52012DC0358

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

2006–2010 m. ataskaita apie ilgalaikės nacionalinės pagalbos žemės ūkiui schemos įgyvendinimą Suomijos ir Švedijos šiauriniuose regionuose pagal Komisijos sprendimus 2009/3067 ir 2010/6050

TURINYS

1........... ĮVADAS........................................................................................................................ 3

2........... ŠIAURĖS ŠALIŲ PAGALBOS BENDRIEJI PRINCIPAI............................................ 3

2.1........ Pagalbos tikslai............................................................................................................... 3

2.2........ Komisijos suteikti leidimai............................................................................................... 3

2.3........ Regionai, kuriems skiriama pagalba................................................................................. 3

2.4........ Sąsajos su gamyba......................................................................................................... 4

3........... NAUJAUSI ŠIAURĖS ŠALIŲ PAGALBOS SCHEMOS POKYČIAI......................... 5

3.1........ Pagalbos schemos vertinimas.......................................................................................... 5

3.2........ Pagalbos schemų reforma............................................................................................... 5

4........... 2006–2010 M. SUOMIJAI SKIRTA ŠIAURĖS ŠALIŲ PAGALBA............................ 6

4.1........ Suteikti leidimai............................................................................................................... 6

4.2........ Išmokėta pagalba........................................................................................................... 7

4.3........ Gamybos apimtys teritorijoje, kuriai skirta Šiaurės šalių pagalba....................................... 8

4.4........ Šiaurės šalių pagalbos regiono žemės ūkio ekonomikos plėtra........................................ 10

5........... 2006–2010 m. ŠVEDIJAI SKIRTA ŠIAURĖS ŠALIŲ PAGALBA............................ 11

5.1........ Suteikti leidimai............................................................................................................. 11

5.2........ Išmokėta pagalba......................................................................................................... 11

5.3........ Gamybos apimtys remiamoje teritorijoje........................................................................ 12

5.4........ Remiamo regiono žemės ūkio ekonomikos plėtra........................................................... 13

6........... IŠVADOS................................................................................................................... 14

6.1........ Suomija........................................................................................................................ 14

6.2........ Švedija......................................................................................................................... 15

1. ĮVADAS

Pagal Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo į Europos Sąjungą akto[1] 142 straipsnį Komisija leido Suomijai ir Švedijai skirti ilgalaikę nacionalinę pagalbą šiauriniuose regionuose plėtojamam žemės ūkiui, siekiant juose išsaugoti žemės ūkio veiklą. Ši pagalba vadinama Šiaurės šalių pagalba (toliau – pagalba).

Ši ataskaita teikiama Tarybai laikantis Stojimo akto 143 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo teikti ataskaitas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Komisija kas penkerius metus pateikia suteiktų leidimų ir pagal tuos leidimus skirtos pagalbos rezultatų ataskaitą. Ankstesnės ataskaitos buvo pateiktos 1996, 2002[2] ir 2007 m.[3]

2. ŠIAURĖS ŠALIŲ PAGALBOS BENDRIEJI PRINCIPAI 2.1. Pagalbos tikslai

Pagalba yra skiriama visų pirma siekiant išlaikyti tradicinę pirminę gamybą ir perdirbimą, kurie yra natūraliai tinkami pagal susijusių regionų klimato sąlygas, gerinti žemės ūkio produktų gamybos, pardavimo ir perdirbimo struktūras, lengvinti tokių produktų realizavimą, užtikrinti aplinkos apsaugą ir išsaugoti kraštovaizdį.

2.2. Komisijos suteikti leidimai

Pagalba skiriama Komisijai priėmus atskirus sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos.

Pagrindinės sąlygos nustatytos Stojimo akto 142 straipsnyje. Bendros skiriamos pagalbos sumos turėtų pakakti žemės ūkio veiklai išsaugoti šiauriniuose regionuose, tačiau visa skirta pagalba negali viršyti leidimuose apibrėžto pagalbos lygio, nustatyto pasirengimo narystei ataskaitiniam laikotarpiui. Be to, pagalba negali būti siejama su būsima gamyba arba padėti didinti gamybos apimtis (palyginti su orientaciniais lygiais).

Pirmasis sprendimas dėl Suomijos buvo priimtas 1995 m. (95/196/EB[4]), nauja redakcija išdėstyta Sprendimu 2002/404/EB[5] ir Sprendimu C(2009)3067. Šiuo metu didžiausia patvirtinta suma yra 358 mln. EUR per metus.

Pirmasis sprendimas dėl Švedijos buvo priimtas 1996 m. (96/228/EB[6]) ir nauja redakcija išdėstyta Sprendimu C(2010)6050. Didžiausia per metus patvirtinta suma yra 318,67 mln. SEK (apie 35,41 mln. EUR – šioje ataskaitoje taikomas 9,0 SEK/EUR valiutos kursas).

2.3. Regionai, kuriems skiriama pagalba

Regionai, kuriems taikoma pagalbos schema, apibrėžti atitinkamuose sprendimuose. Šie regionai yra į šiaurę nuo 62-osios lygiagretės, įskaitant ir kai kurias gretimas į pietus nuo tos lygiagretės nutolusias teritorijas, kurioms būdingos panašios klimato sąlygos, ypač apsunkinančios žemės ūkio veiklą. Veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama apibrėžiant teritorijas, yra mažas gyventojų skaičius (ne daugiau kaip 10 gyventojų viename km2), naudojamos žemės ūkio naudmenos (NŽŪN), palyginti su bendru plotu (< 10 %), žemės ūkio plotas, kuriame auginami žmonėms vartoti skirti pasėliai, palyginti su NŽŪN (≤ 20 %), ir savivaldybės, kurias supa kitos savivaldybės, esančios pirmiau minėtose teritorijose (net jei jos ir neatitinka tų pačių reikalavimų).

Suomijos vietovės, kurioms šiuo metu skiriama pagalba, užima 1 417 140 ha NŽŪN plotą (55,5 % bendro NŽŪN ploto), o Švedijos – 335 676 ha NŽŪN plotą (11 % bendro NŽŪN ploto[7]).

1 pav. Remiamos Suomijos (C1–C4) ir Švedijos (1–3) teritorijos.

2.4. Sąsajos su gamyba

Pagalba skiriama tik konkretiems atitinkamame sprendime apibrėžtiems kiekvienos valstybės narės žemės ūkio sektoriams.

Pagalba skiriama remiantis gamybos vienetais – gyvulių vienetais (GV) arba ha, išskyrus pienui ir pieno gabenimui skirtą pagalbą tuo atveju, kai remiami tiekiami ir gabenami kiekiai. Suomijos pagalba šiaurės elniams skiriama už atskirą gyvūną.

Kaip pirmiau minėta, pagalba negali būti siejama su būsima gamyba arba padėti didinti gamybos apimtis ataskaitiniu laikotarpiu. Ataskaitiniai laikotarpiai pagal sektorių kiekvienai valstybei narei yra nustatyti atitinkamame sprendime. Pieno gamybos referencinė apimtis Suomijoje kelis kartus buvo derinama su bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptimis pieno sektoriuje. Tačiau 2009–2010 m. atlikus Suomijos ir Švedijos pagalbos schemų peržiūrą panaikintas ryšys tarp atskirų BŽŪP pieno kvotų ir pagalbos išmokų. Vietoj to, nustatytas apribojimas, pagal kurį tokios pagalbos išmokos neturi būti mokamos už regione tiekiamą pieno kiekį, kuriam pagal pieno kvotų sistemą taikomas pertekliaus mokestis.

3. NAUJAUSI ŠIAURĖS ŠALIŲ PAGALBOS SCHEMOS POKYČIAI 3.1. Pagalbos schemos vertinimas

Praėjus daugiau nei 10 metų nuo pagalbos schemos taikymo pradžios Komisija pradėjo pagalbos schemos vertinimą, kuris baigtas 2007 m.[8] Atliekant vertinimą buvo tiriama, ar pasiekta schemų tikslų, koks galimas šalutinis poveikis, ar priemonės vis dar tinkamos ir pagrįstos bei koks pagalbos veiksmingumas, efektyvumas ir aktualumas.

Vertinimo rezultatai rodo, kad pagalbos schemos:

· padėjo susijusiuose regionuose išsaugoti žemės ūkio veiklą, gamybą ir žemės naudojimą;

· vis dar reikalingos norint pasiekti 142 straipsnyje nustatytų žemės ūkio veiklos išsaugojimo atitinkamuose regionuose tikslų, todėl išlieka svarbios;

· galėtų būti keičiamos (supaprastintos).

Remdamosi vertinimo rekomendacijomis ir atsižvelgdamos į gamybos pokyčius, abi valstybės narės pasiūlė peržiūrėti jų atitinkamas schemas.

3.2. Pagalbos schemų reforma

Peržiūrint sprendimus buvo siekiama supaprastinti schemas ir užtikrinti, kad leidimai atitiktų Stojimo akto tikslus.

Kalbant apie supaprastinimą, 2009 ir 2010 m. baigtuose naujos redakcijos dokumentuose pergrupuoti skirtingi gamybos sektoriai ir atitinkamai nurodytas didžiausias vidutinis pagalbos dydis ištisoms remiamoms Suomijos ir Švedijos teritorijoms. Anksčiau sprendimuose apibrėžta pagalba buvo diferencijuojama pagal regionus ir atskirą gamybos vienetą. Šiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios institucijos buvo įpareigotos, atsižvelgiant į gamtinių kliūčių mastą, nustatyti konkrečias pagalbos sumų diferencijavimo sąlygas ir išsamius kriterijus. Abi šalys perdavė Komisijai objektyvius su gamtinių kliūčių mastu susijusius kriterijus.

Kalbant apie leidimų atitiktį Stojimo akte nustatytiems tikslams, atlikus gamybos leidimų ir mokėjimų asignavimų peržiūrą nustatyta, kad Suomijos teritorijoje, kuriai skiriama pagalba, gamyba, iš esmės, buvo išsaugota, nors pastebėtas tam tikras poslinkis į šios teritorijos pietus. Tačiau kai kuriuose sektoriuose, ypač kiaulininkystės ir paukštininkystės, gamybos apimtys labai išaugo – iš dalies tai lėmė jiems skirta pagalba. Dėl to, įskaitant ir pokyčius, kuriuos paskatino kitos remiamai teritorijai skirtos sumos, didžiausio metinio mokėjimų asignavimo apimtys Suomijoje sumažėjo nuo 448,59 mln. EUR iki 358 mln. EUR. Be to, pagalba kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams buvo atsieta nuo gamybos būdo.

Atlikus peržiūrą taip pat nustatyta, kad Švedijos teritorijoje, kuriai skirta pagalba, gamybos apimtys mažėjo, ypač pieno sektoriuje, kuris yra pagrindinis remiamas sektorius. Tai rodo, kad nepavyko pasiekti 142 straipsnyje nustatytų žemės ūkio produktų gamybos išsaugojimo tikslų. Todėl, remiantis Švedijos valdžios institucijų pasiūlymu, 2010 m. baigta sprendimo peržiūra suteikia galimybę, siekiant sustabdyti šį mažėjimą, pagalbą skirti likusiai produkcijai.

4. 2006–2010 M. SUOMIJAI SKIRTA ŠIAURĖS ŠALIŲ PAGALBA 4.1. Suteikti leidimai

Penkerių metų laikotarpio pradžioje Sprendimu C(2002)404 Suomijai buvo suteiktas leidimas kasmet skirti bendrą 448,59 mln. EUR pagalbos sumą. Sprendime nurodytas kiekvienam paregioniui leistinas pagalbos dydis ir gamybos veiksniai (nepavaizduota). Sprendimu C(2009)3067 (iš dalies pakeistas Sprendimu C(2009)9122), kuris taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d., suteikiamas leidimas skirti pagalbą, kaip nurodyta 1 lentelėje. Nuostata dėl pieno taikoma nuo 2009 m. balandžio 1 d., o nuostatos dėl atrajotojų veisimo, sodininkystės, pasėlių auginimo ir kitokios pagalbos taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.

1 lentelė. Sprendimu C2009/3067/EB patvirtinta metinė pagalba

|| Didž. leistina vidutinė pagalbos suma vienetui || Matavimo vienetas || Didž. leistina pagalbos suma (mln. EUR) || Didž. reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius

1. PIENAS || 10,9 || centai/kg || 193,7 || 1 776 765 t[9]

2. ATRAJOTOJAI || || EUR/GV || 73,7 ||

Galvijai || 412 || || || 179 160 GV

Avys, ožkos || 533 || ||

Arkliai || 277 || ||

3. KIAULĖS IR NAMINIAI PAUKŠČIAI[10] || 266 || EUR/GV || 37,0 ||

4. SODININKYSTĖ || || || 25,4 ||

Šiltnamiai || 11,3 || EUR/m2 || || 202,9 ha

Sodininkystės produktų sandėliavimas || 18,5 || EUR/m3 || ||

5. PASĖLIŲ AUGINIMAS || || EUR/ha || 58,3 ||

Bendroji pagal hektarus skiriama pagalba || 37 || || || 881,825 ha

Pagalba tam tikriems pasėliams[11] || 145 || || || 62 475 ha

Pagalba jauniesiems ūkininkams || 36 || || ||

6. KITA PAGALBA || || || 14,9 ||

Šiaurės elnias || 36 || EUR vienam gyvūnui || || 171 100 gyvūnų

Žalos, kurią mėsėdžiai gyvūnai padarė šiaurės elnių bandoms, atlyginimas[12] || || || ||

Pienui ir mėsai gabenti skirta pagalba || || || ||

Gyvulių apsaugos paslaugos || || || ||

Miško uogų, grybų laikymas || 0,10–0,42 || EUR/kg || ||

Kita pagalba[13] || || || ||

Iš viso || || || 358 ||

4.2. Išmokėta pagalba

Šiaurės šalių pagalba

2006–2009 m. bendra per metus išmokėta pagalbos suma buvo apie 326 mln. EUR (iš patvirtintos 448,59 mln. EUR sumos), o 2010 m. ši suma padidėjo iki 338 mln. EUR (iš patvirtintos 358 mln. EUR sumos) (2 lentelė).

2 lentelė. Suomijai išmokėta Šiaurės šalių pagalba (mln. EUR)

Remiamas sektorius || 2006 m. || 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m.

Pienas || 159 || 159 || 159 || 159 || 161

Atrajotojai || 65 || 66 || 66 || 68 || 71

Kiaulės, naminiai paukščiai || 36 || 35 || 35 || 33 || 32

Sodininkystė || 21 || 20 || 21 || 20 || 22

Pasėlių auginimas || 42 || 43 || 42 || 41 || 42

Kita pagalba || 3,5 || 3,7 || 4 || 4,2 || 11

Iš viso || 326,7 || 326,6 || 326,5 || 325,8 || 338,1

Daroma išvada, kad metinė Suomijai skirta Šiaurės šalių pagalbos suma neviršijo sprendimuose nustatytų maksimalių ribų. Reikėtų pažymėti, kad tiems sektoriams, kurių bendros gamybos apimtys viršijo patvirtintą reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių, siekiant neviršyti sprendimu patvirtintų viršutinių finansinių ribų, vienam gamybos veiksniui skiriama pagalba buvo proporcingai sumažinta.

Visa remiamai teritorijai skirta Šiaurės šalių pagalba

Pagal pagalbos schemą remiamose teritorijose plėtojamam žemės ūkiui yra naudingos ir ES finansuojamos priemonės, ypač du BŽŪP ramsčiai. Iš antrojo ramsčio priemonių remiamų teritorijų žemės ūkio sektoriui yra itin svarbi parama, skirta mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (MPŪV), ir agrarinės aplinkosaugos priemonės (AA). Sprendimu C 2000/405[14] nustatyta maksimali bendros metinės pagalbos remiamai teritorijai riba – 1118,9 mln. EUR (1993 m. lygis). 3 lentelėje parodyta, kad 2006–2010 m. remiamai teritorijai išmokėta pagalbos suma, remiantis taikomu teisiniu pagrindu, neviršijo maksimalios sprendime nustatytos ribos.

3 lentelė. Suomijai išmokėtų bendros metinės pagalbos, įskaitant ES pagalbą, sumų suvestinė (mln. EUR)

Skirtos pagalbos forma || 2006 m. || 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m.

Tiesioginė pagalba, visiškai finansuojama iš ES biudžeto || 350,3 || 278,9 || 281,3 || 283,8 || 278,5

MPŪV, įskaitant nacionalinius priedus || 308,7 || 309,1 || 309,5 || 308,9 || 308,1

AA pagalba || 164,9 || 153,5 || 162,7 || 164,6 || 167,1

Šiaurės šalių pagalba[15] || 326,7 || 326,6 || 326,5 || 325,8 || 338,1

Iš viso || 1 150,6[16] || 1 068,1 || 1 080,6 || 1 083,1 || 1 092,6

4.3. Gamybos apimtys teritorijoje, kuriai skirta Šiaurės šalių pagalba

Pieno sektorius

Teritorijoje, kuriai skirta pagalba, pagaminama beveik 80 % Suomijoje suvartojamo pieno. Penkerius metus ši dalis išliko palyginti stabili ir tik laikotarpio pabaigoje nustatytas bendras nežymus padidėjimas. Tačiau gamyba yra sutelkta C2 teritorijoje.

Penkerių metų laikotarpiu didžiausios pieno gamybos apimtys buvo 2006–2007 prekybos metais, o mažiausios – 2008–2009 prekybos metais (1 813 tūkst. tonų palyginti su 1 756 tūkst. tonų). Nustatytą orientacinį lygį gamybos apimtys viršijo šiais trejais prekybos metais: 2006–2007, 2009–2010 ir 2010–2011. 2010–2011 prekybos metais nustatytas 1,5 % perviršis.

2 pav. Pieno gamybos pokyčiai nuo 2006–2007 iki 2010–2011 prekybos metų Suomijos teritorijoje, kuriai skirta Šiaurės šalių pagalba

Atrajotojai

Pataisytame 2009 m. sprendime, kuriuo suteikiamas leidimas skirti pagalbą, galvijams, avims, ožkoms ir arkliams taikomi gamybos veiksniai priskiriami vienai grupei. Šioje grupėje galvijų veisimo apimtys didėjo, o avių, ožkų ir arklių – šiek tiek mažėjo.

Penkerių metų laikotarpiu galvijienos gamybos apimtys remiamame regione kito. 2010 m. apimtys yra maždaug 2 % mažesnės už 2006 m. apimtis, o kituose Suomijos regionuose šios apimtys sumažėjo 8,8 %. Karvių žindenių skaičius išaugo visuose Suomijos regionuose, tačiau didžiausias augimas nustatytas C regione – 55 %. 2006–2010 m. kitų atrajotojų skaičius išliko palyginti stabilus. 2010 m. bendros atrajotojų veisimo apimtys buvo 173 774 GV, t. y. 3 % mažesnės palyginti su patvirtintomis maksimaliomis remiamos gamybos apimtimis.

3 pav. Atrajotojų veisimo pokyčiai 2006–2010 prekybos metais Suomijos teritorijoje, kuriai skirta Šiaurės šalių pagalba

Kiaulės ir naminiai paukščiai

Kiaulininkystės ir paukštininkystės gamybos apimtys itin padidėjo dar prieš šį penkerių metų laikotarpį ir keletą metų orientacinį lygį viršijo 50–70 %. Kiaulienos gamyba sutelkta daugelio pietinių remiamų paregionių grūdų auginimo teritorijose. 2006 m. kiaulienos gamybos apimtys – 90,9 mln. kg. Šios apimtys augo kiekvienais metais ir 2010 m. siekė 93,6 mln. kg. Paukštininkystės gamyba irgi sutelkta daugelyje pietinių remiamų teritorijų. 2006–2010 m. šios gamybos apimtys augo beveik nuolat – nuo 34,6 iki 40,4 mln. kg. Nuo 2009 m. šiai grupei skirta pagalba buvo atsieta nuo gamybos ir buvo įšaldytas 2007 m. pagalbos dydis. Be to, sprendime nustatyta viršutinė gamybos apimčių riba, taikoma ūkiams, kuriems skiriama 2007 m. lygį (139 200 GV) atitinkanti atsietoji pagalba. 2010 m. gamybos apimtys buvo 135 066 GV, t. y. sudarė 97 % 2007 m. nustatyto dydžio.

Sodininkystė

Sodininkystės produktų gamyba – tai maža nišinė gamyba Suomijoje, kurioje yra nedidelis šiltnamius eksploatuojančių įmonių skaičius. Šiai gamybai skiriama apie 6 % visos pagalbos ir 72 % šios gamybos sutelkta C1 regione. Penkerių metų laikotarpiu metinei sodininkystės produktų gamybai skirtas plotas sudarė nuo 207 iki 211 ha – tik šiek tiek daugiau palyginti su orientaciniu lygiu, t. y. 203 ha (didžiausias skirtumas – 8 ha arba 4 % orientacinio lygio).

Pasėlių auginimas

Kaip apibrėžta sprendime, pasėlių auginimui skirtą Šiaurės šalių pagalbą sudaro bendroji pagal hektarus skiriama pagalba, pagalba jauniesiems ūkininkams ir pagalba tam tikriems pasėliams. Kalbant apie bendrąją pagal hektarus skiriamą pagalbą, remiamame regione remiamų NŽŪN dydis šiuo penkerių metų laikotarpiu išliko palyginti stabilus (630 000–650 000 ha), nors palyginti su orientaciniu lygiu, nustatytu pasirengimo narystei ataskaitiniam laikotarpiui, šis dydis labai sumažėjo (30 %). Kalbant apie pagalbą jauniesiems ūkininkams, didžiausias reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius sprendime nėra nustatytas, todėl palyginti neįmanoma. Kalbant apie pagalbą tam tikriems pasėliams, 2010 m. remiamas plotas 60 % viršijo didžiausią reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių. Šį tam tikrų pasėlių auginimo piką lėmė rinkos pokytis, dėl kurio 2010 m. išaugo susidomėjimas aliejinių augalų sėklų gamyba. Kviečiams buvo skirta 35–45 % gamybos ploto, kuris išliko stabilus šiuo penkerių metų laikotarpiu.

Kita pagalba

Šiaurės elnių veisimo apimtys išliko palyginti stabilios – penkerių metų laikotarpiu šių gyvūnų skaičius padidėjo nuo 151 589 iki 154 971, o tai yra 10 % mažiau palyginti su sprendime nustatytu didžiausiu reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičiumi. Likusi kitų rūšių pagalbos dalis nėra tiesiogiai susijusi su gamyba.

Su gamybos apimtimis susijusios išvados

Daroma išvada, kad penkerių metų laikotarpiu bendros remiamų sektorių gamybos apimtys remiamoje teritorijoje padidėjo ir viršijo didžiausią reikalavimus atitinkančių pienui, sodininkystei ir tam tikriems pasėliams taikomų gamybos veiksnių skaičių. Šis gamybos apimčių viršijimas pieno ir sodininkystės požiūriu nebuvo didelis (1–4 % tuo laikotarpiu), tačiau tam tikrų pasėlių požiūriu – labai didelis (60 % 2010 m.). Nurodytas gamybos apimčių padidėjimas negali būti siejamas tik su pagalba, nes pagalbos dydis vienam vienetui buvo proporcingai sumažintas tuose sektoriuose, kuriuose didžiausias reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius buvo viršytas.

4.4. Šiaurės šalių pagalbos regiono žemės ūkio ekonomikos plėtra

2010 m. Suomijoje buvo 62 300 ūkių, iš kurių 58 % – remiamoje teritorijoje. Tai 9 % mažesnis skaičius palyginti su 2006 m. duomenimis visos šalies mastu ir remiamoje teritorijoje. NŽŪN dydis išliko nepakitęs, o vienam ūkiui tenkantis hektarų skaičius padidėjo – tai rodo struktūrinį koregavimą. Mažiausi ūkiai yra labiausiai į šiaurę nutolusiame remiamame regione. Gamyba buvo išsaugota, nors labiausiai į šiaurę nutolusiose teritorijose tai užtikrinti yra sunkiau, nepaisant didesnės gyvulininkystės ir augalininkystės produktų gamybai skiriamos pagalbos.

Pagalba yra svarbi pajamoms uždirbti iš veiklos ūkyje šiame regione; beveik du trečdaliai ūkininkų pajamų yra susiję su skirta pagalba. Pagalbos vienam ūkiui sumos, ypač skirtos gyvulininkystės produktų gamybai, didėjo. To priežastis visų pirma yra struktūrinė plėtra. Gyvulininkystės produktų gamybos apimtys augo šiaurinėje dalyje ir sudarė daugiau nei 80 % pajamų už parduotus žemės ūkio produktus.

2006–2010 m. Šiaurės šalių pagalbos ir ūkio grynosios pridėtinės vertės santykis buvo 0,41–0,52. Nuo 2006 iki 2007 m. ūkio grynoji pridėtinė vertė vienam metiniam darbo vienetui padidėjo beveik 15 %, tačiau po 2008 m. vėl sumažėjo ir tik 2010 m. pasiekė 3 % aukštesnį lygį palyginti su laikotarpio pradžioje nustatytu lygiu.

Kai kuriose remiamo regiono dalyse peržiūros laikotarpiu gyventojų skaičius sumažėjo > 4 %. Gyventojų mažėjo 76 % remiamo regiono savivaldybių palyginti su 44 % savivaldybių pietų Suomijoje. Darbo vietų šiaurinėje dalyje procentinė dalis yra daugiau kaip 3 kartus didesnė nei pietinėje ir mažėjo lėčiau. Bendrai tariant, nustatytas teigiamas pokytis skatinant užimtumą, tačiau darbo vietos kuriamos ne kaimo vietovėse, bet pagrindiniuose miestuose.

Remiamoje teritorijoje tęsiama žemės ūkio produktų gamyba padėjo išsaugoti daugelį aplinkos apsaugos paslaugų ir atvirą žemės ūkio kraštovaizdį, kurių regione trūksta. Ūkininkai mano, kad pastaraisiais metais didžiausias jų veiklos pokytis yra tai, kad siekiama vykdyti labiau aplinką tausojančią veiklą. Šiaurės šalių pagalbos regione šiek tiek daugiau dėmesio nei kituose Suomijos regionuose skiriama priemonėms, mažinančioms pesticidų naudojimą ir oro taršą. Labiausiai į šiaurę nutolusiame regione didelis dėmesys skiriamas kraštovaizdžio įvairovei ir jo ypatumų išsaugojimui.

5. 2006–2010 M. ŠVEDIJAI SKIRTA ŠIAURĖS ŠALIŲ PAGALBA 5.1. Suteikti leidimai

Penkerių metų laikotarpio pradžioje Sprendimu 96/228/EB (su pakeitimais) Švedijai suteiktas leidimas per metus išmokėti 318,67 mln. SEK (35,41 mln. EUR). Be to, sprendime nurodytas kiekvienam paregioniui (nepavaizduota) leistinas pagalbos dydis ir reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Sprendimu C(2010)6050 Švedijai suteikiamas leidimas skirti pagalbą, kaip nurodyta toliau pateiktoje 4 lentelėje.

4 lentelė. Sprendimu C(2010)6050 patvirtinta metinė pagalba

|| Didž. vidutinė pagalbos suma vienetui[17] || Matavimo vienetas || Nacionalinė pagalba[18] mln. SEK per metus || Didž. reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius

1. Pieno sektorius || || || 295,67 || 450 000 t

– Karvės pienas || 0,73 || SEK/kg

– Ožkos[19] || 500 || SEK vienam gyvūnui

– Karvės pienui gabenti skirta pagalba || 0,039 || SEK/kg

2. Kiaulės ir naminiai paukščiai[20] || 1 350 || SEK/GV || 20,97 || 16 532 GV

3. Minkštieji vaisiai, daržovės || 2 800 || SEK/kg || 2,03 || 750 ha

5.2. Išmokėta pagalba

Šiaurės šalių pagalba

Šiuo laikotarpiu bendros metinės pagalbos sumos sudarė 263,29–289,89 mln. SEK (29,25–32,21 mln. EUR) (5 lentelė). 2009 m. buvo išmokėtos mažiausios pagalbos sumos, kurios padidėjo 2010 m. po pagalbos schemos peržiūros.

5 lentelė. Šiaurės šalių pagalba pagal sektorių, mln. SEK

Remiamas sektorius || 2006 m. || 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m.

Pienas || 274,22 || 257,46 || 249,66 || 248,27 || 264,36

Kiaulės, naminiai paukščiai || 14,51 || 14,09 || 12,75 || 13,97 || 14,70

Minkštieji vaisiai, daržovės || 1,16 || 1,12 || 1,14 || 1,05 || 1,04

Iš viso || 289,89 || 272,67 || 263,55 || 263,29 || 280,10

Daroma išvada, kad metinė Švedijai skirta pagalbos suma niekada neviršijo maksimalių sprendimuose nustatytų pagalbos sumos ribų.

Visa remiamai teritorijai skirta Šiaurės šalių pagalba

Žemės ūkiui pagal pagalbos schemą remiamose teritorijose yra naudingos ir ES finansuojamos priemonės, ypač du BŽŪP ramsčiai (6 lentelė). Iš antrojo ramsčio priemonių yra itin svarbi parama, skiriama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (MPŪV), ir agrarinės aplinkosaugos priemonės (AAP). Sprendime C(2010)6050 bendros pagalbos remiamai teritorijai riba nenustatyta. Nuo 2003 m. ES pagalbos dydžiai nustatomi ex post.

6 lentelė. Švedijai išmokėtų pagalbos, įskaitant Bendrijos pagalbą, sumų suvestinė (mln. SEK)

Pagalbos rūšis || 2006 m. || 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m.

Kompensacinė išmoka (MPŪV) || 299 || 314 || 309 || 302 || 313

Pagrindinė agrarinės aplinkosaugos priemonėms skirta pagalba (atviras ir daugialypis žemės ūkio kraštovaizdis ir (arba) pūdyminis ūkininkavimas) || 270 || 282 || 278 || 276 || 298

Šiaurės šalių pagalba[21] || 290 || 273 || 264 || 263 || 280

Iš viso || 860 || 869 || 850 || 841 || 891

Bendra kompleksinės pagalbos suma kasmet skiriasi, tačiau nuosekliai nesilaikoma tam tikrų tendencijų, ir nuo 1997 m. ši suma neviršija ribinių dydžių.

5.3. Gamybos apimtys remiamoje teritorijoje

Pieno sektorius

Šiuo laikotarpiu pieno gamybos apimtys remiamoje teritorijoje sumažėjo 11 % (4 pav.), palyginti su 8 % sumažėjimu visoje šalyje. Šios apimtys labiausiai mažėjo labiausiai į pietus nutolusioje pietinėje remiamos teritorijos dalyje – 20 %. Gamybos apimtys ir toliau mažėja, todėl dar per anksti daryti išvadą dėl to, ar atnaujintas leidimas skirti pagalbą bus veiksmingas.

Duomenys, surinkti apie pagalbą, skirtą pienui gabenti iš ūkių į pirmo supirkimo punktą, nėra pakankamai tikslūs, todėl negali būti įtraukti į ataskaitą.

4 pav. Pieno gamybos apimtys (įskaitant ožkų pieną) remiamoje Švedijos teritorijoje 2006–2010 m. Orientacinis lygis yra didžiausias reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius, nustatytas Sprendime C(2010)6050

Kiaulės ir naminiai paukščiai

Gamybos apimtys išlieka palyginti stabilios, tačiau yra daug mažesnės už didžiausią reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičių – 16 532 GV ir mažesnės už praeito penkerių metų laikotarpio apimtis, kurios siekė apie 13 500 GV. Kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuje paramą gaunančių GV skaičius buvo beveik 11 500 arba apie 70 % maksimalaus kiekio.

Minkštieji vaisiai ir daržovės

Šiuo laikotarpiu remiamas plotas (hektarais), kuriame auginami minkštieji vaisiai ir daržovės, sumažėjo nuo 414 iki 376 ha. Pastaruosius 10 metų auginimo apimtys neviršijo šio lygio ir yra lygios tik maždaug pusei didžiausio reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičiaus.

Su gamybos apimtimis susijusios išvados

Penkerių metų laikotarpiu pieno gamybos apimtys mažėjo. Kiti du sektoriai išlieka palyginti stabilūs, nors gamybos apimtys kasmet skiriasi. Visų sektorių gamybos apimtys yra daug mažesnės nei didžiausias reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičius.

5.4. Remiamo regiono žemės ūkio ekonomikos plėtra

Remiamai Švedijos teritorijai būdingas mažas gyventojų skaičius, ribotos ekonominės plėtros galimybės ir prastos sąlygos žemės ūkio veiklai vykdyti. Palyginti su įprasta Švedijoje ūkių struktūra, remiamos teritorijos ūkių struktūrai būdingi mažesni, plačiau išsidėstę ir nevienodo dydžio laukai. Dėl to reikalingos didesnės sąnaudos, įskaitant gabenimo iš vieno ūkio į kitą sąnaudas dėl nemažų atstumų tarp laukų.

Penkerių metų laikotarpiu bendros žemės ūkio produktų gamybos apimtys sumažėjo 10 %. Pagrindinis žemės ūkio produktas šioje teritorijoje yra pienas, tačiau pieno gamintojų skaičius sumažėjo nuo 1 523 iki 1 056 – daugiau nei perpus (nuo 2001 m.). Pieno gamintojų skaičius remiamoje teritorijoje sudarė apie 19 % viso Švedijos pieno gamintojų skaičiaus, o gamybos apimčių dalis sudarė 14 % visų gamybos apimčių – tai matyti iš vidutinio viename ūkyje laikomų karvių skaičiaus – 45,2 palyginti su 62,4 visoje šalyje (2009 m.). Pieno gamintojų ūkių pajamos gerokai sumažėjo.

Šiuo laikotarpiu skersti skirtų kiaulių augintojų sumažėjo iki 67 (2010 m.), o 1 remiamoje teritorijoje liko tik keli. Ūkių, kuriems skirta veislinių kiaulių veisimo pagalba, sumažėjo nuo 74 iki 60, nors veislinių kiaulių skaičius išaugo 20 % – tai rodo struktūrinį koregavimą.

Remiamoje teritorijoje, kurioje vyrauja miškai, žemės ūkio produktų gamybai naudojama žemė padeda užtikrinti atvirą žemės ūkio kraštovaizdį, kuriame skatinama biologinė įvairovė ir bendro vietovės vaizdo išsaugojimas. Tačiau penkerių metų laikotarpiu pūdyminiam ūkininkavimui naudojamos žemės plotas sumažėjo 12 %, o ganykloms – 40 %. Remiamose teritorijose vykdomai žemės ūkio praktikai būdinga ne tokia intensyvi gamyba, o žemė daugiausiai naudojama pievoms ir ganykloms. Pievoms ir ganykloms paprastai naudojama mažai pesticidų ir trąšų, todėl poveikis aplinkai yra mažesnis nei kitose šalies vietovėse, kuriose vykdoma žemės ūkio veikla.

2000–2009 m. remiamo regiono demografinis vystymasis buvo mažesnis nei kituose šalies regionuose – daugelyje kaimo vietovių gyventojų sumažėjo 5,5 %. 2000–2008 m. remiamos teritorijos žemės ūkyje dirbančių asmenų skaičius sumažėjo 15,2 %, nors miškininkystės sektoriuje užimtumas padidėjo.

6. IŠVADOS

Šioje ataskaitoje aprašomi Suomijai ir Švedijai suteikti leidimai 2006–2010 m. skirti Šiaurės šalių pagalbą ir pasiekti rezultatai. Ataskaita parengta remiantis valstybės narės valdžios institucijų pateiktais duomenimis, kaip nurodyta Stojimo akto 143 straipsnio 2 dalyje.

6.1. Suomija

Vertindama Suomijai skirtos Šiaurės šalių pagalbos schemos įgyvendinimą Komisija pažymi, kad:

1. Atitiktis reikalavimui dėl maksimalios Komisijos patvirtintos pagalbos sumos. Bendra išmokėta pagalbos suma ir bendras pagalbos dydis teritorijoje, kuriai skirta Šiaurės šalių pagalba, 2006–2010 m. neviršijo leistinos patvirtintos maksimalios pagalbos sumos ir orientacinių lygių, apibrėžtų atitinkamuose Komisijos sprendimuose C(2009)3067 ir 2002/404/EB.

2. Atitiktis didžiausiam reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičiui. Bendros gamybos apimtys remiamoje teritorijoje viršijo didžiausią reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių, taikomų pienui, sodininkystei ir tam tikriems pasėliams, skaičių. Siekdama neviršyti atitinkamų bendrų patvirtintų išmokų sumų, Suomija proporcingai sumažino vienam gamybos veiksniui skiriamą pagalbą. Nors ši sistema užtikrino, kad šalies įsipareigojimas neviršyti maksimalių bendros išmokėtos pagalbos sumų būtų visada vykdomas, ji nepadėjo išvengti pagalbos (nors ji buvo ir mažesnė) skyrimo visai gamybai.

3. Pagalbos schemos tikslų įgyvendinimas. Apibendrinant, Šiaurės šalių pagalba Suomijai padėjo atitinkamoje teritorijoje išsaugoti gamybos apimtis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose remiamuose sektoriuose bendros gamybos apimtys padidėjo, o teritorijoje, kuriai skirta Šiaurės šalių pagalba, pastebėtas tam tikras poslinkis į pietus, schemos įgyvendinimas ir pagalbos diferencijavimo kriterijų taikymas turėtų būti atidžiai stebimi.

6.2. Švedija

Vertindama Švedijai skirtos Šiaurės šalių pagalbos schemos įgyvendinimą Komisija pažymi, kad:

1. Atitiktis reikalavimui dėl maksimalios Komisijos patvirtintos pagalbos sumos. Bendros 2006–2010 m. išmokėtos Šiaurės šalių pagalbos sumos neviršijo leistinos maksimalios pagalbos sumos, patvirtintos Komisijos sprendimuose 96/228/EB ir C(2010)6050.

2. Atitiktis didžiausiam reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių skaičiui. Didžiausias reikalavimus atitinkančių gamybos veiksnių, kuriems skirta pagalba, skaičius dažniausiai nebuvo viršytas nė viename iš sektorių, kuriems skirta Šiaurės šalių pagalba.

3. Pagalbos schemos tikslų įgyvendinimas. Švedijoje išmokėta pagalba neišsaugojo gamybos apimčių. Pataisytas Sprendimas C(2010)6050 galėtų padėti pakeisti šią tendenciją, tačiau dar per anksti daryti išvadą dėl poveikio.

Abiejose šalyse pratęsus žemės ūkio produktų gamybą padedama išsaugoti atvirą, tinkamai tvarkomą žemės ūkio kraštovaizdį miškingoje teritorijoje, kuriai skirta Šiaurės šalių pagalba. Atviras žemės ūkio kraštovaizdis daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir bendram vietovės vaizdui. Komisija, remdamasi nacionalinių valdžios institucijų pateikta informacija, mano, kad valdžios institucijos sprendimų 2002/404/EB ir C(2009)3067 nuostatas (Suomijos atveju) ir sprendimų 96/228/EB ir C(2010)6050 nuostatas (Švedijos atveju) dėl pagalbos šiauriniams regionams dažniausiai taikė tinkamai.

[1]               OL C 241, 1994 8 29.

[2]               Suomijos KOM(2002) 102, 2002 2 25 ir Švedijos KOM(2002) 105, 2002 3 1.

[3]               Suomijos KOM(2007) 459, 2007 7 31 ir Švedijos KOM(2007) 416, 2007 7 31.

[4]               OL L 126, 1995 6 9, p. 35.

[5]               OL L 139, 2002 5 29, p. 38.

[6]               OL L 76, 1996 3 26, p. 29.

[7]               Pasikeitus NŽŪN apibrėžčiai, palyginti su paskutine ataskaita, šis skaičius sumažėjo.

[8]               http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/nordic/index_en.htm

[9]               Prekybos metais.

[10]             Atsietoji pagalba. Referencinis kiekis ≤ 139 200 GV.

[11]             Grūdai (išskyrus miežius, avižas, grūdų mišinius), aliejinių augalų sėklos, kiti aliejiniai augalai, baltymingi ir pluoštiniai augalai. Cukriniai runkeliai, krakmolinės bulvės, obuoliai C1, C2, Šiaurės C2 regionuose. Lauko daržovės C1–C4 regionuose.

[12]             Didžiausia leistina pagalbos suma – 5 mln. EUR.

[13]             Skoltai (etninė grupė), natūralūs pragyvenimo šaltiniai, šiaurės elnių auginimas.

[14]             OL L 154, 2000 6 27, p. 23.

[15]             Iki 2008 m. orientacinis lygis buvo 448,59 mln. EUR, o nuo 2009 m. sausio 1 d. – 358 mln. EUR.

[16]             2006 kalendoriniais metais tiesioginė pagalba išmokėta už 2005 ir 2006 metus.

[17]             Pagalba vienetui gali būti diferencijuojama pagal regioną neviršijant didžiausios vidutinės sumos.

[18]             Didž. leistina pagalbos suma: 318,67 mln. SEK.

[19]             Pieninės ožkos (apie 800 kg vienos ožkos pieno per metus).

[20]             1 višta dedeklė = 0,01, veislinė kiaulė = 0,33, 1 skersti skirta kiaulė = 0,10 GV.

[21]             Orientacinis lygis: 318,67 mln. SEK