52012DC0728

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasiūlyti stažuočių kokybės sistemą

Europos lygmens socialinių partnerių antro etapo konsultacijos Pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties 154 straipsnį

1.           Įvadas

Šio komunikato tikslas – atsižvelgti į ES lygmens socialinių partnerių nuomones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 154 straipsnio 3 dalį dėl Komisijos pasiūlytos Europos stažuočių kokybės sistemos, ir pasiteirauti, ar jie pageidautų pradėti derybas, kaip nustatyta SESV 154 straipsnio 4 dalyje.

2012 m. balandžio 18 d. komunikate "Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas"[1] (užimtumo srities dokumentų rinkinys) Komisija pranešė, kad iki 2012 m. pabaigos pateiks Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos. Kartu buvo pradėtos viešos konsultacijos[2] siekiant sužinoti įvairių suinteresuotų veikėjų nuomones apie tokios iniciatyvos poreikį, jos apimtį, formą ir galimą turinį. Viešose konsultacijose gauta per 250 atsakymų, iš kurių 29 pateikė nacionalinės ir regionų vyriausybės (ministerijos ir agentūros), 8 – profesinės sąjungos, 40 – darbdavių organizacijos ir verslo atstovybės, 14 – jaunimo (skėtinės) organizacijos, 33 – švietimo įstaigos, 11 – kitos organizacijos ir 117 – privatūs asmenys. Iš esmės sutarta dėl svarbaus stažuočių vaidmens lengvinant perėjimą nuo mokymosi prie darbo ir dėl aukštos kokybės stažuočių poreikio. Profesinės sąjungos, nevyriausybinių organizacijų nariai, dauguma švietimo įstaigų, privatūs asmenys ir kelios nacionalinės vyriausybės išreiškė paramą stažuočių kokybės sistemos kūrimui.

Atsakydami į viešų konsultacijų klausimus, Europos lygmens socialiniai partneriai išreiškė norą dalyvauti oficialiose konsultacijose pagal procedūrą, numatytą SESV 154 ir 155 straipsniuose. Remiantis šiais straipsniais, Komisija prieš pateikdama socialinės srities pasiūlymus privalo konsultuotis su socialiniais partneriais.

Komisija patenkino socialinių partnerių prašymą ir pabrėžė, kad jie gali suvaidinti svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant stažuočių kokybės sistemą. 2012 m. rugsėjo 11 d. Europos lygmens socialiniai partneriai buvo pakviesti į pirmo etapo konsultacijas, kad išreikštų savo nuomonę apie galimą ES veiklos kryptį. Remdamasi gautais atsakymais, Komisija dabar pradeda antrą konsultacijų etapą, susijusį su pasiūlymo turiniu[3].

Šiame komunikate apibendrinami pagrindiniai pirmo konsultacijų etapo rezultatai bei naujausi duomenys apie su stažuotėmis susijusias kokybės problemas. Jame išdėstyti ES lygmens veiklos variantai. Siekiant padėti socialiniams partneriams parengti atsakymus konsultacijoms, prie šio komunikato pridedamas analizės dokumentas, kuriame pateikiama aiškinamoji informacija ir analizė (pvz. stažuočių tipų apibrėžimai, jų sąnaudų ir naudos analizė, suinteresuotųjų veikėjų nuomonių apžvalga, problemų ir politikos tikslų apibrėžimas)[4].

Stažuotėmis laikomi riboti darbo praktikos laikotarpiai, kuriuos studentai ar neseniai mokslus baigę jaunuoliai praleidžia verslo įmonėje, viešojoje įstaigoje ar ne pelno siekiančioje organizacijoje, siekdami įgyti vertingos tiesioginės darbo patirties ir ruošdamiesi pradėti dirbti nuolatinį apmokamą darbą. Yra penki iš dalies sutampantys stažuočių tipai: stažuotės mokymosi metu; stažuotės, įtrauktos į privalomą profesinį rengimą (pvz. teisės, medicinos, pedagogikos, architektūros, buhalterijos irk t.); stažuotės – aktyvios darbo rinkos politikos dalis; stažuotės atviroje rinkoje; transnacionalinės stažuotės.

Kalbant apie iniciatyvos apimtį, kai sprendimus priima socialiniai partneriai, tikslu galima būtų laikyti stažuotes atviroje rinkoje, kadangi tai yra daugiausiai problemų keliantis jų segmentas. Tačiau esama alternatyvų: priemonių apimtį galima plėsti arba riboti, pritaikyti tik kitoje valstybėje atliekamoms stažuotėms arba stažuotėms, viršijančioms tam tikrą trukmę. Kitas klausimas – ar dėl sektorių specifikos priemones tektų pritaikyti arba apriboti, kad jos būtų taikomos konkrečioms pramonės šakoms.

2.           Pirmas konsultacijų su socialiniais partneriais etapas

ES socialiniai partneriai iš esmės sutaria, kad stažuotės atlieka svarbų vaidmenį lengvinant perėjimą iš mokymosi į darbo aplinką, ypač krizės sąlygomis. 2010 m. įvairių sektorių socialiniai partneriai sutarė tikslą "skatinti sudaryti daugiau ir geresnių gamybinės praktikos ir stažuočių sutarčių" laikyti vienu iš svarbiausių pagrindų susitarimo dėl įtraukiųjų darbo rinkų punktų. Visi respondentai sutaria dėl svarbaus socialinių partnerių vaidmens palaikant stažuočių vietų siūlymą ir ragina Komisiją teikti finansinę paramą stažuočių skaičiui didinti, įskaitant ir plataus masto ES lygmens programas. Tačiau pirmas konsultacijų etapas parodė, kad esama skirtingų nuomonių apie ES iniciatyvos būtinumą, jos mastą, tokios iniciatyvos formą ir svarbiausius kokybės elementus, kuriuos turėtų apimti ši iniciatyva.

Profesinės sąjungos mano, kad ES veiksmai stažuočių klausimu yra "absoliučiai būtini". ETUC[5] didelį nerimą kelia tai, kad daug jaunuolių ilgai, kartais net kelerius metus, išlieka stažuotojo padėtyje. Labai dažnai pasitaiko, kad šie jaunuoliai neturi aiškaus statuso, negali pretenduoti į socialinę apsaugą ir gauna daug mažiau negu minimalus darbo užmokestis. Kitaip tariant, jie teikia tokias pat paslaugas, kaip darbuotojai, tačiau negali naudotis jų privilegijomis. Todėl ETUC reikalauja spręsti šiuos klausimus, įtvirtinant kokybės sistemą teisės aktais arba kolektyviniu susitarimu. ETUC pritaria Komisijos analizei ir konsultacijų dokumente išvardytų kokybės elementų apibrėžimui (stažuotės sutartis, aiškios užduotys ir turinys, ribota trukmė, atitinkama socialinė apsauga bei atlyginimas ir t.t.) ir pabrėžia, kad socialiniai partneriai privalo aktyviai dalyvauti visuose šio proceso etapuose visais lygmenimis. ETUC taip pat pabrėžia būtinumą stebėti, ar stažuotės tenkina būsimos kokybės sistemos reikalavimus.

Darbdavių organizacijos laikosi skeptiškesnės pozicijos ir pabrėžia, kad reikia aiškiai atskirti darbo praktiką nuo stažuotės. BusinessEurope abejoja, ar pateisinamas ES iniciatyvos poreikis. Darbdavių organizacijos sutinka, kad kartais organizuojant stažuotes kyla kokybės problemų, tačiau mano, kad šiuos klausimus reikėtų spręsti nacionaliniu ar regionų lygmeniu. Jų manymu, ES neturi pakankamos kompetencijos, ypač darbo užmokesčio klausimu.

BusinessEurope tvirtina, kad darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos klausimai nebūtinai turi priklausyti ES kompetencijai, be to, smulkiojo verslo įmonėms gali būti nelengva laikytis bendrų reikalavimų. Pripažįstama, kad stažuotės gali duoti daug naudos MVĮ (pavyzdžiui, suteikti galimybę išsirinkti būsimus darbuotojus, priimti į darbą ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus bei palyginus nedidelėmis sąnaudomis gerinti įmonės įvaizdį); vis dėlto UAEPME[6] pabrėžia, kad dėl palyginus didelių sąnaudų smulkiojo verslo įmonėms ypač sunku siūlyti vietų stažuotojams. CEEP[7] linksta palaikyti ES lygmens kokybės sistemą, išreikštą pagrindinių principų rinkiniu.

BusinessEurope ir UAEPME primena būtinumą išlaikyti sistemą lanksčią, kad būtų galima prisitaikyti prie nacionalinių sistemų ir praktikų įvairovės. Išreikštas susirūpinimas, kad stažuočių sistemos gali būti perkrautos teisinėmis arba administracinėmis procedūromis, mažinančiomis bendrovių norą priimti stažuotojus ir taip atimančiomis iš jaunuolių vertingas darbo patirties galimybes.

Iš esmės sutariama, kad dauguma aptartų problemų susijusios su stažuotėmis atviroje rinkoje, ir kelios organizacijos (tarp jų dauguma, nors ne visos, darbdavių organizacijos) siūlo sistemą taikyti tik stažuotėmis atviroje rinkoje.

Socialinio dialogo komiteto susirinkime 2012 m. spalio 23 d. BusinessEurope, CEEP ir UAEPME išreiškė ES darbdavių pasirengimą pradėti diskusijas dėl stažuočių kaip ES socialinių partnerių savarankiškų derybų dėl jaunimo užimtumo skatinimo veiksmų sistemos dalį. ETUC paaiškino, kad net būdama pasiryžusi aktyviai dalyvauti ES socialinių partnerių derybose dėl veiklos sistemos ir pritardama Komisijos iniciatyvai įdiegti stažuočių kokybės sistemą ji šiame veiklos etape nelaiko diskusijų dėl veiklos sistemos tinkama proga derėtis dėl stažuočių pagal ESVS 154 straipsnį. Abi šalys pabrėžė, kad pozicijos, jų išreikštos pirmame konsultacijų etape, nedaro įtakos jų pozicijoms (galimame) antrame konsultacijų etape.

3.           Su stažuotėmis susijusios problemos

Nors stažuotės daugeliu požiūrių naudingos ne tik stažuotojams, bet ir darbdaviams ir visai visuomenei, visos ES institucijos išsakė susirūpinimą stažuočių veiksmingumu, prieinamumu ir kokybe. 2010 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią gerinti būtent stažuočių kokybę ir saugumą ir priimti Europos kokybės chartiją, kurioje būtų nustatyti mažiausi reikalavimai stažuotėms, kad jos būtų naudingos ugdymui ir pavyktų išvengti išnaudojimo[8]. 2012 m. balandžio mėn. Europos Komisija į užimtumo srities dokumentų rinkinį[9] įtraukė pasiūlymą iki 2012 m. pabaigos sukurti stažuočių kokybės sistemą. 2012 m. birželio mėn. Europos Komisija padarė išvadą, kad "nepaprastai svarbu spręsti jaunimo nedarbo problemą, ypač Komisijos "Jaunimo garantijų" ir stažuočių kokybės sistemos iniciatyvomis[10].

Aukšto lygio politinį dėmesį lėmė tai, kad nemažai daliai stažuočių kyla tokių problemų, kaip nepakankamas mokymo turinys, jokios arba tik nedidelė kompensacija, netinkamos kitų susitarimų, išskyrus kompensaciją (užmokestį), sąlygos (pavyzdžiui, netinkamos darbo sąlygos). Taip pat kyla problemų dėl menko stažuotojų judumo ES viduje[11].

Visose valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis yra aukštesnis – vidutiniškai du net du kartus – už likusių darbingo amžiaus gyventojų nedarbo lygį. Tai lemia įvairios priežastys, pirmiausiai naujų darbo rinkos dalyvių darbo patirties trūkumas. Tuo pabrėžiama stažuočių svarba lengvinant perėjimą nuo mokslo prie darbo ir galiausiai prisidedant prie jaunimo nedarbo mažinimo. Veiksminga kokybės sistema turėtų pateikti gaires, kurios padėtų darbdaviams dauginti stažuočių, teikiančių jų verslui naudos ir suteikiančių stažuotojams gerą progą įsitvirtinti darbo rinkoje.

Kita vertus, nekokybiškos stažuotės, kurios nedidina stažuotojo galimybių įsidarbinti, nesuteikia minimalios apsaugos ir yra naudojamos kaip pigesnė alternatyva užpildyti esamas darbo vietas gali atgrasyti jaunuolius nuo pastangų naudotis stažuotėmis ir iškreipti darbo rinką. Ne vienoje valstybėje narėje nėra privaloma sudaryti stažuotės sutartį, kurioje būtų tiksliai nurodytos šalių teisės ir pareigos; tai reiškia, kad kai kurie stažuotojai (remiantis 2011 m. Europos jaunimo forumo atliktos apklausos duomenimis, net iki 25 %) neturi jokio raštiško dokumento, siejančio juos su priimančiąja organizacija.

Kalbant apie kompensacijas ir užmokestį, kokybiškų stažuočių užtikrinimas darbdaviui didina išlaidas. Tačiau užmokestis yra svarbus stažuočių kokybės elementas. Kai didelei daliai stažuočių nenumatoma kompensacija, kyla klausimas dėl nešališko prieinamumo, nes jos gali būti praktiškai neprieinamos kilusiems iš mažiau privilegijuotos aplinkos.

Dar viena problema yra kelios iš eilės einančios stažuotės, kai jaunuoliui prieš tampant darbo rinkos dalyviu tenka atlikti ne vieną stažuotę. YFJ apžvalgos duomenimis, 37 % respondentų buvo atlikę tris ir daugiau stažuočių. Kai mažas ar visai nesamas užmokestis derinamas su keliomis iš eilės einančiomis stažuotėmis, kyla nerimas, ar darbdavys nenaudoja stažuočių kaip nemokamo darbo pakaitalo.

Šiuo metu palyginus mažai jaunuolių atlieka stažuotę kitoje šalyje. 2011 m. Eurobarometro apžvalgos duomenimis, 53 % Europos jaunuolių nori arba yra pasirengę dirbti kitoje ES valstybėje narėje[12].

Nustatyta, kad didžiausios kliūtys tarpvalstybiniam judumui yra susijusios su skaidrios ir lengvai prieinamos informacijos apie teisines ir administracines sąlygas trūkumu ir su sunkumu rasti priimančiąsias organizacijas, kuriose būtų galima gerai suderinti stažuotojo profilį ir organizacijos poreikius. Informacijos apie stažuočių kokybę trūkumas iš tiesų dar labiau juntamas kalbant apie tarpvalstybines stažuotes. Stažuočių tyrime nustatyti dideli darbo rinkos ir stažuočių taisyklių/reguliavimo skirtumai. Kai užsienio stažuotojai nepakankamai gerai išmano vietos sąlygas, jiems sunkiau suprasti ir apginti savo teises.

Iš to, kad jaunuoliai domisi darbo užsienyje galimybėmis, tačiau tarptautinių stažuočių kiekis nėra didelis, galima spėti, kad svarbų (neigiamą) vaidmenį čia vaidina abejonės dėl darbo sąlygų užsienyje. Jei jaunuolis nežino, kokių užsienio stažuotės sąlygų, mokymosi galimybių, socialinės apsaugos, užmokesčio ir pan. galima tikėtis, jo arba jos noras atlikti šią stažuotę nebus didelis. Tokiu būdu stažuotojas (vėliau darbuotojas) praras galimybę įgyti naujų įgūdžių bei patirties ir bus sudaryta kliūčių jo judumui ES.

4.           ES reikia imtis veiksmų dėl stažuočių

Turint galvoje jaunimo padėtį ES darbo rinkoje ir aukščiau aprašytas problemas, reikia kuo skubiau gerinti stažuočių kokybę mobilizuojant socialinius partnerius ir teikiant rekomendacijas valstybėms narėms. Būtina spręsti aukšto jaunimo nedarbo lygio problemą ir mažinti neatitikimus Europos darbo rinkoje lengvinant perėjimą nuo mokymosi prie darbo ir pašalinant kliūtis judumui. Šis Komunikatas priimtas kaip jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinys, kuriam priklauso jaunimo garantijų, judumo ir darbo praktikos iniciatyvos[13].

Per 2012 m. Europos semestrą 22 valstybės narės gavo konkrečių rekomendacijų, skirtų gerinti tos šalies jaunimo padėtį darbo rinkoje[14]. Aukštos kokybės stažuotės padeda gerinti jaunimo įdarbinimo perspektyvas ir yra svarbus etapas siekiant nuolatinio apmokamo darbo.

ES veiksmais bus remiamos valstybių narių pastangos įgyvendinti “Europos 2020” užimtumo gairę Nr. 8, konkrečiai “priimti sistemas, skirtas padėti neseniai mokslus baigusiems jaunuoliams susirasti darbą, sukurti jiems tolesnes mokymosi ar profesinio rengimo galimybes". Be to, jei viršnacionalinės institucijos imsis koordinavimo ir paramos vaidmens, greičiau pavyks nustatyti tarptautiniu lygiu priimtus kokybės standartus. ES tam tinka geriausiai, nes atrodo, kad spontaniškai vystyti tarptautinius kokybės standartus nėra siekiama ar beveik nesiekiama. ES masto sprendimas duotų aiškios naudos ir stažuotojų judumui ES viduje, padėtų siekti didesnės ES darbo rinkos integracijos. Skatinant stažuotojų geografinį judumą ES galima sumažinti struktūrinį nedarbą, juo labiau turint galvoje, kad Europos darbo rinkoje esama žymių įgūdžių ir pasiūlos/paklausos neatitikimų. Svarbiausia priemonė tam pasiekti – vystyti tarpvalstybines stažuotes. Jaunuoliai, planuojantys atlikti stažuotę kitoje ES valstybėje narėje, turėtų turėti aiškų atskaitos tašką, kad galėtų patikrinti kokybės kriterijus ir nepabūgtų su administracinėmis procedūromis, teisiniais aspektais ar sutarties sąlygomis susijusio neapbrėžtumo. ES lygmens požiūris yra kita išankstinė veiklos sąlyga norint įtraukti į EURES stažuotes ir darbo praktiką, kaip Europos Taryba prašė 2012 m. birželio mėnesį[15].

5.           ES veiklos kryptys

Komisija nustatė galimas ES veiklos kryptis ir norėtų sužinoti socialinių partnerių nuomonę apie jas, be kita ko ir numatant galimas derybas su jais. Visos ES veiklos kryptys – kurias galima derinti tarpusavyje – smulkiai apibūdinamos lydimajame analizės dokumente.

Nuomonės dėl tokios iniciatyvos turinio ir formos, kurias pirmame konsultacijų etape išreiškė ES socialiniai partneriai, kol kas yra skirtingos.

5.1.        Stažuočių kokybės sistema

2012 m. balandžio mėn. Priimtame užimtumo teisės dokumentų rinkinyje[16] Komisija paskelbė siūlymą dėl stažuočių kokybės sistemos. Dėl galimų taikyti kokybės elementų Komisija, remdamasi stažuočių tyrimais ir atsakymais į viešųjų konsultacijų bei pirmo konsultacijų etapo klausimus, nustatė tam tikrus aukštos kokybės stažuotėms būdingus principus. Atrodo, jog šie principai gali būti taikomi visoms stažuotėms, tačiau juos galima priderinti ir konkrečiam veiklos tipui bei sektoriui ir susieti su priimančiosios organizacijos dydžiu. Reikėtų atsižvelgti į MVĮ tenkančią reikalavimų laikymosi naštą, nes mažoms ir ypač labai mažoms įmonėms gali kilti didesnių sunkumų aprūpinant stažuotojus to paties lygio kuravimu (ar kita parama), kaip ir didesnėse organizacijose. Be to, stažuotojams siūlomas apsaugos lygis neturi būti aukštesnis už tą, kuris teikiamas darbuotojams.

Į sistemą galėtų būti įtraukti šie elementai:

– Stažuotės sutartis: Kokybės sistemos pradžia – stažuotės sutarties sudarymas. Aukštos kokybės stažuotė turėtų būti pagrįsta rašytiniu stažuotojo ir priimančios organizacijos (jei galima, ir stažuotės organizacijos) susitarimu, į kurį įtraukiami profesinės veiklos ir mokymosi tikslai, stažuotės trukmė, darbo laikas per dieną ir (arba) savaitę ir, kur tinka, socialinės apsaugos ir užmokesčio (kompensacijos) aspektai.

– Informacijos skaidrumas: Stažuotojo, darbdavio ir, kur tinka, ugdymo institucijos teisės bei pareigos. Naujausia palyginama informacija apie Europos ir nacionaliniu mastu taikomas teisės ir kitas nuostatas turėtų būti lengvai prieinama visoms rengiant ir vykdant stažuotes dalyvaujančioms šalims. Visose valstybėse narėse viena iš didžiausių kliūčių tarpvalstybinėms stažuotėms organizuoti yra ta, kad sunku gauti patikimą ir išsamią informaciją apie šias nuostatas.

– Tikslai ir turinys: Stažuotės turi suteikti stažuotojui galimybių darbo vietoje įgyti įgūdžių, papildančių jo ar jos teorines studijas. Pagrindinis stažuočių tikslas yra didinti jaunimo užimtumo galimybes ir skatinti jų darbo karjerą. Norint padidinti stažuotojo užimtumo galimybes, svarbu turėti aiškiai apibrėžtus tikslus ir kokybišką mokymosi turinį.

– Orientavimas ir pripažinimas: Ugdymo turinys turėtų būti užtikrinamas, priimančioje organizacijoje priskiriant kiekvienam stažuotojui asmeninį priežiūros pareigūną ar kuratorių. Priežiūros pareigūnas turėtų padėti stažuotojui atlikti jam paskirtas užduotis, stebėti jo pažangą, paaiškinti bendruosius darbo procesus ir metodikas. Pasibaigus stažuotei, priežiūros pareigūnas turėtų įvertinti stažuotojo veiklą; tai gali būti išreikšta rekomendacinio laiško pavidalu. Galutiniu įvertinimu, kuriame būtų atsižvelgiama į tokius aspektus, kaip stažuotės trukmė, ugdymo turinys, atliktos užduotys, įgytos žinios, įgūdžiai bei kompetencijos, ir pateikiamas veiklos įvertinimas, būtų užtikrinama, kad stažuotė bus tinkamai pripažinta.

– Trukmė: Stažuotės atviroje rinkoje įprastais atvejais neturėtų užtrukti ilgiau negu nurodytą laikotarpį, pavyzdžiui, šešis mėnesius, siekiant užtikrinti, kad stažuotėmis nebus pakeičiamas įprastinis darbas. Išimtys turėtų būti daromos privalomam profesiniam rengimui baigus aukštojo mokslo studijas (pvz. gydytojams, teisininkams, mokytojams), nes šios stažuotės dažniausiai būna griežtai reglamentuotos. Panašiai kategorijai priklauso įmonėse rengiamos "stažuočių programos", skirtos įdarbinimui aukštesniuose vadybos lygmenyse ir rengiančios stažuotojus aukšto lygio karjerai įmonėje.

– Viena po kitos einančios stažuotės: Viena po kitos einančių stažuočių pas tą patį darbdavį skaičių galima riboti, pavyzdžiui, apribojant galimybę sudaryti naujos stažuotės sutartį tarp tų pačių šalių per tam tikrą laikotarpį (pvz. 12 mėnesių) po ankstesnio susitarimo galiojimo pabaigos.

– Socialinės apsaugos nuostatos: Socialinės apsaugos įtraukties klausimus turi aiškiai sutarti stažuotojas ir priimančioji organizacija. Šiems klausimams priskiriamas sveikatos draudimas ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje. Jei stažuotojas nėra studentas[17], priimančioji organizacija ir stažuotojas turi laikytis draudimo įsipareigojimų, numatytų tos šalies darbo teisėje. Galimas ir kitoks variantas, kai sutartyje numatoma, kad draudimo mokesčius moka priimančioji organizacija arba stažuotojas.

– Užmokestis ir (arba) išlaidų kompensavimas: Jei priimančioji organizacija ir stažuotojas gauna abipusės naudos žinių perdavimo ir mokymosi prasme, stažuotė gali būti neapmokama. Todėl gairėse dėl užmokesčio ir (arba) išlaidų kompensavimo turi būti reikalaujama rašytiniame stažuotės susitarime aiškiai nurodyti, koks kompensavimas arba užmokestis siūlomas (jei siūlomas), atsižvelgiant į vaidmenį, kurį užmokestis/išlaidų kompensavimas gali vaidinti užtikrinant aukštos kokybės stažuočių, o per jas – ir tam tikrų profesijų prieinamumą iš socialiai remtinų grupių kilusiems (jauniems) žmonėms.

– Partnerystės požiūris: Siekiant gausinti aukštos kokybės stažuočių, darbdaviai ir priimančiosios organizacijos turėtų aktyviau bendradarbiauti su valstybinėmis užimtumo tarnybomis (taip pat ir per EURES tinklą), kitomis valdžios institucijomis, ugdymo ir mokymo institucijomis ir kitais darbdaviais, kad būtų galima geriau pasinaudoti sąveikomis, sumažinti išlaidas, keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, gerinti būsimų stažuotojų atranką ir panašiai.

Ši kokybės sistema galėtų būti skirta tik stažuotėms atviroje rinkoje ir būti pateikta rekomendacijų pavidalu (remiantis SESV 292 ir 153 straipsniais), kaip paskelbta užimtumo srities dokumentų rinkinyje.

5.2.        Stažuočių kokybės ženklas

Kitas variantas būtų suteikti kokybės ženklą priimančiosioms organizacijoms, ugdymo įstaigoms, užimtumo tarnyboms ir (arba) kitiems veikėjams, kurie laikosi kokybės sistemos arba labiau riboto kokybės principų sąrašo reikalavimų. Galima kalbėti ir apie kokybės ženklą konkretiems sektoriams.

Įmanomi įvairūs sprendimai. Siekiant sumažinti reikalavimų atitikimo išlaidas, kokybės ženklus kokybės principų besilaikančioms organizacijoms galima būtų skirti be išankstinio tikrinimo arba atrankos, remiantis nuostata, kad atsiradus pagrįstų skundų ženklas gali būti atimtas. Tai reikštų, kad ženklo skyrimo procedūras galėtų valdyti maža išorės tarnyba arba suinteresuotųjų veikėjų organizacija. Kokybės ženklo skyrimas galėtų padėti spręsti kokybės problemą be reglamentavimo. Tačiau toks požiūris pavojingas tuo, kad dėl ženklo gavimo gali kreiptis tik kelios organizacijos, juo labiau šiuo metu, kai stažuočių paklausa pranoksta pasiūlą. Be to, tikėtina, kad kreipsis daugiausia tos įmonės, kurios ir dabar siūlo aukštos kokybės stažuotes, tad tai nepadėtų iki galo išspręsti problemą.

5.3.        Informacinės svetainės sukūrimas

Dar vienas variantas yra sukurti svetainę, teikiančią visą informaciją apie stažuotes (kurioje būtų reguliariai atnaujinama informacija apie stažuočių sąlygas ir teisines nuostatas kiekvienoje valstybėje narėje – galbūt pasinaudojus EURES portalu). Gerai sukurta, patogi naudoti interneto svetainė padėtų lengviau gauti informaciją apie stažuotes reglamentuojančius nacionalinius teisės aktus ir apie tai, kiek ir kokių stažuočių siūloma valstybėse narėse. Tai sumažintų stažuotojų paieškų išlaidas, galėtų padėti tinkamiau pasirinkti stažuotės vietą ir padaryti teigiamą poveikį gausinant kandidatų tarpvalstybinėms stažuotėms. Kita vertus, jos poveikis stažuočių kokybei būtų ribotas. Ši interneto svetainė padėtų spręsti bendrosios informacijos apie standartus trūkumo problemą, bet ji negalėtų sistemingai teikti informacijos apie konkrečių siūlomų stažuočių kokybę ir būtų priklausoma nuo veiklos modulio, kai buvę ar esami stažuotojai pateikia subjektyvią grįžtamojo ryšio informaciją apie konkrečias stažuotes.

5.4.        Variantų poveikis

Visos ES veiklos kryptys turės poveikį, kaip nurodoma lydimajame analizės dokumente. Komisija laukia socialinių partnerių nuomonių apie siūlomų variantų poveikį.

6.           Tolesni veiksmai

Kokybės sistema galėtų padėti gerinti stažuočių kokybę ES. Ji skatintų priimančiąsias organizacijas siūlyti darbo rinkai daugiau stažuočių, teikiančių kokybiškesnį mokymo turinį ir deramas darbo sąlygas, vertų vadintis tikrais pažangos laipteliais.

Komisija atsižvelgs į šių konsultacijų rezultatus, toliau gerindama stažuočių kokybę. Konkrečiai, ji gali sustabdyti tokį persvarstymą, jei socialiniai partneriai nuspręstų pradėti tarpusavio derybas pakankamai plataus masto klausimais. Priešingu atveju ji toliau priims ES stažuočių kokybės sistemos iniciatyvą, pagrįstą poveikio vertinimu.

7.           KLAUSIMAI SOCIALINIAMS PARTNERIAMS

Todėl Komisija nori sužinoti socialinių partnerių nuomonę šiais klausimais ir tai, kaip jie vertina pasirinkto varianto poveikį:

1.           Ar manote, kad 5 skyriaus 1 punkte išdėstytas variantas

– galėtų būti priimtinu pagrindu sprendžiant klausimus, išdėstytus Jūsų atsakymuose pirmame konsultacijų etape?

– turėtų būti taikomas tik stažuotėms atviroje rinkoje ar visų tipų stažuotėms?

2.           Kokia jūsų nuomonė apie kitus variantus, išdėstytus 5 skyriaus 2 ir 3 punktuose?

3.           Ar ES socialiniai partneriai atskirų pramonės šakų arba sektorių lygiu yra pasirengę pradėti derybas dėl elementų, išdėstytų šio komunikato 5 skyriaus 1 punkte, ruošdamiesi sudaryti susitarimą dėl stažuočių kokybės sistemos pagal SESV 155 straipsnį?

[1]               COM(2012) 173 final.

[2]               SWD(2012) 99 final.

[3]               Galimi tokie šios procedūros rezultatai: Socialiniai partneriai gali arba pradėti derybas ir pasiekti susitarimą savarankiškai, arba prašyti Komisijos pateikti jų susitarimu paremtą pasiūlymą dėl teisės akto. Jei socialiniams partneriams nepavyksta susitarti arba jei jie nusprendžia nesiderėti, Komisija privalo įvertinti padėtį ir nuspręsti, ar pateikti savo pasiūlymą.

[4]               2012 m. gruod˛io 5 d. SWD(2012) 407 final.

[5]               Europos profesinių sąjungų konfederacija

[6]               Europos amatų, mažųjų ir vidutinių įmonių asociacija, UAEPME.

[7]               Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centras, CEEP.

[8]               EP 2009/2221(INI), 2010 6 14.

[9]               COM(2012) 173, 2012 4 18.

[10]             2012 m. birželio 28-29 d. dok. EUCO 76/12.

[11]             Europos Komisija (2012): Išsamaus stažuočių tvarkos apibūdinimo valstybėse narėse tyrimas (toliau "stažuočių tyrimas").

[12]             Patirtis, sukaupta vykdant programas "Erasmus" ir "Leonardo da Vinci", rodo, kad daug studentų nori atlikti stažuotes užsienyje, o būsimų stažuotojų poreikis gerokai viršija esamą biudžetą.

[13]             2012 m. gruodžio 5 d. COM(2012) 727 final.

[14]             Išsamesnę jaunimui skirtų rekomendacijų apžvalgą galima rasti 2012 m. gruodžio 5 d. 406 SWD(2012) II priede.

[15]             2012 m. birželio 28-29 d. dok. EUCO 76/12.

[16]             COM(2012) 173, 2012 4 18.

[17]             Daugelyje valstybių narių studentų socialine apsauga rūpinasi valstybė arba atitinkamos švietimo įstaigos, t.y. studijų laikotarpių atlikdami stažuotes jie yra draudžiami nuo pavojų sveikatai ir nelaimingų atsitikimų.