This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012DC0795
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS ENTREPRENEURSHIP 2020 ACTION PLAN Reigniting the entrepreneurial spirit in Europe
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI VEIKSMŲ PLANAS „VERSLUMAS 2020“ Verslumo dvasios atkūrimas Europoje
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI VEIKSMŲ PLANAS „VERSLUMAS 2020“ Verslumo dvasios atkūrimas Europoje
/* COM/2012/0795 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI VEIKSMŲ PLANAS „VERSLUMAS 2020“ Verslumo dvasios atkūrimas Europoje /* COM/2012/0795 final */
TURINYS 1........... Mūsų uždavinys – daugiau
verslininkų Europai................................................................. 3 2........... 1 ramstis. Verslumo ugdymas ir
mokymas siekiant remti ekonomikos augimą ir verslo kūrimą 5 2.1........ Nauji pagrindai: verslumo mokymosi
paplitimas ir gerėjanti kokybė.................................. 5 2.2........ ...ir naujos ribos: aukštasis
verslumo mokslas................................................................... 6 3........... 2 ramstis. Sukurti aplinką,
kurioje verslininkai galėtų klestėti ir augti.................................. 8 3.1........ Geresnės galimybės gauti
finansavimą.............................................................................. 8 3.2........ Parama naujiems verslo subjektams
itin svarbiais jų gyvavimo ciklo etapais ir pagalba jiems augant 10 3.3........ Naujų verslo galimybių
skaitmeniniame amžiuje panaudojimas........................................ 13 3.4........ Lengvesnis verslo perdavimas....................................................................................... 15 3.5........ Nesėkmės pavertimas
sėkme: antras šansas sąžiningo bankroto atveju........................... 17 3.6........ Reguliavimo našta: aiškesnės ir
paprastesnės taisyklės.................................................... 18 4........... 3 ramstis. Sektini pavyzdžiai ir
ryšių su konkrečiomis grupėmis užmezgimas.................... 21 4.1........ Naujas požiūris: verslininkai
kaip sektini pavyzdžiai........................................................ 21 4.2........ Nauji akiračiai: ryšių
užmezgimas su moterimis, senjorais, migrantais, jaunimu, bedarbiais 22 4.2.1..... Moterys....................................................................................................................... 22 4.2.2..... Senjorai........................................................................................................................ 23 4.2.3..... Migrantai verslininkai.................................................................................................... 24 4.2.4..... Bedarbiai, ypač jaunimas.............................................................................................. 25 5........... Išvados........................................................................................................................ 26 Priedas. Veiksmų planas „Verslumas 2020“ –
verslumo dvasios Europoje atkūrimas.................... 28 KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI VEIKSMŲ PLANAS „VERSLUMAS 2020“ Verslumo dvasios atkūrimas Europoje Nuo 2008 m. Europa patiria sunkiausios per 50
metų ekonominės krizės poveikį: pirmą
kartą Europoje yra per 25 milijonus bedarbių, daugumoje
valstybių narių mažosios ir vidutinės įmonės
(MVĮ) kol kas nesugebėjo sugrįžti į prieš krizę
buvusį lygį. Prieš prasidedant dabartinei ekonominei ir
finansinei krizei Europos ekonomikai iškilo struktūrinių
problemų, iššūkių jos konkurencingumui ir kliūčių
verslumui. Dauguma šių problemų tebėra
aktualios, tačiau krizė paspartino giluminius pokyčius ir
restruktūrizavimą. Pasaulio ekonomika paskutinį dešimtmetį
taip pat buvo transformuojama. Sparčiai didėjanti paklausa ir produkcija
pasaulinėse rinkose darė spaudimą išteklių ir energijos
tiekimui, todėl keitėsi Europos bendrovių, kurių dauguma
priklauso nuo šių išteklių importo, sąnaudų struktūra. Strategijoje „Europa 2020“ į tai reaguota
nustatant būsimo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir
konkurencingumo pagrindus ir siekiant taip spręsti pagrindines
visuomenės problemas. Ankstesnių problemų
sprendimas ir ES nukreipimas tvaresnio vystymosi keliu yra bendra
valstybių narių ir ES institucijų atsakomybė. Pripažindama,
kad mūsų ekonomikos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, ES šiuo
metu keičia ekonominės politikos kryptį, kad būtų
galima geriau reaguoti į dabartinius ir būsimus iššūkius. Siekiant, kad Europos ekonomika vėl
augtų ir užimtumo lygis vėl didėtų, Europai reikia daugiau
verslininkų. Po Smulkaus
verslo akto persvarstymo 2011 m. balandžio mėn. ir 2012 m. spalio
mėn. priimto pramonės politikos komunikato siūlomame
veiksmų plane pateikiama atnaujinta vizija ir keletas veiksmų,
kurių imsis ES ir valstybės narės, siekdamos skatinti
verslumą Europoje. Planas grindžiamas trimis
ramsčiais: verslumo ugdymo ir mokymo plėtra; tinkamos verslui
aplinkos kūrimu; sektinais pavyzdžiais ir ryšių su konkrečiomis
grupėmis užmezgimu.
1.
Mūsų uždavinys – daugiau verslininkų Europai
Verslumas yra labai paveiki ekonomikos
augimo ir darbo vietų kūrimo priemonė:[1] ji
sukuria naujas įmones ir darbo vietas, atveria naujas rinkas ir skatina
įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų. Pavyzdžiui, pramonės srityje ypač svarbu spartinti
šešių naujų augimo sektorių, nurodytų Komisijos
pramonės politikos atnaujinimo komunikate[2],
plėtrą. Verslumas daro ekonomiką konkurencingesnę ir inovacinę
ir turi lemiamos reikšmės siekiant kelių Europos politikos
sričių tikslų[3].
Naujų idėjų komercializavimas gerina darbo našumą ir kuria
gerovę. Nesukūrus darbo vietų naujose bendrovėse vidutinis
grynasis užimtumo lygio augimas būtų neigiamas[4]. Naujos įmonės,
ypač MVĮ, yra svarbiausias naujų darbo vietų šaltinis:
jos padeda sukurti daugiau kaip 4 mln. naujų darbo vietų Europoje
kiekvienais metais[5].
Tačiau kol kas atsigaunama nepakankamai sklandžiai – nuo 2004 m. asmenų,
pasirenkančių dirbti savarankiškai, o ne būti samdomu
darbuotoju, dalis sumažėjo 23 iš 27 ES valstybių narių[6]. Prieš trejus metus 45 proc.
europiečių pirmiausia rinkosi savarankišką darbą, o dabar
jų procentinė dalis sumažėjo iki 37 proc.[7] JAV ir Kinijoje, priešingai, ši
dalis yra daug didesnė – atitinkamai 51 proc. ir 56 proc. Be to, įkūrus
naujas įmones, jos ES auga lėčiau[8] nei JAV ar naujose
augančios ekonomikos šalyse ir tik nedidelė dalis jų patenka
į didžiausių pasaulio įmonių gretas[9]. Verslumo lygis ir jo pobūdis
valstybėse narėse labai skiriasi, todėl nedidelio entuziazmo
rinktis verslininko karjerą priežastys irgi skiriasi.
Kai kurios valstybės narės, kuriose verslumo lygis aukštesnis, mažiau
pasiekė nei kitos padėdamos augti naujoms ir mažoms
įmonėms. Apskritai būsimi verslininkai Europoje susiduria su
nedraugiška aplinka: išsilavinimas nesuteikia tinkamo pagrindo verslininko
karjerai, sunku gauti kreditų ir patekti į rinkas, iškyla
sunkumų norint perduoti verslą, bijoma baudžiamųjų
sankcijų nesėkmės atveju ir sudėtingos administracinės
procedūros. 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje neseniai
pabrėžta, kad būtina gerinti verslo aplinką siekiant padidinti
ES ekonomikos konkurencingumą. Be to, paramos priemonės, skirtos
MVĮ ir toliau lieka nesubalansuotos, daug ES valstybių narių
vis dar neatsižvelgia į mažų įmonių, ypač labai
mažų verslo subjektų ypatumus[10],
rengdamos teisės aktus arba nesuteikdamos antro šanso sąžiningu
būdu bankrutavusiems verslininkams[11].
Sunkumų kelia ne tik aplinka, bet ir kultūra, kai verslo
pastangos nepakankamai pripažįstamos ar įvertinamos,
sėkmingai dirbantys verslininkai nėra pateikiami kaip pavyzdžiai,
kuriantys darbo vietas ir pajamas. Siekiant, kad verslumas
būtų mūsų ekonomikos augimo variklis, Europoje turi
vykti esminiai plataus masto kultūriniai pokyčiai. Dabartinės ekonominės krizės ir
naujo ekonomikos valdymo mechanizmo sąlygomis šiame komunikate toliau
aprašomi ir akcentuojami veiksmai tose srityse, kurios nurodytos Komisijos
smulkiojo verslo akto apžvalgoje[12]
ir kurias toliau būtina tobulinti nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Kiekviena MVĮ yra kitokia: jos skiriasi
dydžiu, veiklos sritimis ir teisine forma ir į tai atitinkamai
turėtų reaguoti politikos formuotojai[13]. Šis principas vienodai
taikomas ir laisvosioms profesijoms ir atskiriems verslininkams, kurie irgi
svariai prisideda prie ES ekonomikos[14].
Principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ turi tapti Europos ir
nacionalinės politikos pagrindu. Turime aktyviau stengtis, kad tapti verslininku būtų
patraukli galimybė visiems europiečiams. Tai
taikoma ir socialiniams verslininkams, kurių potencialas dažnai
nepakankamai įvertinamas[15].
Jie kuria tvarias darbo vietas ir jau parodė esą atsparesni krizei
nei ekonomika apskritai. Socialiniai verslininkai yra inovacijų
kūrėjai, jie skatina socialinę įtrauktį ir prisideda
siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Dabartinę situaciją galima pakeisti tik aiškiais
koordinuotais visų institucijų veiksmais Europos, nacionaliniu ir
regioniniu lygmenimis. Šis
veiksmų planas yra bendrų ryžtingų veiksmų planas siekiant
atskleisti Europos verslo potencialą, pašalinti esamas kliūtis ir iš esmės
pakeisti verslumo kultūrą Europoje. Jo tikslas –
palengvinti naujų įmonių steigimą ir sukurti daug
palankesnę aplinką, kurioje esami verslininkai galėtų
klestėti ir augti. Jame
siūlomos trys neatidėliotinų veiksmų sritys: 1. Verslumo
ugdymas ir mokymas, siekiant remti ekonomikos augimą ir verslo
kūrimą; 2. Geresnių
pagrindinių sąlygų sudarymas verslininkams šalinant esamas
struktūrines kliūtis ir paremiant juos itin svarbiais verslo gyvavimo
ciklo etapais; 3. Dinamiškos
verslumo kultūros Europoje formavimas: naujos kartos verslininkų
ugdymas.
2.
1 ramstis. Verslumo ugdymas ir mokymas siekiant remti
ekonomikos augimą ir verslo kūrimą
2.1.
Nauji pagrindai: verslumo
mokymosi paplitimas ir gerėjanti kokybė...
Investavimas į verslumo ugdymą
yra viena iš didžiausių investicijų grąžų, kurią
Europa gali pasiekti. Iš
tyrimų matyti, kad 15–20 proc. studentų, kurie dalyvauja
mažųjų bendrovių programoje vidurinėje mokykloje,
vėliau kurs savo bendrovę. Šis skaičius yra maždaug tris–penkis
kartus didesnis nei visų gyventojų procentinė dalis[16]. Nepriklausomai nuo to, ar
jaunuoliai ieškos galimybių kurti verslo ar socialinio verslo įmones,
ar ne, tie iš jų, kurie mokėsi verslumo, gauna verslo žinių ir
įgyja pagrindinių įgūdžių bei suformuoja nuostatas
– tampa kūrybingi, iniciatyvūs, išmoksta dirbti
komandoje, supranta riziką ir turi atsakomybės jausmą. Tai
yra verslumo dvasia, kuri padeda verslininkams verslo idėjas paversti
veiksmais, taip pat gerokai padidina įsidarbinimo galimybes. Verslumas yra pagrindinė Europos sistemos[17] formuojama kompetencija ir
veiksmas pagal naujausią Komisijos švietimo persvarstymo komunikatą[18]. Verslumo
kaip užimtumo lygio didinimo priemonės reikšmė pabrėžiama ir
2013 m. metinėje augimo apžvalgoje[19].
Kai kurios valstybės narės sėkmingai įdiegė nacionalines
verslumo ugdymo strategijas arba verslumo ugdymą padarė privaloma
švietimo programos dalimi, tačiau reikia dėti dar daugiau
pastangų. Švietimas turėtų būti priartintas prie gyvenimo
taikant praktinės patirties mokymosi modelius ir remiantis tikrų
verslininkų patirtimi. Siekiant mokykloje taikyti
veiksmingas verslumo mokymosi metodikas turi būti nustatyti verslumo
mokymosi rezultatai visiems verslumo mokytojams. Praktinės verslumo patirties galima
įgyti ir ne švietimo įstaigose. Jaunuoliai
turėtų būti skatinami ugdyti verslumo įgūdžius
savišvietos ir neformaliojo švietimo priemonėmis, kaip antai
savanorių veiklos būdu. Tokia patirtis taip pat turėtų
būti patvirtinama ir pripažįstama, laikantis pasiūlytos šios
srities Komisijos rekomendacijos[20]. Partnerystė su verslo subjektais gali
užtikrinti, kad švietimo ir mokymo programos būtų artimos tikrovei. Tokios iniciatyvos kaip VET[21]
verslo forumas ir Sektorinių įgūdžių sąjungos[22] suteikia galimybių
įtraukti verslo subjektus. Siekiant užtikrinti, kad švietimo įstaigose
būtų sukurta ir gyvuotų verslumo kultūra ir būtų
diegiamos inovacijos per jų misiją, lyderystę,
suinteresuotųjų šalių įtraukimą, mokymo programas ir
mokymosi rezultatus, švietimo įstaigos turėtų būti
skatinamos tapti verslesnėmis ir ugdyti platesnį požiūrį.
2.2.
...ir naujos ribos: aukštasis
verslumo mokslas
Aukštojo mokslo svarba verslumui toli
pranoksta teikimą žinių, kaip dalyvauti ekosistemose,
partnerystėje ir pramonės aljansuose. Pažangiosioms
technologijoms ir sparčiai augančioms įmonėms skiriamas vis
didesnis dėmesys su verslumu susijusiose politikos srityse, o aukštojo
mokslo įstaigos aktyviai prisideda prie valstybių narių ir ES
inovacijų politikos. Europos technologijos institutas (ETI) pirmas
pabrėžė verslumo kaip pagrindinės inovacijų paskatos ES
lygmeniu svarbą ir padeda įveikti atotrūkį tarp švietimo ir
pramonei skirtų inovacijų. Daug naujai
steigiamų įmonių jau buvo sukurta pasinaudojant ETI žinių
ir naujovių bendrijomis (ŽNB). ETI programomis užtikrinama, kad studentai
būtų mokomi pačiu pažangiausiu būdu ugdant verslumą,
teikiant verslo kūrimo paslaugas ir taikant mobilumo programas. Partnerystės
gali būti stipri įvairių sektorių verslumo
įgūdžių ugdymo platforma norintiems tiesiogiai dalyvauti
formuojant, naudojant ir atnaujinant įgūdžius. Universitetai
turėtų būti verslesni[23]. To siekdama Europos Komisija kartu su OECD jau parengė
verslių universitetų bendravimo sistemą. Sistema sukurta
siekiant padėti suinteresuotiems universitetams patiems įvertinti ir
pagerinti jų gebėjimus taikant specialius mokymosi modulius. Prieiga
prie sistemos bus plečiama palaipsniui. Komisija: ·
plėtos visos Europos verslumo mokymosi
iniciatyvą, padėsiančią sujungti esamą Europos ir
nacionalinę kompetenciją atlikti poveikio analizę, dalytis
žiniomis, kurti metodikas ir plėtoti valstybėse narėse
praktiškai veikiančių subjektų tarpusavio mentorystę; ·
stiprins bendradarbiavimą su
valstybėmis narėmis, siekdama įvertinti verslumo ugdymo
diegimą kiekvienoje šalyje remiantis praktine patirtimi ir remti viešojo
administravimo institucijas, norinčias pasimokyti iš sėkmingo
ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimo; ·
kartu su OECD parengs rekomendacijų
sistemą, skirtą skatinti kurti verslo mokyklas ir profesinio mokymo
įstaigas[24]; ·
skatins pripažinti ir validuoti verslumo savišivietą
ar neformalų verslumo mokymąsi[25]; ·
skleis verslaus universiteto orientavimo
sistemos rekomendacijas 2013 m. pradžioje.; palengvins
universitetų, suinteresuotų sistemos taikymu, mainus; laipsniškai
skatins ją diegti ES aukštojo mokslo institucijose; ·
rems sėkmingas universitetų valdomas
verslo kūrimo priemones (papildoma veikla ir t. t.), ir naujai
atsirandančias universitetų ir verslo ekosistemas, skirtas
svarbiausioms visuomenės problemoms spręsti. Valstybės
narės raginamos: ·
užtikrinti, kad iki 2015 m. pabaigos
pagrindinė“verslumo“ kompetencija būtų integruota į
pradinio bei vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir
suaugusiųjų švietimo sistemas; ·
suteikti galimybę jauniems žmonėms
prieš baigiant išeiti privalomojo švietimo programą bent vieną
kartą įgyti praktinės verslumo patirties[26] , pavyzdžiui, valdyti mažą bendrovę, būti atsakingam už
verslo projektą bendrovėje ar socialinio projekto
įgyvendinimą; ·
skatinti jaunimo ir suaugusiųjų
verslumo mokymą švietimo sistemose naudojant struktūrinių
fondų lėšas pagal nacionalinį darbo planą, būtent
Europos socialinio fondo lėšas – laikantis nacionalinių darbo
planų, ypač kaip priemonę suteikti antrą galimybę
mokytis tiems, kurie nedalyvauja švietimo, užimtumo ar mokymo programose. Panaudoti visas mokymo galimybes kaimo
plėtros fondo – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai
lėšomis; ·
skatinti verslumo mokymo modulius, skirtus
jauniems žmonėms, dalyvaujantiems nacionalinių jaunimo garantijų
sistemose[27].
3.
2 ramstis. Sukurti aplinką, kurioje verslininkai galėtų
klestėti ir augti
Naujam verslui reikia konkrečios paramos. Yra šešios pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis
veiksmų, kad būtų galima pašalinti jo kūrimui ir augimui
trukdančias esamas kliūtis: ·
Galimybė gauti finansavimą ·
Parama verslininkams itin svarbiais verslo gyvavimo
ciklo etapais ir jų augimui ·
Naujų verslo galimybių skaitmeniniame
amžiuje panaudojimas ·
Verslo perdavimas ·
Bankroto procedūros ir antras šansas
sąžiningiems verslininkams pradėti verslą iš naujo ·
Reguliavimo naštos mažinimas.
3.1.
Geresnės galimybės gauti finansavimą
Be tinkamo finansavimo
ir apyvartinių lėšų verslas negali veikti, investuoti ir augti –
tad galimybė gauti finansavimą yra vienas iš MVĮ augimo
svertų[28]. Remiantis viešosios konsultacijos, pradėtos Komisijos 2012 m.
liepos mėn., rezultatais galimybė gauti finansavimą yra vienas
iš didžiausių verslumą ir augimą ribojančių
veiksnių Europoje. MVĮ visą laiką buvo priklausomos nuo
bankų paskolų, todėl dabartiniai banko kredito apribojimai
dėl krizės turi neproporcingai didelį poveikį MVĮ. Be
to, verslininkams itin sunku gauti lėšų ankstyvuoju jų verslo
etapu. 2011 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pateikė
galimybių MVĮ gauti finansavimą gerinimo veiksmų planą[29] ir pasiūlymus dėl
rizikos kapitalo fondų ir socialinio verslumo fondų[30]. Ypatingas dėmesys MVĮ
taip pat buvo skiriamas finansinių priemonių direktyvoje[31] bei galutiniame derybų
dėl kapitalo reikalavimų direktyvos[32]
etape. Tačiau siekiant pašalinti rinkos spragas reikia dar daug nuveikti
tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu, nagrinėti ir bankų
skolinimo MVĮ alternatyvas, papildyti esamą ribotą privatų
finansavimą ir pateikti daugiau prieinamos informacijos apie
finansavimą. Taip pat svarbu
gerinti naujo verslo kūrimo projektų kokybę ir didinti jų
finansinę grąžą. Sritys,
kuriose galimi veiksmai, yra finansinė parama naujų
technologijų bandymams atlikti, joms demonstruoti ir išbandyti, rizikos
kapitalo stiprinimas, neformalių investuotojų (vadinamieji verslo
angelai) investicijos, inkubatoriai ir paskolos turinčioms didelį
potencialą MVĮ. Verslininkams reikia
lėšų, kad jie galėtų komercializuoti mokslinius tyrimus
ir technologijų plėtrą ir išbandyti naujoviškus verslo modelius.
Komisija pasiūlė remti šias sritis pagal būsimą įmonių
konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME)[33] ir programą „Horizontas
2020“, parama stiprinant Europos struktūrinių fondų
lėšomis[34]. Socialinės
ekonomikos dalyviai ir socialinės įmonės yra svarbūs
įtraukių darbo vietų kūrimo ir socialinių
inovacijų veiksniai. Jiems kyla panašių problemų, kaip daugeliui MVĮ,
tačiau jie gali susidurti ir su papildomais sunkumais gauti
lėšų, kuriuos Komisija nagrinėja būsimoje socialinių
pokyčių ir inovacijų programoje (SPIP) ir struktūrinių
fondų reglamentuose[35]. Svarbi sėkmingo
verslo ekosistemos dalis yra pritraukti ankstyvojo etapo investuotojus (rizikos
kapitalo įmonės ir verslo angelai), kurie teikia pradinę
paramą ir pirmojo etapo kapitalo investicijas. Šie investuotojai naudoja
platų partnerių tinklą ir suteikia vertingų žinių ir
supratimo apie rinką ir „protingų investicijų“ rizikos kapitalo
įmonės kūrimą. Šias investicijas taip pat galima skatinti teikiant mokestines
paskatas. 2008 m. Komisija
sukūrė Europos įmonių tinklą – partnerystę
su daugiau nei 600 priimančių organizacijų, kurių viena
užduočių yra teikti įmonėms ir būsimiems verslininkams
reikalingą informaciją apie galimybes gauti ES finansavimą ir ES
finansus. Verslui iki šiol tebėra labai svarbu
gauti geresnės informacijos apie ES paramą. Komisija kartu su
suinteresuotosiomis šalimis siekia sustiprinti tinklą, padaryti
jį aktyvesnį ir efektyvesnį. Komisija: ·
finansuos programas, kuriomis siekiama sukurti
mikrofinansų Europoje rinką, imantis tokių iniciatyvų, kaip
mikrofinansų priemonė „Progress“
ir bendras veiksmas mikrofinansų institucijoms remti (JASMINE), ir skiria
išteklius, kad mikrofinansavimu galėtų naudotis valstybės
narės ir regionai, tam naudojant Europos socialinio fondo ar Europos
regioninės plėtros fondo lėšas; ·
palengvins MVĮ galimybes tiesiogiai patekti
į kapitalo rinką, sukuriant ES režimą vietose, kurios
specializuojasi prekyba MVĮ išleidžiamomis akcijomis ir obligacijomis
(MVĮ augimo rinka), atsižvelgdama į Finansinių priemonių
rinkų direktyvos (MiFID) persvarstymą. Valstybės
narės raginamos: ·
įvertinti, ar reikia iš dalies keisti
esamus nacionalinius finansų teisės aktus siekiant palengvinti
naujų, alternatyvių finansavimo formų naujoms įmonėms
bei MVĮ apskritai, ypač masinio finansavimo platformų,
diegimą, taip pat apsvarstyti poreikį supaprastinti
mokesčių teisės aktus ir skatinti toliau plėtoti alternatyviąsias
finansų rinkas, pavyzdžiui, verslo angelų investicijas; ·
naudoti struktūrinių fondų
lėšas sukurti mikrofansavimo paramos schemoms pagal atitinkamus Europos
socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF)
prioritetus; ·
panaudoti visas EŽŪFKP galimybes siekiant
užtikrinti galimybes gauti verslumui finansinę paramą, visų
pirma ankstyvais verslo veiklos etapais žemės ūkyje (pavyzdžiui,
kuriantis jauniems ūkininkams) ir kaimo vietovėse apskritai, taip pat
naudojant ir finansinius instrumentus.
3.2.
Parama naujiems verslo subjektams itin svarbiais
jų gyvavimo ciklo etapais ir pagalba jiems augant
Apie 50 proc. naujų verslo
subjektų bankrutuoja per pirmuosius penkerius metus. Jei norime, kad Europos verslininkai pajėgtų augti taip, kaip
mes tikimės iš jų, turime skirti daugiau išteklių, kad
padėtume jiems išgyventi šį laikotarpį. Įmonės
dažnai neturi tinkamos, augimą skatinančios ekosistemos. Gyvybiškai svarbią pagalbą gali
suteikti paramos tarnybos, kurios išmano jų rinkas ir taip gerokai
padidina naujų įmonių sėkmingos veiklos tikimybę. Veiksminga parama yra holistinės programos, į kurias
įtraukti pagrindiniai elementai, kaip antai vadybos mokymas,
mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros praktinio mokymo
paslaugos, verslo subjektų tarpusavio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo
su potencialiais tiekėjais ir klientais tinklas. Verslininkams vis dažniau
reikia patarimo ir paramos dėl strateginių investicijų ir produkto
kūrimo susiduriant su ribotais ištekliais ir nesaugaus tiekimo problemomis.
Daugelis mažesnių įmonių taip pat patiria vis didesnį
bendrovių, kurių tiekėjai jos yra, spaudimą atitikti naujus
standartus ir planavimo reikalavimus, susijusius su efektyvesniu ir
pakartotiniu išteklių naudojimu. Sumažinus mokesčių
reikalavimų laikymosi išlaidas pagerėtų verslo aplinka,
ypač mažosioms įmonėms. Turėdamos
ribotus išteklius ir nepakankamą patirtį mažos ir naujai sukurtos
įmonės dėl didelių reikalavimų laikymosi išlaidų,
susijusių su sudėtingais mokesčių teisės aktais ir
sudėtingomis pranešimų apie sumokėtus mokesčius
procedūromis, patiria daugiau problemų nei didžiosios bendrovės.
Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti PVM
registravimo procedūrų supaprastinimą ir sukurti vieno langelio
elektroninės registracijos sistemą siekiant palengvinti
skaitmeninę tarpvalstybinę komercinę mažų įmonių
veiklą. Mokslo ir mokslinių tyrimų srityje
gimsta daug naujų sėkmingo verslo idėjų, bet galima
padaryti dar daugiau, kad verslas pasinaudotų mokslinių tyrimų
rezultatais. Todėl verslui turėtų būti
pateikta daugiau informacijos apie projektų, finansuojamų
mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrųjų
programų lėšomis, rezultatus. Naujos įmonės dažnai nukenčia
nuo klaidinančios komercinės veiklos. Apgaudinėjama
įvairiais būdais – gali būti pateikiama neteisinga arba
apgaulinga informacija apie paslaugas, siunčiamos sąskaitos apie neva
užsakytas ar neapmokėtas prekes ar paslaugas, taip pat gali būti
siunčiamos klaidinančios anketos, kuriose prašoma į katalogus
įtrauktų įmonių atnaujinti savo duomenis ir pan. Komisija
paskelbė strategiją[36],
apimančią išsamų veiksmų sąrašą siekiant ateityje
pagerinti įmonių apsaugą, ir ketina pateikti teisės akto
pasiūlymą 2013 m. Bendrosios rinkos kliūčių
pašalinimas ir vienodų sąlygų sudarymas padės mažosioms
įmonėms plėtoti tarpvalstybinę veiklą. To siekiant reikia spręsti dvigubo apmokestinimo, mokestinių
neatitikimų ir kitas mokesčių problemas, kurios trukdo
tarpvalstybinei prekybai bendrojoje rinkoje ir užsienio investicijoms ES. Be to, didžiojoje ES dalyje savarankiškai
dirbančių asmenų socialinės apsaugos teisės sistemos
gerokai skiriasi nuo samdomiems darbuotojams taikomų sistemų, o tai
sudaro papildomų kliūčių verslininkams. Parama naujam verslui yra ypač svarbi siekiant sklandaus
perėjimo nuo nedarbo prie savarankiškos veiklos. Gali duoti naudos
priemonės, kurios padėtų žmonėms, priklausomiems nuo
socialinių išmokų (bedarbio pašalpų), lengviau pradėti savo
verslą ir tapti ekonomiškai nepriklausomais („gerovės tiltai“). Todėl
valstybės narės galėtų išnagrinėti galimybę
savarankiškai dirbantiems asmenims gauti panašias į samdomų
darbuotojų gaunamas išmokas (pvz., sveikatos, pensijinio draudimo,
invalidumo išmokas, bedarbio pašalpą verslo nutraukimo ir (arba) bankroto
atveju ir pan.) nemažinant išmokų pastariesiems. Sėkmingai verslininkų ir MVĮ
veiklai reikia konkrečios, pritaikytos kompetencijos, kuri gali
padėti įgyti konkurencinį pranašumą ir pasinaudoti
pasaulinėmis vertės grandinėmis ir pasidalijamuoju žmogiškų
išteklių valdymu. Inovacijų grupių,
verslo tinklų ir kitų tipų asociacijos gali sudaryti tokioms
įmonėms palankią aplinką, nes jos suburia svarbius
dalyvius iš verslo, švietimo, mokslinių tyrimų ir viešojo sektoriaus[37]. Kai
kurios MVĮ bendrovės, pavyzdžiui, socialinės įmonės,
dažnai veikia pagal specifinius verslo modelius, pagal kuriuos turi būti
skiriama parama. MVĮ grupavimas gali
padidinti jų konkurencingumą[38].
Todėl valstybės narės galėtų apsvarstyti ar jų
mokesčių sistemos galėtų būti tobulinamos leidžiant
sudaryti daugiau tokių MVĮ grupių. Be to, verslininkai gali pasinaudoti
bendrosios rinkos privalumais. Tačiau šiuo metu geram
bendrosios rinkos veikimui vis dar trukdo kelios kliūtys. 2012 m. spalio 3
d. Europos Komisija paskelbė II bendrosios rinkos aktą[39] siekdama sumažinti esamas
kliūtis. Veiksmingai įgyvendintos šios priemonės gali
skatinti verslumą Europoje, ypač tarpvalstybinių paslaugų,
diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo ir įsisteigimo teisės
srityse. Be to, ES viduje turėtų
būti skatinamas keitimasis žiniomis su patyrusiais verslininkais,
pavyzdžiui, per Komisijos Erasmus programos jauniesiems verslininkams
schemą. Komisija: ·
nustatys ir skatins valstybių narių
gerąją patirtį siekdama sukurti palankesnę verslui
mokestinę aplinką; ·
rems inovacinių grupių ir verslo
tinklų bendradarbiavimą; ·
rems agentūrų, teikiančių
paramą MVĮ dėl efektyvaus išteklių naudojimo,
bendradarbiavimo tinklų kūrimą ir keitimąsi gerąja
patirtimi; ·
stiprins Europos įmonių tinklo ir
priimančių organizacijų, atskirų kontaktinių
centrų ir visų MVĮ remiančių organizacijų partnerystę,
kad i) būtų plačiai skleidžiama informacija apie ES iniciatyvas,
finansavimo šaltinius ir paramą inovacijoms, ii) valstybės narės
būtų skatinamos stiprinti priemones, skirtas verslininkų ir MVĮ
pasirengimą investicijoms gerinti ir iii) būtų teikiama
veiksminga pagalba siekiant padėti verslo subjektams pasinaudoti visais
bendrosios rinkos teikiamais privalumais ir lengviau patekti į
trečiųjų šalių rinkas; ·
peržiūrės taisykles,
draudžiančias tam tikrą klaidinančią komercinę
veiklą[40], kad jos taptų patvaresnės ir būtų sustiprinta
kova su tokia praktika tarpvalstybinėse bylose; ·
sudarys galimybes MVĮ išnaudoti visą
skaitmeninės bendrosios rinkos potencialą šalindama esamas
kliūtis tarpvalstybinei prekybai internetu[41]; ·
toliau plėtos jauniesiems verslininkams
skirtą Erasmus programą siekiant patenkinti padidėjusią
naujų verslininkų dalyvavimo visoje bendrojoje rinkoje paklausą[42]; ·
skatins jaunų verslininkų mainus tarp
ES ir trečiųjų šalių, ·
padės valstybėms narėms kurti
integruotas paramos sistemas organizuodama gebėjimų stiprinimo
seminarus, finansuojamus iš ESF techninės pagalbos lėšų,
įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis, įskaitant
švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, kurti integruotas strategijas
bei nustatyti konkrečius veiksmus, visų pirma skirtus jauniesiems
verslininkams; ·
toliau plėtos portalą „Jūsų
Europa. Verslas“, kuriame pateikiama informacija apie
bendrąją rinką, gauta iš Komisijos ir valstybių narių. Valstybės
narės raginamos: ·
padaryti nacionalinę mokesčių
administravimo aplinką palankesnę pradedantiems verslą. Sumažinti mokestinių prievolių išlaidas supaprastinant
mokesčių deklaravimo ir mokesčių mokėjimo
procedūras, plačiau naudojant elektronines priemones, taip pat
greičiau visapusiškai įgyvendinant skaitmeninę
bendrąją rinką; ·
skatinti mokesčių koordinavimą
siekiant užtikrinti, kad dėl nesuderintos mokesčių tvarkos
nebūtų dvigubo apmokestinimo arba kitos žalingos mokestinės
praktikos, kuri trukdo bendrajai rinkai, būdama kliūtimi
tarpvalstybiniam verslui ir tarpvalstybinėms rizikos kapitalo
investicijoms; ·
iš naujo įvertinti įmonių
pajamų mokesčio sistemas ir apsvarstyti galimybę dėl
įmonių pajamų mokesčio taikyti ilgesnius nuostolių ir
atskaitymų senaties terminus; ·
apsvarstyti galimybę nuo 2013 m.
įdiegti PVM skirtą grynųjų pinigų apskaitos
sistemą, pasiūlytą smulkiajam verslui; ·
priimti reikiamas priemones, skirtas padėti
komercializuoti inovacijas, mokslinių tyrimų ir technologijų
plėtros projektus, atsižvelgiant į ypatingus iššūkius naujai
įsteigtoms įmonėms; ·
apsvarstyti galimybę naujų
įmonių savininkams leisti prašyti ribotą laiką koreguoti
galimų socialinių įmokų mokėjimo tvarkaraščius
atsižvelgiant į konkrečios įmonės padėtį ir
pateikus tinkamą pagrindimą; ·
išnaudoti visas naujai nustatytas paramos
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis verslo
pradžiai ir visapusiškų verslininkų profesinių mainų ir
apsilankymų ūkiuose programų rengimui, taip pat paramos
inovacijų grupėms, verslo tinklams ir bendradarbiavimui žemės
ūkio, miškininkystės, žemės ūkio maisto produktų
perdirbimo ir nesusijusio su žemės ūkio kaimo verslo srityse
galimybes.
3.3.
Naujų verslo galimybių skaitmeniniame
amžiuje panaudojimas
Geresnis informacinių ir ryšių
technologijų (IRT) panaudojimas gali labai padėti naujiems verslo
subjektams suklestėti. IRT
yra pagrindinis šalių ekonomikos augimo šaltinis, o Europos MVĮ gali
augti du tris kartus greičiau, kai jos naudojasi IRT. Kaip nurodyta
Komisijos pramonės politikos komunikate[43],
„verslininkams reikia visapusiškai išnaudoti ES skaitmeninės
bendrosios rinkos potencialą, kuris, kaip manoma, iki 2016 m.
didės 10 proc. per metus“. Remdamasi skaitmenine darbotvarke
ir pramonės politikos pavyzdinėmis iniciatyvomis, Komisija
teiks pagalbą verslininkams ir MVĮ, kad jie galėtų
visapusiškai naudotis IRT galimybėmis – tiek kalbant apie naujų
skaitmeninių produktų ir paslaugų teikimą,
tiek apie paklausą ir išmanų šių technologijų
naudojimą. Kalbant apie pasiūlą, interneto
verslininkai sudaro specialią kategoriją verslininkų, kurie
kuria naujas skaitmenines paslaugas ir produktus, kurių neatsiejama
naudojimo dalis yra internetas. Naujos interneto
įmonės dažnai auga ir bankrutuoja sparčiau nei kiti verslo
subjektai ir tai vyksta proporcingai, t. y. gaunama didesnė grąža,
bet prisiimama ir didesnė rizika. Jos veikia sudėtingoje ir
sparčiai besivystančioje ekosistemoje, kur labai svarbus yra tinklo
sukūrimas ir eksperimentavimas. Naujų interneto įmonių
steigimas yra pigesnis, patekimo į rinką kliūtys nedidelės,
todėl tos įmonės tampa patrauklia galimybe pradėti
verslininko karjerą. Interneto verslininkams dėl šios priežasties
reikia pritaikytų paramos priemonių, skirtų struktūriškai
stiprinti tinklo veiklos pradžios ekosistemą. Kalbant apie paklausą, investavimas
į skaitmenines technologijas jau nebėra tik vienas iš kelių
variantų: įmonės šiais laikais gali
būti konkurencingos tik tada, kai jos veikia ir skaitmeniniame pasaulyje. Tai suteikia galimybes ir kelia iššūkius,
ypač MVĮ, nes neretai jos yra blogiau pasirengusios susidoroti su
sudėtingesniais naujais verslo modeliais. Skaitmeniniai verslininkai – tai verslininkai,
kurie iki galo panaudoja skaitmeninius produktus ir paslaugas, įskaitant
nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas, siekdami atnaujinti
savo verslo modelius ir padidinti jų konkurencingumą[44]. ES
iniciatyvomis „Pažangus informacinių technologijų naudojimas ir
MVĮ integracija į pasaulines pramonės vertės grandines“ ir e.
įgūdžiai bus skatinama diegti skaitmenines technologijas ir
prijungti MVĮ prie skaitmeninio pasaulio. Elektroninės komercinės veiklos
galimybės kaip bendrosios skaitmeninės rinkos galimybių dalis
verslininkų dar nėra pakankamai panaudojamos. Keletas konkrečių
veiksmų padidins pasitikėjimą prekyba internetu[45]. Komisija: ·
stiprins žinių
apie pagrindines rinkos tendencijas ir inovacinius verslo modelius bazę,
kurdama internetinės rinkos stebėsenos mechanizmus ir
internetinės rinkos rezultatų suvestinę, bendradarbiaudama su
pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant palengvinti
dialogą ir nustatyti bendrą veiksmų darbotvarkę; ·
gerins informuotumą
vykdydama Europos masto informavimo kampaniją verslininkams ir MVĮ
dėl naujų skaitmeninių galimybių plėtojimo naudos; kampanijos metu bus propaguojami Europos laimėjimai,
organizuojami Europos masto konkursai ir apdovanojimai, siekiant geriau
informuoti verslininkus apie besikeičiančią verslo aplinką
ir naujas verslo galimybes; ·
palengvins jungimąsi į tinklus, skirtus skleisti ir remti naujas verslo idėjas, kaip antai: sukurs Europos mentorių tinklą, skirtą mokymui,
konsultacijoms bei praktinėms individualioms konsultacijoms kaip
organizuoti verslo veiklą skaitmeniniame amžiuje ir organizuos bendrus
renginius suinteresuotosioms šalims siekiant išbandyti naujų
partnerysčių galimybes; ·
pradės interneto verslininkams skirtus
konkrečius veiksmus, kaip antai: i) veiklos pradžios Europos partnerystė, skirta suteikti
patirties, organizuoti mentorystę, suteikti prieigą prie
technologijų ir paslaugų, ii) interneto verslo lyderių klubas
siekiant suburti pasaulinės klasės interneto verslininkus ir
stiprinti internetinio verslumo kultūrą Europoje; iii) Europos
interneto verslo spartinimo veiksnių tinklas; iv) darbas su Europos
investuotojais siekiant padidinti rizikos kapitalo srautą ir kolektyvinio investavimo
fondų investicijas į naujas interneto įmones; ir v), interneto
verslo talentų skatinimas organizuojant masinius atvirus kursus internetu[46] ir sukuriant
mentorystės ir įgūdžių ugdymo platformas; ·
stiprins gebėjimus ir įgūdžius aktyviau vykdydama savo e. įgūdžių priemones, skirtas
e. lyderystės įgūdžiams, mokslo ir kūrybiniams ir vadybos
bei verslumo įgūdžiams gerinti, kad būtų galima
įsisavinti naujas technologijas ir rinkas. Valstybės narės raginamos: ·
stiprinti nacionalinę ar regioninę
paramą skaitmeninėms ir internetinėms naujoms įmonėms
ir skatinti alternatyvų finansavimą (pvz., IRT inovacijų
investicinių čekių schema) ankstyvaisiais naujų
technologijų pradinės veiklos etapais; ·
sudaryti prieigą verslininkams prie
atvirų didelės apimties duomenų, sukauptų viešosiose arba
pramonės remiamose programose, kaip antai kultūros duomenys portale Europeana; [47] ·
remti gabiausius verslininkus, pvz., skatinant
gabiausius diplomuotus specialistus pradėti karjerą naujose verslo
įmonėse; ·
remti sklandų vykdomų politikos
iniciatyvų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos reformos ir pasiūlymo
dėl bendro Europos prekybos įstatymo, kurie sumažintų
kliūtis nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų
įsisavinimui ES, priėmimą; ·
užtikrinti geriausią įmanomą
Europos fondų lėšų interneto ir skaitmeninei verslininkystei
panaudojimą pagal taikomas taisykles ir prioritetus.
3.4.
Lengvesnis verslo perdavimas
Kiekvienais metais Europoje perduodama
maždaug 450 000 įmonių, kuriose dirba 2 mln. darbuotojų. Tačiau verslą perduoti kartais dar būna taip sunku, kad
manoma, jog kiekvienais metais gali būti prarasta 150 000
bendrovių, kuriose yra apie 600 000 darbo vietų[48]. Pagrindiniai tai lemiantys
veiksniai yra reguliavimo arba mokestinė našta, nepakankamas informuotumas
apie reikalingus parengiamuosius darbus ir apie skaidrias tokių
sandorių rinkas ir ilgas laikotarpis, reikalingas formalumams tvarkyti. Papildomi
pažeidžiamumą didinantys elementai gali būti bendrovės
teisinė forma (personalinės įmonės), jos veiklos
trukmė (visų pirma bendrovės, veikusios mažiau nei trejus
metus). Todėl mažiausi verslo subjektai labiausiai nukenčia
dėl nepavykusio perdavimo. Šie verslo subjektai yra dar veikiantys su
nustatytais produktais, rinkomis ir klientais, todėl jų išlikimo
tikimybė yra didesnė nei naujų įmonių. Būsimi verslininkai turėtų žinoti, kad „dar
veikiančios“ įmonės įsigijimas gali būti patraukli
alternatyva pradėti naują verslą. Perdavimas
turėtų būti supaprastintas tiek verslininkams, kurie nori
perduoti jo ar jos verslą, tiek ir jį įsigyjančiam
ūkio subjektui. Verslo perdavimas iš kartos į kartą
yra būdingas šeimos verslui ir didžiausias tam verslui kylantis
iššūkis. Šeimos verslo perdavimas turi būti
laikomas nuosavybės perdavimu, kai ta nuosavybė yra ne tik likvidus
turtas, bet ir tai, kas sukurta ir išplėtota kelių šeimos kartų,
įskaitant vertybes, tradicijas ir praktinę patirtį. Įvairių
paveldėjimo ir nekilnojamo turto mokesčių sistemų
aprėptis ir mastas ES rodo, kad yra daug galimybių gerinti šeimos
verslo perdavimo teisinę aplinką. Verslo perdavimo sritis buvo reglamentuojama konkrečiai
Smulkiojo verslo akte (SVA)[49]
ir 2011 m. Europos SVA persvarstyme[50]
ir buvo konkrečiai nagrinėta 2006 m. Komisijos komunikate
„Lisabonos Bendrijos augimo ir užimtumo programos įgyvendinimas: Verslo perdavimas – sėkmingai tęsti naujai pradėjus“[51]. Kai kurios Europos šalys padarė
pažangą ir sukūrė verslo perdavimui palankesnę reguliavimo
sistemą, vis dėlto net tose šalyse verslo bendruomenė ir
suinteresuotosios šalys (profesinės asociacijos, teisinės firmos
ir verslininkų konsultantai) dar gali būti nepakankamai informuoti
apie perdavimo galimybes ir apie reikalingus parengiamuosius darbus. Kadangi kliūtys sėkmingam verslo
perdavimui iš esmės yra vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens,
akivaizdu, kad labai naudinga lyginti taikomas Europoje sistemas siekiant
keistis gerąja patirtimi ir imtis veiksmų, ypač gerinant
informuotumą apie verslo perdavimą, taikant specialias finansines
priemones, skirtas finansuoti perdavimą, priimti teisinius
pakeitimus (ypač galimybę sukurti ribotos atsakomybės
bendroves, palengvinančias įmonės pardavimą) ir kurti
skaidrią verslo perdavimo rinką[52]. Komisija: ·
parengs gaires dėl veiksmingiausių
programų ir gerosios patirties, kad būtų galima palengvinti
verslo perdavimą, įskaitant priemones gilinti ir plėsti rinkas
įmonėms, inventorizuoti Europoje veikiančias programas ir pasiūlyti
veiksmų, skirtų pašalinti likusias kliūtis tarpvalstybiniam
verslo perdavimui. Šiuo tikslu Komisija organizuoja
ekspertų darbo grupę su valstybių narių atstovais, kuri
2013 m. sieks atlikti dar likusių šios srities kliūčių
inventorizaciją ir priežasčių analizę ir siūlyti
rekomendacijas bei paramos priemones joms šalinti. Valstybės
narės raginamos: ·
tobulinti teisines, administracines ir
mokestines verslo perdavimo nuostatas atsižvelgiant į 2006 m. Komisijos
komunikatą dėl verslo perdavimo ir 2011 m. Komisijos komunikatą
dėl tarpvalstybinių paveldėto turto mokesčio
kliūčių šalinimo ES viduje[53]; ·
naudoti esamus Europos fondus pagal jų
taikomas taisykles ir prioritetus remti smulkaus ir vidutinio verslo
perdavimą verslininkams, siekiantiems tęsti šį verslą; ·
gerinti informaciją ir konsultacines verslo
perdavimo paslaugas, taip pat gerinti verslo perdavimo duomenų
rinkimą ir stebėseną; ·
veiksmingai viešinti verslo perdavimo platformas
ir rinkos vietas ir pradėti informuotumo didinimo kampanijas, skirtas
potencialiems gyvybingo verslo pardavėjams ir pirkėjams; ·
apsvarstyti mokesčių reglamentavimo
galimus pakeitimus atsižvelgiant į jų poveikį smulkaus arba
vidutinio šeimos verslo likvidumui, kai paveldima nuosavybė, nedarant
neigiamo poveikio įplaukoms.
3.5.
Nesėkmės pavertimas sėkme: antras šansas sąžiningo bankroto atveju
Verslo nesėkmės, kaip ir verslo
kūrimas yra dinamiškos, sveikos rinkos dalis. Duomenys
rodo, kad didžioji dalis bankrotų (96 proc.) įvyksta dėl
pavėluotų atsiskaitymų ar kitų objektyvių
problemų – kitaip tariant, jie yra sąžiningi bankrotai, kai
verslininkai nesukčiauja[54].
Vis dėlto pagal bankroto įstatymus verslininkai traktuojami kaip
linkę sukčiauti asmenys, todėl taikomos sudėtingos
procedūros prieš jiems leidžiant baigti bankroto įvykdymo
procedūrą. Kai kuriose valstybėse narėse ši procedūra
gali užtrukti taip ilgai, kad verslininkai net nepagalvos apie galimybę
pradėti kitą verslą[55].
Kai kuriais atvejais jiems daug metų arba visą gyvenimą gali
būti teisiškai draudžiama steigti naujas įmones. Net ir įvykdžius verslo bankroto
procedūrą ir tai patvirtinus bankrutavę subjektai yra
stigmatizuojami ir jiems gali būti sunku finansuoti naują
įmonę. Todėl daugelis potencialių
verslininkų paprasčiausiai nutraukia šią veiklą ir
nesvarsto galimybės bandyti dar kartą. Vis dėlto tyrimai rodo, kad įmonės,
patyrusios nesėkmę ir vėl pradėjusios veiklą iš
pradžių, vidutiniškai yra sėkmingesnės ir gyvuoja ilgiau nei
„naujokės“. Jos greičiau plečiasi ir
įdarbina daugiau žmonių[56].
Todėl verslo nesėkmė neturėtų tapti „nuosprendžiu
iki gyvos galvos“ ir kliūtimi kada nors vėl imtis naujo verslo – ją
reikėtų vertinti kaip pamoką ir galimybę tobulėti.
Mokslo tyrimais jau nustatyta, kad toks požiūris yra pažangos variklis. Taigi
veiksmai, kuriais siekiama skatinti naujos kartos verslininkus, turi jiems
teikti garantiją, kad nepavykus pirmai idėjai, jiems nebus visam
laikui uždrausta bandyti iš naujo imtis verslo. Taigi bankroto įstatymai
turi numatyti greitą ir efektyvų įmonių kreditorių
ieškinių pateikimą ir kreditų grąžinimą, turėtų
būti nustatyta greitesnė ir pigesnė procedūrų
užbaigimo tvarka nuo verslo bankroto pradžios iki bankroto įvykdymo
patvirtinimo. Komisija praėjusių metų
gruodžio mėn. priėmė komunikatą dėl naujo europinio
požiūrio į verslo žlugimą ir bankrotą[57], siekdama kurti verslui
palankesnę aplinką, pavyzdžiui, gerinti nacionalinių bankrotą
reglamentuojančių teisės aktų veiksmingumą,
įskaitant bankroto procedūros vykdymo laikotarpio trukmę ir
išlaidas. Pirmas Komisijos padarytas žingsnis yra tuo
pačiu metu priimtas reglamento dėl bankroto bylų modernizavimo
pasiūlymas[58],
kuriuo bus užtikrintas tarpvalstybinis įmonių sanavimo pripažinimas
ir palengvintas ieškinių pateikimas kitoje valstybėje narėje. Komisija: ·
pradės viešą konsultaciją
siekdama sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomones komunikate
dėl naujo europinio požiūrio į verslo žlugimą ir bankrotą
išdėstytais klausimais, įskaitant galimybę suteikti
sąžiningai bankrutavusiems verslininkams antrą šansą ir
sutrumpinant bei suvienodinant bankroto procedūros įvykdymo patvirtinimo
laiką. Valstybės
narės raginamos: ·
kai įmanoma, sumažinti bankroto
įvykdymo ir skolos išieškojimo laikotarpį, nustatant, kad
sąžiningiems verslininkams po bankroto būtų taikomas ne ilgesnis
kaip trejų metų laikotarpis nuo 2013 m.; ·
[59] ·
teikti paramos paslaugas ankstyvam verslo
restruktūrizavimui, konsultacijas, kaip išvengti bankroto, ir paramą
MVĮ pertvarkyti ir pradėti veiklą iš naujo;
·
teikti konsultavimo paslaugas bankrutavusiems
verslininkams, kaip valdyti skolas ir sudaryti palankesnes sąlygas
ekonominei ir socialinei įtraukčiai ir rengti programas, skirtas
antrą kartą pradedantiems verslą subjektams, mentorystės,
mokymo ir verslo bendradarbiavimo tinklų formomis.
3.6.
Reguliavimo našta: aiškesnės
ir paprastesnės taisyklės
Verslininkai turėtų būti
paprasti vartotojai, kuriems administracijos nustato savo procedūrinius
reikalavimus, tačiau dar beveik trys
ketvirtadaliai europiečių mano, kad pradėti savo verslą per
sunku dėl sudėtingų administracinių procedūrų[60]. Daug
daugiau respondentų išreiškė nepasitenkinimą dėl verslo
subjektams nustatytos didelės reguliavimo naštos. Tai žinodama Komisija
2007 m. įsipareigojo veiklos programoje įsipareigojo iki 2012 m.
pabaigos 25 proc. sumažinti su ES teisės aktais susijusią
biurokratiją[61].
2011 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė reglamentavimo
naštos MVĮ mažinimo pritaikant ES reglamentavimą labai mažų
įmonių poreikiams ataskaitą[62]
– dar daugiau dėmesio skirta visai reguliavimo naštai, o ne vien
administracinei naštai valdžios institucijoms teikiant ataskaitas, ir įvestas
atvirkštinis principas, kai įrodinėjimo pareiga tenka tiems, kurie
nustato bet kokią naują reguliavimo naštą. Jame Komisija taip
pat įpareigota aktyviau konsultuotis su smulkaus verslo subjektais ir
priimti metinę įgyvendinimo pažangos valstybėse narėse
rezultatų suvestinę. Komisija pateikė pasiūlymus,
kurių tikslas – daugiau kaip 25 proc. sumažinti biurokratinę
naštą. ES teisės
aktų leidėjas priėmė priemones, kurių vertė –
30,8 mlrd. eurų metinių sutaupytų verslo išlaidų. Tai
sudaro 25 proc. reguliavimo naštos, kuri vertinama 123,8 mlrd. EUR. Dar 5,5
proc. sumažinti naštą būtų galima, jei Komisijos pateiktus
papildomus pasiūlymus priimtų Europos Parlamentas ir Taryba. Daug sutaupyta mokesčių teisės
(vietoj popierinių elektroninės sąskaitos faktūros) ir
įmonių teisės srityse (išimtys dėl kai kurių
finansinės atskaitomybės prievolių nuostatų labai mažoms
įmonėms). Pavyzdžiui, įgyvendinant
sąskaitų faktūrų išrašymo direktyvą[63]. buvo pradėtos vienodai
traktuoti popierines ir e. sąskaitos faktūros, o valstybėms
narėms nebesuteikiama galimybė nustatyti tam tikrą
technologiją, skirtą e. sąskaitoms faktūroms[64].Taip pat valstybėse
narėse pasiekta pažangos modernizuojant muitinės teisės
aktus, mažinant statistinės atskaitomybės įpareigojimus
MVĮ ir daugelyje kitų sričių[65]. Reguliavimo naštos mažinimas išliks
svarbiausiu Komisijos politinės darbotvarkės prioritetu. Šiuo
tikslu be konferencijų, surengtų valstybėse narėse, 2012 m.
spalio 1 d. pradėtos viešos konsultacijos, siekiant nustatyti dešimtį
labiausiai apsunkinančių ES teisės aktų[66]. Į
šios konsultacijos rezultatus atlikus specialią analizę bus
atsižvelgta vertinant poreikį persvarstyti konkrečių
sričių ES teisės aktus. Reguliavimo prievolės įmonėms
turėtų būti aiškios ir paprastos. Be visuomenės ir profesinės sveikatos apsaugos ir saugos ir
aplinkos apsaugos, aiškios reguliavimo sistemos užtikrintų vienodas
sąlygas, sąžiningą laisvą konkurenciją, aiškumą
verslui ir rinkos prognozuojamumą. Pažangus reguliavimas taip pat gali
paskatinti inovacijas, kurios leistų Europos bendrovėms pirmauti
pagrindinių technologijų ir paslaugų srityse. Todėl
besidubliuojantis ar nekoordinuotas licencijavimas turėtų būti
panaikintas. Be to, vidaus rinkoje verslo veiklai turėtų nebelikti
sudėtingų formalumų, pvz., prašymo įrodyti
viešųjų dokumentų autentiškumą (pvz., įmonių
įrašai). Biurokratizmas turėtų būti kiek
įmanoma labiau sumažintas arba visai pašalintas visiems verslo subjektams, o ypač labai mažoms įmonėms, įskaitant
savarankiškai dirbančius asmenis ir laisvųjų profesijų
atstovus, kurie yra ypač pažeidžiami biurokratijos naštos dėl
jų mažesnio dydžio ir ribotų žmogiškųjų ir finansinių
išteklių. Šiuo metu dar yra likę daug
nepagrįstų kliūčių, trukdančių
laisvųjų profesijų atstovams patekti į rinką, kurios
turėtų būti pašalintos. Viešųjų pirkimų srityje
MVĮ ir tarpvalstybinių pasiūlymų teikėjus apsunkina
administraciniai reikalavimai (pvz., teikti įvairius patvirtinamuosius
dokumentus), problemos siekiant gauti informacijos ir kartais neproporcingi
susitariančiųjų institucijų reikalavimai. MVĮ, laiminčių viešųjų pirkimų
konkursus, dalis iš esmės nepasikeitė nuo 2002 m. Svarbiausias
veiksnys, turintis įtakos MVĮ dalyvavimui, yra sutarties apimtis –
sudarant dideles viešųjų pirkimų sutartis MVĮ neturi
pajėgumų teikti pasiūlymus arba atitikti reikalavimus ir
apskritai sutartys, viršijančios 300 000 EUR, dažnai atrodo joms
neįveikiamos. Subrangos sutarčių naudojimas sudarant sutartis,
kurių vertė viršija tam tikras nustatytas ribas, padidintų
galinčių pasirašyti tokias sutartis MVĮ skaičių. Be to, Komisija rekomenduoja valstybėms
narėms toliau modernizuoti darbo rinkas, supaprastinant darbo teisės
aktus ir plėtojant lanksčias darbo sąlygas, įskaitant
sutrumpinto darbo laiko taikymo tvarką[67]. Be to, verslo subjektai turėtų
turėti galimybę pasikliauti ekspertų patarimais ir pagalba,
kai susiduria su neteisingai taikomais vidaus rinkos teisės aktais – tai
sritis, kurioje Europos Komisijos (SOLVIT) tinklas veikia pastaruosius 10
metų. Verslininkai taip pat turėtų
turėti galimybę pasikliauti vienu bendru kontaktiniu centru, jei nori
gauti išsamią informaciją apie licencijas, administracines
procedūras, finansavimą ir valstybės paramą. Turėtų būti plačiau taikomas „vieno langelio“
verslininkams principas, pavyzdžiui, Barcelonactiva, 2011 m. Europos
įmonių skatinimo prizo laimėtojas. Be to, Komisija neseniai
sukūrė naują interneto portalą „Jūsų Europa“,
kuriame yra vienas bendras prieigos taškas dėl ES finansinių
priemonių[68].
Daugiau administracinių procedūrų, taip pat ir tarpvalstybinių,
verslo subjektams turėtų būti prieinamos internetu. Valstybės
narės skatinamos plėsti savo kontaktinius centrus pagal Paslaugų
direktyvą ir atsižvelgdamos į verslo gyvavimo ciklą daugiau
procedūrų padaryti daugiakalbėmis ir palankesnėmis naudotojams. Komisija: ·
ir toliau energingai sieks mažinti reguliavimo
naštą ES pasiūlytuose teisės aktuose, ypač srityse, kur
tokia našta yra didžiausia; ·
nurodys, kaip bus galima peržiūrėti ir
pakeisti ES reguliavimą, kad būtų sumažinta nebūtina ar
perteklinė našta dešimtyje labiausiai apsunkinančiomis nustatytų
sričių. Imsis teisėkūros
iniciatyvų mažinti administracinę naštą ir kitose srityse, kaip
antai sąskaitų faktūrų išrašymo skatinimas
viešųjų pirkimų srityje ir standartinė PVM deklaracija, kad
užsiimti verslu būtų lengviau[69]; ·
siūlys teisės aktus, kuriais
būtų panaikinami sudėtingi viešųjų dokumentų
autentiškumo nustatymo reikalavimai, kuriuos MVĮ turi pateikti
norėdamos užsiimti tarpvalstybiniu verslu bendrosios rinkos viduje; ·
suburs darbo grupę, kuri vertins
konkrečius laisvųjų profesijų verslininkų, poreikius,
susijusius su tokiais klausimais, kaip supaprastinimas, internacionalizacija
arba galimybė gauti finansavimą; ·
stebės pažangą per kontaktinius
centrus pagal Paslaugų direktyvą ir skatins valstybes nares
vadovautis labiau į verslą orientuotu požiūriu; ·
imsis veiksmų, kuriais užtikrintų, kad
vis daugiau verslo subjektų gautų pagalbą per SOLVIT, kai
jų teisės bendrojoje rinkoje valdžios institucijų nėra
pripažįstamos. Europos įmonių tinklas turėtų padėti verslui
siekiant užtikrinti, kad verslo subjektai galėtų veiksmingiau gauti
prieigą ir naudotis SOLVIT. Atliks visų esamų išteklių verslininkams patikrą ES
lygmeniu, siekdama užtikrinti aiškumą ir prieinamumą ir išvengti
dubliavimosi ir pasenusios informacijos teikimo. Valstybės
narės raginamos: ·
iki 2015 m. pabaigos sutrumpinti licencijų
ir kitų leidimų, reikalingų pradėti verslą, suteikimo
laikotarpį iki vieno mėnesio[70]; ·
baigti įgyvendinti 2013 m. Europos gerosios
patirties kodeksą, kuriuo MVĮ sudaromos palankesnės sąlygos
dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose; ·
toliau modernizuoti darbo rinkas supaprastinant
darbo santykių teisės aktus ir darant darbo santykius lankstesnius,
įskaitant sutrumpinto darbo laiko taikymo tvarką[71]; ·
išplėsti kontaktinius centrus įtraukiant
daugiau ekonominės veiklos sričių ir padaryti juos patogesnius
naudotojams; ·
įsteigti „vieno langelio“ principu veikiančius centrus verslininkams siekiant sujungti
visas verslo paramos paslaugas, įskaitant mentorystę, galimybių
gauti finansavimą iš tradicinių ir netradicinių šaltinių
sudarymą ir konsultacijas šiuo klausimu, prieigą prie
„inkubatorių“ ir „verslo greitiklių“ ir remti ankstyvą naujų
įmonių internacionalizaciją. Siekiant
užtikrinti partnerystę turėtų dalyvauti visos atitinkamos suinteresuotosios
šalys, įskaitant švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus.
4.
3 ramstis. Sektini pavyzdžiai ir ryšių su
konkrečiomis grupėmis užmezgimas
4.1.
Naujas požiūris: verslininkai
kaip sektini pavyzdžiai
Europa turi nelabai daug gerai žinomų
sėkmingo verslo istorijų. Taip yra dėl
to, kad verslumas nebuvo pateikiamas kaip tinkamas pasirinkti karjeros kelias. Todėl
Europoje „verslininkas“ retai priskiriamas prie labai pageidaujamų
profesijų. Nepaisant to, kad verslininkai kuria darbo vietas ir yra
ekonomikos variklis, jų sėkmė nėra pateikta tarp
sektinų pavyzdžių žiniasklaidoje. Todėl jaunimas verslininko
karjerą talpina gana žemai patrauklių profesijų sąraše ir
tai atgraso tuos, kurie norėtų tapti verslininkais. Taigi keičiant verslumo kultūrą
labai svarbu pakeisti požiūrį į verslininkus – praktiškai
ir pozityviai informuoti apie verslininkų pasiekimus,
jų naudą visuomenei ir galimybes kurti naujas verslo įmones arba
įsigyti verslą kaip karjeros paskirties vietą. Siekiant šio tikslo verslininkų kaip sektinų pavyzdžių
matomumas turi būti didinamas, atsižvelgiant į įvairius verslo
profilius ir kelius į sėkmę. Aiški ir įdomiai pateikta
informacija apie verslininkų karjeros iššūkius ir pasiekimus gali
atsverti neigiamą nuomonę. Taigi verslumo revoliucijai reikalinga
atitinkama platesnė vieša diskusija, visų pirma žiniasklaidoje. Viešosios
ir privačios institucijos turėtų būti raginamos akcentuoti
verslininkų socialinę ir ekonominę svarbą ne tik kaip
teisėtos profesinės karjeros kelią, bet ir visų
valstybių narių, Europos ir tarptautinio intereso išskirtinės
svarbos klausimą. Komisija: ·
numatys „Europos MVĮ savaitėje“ „ES
verslumo dieną“ vidurinių mokyklų abiturientams. Į renginius galima įtraukti susitikimus su verslininkais,
atvejų tyrimus, paskaitas, seminarus ir bendrovių „atvirų
durų dienas“. Valstybės
narės raginamos: ·
stiprinti verslumo propagavimo veiklą ir
paskirti žinomus verslininkus nacionaliniais verslumo ambasadoriais, kad jie
taptų savo šalių verslumo simboliais. Jų
vaidmuo bus propaguoti verslumo reikšmę visuomenei, ir pabrėžti, kad
svarbu ugdyti verslumo įgūdžius ir švietimo patirtį,
pabrėžti galimybę imtis verslo kaip karjeros; ·
geriau atsižvelgti į verslo modelių
įvairovę ir teisinį statusą nustatant savo nacionalines ar
vietos verslo paramos schemas ir plėtoti socialinio verslumo ugdymą
ir mokymą.
4.2.
Nauji akiračiai: ryšių
užmezgimas su moterims, senjorais, migrantais, jaunimu, bedarbiais
Verslininkų ir ypač
pradedančių verslininkų grupėje prasčiausiai
atstovaujamos demografinės grupės yra jaunimas, moterys, neįgalieji
ir (arba) migrantai. Europa turi jiems atverti kelius
į verslumą – kurti darbo vietas, stiprinti ekonominiu ir socialiniu
požiūriu ir leisti pasireikšti jų kūrybiškumui ir inovaciniams
gebėjimams. Šie keliai turėtų atitikti įvairių
grupių poreikius, jų lūkesčius ir jų priimtas
taisykles dėl to, kaip juos konsultuoti ir kaip jiems teikti ir iš jų
gauti informaciją. Veiksmai turėtų būti grindžiami
integruota paramos schema, kuria būtų skatinamas žmogiškasis
kapitalas, taip pat teikiama finansinė parama. Be konkrečių
veiklos rūšių, pritaikytų kiekvienos iš šių grupių
poreikiams, visos priemonės turėtų būti įtrauktos
į verslumo mokymo programas, kurios būtų parengtos ir
pasiūlytos bendradarbiaujant su švietimo ir mokymo paslaugų
teikėjais, jaunimo organizacijomis, verslo konsultantais ir finansų
institucijomis.
4.2.1.
Moterys
Moterys sudaro 52 proc. visų Europos
gyventojų, bet tik vieną trečdalį savarankiškai
dirbančių ar visų naujai pradedančių verslą ES[72]. Taigi
moterys sudaro didelius potencialius verslininkų išteklius Europoje. Pradedant
verslą ir juo užsiimant moterims kyla daugiau sunkumų nei vyrams,
ypač prieigos prie finansų, mokymo, ryšių palaikymo
požiūriu ir derinant profesinę veiklą ir šeiminį
gyvenimą[73]. Potencialios verslininkės
turėtų būti informuotos apie verslo paramos programas ir
finansavimo galimybes. 2009 m. Komisija iškilmingai inauguravo
Europos moterų verslo ambasadorių tinklą, kuris parodytų
pavyzdžius potencialioms verslininkėms. 2011 m. buvo
sukurtas ir Europos verslininkių mentorių tinklas, kurios
savanoriškai konsultuoja moteris, norinčias pradėti naują
verslą ir juo užsiimti. 2012 m. Komisija pateikė
pasiūlymą pagerinti lyčių pusiausvyrą biržinių bendrovių
valdybose. Nors valdybos nariui reikia kiek kitokių
gebėjimų ir įgūdžių, negu verslumui, daugiau
moterų vadovaujančiose pareigose galėtų tapti pavyzdžiu
kitoms moterims apskritai. Didesnis sėkmingų profesionaliai
dirbančių moterų matomumas parodys kitoms moterims, kad jos turi
sėkmingos veiklos galimybių darbo rinkoje. Veiksmingas esamų lyčių
lygybės teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2010/41/EB[74], įgyvendinimas
turėtų dar paskatinti moterų verslumą.
Komisija: ·
sukurs Europos masto internetinės
mentorystės, konsultavimo, švietimo ir verslo tinklų kūrimo
platformą, kurioje bus sutelkti dabartiniai nacionalinių
ambasadorių ir mentorių internetiniai tinklai, gausinama jų
pasiūla ir plečiama jų parama moterų verslumui nacionaliniu
ir regionų lygiu skatinant keitimąsi gerąja valstybių
narių patirtimi. Valstybės
narės raginamos: ·
parengti ir įgyvendinti nacionalines
strategijas, skirtas moterų verslumui, kuriomis siekiama padidinti
moterų vadovaujamų įmonių dalį; ·
rinkti duomenis, suskirstytus pagal lytį,
ir rengti kasmetinę naujausią informaciją apie moteris
verslininkes nacionaliniu lygiu; ·
plėtoti ir vystyti moterų verslo
ambasadorių ir verslininkių mentorių tinklus; ·
įgyvendinti politiką,
sudarančią galimybes moterims tinkamai derinti darbą ir
asmeninį gyvenimą, užtikrinant tinkamą ir prieinamą
vaikų ir priklausomų pagyvenusių žmonių
priežiūrą, visų pirma panaudojant visas paramos EŽŪFKP,
ERPF ir ESF lėšomis galimybes.
4.2.2.
Senjorai
Senjorai yra vertingas verslumo išteklius. 1990 – 2010 m.
vyresnių nei 50 metų amžiaus piliečių dalis padidėjo
Europoje nuo 32,1 proc. iki 36,5 proc., o vidutinis Europos gyventojų
amžius, tikimasi, ilgės per ateinančius dešimtmečius. Kasmet vis didesnis gerai išsilavinusių ir daug patirties
turinčių suaugusiųjų būrys išeina į pensiją,
bet visuomenė šiuo metu neieško naujų būdų juos užimti ir
panaudoti jų žinias ir įgūdžius. Įtraukus juos į
verslo kūrimo ir paramos naujiems ir esamiems verslininkams veiklą
būtų maksimaliai panaudota jų vertinga patirtis, kuri gali
būti prarandama jiems išėjus į pensiją, užtikrintas
mokymasis iš kartos į kartą ir žinių perdavimas. Kadangi žmonės gyvena vis ilgiau ir
sveikiau, tradiciniai išėjimo į pensiją modeliai ir pasirinkimo
galimybės pradeda keistis. Tie senjorai, kurie nori
pradėti verslą pirmą kartą, turėtų turėti
galimybę pasinaudoti visomis esamomis paramos paslaugomis. Vyresnio amžiaus verslininkai gali
būti naudingi ir kitiems verslininkams. Į pensiją išėję verslininkai turi labai
vertingų žinių ir patirties, kuri leistų lengviau pradėti
ir valdyti įmonę, negu neturint patirties. Šios žinios yra vertingas
Europos intelektinis kapitalas, kuris turėtų būti išnaudojamas. Europa
kaip pavyzdžiu galėtų remtis tokiomis programomis, kaip Senior
Enterprise (Airija) ir Maillages (Prancūzija),
skatinančiomis motyvuotus senjorus būti savanoriais mentoriais,
potencialiais verslo pirkėjais ar investuotojais ar laikinais valdytojais
siekiant padėti pažeidžiamoms veiklą pradedančioms
įmonėms arba įmonėms, kurioms taikomas pereinamasis
laikotarpis[75].
Komisija: ·
padės keistis gerąja patirtimi,
padedant aukšto rango vadovams ir verslininkams globoti naujus verslininkus,
taip pat remti savitarpio ir kartų tarpusavio mentorystę,
jungiančią verslininkus, siekiančius keistis labai svarbiais
įgūdžiais, kaip antai IRT naudojimo raštingumo ir pagyvenusių
žmonių patirtimi. Valstybės
narės raginamos: ·
skatinti pagyvenusius verslininkus,
norinčius perduoti praktinę patirtį naujiems verslininkams, ir
padėti vyresnio amžiaus verslininkams susisiekti su nepatyrusiais
verslininkais ir kurti grupes, apimančias platesnį
įgūdžių spektrą; ·
užtikrinti, kad vyresnio amžiaus verslininkų
ir į pensiją išėjusių vadovų dalyvavimas projektuose
būtų suderinamas su jų pensijų perspektyvomis.
4.2.3.
Migrantai verslininkai
Imigrantai įsteigė 52 proc.
naujų įmonių, kurių pagrindu 1995–2005 m. sukurtas Silicio
slėnis, o Izraelis savo sėkmę pasiekė daugiausia dėl
savo gyventojų imigrantų. Pagal OECD
migrantai yra verslesni nei vietiniai gyventojai ir užsienyje gimęs
savarankiškai dirbantis asmuo, kuriam priklauso maža ar vidutinė
įmonė, sukuria nuo 1,4 iki 2,1 papildomų darbo vietų[76]. Migrantai yra svarbi
potencialių Europos verslininkų grupė. Tačiau šiandien Europos migrantų verslas daugiausia yra
labai mažos įmonės, kuriose darbuotojų nėra arba jų
dirba labai mažai. Jos taip pat yra nedidelės, palyginti su vietos
įmonėmis, apyvartos ir pelno atžvilgiu. Kvalifikuotų
migrantų grupės dažnai susiduria su teisiniais sunkumais, ribota
darbo rinka ir karjeros galimybių ribotumu, o tai verčia juos imtis
savarankiško darbo. Reikėtų pažymėti, kad kai kurios
trečiosios šalys turi ypač patrauklią verslininkų atvykimui
migracijos politiką. Labiau pažeidžiamų mažiau kvalifikuotų
migrantų grupių problemos taip pat turėtų būti
sprendžiamos. Nepaisant to, kad migrantai sukuria daugiau verslo
įmonių nei likę gyventojai, jiems dažniau nepasiseka dėl
to, kad trūksta informacijos, žinių ir kalbų
įgūdžių[77]. ES viešai pripažino esminį galimą
migrantų verslininkų indėlį į tvarų augimą
ir užimtumą. Europos trečiųjų
šalių piliečių integracijos darbotvarkėje[78] pabrėžiamas svarbus
migrantų kaip verslininkų vaidmuo ir teigiama, kad „jų
kūrybiškumas ir inovacijų diegimo gebėjimai taip pat
turėtų būti stiprinami“. Svarbu, kad vykdant verslumą
Europoje skatinančią politiką būtų visapusiškai
atsižvelgta į šios grupės verslumo potencialą. Labai
kvalifikuoti ne ES piliečiai jau gali būti priimami kaip darbuotojai
pagal Mėlynosios kortelės direktyvą[79]. Vykdant nacionalinę ir
Europos politiką taip pat turėtų būti atsižvelgta į
kvalifikuotų migrantų galimybes kurti verslą ir darbo vietas. Visų
pirma, paramos priemonės ir politikos iniciatyvos turėtų
padėti pritraukti talentingus būsimus verslininkus, norinčius
sukurti pasaulinio masto Europos įmones. Komisija: ·
siūlys politikos iniciatyvas, kuriomis
siekiama pritraukti migrantų verslininkų ir skatinti ES jau
esančių migrantų arba atvykusių dėl kitų
priežasčių nei verslo steigimas migrantų verslumą,
grindžiamą gerąja valstybių narių, taip pat ir vietos
valdžios institucijų, patirtimi; ·
išnagrinės galimybę pasiūlyti
teisės aktus, kuriais būtų siekiama pašalinti teisines
kliūtis verslo steigimui ir suteikti kvalifikuotiems imigrantų
kilmės verslininkams stabilų verslo leidimą. Valstybės
narės raginamos: ·
pašalinti teisines kliūtis,
trukdančias kurti verslą teisėtiems migrantams verslininkams,
pvz., atsižvelgiant į iniciatyvas suteikti kvalifikuotiems imigrantų
kilmės verslininkams arba imigrantų Europos universitetinio lygio
mokymo įstaigos absolventams stabilų leidimą kurti verslą
Europoje, kuris gali būti pratęstas, jei pasiekiami iš anksto
nustatyti tikslai, susiję su naujų darbo vietų kūrimu,
apyvarta arba naujo finansavimo gavimu. ·
palengvinti prieigą prie informacijos ir
ryšių tinklų migrantams verslininkams ir būsimiems
verslininkams, pvz., sukuriant atitinkamus informacijos centrus migrantų
tankiai gyvenamose srityse.
4.2.4.
Bedarbiai, ypač jaunimas
Atsižvelgiant į didelį bedarbių
skaičių Europoje turėtų būti sukurtos verslo paramos
sistemos, skatinant verslo kūrimą kaip nedarbo mažinimo
būdą[80]. Kelios verslo paramos programos yra skirtos konkrečiai jaunimui[81]. Visa verslo plėtros parama
turėtų apimti ženklinimo informaciją ir nuorodas į paramos
paslaugas, patarimus ir konsultacijas, taip pat verslo įgūdžių
lavinimą ir mentorystę. Tokia parama taip pat
gali būti ir galimybė suteikti konkrečių
įgūdžių (pvz., galimybių pažinimo, verslo planavimo,
finansų valdymo, pardavimo ir rinkodaros), suteikiamų neformaliai
(pvz., mentorystės sistema) arba formaliai lankant kursus. Parama
turėtų būti specialiai nukreipta didžiausio potencialo
grupėms (pavyzdžiui, kvalifikuotiems bedarbiams, moterims ar jaunimui) ir
turėtų būti grindžiama glaudžiu užimtumo tarnybų, verslo
rėmimo ir finansavimo paslaugų teikėjų bendradarbiavimu. Tikslas
yra padėti bedarbiams veiksmingai užsiimti savisamda, didinti savo verslo
tvarumą ir pritaikyti paramą grupėms, kurioms gali prireikti
papildomų išteklių, pvz., jauni žmonės bei žmonės,
kurių negalima geriausiai pasiekti per tradicinius paramos verslui
kanalus. Dėmesys taip pat turėtų
būti skirtas visiems bedarbiams, ypač tiems, kurie jau turi
įgūdžių ir kvalifikaciją, kuriuos galima būti perkelti
naudojant verslo įgūdžių lavinimą ir mentorystę į
savarankišką užsiėmimą verslu. Komisija: ·
pradės 2014 m. mikrokreditų
priemonę pagal SPIP, skirtą pažeidžiamų grupių asmenims,
netekusiems arba galintiems netekti darbo, arba kuriems sunku patekti ar
sugrįžti į darbo rinką; ·
teiks, pasitelkdama Europos socialinį
fondą, techninę pagalbą, be kita ko, kuriant paramos schemas
jauniems pradedantiesiems verslą ir socialiniams verslininkams; ·
atsižvelgdama į mikrofinansų
priemonę Progress 2013 m. birželio mėn. surengs mikrofinansavimo
ir socialinės verslininkystės sričių
suinteresuotųjų šalių forumą, kuriuo būtų
siekiama įtraukti vietos finansinius tarpininkus į ekologiškos
ekonomikos verslininkystės plėtotės veiklą; ·
analizuos savo 2013 m. metinėje verslumo
ataskaitoje, bendrai parengtoje su OECD, padėtį dėl
bedarbių verslumo. Ataskaitoje bus
pateikta esamos padėties analizė, pasiūlyti gerosios patirties
pavyzdžiai norint išspręsti problemą ir pasiūlytos atitinkamos
politikos rekomendacijos; ·
išanalizuos tyrimo „Savarankiškas darbo ir
verslininkystė: valstybinių užimtumo
tarnybų indėlis į darbo vietų kūrimą“ rezultatus
ir 2013 m. birželio mėn. surengs informacijos sklaidos renginį
valstybinėms užimtumo tarnyboms. Valstybės
narės raginamos: ·
valstybines užimtumo tarnybas sujungti su verslo
rėmimo subjektais ir (mikro) finansuotojais siekiant padėti
bedarbiams rasti savo verslo kelią; ·
spręsti nedarbo problemą ir kurti
bedarbiams jaunuoliams verslo mokymo programas, kurių etapai
būtų aiškiai apibrėžti:
profilio nustatymas, planavimas, veiklos pradžia,
konsolidavimas ir augimas; kiekvienu etapu būtų siūlomos
įvairios paslaugos (konsultavimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo,
mentorystė ir galimybės gauti mikrokreditų), bendradarbiaujant
su jaunimu ir kitomis organizacijomis, verslo konsultantais ir finansų
institucijomis; ·
pradėti aktyvias darbo rinkos programas,
kurių lėšomis finansiškai remti visus bedarbius norinčius
pradėti verslą; ·
kurti ir taikyti verslumo ugdymo sistemas,
skirtas bedarbiams padėti patekti (grįžti) į verslo veiklą,
pagrįstas daugelio valstybių narių sėkmingais modeliais,
bendradarbiaujant su švietimo ir mokymo sistemomis ir sudarant antrą
galimybę mokytis.
5.
Išvados
Dabartinės ekonomikos krizės
sąlygomis naujos arba neseniai įsteigtos įmonės yra
labai svarbios atkuriant darbo vietas Europoje. Problemos,
susijusios su nedideliu kuriamų įmonių skaičiumi, dažnu
veiklos kaitaliojimu ir lėtu bendrovių augimu Europoje, yra gerai
žinomos. Laikas imtis veiksmų siekiant, kad Europos verslininkai ir
apskritai visa Europa geriau prisitaikytų, būtų
kūrybiškesni ir turėtų didesnį poveikį konkurencijai
pasauliniu mastu, kuri yra didesnė ir spartesnė nei bet kada iki
šiol. Siekiant suaktyvinti Europos verslininkus ir
stiprinti jų verslo veiklą, Komisija ir valstybės narės turi
dirbti kartu atkurdamos pasitikėjimą, sudarydamos kuo geresnes
sąlygas verslininkams ir padarydamos juos verslo politikos ir praktikos
pagrindu ir taip iš esmės keisdamos verslumo kultūrą. Sėkmingi pavyzdžiai iš visos Europos
rodo, kad yra gerosios patirties, kuri gali padėti verslininkams
klestėti ir augti. Europa turi visapusiškai panaudoti
šią gausią sukauptą patirtį, kad panaikintų
kliūtis ir pašalintų nereikalingus biurokratinius reikalavimus, kurie
trukdo verslo veiklai. Verslininkų kaip darbo vietų ir
gerovės kūrėjų pripažinimas turėtų būti
pasiektas visų valstybių narių administracijose. Be to, Europa
turi tapti palankia pažangiausio verslumo vystymo vieta tarptautiniu lygmeniu: reguliavimo
ir paramos sistemos turėtų pritraukti verslo steigėjus iš kitų
pasaulio regionų ateiti į Europą, o ne, pavyzdžiui, į JAV
arba Rytų Aziją. Tik laikantis tokio požiūrio galima pasiekti
plataus masto pažangos pagrindinėse srityse: proporcingesni ir paprastesni
reguliavimo reikalavimai, galimybė gauti finansavimą, parama naujoms
įmonėms, verslo perdavimas ir veiksmingos bankroto procedūros ir
teisinga galimybė nesėkmę patyrusiems sąžiningiems
verslininkams pradėti verslą iš naujo. Tačiau, nors šie elementai yra
būtini, vien tik jų nepakaks suaktyvinti Europos verslininkystei. Pagrindiniai europiečių motyvai kurti įmonę yra
savirealizacija ir darbo laiko bei vietos lankstumas, o ne geros bendros
sąlygos[82].
Todėl reikalingas radikalus Europos kultūros pakeitimas
įtraukiant į ją naujus verslumo kultūros elementus –
viešas sėkmės demonstravimas, verslininkų įnašo į
Europos klestėjimą pripažinimas ir verslininkų karjeros
sėkmingų pavyzdžių parodymas. Dėl visų šių
priežasčių investavimas į visuomenės supratimo apie
verslininkus keitimą, verslumo ugdymą ir paramą grupėms,
kurios nėra pakankamai verslininkų atstovaujamos, yra būtinas
norint sukurti tvarius pokyčius. Tik tada, kai daug
europiečių pripažins verslininko karjerą verta dėmesio ir
patrauklia galimybe, bus pasiektas ilgalaikis verslumo stiprėjimas
Europoje. Verslumo revoliucija yra bendra Komisijos
ir valstybių narių užduotis, dėl kurios
jos turi imtis ilgalaikių darbų. Šį veiksmų planą ir jo
pagrindinius veiksmus Komisija įgyvendins vykdydama konkurencingumo ir
pramonės politiką ir Smulkiojo verslo akto įgyvendinimo priemones,
įskaitant ir jų išorės dimensiją kartu su šalimis
kandidatėmis, potencialiomis kandidatėmis ir kaimyninėmis
šalimis. Nacionalinių MVĮ pasiuntinių
tinklo ir ES MVĮ atstovo vaidmuo yra ypač svarbus užtikrinant, kad
būtų daroma pažanga dėl pasiūlytų priemonių. Valstybės
narės raginamos pranešti apie pažangą dėl šio komunikato
pagrindinių veiksmų vykdymo nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant
nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą. Priedas. Pagrindinis Veiksmų
planas Priedas. Veiksmų planas „Verslumas 2020“ – verslumo dvasios Europoje atkūrimas Pagrindinės sritys || Komisijos pasiūlymai || Įgyvendinimo data Verslumo ugdymas ir mokymas, siekiant remti ekonomikos augimą ir verslo kūrimą Ugdymas ir mokymas || · Plėtos visos Europos verslumo mokymosi iniciatyvą, padėsiančią sujungti esamą Europos ir nacionalinę kompetenciją atlikti poveikio analizę, dalytis žiniomis, kurti metodikas ir plėtoti valstybėse narėse praktiškai veikiančių subjektų tarpusavio mentorystę · Kartu su OECD parengs rekomendacijas, skirtas skatinti kurti verslo mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas · Skleis verslaus universiteto orientavimo sistemos rekomendacijas, palengvins universitetų, suinteresuotų sistemos taikymu, mainus; laipsniškai skatins ją diegti ES aukštojo mokslo institucijose · Rems sėkmingas universitetų valdomas verslo kūrimo priemones (papildoma veikla ir t. t.), ir naujas universitetų ir verslo ekosistemas, remiančias tokias priemones || · 2013-15 m. · 2013-2014 m. · 2012 – 2013 m. Sukurti aplinką, kurioje verslininkai galėtų klestėti ir augti Galimybė gauti finansavimą || · Finansuos programas, kuriomis siekiama sukurti mikrofinansų Europoje rinką, imantis tokių iniciatyvų, kaip SPIP ir bendras veiksmas mikrofinansų institucijoms remti (JASMINE), ir skirti išteklių, kad mikrofinansavimu galėtų naudotis valstybės narės ir regionai, tam naudojant Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšas · Palengvins MVĮ galimybes tiesiogiai patekti į kapitalo rinką, sukuriant ES režimą vietose, kurios specializuojasi prekyba MVĮ išleidžiamomis akcijomis ir obligacijomis (MVĮ augimo rinka), atsižvelgiant į Finansinių priemonių rinkų direktyvos (MiFID) persvarstymą || · Nuolatinis, turi būti sustiprintas pagal naują daugiametę finansinę programą nuo 2014 m. · Vykdoma Parama naujiems verslo subjektams itin svarbiais jų gyvavimo ciklo etapais ir pagalba jiems augant || · Nustatys ir skatins valstybių narių gerąją patirtį siekdama sukurti labiau palankią verslui mokestinę aplinką · Peržiūrės taisykles, draudžiančias tam tikrus klaidinančią komercinę veiklą, kad jos taptų patvaresnės ir būtų sustiprinta kova su tokia praktika tarpvalstybinėse bylose · Padės valstybėms narėms kurti integruotas paramos sistemas ir veiksmus naujiems verslininkams, visų pirma jauniems verslininkams, organizuodama gebėjimų stiprinimo seminarus, finansuojamus iš ESF techninės pagalbos lėšų, įtraukiant, be kita ko, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus kurti integruotas strategijas · || · Vykdoma · 2013 m. · 2013 m. || Naujų verslo galimybių skaitmeniniame amžiuje panaudojimas || · Skatins žinių apie pagrindines skaitmeninio sektoriaus tendencijas ir inovatyvius verslo modelius bazės kūrimą · Gerins informuotumą vykdydama Europos masto informavimo kampaniją, skirtą MVĮ, apie galimybę gauti naudos iš IRT, įskaitant ir Europos interneto įmonių tinklų sukūrimą · Palengvins jungimąsi į tinklus sukuriant Europos mentorių tinklą, skirtą mokymui ir konsultacijoms bei ištirti naujas partnerystes · Konkrečios iniciatyvos bus pradėtos interneto verslininkams, pavyzdžiui, veiklos pradžios Europos partnerystė siekiant panaudoti kompetenciją, mentorystę, technologiją ir paslaugas, taip pat interneto verslo lyderių klubas siekiant suburti pasaulinės klasės interneto verslininkus ir stiprinti internetinio verslumo kultūrą Europoje bei skatinti masinius internetinius atvirus kursus interneto verslo talentams atskleisti ir mentorystės bei įgūdžių lavinimui skirtoms platformoms sukurti · Stiprins kompetenciją ir gebėjimus, t. y. intensyvins e. įgūdžių, mokslinių ir kūrybinių įgūdžių ir vadybos bei verslo įgūdžių atsiradimą ir įgijimą naujoms rinkoms įsisavinti || · Pradedant 2013 m. · Pradedant 2013 m. · 2014 m. · 2013 m. · Vykdoma || Verslo perdavimas || · Parengs gaires dėl veiksmingiausių programų ir gerosios patirties, kad palengvintų verslo perdavimą, įskaitant priemones, skirtas gilinti ir plėsti rinkas įmonėms, inventorizuoti Europoje esamas programas ir pasiūlyti galimų būtinų veiksmų, kad būtų pašalintos likusios kliūtys tarpvalstybiniam verslo perdavimui, remiantis ekspertų grupės darbo rezultatais ir tyrimu || · 2013-14 m. || Antras šansas sąžiningo bankroto atveju || · Pradės viešą konsultaciją siekdama sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomones komunikate dėl naujo europinio požiūrio į verslo žlugimą ir bankrotą išdėstytais klausimais, įskaitant galimybę suteikti sąžiningai bankrutavusiems verslininkams antrą šansą ir sutrumpinant bei suvienodinant bankroto procedūros įvykdymo patvirtinimo laiką || · 2013 m. || Reguliavimo našta: aiškesnės ir paprastesnės taisyklės || · Siūlys teisės aktus, kuriais būtų panaikinami sudėtingi viešųjų dokumentų autentiškumo nustatymo reikalavimai, kuriuos MVĮ turi pateikti norėdamos užsiimti tarpvalstybiniu verslu vidaus rinkoje · Suburs darbo grupę, kuri vertins konkrečius laisvųjų profesijų verslininkų poreikius, susijusius su tokiais klausimais, kaip supaprastinimas, internacionalizacija arba galimybė gauti finansavimą · Imsis veiksmų, kuriais užtikrintų, kad vis daugiau verslo subjektų gautų pagalbą per SOLVIT, kai jų teisės bendrojoje rinkoje valdžios institucijų nėra pripažįstamos || · 2013 m. · 2013 m. · 2013 m. || Sektini pavyzdžiai ir konkrečių grupių pasiekimas. || Naujas požiūris: verslininkai kaip sektini pavyzdžiai || · Numatys „Europos MVĮ savaitėje“ „ES verslumo dieną“ vidurinių mokyklų abiturientams || · 2013 m. || Moterys || · Sukurs Europos masto internetinės mentorystės, konsultavimo, švietimo ir verslo tinklų kūrimo platformą, kurioje bus sutelkti dabartiniai nacionalinių ambasadorių ir mentorių internetiniai tinklai, gausinama jų pasiūla ir plečiama jų aprėptis nacionaliniu ir regionų lygiu || · 2013-15 m. || Senjorai || · Padės vyresnio amžiaus vadovams ir verslininkams globoti naujus verslininkus ir remti tarpusavio ir įvairių kartų verslininkų mentorystę keistis svarbiausiais įgūdžiais || · 2013-15 m. || Migrantai || · Siūlys politikos iniciatyvas, kuriomis siekiama pritraukti migrantų verslininkų ir skatinti ES jau esančių migrantų arba atvykusių dėl kitų priežasčių nei verslo steigimas migrantų verslumą, grindžiamą gerąja valstybių narių patirtimi · Analizuos galimybę pasiūlyti teisės aktus, skirtus pašalinti likusias teisines kliūtis kvalifikuotiems imigrantams verslininkams kurti verslą ir gauti nuolatinį leidimą gyventi || · 2014-2017 m. · 2014-2017 m. || Bedarbiai || · Pradės 2014 m. mikrofinansų priemonę pagal SPIP, skirtą pažeidžiamų grupių asmenims, netekusiems arba galintiems netekti darbo arba kuriems sunku patekti ar sugrįžti į darbo rinką · Teiks pasitelkiant Europos socialinį fondą techninę pagalbą kuriant paramos schemas jauniems pradedantiesiems verslą ir socialiniams verslininkams · Organizuos susijusį su mikrofinansavimo priemone Progress mikrofinansavimo ir socialinio verslumo suinteresuotųjų šalių forumą siekiant įtraukti vietos finansinius tarpininkus verslumui žaliojoje ekonomikoje skatinti · Išanalizuos tyrimo „Savarankiškas darbas ir verslininkystė: Valstybinių užimtumo tarnybų indėlis į darbo vietų kūrimą“ rezultatus ir surengs informacijos sklaidos renginį valstybinėms užimtumo tarnyboms siekiant aptarti įgytą patirtį || · 2013 m. · 2013 m. kovo mėn. · 2013 m. · 2013 m. || [1] Verslumo naujų darbo vietų kūrimo
potencialas, žr. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant
darbo vietas“, 2012 4 18, COM(2012) 173 final. [2] COM(2012) 582 final, 2012 m. spalio mėn. nurodyti: pažangios
gamybos technologijos ir netarši gamyba, pagrindinės didelio poveikio
technologijos, biologiniai produktai, tvari pramonės ir statybos politika
ir žaliavos, netaršios transporto priemonės, pažangieji tinklai. [3] Pavyzdžiui, komunikatas „Tvaraus jūrų ir
jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“, COM(2012) 494 final. [4] Kauffman Foundation "Bussines Dynamics
Statistics Briefing: Jobs created from bussiness start-ups in the United
States" http://www.kauffman.org/uploadedFiles/BDS_Jobs_Created_
011209b.pdf [5] Komisijos skaičiavimu, remiantis Eurostato
duomenimis (2009 m.). [6] Šalys, kuriose nuo 2004 iki 2012 m. didėjo
asmenų, pasirenkančių geriau dirbti savarankiškai,
procentinė dalis, buvo Čekija (nuo 30 iki 34 proc.), Latvija (nuo 42
iki 49 proc.), Lietuva (nuo 52 iki 58 proc.) ir Slovakija (nuo 30 iki 33
proc.),
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/eurobarometer/index_en.htm [7] Europos Komisija, Greitoji Eurobarometro apklausa Nr.
354 „Verslumas“. [8] Albert Bravo-Biosca "The dynamics of Europe's
industrial structure and the growth of innovative firms", JRC
konferencija, Sevilija, 2011 m. spalio mėn. [9] Pribloškia tai, kad tarp Europos didžiųjų
korporacijų tik dvylika bendrovių atsirado XX a. antrojoje pusėje,
skirtingai nuo 51 JAV ir 46 naujose augančios ekonomikos šalyse; Europoje
tik trys iš jų buvo sukurtos po 1975 m., palyginti su 26 JAV ir 21 naujai
atsirandančiose rinkose. T Philippon, N Veron, Bruegel Policy Brief
2008/1. [10] Kaip matoma iš Komisijos komunikato: „Europos
mikrokreditų plėtojimo iniciatyva“, COM(2007) 0708 galutinis
(patvirtintas 2007 12 20). [11] Bussiness Dynamics: Start-ups, Bussiness
Transfers and Bancruptcy http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/business-environment/files/bussiness_dynamics_final_report_en.pdf.
[12] „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“,
COM(2011) 78 galutinis. [13] Direktyva 2005/36/EB: taip
pat taikoma laisvosioms profesijoms (jeigu jos reglamentuojamos), kuriomis,
vadovaujantis šia Direktyva, asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu
nepriklausomai užsiima, turėdami atitinkamą kvalifikaciją,
asmenys, teikiantys intelektualaus pobūdžio abstrakčias paslaugas
kliento ir visuomenės naudai. [14] Idem. [15] COM (2011)682 galutinis (priimtas 2011 10 25). Palankaus
klimato socialinėms įmonėms, pagrindinėms
suinteresuotosioms socialine ekonomika ir inovacijomis šalims kūrimas. Socialinė
įmonė yra socialinės ekonomikos subjektas, kurio pagrindinis
tikslas yra iš esmės socialinis poveikis, o ne pelno jų savininkams
ar akcininkams siekimas. [16] C. Jenner, "Bussiness and Education Powerful
Social Innovation Partners", Stenford Social Innovation review (2012
m. rugpjūčio 27 d.). [17] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą
trunkančio mokymosi gebėjimų [18] COM (2012) 669 http://ec.europa.eu/education/news/rethinking_en.htm
[19] Žr. Metinė augimo apžvalga, COM(2012) 750, p.
11, http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/ags2013_en.pdf
[20] COM(2012) 485. [21] VET – profesinio mokymo santrumpa anglų kalba
(vocational education and training). [22] http://ec.europa.eu/education/news/20120425_en.htm
[23] Plg., Gibb A., Haskins G., Robertson I., Leading
the Entrepreneurial University, Oksfordo universitetas, 2009 m. [24] Žr. naujausią švietimo persvarstymo komunikatą
COM(2012) 669, 2.1 skirsnį. [25] COM(2012) 485 final, 2012 9 5. [26] Žr. naujausią švietimo persvarstymo komunikatą
COM (2012) 669, 2.1 skirsnį. [27] Tarybos rekomendacijos dėl jaunimo garantijų
sistemos sukūrimo pasiūlymas, COM(2012) 729. [28] COM(2011) 206 galutinis, „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika
svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos
skatinti naująjį augimą“. [29] COM (2011) 870 galutinis, Veiksmų planas siekiant
gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą. [30] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos
rizikos kapitalo fondų pasiūlymas, COM(2011) 860 galutinis; Pasiūlymas
dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio
verslumo fondų, COM (2011) 862 galutinis. [31] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš
dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos
direktyvą 93/22/EEB. [32] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų ir
investicinių įmonių veikla ir iš dalies pakeičiančios
Direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių
kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių
firmų papildomos priežiūros nuostatas. [33] Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma
2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei
vidutinių įmonių programa, COM(2011) 834 galutinis. [34] Pagal Komisijos pasiūlymą dėl
būsimų struktūrinių fondų siekiant gauti ESF ar ERPF
paramą investicijoms į verslumą turi būti patvirtintos
visapusiškos integracinės paramos verslo pradžiai strategijos. COM(2012)
0496 final – 2011/0276 (COD). [35] Žr.
teisės akto pasiūlymą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52011PC0609:LT:NOT. [36] COM(2012) 702 „Verslo apsauga nuo klaidinančios
komercinės veiklos ir veiksmingo vykdymo užtikrinimas; Direktyvos
2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos
peržiūra“. [37] „Inovacijų
grupių koncepcija ir inovacijų grupių politika bei jų
vaidmuo konkurencingumo ir inovacijų srityje: pagrindiniai
statistiniai duomenys ir įgyta patirtis“, Komisijos tarnybų darbo
dokumentas, SEC (2008) 2637. [38] Europos inovacijų grupių politikos grupės
galutinės rekomendacijos, 5 rekomendacija, http://www.proinno-europe.eu/sites/default/files/newsroom/2010/09/EPCG_Final_Report_web-low1.pdf,
remtasi rekomendacijomis dėl Europos inovacijų grupių aljanso. [39] COM (2012) 573 final, „II bendrosios rinkos aktas. Drauge
už naująjį augimą“. [40] Direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir
lyginamosios reklamos. [41] Įskaitant, pavyzdžiui, nedidelį „vieną
langelį“ PVM registracijai, deklaracijai ir mokėjimui, kaip nurodyta
Komisijos komunikate dėl PVM ateities (IP/11/1508). [42] 2013 m. paklausa dėl naujų verslininkų
viršys turimą biudžetą: nuo 2012 m. gruodžio mėn. pabaigos buvo
apie 950 naujų verslininkų, tinkamų mainams, o pagal turimą
biudžetą būtų galima sudaryti sąlygas maždaug 930
mainų. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimus atitinkančių
naujų verslininkų grupė išauga vidutiniškai 25 verslininkais
kiekvieną savaitę, akivaizdu, kad paklausa viršys pasiūlą
2013 m. Jau 2012 m. daug tarpininkų organizacijų išnaudojo jiems
skirtą biudžetą ir nebegalėjo vykdyti mainų. [43] „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir
atsigavimui skatinti. Pramonės politikos komunikato atnaujinimas“,
COM(2012) 582, 2012 m. spalio 10 d. [44] COM (2012) 529 „Nuotolinių kompiuterinių
išteklių paslaugų galimybių panaudojimas Europoje“. [45] COM(2011) 942, 2012 m. sausio 11 d., „Darni sistema, kuria
siekiama didinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine
elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“. [46] Žr.,
pvz., http://www.radicalsocialentreps.org/,
http://www.youtube.com/watch?v=iE7YRHxwoDs ir http://www.academicmatters.ca/2012/05/the-massive-open-online-professor/ [47] http://Europeana.eu yra kultūros portalas,
sukurtas padedant Europos Komisijai, kuris veikia kaip sąsaja su
milijonais knygų, paveikslų, filmų, muziejų objektais ir
archyvų įrašais, kurie buvo suskaitmeninti visoje Europoje. [48] Bussiness Dynamics: Start-ups, Bussiness
Transfers and Bankruptcy. (2011 m.) http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/business-environment/files/bussiness_dynamics_final_report_en.pdf. [49] COM(2008) 394 galutinis. „Galvokime pirmiausia apie
mažuosius. Smulkaus verslo aktas Europai“. [50] „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“,
(COM(2011) 78 galutinis. [51] COM(2006) 117 galutinis. [52] Pavyzdžiui, pagal „Verslo dinamikos“ tyrimą tik 1/3
valstybių narių, kuriose buvo vykdomas tyrimas, siekiant paremti
perdavimą siūlomi specialūs finansiniai produktai, o dvylikoje
valstybių narių labai mažai arba visai nėra mentorystės
arba mokymo šiuo klausimu. [53] COM/2011/864 ir susijusi rekomendacija 2011/856/ES
dėl paveldėto turto dvigubo apmokestinimo mažinimo. [54] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2007:0584:FIN:lt:PDF. [55] Kai kuriose valstybėse narėse įmonės
likvidavimo procedūros trunka maždaug 1 – 2 metus. Dar nuo 3 iki 9
metų reikia, kad vėl būtų galima pradėti verslą. [56] E. Stam, D. B. Audretsch ir J. Meijaard, Renascent
Entrepreneurship, Erasmus mokslinių tyrimų valdymo institutas, 2006
m.. [57] COM(2012) 742 , „Naujas europinis požiūris į
verslo žlugimą ir bankrotą“. [58] COM(2012) 744. [59] Kaip reikalaujama 2011 m. gegužės mėn.
Konkurencingumo Tarybos išvadose. [60] Europos Komisija, Greitoji Eurobarometro apklausa Nr. 354
„Verslumas“. [61] Veiksmų programa, kuria siekiama pašalinti
nereikalingą įmonėms tenkančią administracinę
naštą ES prioritetinėse srityse, kuri lemia maždaug 80 proc. ES
teisės aktų nustatytos administracinės naštos, įskaitant
nacionalines taisykles, kuriomis šie teisės aktai įgyvendinami arba
perkeliami į nacionalinę teisę. Kartu su Stoiber grupe, kuri
dirbo kaip nepriklausomas konsultantas, buvo pasiūlyta šimtai
pritaikymų, dėl kurių jau įmonės sutaupė daugiau
negu 40 mlrd. eurų. Pasiūlymai apėmė žemės ūkio,
aplinkosaugos ir žuvininkystės sritis ir buvo susiję su
įmonių teise, mokesčiais, statistika, maisto sauga ir vaistais. Didžiausia
nauda sutaupant būtų gauta keičiant mokesčių
teisės aktus (vietoj popierinių sąskaitų –
elektroninės sąskaitos) ir įmonių teisės aktus
(išimtys dėl kai kurių nuostatų, susijusių su balanso
suvestinės ir skelbimo prievolėmis, labai mažoms įmonėms). [62] COM(2011) 803 ir komunikatas dėl ES reglamentavimo
kokybės (REFIT!), žr.: http://ec.europa.eu/governance/better_regulation/index_lt.htm
[63] 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 2010/45/ES, kuria
iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės
vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl
sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių. [64] Apskaičiuota, kad visiems verslo subjektams
pradėjus naudoti e. sąskaitas faktūras vidutiniu laikotarpiu
būtų sutaupyta 18 mlrd. EUR. [65] Dėl gerosios patirties pavyzdžių santraukos žr.
išsamius priedus „Europa gali pasiekti geresnių rezultatų“,
priėmė aukšto lygio grupė dėl administracinės naštos
mažinimo 2011 m. lapkričio mėn., http://ec.europa.eu/dgs/secretariat_general/admin_burden/best_practice_report/docs/BP_report_signature_en.pdf
[66] Konsultacija: kurie 10 ES teisės aktų yra
didžiausia našta MVĮ?,
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/public-consultation-new/index_en.htm [67] „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“, 2012 4 18,
COM(2012) 173 final. Taip pat žr. „Augimo kliūtys. Pirmojo darbuotojo
samdymas“, Pirmo darbuotojo ekspertų grupės ataskaita,
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/support_measures/first_emp_en.pdf [68] Tai yra Komisijos veiksmų plano, kuriuo siekiama
gerinti galimybes gauti finansavimą MVĮ, (COM (2011) 870 galutinis)
rezultatas. [69] 2013 m. Komisijos darbo programa (COM (2012) 629 final). [70] Verslo dinamikos 2010 m. tyrimu nustatyta, kad 7 iš 33
tirtų Europos šalių penkios pavyzdinės įmonės
įstengė gauti visas būtinas licencijas per 30 dienų. [71] http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/ags2013_en.pdf,
p. 10. [72] Eurostatas, „Statistics in Focus : The
entrepreneurial gap between man and women“ (30/2007). [73] Žr., pvz., O. Bekh, ETF Women's Entrepreneurship
Development, Policy Brief (2012); A. Lesina, F. Lotti, Do Women Pay More
for Credit? Evidence from Italy", NBER Working Paper (2008); women
in bussiness and decision-making, Eurochambres (2004). [74] OL L 180/1, 2010 7 15. [75] Kitas pavyzdys, ką galima pasiekti, gali būti
JAV išėjusių į pensiją vadovų paslaugų grupė
(SCORE), kuri sudarė 13 000 savanorių tinklą, kurių
ekspertinis konsultavimas padėjo sukurti daugiau nei 67 000 darbo vietų
2011 m. [76] OECD(2010), Open for Bussiness; Migrant
Entrepreneurship in OECD Countries“, OECD Publishing,
http://dx.doi.org/10.1787/9789264095830-en [77] Rath
J., Eurofound (2011 m.), Promoting ethnic entrepreneurship in European cities, Europos
Sąjungos Oficialiųjų leidinių biuras, Liuksemburgas,
galima rasti: http://www.eurofound.europa.eu/pubdocs/2011/38/en/2/EF0898EN.pdf. [78] COM(2011) 455 galutinis ir SEC(2011) 957 galutinis. [79] Tarybos direktyva 2009/50/EB. [80] „Darbo vietų jaunimui kūrimas“, COM(2012) 727. [81] Visų pirma žr. European Commission and OECD. Policy
Brief on Youth Entrepreneurship in Europe, kurį galima rasti: Http://ec.europa.eu/youth/news/20120504-youth-entrepreurship-employment_en.htm [82] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/eurobarometer/