This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012DC0713
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS A Maritime Strategy for the Adriatic and Ionian Seas
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Adrijos ir Jonijos jūrų strategija
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Adrijos ir Jonijos jūrų strategija
/* COM/2012/0713 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Adrijos ir Jonijos jūrų strategija /* COM/2012/0713 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Adrijos ir Jonijos jūrų strategija Adrijos jūra ir su ja
besiribojanti Jonijos jūra, plytinčios Šiaurės Viduržemio
jūros centrinėje dalyje, yra svarbus Europos jūrų ir
jūrininkystės regionas. Stojimo į ES perspektyva rodo, kad ir
toliau intensyvės laisvas žmonių, prekių ir paslaugų
judėjimas. Pakrančių zonoms vis didesnę grėsmę
kelia klimato kaita ir jos poveikis. Pakrančių valstybės iki
šiol turi skirtingą tvaraus jūrų ir pakrančių
zonų vystymosi užtikrinimo patirtį, su tuo susijusias technines
galimybes, finansinius išteklius, skiriasi ir tų valstybių techninės
šios srities žinios. Jūros, salos ir
pakrančių regionai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios
sistemos. Todėl nenuostabu, kad Adrijos ir Jonijos jūrų regiono
valstybės nusprendė paspartinti savo bendradarbiavimą
pradėdamos nuo jūrų – pagrindinio bendro jų gamtos turto. ĮŽANGA (1)
Tikslai Šiame komunikate vertinamas
poreikis ir galimybės Adrijos ir Jonijos jūrų regione vystyti su
jūra susijusią veiklą ir nustatoma sistema, pagal kurią bus
siekiama iki 2013 m. parengti nuoseklią jūrų
strategiją ir atitinkamą veiksmų planą. Jei ES
valstybės narės nuspręstų paprašyti Komisijos parengti
Adrijos ir Jonijos jūrų regionui skirtą ES strategiją, ji galėtų
būti pirmoji ES makroregioninės strategijos, apimančios
papildomas sritis, sudedamoji dalis. Strategijoje
bus nustatyti perspektyvūs veiksmai ir bendros iniciatyvos, kuriais bus
sprendžiami tarpvalstybiniai uždaviniai ir ieškoma tarpvalstybinių galimybių
– tai pasiekti galima tik bendru įsipareigojimu. Strategija bus siekiama pasinaudoti
esamais ištekliais, teisės aktais ir struktūromis ir taip paskatinti
kurti tarpvalstybines partnerystes ir pagal svarbą suskirstyti tikslus,
kuriems įgyvendinti bus galima suburti vietos, regionų ir
nacionalinius dalyvius, kad pagal strategijos „Europa 2020“ prioritetus būtų
imamasi kryptingų veiksmų. Taikant pažangų valdymą šios strategijos
įgyvendinimas gali tapti svarbiu ekonomikos veiksniu be jokių
papildomų lėšų. Be to, ši strategija padės geriau parengti
projektų paraiškas ir koordinuoti tų projektų finansavimą
bei vykdymą, visų pirma siekiant veiksmingiau panaudoti lėšas
pagal naująją 2014–2020 m. finansinę programą.
Jūrų projektai gali būti finansuojami pagal įvairias ES
programas ir finansines priemones, atsižvelgiant į paramos skyrimo
reikalavimus atitinkančių valstybių narių gebėjimus. Tai
galėtų būti ERPF, SF, ESF, EŽF[1]
ir kitos esamos (pvz., 7BP[2]
ir LIFE+[3])
bei būsimos (pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonė
ir EJRŽF[4])
finansavimo programos ir priemonės. Be to, reikia sutelkti PNPP[5] lėšas, kad
šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės galėtų prisidėti
prie būsimų veiksmų. Yra ir kitų galimų finansavimo
šaltinių, pvz., tarptautinės finansų įstaigos, be to,
finansavimą galima skirti pagal Vakarų Balkanų investicijų
programą (VBIP) arba naudotis nacionaliniais, regioniniais ir vietos
ištekliais ir pritraukti privačių investicijų. Reikėtų
atkreipti dėmesį į tai, kaip visas šias priemones veiksmingai
suderinti strateginėje programoje. Jei tam tikro projekto finansavimas
gali būti laikomas valstybės pagalba, dėmesys bus skiriamas ir konkurencijos
taisyklėms. Šia strategija bus sudarytos sąlygos
ekonomikos augimui, nes ja bus remiama tvari ir atsakinga ilgalaikė
žvejybos veikla, siekiama išsaugoti gerą jūrų aplinkos
būklę ir sukurti saugesnę jūrų erdvę. Ji taip pat
padės spręsti horizontaliuosius klausimus, pvz., kaip veiksmingai
prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. Tai paskatins pažangų,
tvarų ir integracinį jūrų ekonomikos augimą ir
padės siekti strategijos „Europa 2020“[6]
tikslų. (2)
Geografinė
aprėptis Adrijos ir Jonijos[7]
jūros jungia septynių šalių teritorijas: trijų ES
valstybių narių (Graikijos, Italijos ir Slovėnijos), vienos
stojančiosios valstybės (Kroatijos), vienos šalies kandidatės
(Juodkalnijos) ir dviejų potencialių šalių kandidačių
(Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos). Dar viena šalis kandidatė,
Serbija, yra viena iš aštuonių Adrijos ir Jonijos iniciatyvą[8]
įgyvendinančių šalių. Kitos to regiono valstybės taip
pat politiškai ir ekonomiškai suinteresuotos jūrininkystės veikla
Adrijos ir Jonijos jūrose, todėl atskirais atvejais jas
būtų galima įtraukti į konkrečią veiklą. (3)
Aplinkybės Dabartinį platų Adrijos
ir Jonijos jūrų pakrančių valstybių bendradarbiavimą
iš dalies reikėtų sieti su vykdomomis europinėmis programomis,
pvz., PNPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo Adrijos jūros regione programomis
ir būsimomis tam regionui skirtomis programomis, ir iš dalies su kitomis
iniciatyvomis, pvz., Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyva. Šiame komunikate numatoma sistema, pagal kurią
integruota jūrų politika būtų pritaikyta prie Adrijos ir
Jonijos jūrų ir pakrančių teritorijų gamtos išteklių
poreikių ir potencialo, taip pat socialinės ir ekonominės
struktūros. Taryba savo 2011 m. gruodžio mėn. išvadose dėl
integruotos jūrų politikos išreiškė paramą „prie Adrijos
ir Jonijos jūrų esančių valstybių narių vykdomam
darbui siekiant gerinti bendradarbiavimą jūrų srityje su tos
zonos ES nepriklausiančiomis kaimyninėmis šalimis remiantis
makroregionine strategija“. Kaip pabrėžiama „Limasolio deklaracijoje“[9], jūrų
baseino valstybių bendradarbiavimas yra labai svarbus ES integruotos
jūrų politikos kūrimo ir įgyvendinimo aspektas.
Analizuojant su Baltijos jūra[10],
Dunojumi[11]
ir Atlanto vandenynu[12]
susijusią patirtį, galima rasti naudingų pavyzdžių ir iš
jos pasimokyti. Toliau pateikiamos idėjos, kurioms pritarta per tris
suinteresuotųjų šalių praktinius seminarus, surengtus 2012 m. Graikijoje,
Italijoje ir Slovėnijoje. PAŽANGAUS, TVARAUS IR
INTEGRACINIO AUGIMO DARBOTVARKĖS KŪRIMAS 1 KRYPTIS. Kuo geriau
išnaudoti mėlynosios ekonomikos galimybes Komunikate „Mėlynasis
augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo
galimybės“[13]
Komisija aprašo Europos mėlynosios ekonomikos padėtį.
Norėdamos paskatinti su jūrų teikiamomis galimybėmis
susijusį ekonomikos augimą, šalys turi sudaryti tinkamas sąlygas
inovacijoms ir konkurencijai, taip pat skirti dėmesį santykinai
pranašesnėms sritims. 1.1 Nustatyti
inovacijų ir konkurencingumo sąlygas Norint išnaudoti jūrų ir jūrininkystės
sektoriaus augimo galimybes, reikia atkreipti dėmesį į
įvairius augimo veiksnius ir kliūtis. Tokie veiksniai yra
administracinis paprastinimas ir derinimas, įgūdžių poreikis,
moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos, jūrų sektoriaus
subjektų grupės, klimato kaitai atspari pažangi infrastruktūra,
taip pat kvalifikuota ir judri darbo jėga. Tinkamos šių veiksnių
plėtojimo sąlygos padės sustiprinti svarbiausių regiono
sektorių – laivų statybos, pramoginių laivų pramonės
ir logistikos – konkurencinį svertą ir paspartinti naujų verslo
galimybių kūrimą. Geras Friulio-Venecijos-Džiulijos regiono
jūrų sektoriaus subjektų grupės pavyzdys yra iniciatyva „Ditenave“,
vienijanti aukštųjų technologijų pramonės įmones,
universitetus ir regioninės valdžios institucijas. Jei jūrų ir
pakrančių erdvė bus vis labiau naudojama ekonomikos
reikmėms, gali sustiprėti konkurencija dėl erdvės. Kad
sprendimai būtų priimami išlaikant dėl jūrų
erdvės konkuruojančių sektorių interesų
pusiausvyrą, dėmesys turėtų būti skiriamas
Jūrų erdvės planavimui (JEP). Panašiai ir integruotas
pakrantės zonų tvarkymas (IPZV) padeda sušvelninti vis intensyvesnio
pakrančių zonų naudojimo padarinius. Prioritetinis UNEP/MAP[14] veiksmų
planas labai padeda Barselonos konvencijos IPZV protokolą
įgyvendinančioms Viduržemio jūros regiono šalims remti IPZV. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau,
prioritetinių vystytinų sričių pavyzdžiai galėtų
būti tokie: ·
stiprinti administracinį
bendradarbiavimą siekiant supaprastinti laivininkystės formalumus ir
suderinti jų laikymąsi, kaip nurodyta ES acquis; ·
skatinti jūrų
sektoriaus subjektų grupių ir mokslinių tyrimų tinklų
kūrimąsi ir mokslinių tyrimų strategijos parengimą
siekiant paspartinti inovacijas; ·
didinti darbo jėgos
judumą ir kvalifikaciją, įskaitant kvalifikacijų
skaidrumą; ·
taikant ekosistemomis
grindžiamą metodą plėtoti JEP ir IPZV nacionaliniu ir
tarpvalstybiniu lygmenimis ir kuo geriau pasinaudoti pagrindinių ES
mokslinių tyrimų projektų, skirtų saugomoms jūrų
teritorijoms[15],
rezultatais. 1.2 Svarbūs
jūrų ir jūrininkystės sektoriai 1.2.1
Jūrų transportas Adrijos ir Jonijos jūrose kertasi Europos
rytų-vakarų ir šiaurės-pietų ašys, todėl per jas eina
svarbūs jūrų transporto keliai. Šiaurinės Adrijos
jūros dalies uostai labai svarbūs užtikrinant kai kurių vidurio
Europos ir žemyninių šalių importą. Penkis šiaurinėje
Adrijos jūros dalyje esančius uostus (Koperio, Ravenos, Rijekos,
Venecijos, Triesto) vienija Adrijos jūros šiaurinės dalies uostų
asociacija (angl. santr. NAPA). Kaip nustatyta kuriant ES uostų
strategiją, su kuria susijusius sprendimus planuojama priimti
pirmąjį 2013 m. pusmetį, Adrijos ir Jonijos jūrų
uostų konkurencingumas priklauso, be kita ko, nuo: ·
jų pajėgumo didinti
transporto įvairiarūšiškumą jungiant jūros ir sausumos
transportą. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę
numatyti Baltijos-Adrijos ir Viduržemio jūrų transporto koridoriai
padės spręsti geležinkelių ir greitkelių stokos problemą; ·
veiksmingų ir aplinkai
nekenksmingų operacijų. Uostams tenka svarbus vaidmuo užtikrinant
teritorinį tęstinumą ir socialinę sanglaudą.
Tačiau kroviniai ir keleiviai iš vienų Adrijos ir Jonijos
jūrų regiono šalių į kitas jūrų transportu vežami
retai. Aplink Adrijos ir Jonijos jūras gausu šalių ir miestų,
kuriuos skiria gana nedidelis atstumas jūra, todėl yra daug
galimybių plėtoti trumpųjų nuotolių jūrų
laivybą. Adrijos jūros greitkelis[16]
yra pavyzdys, kaip galima teikti perspektyvią ir patikimą transporto
paslaugą taikant transeuropinę daugiarūšio transporto
sistemą. Prie Kroatijos ir
Graikijos pakrančių yra daug salų, todėl labai svarbu
vystyti tarpvalstybinį susisiekimą keltais. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau,
prioritetinių į planuojamą uostų strategiją ir
būsimus su TEN-T susijusius veiksmus įtrauktinų sričių
pavyzdžiai galėtų būti tokie: ·
tinkamiausių jungčių,
procedūrų ir infrastruktūros, kurios palengvintų
prekybą su pietų, vidurio ir rytų Europos šalimis, kūrimas;
·
tinkamiausių susisiekimo
būdų kuriant paklausa grindžiamą integruotą mažo anglies
dioksido kiekio jūrų transporto tinklą visame regione, ieškojimas
didelį dėmesį skiriant susisiekimui su salomis; ·
ilgalaikio aplinkosauginio ir
ekonominio tvarumo didinimas. Konkretūs veiksmų variantai galėtų
būti susisiekimo tarp uostų ir žemyninių teritorijų
gerinimas ir greito jūrų transporto erdvės be
kliūčių kūrimo užtikrinimas (administracinės ES vidaus
susisiekimo jūromis naštos sumažinimas regione arba uostų
paslaugų veiksmingumo ir kokybės skatinimas regione). 1.2.2
Pakrančių ir jūrų turizmas Turizmas – viena iš
pagrindinių su jūra susijusių ir sparčiai
besivystančių veiklos rūšių – yra labai svarbus ekonominiu
atžvilgiu. Jis itin naudingas regiono ekonomikai, nes jam plečiantis
kuriamos darbo vietos ir skatinamas pakrančių ir jūrų
kultūrinio paveldo išsaugojimas. Adrijos ir Jonijos jūrų regiono
prekybos rūmų forumas sukūrė bendrą prekių
ženklą „AdrIon“. Norint sušvelninti galimą neigiamą intensyvaus
pakrančių turizmo poveikį pakrančių ir jūrų
aplinkai, su kuria ši turizmo rūšis glaudžiai susijusi, būtina
tinkamai jį valdyti. Pavyzdžiui, atliekų apdorojimo ar nuotekų
valymo įrenginius reikia pritaikyti taip, kad atliekos ir nuotekos
nebūtų šalinamos tiesiai į jūrą. Sparčiai plečiasi
Adrijos ir Jonijos jūrų kruizinių laivų sektorius. Venecija
ir Dubrovnikas yra vieni iš 10 pagrindinių Europos keleivinių
kruizinių laivų uostų. Vis didėjantis rinkos pasidalijimas
ir nauji verslo modeliai atveria naujų galimybių įvairiuose
uostuose. Galiausiai pakrančių
ir jūros dugno kultūrinis ir archeologinis paveldas yra svarbus tiek
turizmui vystyti, tiek bendrai tapatybei formuoti. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, prioritetinių
vystytinų sričių pavyzdžiai galėtų būti tokie: ·
tvaraus pakrančių ir
jūrų turizmo vystymosi rėmimas skatinant diegti inovacijas ir
kurti bendras rinkodaros strategijas ir produktus; ·
sektoriaus tvarumo užtikrinimas
ribojant jo aplinkosauginį pėdsaką ir atsižvelgiant į
klimato kaitos poveikį; ·
tvarios kruizinių
laivų turizmo plėtros skatinimas; ·
kultūrinio paveldo vertės
didinimas ir didesnis jo vertinimas. Konkretūs
veiksmų variantai galėtų būti bendrų prekių
ženklų kūrimas siekiant skatinti turizmą regione, taip tęsiant
Adrijos ir Jonijos jūrų regiono Prekybos rūmų
pradėtą darbą, ir naujų kruizinių laivų
sektoriaus verslo modelių nustatymas. 1.2.3 Akvakultūra ES akvakultūros
sektoriuje tiesiogiai sukurta maždaug 80 000 darbo vietų, todėl jis
yra gyvybiškai svarbus pajamų šaltinis daugelyje ES pakrančių
vietovių. Italija ir Graikija yra vienos iš daugiausiai žuvų
užauginančių šalių visame Viduržemio jūros regione – jose
užauginama daugiau nei 284 000 tonų žuvų per metus. Kuriant stiprų, aukštos
kokybės ir aplinkos bei ekonomikos atžvilgiu tvarų Europos
akvakultūros sektorių, būtų galima sukurti daugiau darbo
vietų ir tiekti daugiau sveikų maisto produktų. Stiprinant akvakultūros
sektorių galima sumažinti žvejybos intensyvumą ir padėti išsaugoti
žuvų išteklius. ES aplinkos teisės aktuose deramai atsižvelgiama
į neigiamo poveikio švelninimą. Tačiau visiškai
išnaudoti ES akvakultūros teikiamas galimybes trukdo įvairios
kliūtys: ribotos galimybės naudotis erdve ir gauti licencijas, pramonės
susiskaidymas, ribotos galimybės gauti parengiamojo etapo kapitalą
arba inovacijoms skirtas paskolas, taip pat daug laiko reikalaujančios
administracinės procedūros ir biurokratinė našta.
Įgyvendinant subsidiarumo principą visiškai atitinkančią bendros
žuvininkystės politikos reformą, akvakultūros plėtotę siūloma
skatinti taikant koordinuotą metodą, grindžiamą neprivalomomis
strateginėmis gairėmis ir bendrais prioritetais, taip pat keičiantis
geriausia patirtimi pagal atvirą koordinavimo metodą. Remiantis tuo,
kas išdėstyta pirmiau, prioritetinių vystytinų sričių
pavyzdžiai galėtų būti tokie: ·
naujų darbo vietų ir
verslo galimybių kūrimas toliau atliekant mokslinius tyrimus ir
diegiant inovacijas; ·
priemonių, kuriomis galima
rasti tinkamus akvakultūrai vandenis, įskaitant priemones, kuriomis
galima nustatyti veiklą, kurią galima sieti su kitų
rūšių ekonomine veikla, kūrimas laikantis JEP principų. Konkretūs veiksmų
variantai galėtų būti bendradarbiavimas siekiant sumažinti
administracinę naštą ir erdvinio planavimo gerinimas keičiantis
geriausia patirtimi. 2 KRYPTIS. Labiau
tausojama jūrų aplinka Adrijos ir Jonijos
jūrose ir jų pakrantėse gausu įvairių buveinių ir
gyvūnų bei augalų rūšių. Abiejose
jūrose aptinkama posidonijų sąžalynų ir įvairių
jūrų žinduolių[17]. Dėl bendro intensyvios
žmogaus veiklos ir topografinių savybių poveikio šios buveinės
yra labai neatsparios taršai. Pakrančių valstybės
bendradarbiauja pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos,
Barselonos konvencijos ir jos protokolų, taip pat Jungtinės Adrijos
jūros ir jos pakrančių teritorijų apsaugos komisijos
reguliavimo sistemas. Didelį poveikį Adrijos jūrai turi upių
nuotėkis. Beveik trečdalis Viduržemio jūros žemyninio vandens
įteka į šiaurinę ir centrinę Adrijos jūros dalis.
Dėl to vyksta eutrofikacija – viena iš pagrindinių šiai vietovei
kylančių grėsmių[18].
Todėl norint, kad jūrų aplinka būtų geros
būklės, reikia įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvos
nuostatas. Jūrų šiukšlės
yra ne tik estetinė problema – dažnai jos kelia didelį pavojų
jūrų augalams ir gyvūnams. Didžioji tokių šiukšlių
dalis – komunalinės atliekos, nuotekos iš turizmo infrastruktūros ir
atliekų sąvartynų – susidaro dėl sausumoje vykdomos
veiklos. Tai vietovei būdingas
ir intensyvus jūrų transporto eismas, dėl kurio iš laivų ir
uostų išmetami teršalai, kyla avarijų rizika ir pavojus, kad išpilant
balastinį vandenį gali atsirasti svetimų invazinių
rūšių. 2005 m. Kroatija, Italija ir Slovėnija pasirašė
susitarimą dėl Paregioninio nenumatytų atvejų plano[19] – juo nustatoma
teisinė ir veiklos sistema, kurią įdiegus būtų galima
išvengti jūrų taršos incidentų ir likviduoti jų padarinius. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau,
atitinkamos ES politikos prioritetinių vystytinų sričių
pavyzdžiai galėtų būti tokie: ·
geros jūrų ir
pakrančių aplinkos ekologinės būklės užtikrinimas iki
2020 m., laikantis atitinkamo ES acquis ir Barselonos konvencijos
ekosistemų metodo; ·
biologinės
įvairovės, ekosistemų ir jų ekonomiškai naudingų
funkcijų išsaugojimas įgyvendinant Europos ekologinio tinklo „Natura
2000“ projektą ir jį valdant, taip pat atsižvelgiant į
atitinkamą pagal Barselonos konvenciją atliekamą darbą; ·
jūrų šiukšlių
kiekio sumažinimas, be kita ko, geriau tvarkant atliekas pakrančių
teritorijose; ·
tolesnis paregioninio
bendradarbiavimo stiprinimas ir esamų priemonių, visų pirma
Europos jūrų saugumo agentūros (angl. santr. EMSA)
nustatytų priemonių, susijusių su didelių naftos
išsiliejimų prevencija, pasirengimu jiems ir koordinuotu jų
padarinių likvidavimu, taikymo stebėjimas, taip pat tyrimas, kaip
geriau pasinaudoti ES turimais ištekliais. Konkretūs veiksmų
variantai galėtų būti saugomų jūrų
teritorijų institucijų, siekiančių išsaugoti biologinę
įvairovę, keitimasis geriausia patirtimi, Adrijos jūros
saugomų teritorijų tinklo „AdriaPAN“ pradėto darbo tęsimas,
taip pat Paregioninio nenumatytų atvejų plano įgyvendinimas,
galbūt jį pradedant taikyti ir kitose Adrijos ir Jonijos
jūrų regiono valstybėse. 3 KRYPTIS. Saugesnė
jūrų aplinka Su žmonių sveikata ir
gera aplinkos būkle, sauga ir saugumu susiję uždaviniai neapsiriboja
vienos valstybės jūrų ribomis. Sinerginio regioninio atsako
turėtų būti siekiama vienodai įgyvendinant
galiojančias ES ir tarptautines taisykles ir pasinaudojant naujomis
technologijomis. Kai kurios trečiosios
regiono valstybės turėtų gerinti savo, kaip vėliavų
valstybių, veiklos rodiklius ir siekti aukštesnės vietos Paryžiaus
susitarimo memorandume dėl uosto valstybės kontrolės nustatytame
veiklos rodiklių sąraše. Tiksliai įgyvendinant ES ir
tarptautines taisykles bus ilgainiui prisidedama prie kokybiškos
laivininkystės regione, bus sudarytos visiems vienodos sąlygos,
skatinamas judumas, o šalys kandidatės ir potencialios šalys
kandidatės palaipsniui rengiamos stoti į ES. Turi būti siekiama
sukurti galiojančių ES ir tarptautinių taisyklių laikymosi
kultūrą. Šį
regioną per metus praplaukia daugiau keleivinių laivų nei kitus
regionus, dažnėja naftos ir dujų gabenimas. Tačiau Adrijos ir
Jonijos jūromis naudojamasi ne tik prekybiniam jūrų transportui;
jomis naudojasi ir nusikaltėlių tinklai, vykdantys
neteisėtą migraciją ir kitokią neteisėtą
veiklą. Turi būti stiprinamas valdžios institucijų
pajėgumas stebėti jūrų eismą, reaguoti į skubius
atvejus, gelbėti žmonių gyvybes, atkurti jūrų aplinką,
kontroliuoti žvejybos veiklą ir spręsti saugumo ir neteisėtos
veiklos problemas. Prioritetinių
sričių, kurios visų pirma turėtų būti
plėtojamos kaimyninėse regiono šalyse atsižvelgiant į veiksmus,
vykdomus pagal ES acquis, ir laikantis susijusių nacionalinių
institucinių sistemų, pavyzdžiai galėtų būti tokie: ·
vėliavų ir uostų
valstybių kontrolės, atsakomybės ir laivų draudimo,
laivų sanitarijos ir užkrečiamų ligų kontrolės
laivuose, avarijų tyrimo ir uostų saugumo taisyklių laikymosi
kultūros gerinimas; ·
nacionalinių arba
regioninių jūrininkystės institucijų bendradarbiavimo su ES
stiprinimas nustatant priemones, kuriomis sudaromos sąlygos perduoti
jūrų eismo informaciją iš vienų nacionalinių
laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemų (angl. santr.
VTMIS)[20]
į kitas per SafeSeaNet; ·
sprendimų rėmimo
sistemų, avarijų padarinių likvidavimo pajėgumo ir
nenumatytų atvejų planų kūrimo rėmimas; ·
tinkamų įguloms ir
šturmanams teikiamos informacijos šaltinių, tokių kaip batimetrija,
jūrų dugno kartografija ir hidrografiniai tyrimai, užtikrinimas, taip
pat šios informacijos įtraukimas į elektronines laivybos diagramas
(e. navigacija), kuriomis visų pirma naudotųsi keleiviniai
laivai. Kaip paaiškėjo per pirmąjį
konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis raundą, siekiant šių
tikslų būtų galima įvertinti galimybę modernizuoti ADRIREP[21]
sistemą ir ją įtraukti į SafeSeaNet. 4 KRYPTIS. Tausi
ir atsakinga žvejybos veikla Strategija turėtų
būti aktyvinamos pastangos plėtoti tausią ir atsakingą
ilgalaikę žvejybą, kad ji ir toliau būtų vienas iš
pakrančių teritorijų ekonominių išteklių. Pirmiausiai reikėtų siekti veiksmingo
bendros žuvininkystės politikos (BŽP) principų įgyvendinimo. BŽP
remiamas žuvininkystės valdymo metodas, grindžiamas principu „iš
apačios į viršų“. Bendrieji žvejybai svarbioms saugomoms
jūrų teritorijoms[22]
taikomi principai ir priemonės, įskaitant pažeidžiamų
buveinių ir tam tikrų rūšių (pvz., vėžlių,
delfinų) apsaugos priemones, taip pat būtų naudingi šiam
regionui. Kroatijos,
Italijos ir Slovėnijos administracinės įstaigos ir
gamintojų organizacijos jau bendradarbiauja su žvejyba susijusiais
prekybos klausimais; taip bendradarbiaujant įkurtas Adrijos jūros
šiaurinės dalies žvejybos ir akvakultūros socialinės ir
ekonominės stebėsenos centras. Toks bendradarbiavimas
galėtų būti plečiamas siekiant vykdyti rinkos tyrimus ir
teikti paslaugas, užtikrinančias geresnį atsekamumą ir
produktų prekybą. Vykdant
kontrolę, stebėseną ir priežiūrą reikia plėtoti
taisyklių laikymosi kultūrą ir lengvinti informacijos
perdavimą, grindžiamą kompetencijos mainais, dalijimusi geriausia
patirtimi ir tolesniu bendrų veiklos iniciatyvų kūrimu.
Reikėtų ištirti ir visų tinkamų veiklos priemonių
(sistemų, įrangos ir kitų išteklių) modernizavimo
galimybes. Pagal
daugiašalę Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos
sistemą ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO)
regioninius projektus „Adriamed“ ir „Eastmed“ jau bendradarbiaujama moksliniais
ir žvejybos valdymo klausimais. Šių projektų įgyvendinimą
reikėtų gerinti įtraukiant visas dalyvaujančias šalis.
Kartu reikėtų regiono šalis skatinti toliau bendradarbiauti moksliniais
klausimais ir taip geriau susieti mokslinius tyrimus su žvejybos ir
akvakultūros poreikiais. Remiantis tuo, kas
išdėstyta pirmiau, prioritetinių vystytinų sričių
pavyzdžiai galėtų būti tokie: ·
siekti tvaraus žvejybos
valdymo, be kita ko, rengiant daugiamečius planus ir priemones, tokius
kaip saugomų jūrų teritorijų (plačiąja prasme)
kūrimas; ·
prisidėti prie žvejybos
pelningumo ir tausumo suinteresuotąsias šalis aktyviau įtraukiant
į žvejybos valdymo ir kitokią veiklą; ·
gerinti taisyklių
laikymosi kultūrą, saugoti išteklius, lengvinti informacijos perdavimą
ir stiprinti bendradarbiavimą žvejybos kontrolės srityje; ·
plėtoti su žvejyba
susijusį mokslinį bendradarbiavimą. Konkretūs
veiksmų variantai galėtų būti rinkos tyrimų ir
paslaugų, kuriomis užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros
produktų prekyba regione būtų aiški, veiksminga ir visiškai
atitiktų taikomas taisykles, kūrimas, taip pat keitimasis žvejybos
sektoriaus socialiniais ir ekonominiais duomenimis. TOLESNI VEIKSMAI.
VEIKSMŲ PLANO KŪRIMAS Adrijos
ir Jonijos jūrų strategija bus išsamiai aprašyta veiksmų plane,
kurį ketinama parengti antrąjį 2013 m. pusmetį,
atsižvelgiant į dabartinius ir planuojamus atitinkamos ES politikos
veiksmus. Remiantis šiame komunikate nustatytomis kryptimis, plane bus
nurodytos prioritetinės sritys ir rekomenduojami rėmimo veiksmai, kad
būtų galima spręsti nurodytas problemas ir naudotis
minėtomis galimybėmis. Veiksmų plane bus nustatyti aiškūs
strategiją „Europa 2020“ atitinkantys tikslai. Tokių veiksmų
imsis regiono suinteresuotosios šalys, su kuriomis dirbs Komisija,
įskaitant vyriausybes ir agentūras, regionines įstaigas,
savivaldybes, verslo atstovus, mokslininkus ir tarptautines bei nevyriausybines
organizacijas. Komisija
dirbs su šiomis suinteresuotosiomis šalimis ir kitomis regione aktyviai
veikiančiomis institucijomis, programas rengiančiomis įstaigomis
ir tarpvyriausybinėmis organizacijomis, siekdama, kai įmanoma,
susieti jų vykdomą veiklą su strategijos tikslais ir nustatyti
numatytų veiksmų ir projektų įgyvendinimą
koordinuojančias įstaigas. Kad
būtų kuo nuosekliau parengtas, stebimas ir įgyvendinamas
strategijos veiksmų planas, reikėtų apibrėžti strategijos
valdymą. IŠVADOS Komisija
įsitikinusi, kad ši sistema padės visoms šalims siekti strategijos
„Europa 2020“ tikslų jūrų turto, jo teikiamų galimybių
ir tausaus naudojimo atžvilgiu. Šia sistema lanksčiai ir laikantis
įtraukties bei subsidiarumo principų bus skatinama Europos
integracija ir teritorinis bendradarbiavimas. Europos Komisija norėtų
sužinoti, ar nustatytos prioritetinės sritys apima pagrindinius aktualius
klausimus, kurių sprendimas labai priklauso nuo tolesnio bendradarbiavimo.
Europos Komisija taip pat domisi, kaip būtų galima veiksmingai ir
lanksčiai nustatyti strategijos bei veiksmų plano valdymą ir
įgyvendinti tai, kas numatyta. Todėl ji ragina Tarybą, Europos
Parlamentą, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetą išnagrinėti šį
komunikatą ir jam pritarti. [1] Europos regioninės plėtros fondai,
Sanglaudos fondas, Europos socialinis fondas, Europos žuvininkystės
fondas. [2] Būsimoji bendroji mokslinių tyrimų
ir inovacijų programa „Horizontas 2020“. [3] Aplinkos finansinė priemonė. [4] Europos
jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. [5] Pasirengimo
narystei pagalbos priemonė. [6] COM(2010)
2020 final. [7] Šiame komunikate remiamasi Tarptautinės hidrografijos
organizacijos nustatyta apibrėžtimi, kurioje nurodoma, kad pietinė
Jonijos jūros riba eina nuo Tenaro kyšulio iki Pasero kyšulio. [8] AJI yra 2000 m. Ankonos deklaracija pradėto regioninio
bendradarbiavimo iniciatyva. Serbija tapo AJI dalyve ir tęsia veiklą
iširus Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjungai. [9] 2012 m. spalio 8 d. priimta už integruotą
jūrų politiką atsakingų Europos ministrų ir Europos
Komisijos deklaracija dėl jūrų ir jūrininkystės
darbotvarkės siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. [10] COM(2009) 248 final
ir COM(2012) 128 final. [11] COM(2010)
715 final. [12] COM(2011)
782 final. [13] COM (2012) 494
final, 2012 m. rugsėjo 13 d. [14] Koordinuojantis UNEP/MAP padalinys yra atsakingas
už Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos
konvencijos įgyvendinimą. [15] Pvz., 7BP projekto „Vandenynas“ COCONET
dalis. [16] ADRIAMOS. [17] Pirminis integruotas Viduržemio jūros
vertinimas, atitinkantis ekosistemomis grindžiamo metodo 3 pakopą. [18] Žr.
ankstesnę išnašą. [19] Paregioninis nenumatytų atvejų planas,
skirtas didelių Adrijos jūros taršos incidentų prevencijai,
pasirengimui jiems ir jų padarinių likvidavimui. [20] Laivų eismo valdymo informacijos sistema. [21] Adrijos jūros eismo ataskaitų teikimo
sistema. [22] Pvz., pagal Viduržemio jūros reglamento 19
straipsnį saugomos žvejybos teritorijos, pagal BVJŽK sistemą
ribojamos žvejybos rajonai ir Viduržemio jūrai svarbios pagal Barselonos
konvenciją specialiai saugomos zonos (angl. SPAMI).