This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012DC0529
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Unleashing the Potential of Cloud Computing in Europe
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje
/* COM/2012/0529 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje /* COM/2012/0529 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Nuotolinės kompiuterijos galimybių
naudojimas Europoje (Tekstas svarbus EEE) 1. Įvadas Nuotolinę kompiuteriją (vadinamąją debesų kompiuteriją)
supaprastintai galima suvokti kaip duomenų saugojimą, apdorojimą
ir naudojimą toli esančiuose internetu pasiekiamuose kompiuteriuose. Kitaip sakant, vartotojai prireikus gali naudotis
beveik neribotais skaičiavimo pajėgumais, poreikiams patenkinti jiems
nebūtina investuoti daug kapitalo, o savo duomenimis jie gali naudotis bet
kur, kur tik yra interneto ryšys. Panaudojant
nuotolinę kompiuteriją galima labai sumažinti naudotojų išlaidas
informacinėms technologijoms ir sukurti įvairių naujų paslaugų. Naudodamosi nuotoline kompiuterija, net mažiausios
įmonės gali pasiekti vis didesnes rinkas, o vyriausybės, ir
ribodamos išlaidas, gali savo paslaugas padaryti patrauklesnes ir
veiksmingesnes. Dėl visuotinio žiniatinklio informacija tapo prieinama visur ir
kiekvienam, o nuotolinė kompiuterija suteikia galimybę visur ir
kiekvienam naudotis skaičiavimo pajėgumais.
Kaip ir žiniatinklio, nuotolinės kompiuterijos technologijų
plėtra vyksta jau kurį laiką ir vyks toliau. Skirtingai nei žiniatinklis, ji dar tik žengia
pirmuosius žingsnius, todėl Europa turi galimybę imtis veiksmų,
kad nuotolinei kompiuterijai toliau plėtojantis, užsitikrintų
pirmavimą ir pasinaudotų populiarėjančios nuotolinės
kompiuterijos naudojimo ir jos paslaugų teikimo paklausa ir pasiūla. Todėl Komisija siekia sudaryti
sąlygas sparčiau įsisavinti nuotolinę kompiuteriją
visuose ekonomikos sektoriuose ir tą procesą palengvinti, nes tai
gali padėti sumažinti IRT sąnaudas, o ėmus taikyti naujus
skaitmeninio verslo metodus[1]
– padidinti našumą, užtikrinti augimą ir darbo vietų
kūrimą. Remiantis visos politikos,
reguliavimo ir esamų technologijų pažangos analize ir siekiant
nustatyti, ko reikia tam tikslui pasiekti, išsamiai pasikonsultavus su
suinteresuotosiomis šalimis, šiame dokumente nurodomi svarbiausi
neatidėliotini papildomi veiksmai. Šis
komunikatas, parengtas vykdant vieną iš pagrindinių Komunikate
dėl elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų[2]
numatytų veiksmų, yra Komisijos politinis įsipareigojimas ir juo
visos suinteresuotosios šalys raginamos dalyvauti įgyvendinant šiuos
veiksmus, kuriais būtų galima pasiekti, kad 2020 m. Europos
Sąjungoje nuotolinei kompiuterijai bus papildomai tiesiogiai išleista 45 mlrd.
EUR, o jų bendras kaupiamasis poveikis iki 2020 m. būtų 957 mlrd. EUR
BVP ir 3,8 mln. darbo vietų[3]. Keliais iš nurodysimų veiksmų siekiama pakeisti daugelio
potencialių nuotolinės kompiuterijos naudotojų
požiūrį, esą naudojant šią technologiją gali rastis
papildoma rizika[4]. Jais siekiama, kad taikytina teisinė sistema būtų
aiškesnė ir geriau žinoma, sudarant sąlygas lengviau pranešti ir
tikrinti, kaip jos laikomasi (pvz., pasitelkiant standartus ir
sertifikavimą), ir ją toliau tobulinti (pvz., įgyvendinant
numatytą teisėkūros iniciatyvą dėl kibernetinio
saugumo). Sprendžiant konkrečius nuotolinės kompiuterijos klausimus,
Europos verslas, organizacijos ir viešojo sektoriaus institucijos greičiau
ir labiau suderintai įsisavintų šią technologiją,
todėl augant paklausai sparčiau didėtų visos ekonomikos
našumas ir konkurencingumas, o augant pasiūlai išaugtų rinka, kurioje
Europa taptų vienu svarbiausių pasaulinių žaidėjų. Atsižvelgiant į tai, kad susiklostė
tinkamos aplinkybės ir kad Europa turi gilias telekomunikacijų
įrangos tradicijas, Europos IRT sektorius gali pasinaudoti naujomis
svarbiomis galimybėmis – labai efektyviai diegti nuotolinės
kompiuterijos infrastruktūros tinklus ir paslaugas. Be to, dėl išaugusios paklausos galėtų gauti
naudos Europos didieji ir mažieji prietaikų kūrėjai. 2. Nuotolinės kompiuterijos
pobūdis ir nauda Nuotolinei kompiuterijai būdingos įvairios esminės
ypatybės (todėl bendrą apibrėžtį pateikti sunku[5]),
būtent: ·
techninė įranga (kompiuteriai,
kaupikliai) priklauso nuotolinės kompiuterijos paslaugų
teikėjui, o ne naudotojui, kuris su ja sąveikauja internetu; ·
techninės įrangos naudojimas dinamiškai
optimizuojamas visame kompiuterių tinkle, todėl vartotojui iš
esmės neturi rūpėti, kur tiksliai yra duomenys ar vyksta
procesai, arba kuriuo įrenginiu konkrečiu momentu naudojasi konkretus
naudotojas, net jei tai yra svarbu pagal taikomą teisę; ·
nuotolinės kompiuterijos paslaugų
teikėjai dažnai perkelia savo naudotojų darbo krūvį (pvz.,
iš vieno kompiuterio arba duomenų centro į kitą), kad kuo
optimaliau naudotų turimą techninę įrangą; ·
duomenys saugomi, apdorojami ir pateikiami
panaudojant nuotolinę techninę įrangą (pvz., per
prietaikas), kad įmonė nuotolinės kompiuterijos paslaugomis
galėtų naudotis taip pat, kaip vartotojai jau dabar naudojasi savo
žiniatinklio pašto paskyromis; ·
organizacijos ir asmenys gali naudoti savo duomenis
ir savo programinę įrangą bet kada ir bet kur, pvz.,
naudodamiesi staliniais, nešiojamaisiais arba planšetiniais kompiuteriais arba
išmaniaisiais telefonais; ·
nuotolinės kompiuterijos struktūrą
sudaro sluoksniai: techninė įranga, tarpinė
įranga arba platforma ir programinė įranga. Standartizacija svarbi ypač viduriniame
sluoksnyje, nes ji kūrėjams suteikia galimybę spręsti labai
įvairių potencialių klientų uždavinius, o vartotojams
suteikia galimybę rinktis; ·
vartotojai paprastai moka už naudojimąsi,
todėl išvengia didelių išankstinių ir pastoviųjų
sudėtingos kompiuterinės įrangos įrengimo ir naudojimo
sąnaudų; ·
kartu naudotojai gali lengvai pakeisti savo
naudojamos techninės įrangos kiekį (pvz., tik kelis kartus
spustelėję pelės klavišą padidinti skirtos savo duomenims
saugoti vietos kiekį). Vartotojai gali naudotis nuotolinės kompiuterijos paslaugomis
norėdami išsaugoti informaciją (pvz., paveikslėlius ar
e. paštą) ar pasinaudoti programine įranga (pvz.,
socialinių tinklų, srautinio vaizdo ir muzikos, žaidimų). Organizacijos, įskaitant viešojo
administravimo įstaigas, naudodamosi nuotolinės kompiuterijos
paslaugomis, gali nuosekliai atsisakyti vidaus duomenų centrų ir
informacijos ir ryšių technologijų (IRT) padalinių. Įmonės, naudodamosi nuotolinės
kompiuterijos paslaugomis, galėtų greitai išbandyti ir išplėtoti
pasiūlymus savo klientams, nes nereikėtų investuoti į
fizinę infrastruktūrą ir jos kurti. Apskritai
nuotolinė kompiuterija yra kitas kompiuterių galios industrializavimo
(standartizacijos, masto didinimo, prieinamumo plėtimo) etapas
(kompiuterija paslaugos principu, angl. utility computing), palyginamas
su tuo, kaip pastačius jėgaines buvo industrializuotas elektros
energijos tiekimas. Dėl
standartizuotų sąsajų (kurių atitikmuo tiekiant
elektrą galėtų būti kištukai) naudotojams nebereikia
užsikrauti rūpesčių dėl technikos (kaip pastatyti
duomenų centrą, užtikrinti jam energijos tiekimą, jį
eksploatuoti ir apsaugoti) – tuo užsiima specialistai ir pasiekia didesnę
masto ekonomiją (nes teikia paslaugas daugybei naudotojų) nei
pavieniai naudotojai. Be to, nuotolinė
kompiuterija padeda pasiekti labai didelę masto ekonomiją, todėl
mažai tikėtina, kad diegiant ją pavienių valstybių
pastangomis bus pasiektas optimalus sąnaudų efektyvumas.
Nuotolinės kompiuterijos naudą galima pailiustruoti 2011 m.
Komisijos užsakymu atliktos apklausos rezultatais – iš jų matyti, kad,
pradėjusios naudotis nuotoline kompiuterija, 80 % organizacijų
sąnaudas sumažina 10–20 %. Kita
nauda – augimas tokios srityse kaip mobilusis darbas (46 %), našumas (41 %),
standartizacija (35 %), taip pat verslo galimybės (33 %) ir
rinkos (32 %)[6]. Visuose atliktuose ekonominiuose tyrimuose
patvirtinta nuotolinės kompiuterijos svarba ir prognozuojama sparti
šių paslaugų plėtra visame pasaulyje[7]. Precedento neturintis duomenų srauto
didėjimas ir informacijos apdorojimas internetu turi didelį
poveikį aplinkai dėl didėjančio energijos ir vandens
suvartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Nuotolinė kompiuterija gali padėti sumažinti šias problemas, nes
būtų efektyviau naudojama techninė įranga ir,
konkrečiau, statomi duomenų centrai, kuriuose būtų
naudojami nedaug energijos suvartojantys serveriai ir jiems tiekiama ekologiška
energija[8].
Pavyzdžiui, remiantis kai kuriais skaičiavimais, pradėjusios naudotis
nuotoline kompiuterija, didelės JAV įmonės galėtų
kasmet sutaupyti 12,3 mlrd. JAV dolerių, išleidžiamų už
suvartojamą energiją[9].
Todėl tikimasi, kad verslo subjektams,
visų pirma MVĮ, ir kitoms organizacijoms įsisavinus
nuotolinę kompiuteriją, labai padidėtų visos ekonomikos
efektyvumas. Nuotolinė kompiuterija
galėtų būti ypač svarbi mažosioms įmonėms menkai
išvystytos ekonomikos regionuose ar atokiose ir kaimo vietovėse, nes jos
galėtų pasiekti labiau klestinčių regionų rinkas. Pavyzdžiui, naudodamasis plačiajuosčio
ryšio infrastruktūra, įveikti nuotolių sunkumus ir pasiekti
tolimas rinkas gali kiekvienas – ir besikuriančios aukštųjų
technologijų įmonės, ir smulkieji prekeiviai ar amatininkai. Tai atveria naujas ekonominės plėtros
galimybes kiekvienam regionui, kuriame yra idėjų, talentų ir
didelės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūra. Be to, pasinaudodami nuotoline kompiuterija, IRT
specialistai galėtų dirbti ten, kur gyvena, užuot važiavę
ieškoti darbo kitur, todėl mažiau išsivysčiusiuose regionuose
didėtų užimtumas ir į juos būtų pritraukiamos
lėšos. Daugelis iš pažiūros vietos produktų ir paslaugų
galėtų pasiekti pasaulio rinką, informacija apie juos
būtų prieinama didesniame interneto puslapių skaičiuje ir pasiekiama
interneto paieškos sistemomis, taip pat – ypač mažosioms įmonėms
sudarius grupę – galėtų susidaryti kritinė masė,
reikalinga norint dėl lengvatinių sąlygų derėtis su
pagrindiniais verslo partneriais, pvz., pristatymo ir transporto, turizmo
paslaugų teikėjais ir finansų įmonėmis. Viešosios valdžios institucijoms taip pat
būtų labai naudinga įsisavinti nuotolinę kompiuteriją,
nes ji padėtų užtikrinti efektyvumą mažesnėmis
sąnaudomis ir teikti lankstesnes ir prie piliečių bei
įmonių poreikių priderintas paslaugas.
Visų pirma būtų sutaupoma lėšų dėl
mažesnių IT sąnaudų, nes sumažėtų kapitalo ir veiklos
išlaidos ir padidėtų techninės įrangos naudojimo lygis
(šiuo metu viešojo sektoriaus infrastruktūros naudojimo lygis kartais
tesiekia 10 %[10]). Taip pat būtų gaunama naudos
perorganizuojant procesus, nes sumažėtų išlaidos, atsirastų
galimybių dažniau atnaujinti įrangą ir galimybė
institucijoms bendrai naudotis infrastruktūra. Be
sutaupytų lėšų, nuotolinė kompiuterija gali paskatinti
pereiti prie XXI a. viešųjų paslaugų – tokių, kurios
teikiamos sąveikiai, su galimybe keisti mastą ir pagal judžios
visuomenės dalies ir įmonių, norinčių pasinaudoti
Europos bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais, poreikius. To siekiant, pirmiausia reikėtų tobulinti
teikiamas paslaugas, kaip antai teikti saugesnes, patogesnes naudotojams
paslaugas, ištobulinti gebėjimą pigiai, greitai ir lanksčiai
diegti naujas paslaugas, suteikti galimybę naudojantis nuotoline
kompiuterija palyginti lengvai kurti socialinių iniciatyvų platformas
arba platformas konkrečioms kampanijoms ir galimybę geriau
stebėti rezultatus. O per dešimt
metų nuotolinė kompiuterija galėtų sudaryti sąlygas
naudotis viešosiomis paslaugomis vien elektroninėmis priemonėmis,
apsieinant be popierinės biurokratijos, ir taip padėtų
įgyvendinti skaitmeninių technologijų visiems europiečiams
viziją. Nuotolinė kompiuterija
galėtų padėti sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas, duoti
daugiau naudos visuomenei ir tvirtesnį pagrindą ekonominei veiklai,
į kurią būtų įtraukti visi gyventojai. 3. Veiksmai, kurių reikia imtis Iš Komisijos atlikto parengiamojo darbo matyti
pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų: • Bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymas dėl skirtingų nacionalinės teisės sistemų ir
dėl neapibrėžtumo, kuri teisė taikytina; skaitmeninio turinio ir
duomenų vietos klausimas kelia didžiausią potencialių
nuotolinės kompiuterijos paslaugų naudotojų ir teikėjų
susirūpinimą. Tai visų pirma
susiję su keliose jurisdikcijose teikiamų paslaugų ir
naudojimosi jomis modelių valdymo sudėtingumu bei su
pasitikėjimu ir saugumu įvairiose srityse, kaip antai duomenų
apsaugos, sutarčių, vartotojų apsaugos ar baudžiamosios
teisės. • Sutarčių problemos kėlė
nuogąstavimus dėl prieigos prie duomenų ir jų perkeliamumo,
pakeitimų valdymo ir duomenų nuosavybės.
Pavyzdžiui, nerimą kelia tai, kaip bus kompensuojama žala paslaugos
neteikimo atveju (pvz., kai paslaugos teikimas nutrūksta arba prarandami
duomenys), kaip bus užtikrinamos vartotojų teisės, kai vienašališku
teikėjo sprendimu vykdomas sistemų atnaujinimas, kaip bus sprendžiami
nuotolinės kompiuterijos prietaikomis sukurtų duomenų
nuosavybės teisių klausimai ar ginčai.
• Dėl standartų įvairovės
kyla painiava, nes, viena vertus, standartų vis daugėja, o kita
vertus, neaišku, kurių standartų reikėtų laikytis, kad
duomenų formatų suderinamumas būtų pakankamas perkeliamumui
užtikrinti; kokiu mastu įdiegtos asmens
duomenų apsaugos priemonės; arba
kaip sprendžiama duomenų saugumo pažeidimų ir apsaugos nuo
kibernetinių atakų problema. Šioje strategijoje nenumatyta
kurti bendros Europos nuotolinės kompiuterijos infrastruktūros,
t. y. specialios techninės įrangos infrastruktūros,
kurią naudojant viešojo sektoriaus vartotojams būtų teikiamos bendrosios
nuotolinės kompiuterijos paslaugos visoje Europoje. Tačiau vienas iš tikslų yra turėti pasiūlą
viešai prieinamų nuotolinės kompiuterijos paslaugų
(viešąją nuotolinę kompiuteriją, arba „viešąjį
debesį“[11]),
kurios atitiktų Europos standartus ne tik reguliavimo prasme, bet ir
būtų konkurencingos, atviros ir saugios. Viešosios valdžios
institucijoms nebūtų atimama teisė kurti specialiai skirtus
neskelbtiniems duomenims tvarkyti privačius nuotolinės kompiuterijos
išteklius, tačiau apskritai net viešajam sektoriui teikiamos
nuotolinės kompiuterijos paslaugos turėtų, kiek įmanoma,
būti grindžiamos rinkos konkurencija siekiant užtikrinti geriausią
kainos ir kokybės santykį, bet kartu paisant su svarbiausiais veiklos
kriterijais, kaip antai saugumu ir neskelbtinų duomenų apsauga,
susijusių reguliavimo įpareigojimų ir platesnės viešosios
politikos tikslų. 3.1. Nuotolinė kompiuterija
ir skaitmeninė darbotvarkė (bendroji skaitmeninė rinka) Nesaistoma buvimo vietos apribojimų,
nuotolinė kompiuterija galėtų pakylėti bendrąją
skaitmeninę rinką į naują lygmenį. Tačiau taip
bus tik tuomet, jei veiksmingai įgyvendinsime bendrosios rinkos taisykles.
Nauda gali būti labai didelė. Komisijos užsakymu atliekant
parengiamąjį tyrimą apskaičiuota, kad, įgyvendinus
nuotolinei kompiuterijai palankias politikos priemones, 2020 m. iš
viešųjų nuotolinės kompiuterijos paslaugų būtų
gauta 250 mlrd. EUR BVP (o pagal nesikišimo scenarijų „nesiimti
jokių priemonių“ – 88 mlrd. EUR) ir papildomas kaupiamasis
poveikis 2015–2020 m. siektų 600 mlrd. EUR. Tai tolygu
sukurti 2,5 mln. papildomų darbo vietų[12]. Daugelis priemonių, kurios būtinos,
kad Europa taptų labiau palanki nuotolinei kompiuterijai, jau buvo
nurodytos Europos skaitmeninėje darbotvarkėje ir Bendrosios rinkos
akte[13]
kaip bendrosios rinkos aspekto veiksmai. Daugumą
jų dabar svarsto teisės aktų leidėjai; tuos pasiūlymus
sparčiai priėmus ir įgyvendinus būtų padarytas svarbus
žingsnis siekiant iš nuotolinės kompiuterijos gauti ekonominės
naudos. Skaitmeninės darbotvarkės
veiksmai „Galimybės naudotis turiniu suteikimas“ Europos skaitmeninėje darbotvarkėje
Komisija užsibrėžė tikslą „supaprastinti leidimų naudotis
kūriniais, kurių teisės saugomos, suteikimą, valdymą
ir tarpvalstybinį licencijavimą“ [14]. Jau
imtasi Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytų
pagrindinių veiksmų šiems tikslams pasiekti; tai padės Europos
skaitmeninio turinio kūrėjams ir vartotojams geriau išnaudoti naujas
nuotolinės kompiuterijos galimybes. Kad remiantis nuotoline kompiuterija
būtų galima teikti ir skaitmeninio turinio paslaugas, įskaitant
judriojo ryšio paslaugas, reikia turinio paskirstymo modelių, kurie
įvairiais įrenginiais ir skirtingose teritorijose užtikrintų
geresnę prieigą prie įvairiarūšio turinio (muzikos, vaizdo
ir garso ar elektroninių knygų). Nuotolinės
kompiuterijos paslaugų teikėjai ir teisių turėtojai gali
susitarti dėl licencijų komercinių sąlygų, kuriomis
vartotojams būtų leidžiama prieiga prie savo asmeninės paskyros
įvairiais įrenginiais, neatsižvelgiant į tai, iš kurios
teritorijos naudojamasi paskyra. Tokius
lanksčius licencijavimo susitarimus jau pradedama taikyti rinkoje, nors
tam tikrais atvejais susitarti būna sunkiau. Teikėjams
reikia lengvesnių būdų įsigyti tokių paslaugų
licencijas. Vartotojams turėtų
būti sudarytos sąlygos teisėtai naudotis turiniu visoje ES,
neprarandant prieigos prie paslaugų, už kurias jie sumokėjo bet
kurioje kitoje valstybėje narėje. Teisių
turėtojus tokie licencijavimo susitarimai turėtų skatinti kurti
naujoviškas paslaugas, taigi jie gautų naujus pajamų srautus. Greitai priėmus Komisijos Direktyvos dėl kolektyvinio
teisių administravimo pasiūlymą būtų išspręsta
daugelis su nuotolinės kompiuterijos turiniu (muzika) susijusių
tarpvalstybinio licencijavimo klausimų. Komisija
taip pat svarsto tolesnius veiksmus, kurių reikėtų imtis
priėmus Audiovizualinių kūrinių žaliąją
knygą[15],
pavyzdžiui, siekiant skatinti ir palengvinti audiovizualinių
kūrinių internetinio platinimo licencijavimą, ypač
tarptautiniu mastu. Teikiant nuotolinės
kompiuterijos paslaugas taip pat gali būti leidžiamas nuotolinis turinio
saugojimas. Nuotolinės kompiuterijos
ištekliais vartotojas gali naudotis kaip skaitmenine turinio „spinta“ ir kaip
įvairių įrenginių turinio sinchronizavimo priemone. Todėl kyla klausimų dėl
galimybės apmokestinti privačias kopijas, kai turinys kopijuojamas
į nuotolinius kompiuterius arba nuotoliniuose kompiuteriuose. Šie klausimai, be kitų, nagrinėjami
tęstiniame tarpininkavimo procese, kuris vykdomas vadovaujant Antonio
Vitorino[16]. Remdamasi šio proceso rezultatais Komisija, inter
alia, įvertins, ar reikia išaiškinti kopijavimo asmeniniam naudojimui
išimties taikymo sritį ir mokesčių taikytinumą, visų
pirma sritį, kurioje nuotolinės kompiuterijos paslaugoms,
suteikiančioms teisių turėtojams galimybę tiesiogiai gauti
atlygį, nėra taikomas kopijavimo privačiam naudojimui
mokesčio režimas. Skaitmeninės darbotvarkės
veiksmai „Interneto ir tarpvalstybinių operacijų paprastinimas“ Neseniai persvarstyta elektroninės
prekybos direktyva (persvarstymas atliktas kaip vienas iš skaitmeninėje
darbotvarkėje numatytų veiksmų) tapo svarbia skaitmeninių
paslaugų plėtros Europoje gaire, nes pagal ją informacinės
visuomenės paslaugų teikėjai atleidžiami nuo atsakomybės už
neteisėtos informacijos saugojimą ar perdavimą, kai tą
neteisėtą informaciją pateikia trečioji šalis. Dabar daugelis tokių interneto paslaugų
perkeliama į nuotolinės kompiuterijos infrastruktūras, nes taip
lengviau teikti labiau integruotas paslaugas. Taip
susidaro sudėtingesnės vertės grandinės, kurioms dažnai
taikomos kelios jurisdikcijos, todėl kyla klausimų, susijusių su
taikytinos teisės nustatymu (pvz., kaip nustatyti įsisteigimo
vietą) ir pranešimo apie galimai neteisėtą informaciją ir
veiklą procedūrų taikymu šioms naujoms paslaugoms. Šie klausimai sprendžiami kaip Komunikato dėl
bendrosios skaitmeninės elektroninės prekybos rinkos ir
internetinių paslaugų tęsinyje pasirodysiančioje Komisijos
iniciatyvoje dėl pranešimo ir veiksmų procedūrų[17]. Siekiant sukurti bendrąją
skaitmeninę rinką taip pat labai svarbu, kad vykdant sandorius
internetu būtų taikomi saugūs e. tapatumo nustatymo
metodai. Kadangi vertės grandinės
yra sudėtingos, o daugelis nuotolinės kompiuterijos paslaugų –
įterptinės, siekiant užtikrinti pasitikėjimą ir
supaprastinti naudojimąsi paslaugomis būtinas patikimas tapatumo
nustatymas. Pavyzdžiui, taikant vieną
slaptažodžio pateikimo procedūrą būtų daug lengviau
naudotis paslaugų rinkiniu, tačiau, siekiant padidinti
pasitikėjimą atitinkamų paslaugų teikėjų grupe,
reikėtų taikyti ne paprastą paties naudotojo sukuriamą
slaptažodį, o sudėtingesnius ir patikimesnius tapatumo nustatymo
metodus. Priėmus bendruosius standartus,
kuriais būtų užtikrinama galimybė saugiai, bet sklandžiai
naudotis paslaugoms, kurias teikiant būtinas patikimas tapatumo
patvirtinimas ir leidimas, būtų padarytas labai svarbus žingsnis
skatinant nuotolinės kompiuterijos įsisavinimą. Teikti tokius sprendimus būtų daug
lengviau, jei būtų priimti Komisijos pasiūlymai dėl
elektroninės atpažinties ir tapatumo nustatymo[18]. Artimiausiais mėnesiais Komisija,
rengdama Kibernetinio saugumo strategiją, spręs bendruosius
kibernetinio saugumo uždavinius. Strategijoje
bus sprendžiami su visais informacinės visuomenės paslaugų
teikėjais, įskaitant nuotolinės kompiuterijos paslaugų
teikėjus, susiję klausimai. Joje, inter
alia, bus nurodytos tinkamos techninės ir organizacinės
priemonės, kurių reikėtų imtis siekiant valdyti saugumo
riziką, ir įpareigojimai teikti ataskaitas kompetentingoms
institucijoms apie reikšmingus incidentus. Skaitmeninės darbotvarkės
veiksmai „Skaitmeninio pasitikėjimo kūrimas“ Iš Komisijos iniciatyva surengtų
konsultacijų ir atliktų tyrimų paaiškėjo, kad duomenų
apsauga yra vienas daugiausiai susirūpinimo keliančių
klausimų, dėl kurių nuotolinė kompiuterija gali būti
lėčiau įsisavinama. Visų
pirma, kai veikia 27 iš dalies skirtingos nacionalinės teisės
sistemos, labai sunku pateikti bendrosios skaitmeninės rinkos lygmeniu
rentabilų nuotolinės kompiuterijos sprendimą. Be to, kadangi nuotolinė kompiuterija yra
pasaulinio pobūdžio, girdėti prašymai aiškiai nustatyti, kaip
turėtų būti reguliuojamas tarptautinis duomenų perdavimas. Šie klausimai spręsti vykdant kitą
skaitmeninės darbotvarkės veiksmą: 2012 m. sausio 25 d.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl tvirtos ir vienalytės
teisinės duomenų apsaugos sistemos. Pasiūlytuoju reglamentu
sprendžiami su nuotoline kompiuterija susiję klausimai. Svarbiausia tai,
kad jame išaiškinamas svarbus klausimas dėl taikytinos teisės ir taip
užtikrinama, kad bendros taisyklės būtų tiesiogiai ir vienodai
taikomos visose 27 valstybėse narėse. Tai bus naudinga įmonėms
ir piliečiams, nes įmonėms bus užtikrintos vienodos sąlygos
bei sumažinta administracinė našta ir reikalavimų laikymosi
sąnaudos, o asmenims bus užtikrintas aukštas apsaugos lygis ir suteikta
daugiau galimybių tvarkyti savo duomenis. Didesnis duomenų apdorojimo
skaidrumas padės padidinti vartotojų pasitikėjimą.
Pasiūlymu suteikiama galimybė perduoti asmens duomenis į ES ir
EEE nepriklausančias šalis užtikrinant atitinkamų asmenų
apsaugos tęstinumą. Patvirtinus naująją teisinę
sistemą bus sudarytos sąlygos, kurių reikia norint priimti
nuotolinės kompiuterijos elgesio kodeksus ir standartus, kai
suinteresuotosios šalys mano, kad reikia taikyti sertifikavimo schemas, pagal
kurias būtų patvirtinama, kad paslaugos teikėjas įgyvendino
atitinkamus IT saugumo standartus ir duomenų perdavimo apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad
susirūpinimas dėl duomenų apsaugos buvo laikomas viena
didžiausių nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo
kliūčių, juolab svarbu, kad Taryba ir Parlamentas sparčiai
siektų kuo anksčiau 2013 m. priimti pasiūlytą
reglamentą. O dabar, kadangi teikiant nuotolinės
kompiuterijos paslaugas dalyvauja visa teikėjų grandinė, taip
pat kiti (pvz., infrastruktūros ar ryšio paslaugų) teikėjai,
reikia rekomendacijų, kaip taikyti galiojančią ES duomenų
apsaugos direktyvą, t. y. kaip nustatyti ir atskirti duomenų
apsaugos teises ir pareigas, tenkančias duomenų valdytojams ir
subjektams, tvarkantiems duomenis nuotolinės kompiuterijos paslaugų
teikėjams, arba kitiems nuotolinės kompiuterijos vertės grandinės
dalyviams. Be to, dėl ypatingo nuotolinės kompiuterijos pobūdžio
iškilo klausimai, kokią teisę taikyti tuo atveju, kai atitinkamą
nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjo įsisteigimo vietą
gali būti sunku nustatyti, pvz., kai ne ES naudotojas naudojasi ne ES
teikėjo naudojama ES esančia įranga. Šiuo klausimu Komisija
palankiai vertina galiojančios ES duomenų apsaugos direktyvos taikymo
gaires, pateiktas Duomenų apsaugos darbo grupės (vadinamosios 29
straipsnio darbo grupės) 2012 m. liepos 1 d. nuomonėje
dėl nuotolinės kompiuterijos[19]. Komisija mano, kad 29 straipsnio darbo
grupės nuomonė yra geras pagrindas pereiti nuo dabar
galiojančios ES duomenų apsaugos direktyvos prie naujo ES
duomenų apsaugos reglamento ir kad ta nuomone turėtų vadovautis
nacionalinės valdžios institucijos bei įmonės, kad remiantis
esama teisės aktų sistema būtų užtikrinamas didžiausias
aiškumas ir teisinis tikrumas. Be to, kai bus priimtas siūlomas
reglamentas, Komisija naudosis jame numatytais naujais mechanizmais, kad
glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis duomenų apsaugos
institucijomis pateiktų visas, kokių tik prireiktų, papildomas
Europos duomenų apsaugos teisės taikymo nuotolinei kompiuterijai
gaires. Susirūpinimą kėlė ir
sutarčių teisė, nes dėl jos skaitmenine aplinka mažiau
pasitikėjo vartotojai, kurie nežinojo savo teisių ir nebuvo
apsaugoti, ir prekiautojai, kuriems reikėjo sistemos, užtikrinančios
galimybę lengviau siūlyti savo produktus internete. Į tai
atsižvelgdama, Komisija jau pasiūlė Reglamentą dėl bendrosios
Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės[20]. 3.2. Konkretūs su nuotoline
kompiuterija susiję pagrindiniai veiksmai Baigti kurti bendrąją
skaitmeninę rinką kuo skubiau priimant ir įgyvendinant pateiktus
Europos skaitmeninės darbotvarkės pasiūlymus yra svarbus pirmas
žingsnis siekiant padaryti Europą palankesnę nuotolinei
kompiuterijai. Tačiau norint aktyviai
skatinti nuotolinės kompiuterijos plėtrą būtina toliau
stiprinti teisinį tikrumą ir pasitikėjimą, kad Europa taip
būtų skatinama aktyviai įsisavinti nuotolinę
kompiuteriją. Reikia sukurti pasitikėjimo stiprinimo
veiksmų grandinę, kad būtų stiprinamas pasitikėjimas
nuotolinės kompiuterijos sprendimais. Šios
grandinės pradžioje reikia nustatyti tinkamus standartus, kuriuos galima
sertifikuoti, kad viešojo ir privačiojo sektorių pirkėjai
galėtų būti tikri, kad įvykdė savo įpareigojimus
laikytis reikalavimų ir kad rinkdamiesi nuotolinės kompiuterijos
paslaugas jie gauna tinkamą sprendimą savo poreikiams patenkinti. Nuorodos į šiuos standartus ir sertifikatus
gali būti nurodomos sutarties sąlygose, kad paslaugų
teikėjai ir naudotojai galėtų pasitikėti, ar sutartis yra
sąžininga. Iš minėtų
parengiamųjų darbų matyti, kad reikia parengti specialias
nuotolinei kompiuterijai taikytinas standartų ir sertifikavimo ir
sutarčių sąlygų sistemas. Kuriant Europoje pasitikėjimą
nuotoline kompiuterija, tam tikras vaidmuo tenka viešosios valdžios
institucijoms. Jos turi galimybę
panaudoti savo pirkimo svertus ir taip skatinti Europoje plėtoti ir
įsisavinti nuotolinę kompiuteriją, grindžiamą atviromis
technologijomis ir saugiomis platformomis. Sukūrus
aiškią ir saugią įsisavinimo viešajame sektoriuje sistemą
bus užtikrinta, kad šia technologija tarptautiniams vartotojams suteikta
prieiga būtų patikima ir kad Europa taptų nuotolinės
kompiuterijos inovacijų traukos centru. Be
to, viešųjų pirkimų vykdytojų susidomėjimas patikimais
nuotolinės kompiuterijos sprendimais galėtų paskatinti ir
MVĮ naudotis tais sprendimais. Taip pat yra kilęs susirūpinimas,
kad jeigu ši technologija nebus įsisavinta ir valdžios institucijose, ir
mažosiose bei vidutinėse įmonėse (MVĮ), nebus išnaudotos
visos nuotolinės kompiuterijos ekonominio poveikio galimybės. Abiem atvejais kol kas įsisavinimas labai
menkas, nes sunku įvertinti nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo
riziką. Todėl, siekdama šių tikslų,
Europos Komisija pradės tris su nuotoline kompiuterija susijusius
veiksmus: 1) 1 pagrindinis veiksmas –
išspręsti standartų įvairovės problemą; 2) 2 pagrindinis veiksmas – parengti
saugias ir sąžiningas sutarčių sąlygas; 3) 3 pagrindinis veiksmas –
įsteigti Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystę, kad
pasitelkiant viešąjį sektorių būtų skatinamos
inovacijos ir augimas. 3.3. 1 pagrindinis veiksmas –
išspręsti standartų įvairovės problemą Platesnis standartų taikymas,
nuotolinės kompiuterijos paslaugų sertifikavimas siekiant
įrodyti, kad jos atitinka tuos standartus, ir reguliavimo institucijų
patvirtinimas, kad šių sertifikatų turėtojai laikosi
teisinių įpareigojimų, padėtų išjudinti
nuotolinės kompiuterijos rinką. Šiuo metu atskiri pardavėjai, siekdami
įsitvirtinti rinkoje, yra linkę susaistyti savo klientus – taip
trukdoma diegti sektoriuje standartizuotus metodus. Nepaisant didelių,
daugiausia teikėjų dedamų pastangų standartizuoti šią
sritį, nuotolinė kompiuterija gali būti plėtojama taip, kad
nebūtų užtikrinamas sąveikumas, duomenų perkeliamumas ir
grįžtamumas, nors visa tai būtina, kad būtų išvengta
vartotojų susaistymo. Nuotolinių išteklių standartų
poveikį pajustų ne tik suinteresuotieji IRT sektoriaus subjektai, bet
ir MVĮ, viešasis sektorius ir vartotojai. Tokie naudotojai retai gali
įvertinti tiekėjo teiginius apie standartų
įgyvendinimą, jo nuotolinių išteklių sąveikumą ar
galimybę lengvai perkelti duomenis iš vieno teikėjo pas kitą.
Todėl būtina nepriklausoma patikima sertifikavimo sistema. Jau imamasi su nuotoline kompiuterija
susijusių standartizavimo ir sertifikavimo veiksmų. JAV Nacionalinis
standartų ir technologijos institutas (NIST) jau paskelbė keletą
atitinkamų dokumentų, įskaitant plačiai
pripažįstamą apibrėžčių rinkinį. Europos
telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) įkūrė
nuotolinės kompiuterijos grupę ir įpareigojo ją apsvarstyti
nuotolinės kompiuterijos standartizavimo poreikį ir atitiktį
sąveikumo standartams. Akivaizdu, kad reikės daugiau standartų
nustatymo iniciatyvų. Tačiau šiuo metu norima visų pirma
pasitelkti turimus standartus ir, naudojant palyginamus paslaugų rinkinius
ir siūlant sąveikias bei įvairias paslaugas, siekti įgyti
pasitikėjimą nuotoline kompiuterija. Be to, reikia ne tik nustatyti
taikytinus standartus, bet ir sertifikuoti juos atitinkančias paslaugas. Daugelis organizacijų (tikrai visos
didelės organizacijos) reikalauja, kad jų IT sistemų atitiktis
teisės ir audito reikalavimams būtų sertifikuota ir kad
taikomosios programos ir sistemos būtų sąveikios. Komisija: ·
paves ETSI skaidriai ir atvirai bendradarbiaujant
su suinteresuotaisiais subjektais iki 2013 m. išsamiai nustatyti,
kokių standartų (įskaitant saugumo, sąveikumo, duomenų
perkeliamumo ir grįžtamumo standartus) reikia, ir taip skatins
siūlyti patikimas nuotolinės kompiuterijos paslaugas; ·
sieks, kad pagal naująjį Europos
standartizacijos reglamentą[21]
būtų pripažįstamos informacijos ir ryšių technologijų
srities asmeninės informacijos apsaugos ES techninės specifikacijos,
ir taip didins pasitikėjimą nuotolinės kompiuterijos
paslaugomis; ·
pasinaudodama ENISA ir kitų
atitinkamų institucijų pagalba, padės parengti visoje ES
taikytinas nuotolinės kompiuterijos savanoriško sertifikavimo schemas
(įskaitant duomenų apsaugos sertifikavimą) ir iki 2014 m.
parengs tokių schemų sąrašą; ·
iki 2014 m. parengs su sektoriumi
sutartą teikiant nuotolinės kompiuterijos paslaugas suvartojamos
energijos ir vandens bei išmetamo CO2 kiekio matavimo suderintą
sistemą ir taip spręs su platesniu nuotolinės kompiuterijos
naudojimu susijusius aplinkosaugos uždavinius[22]. 3.4. 2 pagrindinis veiksmas –
parengti saugias ir sąžiningas sutarčių sąlygas Sudarant tradicinius IT užsakomųjų
paslaugų susitarimus, jie paprastai būdavo siejami su duomenų
saugojimo ir apdorojimo galimybėmis ir paslaugomis, kurios būdavo iš
anksto apibrėžiamos ir išsamiai aprašomos. O nuotolinės kompiuterijos
susitarimais iš esmės sukuriama sistema, kurioje vartotojui suteikiama
prieiga prie lanksčių IT pajėgumų, kurių mastą
jis gali neribotai keisti pagal savo poreikius. Tačiau šiuo metu
didesnį (palyginti su tradicinėmis užsakomosiomis paslaugomis)
nuotolinės kompiuterijos lankstumą dažnai atsveria kliento
pasitikėjimo stoka dėl nepakankamai konkrečių ir abipusiai
priimtinų sutarčių su nuotolinės kompiuterijos
paslaugų teikėjais. Dėl teisinės sistemos
sudėtingumo ir nekonkretumo nuotolinės kompiuterijos paslaugų
teikėjai neretai turi taikyti sudėtingas sutartis arba susitarimus
dėl paslaugų lygio[23],
į kuriuos įtraukiama nemažai atsakomybės apribojimo
nuostatų. Paslaugų teikėjai galėtų sutaupyti
lėšų naudodami standartines – „naudokis nustatytomis sąlygomis
arba išvis nesinaudok“ – sutartis, tačiau tokios sutartys dažnai yra
nepageidautinos naudotojui, įskaitant galutinį vartotoją. Be to,
pagal tokias sutartis gali būti apribojamas taikomos teisės
pasirinkimas arba kliudoma atgauti duomenis. Net
didelės įmonės turi menką derybinę galią ir
sutartyse dažnai nenumatoma atsakomybės dėl duomenų vientisumo,
konfidencialumo ar paslaugos tęstinumo[24]. Profesionaliems naudotojams pavyzdinių
nuotolinės kompiuterijos susitarimų dėl paslaugų lygio
parengimas buvo vienas labiausiai rūpimų per konsultacijas
iškeltų klausimų. Susitarimais dėl paslaugų lygio nustatomi
nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų ir
profesionalių naudotojų santykiai, taigi iš esmės jais
remdamiesi nuotolinės kompiuterijos naudotojai gali pasikliauti
nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjo gebėjimu teikti
paslaugas. Komisijos Reglamento dėl bendrosios
Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės pasiūlymu[25], pateiktu vykdant skaitmeninės
darbotvarkės veiksmą, kuriuo siekiama kurti pasitikėjimą
skaitmenine aplinka, pašalinama daug vartotojams ir mažosioms įmonėms
kylančių kliūčių, susijusių su nacionalinių
prekybos taisyklių skirtumais, nes juo susitariančiosioms šalims
nustatomos vienodos taisyklės. Į
pasiūlymą įtrauktos prie skaitmeninio turinio tiekimo
pritaikytos taisyklės, kuriomis nustatomi kai kurie nuotolinės
kompiuterijos aspektai[26]. Siekiant užtikrinti, kad būtų
išspręsti ir kiti nuotolinės kompiuterijos paslaugoms svarbūs
sutarčių klausimai, taikant panašų neprivalomų
priemonių metodą reikia atlikti konkrečių papildomų darbų,
susijusių su tais klausimais, kuriems netaikoma bendroji Europos
pirkimo–pardavimo sutarčių teisė. Šie papildomi darbai
turėtų apimti įvairius klausimus, kaip antai: duomenų
išsaugojimas pasibaigus sutarčiai, duomenų atskleidimas ir
vientisumas, duomenų buvimo vieta ir perdavimas, tiesioginė ir
netiesioginė atsakomybė, duomenų nuosavybė, nuotolinės
kompiuterijos paslaugų teikėjų atliekami paslaugos pakeitimai ir
subranga. Nors nuotolinės kompiuterijos
paslaugų vartotojai galiojančiais ES teisės aktais apsaugomi,
jie dažnai nežino svarbių savo teisių, ypač dėl taikytinos
teisės ir jurisdikcijos civiliniais ir komerciniais klausimais,
pavyzdžiui, kai sprendžiami sutarčių teisės klausimai[27]. Per konsultacijas pasiūlyta[28], kad
siekiant spręsti šias problemas būtų pageidautina parengti
pavyzdines sutarties sąlygas. Pramoniniai naudotojai ir tiekėjai
pasisakė už savireguliavimo susitarimus arba standartizavimą.
Siekiant, kad nuotolinės kompiuterijos paslaugų sutartys būtų
skaidrios ir sąžiningos, gali reikėti parengti pavyzdines europines
sutarčių su vartotojais ir mažomis įmonėmis sąlygas,
grindžiamas neprivaloma sutarčių teisės priemone. Geriausios patirties, susijusios su
pavyzdinėmis sutarties sąlygomis, atpažinimas ir sklaida gali
paspartinti nuotolinės kompiuterijos plėtrą, nes būtų
įgytas galimų klientų pasitikėjimas. Tinkami su sutarčių sąlygomis
susiję veiksmai gali būti naudingi ir sprendžiant esminės
srities – duomenų apsaugos – klausimus. Kaip pažymėta pirmiau,
pasiūlytu Reglamentu dėl asmens duomenų apsaugos bus
garantuojamas aukštas asmenų apsaugos lygis, nes jį taikant bus
užtikrinamas apsaugos tęstinumas perkeliant duomenis už ES ir EEE
ribų, mat juo nustatomos tarptautinį duomenų perdavimą
reglamentuojančios standartinės sutarčių sąlygos ir
sudaromos nuotolinei kompiuterijai palankių įmonėms
privalomų taisyklių priėmimo sąlygos. Šie pakeitimai
padės užtikrinti, kad ES duomenų apsaugos taisyklėse
būtų atsižvelgta į geografinius ir techninius nuotolinės
kompiuterijos aspektus. Iki 2013 m. pabaigos Komisija: ·
kartu su suinteresuotosiomis šalimis parengs
pavyzdines nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų ir
profesionalių nuotolinės kompiuterijos naudotojų susitarimų
dėl nuotolinės kompiuterijos paslaugų lygio sąlygas,
atsižvelgdama į šios srities ES teisyno raidą; ·
vadovaudamasi Komunikatu dėl bendrosios
Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės[29],
vartotojams ir mažosioms įmonėms pasiūlys Europos pavyzdines
sutarčių sąlygas tais klausimais, kurie yra Reglamento dėl
bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės
pasiūlymo sritis. Taip siekiama standartizuoti pagrindines
sutarčių sąlygas, pateikiant nuotolinės kompiuterijos
paslaugų sutarčių geriausią praktiką
atitinkančias sąlygas su skaitmeninio turinio tiekimu susijusiais
aspektais; ·
pateiks užduotį tuo tikslu suburtai
ekspertų grupei, į kurią bus įtraukti sektoriaus atstovai,
iki 2013 m. pabaigos nustatyti vartotojams ir mažosioms įmonėms
tinkamas saugias ir sąžiningas sutarties sąlygas ir, remiantis
panašiu neprivalomosios priemonės metodu, sąlygas, taikytinas tiems
su nuotoline kompiuterija susijusiems klausimams, kuriems netaikoma bendroji
Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė; ·
palengvins Europos dalyvavimą pasaulinėje
nuotolinės kompiuterijos plėtroje: peržiūrės standartines
sutarčių sąlygas, taikomas perduodant asmens duomenis į
trečiąsias šalis, ir prireikus jas pritaikys prie nuotolinės
kompiuterijos paslaugų; ir paragins nacionalines duomenų apsaugos
institucijas patvirtinti įmonėms privalomas taisykles, taikytinas
nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjams[30]; ·
bendradarbiaus su sektoriaus atstovais, siekdama
suderinti nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų elgesio
kodeksą, kad būtų skatinama vienodai taikyti duomenų
apsaugos taisykles; kodeksas gali būti pateiktas tvirtinti 29 straipsnio
darbo grupei siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir elgesio kodekso
ir ES teisės nuoseklumą. 3.5. III pagrindinis veiksmas –
per Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystę skatinti viešojo
sektoriaus pirmavimą Viešasis sektorius gali labai prisidėti prie
nuotolinės kompiuterijos rinkos formavimo. Kadangi šis sektorius yra
didžiausias IT paslaugų pirkėjas ES, jis gali nustatyti reikalavimus,
susijusius su funkcijomis, charakteristikomis, saugumu, sąveikumu,
duomenų perkeliamumu ir atitiktimi techniniams reikalavimams. Taip pat jis
gali nustatyti sertifikavimo reikalavimus. Keliose valstybėse narėse
pradėtos įgyvendinti nacionalinės iniciatyvos, kaip antai
„Andromede“ Prancūzijoje, „G-Cloud“ Jungtinėje Karalystėje ir
„Trusted Cloud“ Vokietijoje[31].
Tačiau kol viešojo sektoriaus rinka susiskaidžiusi, tol jo reikalavimai
neturi didelio poveikio, paslaugų integracija yra maža ir
piliečių mokesčiai naudojami ne pačiu efektyviausiu
būdu. Sutelkus viešojo sektoriaus reikalavimus padidėtų
efektyvumas, o dėl sektoriuje keliamų bendrų reikalavimų
(pvz., e. sveikatos, socialinės rūpybos, kasdienio gyvenimo
palengvinimo, e. valdžios paslaugų, kaip antai atvirųjų
duomenų[32])
sumažėtų sąnaudos ir būtų užtikrintas sąveikumas. Privačiajam sektoriui taip pat
būtų naudinga, jei pagerėtų paslaugų kokybė,
išaugtų konkurencija ir būtų užtikrintas spartus
standartizavimas ir didesnis sąveikumas, o aukštųjų
technologijų MVĮ atsivertų rinkos galimybės. Todėl šiemet Komisija
steigia Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystę (ECP), kuria bus
susietos panašios valstybių narių lygmens iniciatyvos. ECP sutelks
sektoriaus ekspertus ir viešojo sektoriaus vartotojus, kad būtų
galima atvirai ir skaidriai parengti bendrus nuotolinės kompiuterijos
paslaugų pirkimo reikalavimus. ECP nesiekiama sukurti nuotolinės
kompiuterijos fizinę infrastruktūrą. Priešingai, per pirkimo
reikalavimus, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės ir
viešosios valdžios institucijos skatins naudoti visoje ES, bus siekiama
užtikrinti, kad komercinė pasiūla Europoje būtų pritaikyta
prie europiečių poreikių. ECP taip pat bus labai svarbi siekiant
išvengti susiskaidymo ir užtikrinti kad naudojantis nuotoline kompiuterija
viešajame sektoriuje būtų užtikrinamas sąveikumas ir kad
paslaugomis būtų naudojamasi saugiai, patikimai, tausojant išteklius
ir visiškai laikantis Europos taisyklių, pvz., duomenų apsaugos ir
saugumo. Vadovaujama valdančiosios tarybos, ECP sutelks viešojo sektoriaus
institucijas, kurios bendradarbiauja su sektoriaus konsorciumais, kad įgyvendintų
ikiprekybinio viešojo pirkimo veiksmą, siekdama: ·
nustatyti nuotolinei kompiuterijai keliamus viešojo
sektoriaus reikalavimus; parengti IT pirkimo specifikacijas ir įsigyti
pavyzdinius produktus, kad pademonstruotų atitiktį ir
veiksmingumą[33]; ·
skatinti, kad viešojo sektoriaus institucijos
bendrai pirktų nuotolinės kompiuterijos paslaugas, remdamosi naujai
formuojamais bendrais naudotojų reikalavimais; ·
parengti ir vykdyti kitus veiksmus, kuriuos vykdant
būtinas koordinavimas su suinteresuotosiomis šalimis, kaip nurodyta šiame
dokumente. 4. Papildomos politikos priemonės Komisija taip pat įgyvendins
įvairius gretutinius veiksmus, kuriais bus siekiama paremti tris
pagrindinius veiksmus. Kitomis iniciatyvomis,
kaip antai plačiajuostės prieigos, tarptinklinio ryšio ar atvirųjų
duomenų, taip pat prisidedama prie palankių spartesnio
nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo sąlygų sudarymo,
visų pirma vartotojams ir MVĮ. 4.1. Skatinamosios priemonės Komisija ištirs, kaip visiškai išnaudoti kitas
turimas priemones, visų pirma mokslinių tyrimų ir taikomosios
veiklos paramą pagal programą „Horizontas 2020“, sprendžiant
nuotolinei kompiuterijai būdingus ilgojo laikotarpio uždavinius, taip pat
padedant pereiti prie nuotolinės kompiuterijos sprendimų (pvz.,
remiant programinės įrangos, padedančios pereiti nuo
ankstesnės sistemos prie nuotolinės kompiuterijos, programinės
mišrių paslaugų (kai derinamos nuotolinės kompiuterijos ir
vietinės kompiuterių sistemos) valdymo įrangos kūrimą)
ir siekiant išvengti vartotojų susaistymo[34]. Pagal pasiūlytą Europos
infrastruktūros tinklų priemonę[35] Komisija ketina 2014 m. pradėti
diegti skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, kurią
įdiegus bus galima visuotinai naudotis nuotoline kompiuterija
grindžiamomis viešosiomis paslaugomis, pvz., įmonių steigimo internetu;
tarpvalstybinių viešųjų pirkimų ir e. sveikatos
paslaugomis; prieiga prie viešojo sektoriaus informacijos. Pagal
e. Komisijos strategiją ji taip pat įgyvendins nuotolinės
kompiuterijos planą, įskaitant veiksmų programą, kuria
siekiama pereiti prie nuotolinės kompiuterijos pradedant per ją
teikti viešąsias paslaugas, įgyvendinamas pagal kitas ES programas. Galiausiai ji imsis veiksmų (inter
alia, vykdys tyrimus, įgyvendins ugdomojo vadovavimo ir konsultavimo
programas, didins informuotumą), kad paskatintų gerinti su nuotoline
kompiuterija susijusius skaitmeninio raštingumo įgūdžius ir
verslumą. 4.2. Tarptautinis dialogas Kadangi techninių priemonių apriboti
nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikimą geografinėmis
sienomis nėra, būtina ne tik visiškai išnaudoti bendrosios
skaitmeninės rinkos galimybes, bet ir plačiau atsižvelgti į
padėtį pasaulyje už ES ribų tiek teisinės sistemos (pvz.,
dėl taikytinos teisės), tiek įsisavinimo rėmimo
priemonių atžvilgiu. Dėl pasaulinio nuotolinės
kompiuterijos pobūdžio būtinos intensyvios tarptautinės
diskusijos dėl naudojimosi paslaugomis tarptautiniu mastu saugumo ir
sklandumo. Pavyzdžiui, tarptautinėse diskusijose dėl prekybos,
teisėsaugos, saugumo ir elektroninių nusikaltimų turi būti
išsamiai nagrinėjami ir nauji su nuotoline kompiuterija susiję
uždaviniai[36]. Vis daugiau trečiųjų šalių
pripažįsta nuotolinės kompiuterijos svarbą. Nuotolinės
kompiuterijos strategijas jau turi arba rengia JAV, Japonija, Kanada,
Australija ir tokios Pietryčių Azijos šalys kaip Pietų
Korėja, Malaizija, Singapūras. Pagrindiniai šių strategijų
elementai: partnerystės iniciatyvos, skatinančios viešojo sektoriaus
institucijas įsisavinti nuotolinę kompiuteriją;
technologijų plėtros ir standartizavimo skatinimas; taip pat
tarptautinis dialogas ir veiklos koordinavimas techniniais ir teisiniais
klausimais. Todėl ES turėtų toliau plėtoti
struktūrinį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ne
tik siekdama dalytis patirtimi ir kartu plėtoti technologijas, bet ir
suderinti teisinius aspektus ir taip sudaryti sąlygas veiksmingiau ir
efektyviau diegti nuotolinę kompiuteriją[37].
Šie dialogai bus vykdomi daugiašaliuose forumuose, pvz., PPO ir EBPO, siekiant
bendrų su nuotoline kompiuterijos paslaugomis susijusių tikslų,
taip pat siekiant įtraukti su nuotoline kompiuterija susijusius klausimus
į derybas dėl laisvosios prekybos su Indija, Singapūru ir
t. t. Komisija taip pat plėtos
vykstančius tarptautinius dialogus su JAV, Indija, Japonija ir kitomis
šalimis, susijusius, inter alia, su minėtomis pagrindinėmis
nuotolinės kompiuterijos paslaugų temomis, kaip antai duomenų
apsauga; teisėsaugos struktūrų prieiga prie duomenų ir
susitarimai dėl savitarpio teisinės pagalbos, kad įmonės
išvengtų prieštaringų viešosios valdžios institucijų
užklausų; duomenų saugumo užtikrinimo koordinavimas pasauliniu
lygmeniu; kibernetinis saugumas, tarpinių paslaugų teikėjų
atsakomybė; standartai ir sąveikumo reikalavimai, ypač
susiję su viešosiomis paslaugomis; mokesčių teisės taikymas
nuotolinės kompiuterijos paslaugoms; ir bendradarbiavimas mokslinių
tyrimų ir technologijų plėtros srityje. 5. Išvados Nuotolinė kompiuterija susijusi su
įvairiomis politikos sritimis. Jau vykdomomis politikos iniciatyvomis,
tokiomis kaip duomenų apsaugos reforma ir Reglamento dėl bendrosios
Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės pasiūlymas, bus
sumažinta nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo ES
kliūčių; tos iniciatyvos turėtų būti priimtos
nedelsiant. Be to, 2013 m. Komisija vykdys šiame
komunikate numatytus pagrindinius veiksmus, visų pirma susijusius su
nuotolinės kompiuterijos standartizavimu ir sertifikavimu, saugių ir
sąžiningų sutarčių sąlygų parengimu ir Europos
nuotolinės kompiuterijos partnerystės kūrimu. Ji taip pat akylai stebės, kokių
naujų politikos klausimų, nuo kurių galėtų priklausyti
nuotolinės kompiuterijos ekonominės ir socialinės galimybės
tokiose srityse kaip apmokestinimas, viešasis pirkimas, finansinis reguliavimas
ar teisinių reikalavimų vykdymo užtikrinimas, iškils ten, kur
dėl nuotolinės kompiuterijos tarpvalstybinio pobūdžio kyla
klausimų, susijusių su atitiktimi ir ataskaitų teikimo
įpareigojimais. Iki 2013 m. pabaigos Komisija pateiks
visų šios strategijos veiksmų įgyvendinimo ataskaitą ir
prireikus pasiūlys papildomų politikos ir teisėkūros
pasiūlymų iniciatyvų. Plėtojant ir įgyvendinant
minėtuosius veiksmus, per kitus dvejus metus bus padėtas pagrindas
Europai tapti pasaulio nuotolinės kompiuterijos traukos centru. Tinkama
pažanga šiuo parengiamuoju etapu užtikrins tvirtą pagrindą sparčiam
pradiniam 2014–2020 m. etapui, per kurį bendras metinis naudojimosi
viešai prieinamais nuotolinės kompiuterijos paslaugų pasiūlymais
augimo koeficientas galėtų siekti 38 % (maždaug dvigubai
didesnis, palyginti su tuo atveju, jei nebūtų imtasi ryžtingų
politikos priemonių). Komisija ragina valstybes nares pasinaudoti
nuotolinės kompiuterijos teikiamoms galimybėms. Valstybės
narės turėtų plėtoti naudojimąsi nuotoline
kompiuterija viešajame sektoriuje remdamosi bendrais metodais, kurie suteiktų
galimybę didinti paslaugų efektyvumą ir naudotojų
pasitikėjimą ir kartu mažinti sąnaudas. Labai svarbu, kad
būtų aktyviai dalyvaujama Europos nuotolinės kompiuterijos
partnerystės veikloje ir būtų praktiškai diegiami tos veiklos
rezultatai. Komisija taip pat ragina šio sektoriaus
įmones glaudžiai bendradarbiauti rengiant ir taikant bendrus standartus
bei sąveikumą užtikrinančias priemones. [1] T.
Kretschmer. Information and Communication Technologies and Productivity
Growth: A Survey of the Literature. EBPO skaitmeninės
ekonomikos dokumentai, Nr. 195, EBPO leidykla, 2012 m.
http://dx.doi.org/10.1787/5k9bh3jllgs7-en [2] Komunikatas
„Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja
skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų
rinka“, COM(2011) 942 galutinis. [3] Quantitative
Estimates of the Demand for Cloud Computing in Europe and the Likely Barriers
to Take-up. IDC, 2012 m. Taip pat žr. prie šio komunikato pridedamo
tarnybų darbinio dokumento 3.1 skirsnį. Nuotolinės kompiuterijos
svarba kuriant darbo vietas taip pat pripažįstama Komisijos komunikato
„Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012) 173 galutinis)
priede „Svarbiausių užimtumo IRT srityje veiksmų rinkinys“. [4] Pavyzdžiui,
organizacijos gali nerimauti dėl veiklos tęstinumo jei sutriktų
paslaugos teikimas, o asmenys – dėl to, kas gali nutikti su jų
asmenine informacija. Toks susirūpinimas stabdo nuotolinės
kompiuterijos įsisavinimą. [5] Daugelis
tokių apibrėžčių yra labai abstrakčios: vienoje
plačiai žinomoje apibrėžtyje minima „galimybė patogiai ir pagal
poreikį per tinklą naudotis bendrais konfigūruojamais
kompiuteriniais ištekliais [...], kurie gali būti greitai suteikti ir
kurių galima greitai vėl atsisakyti minimaliomis pastangomis ar
minimaliai sąveikaujant su paslaugų teikėju“. JAV Nacionalinis
standartų ir technologijų institutas, 2009 m. [6] Quantitative
Estimates of the Demand for Cloud Computing in Europe and the Likely Barriers
to Take-up. IDC, 2012 m. [7] Pvz.,
viename tyrime numatoma, kad nuotolinės kompiuterijos rinka iki
2014 m. patrigubės. Kitame tyrime numatoma, kad iki tų metų
bus sukurta 11 mln. papildomų darbo vietų. Žr. tarnybų
darbinio dokumento 4.1 punktą. [8] Žr. How
clean is your cloud? „Greenpeace“, 2012 m. [9] Žr. http://www.broadbandcommission.org/net/broadband/Documents/bbcomm-climate-full-report-embargo.pdf
[10] Government
Cloud Strategy. HM Government, 2011 m., www.cabinetoffice.gov.uk [11] Priešingai
nei privačioji nuotolinė kompiuterija, kurios paslaugos arba
infrastruktūra yra skirtos konkrečiam klientui ir nėra
prieinamos visiems. [12] Tyrime „Quantitative
Estimates of the Demand for Cloud Computing in Europe and the Likely Barriers to
Take-up“ (IDC, 2012 m.) apskaičiuota, kad pagal politikos
priemonėmis grindžiamą scenarijų, su nuotoline kompiuterija
susijusių darbuotojų skaičius gali viršyti 3,8 mln.,
palyginti su maždaug 1,3 mln. pagal scenarijų „nesiimti jokių
priemonių“, t. y. imantis politikos priemonių galėtų
būti sukurta 2,5 mln. papildomų darbo vietų. [13] Komunikatas
„Bendrosios rinkos aktas“, COM(2011) 206 galutinis. [14] Sudėtiniai
veiksmai buvo šie: pasiūlyti Direktyvą dėl kolektyvinio
autorių teisių administravimo COM(2012) 372 galutinis;
Direktyvą dėl nenustatytų autorių teisių
kūrinių COM(2011) 289 galutinis; ir persvarstyti Direktyvą
dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo
COM(2011) 877 galutinis. Visa tai jau padaryta. [15] Žalioji
knyga dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu
Europos Sąjungoje: galimybės ir problemos kuriant bendrąją
skaitmeninę rinką. COM(2011) 427. [16] Žr.
Komisijos komunikato „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji
rinka“, COM(2011) 287 8 veiksmą, kurį vykdant pradėtas tas
tarpininkavimo procesas, kad būtų „nagrinėjamos
mokesčių nustatymo metodikos gerinimo ir mokesčių
administravimo derinimo galimybės [...]“, o jo aprašyme nurodyta, kad
„visų suinteresuotųjų šalių bendros pastangos sprendžiant
likusias problemas turėtų sudaryti pagrindą iki 2012 m.
imtis nuoseklių teisėkūros veiksmų ES lygmeniu“.
Elektroninės prekybos komunikate (COM(2011) 942 galutinis)
2013 m. numatoma pasiūlyti teisės aktą dėl
privačios kopijos. [17] Elektroninės
prekybos komunikatas, COM(2011) 942 galutinis, p. 14. [18] Reglamento
dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų
patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje pasiūlymas,
COM(2012) 238/2. [19] ˇr. 29 straipsnio darbo grupė. WP196. Opinion
05/2012 on Cloud Computing, adopted July 1st 2012 (Nuomonė
05/2012 dėl nuotolinės kompiuterijos, priimta 2012 m. liepos
1 d.), http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/index_en.htm#h2-1. [20] COM(2011) 635
galutinis. [21] Priimtas
2012 m. rugsėjo 11 d. pagal Komisijos pasiūlymą
COM(2011) 315, įsigalios 2013 m. sausio 1 d. [22] http://www.ict-footprint.eu [23] Susitarime
dėl paslaugų lygio nurodomos paslaugos teikimo techninės
sąlygos, pvz., garantuojamas paslaugos prieinamumas, išreiškiamas
procentine dalimi. [24] Žr. pagal
29 straipsnio darbo grupės nuomonę dėl nuotolinės
kompiuterijos, http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/index_en.htm#h2-1. [25] COM(2011) 635
galutinis. [26] Reglamento
dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės
pasiūlymo nuostatos taikomos kai kurioms sutartims dėl skaitmeninio
turinio, t. y. „duomenų, kurie atsižvelgiant arba neatsižvelgiant
į pirkėjo specifikacijas pagaminti ir pateikti skaitmenine forma,
įskaitant: vaizdą, garsą, paveikslą arba rašytinį
skaitmeninį turinį, skaitmeninius žaidimus, programinę
įrangą ir skaitmeninį turinį, leidžiantį pritaikyti
turimą aparatinę arba programinę įrangą“, kurį
naudotojas gali saugoti, tvarkyti, pakartotinai naudoti arba kurio prieigą
gali turėti, tačiau išskyrus „elektroninių ryšių paslaugas
ir tinklus, taip pat susijusią įrangą ir paslaugas“ bei „naujo
skaitmeninio turinio kūrimą ir esamo skaitmeninio turinio
keitimą“. [27] Žr.
Reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms
prievolėms taikytinos teisės (Roma I), OL L 177,
2008 7 4, ir Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl
jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse
bylose pripa˛inimo ir vykdymo, OL L 12, 2001 1 16. [28] http://ec.europa.eu/information_society/activities/cloudcomputing/docs/ccconsultationfinalreport.pdf [29] Komisijos
komunikatas „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir
ekonomikos augimui skatinti“, COM(2012) 225 final. [30] Rengiant
Komisijos projektą bus remiamasi atitinkamomis 29 straipsnio darbo
grupės nuomonėmis (žr. WP 195 ir WP 153). Įmonėms
privalomos taisyklės yra viena iš priemonių, padedančių
užtikrinti teisėtą tarptautinį duomenų perdavimą: jos
teisiškai kontroliuojamu būdu reglamentuoja, kaip asmens duomenis tvarko
įvairios korporacijos dalys, net jei jų buvimo vieta būtų
kitose šalyse. [31] http://www.economie.gouv.fr/cloud-computing-investissements-d-avenir; http://www.cabinetoffice.gov.uk/sites/default/files/resources/government-cloud-strategy_0.pdf;
http://www.trusted-cloud.de/documents/aktionsprogramm-cloud-computing.pdf [32] Komunikatas „Atvirieji duomenys.
Inovacijų, augimo ir skaidrios valdysenos variklis“, COM(2011) 822
galutinis. [33] Šis
veiksmas 2013 m. bus finansuojamas iš Septintosios bendrosios
mokslinių tyrimų programos lėšų. Atitinkamas kvietimas
teikti paraiškas paskelbtas 2012 m. liepos 9 d. [34] Žr.
Nuotolinės kompiuterijos ekspertų grupės ataskaitą „The
Future of cloud computing. Opportunities for European cloud computing
beyond 2010“, http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/cloud-report-final.pdf
ir Nuotolinės kompiuterijos ekspertų grupės ataskaitą „Advances
in Clouds“, http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/future-cc-2may-finalreport-experts.pdf. [35] Reglamento,
kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė,
pasiūlymas, COM(2011) 665. [36] Komunikate
dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos
(COM(2011) 163) pasitikėjimo nuotoline kompiuterija didinimas
nurodytas kaip prioritetas ir raginama „intensyvinti diskusijas dėl
geriausių valdymo strategijų“. [37] Toks
dialogas jau pradėtas plėtojant ES ir JAV informacinės
visuomenės dialogą ir ES ir Japonijos informacinės
visuomenės dialogą bei Europos ir Amerikos verslo taryboje.
Nuotolinės kompiuterijos klausimai gali būti svarstomi
Transatlantinėje ekonomikos taryboje ir plėtojant ES ir JAV MVĮ
bendradarbiavimą.