52012DC0674

KOMISIJOS DARBINIS DOKUMENTAS

Valstybių narių 2011 m. pateiktų mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų duomenų kokybės įvertinimas

1.           Įžanga

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos (toliau – MB reglamentas) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Komisija ir jai padedantis Mokėjimų balanso komitetas, nurodytas 11 straipsnio 1 dalyje, įvertina atsiųstų duomenų kokybę pagal kokybės ataskaitas. Komisijos atliktas įvertinimas siunčiamas Europos Parlamentui susipažinti.“

Šiame darbiniame dokumente įvertinama valstybių narių 2011 m. pateiktų duomenų kokybė. Parengti dokumentą padėjo Mokėjimų balanso komitetas, kaip reikalaujama pagal MB reglamentą. Tai pirmasis Eurostato dėl šio klausimo parengtas darbinis dokumentas, skirtas Europos Parlamentui; jį rengiant vadovautasi 2012 m. sausio–birželio mėn. Eurostato atlikto mokėjimų balanso (toliau – MB) duomenų kokybės vertinimo rezultatais.

Po trumpos principų, kuriais vadovaujantis vertinami oficialūs statistiniai duomenys, apžvalgos ir trumpos įžangos apie globalizacijos sąlygotas problemas, su kuriomis susiduriama rengiant MB duomenis, šiame dokumente nagrinėjama, kaip MB duomenys atitinka kokybės principus, kuriais grindžiama Europos statistikos sistema (toliau – ESS).

2.           Oficialių statistinių duomenų kokybės vertinimas

MB kokybės vertinimą Eurostatas atlieka kasmet, vadovaudamasis 2010 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1227/2010, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1055/2008, (OL L 336, 2010 12 21) nustatytais principais. Atliekant MB kokybės vertinimą tikrinama atitiktis visiems Reglamente dėl Europos statistikos (Reglamento Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalis) išdėstytiems kriterijams, t. y. reikalingumui, tikslumui, savalaikiškumui, punktualumui, prieinamumui ir aiškumui, palyginamumui ir suderinamumui.

Kurdamas kokybės valdymo metodus ir priemones aukštos kokybės Europos statistinių duomenų rengimui užtikrinti, Eurostatas dėjo daug pastangų. Kokybės ataskaitomis grindžiamas kokybės vertinimas, o šis savo ruožtu yra kokybės gerinimo pagrindas. „ESS kokybės ataskaitų vadove“ išdėstyti visi oficialiems statistiniams duomenims vertinti[1] taikomi metodai, kurie skiriasi priklausomai nuo statistinio proceso tipo.

Statistikos paskirtis – parengti nežinomų verčių įverčius; šie įverčiai neatitinka tikrųjų verčių dėl kintamumo ir nukrypimų. Statistiniai duomenys gali būti netikslūs dėl įvairių atrankos būdų ir neįtraukimo į atranką klaidų. Statistinių duomenų, gaunamų atlikus atrankinius tyrimus, tikslumas paprastai tikrinamas atsižvelgiant į įvertinio variaciją pagal tikėtinas jo vertes, išreikštą jo nuokrypiu, standartine paklaida, variacijos koeficientu arba pasikliaujamuoju intervalu. Mokėjimų balanso (kaip ir nacionalinių sąskaitų) duomenys rengiami agreguojant įvairius pradinius statistinius duomenis; kai kurie duomenys gaunami atlikus atrankinius tyrimus, kai kurie – iš administracinių duomenų, kai kurie gaunami pagal modelius. Suvestinių statistinių duomenų, kaip antai mokėjimų balanso, atveju, neįmanoma taikyti tiesioginio tikslumo vertinimo metodo. Dvi pagrindinės priemonės, kurios, pagal statistinių duomenų kokybės vadovus, gali būti taikomos tokio tipo statistinių duomenų kokybei vertinti, yra tikslinimų analizė ir paklaidų ir praleidimų tyrimas[2]; abi priemonės aptariamos šioje ataskaitoje.

TVF taip pat parengė statistinių duomenų kokybei vertinimo standartus, kurie yra vadinamosios duomenų kokybės vertinimo programos (toliau – DKVP) dalis. Viena iš DKVP yra skirta mokėjimų balansui[3].

Eurostato MB kokybės ataskaitos parengtos pagal geriausius standartus, nustatytus ESS ir apibrėžtus pagal DKVP. Siekiant, kad šiose ataskaitose būtų geriau atsižvelgta į skirtingus duomenų kokybės aspektus, bėgant laikui jų turinys buvo išplėstas ir ateityje jos bus toliau tobulinamos.

Nors suvestinių statistinių duomenų kokybė nėra paprasta visų pradinių duomenų kokybės suma, mokėjimų balanso duomenų kokybė be abejo priklauso nuo visų pagrindinių duomenų šaltinių kokybės. Reguliariai rengiamos pagrindinio einamosios sąskaitos komponento (tarptautinės prekybos prekėmis[4]), kokybės ataskaitos, tačiau kiekvieno komponento, pagal kurį rengiami MB duomenys, kokybei įvertinti reikėtų labai daug lėšų ir laiko.

3.           Problemos, su kuriomis susiduriama rengiant MB statistinius duomenis

Mokėjimų balanso statistinių duomenų rengimo sistemos iš pradžių tiesiog buvo užsienio valiutos kontrolės sistemų šalutinis produktas: bankai rezidentai rinko ir teikė MB rengiantiems subjektams (dažniausiai – nacionalinių centrinių bankų padaliniams) informaciją apie kiekvieną sandorį užsienio valiuta. Šis informacijos šaltinis, vadinamas tarptautine sandorių duomenų teikimo sistema (angl. ITRS) arba atsiskaitymais pagrįsto duomenų teikimo sistema, daugelyje ne Europos Sąjungos šalių tebėra svarbiausias šaltinis MB statistikai rengti.

Panaikinus užsienio valiutos ribojimus, didėjant tarptautinių finansinių sandorių skaičiui ir jų sudėtingumui bei atsižvelgiant į integruotą tarptautinių įmonių mokėjimų valdymą, pagal atsiskaitymų sistemą renkama informacija palaipsniui tapo vis painesnė. Pradėjus liberalizuoti ES finansinių paslaugų rinką, Europos Sąjungoje atsiskaitymais pagrįsti duomenys tapo dar mažiau naudingi rengiant mokėjimų balansą[5]. Kadangi tradiciniai duomenų šaltiniai, naudojami mokėjimų balanso duomenims rengti, tapo vis painesni, Europos MB statistikos rengėjai parengė alternatyvius duomenų šaltinius, atsižvelgdami į sumažėjusius išteklius ir didėjantį pasipriešinimą dėl statistinės naštos respondentams.

Nuo 2000 m. ES mokėjimų balansą rengiantys subjektai pradėjo taikyti naujas duomenų rinkimo ir rengimo sistemas. Naujosios sistemos, jau taikomos daugumoje ES valstybių narių, pagrįstos skirtingų tyrimų deriniu, į kurį kartais įtraukiama tam tikra informacija, vis dar teikiama pagal ITRS. Daugiau naudojami tiesiogiai iš įmonių arba asmenų gaunami duomenys. Be to, geriau naudojami imčių ir vertinimo metodai. Nuoseklumas kitų statistinių duomenų, kaip antai nacionalinių sąskaitų ir prekybos prekėmis duomenų, atžvilgiu stebimas atidžiau, o ES ir euro zonos lygmenimis nustatytos bendros priemonės, kuriomis siekiama darniau rengti duomenis. Pvz., naudojant centrinę vertybinių popierių duomenų bazę galima rengti portfelinių investicijų duomenis, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą vertybinį popierių, o TUI tinkle galima keistis išsamiais mikroduomenimis, susijusiais su tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI).

4.           Reikalingumas

Reikalingumas reiškia statistikos atitikties esamiems ir galimiems naudotojų poreikiams laipsnį. Dėl finansų krizės MB (ir tarptautinių investicijų balanso, toliau – TIB) duomenys sulaukia didesnio naudotojų dėmesio. MB ir TIB yra pagrindinės išorės netikslumų tyrimo priemonės, be to, jie naudojami kaip pagrindiniai duomenys trims iš dešimties ES makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) suvestinės[6] rodikliams.

Atliekant MB kokybės vertinimą reikalingumas vertinamas pagal duomenų, kurie remiantis MB reglamentu turi būti teikiami galutiniams naudotojams, prieinamumą, darant prielaidą, kad reglamente tinkamai atsižvelgiama į naudotojų poreikius.

Kadangi naudotojų poreikiai bėgant laikui kinta, Komisija pakeitė MB duomenims taikomus reikalavimus atsižvelgdama į naujus tarptautinius standartus. Iš dalies pakeistas MB reglamentas paskelbtas 2012 m. birželio 27 d. Oficialiajame leidinyje ir bus taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.[7]

Dėl pastaruoju metu vykusių neramumų finansinėse rinkose naudotojai jau kreipiasi dėl MB ir TIB duomenų, išsamesnių už įtrauktus iš dalies pakeistame MB reglamente. Jiems reikėtų smulkesnio finansinių srautų geografinio suskirstymo ir, geriausiu atveju, su daugeliu investicijų srautų susijusių abiejų šalių duomenų. Už prekybos derybas su trečiosiomis šalimis atsakingi naudotojai pakartojo savo pageidavimą gauti informaciją pagal paslaugų „teikimo būdus“[8]. Eurostatas nagrinės neprivalomo tokios informacijos rinkimo iš MB rengiančių subjektų galimybę.

4.1.        Duomenų prieinamumas

Duomenų išsamumo kriterijus daugiausia susijęs su duomenų, kuriuos reikia teikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 184/2005, iš dalies pakeistą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 707/2009, prieinamumu. Jis vertinamas kaip pateiktų verčių skaičiaus dalis, atsižvelgiant į visų reikalaujamų verčių skaičių. 1 lentelėje šis rodiklis pateikiamas pagal valstybes nares ir duomenų rinkinius.

Euro rodikliai: ataskaitiniais ketvirčiais (2010 m. 3 ketvirtis–2011 m. 2 ketvirtis) visos valstybės narės visiškai laikėsi MB reglamento reikalavimų.

Ketvirčio mokėjimų balansas: duomenų prieinamumas paskutiniuosius ketvirčius buvo stabilus ir ataskaitiniais laikotarpiais (2010 m. 3 ketvirtis–2011 m. 2 ketvirtis) vidutiniškai buvo 95 proc., ir atitiko keturių ankstesnių ketvirčių tendenciją.

Tarptautinė prekyba paslaugomis: duomenų prieinamumas, palyginti su praėjusiais metais, ES-27 šiek tiek sumažėjo iki 97 proc. visų reikalaujamų duomenų elementų (straipsnių lygmeniu).

Tiek TUI srautų, tiek TUI atsargų atveju, 2010 m. (t + 9) ataskaitiniu laikotarpiu ES vidurkis padidėjo (palyginti su ankstesnių metų lygiu) ir pasiekė 100 proc. Bendras TUI duomenų prieinamumas pagal veiklos rūšis ir geografinį suskirstymą ataskaitiniams 2009 m. (t + 21) pagerėjo iki 92 proc. TUI srautų atveju, ir išliko pastovus (95 proc.) TUI atsargų atveju. Kai kurios šalys patyrė sunkumų laikytis t + 21 mėnesių TUI duomenų teikimo termino: Belgija nepateikė TUI pajamų suskirstymo pagal veiklos rūšis, nes rengiant duomenis jie apskaičiuojami bendrai pagal priemonę ir šalį, Vengrija susidūrė su sunkumais rengdama Gesmes duomenų rinkinį, Lenkija pateikė NACE 2 red. duomenis praėjus aštuoniems mėnesiams po termino – per vėlai, kad juos būtų galima panaudoti ES ir euro zonos suvestiniams duomenims.

Apibendrinant, visų MB sričių duomenų prieinamumas yra labai geras. Nepateiktų duomenų nėra daug ir jie susiję tik su labai išsamiais straipsniais ir geografiniu ar veiklos rūšių suskirstymu.

1 lentelė. Duomenų išsamumas

|| Euro rodikliai (t + 2) || Ketvirčio mokėjimų balansas (t + 3) || Tarptautinė prekyba paslaugomis (t + 9) || TUI srautai (t + 9) || TUI atsargos (t + 9) || TUI srautai (t + 21) || TUI atsargos (t + 21)

Belgija || 100 % || 100 % || 97% || 100 % || 100 % || 40 % || 100 %

Bulgarija Bulgaria || 100 % || 81 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Čekija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Danija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 99 % || 99 %

Vokietija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

 Estija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Airija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Graikija || 100 % || 100 % || 73 % || 100 % || 100 % || 70 % || 87 %

Ispanija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 98 % || 99 %

Prancūzija || 100 % || 81 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Italija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Kipras || 100 % || 92 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Latvija || 100 % || 87 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Lietuva || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Liuksemburgas || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Vengrija Luxembourg || 100 % || 97 % || 98 % || 100 % || 100 % || 75 % || 96 %

Malta || 100 % || 100 % || 98% || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Nyderlandai || 100 % || 100 % || 92 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Austrija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 99 % || 99 %

Lenkija || 100 % || 74 % || 100 % || 100 % || 100 % || 0 % || 6 %

Portugalija || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Rumunija || 100 % || 85 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

 Slovėnija || 100 % || 100 % || 97% || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

 Slovakija || 100 % || 93 % || 91 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Suomija || 100 % || 100 % || 95 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Švedija || 100 % || 94 % || 98 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Jungtinė Karalystė || 100 % || 100 % || 91 % || 100 % || 96 % || 91 % || 91 %

ES vidurkis || 100 % || 95 % || 97 % || 100 % || 100 % || 92 % || 95 %

5.           Prieinamumas ir aiškumas

ES-27 valstybių narių MB duomenys yra nemokamai pateikiami Eurostato svetainėje (Eurobase)          http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_database.    Jie suskirstyti kaip parodyta 1 diagramoje.

1 diagrama. Visiems naudotojams internete pateikiami MB duomenys

Internete pateikiamų MB duomenų kiekis ir išsamumas bėgant laikui nuolat didėjo; prie kiekvienos lentelės pateikiami atitinkami metaduomenys. 2010 m. vasario mėn. pradėta reguliariai platinti darbuotojų perlaidų duomenis. 2011 m. sausio mėn. parengta lentelė „Pagrindiniai mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso straipsniai, išreikšti BVP dalimis“, 2011 m. spalio mėn. pridėta lentelė „Eksporto rinkos dalys“ ir pradėta platinti ketvirčio TIB duomenis. Dėl išaugusio susidomėjimo nacionaliniais MB ir TIB duomenimis, platinami duomenys pateikiami ilgesnėmis laiko eilutėmis, išsamiau geografiškai suskirstyti ir išsamesnėse lentelėse.

6.           Tikslumas

Tikslumas reiškia įverčių artumą nežinomoms tikrosioms reikšmėms. Nors pagal pradinius statistinius duomenis galima nustatyti tikslumą pagal vidutinės paklaidos ir variacijos statistinius rodiklius, makroekonominių statistinių duomenų atveju panašių rodiklių negalima apskaičiuoti, nes šie duomenys yra parengti pagal skirtingas duomenų rinkimo ir rengimo procedūras. MB kokybės ataskaitoje tikslumas vertinamas pagal tikslinimų mastą. Daroma prielaida, kad kiekvieną kartą patikslinus duomenų rinkinį jis geriau atitinka tikrąją vertę.

Tikslinimai nereiškia, kad buvo padaryta klaidų arba kad bėgant laikui blogėjo duomenų kokybė. Priešingai, tikslinimai atliekami atsiradus naujiems duomenų šaltiniams ir gavus geresnės informacijos. Tinkamai nustatyta ir viešai skelbiama tikslinimo strategija yra statistikos sistemos patikimumo požymis.

Tačiau pagal tikslinimų mastą galima lyginti pirmosios konkretaus duomenų rinkinio laidos kokybę su paskutine paskelbta laida. Savalaikiškumas ir tikslinimai yra susiję – kuo anksčiau išleistas duomenų rinkinys, tuo didesnė tikslinimų tikimybė išleidžiant vėlesnes to paties duomenų rinkinio laidas.

6.1.        Stabilumas

2 ir 3 lentelėse pateikiamos kiekvienos ES valstybės narės vidutinės 14 paskutinių ketvirčių (2008 m. 1 ketvirtis–2011 m. 2 ketvirtis) ketvirčio mokėjimo balanso tikslinimų vertės, išreikštos procentine pradinės vertės dalimi.

1 grafike pateikiami ES-27 einamosios sąskaitos (iš viso) pradinių ir galutinių įverčių skirtumai. Pirmieji įverčiai gaunami praėjus trims mėnesiams po ataskaitinio laikotarpio pabaigos (Q+90 dienų). Galutiniai įverčiai paprastai gaunami po trejų su puse metų, tačiau ir po ilgesnių laikotarpių duomenys dar gali būti tikslinami.

Duomenys labiausiai tikslinti 2007 m. ir, vidutiniškai, dažniau debeto nei kredito. Šalių nacionalinių duomenų tikslinimai dažnai kompensuoja vienas kitą. Todėl ES-27 suvestinių rodiklių įverčiai ilgesniu laikotarpiu yra gana stabilūs.

Dėl skirtingo pobūdžio kredito ir debeto tikslinimų gali reikėti labai tikslinti visą balansą, net jei absoliutieji tikslinimai nedideli.

Vidutines tikslinimų vertes reikėtų interpretuoti atsargiai, nes jos gali būti neįprastai didelės, jei pradiniai įverčiai buvo maži. Visų pirma nuo šio veiksnio labai priklausomi mažos ekonomikos šalių rodikliai: keletu atvejų jų pateikiamos vertės yra ypač didelės, nepaisant to, kad tiek pirmųjų įverčių, tiek paskesnių tikslinimų absoliučiosios vertės labai mažos. Taip pat reikėtų atsargiai interpretuoti atvejus, kai vertinami (pvz., išvestinių finansinių priemonių) grynųjų srautų tikslinimai (debetas atėmus kreditą).

Einamosios sąskaitos duomenys tikslinti labai nedaug tiek prekių sąskaitos kredito, tiek debeto pusėse, o paslaugų sąskaitos duomenys paprastai tikslinti labiau nei prekių. Pajamų sąskaitos duomenys tikslinami daugiausia ir dažnai labai tikslinamos tiesioginių investicijų pajamos, nes teikiant pirmuosius duomenis rengėjams labai sudėtinga įvertinti pelną. 14 vertintų ketvirčių tikslinimų vidurkiai paprastai buvo didesni finansinės sąskaitos straipsnių atveju, palyginti su einamosios sąskaitos straipsniais; tai atspindi tiek tarptautinių finansinių sandorių masto, tiek jų nepastovumo skirtumus. ES daugiausia tikslinti išorės tiesioginių investicijų ir portfelinių investicijų turto duomenys.

2 lentelė. Pagrindinių einamosios sąskaitos straipsnių tikslinimo vidutinės vertės, 2008 m. 1 ketvirtis – 2011 m. 2 ketvirtis

VN || Prekės || Paslaugos || Transportas || Kelionės || Kitos paslaugos || Atlygis darbuotojams || Tiesioginių investicijų pajamos || Išorės investicijų pajamos || Einamieji pervedimai

K || D || K || D || K || D || K || D || K || D || K || D || K || D || K || D || K || D

BE || 3,45 || 2,77 || 1,75 || 12,21 || -0,04 || 0,75 || -1,52 || 0,92 || 3,08 || -4,74 || 7,63 || 19,26 || -16,05 || 61,67 || -14,11 || -32,95 || 59,44 || 15,57

BG || -0,74 || 0,51 || 3,79 || 3,14 || -13,18 || -8,44 || 15,87 || 16,51 || 6,24 || 10,77 || -2,13 || 65,26 || 44,00 || 8,35 || 6,81 || 14,10 || 22,36 || -3,70

CZ || 2,05 || -2,79 || 1,09 || 18,66 || -6,59 || 3,60 || 0,22 || 8,14 || 15,47 || 5,81 || 2,64 || -2,93 || -63,06 || 1,68 || -11,49 || 1,28 || -1,75 || 2,34

DK || 1,01 || -2,06 || 1,95 || 0,22 || 0,16 || 2,51 || -4,67 || -0,76 || 9,30 || -3,75 || 24,63 || -3,13 || 3,62 || -52,04 || 1,61 || 1,63 || 11,12 || 0,27

DE || 1,92 || 3,41 || 3,45 || 2,11 || 6,22 || 5,67 || 0,39 || -3,22 || 2,69 || 3,19 || 7,27 || 2,67 || -3,45 || -44,07 || 2,97 || 6,08 || -6,28 || -0,72

EE || -0,41 || 0,53 || 1,39 || -3,94 || 0,92 || -7,73 || -8,93 || -2,88 || 7,08 || 0,27 || -4,30 || -0,05 || 4,58 || 991,78 || -1,08 || -0,22 || -6,53 || 0,40

IE || -0,48 || 1,03 || -5,08 || -2,92 || 0,13 || 1,08 || 0,76 || -1,27 || -5,36 || -3,10 || 0,00 || -0,11 || 11,99 || -10,34 || -8,42 || 0,49 || -8,78 || -5,99

EL || -1,27 || -0,70 || -0,21 || -0,70 || -0,17 || -0,62 || 0,00 || 0,00 || -1,33 || -1,68 || -1,40 || -0,65 || 15,61 || -18,94 || -2,71 || -1,39 || -0,49 || 0,47

ES || 0,80 || -0,62 || -0,35 || -2,78 || 1,17 || -5,69 || -0,53 || 0,65 || -0,63 || -2,35 || 1,77 || 0,19 || -6,85 || -16,30 || -0,27 || 0,91 || 3,37 || 4,16

FR || 0,14 || -0,70 || -0,50 || -2,57 || -1,06 || -0,24 || 3,98 || -1,57 || -1,91 || -4,87 || 4,42 || 7,29 || 17,48 || 2,72 || 4,16 || 0,83 || 6,57 || 4,59

IT || -0,26 || 0,74 || 14,73 || 11,26 || 3,16 || 0,24 || 1,12 || 0,39 || 38,14 || 26,11 || 353,33 || 145,17 || 200,05 || 40,58 || 43,04 || -6,73 || 56,81 || 12,50

CY || -29,69 || -10,88 || 7,10 || 1,78 || 6,48 || -0,19 || -1,06 || -2,83 || 9,91 || 8,22 || -4,02 || -0,29 || 434,16 || 221,13 || 12,80 || -1,11 || -8,81 || 0,26

LV || -0,20 || 0,09 || -0,08 || -0,14 || -0,37 || 2,47 || 0,00 || 0,00 || -0,04 || -0,82 || -2,60 || 0,00 || 10,77 || -6,22 || 0,02 || -0,18 || 0,13 || -0,11

LT || -0,16 || 0,54 || -0,44 || 4,68 || 1,29 || 1,36 || -3,25 || 16,04 || -2,98 || -1,02 || 17,57 || 32,36 || 321,03 || -412,40 || -5,46 || -5,23 || -11,99 || 15,71

LU || 7,07 || -0,91 || -3,98 || 4,94 || 0,08 || 0,45 || -0,21 || 0,86 || -4,25 || -3,41 || 10,28 || 48,85 || 10,17 || 13,79 || -5,81 || -31,27 || -1,69 || 0,74

HU || -6,33 || -0,32 || 2,44 || -0,16 || -2,19 || 2,38 || 0,00 || -19,27 || 4,59 || 3,63 || 1610,53 || -11,62 || 77,79 || 50,73 || -1,82 || 1,07 || -8,65 || -18,07

MT || 1,27 || -3,52 || 11,10 || 42,00 || 2,94 || -2,84 || 6,97 || -18,36 || 14,51 || 66,92 || -4,99 || -0,44 || -183,68 || -9,14 || -0,17 || -0,31 || 66,34 || 66,55

NL || -1,92 || 0,28 || -1,67 || 3,80 || 0,57 || 1,04 || -3,20 || -0,68 || -2,25 || 2,62 || -1,15 || 97,62 || 4,84 || 23,89 || -3,23 || -2,76 || 2,19 || 7,33

AT || 0,68 || -0,82 || 1,42 || 0,47 || 3,28 || 1,07 || -1,64 || 0,85 || 1,94 || -0,17 || -0,73 || -10,89 || 12,63 || -5,82 || 0,76 || -0,41 || -11,55 || -2,74

PL || -0,81 || -1,02 || -0,95 || -1,41 || 0,47 || 1,95 || -2,77 || -3,40 || -0,22 || -2,08 || -21,69 || 293,84 || 308,05 || -22,84 || -0,07 || -0,71 || -63,93 || -21,09

PT || -0,38 || -0,01 || 1,43 || 0,25 || 3,45 || -0,25 || -0,10 || -0,09 || 1,80 || 0,85 || -0,70 || 3,96 || 4,98 || -1,35 || 0,95 || -6,33 || -9,36 || -11,57

RO || 0,04 || 0,36 || 1,38 || 1,14 || -7,51 || 0,45 || 2,39 || 0,81 || 5,34 || 3,79 || 6,83 || 27,92 || -630,52 || -327,00 || 24,01 || 0,46 || -1,35 || 8,46

SI || 4,14 || 9,10 || -8,40 || 19,94 || 6,88 || 4,11 || 0,78 || -3,55 || 6,27 || 3,75 || 95,52 || 15,68 || -92,87 || -27,29 || 0,57 || 4,95 || -3,51 || 14,28

SK || -1,90 || 0,19 || 0,81 || 1,10 || 1,10 || 1,10 || 1,09 || 1,09 || -0,36 || 0,04 || 50,17 || -15,71 || 803,66 || -26,93 || 0,95 || 1,12 || 0,74 || -0,45

FI || 1,23 || -0,06 || 16,51 || 24,49 || 9,39 || 10,17 || 1,04 || 2,21 || 19,37 || 36,31 || 4,12 || 5,51 || 24,05 || 545,66 || -0,47 || 3,56 || 27,34 || 18,66

SE || 1,74 || 1,18 || 1,51 || 1,59 || -0,48 || 2,68 || -9,07 || -3,00 || 5,28 || 3,55 || -3,03 || -1,77 || 17,97 || -15,40 || -3,49 || -9,77 || -11,97 || -3,50

UK || 0,28 || 0,21 || 0,69 || -2,72 || 3,91 || -1,98 || 0,70 || -5,54 || 0,30 || -2,08 || 1,15 || -3,84 || -28,77 || -13,93 || 9,80 || -0,76 || 2,04 || -0,17

ES || 0,62 || 0,81 || 1,39 || 1,56 || 1,43 || 0,86 || -0,18 || -2,73 || 1,95 || 1,73 || 13,51 || 30,55 || 3,06 || -2,17 || 1,13 || -4,11 || 8,68 || 4,01

3 lentelė. Pagrindinių finansinės sąskaitos straipsnių vidutinės tikslinimo vertės, 2008 m. 1 ketvirtis – 2011 m. 2 ketvirtis

KETVIRČIO MOKĖJIMŲ BALANSO FINANSINĖS SĄSKAITOS VIDUTINĖS VERTĖS (%)

VN || Išorės TI || Vidaus TI || Portfelinių investicijų turtas || Portfelinių investicijų įsipareigojimai || Kitų investicijų turtas || Kitų investicijų įsipareigojimai || Išvestinės finansinės priemonės

BE || -31,03 || 27,54 || -124,24 || -44,69 || 41,73 || 10,10 || -186,75

BG || 16,91 || 67,33 || 67,11 || 17,69 || 115,41 || -39,60 || 5,54

CZ || -111,98 || -397,93 || 0,02 || 3,46 || -8,11 || -2197,80 || -0,71

DK || -46,19 || 53,49 || 21,69 || 0,02 || 2,00 || 0,24 || 20,77

DE || -26,56 || 52,11 || -4,10 || 12,30 || 54,50 || -1,58 || 6,07

EE || 32,41 || 53,09 || 9,56 || -0,67 || -13,79 || -31,16 || 1,49

IE || 71,28 || -377,19 || -7,77 || 82,50 || -39,87 || -2,57 || 54,00

EL || 9,72 || -54,83 || -4,25 || -0,59 || -450,81 || 0,28 || -0,01

ES || 7,41 || -36,64 || 11,17 || -5,00 || -0,98 || 0,56 || -56,68

FR || -43,78 || -30,99 || -16,32 || -4,36 || -26,45 || -28,23 || -100,27

IT || 234,78 || -63,77 || -185,28 || 162,04 || -1369,01 || 261,87 || 666,93

CY || 629,42 || 404,98 || -15,00 || -847,87 || -80,27 || 32,28 || -4,36

LV || -23,64 || -38,18 || -204,30 || 33,65 || -9,10 || -37,02 || -1,38

LT || 8,02 || 162,63 || -44,70 || -41,77 || -3,44 || 4,30 || -22,28

LU || -114,94 || -139,05 || -15,67 || -18,30 || 32,03 || -12,60 || 1597,77

HU || -23,16 || 204,44 || 46,60 || 5,65 || -18,19 || 8,46 || 5,26

MT || 197,44 || -28,12 || -4,99 || -71,68 || 0,08 || 2,29 || -0,11

NL || -68,42 || 95,70 || -4,15 || -38,61 || -25,58 || -16,72 || -28,15

AT || 93,64 || -1,37 || 2,87 || 3,71 || -8,75 || 4,00 || 9,95

PL || 91,07 || -52,24 || -66,65 || -15,51 || -1,70 || -15,18 || 0,67

PT || -345,76 || -25,69 || -38,70 || 46,58 || -54,88 || -258,31 || 9,98

RO || 2549,20 || -140,35 || -89,82 || -17,72 || -105,36 || 9,16 || 42,86

SI || -28,47 || 8,74 || -0,55 || 1,10 || -1033,25 || 66,04 || -588,34

SK || -49,32 || -18,22 || -3,54 || 1,42 || -1,85 || -11,61 || -100,32

FI || 165,75 || -71,90 || -1,98 || -15395,81 || 0,35 || -1,02 || 17,56

SE || 82,68 || -44,64 || 10,48 || -64,85 || -146,32 || -16,56 || -44,98

UK || -12,63 || -17,94 || 145,57 || -3,44 || 5,21 || 33,31 || -5,97

ES || 31,53 || -11,16 || 68,69 || 12,88 || 29,94 || 6,49 || 16,16

1 grafikas. 2005 m. 1 ketvirčio–2011 m. 2 ketvirčio ES-27 einamosios sąskaitos pradinių ir galutinių įverčių skirtumai (mln. EUR)

7.           Savalaikiškumas ir punktualumas

Punktualumas vertinamas pagal tai, kaip laikomasi duomenų teikimo terminų, nustatytų MB reglamente. 4 lentelėje[9] nagrinėjamas mokėjimų balanso statistinių duomenų perdavimo punktualumas. Joje parodoma, kad, išskyrus vos kelis atvejus, valstybės narės laikėsi visų duomenų rinkinių perdavimo terminų.

Savalaikiškumas vertinamas kaip ataskaitinio laikotarpio, už kurį pateikti duomenys, ir datos, kurią duomenys pateikiami galutiniams naudotojams, skirtumas. Šiuo metu MB duomenys pateikiami Eurostatui per 90 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Iš dalies pakeistame MB reglamente atsižvelgiama į naudotojų prašymą teikti labiau savalaikius statistinius duomenis ir sutrumpinant pateikimo terminą nuo šiuo metu taikomų 90 dienų iki 85, 82 ir 80 dienų, atitinkamai nuo 2014, 2017 ir 2019 m.

4 lentelė. Duomenų perdavimo punktualumas*

|| Euro rodikliai || Ketvirčio mokėjimų balansas || Tarptautinė prekyba paslaugomis || Tiesioginės užsienio investicijos. Srautai || Tiesioginės užsienio investicijos. Atsargos

Terminas: || 2 mėn. po ataskaitinio laikotarpio || 3 mėn. po ataskaitinio laikotarpio || 9 mėn. po ataskaitinio laikotarpio || 9 (arba 21) mėn. po ataskaitinio laikotarpio[10] || 9 (arba 21) mėn. po ataskaitinio laikotarpio

Austrija || geras || geras || geras || geras || geras

Belgija || geras || geras || geras || geras || nepatenkinamas

Bulgarija || geras || geras || geras || geras || geras

Kipras || geras || geras || geras || geras || geras

Čekija || geras || geras || geras || geras || geras

Danija || geras || geras || geras || geras || geras

Estija || geras || geras || geras || geras || geras

Suomija || geras || geras || geras || geras || geras

Prancūzija || geras || geras || geras || geras || geras

Vokietija || geras || geras || geras || geras || geras

Graikija || geras || geras || geras || geras || geras

Vengrija || geras || geras || geras || geras || geras

Airija || geras || geras || geras || geras || geras

Italija || geras || geras || geras || geras || geras

Latvija || geras || geras || geras || geras || geras

Lietuva || geras || geras || geras || geras || geras

Liuksemburgas || geras || geras || geras || geras || geras

Malta || geras || geras || patenkinamas || geras || geras

Nyderlandai || geras || geras || geras || geras || geras

Lenkija || geras || geras || geras || geras || geras

Portugalija || geras || geras || geras || geras || geras

Rumunija || geras || geras || geras || geras || geras

Slovakija || geras || geras || geras || geras || geras

Slovėnija || geras || geras || geras || geras || geras

Ispanija || geras || geras || geras || geras || geras

Švedija || geras || geras || geras || geras || geras

Jungtinė Karalystė || geras || patenkinamas || nepatenkinamas || geras || geras

* Punktualumas: geras: ≤ 0 dienų, patenkinamas: ≤ 5 dienos, nepatenkinamas: >5 dienos.

8.           Palyginamumas

Palyginamumas reiškia skirtumus, kurie pastebimi palyginus skirtingų geografinių vietovių ar skirtingų laikotarpių tos pačios srities statistinius duomenis.

MB kokybės ataskaitoje erdvinis palyginamumas vertinamas pagal nesutapimus. Eurostatas nuolat teikia lenteles, kuriose nurodomi pagrindiniai nuolatiniai nesutapimai kiekvienai šaliai ir straipsniui, ir ragina šalis spręsti susijusias problemas palaikant dvišalius ryšius ir keičiantis išsamesne informacija. Be to, dvišaliams TUI duomenų mainams paskatinti sukurtas Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) tinklas ir tikimasi, kad bėgant laikui jis padės sumažinti TUI duomenų nesutapimus.

2 grafike palyginami ES-27 ir pasaulio nesutapimai. Nors ES-27 nesutapimai nėra nereikšmingi (jie sudaro beveik 1 proc. ES BVP), jie nekito nuo 2004 m. Įvairios Eurostato įgyvendinamos iniciatyvos, skirtos nesutapimams ES-27 MB sumažinti, akivaizdžiai veiksmingos.

2 grafikas. ES-27 ir pasaulio nesutapimai, einamoji sąskaita (iš viso), 1999–2010 m., mln. EUR

9.           Suderinamumas

Kalbant apie suderinamumą daugiausia dėmesio skiriama įvairioms reikmėms parengtos statistikos nuoseklumui. MB kokybės ataskaitoje šis komponentas vertinamas tiek pagal vidaus nuoseklumą (vientisumo taisyklių laikymąsi, ketvirčio ir metų duomenų suderinamumą, klaidų ir praleidimų kiekį), tiek pagal nuoseklumą kitų duomenų atžvilgiu (MB duomenų ir panašios kitų statistikos sistemų statistikos suderinamumą). Nuolat stebima, ar MB prekių duomenys nuoseklūs užsienio prekybos statistikos (UPS) (rengiamos Intrastato ir Ekstrastato) atžvilgiu.

9.1.        Duomenų vidaus nuoseklumas

Duomenų vidaus nuoseklumas vertinamas pagal grynųjų klaidų ir praleidimų vertes. Grynosios klaidos ir praleidimai yra balansuojamasis sąskaitų likutinis straipsnis. Kartais skaičiavimų klaidos viena kitą panaikina. Todėl šio likutinio straipsnio vertė nebūtinai atitinka bendrą pateiktų duomenų tikslumą.

Grynąsias klaidas ir praleidimus atidžiai stebi nacionaliniai subjektai, rengiantys MB: didelės arba nuolat didėjančios vertės rodo, kad duomenų rengimo sistemose yra problemų ir jas reikia nustatyti bei spręsti.

5 lentelėje pateikiamas vidutinis santykinis klaidų rodiklis, nustatytas valstybių narių 2008–2010 m. Jis lygus nurodyto laikotarpio grynųjų klaidų ir praleidimų absoliučiosios vertės vidurkiui (nustatytas kaip einamosios sąskaitos kredito ir debeto verčių vidurkio dalis), pateiktam valstybių narių ketvirčio mokėjimų balanse. 2008–2010 m. trijų valstybių narių (Italijos, Suomijos ir Švedijos) šio rodiklio vertė viršijo 10 proc., o penkių (Airijos, Bulgarijos, Danijos, Lenkijos ir Prancūzijos) – 5 proc. Italijos klaidos ir praleidimai padidėjo nuo 3,8 proc. 2006–2008 m., nurodytų praeitų metų kokybės ataskaitoje, iki 12 proc. 2008–2010 m., nes pradėta taikyti visiškai nauja rinkimo ir rengimo sistema.

6 lentelėje pateikiamas suminis 2008–2010 m. vidutinis santykinis klaidų rodiklis. Jis lygus to laikotarpio grynųjų klaidų ir praleidimų suminei natūraliajai vertei (nustatytai kaip einamosios sąskaitos kredito ir debeto verčių vidurkio dalis). Vienos valstybės narės (Švedijos) šio rodiklio vertė viršijo 10 proc., o trijų (Bulgarijos, Danijos ir Suomijos) – 5 proc.

5 lentelė. 2008–2010 m. vidutinių sąlyginių klaidų rodiklis

Belgija || 0,5 % || Prancūzija || 5,1 % || Austrija || 3,4 %

Bulgarija || 8,6 % || Italija || 12,0% || Lenkija || 5,2 %

Čekija || 2,2 % || Kipras || 2,1 % || Portugalija || 1,7 %

Danija || 8,0 % || Latvija || 2,3 % || Rumunija || 4,3 %

Vokietija || 3,7 % || Lietuva || 0,9 % || Slovėnija || 1,5 %

Estija || 1,8 % || Liuksemburgas || 0,3 % || Slovakija || 4,1 %

Airija || 10,0 % || Vengrija || 1,9 % || Suomija || 12,0 %

Graikija || 2,0 % || Malta || 4,1% || Švedija || 13,7 %

Ispanija || 2,3 % || Nyderlandai || 4,2 % || Jungtinė Karalystė || 3,6 %

6 lentelė. 2008–2010 m. suminis vidutinių sąlyginių klaidų rodiklis

Belgija || 0,0% || Prancūzija || 3,3 % || Austrija || 0,7%

Bulgarija || -5,7 % || Italija || 0,0 % || Lenkija || -4,6 %

Čekija || -0,3 % || Kipras || -0,5 % || Portugalija || -0,3 %

Danija || -5,5 % || Latvija || -1,9 % || Rumunija || -2,9 %

Vokietija || 0,7 % || Lietuva || 0,2 % || Slovėnija || 0,2 %

Estija || 0,9 % || Liuksemburgas || -0,1 % || Slovakija || -3,3 %

Airija || -2,3 % || Vengrija || -2,1 % || Suomija || -8,6%

Graikija || 0,0 % || Malta || 1,3 % || Švedija || -16,3 %

Ispanija || -0,9 % || Nyderlandai || 0,7 % || Jungtinė Karalystė || 0,2 %

9.2.        Nuoseklumas kitų duomenų atžvilgiu

Nuoseklumas kitų duomenų atžvilgiu yra susijęs su MB duomenų ir panašios kitų statistikos sistemų statistikos suderinamumu.

Eurostatas nuolat stebi, ar su prekėmis susiję MB duomenys atitinka užsienio prekybos statistiką (UPS). Lyginant šiuos du duomenų rinkinius reikėtų atsižvelgti į metodinius MB ir UPS rengimo skirtumus. Pagrindiniai skirtumai yra susiję su tuo, kad rengiant MB tam, kad būtų galima įtraukti sandorį, turi būti perduotos nuosavybės teisės, o UPS duomenims rengti pakanka, kad prekės būtų fiziškai pervežtos per sieną, be to, taikomi skirtingi vertinimo metodai[11]. Vienas iš šio skirtumo pavyzdžių – nepiniginio aukso traktavimas, kurio nuosavybės teisės pasikeičia, nors jis nėra fiziškai pervežamas į naujojo savininko šalį; toks auksas į UPS netraukiamas, bet traukiamas į MB.

Bendrąjį UPS ir MB tarpusavio nuoseklumą galima greitai įvertinti pagal šių dviejų statistikos sistemų parodomų kredito / eksporto ir debeto / importo verčių skirtumų laiko eilutes (žr. suvestinius ES-27 duomenis 3 grafike). Nuo 2006 m. 1 ketvirčio MB ir UPS prekių duomenys pastebimai vis nuoseklesni, gan žemi ir stabilūs.

3 grafikas. Prekės. UPS ir MB duomenų skirtumai, ES-27 ir ne ES-27 šalys partnerės

10.         Išvados

Įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 184/2005 visos ES mokėjimų balanso statistika tapo darnesnė ir daugiau duomenų tapo prieinama naudotojams.

Šiame darbiniame dokumente nurodoma, kad kiekviena valstybė narė pagal Reglamentą (EB) Nr. 184/2004 paprastai laiku pateikia MB duomenis Eurostatui. 2012 m. galutiniams naudotojams pateikiama kur kas daugiau MB duomenų, palyginti su XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje teiktais duomenimis: šiuo metu turima daugiau duomenų apie sandorius ir geografinį suskirstymą, pagerėjo duomenų teikimo dažnumas ir savalaikiškumas, o ekonominei analizei atkuriamos ilgesnės laiko eilutės. Įverčiai taikomi dažniau, bet gaunamų duomenų kokybė labai griežtai kontroliuojama. Pagal kokybės ataskaitas galima nuolat stebėti duomenų stabilumą ir nuoseklumą.

Dėl finansų krizės naudotojai vis labiau gilinasi tiek į MB, tiek į TIB duomenis. Eurostatas ir nacionaliniai duomenų rengėjai deda visas pastangas, kad MB ir TIB duomenys visiškai atitiktų įvairių naudotojų poreikius.

Kitas MB kokybės vertinimas bus pradėtas 2013 m. sausio mėn.

[1]               Žr. „ESS kokybės ataskaitų vadovą“, Eurostato darbiniai dokumentai, 2009 m. Taip pat žr. „ESS kokybės ataskaitų standartą“, Eurostato darbiniai dokumentai, 2009 m.

[2]               Žr. „ESS kokybės ataskaitų vadovą“, Eurostatas, 2009 m., p. 65.

[3]               Žr. http://dsbb.imf.org/images/pdfs/dqrs_bop.pdf.

[4]               Žr. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-RA-10-026.

[5]               Remiantis Reglamentu 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais, statistinių duomenų teikimo prievolė netaikoma visiems 12 500 EUR neviršijantiems sandoriams. Persvarsčius Reglamentą 2560/2001, ši riba padidinta iki 50 000 EUR (Reglamento (EB) 924/2009 5 straipsnio 1 dalis).

[6]               http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/excessive_imbalance_procedure/imbalance_scoreboard.

[7]               Žr. 2012 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 555/2012.

                http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:166:0022:0066:LT:PDF.

[8]               Tam reikėtų aiškiai atskirti sandorius pagal tai, ar pati paslauga teikiama tarpvalstybiniu mastu (vadinamasis 1 būdas); ar vartotojas kerta sieną (vadinamasis 2 būdas); ar paslaugos teikėjas kerta siena (vadinamasis 4 būdas). Žr. 2010 m. Tarptautinės prekybos paslaugomis statistikos vadovo V skyrių.

[9]               Punktualumas vertinamas gerai, jei duomenys visada pateikiami iki nustatyto termino, patenkinamai – jei vėluojama vidutiniškai ne daugiau kaip penkias dienas, nepatenkinamai – visais kitais atvejais.

[10]             TUI (srautų ir atsargų) duomenų reikalaujama atskirai (du kartus) ir nustatomi skirtingi terminai: pirmasis – 9 mėnesiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, antrasis – 21 mėnuo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

[11]             MB importas / debetas vertinamas FOB verte, o UPS – CIF.