bendras gaires ir praktines nuorodas - žinoma, užtikrinant kiekvienos iš jų savarankiškumą - siekiant plėtoti vieningą, veiksmingą, įtraukų ir skaidrų struktūruoto pilietinės visuomenės dalyvavimo Europos integracijoje procesą.

4.8

Žinoma, EESRK gali prisidėti savo veikla, žiniomis ir tinklais ir aktyviai dalyvauti tiek rengiant ir įgyvendinant tokį tyrimą, tiek vėliau supažindinant su jo rezultatais, visų pirma 27 ES valstybėse narėse.

4.9

2011 m. birželio 23 d.Europos Komisija ir Europos Parlamentas įkūrė bendrą skaidrumo registrą, pakeitusį 2008 m. Komisijos sukurtą pirmąjį registrą. Į jį jau įtraukta keletas tūkstančių organizacijų, kurios priklauso pačioms įvairiausioms Europos pilietinės visuomenės grupėms ir kurios turėtų suteikti gana plačios informacijos ir yra įsipareigojusios laikytis bendro elgesio kodekso (25). Toks bendras dviejų institucijų registras - ir Taryba jau yra pareiškusi norą jame dalyvauti - rodo aiškią ES institucijų kryptį ir norą veikti koordinuotai tokioje santykių su pilietine visuomene palaikymui svarbioje ir opioje srityje.

4.10

EESRK mano, kad toks registras - šiuo metu jo tikslas yra tik užtikrinti skaidrią informaciją apie dalyvius, palaikančius ryšius su Europos institucijomis ir siekiančius daryti įtaką jų politikai - palaipsniui galėtų tapti darbo priemone, skirta nustatyti pilietiniame dialoge dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus atsižvelgiant į atstovaujamumo kriterijus. Pirmiau minėtame tyrime taip pat galėtų būti išnagrinėtos galimybės, kaip toks registras galėtų padėti plėtoti struktūruotą pilietinį dialogą.

4.11

Lisabonos sutartis atveria naujas santykių su Europos Vadovų Taryba galimybes. Dabar tai yra nuolatinė struktūra. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas renkamas dviejų su puse metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta. Visa tai užtikrina pagrindą struktūruoti ilgesnę perspektyvą ir pastovesnius santykius su organizuota pilietine visuomene. Europos Vadovų Taryba taip pat turi laikytis ES sutarties 11 straipsnio reikalavimų. Kadangi šiuo metu jai pavesta nustatyti ES bendras politines gaires, strateginiu požiūriu yra dar svarbiau plėtoti bendradarbiavimą, kuris palaipsniui bus vystomas, kol taps struktūruotu pilietiniu dialogu. EESRK mano, kad Taryba turi sukurti specialią už dialogą su pilietine visuomene atsakingą tarnybą. Vykdydamas tam tikras savo užduotis EESRK pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti su Taryba ir konkrečiai išplėtoti šią galimybę.

5.1

Per pastaruosius dešimtį metų EESRK iš esmės pakeitė savo darbo metodus ir visų pirma į savo darbą gana plačiai įtraukė suinteresuotuosius subjektus, ekspertus ir Europos pilietinės visuomenės organizacijas.

5.2

Šie pokyčiai susiję su visomis Komiteto darbo sritimis: įprastu darbu (nuomonės), kuriame vis aktyviau dalyvauja ekspertai ir rengiama daugiau klausymų (labai įvairaus masto); sukurta ryšių su pilietinės visuomenės organizacijomis grupė; įgyvendinant skyrių, grupių ir prezidiumo vykdomas programas tiek Briuselyje, tiek įvairiose Sąjungos valstybėse, organizuotos įvairios konferencijos ir renginiai; bendradarbiaujant su įvairių valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiomis institucijomis vykdytas su strategija „Europa 2020“ susijęs darbas; galiausiai, vykdyta plataus spektro veikla paties Komiteto išorės santykių srityje.

5.3

Taip kuriamas vis tankesnis ir platesnis ryšių ir dialogo tinklas su platesnio masto ir įvairesniais Europos organizuotos pilietinės visuomenės dalyviais. Vyksta gana struktūruotas, labai sektorinio pobūdžio plėtojimas: jo dalyviai menkai žino vieni apie kitų veiklą ir ypač nepakankamai pasinaudojama įvairiomis bendromis galimybėmis.

5.4

Todėl EESRK privalo įsipareigoti:

5.5

Siekdamas užtikrinti deramą 11 straipsnio įgyvendinimą EESRK privalo siekti naudingos sąveikos su kitomis Sąjungos institucijomis. Todėl EESRK dar kartą pabrėžia įsipareigojimą atverti naujas darbo su Europos Vadovų Taryba perspektyvas ir sustiprinti bei išplėsti visas bendradarbiavimo su Europos Parlamentu, Europos Komisija ir Regionų komitetu galimybes.

5.6

Naujas EESRK ir Europos Komisijos pasirašytas bendradarbiavimo protokolas  (27), kuriuo įtvirtintas ir sustiprintas EESRK kaip patikimo organizuotos pilietinės visuomenės ir ES institucijų tarpininko vaidmuo, atveria šioje srityje plačias galimybes, kuriomis reikia ryžtingai pasinaudoti. Šiame protokole konsoliduoti ir sustiprinti ne vienerius metus plėtoti bendradarbiavimo metodai ir numatyti nauji, plataus užmojo ir konkretūs būdai bendrai palaipsniui įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnio nuostatas siekiant plėtoti „dalyvaujamąją demokratiją Sąjungoje tam, kad būtų sustiprintas jos demokratinis legitimumas.“ (28) Visų pirma „Komisijos nuomone, šis bendradarbiavimas yra puiki priemonė pradėti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su asociacijų ir pilietinės visuomenės atstovais, kaip nurodyta ES sutarties 11 straipsnyje.“ (29)

5.7

Konkrečiai protokole nurodytos dvi pagrindinės tokio bendradarbiavimo plėtojimo galimybės, kurios gali tapti tvirtu ir struktūruotu pagrindu, palaipsniui vis labiau plėsti Europos pilietinės visuomenės atstovaujamųjų organizacijų tinklą, ir taip suteikti naują formą 11 straipsnio 2 dalyje minimo struktūruoto pilietinio dialogo plėtojimui:

5.8

Be to, EESRK turi dėti pastangas, kad tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu užtikrintų tinkamiausią sinergiją su pilietinės visuomenė organizacijomis ir šiuo tikslu plėtotų struktūruotą bendradarbiavimą šiais dviem lygmenimis.

5.9

Toks struktūruotas bendradarbiavimas visų pirma gali vykti nacionaliniu lygmeniu atsižvelgiant į dabartiniame bendradarbiavimo protokole numatytą Komiteto indėlį prisidedant prie „ES teisės aktų įgyvendinimo vertinimo, visų pirma horizontaliųjų nuostatų, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8–12 straipsniuose, požiūriu (30).“ Todėl būtina aktyviau vykdyti šiuo metu plėtojamą bendradarbiavimą su nacionalinėmis ESRT ir panašiomis institucijomis.

5.10

Galiausiai, 2004 m. EESRK įkūrė ryšių su pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais grupę, kuri taip pat minima persvarstytame protokole. Atsižvelgdamas į tokias numatytas perspektyvas EESRK mano, kad būtina persvarstyti, pakeisti ir atnaujinti šios ryšių grupės vaidmenį ir visų pirma suteikti galimybes joje dalyvauti visiems organizuotos pilietinės visuomenės sektoriams ir užtikrinti geresnę sąsają su trijų EESRK grupių sudėtimi. Tokia stiprinimo perspektyva galėtų būti konkretus indėlis siekiant esminės ES sutarties 11 straipsnio 1 dalies (dėl horizontaliojo pilietinio dialogo) įgyvendinimo pažangos, o EESRK suteiktas tokį procesą skatinančios platformos vaidmuo. Persvarstyta ir sustiprinta ryšių grupė EESRK galėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį, visų pirma užtikrinant ES sutarties 11 straipsnio įgyvendinimo stebėseną.

6.1

EESRK mano, kad vis dažniau jis turi tapti pavyzdiniu Europos pilietinio dialogo centru ir šiuo tikslu nuolat plėtoti ir tobulinti esamas priemones, skatinti naujas struktūruoto dialogo ir atvirų forumų, kuriuose dalyvauja suinteresuotieji subjektai, formas įgyvendinant bendrą strategiją ir vis aktyviau dalyvaujant Europos pilietinės visuomenės organizacijoms siekiant sukaupti vis didesnę su pilietiniu dialogu susijusią patirtį visais lygmenimis. Taip EESRK galės svariai prisidėti prie 11 straipsnio įgyvendinimo.

6.2

EESRK mano, kad reikia pradėti kurti šią naują dalyvaujamosios demokratijos etapą įkūnijančią erdvę, kuri ne tik būtų naujoviška turinio ir metodo požiūriu, bet ir paskatintų visą procesą ir galiausiai virstų natūralia komunikacijos forma. Tai yra galimybė suteikti formą ir turinį šiai kuriamai viešai Europos erdvei, kurią filosofas Jürgen Habermas apibrėžia kaip išankstinę Europos integracijos sąlygą, kuri dar toli gražu neįvykdyta. Esant krizei ir stebint vis mažėjantį demokratinį pritarimą Europos integracijai tokios erdvės kūrimas tampa svarbesnis nei kada nors.

6.3

EESRK pasiūlymą sukurti tokią erdvę jau pateikė Komitete surengtoje konferencijoje (31), taip pat neseniai paskelbtoje svarbioje nuomonėje dėl Bendrijos metodo atnaujinimo (32).

6.4

EESRK mano, kad struktūruotos Europos pilietiniam dialogui skirtos erdvės idėja galėtų būti įgyvendinta organizuojant metinį renginį. Šio renginio ypatumai ir tikslai būtų tokie:

6.5

EESRK mano, kad toks renginys taptų konstruktyviu postūmiu visoms ES institucijoms pilietinį dialogą paskelbti – kaip jau anksčiau yra raginęs Europos Parlamentas – visų Komisijos generalinių direktoratų, visų Tarybos darbo grupių ir visų Europos Parlamento komitetų horizontaliuoju uždaviniu ir jį plėtoti vadovaujantis skaidrumo ir pusiausvyros principais atsižvelgiant į įvairius Europos organizuotos pilietinės visuomenės atstovus (35).

6.6

Siekiant paskatinti ir sustiprinti šią perspektyvą EESRK prašo Komisijos dar kartą pateikti konkretų ir galutinį pasiūlymą dėl Europos asociacijų statuto, kurio primygtinai prašo Europos pilietinės visuomenės organizacijos ir kurį ne vienoje nuomonėje prašė parengti EESRK.