52012DC0122

TURINYS

1..... Pagrindiniai faktai........................................................................................................... 1

2..... ES maisto grandinė........................................................................................................ 2

3..... ES maisto saugos kontrolės apžvalga.............................................................................. 3

3.1.    Metinių valstybių narių ataskaitų apžvalga............................................................. 3

3.2.    Komisijos kontrolės veiklos valstybėse narėse rezultatai...................................... 11

3.3.    Kiti informacijos apie valstybėse narėse vykdomą kontrolę šaltiniai...................... 21

3.4.    Tolesni Komisijos veiksmai ir vykdymo užtikrinimas............................................ 22

4..... Išvados....................................................................................................................... 24

1. Pagrindiniai faktai

Pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004[1] (toliau – Pašarų ir maisto kontrolės reglamentas) 44 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi kasmet pateikti Komisijai ataskaitą dėl daugiamečių nacionalinių kontrolės planų, parengtų vadovaujantis šio reglamento 41 straipsniu, įgyvendinimo.  Ataskaitose nurodoma:

(a) išsami informacija apie daugiamečių nacionalinių kontrolės planų pakeitimus, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant teisės aktų pakeitimus, naujas ligas arba rizikos veiksnius, naujas mokslines žinias, ankstesnės kontrolės rezultatus ir svarbiausius organizacinius pokyčius;

(b) vadovaujantis nacionaliniu kontrolės planu ankstesniais metais vykdytos kontrolės ir audito rezultatai;

(c) kontrolės metu nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejų pobūdis ir skaičius;

(d) informacija apie veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendintas nacionalinis kontrolės planas, taip pat apie vykdymo užtikrinimo veiksmus ir jų rezultatus.

Vadovaudamasi šio reglamento 44 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Komisija turi parengti ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti metinę ataskaitą dėl bendro kontrolės vykdymo valstybėse narėse, atsižvelgdama į:

(a) nacionalinių institucijų pateiktas metines ataskaitas,

(b) valstybėse narėse atliktus ES auditus[2] ir patikrinimus,

(c) ir visą kitą svarbią informaciją.

2010 m. rugpjūčio mėn.[3] Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai pirmą ataskaitą.  Pagrindinis ataskaitos tikslas – pateikti pirmuosius duomenų ir informacijos apie oficialią kontrolę atrankinės patikros rezultatus, pateiktus pirmose metinėse valstybių narių ataskaitose. Joje taip pat pateikiama ES auditų ir patikrinimų rezultatų santrauka. 2010 m. rugsėjo mėn. valstybės narės ją aptarė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete. 2010 m. spalio mėn. ji buvo aptarta Europos Parlamento Aplinkos ir Žemės ūkio ir kaimo reikalų komitetuose.

Komisija pradėjo aptarinėti su valstybėmis narėmis pirmoje ataskaitoje iškeltus klausimus, ypač dėl to, kaip būtų galima racionalizuoti ir standartizuoti duomenų apie oficialią kontrolę rinkimą ir tvarkymą.

Šioje antroje ataskaitoje vadovaujamasi šiek tiek kitokiu požiūriu nei pirmojoje ataskaitoje. Ja siekiama apžvelgti ES maisto saugos kontrolę neapsiribojant paskutiniais metais, dėl kurių visos valstybės narės parengė metines ataskaitas – joje vadovaujamasi naujausia informacija iš visų trijų pagrindinių informacijos apie kontrolę šaltinių, kad aprašant, kaip veikia ES kontrolės sistema, būtų remiamasi kuo naujesniais duomenimis.

Pagrindiniai informacijos šaltiniai: a) metinės valstybių narių ataskaitos (2008 ir 2009 m.), b) 2008–2010 m. Komisijos vykdytos kontrolės rezultatai ir c) kita svarbi informacija apie kontrolę, įskaitant:

·   naujausias valstybių narių ataskaitas dėl konkrečiuose sektoriuose vykdytos kontrolės;

·   ES skubių pranešimų sistemų rezultatus (Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), Pranešimo apie gyvūnų ligas sistema (ADNS) ir pranešimų apie grėsmę augalų sveikatai sistema Europhyt);

·   Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto ir Nuolatinio augalų sveikatos komiteto diskusijas ir sprendimus dėl kontrolės;

·   pažeidimų atvejų, susijusių su valstybėse narėse esančių kontrolės sistemų trūkumais, apžvalgą.

2. ES maisto grandinė

Norint suprasti, kaip veikia ES oficialios kontrolės, vykdomos atskiruose maisto grandinės etapuose, sistema (įskaitant būtiną kontrolę, kuria užtikrinama augalų sveikata, gyvūnų sveikata ir gerovė), pirmiausia reikėtų susidaryti vaizdą apie ES maisto grandinės mastą ir sudėtingumą.  Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, ES maisto grandinėje bendrai sukuriama vertė siekia apie 750 mlrd. EUR. Šiame sektoriuje (nuo pirminės gamybos iki mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo) iš viso dirba virš 48 mln. asmenų. ES maisto grandinėje (nuo maisto gamybos iki mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo) veiklą vykdo apie 14 mln. pirminio etapo žemės ūkio produktų gamintojų ir 3 mln. maisto ūkio subjektų. Šie bendri skaičiai leidžia geriau įsivaizduoti maisto pramonės mastą – tai itin didelė, bet taip pat sudėtinga ir didele įvairove pasižyminti pramonės sritis.

Pirminės gamybos sektoriuje vidutinis ūkių dydis siekia apie 90 ha tokiose šalyse, kaip antai Čekija, apie 50 ha tokiose šalyse, kaip antai Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, ir mažiau kaip 8 ha kitose šalyse, kaip antai Lenkija, Bulgarija ir Rumunija.

Be to, ES yra daug įvairių ūkininkavimo veiklos rūšių, daugiausia dėl agroklimatinių sąlygų, o taip pat dėl senų žemdirbystės tradicijų.

Europos Sąjungoje yra apie 300 000 maisto gamybos įmonių. Tačiau daugelis produktų, kaip antai vynas, alyvuogių aliejus, kiaušiniai ir sūris, paruošiami ūkiuose, o ne gamybos įmonėse. Sutelkus dėmesį vien tik į gamybos sektorių nebūtų iki galo parodytas ES maisto sistemos visas dydis ir sudėtingumas. Gamybos sektoriuje mažas skaičius įmonių, vykdančių veiklą pasaulio mastu, pagamina labai didelę dalį visos produkcijos. Apie 1 % pienininkystės įmonių pagamina virš 60 % visos ES produkcijos. Be pirminės gamybos sektoriaus daugiausia maisto gamybos subjektų vykdo veiklą maisto grandinės pabaigoje – mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo sektoriuje. Europos Sąjungoje yra virš vieno milijono maisto produktų mažmenininkų, daugelis iš jų yra smulkios šeimos įmonės, nors vertinant pagal bendrą pardavimo vertę sektoriuje dominuoja mažas skaičius didelių prekybos centrų. Esama beveik 1,4 mln. restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų.

3. ES maisto saugos kontrolės apžvalga 3.1. Metinių valstybių narių ataskaitų apžvalga

ES parengė plačios aprėpties išsamius teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad per šią didelę ir sudėtingą maisto gamybos sistemą vartotojus pasiekiantys maisto produktai būtų saugūs ir maistingi.  Pagrindiniai maistą ir pašarus reglamentuojančių teisės aktų principai nustatyti Reglamente (EB) Nr. 178/2002[4]. Pagal šį reglamentą atsakomybė užtikrinti maisto saugą visoje maisto grandinėje nuo pirminės gamybos etapo iki galutinio pardavimo vartotojui etapo pirmiausia tenka maisto verslo subjektams.  Valstybės narės įpareigotos stebėti ir tikrinti, kad maisto ūkio subjektai atitiktų maisto ir pašarų saugą (įskaitant gyvūnų sveikatą, gyvūnų gerovę ir augalų sveikatą) reglamentuojančių ES teisės aktų reikalavimus. Šiuo tikslu jos privalo naudotis kontrolės sistema.

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta, kaip turėtų būti organizuojama ir vykdoma ši kontrolė. Iš esmės jame nustatytos bendros oficialios kontrolės vykdymo taisyklės, kad būtų patikrinta atitiktis ES taisyklėms dėl maisto grandinės saugos. Visų pirma reglamentu nustatomi reikalavimai valstybėms narėms, kai jos tikrina:

· subjektų atitiktį teisiniams sektorių reikalavimams, arba

· ar ES rinkai pateiksimos prekės (pagamintos ES arba importuotos iš kitų trečiųjų šalių) atitinka sektorių teisės aktų standartus ir reikalavimus.

Be to, valstybių narių institucijos atlieka kitas pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 nustatytas užduotis, pvz., užduotis, atliekamas kovojant su gyvūnų ligų sukėlėjais arba juos likviduojant (pvz., gyvūnų tyrimai dėl tam tikrų ligų vykdant programas, epidemiologiniai tyrimai po protrūkio, skiepijimas nuo gyvūnų ligų arba patogenais užsikrėtusių gyvūnų paskerdimas (papjovimas)).

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 taip pat nustatytos išsamios taisyklės dėl kontrolės, kurią vykdo Komisijos tarnybos valstybių narių atžvilgiu norėdamos patikrinti, ar jos laikosi sektorių teisės aktuose ir Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytų prievolių. Valstybės narės turi parengti ir įgyvendinti daugiamečius nacionalinius kontrolės planus, kad būtų įvykdyti šio reglamento reikalavimai.  Paprastai šie planai apima trejų–penkerių metų laikotarpį ir pirmą kartą jie pradėti naudoti 2007 m. pradžioje. Valstybės narės privalo pateikti Komisijai jų daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimo metines ataskaitas. Buvo gautos 2007, 2008 ir 2009 m. metinės ataskaitos.

Nacionalinių ataskaitų pirmos Komisijos analizės rezultatų santrauka pateikiama pernai metų apžvalginėje ataskaitoje COM(2010) 441. Toje ataskaitoje buvo sunku padaryti išvadas apie visą ES, nes labai skyrėsi nacionalinių ataskaitų struktūra ir turinys ir nebuvo suderintų duomenų apie kontrolę. Tai pasakytina ir apie 2008 ir 2009 m. ataskaitas ir tai rodo, kad valstybių narių žemės ūkio struktūra, dydis ir administracinė kultūra smarkiai skiriasi. Nepaisant to, ataskaitas tapo žymiai lengviau palyginti, nes a) valstybės narės įgijo daugiau žinių apie savo produkciją ir b) Komisija toliau intensyviai plėtoja dialogą su valstybėmis narėmis, kad būtų pagerintas ataskaitų turinys ir jas būtų galima paprasčiau palyginti.  Kadangi dauguma valstybių narių teikė informaciją trejus metus iš eilės, galima įvardyti kelias įdomias tendencijas ir pokyčius. Toliau pateikiama jų santrauka.

Duomenų rinkimas ir analizė

Viena daugeliui ataskaitų būdinga ypatybė – vis daugiau pastangų dedama tam, kad būtų geriau renkami ir kaupiami duomenys apie atliktų kontrolės veiksmų skaičių ir pobūdį ir jų rezultatus. Siekiant didesnio veiksmingumo ir našumo būtina turėti naujausių tinkamų duomenų, kad būtų galima įvertinti veiklos rezultatus ir nustatyti būsimų kontrolės veiksmų prioritetus. Nors metinėse ataskaitose ir paminima daug naujų šiuo tikslu tebevykdomų iniciatyvų, atrodo, kad įvairios kontrolės institucijos ar valstybės narės per menkai dalijasi praktinėmis žiniomis ir patirtimi.  Praėjusių metų metinėje ataskaitoje Komisija nurodė, kad bendraudama su valstybėmis narėmis ketina tirti, kaip būtų galima pasinaudoti elektroninėmis duomenų perdavimo ir analizės priemonėmis siekiant ES lygiu supaprastinti ir standartizuoti šį procesą. Šiuo tikslu jau imtasi veiksmų, kurie savo ruožtu gali padėti valstybėms narėms plėtoti savo informacijos valdymo sistemas.

Bendras veiklos rezultatų apibūdinimas

Komisijos gairėse dėl ataskaitų struktūros ir turinio reikalaujama, kad kiekviena nacionalinė institucija kasmet bendrai apibūdintų savo kontrolės sistemos veiklos rezultatus.  Šie apibūdinimai pasižymi kokybiniais skirtumais. Daugelyje ataskaitų tik bendrai nurodoma, kad kontrolė atlikta vadovaujantis numatytomis priemonėmis, kad bendrieji maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei augalų sveikatos standartai yra tinkami, o neatitikties atvejai, jeigu jų nustatoma, paprastai buvo nereikšmingi. Tačiau kai kuriose ataskaitose pateikiamas išsamesnis ir visapusiškesnis įvertinimas, grindžiamas konkrečiais veiklos rezultatų rodikliais. Kai kuriais atvejais šie rodikliai tėra atliktų kontrolės veiksmų skaičius ir pobūdis ir tai, ar jie atitinka pradinius planus. Kitais (Prancūzijos, Švedijos ir Slovakijos) atvejais rodikliai yra sudėtingesni, jais matuojami veiklos rezultatai atsižvelgiant į konkrečių gyvūnų ligų ar per maistą plintančių ligų paplitimą. Prancūzijoje taip pat siekiama atsekti konkrečiose srityse atliktos kontrolės išlaidas.

Pažanga įgyvendinant daugiamečius nacionalinius kontrolės planus

Daugiausia sunkumų valstybėms narėms sukėlė reikalavimas pradėti naudoti integruotus daugiamečius nacionalinius kontrolės planus, apimančius visus kontrolės veiksmus, vykdomus visoje maisto grandinėje pradedant ūkiais ir baigiant galutiniu vartotoju. Daugelyje šalių nacionalinės kontrolės sistemos yra itin sudėtingos, dažnai įvairiais maisto ir pašarų, gyvūnų sveikatos, gerovės ir augalų sveikatos kontrolės aspektais užsiima daug skirtingų organizacijų. Daugelyje valstybių narių šios skirtingos organizacijos neturi daug ankstesnės bendro darbo rengiant integruotus kontrolės planus patirties. Be to, daugelyje valstybių narių atsakomybė už kontrolės veiksmų vykdymą perduota regioninėms ir vietos valdžios institucijoms. Nacionalinės institucijos, siekdamos užtikrinti, kad jų veikla būtų visiškai įtraukta į nacionalinius planus laikantis nuoseklumo ir darnumo principo, turėjo pagerinti konsultacines ir ryšių priemones su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Šių planų įgyvendinimo metinėse ataskaitose nurodyta, kad buvo smarkiai pasistūmėta kuriant struktūras ir procedūras, reikalingas visų nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektų kontrolės planų įtraukimui. Šiuo metu daugeliui valdžios institucijų sunkiausia yra sukurti informacijos ir ryšių sistemas, kurios teiktų tikslius duomenis apie atliktą kontrolę ir jos rezultatus, kad būtų galima tiksliai įvertinti konkretaus laikotarpio veiklos rezultatus remiantis daugiamečiais nacionaliniais kontrolės planais, o kontrolės tikslai ir siekiniai būtų pakoreguoti pagal rizika grindžiamus prioritetus.

Maisto ūkio subjektų registravimas

Svarbiausias ES maisto saugos kontrolės sistemos principas – tai veiksmingas maisto produktų atsekamumas nuo pradinio šaltinio iki galutinės paskirties vietos. Išsamus visų ūkio subjektų registravimas, veiksminga gyvūnų identifikavimo sistema ir maisto ir pašarų atsekamumas yra svarbiausi sistemos struktūriniai elementai. Buvo padaryta didelė pažanga registruojant maisto ūkio subjektus. Tačiau dar nebaigtos registruoti mažesnės maisto įmonės. Kalbant apie gyvūnų atsekamumą, dar yra akivaizdžių galvijų ir kiaulių identifikavimo trūkumų, ypač trūkumai pastebimi avių, ožkų ir arklių identifikavimo sistemose.

Rizikos vertinimas ir prioritetų nustatymas

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 specialiai reikalaujama, kad nacionalinės valdžios institucijos naudotųsi aiškaus rizikos vertinimo ir kontrolės prioritetų nustatymo sistema. Kadangi ateinančiais metais bus patiriamas didesnis spaudimas išteklių srityje, šiam nacionalinių kontrolės planų ir susijusių metinių ataskaitų aspektui reikia teikti didesnę pirmenybę. Kai kurių valstybių narių ataskaitose gerai aprašytos maisto ūkio subjektų rizikos kategorijų nustatymo sistemos ir kontrolės organizavimo pobūdis remiantis tokiu rizikos kategorijų nustatymu. Daugiausia pažangos šioje srityje yra padarę Nyderlandai, Suomija ir Slovėnija. Tačiau keleto valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos nustatė, kad reikėtų siekti, kad būtų geriau nustatomos maisto ir pašarų verslo subjektų rizikos kategorijos. Pastaraisiais metais Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT) vykdydama auditus vis daugiau svarbos teikė būtinybei, kad valstybės narės užtikrintų, kad visuose sektoriuose oficiali kontrolė būtų atliekama reguliariai, pakankamai dažnai ir būtų grindžiama rizikos vertinimu.

Kontrolės intensyvumas ir aprėptis

Iš esmės ataskaitose nurodoma, kad visoje ES atliekama labai intensyvi kontrolė. Tačiau priklausomai nuo įmonių pobūdžio patikrinimų dažnumas labai skiriasi. Pavyzdžiui, didelės rizikos sektoriuose, kaip antai mėsos ir pieno gamybos sektorius, kontrolė vykdoma žymiai dažniau.

Pašarų ir šalutinių gyvūninių produktų srityje kontrolė vykdoma ne taip intensyviai kaip maisto produktų atveju. Įmonių ir kontrolės institucijų darbo krūvis smarkiai išaugo dėl didelių pastarojo dešimtmečio ES teisės aktų, susijusių su pašarais ir šalutiniais gyvūniniais produktais, pokyčių, visų pirma dėl būtinybės registruoti visus pašarų ir šalutinių gyvūninių produktų įmones. Daugelyje ataskaitų pripažįstama, kad galima toliau gerinti šiuose sektoriuose vykdomą kontrolę, kuri grindžiama rizikos prioritetų nustatymu, ir ją vykdyti intensyviau.

Vykdant gyvūnų sveikatos kontrolę daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų patikrinta, ar laikomasi reikalavimų dėl gyvūnų identifikavimo ir gyvūnų ligų, kaip antai bruceliozės, tuberkuliozės, klasikinio kiaulių maro ir galvijų spongiforminės encefalopatijos, nustatymo tyrimų. Be to, reikalaujama, kad valstybės narės būtų parengusios nenumatytų atvejų planus, pagal kuriuos būtų imamasi veiksmų įvykus didelėms maisto ir pašarų saugos ir gyvūnų sveikatos krizėms.

Nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų veiklos koordinavimas

Daugelyje valstybių narių atsakomybė už kontrolės veiksmų vykdymą pirmiausia tenka regioninėms ir vietos valdžios institucijoms. Tai pasakytina apie valstybes nares, kuriose įvairių sričių kompetencija yra decentralizuota, pvz., Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Jungtinę Karalystę, Švediją ir Suomiją, kuriose regioninėms ir vietos valdžios institucijoms gali būti suteikta didelė autonomija. Pagrindinė šių valstybių narių problema – kaip užtikrinti, kad pakankamai veiksmingai veiktų atskaitomybės sistema, per kurią regioninės ir vietos valdžios institucijos galėtų tinkamai ir išsamiai informuoti nacionalines institucijas apie kontrolės veiklą, o per jas ir ES institucijas.

Kita susijusi problema – skirtingoms valdžios institucijoms suteiktos atsakomybės ir kontrolės veiksmų persidengimas. Keletui valstybių narių ši problema yra iškilusi jau seniai. Pavyzdžiui, Graikijos, Portugalijos ir Rumunijos vidaus audito institucijos nurodė, kad atsakomybės ir veiklos sutapimas yra rimta problema. Šios valstybės narės taip pat nurodo, kad lėšų trūkumas yra viena iš priežasčių, trukdančių vykdyti nustatytą skaičių kontrolės veiksmų. Iš esmės veiksmingiausiai dirbama tose valstybėse narėse, kuriose aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys ir valdymo struktūros, rodančios visų lygių atskaitomybę.

Nacionalinės audito sistemos

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 reikalaujama, kad valstybės narės atliktų vidaus auditus arba pasirūpintų, kad būtų atlikti išorės auditai, siekdamos užtikrinti, jog jų kontrolės sistemos leistų pasiekti reglamento tikslų. Jame taip pat nurodyta, kad šiuos auditus tikrina nepriklausoma šalis ir jie atliekami skaidriai.

Beveik visos valstybės narės yra įdiegusios auditų sistemą, nors daugeliu atvejų ji apima tik tam tikras kontrolės veiksmų sritis, priklausančiose bendrai sistemai. Šių auditų rezultatai pateikiami metinėse ataskaitose, bet dažnai jie būna labai glausti. Paprastai išsamiai nenurodomi svarbiausi nustatyti šių vidaus auditų trūkumai ir taikyti taisomieji veiksmai, tačiau yra keletas svarbių išimčių. Pavyzdžiui, Suomija ir Čekija pateikė savo auditų rezultatų ataskaitą ir nurodė sritis, kuriose pastebėta trūkumų.

Be to, metinėse ataskaitose nėra pakankamai informacijos apie priimtas nuostatas, leidžiančias įgyvendinti audito ataskaitų reikalavimus, kad auditus turi tikrinti nepriklausoma šalis.

Valstybių narių audito sistemų (ne)patikimumas, kad jos būtinai leis pagerinti kontrolę, vis labiau bus laikomas rizikos kriterijumi, į kurį atsižvelgiama planuojant būsimus MVT auditus.

Ištekliai

Remiantis nacionalinių institucijų pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis tiesiogiai arba netiesiogiai dirba virš 100 000 asmenų, užsiimančių maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir augalų sveikatos kontrolės veikla. Žmogiškieji ištekliai yra nemenki, bet lygindamos kontrolės veiklos tikslus su faktiniais veiklos rezultatais kai kurios nacionalinės institucijos nurodo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nebuvo pasiekti kontrolės veiklos tikslai, buvo darbuotojų trūkumas. Kai kurios valstybės narės, pvz., Nyderlandai, aiškiai nurodo, kad jų kontrolės sistemos ir veikla pertvarkoma, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų metų etatų mažinimą ir racionalizavimą. Atliekant šią pertvarką labai svarbu įvertinti riziką ir nustatyti kontrolės veiklos prioritetus.

Mokymas

Nacionalinėse ataskaitose išsamiai aprašomos kasmet organizuojamos mokymo programos, skirtos kontrolę vykdantiems darbuotojams ir maisto ūkio subjektams. Iš esmės mokymo veikla yra labai svarbi, daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams prioritetams. Pirma, 2006 m. priėmus higienos srities reglamentų rinkinį visiems maisto ūkio subjektams reikėjo daugiau dėmesio skirti geros higienos praktikai ir HACCP[5] principų taikymui. Pastaraisiais metais buvo daug nuveikta supažindinant maisto ūkio subjektus ir visų lygių kontrolę atliekančius darbuotojus su naujų reglamentų reikalavimais. Antra, dėl mokslo ir technologijų raidos, ypač santykinai naujose maisto ir pašarų gamybos srityse (pvz., naujų maisto produktų, GMO, su maistu besiliečiančių medžiagų, maisto ir pašarų priedų srityse) darbuotojams reikia nuolat atnaujinti savo žinias. Trečia, didėjantis dėmesys gyvūnų pašarams ir šalutiniams gyvūniniams produktams paskatino imtis specialių veiksmų, kad įmonės ir kontrolę atliekantys pareigūnai susipažintų su šių sektorių ES teisės aktų naujais reikalavimais.

Nacionalinio lygmens mokymas papildomas Reglamento (EB) Nr. 882/2004 51 straipsnyje numatytu mokymu, kurį nuo 2006 m. organizuoja Komisija pagal programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“.  Ši programa apima daug sričių ir ja siekiama veiksmingesnės oficialios kontrolės užtikrinant, kad visų lygmenų ūkio subjektai laikytųsi ES teisės aktų, apsaugančių visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę. Tai leidžia turėti sveikesnį maistą ir pašarus, didinti gyvūnų ir augalų sveikatos standartus ir didinti vartotojų ir gyvūnų apsaugos lygį.

Komisijos kontrolės veiklos (pvz., bendrosios higienos srityje, kaip nurodyta šios ataskaitos 3.2 dalyje) rezultatai patvirtina, kad būtina organizuoti papildomą tam tikrų sričių mokymą.

Laboratorijos

Visos valstybės narės privalo paskirti laboratorijas oficialios kontrolės metu paimtų mėginių analizei atlikti. Šios laboratorijos turi vykdyti veiklą, būti vertinamos ir akredituojamos pagal nustatytus ES arba tarptautinius standartus, kad būtų laikomasi vienodų aukštų standartų. Visoje ES veikia platus oficialių laboratorijų tinklas. Daugelis iš jų veikia nacionaliniu lygiu, bet regioninės ir vietos valdžios institucijos irgi gali paskirti oficialias laboratorijas, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose yra autonominių regioninių ar vietos valdžios institucijų. Dėl to gali gerokai išaugti oficialių laboratorijų skaičius. Akreditacijos procesas yra sudėtingas ir dažnai gana brangus, ypač tai pasakytina apie mažesnes regionines ar vietos lygmens laboratorijas. Dėl šios priežasties kai kurios valstybės narės toliau nurodo, kad vėluoja visiškai akredituoti visas oficialias laboratorijas, atliekančias su oficialia kontrole susijusius tyrimus. 2010 m. Komisija su valstybėmis narėmis pradėjo diskusijas dėl akreditacijos reikalavimų.

MVT auditai patvirtina, kad laboratorijų atitiktis ES teisės aktams skiriasi priklausomai nuo sektorių. Pavyzdžiui, iš esmės laboratorijos, atliekančios oficialiai kontrolei reikalingus žuvies ir žuvininkystės produktų tyrimus, yra gerai aprūpintos reikiama įranga ir gali atlikti reikiamus tyrimus. Daugelis iš jų yra akredituotos.  Laboratorijų, vykdančių veiklą pagal su salmonelėmis susijusius nacionalinius kontrolės planus, padėtis yra kitokia. Be to, atlikus MVT auditus kai kuriose valstybėse rasta pesticidų kontrolės trūkumų.

Oficialios kontrolės ir stebėsenos rezultatai

a) Pagrindinės sritys, kuriose nustatyta neatitiktis

Valstybių narių ataskaitose dėl neatitikties maisto gamybos sektoriuje dažniausiai nurodomi du probleminiai aspektai – tai higienos kontrolė įmonėse ir ženklinimas.  Nuo 2006 m. įsigaliojo higienos srities reglamentų rinkinio reikalavimai. 2007 m. nacionalinėse ataskaitose dėl kontrolės nustatyta daug netinkamo šių reglamento taikymo atvejų, greičiausiai iš dalies dėl to, kad jie įsigaliojo tik praėjusiais metais. Nurodyta, kad 2008 ir 2009 m. buvo pasiekta pažangos, bet daugelis ataskaitų rodo, kad maisto grandinės pabaigoje esantys maži ūkio subjektai, užsiimantys mažmenine prekyba ir viešuoju maitinimu, ir toliau patiria problemų. Pagrindinės problemos: pasenę pastatai ir įranga, įmonės neturi vidinės patikros sistemų arba jos mažai veiksmingos, menkai taikomi HACCP principai ir netinkamas apskaitos dokumentų tvarkymas. Kai kurios institucijos nurodo mažmenininkystės ir viešojo maitinimo sektorių problemas, kylančias dėl didelės personalo, ypač sezoninių darbuotojų, kaitos: sunku turėti darbuotojų, kurie gerai išmanytų geros higienos praktiką. Dėl ženklinimo – daugiausia sunkumų sukelia sudėtingi reikalavimai, nustatyti skirtingų sričių teisės aktuose (pvz., reglamentuojančiuose priedus, mitybą, kilmės vietą ir kt.).

Dėl pašarų – pagrindiniai neatitikties atvejai susiję su vėlyvu verslo subjektų registravimu, netinkamu HACCP principų taikymu, pašarų gamintojų higiena ir pašarų priedų taisyklių pažeidimais.

Dėl gyvūnų sveikatos – ataskaitose nurodyta svarbiausia problema, susijusi su gyvūnų identifikavimu ir vežimo kontrole.

Daugelis nustatytų problemų, susijusių su ūkiuose laikomų gyvūnų gerove, kilo dėl nepakankamų ūkininkų, ypač smulkiųjų ūkininkų, žinių. Kai kurios valstybės nurodė, kad ūkiuose užregistruotų neatitikties atvejų skaičius sumažėjo pradėjus organizuoti ūkininkams skirtą mokymą ir teikti jiems informaciją.

Oficialios kontrolės ir stebėsenos rezultatai

b) Bendros per maistą plintančių ligų plitimo tendencijos

Per maistą plintančias ligas Europos Sąjungoje sukelia daugiausia du ligų sukėlėjai salmonelės (Salmonella) ir Campylobacter. Kiekvienos valstybės narės zoonozių ataskaitų EFSA analizėje patvirtinta, kad ES mažėja žmonių susirgimų salmonelioze skaičius. 2009 m. užregistruota 108 614 patvirtintų žmonių susirgimų atvejų (duomenys paskelbti 2011 m.), itin sumažėjo žmonių susirgimų, kuriuos sukėlė S. Enteritidis. EFSA ataskaitoje nurodoma, kad šio sumažėjimo priežastis – salmonelių kontrolės programų taikymas.

Valstybių narių metinėse kontrolės ataskaitose nurodyta, kad dėl šių dviejų mikrobiologinių pavojų imamų ir tiriamų mėginių skaičius sudaro labai didelę dalį maisto gamybos srityje valstybių narių imamų ir tiriamų mėginių skaičiaus.   

Nacionalinės vykdymo užtikrinimo priemonės

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta, kad kompetentingos institucijos užtikrina, kad nustačius neatitikties atvejį ūkio subjektai imtųsi taisomųjų veiksmų. Jame taip pat reikalaujama, kad valstybės narės būtų nustačiusios aiškiai apibrėžtas taisykles dėl sankcijų taikymo pažeidus ES teisės aktus. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Beveik visose ataskaitose glaustai apibūdinami veiksmai, kurių imtasi neatitikties atvejais. Dažniausi veiksmai: įspėjimai, baudos, laikinas, o sunkesniais atvejais, visiškas įmonės veiklos nutraukimas ir rečiau baudžiamoji byla dėl sukčiavimo arba teisinių reikalavimų rimtų pažeidimų. Apskritai nėra daug informacijos apie sankcijų sistemas ir jų taikymą ir valstybės narės pateikia nevienodai išsamią informaciją. Kadangi metinėse ataskaitose nėra  tikslesnių suderintų duomenų, neįmanoma įvertinti, ar visose valstybėse narėse bendra vykdymo užtikrinimo sistema veikia suderintai. Kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Čekijoje, pastebima tendencija tam tikrais ne tokiais svarbiais neatitikties atvejais rečiau taikyti teismines procedūras ir dažniau taikyti paprastesnes ir veiksmingesnes administracines procedūras. 

Oficiali kontrolė kilus konkretiems pavojams sveikatai, susijusiems su maistu, gyvūnais ir augalais

Pastaraisiais metais daugiausia sveikatai pavojingų maisto ir pašarų saugos srities ekstremalių situacijų Europos Sąjungoje kilo pašarų gamybos sektoriuje. 2008 m. Airijoje kiaulienoje buvo nustatytas didelis užteršimo dioksinu lygis. Nustatyta, kad tokio užteršimo priežastis buvo pašarų gamybos proceso trūkumai – džiovinimo proceso metu buvo naudojamos itin užterštos alyvų atliekos. 2010 m. nustatyta, kad Vokietijos kilmės produktai buvo užteršti dioksinu. Nustatyta, kad užteršimo šaltinis buvo išskirtinai pramoninės paskirties riebalai, kurių buvo dedama į gyvūnų pašarus. Komisija netrukus patvirtins konkrečias šios rizikos šalinimo priemones.

Valstybės narės turėjo labiau sustiprinti gyvūnų sveikatos srities kontrolę dėl mėlynojo liežuvio ligos ir paukščių gripo. Kaip rodo naujausi snukio ir nagų ligos protrūkiai Bulgarijoje, būtina ir toliau neprarasti budrumo, o jeigu ES kontrolės priemonės taikomos tinkamai, jos leidžia veiksmingai užkirsti kelią plisti šiai ligai.

Augalų sveikatos srityje daug dėmesio skiriama pušinio stiebinio nematodo keliamai grėsmei sustabdyti Portugalijoje ir protrūkio Ispanijoje likvidavimo priemonėms įgyvendinti.  Be to, dėl Viduržemio jūros regiono šalyse sparčiai plintančio raudonojo palminio straubliuko ir besikartojančių azijinio ir citrinmedinio ūsuočio protrūkių valstybėms narėms reikėjo sustiprinti kontrolę ir imtis intensyvesnių izoliavimo priemonių.  Šios ataskaitos 3.2 dalyje aprašytos ES lygmens priemonės ir susijusių valstybių narių kontrolės priemonės.

Įsidėmėtinos naujovės – galimi gerosios patirties pavyzdžiai

Įmonių klasifikacija ir rezultatų paskelbimas (Danija, Čekija, Jungtinė Karalystė ir Belgija) Dėl reikalavimo užregistruoti visus maisto ūkio subjektus ir dėl to, kad oficialios institucijos skelbia šių įmonių patikrinimų rezultatus, vartotojai gali gauti naudingos informacijos apie restoranams ir parduotuvėms taikomus atitikties standartus. Jau galima pamatyti keletą pavyzdžių, seniausiu laikoma Danijos šypsenėlių sistema (http://www.findsmiley.dk/en-US/Forside.htm). Panašios idėjos įgyvendinamos Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje.

 Ūkio subjektai praneša apie savo taisomuosius veiksmus (Nyderlandai) Siekiant, kad kontrolės tarnybos dirbtų veiksmingiau, o maisto ūkio subjektų kontrolės veiklos našta sumažėtų, Nyderlanduose buvo įdiegta savarankiškai maisto ūkio subjektų teikiamų ataskaitų sistema. Naudodami šios sistemos internetinę ataskaitų priemonę maisto ūkio subjektai gali teikti ataskaitas dėl veiksmų, kurių imtasi reaguojant į rekomendacijas, gautas po ankstesnių kontrolės vizitų. Pastebėjus įprastų neatitikties atvejų, paprastai tokios ataskaitos priimamos ir institucijoms nebūtina atlikti vėlesnių vizitų, nors retkarčiais atsitiktine tvarka atliekamos patikros vietoje.

Kokybės valdymo sistemos (Belgija, Čekija, Vokietija, Lietuva ir Slovėnija) Keletas valstybių narių savo kontrolės tarnybose įdiegė kokybės valdymo sistemas ir pasirūpino, kad jos būtų akredituotos pagal tarptautinius standartus. Pavyzdžiui, Čekijoje daugelio kontrolės institucijų kokybės valdymo sistemų auditą atlieka išorės organizacijos vadovaudamosi ISO 9001 standartu. Jų vertinimu, šios sistemos yra svarbi priemonė, leidžianti užtikrinti bendrą kontrolės veiksmingumą ir našumą, o nuolat atliekant nepriklausomus veiklos rezultatų persvarstymus sukuriamos paskatos toliau tobulinti šias sistemas.  Speciali Vokietijos žemių darbo grupė kokybės valdymo klausimais parengė suderintus kokybės valdymo sistemos rengimo visose 16-oje žemių metmenis.

3.2. Komisijos kontrolės veiklos valstybėse narėse rezultatai

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 reikalaujama, kad Komisija atliktų kontrolę valstybėse narėse siekdama patikrinti, ar iš esmės oficiali kontrolė vykdoma pagal atitinkamus daugiamečius nacionalinius kontrolės planus ir pagal ES teisės aktus.

Kad būtų pasiekti Komisijos tikslai, MVT kasmet vykdo auditų programą ir atlieka patikrinimus, siekdama patikrinti, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatą ir gerovę bei augalų sveikatą reglamentuojančių teisės aktų ir ar oficiali kontrolė šiose srityse vykdoma vadovaujantis ES teisės aktais.  Kiekvienų metų pradžioje ši programa skelbiama Komisijos svetainėje.

Kiekvieno audito rezultatai pateikiami susijusiai nacionalinei institucijai skirtoje ataskaitoje kartu su išvadomis ir rekomendacijomis dėl nustatytų trūkumų šalinimo. Šios ataskaitos 3.4 dalyje nurodyta, kaip vadovautasi šiomis rekomendacijomis.

Remiantis MVT auditų informacija Komisijai gali tekti (Komisijos sprendimu) nustatyti skubias ar apsaugos priemones, jeigu kyla didelė grėsmė maisto saugai, gyvūnų ar augalų sveikatai arba jeigu nukentėjusios valstybės narės vien tik savo veiksmais negali sustabdyti kilusios grėsmės. Šiomis teisinėmis priemonėmis gali būti nustatyti papildomi kontrolės veiksmai, o taip pat ir priemonės, skirtos užkirsti kelią prekybai pašarais, maistu, gyvūnais ir augalais ar jų produktais arba jų importui, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Tinkamais atvejais MVT auditų informaciją taip pat galima naudoti kaip ES teisės aktų pažeidimo įrodymus, jeigu vykdoma pažeidimo tyrimo procedūra (žr. 3.4 dalį).

Skelbdama auditų ataskaitas bei valstybių narių veiksmų planus ir nuolat atnaujindama šalių informaciją, suinteresuotiesiems subjektams ir piliečiams Komisija pateikia konkrečiais faktais grindžiamą informaciją apie tai, kaip kiekvienos valstybės narės kontrolės institucijos vykdo savo pareigą užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinami ES teisės aktai.

Pastaraisiais metais MVT kasmet atlikdavo apie 250 auditų, susijusių su visa maisto grandine ir gyvūnų sveikata bei gerove ir augalų sveikata.

Didžiąją programos dalį sudaro maisto saugos srityje atlikti auditai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ne mažiau kaip 70 % visų auditų buvo susiję su maisto sauga, o į kai kuriuos iš jų buvo įtraukti ir gyvūnų sveikatos aspektai. Apie 12 % auditų buvo susiję vien tik su gyvūnų sveikata. Likę auditai priklauso gyvūnų gerovės ir augalų sveikatos sritims, kiekvienais metais apytikriai 8 % auditų būdavo skirti kiekvienai šių sričių.

MVT ataskaitose pateikiama svarbios informacijos apie valstybių narių kontrolės sistemų veiklos tose srityse, su kuriomis buvo susiję nagrinėjamuoju laikotarpiu atlikti auditai, rezultatus. Kitoje dalyje nagrinėjami per pastaruosius trejus metus valstybėse narėse į programą įtraukti aktualūs maisto saugos, gyvūnų sveikatos, gerovės ir augalų sveikatos klausimai. Joje taip pat glaustai apibūdinti svarbiausi rezultatai ir išvados, padarytos atlikus įvairius auditų ciklus.

MVT auditų ataskaita ir kompetentingos institucijos pastabos dėl MVT ataskaitos rekomendacijų pateikiamos šiuo adresu: http://ec.europa.eu/food/fvo/index_en.cfm

Maisto sauga

Pieno ir mėsos gamybos oficiali kontrolė

Nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik visose valstybėse narėse MVT atliko keletą auditų dėl higienos kontrolės, susijusios su raudonos mėsos ir pieno gamyba. Atlikus auditus buvo patvirtinta, kad visos valstybės narės įdiegė tinkamas kontrolės sistemas, iš esmės atitinkančias Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas, ir kad iš esmės dešimties valstybių narių, kurios 2004 m. prisijungė prie ES, mėsos/maisto gamybos ir perdirbimo įmonės buvo sėkmingai modernizuotos, kad atitiktų su naryste susijusius ES standartus. Maisto ūkio subjektai perėjo prie higienos srities reglamentų rinkinio reikalavimų. Nustačius trūkumų, juos paprastai buvo galima susieti su konkrečiomis kontrolę vykdančių darbuotojų klaidomis ir jie dažnai rodo, kad priežiūros sistema yra nepakankamai veiksminga. Trūkumų nuolat nepavyksta pašalinti ir dėl to, kad kontrolės institucijos menkai užtikrina teisės aktų vykdymą.

Be to, atlikus auditą buvo pastebėta, kad kai kurioms senosioms valstybėms narėms būdinga tendencija griežtai nesilaikyti galiojančių mėsos patikrinimo reikalavimų, pvz., susijusių su a) techninių darbuotojų, o ne oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų paskyrimu atlikti patikrinimą prieš skerdimą, ir b) oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų nedalyvavimu skerdimo metu, ypač mažose skerdyklose, kuriose patikrinimas po skerdimo atliekamas vėlesniu etapu.

Kūdikių maisto oficiali kontrolė

11 valstybių narių ir Šveicarijoje buvo atlikti auditai siekiant įvertinti kūdikių maisto gamybos kontrolę. Neaptikta jokių rimtesnių šio sektoriaus maisto ūkio subjektų higienos ir atsekamumo sistemų trūkumų. Tačiau šių įmonių naudojamose HACCP programose neatsižvelgiama į specifinę riziką, susijusią su kūdikių maistu. Taip pat buvo nustatyta trūkumų, susijusių su sudėties bei ženklinimo reikalavimais ir su pesticidų bei teršalų likučių vidine patikra.

Kūdikių mišinių ir kūdikių maisto oficiali kontrolė ne visais atvejais buvo tinkamai atliekama, tai pasakytina apie ingredientų, sudėties kriterijų ir mitybinių medžiagų ir pesticidų likučių kontrolę. Pagrindinės oficialios kontrolės trūkumų priežastys: nepakankamas oficialių darbuotojų dalyvavimas mokyme dėl specialių teisės aktų reikalavimų, netinkamai sudarytos mėginių ėmimo ir tyrimo programos ir maži pesticidų likučių analizės pajėgumai.  Buvo imtasi sistemingų tolesnių veiksmų nustatytiems šio ir kitų sektorių trūkumams pašalinti.

Pereinamojo laikotarpio priemonės siekiant atitikties higienos srities reglamentams

Pagal nuo 2006 m. taikomus higienos srities reglamentus maisto įmonėms, kurioms tuo metu buvo leidžiama aprūpinti savo vidaus rinkas, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2009 m. pabaigos, per kurį jos visiškai įvykdytų reglamentų reikalavimus. Dažniausiai tai buvo mažų pajėgumų įmonės, perdirbančios mažą kiekį gyvūninio maisto. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje šios įmonės turėjo arba pritaikyti veiklos aprėptį, arba įvykdyti higienos reikalavimus, nors reglamentuose leidžiama tam tikras nuostatas taikyti lanksčiai.

Neseniai buvo apsilankyta šešiose valstybėse narėse siekiant įvertinti šioje srityje padarytą pažangą. Nustatyta, kad tais atvejais, kai nacionalinės institucijos įdiegė lankstumo priemones pagal ES reglamentus, daugelio mažų maisto ūkio subjektų, ypač vykdančių veiklą raudonos mėsos ir pieno sektoriuose, padėtis pagerėjo. Valstybėse narėse, kuriose taikomos ne tokios lanksčios priemonės, nustatyta daugiau neatitikties atvejų. Tačiau dėl to, kad valstybės narės ne visiškai laikėsi reikalavimo pranešti Komisijai apie nacionalines lankstumo priemones, neįmanoma ES lygiu visapusiškai patikrinti šių priemonių atitikties lygį.

Jautienos ir jautienos produktų atsekamumas

Iki 2011 m. pabaigos turi būti užbaigta keletas auditų dėl jautienos ir jautienos produktų atsekamumo. Palyginti su 2002 m. padėtimi (tais metais buvo atliktas paskutinis persvarstymas), aplankytose valstybėse narėse jautienos ir jautienos produktų atsekamumo ir privalomo ženklinimo kontrolė pagerėjo. Gyvų gyvūnų atsekamumo srityje buvo nustatyta keletas trūkumų, daugiausia susijusių su duomenų bazių tvarkymu, ūkių kontrole ir gyvų gyvulių turgų ir prekiautojų teikiama informacija apie vežimą. 

Žuvų ir žuvininkystės produktų oficiali kontrolė

Siekiant įvertinti atitiktį žuviai nustatytiems ES reikalavimams, devyniose valstybėse narėse buvo atlikti auditai.  Iš esmės nustatyta, kad visose aplankytose šalyse buvo įdiegtos visapusiškos žuvininkystės produktų oficialios kontrolės sistemos, apimančios įmonių ir žvejybos laivų registravimą ir patvirtinimą. Nustatyta, kad kai kurių valstybių atskiruose regionuose oficiali kontrolė įgyvendinama labai nevienodai. Apkritai oficialią kontrolę atliekančios laboratorijos yra gerai aprūpintos reikiama įranga ir gali atlikti reikiamus tyrimus.  Daugelis iš jų yra akredituotos.

Sistemos iš esmės tinkamai parengtos ir valdomos, tačiau buvo aptikta trūkumų atliekant šių trijų sektorių kontrolę: a) pirminės gamybos vietų, pvz., žvejybos laivų ir žuvininkystės ūkių, b) kai kurių perdirbimo laivų ir laivų šaldiklių, ir c) specialių parametrų, susijusių su žuvininkystės produktais, pvz., organoleptinės patikros, šviežumo rodiklių, histamino, parazitų ir mikrobiologinės patikros, kontrolę.

Oficiali paukštienos kontrolė

Buvo atlikti valstybių narių paukštienos ir paukštienos produktų kontrolės sistemų auditai (12 auditų). Iš esmės nustatytas tinkamas atitikties lygis. Buvo aprėpta visa paukštienos gamybos grandinė, nors kai kuriais atvejais ūkiuose atliekamos kontrolės veiksmų skaičius buvo nedidelis. Nustatyta, kad reikėtų geriau taikyti konkrečius higienos reikalavimus, pvz.,  dažniau imti skerdenų mėginius ir geriau įgyvendinti HACCP planus įmonėse, ir vengti atvejų, kai Komisijai nepranešama apie nacionalinius teisės aktus, kuriais mažų pajėgumų skerdykloms sudaromos lankstesnės sąlygos. Paskutinis aspektas atspindi padėtį, susiklosčiusią dėl raudonos mėsos ir pieno sektoriaus lankstumo priemonių, kurios jau buvo aprašytos šioje ataskaitoje.

Salmonelių kontrolės planai

Buvo atlikti septyni su salmonelėmis susijusių nacionalinių kontrolės planų auditai. Kontrolės planus buvo įdiegusios visos aplankytos valstybės narės, bet kai kuriais atvejais buvo vėluojama įgyvendinti su tam tikromis kategorijomis susijusius šių planų aspektus.  Visų valstybių narių salmoneliozės stebėsenos ir oficialių mėginių ėmimo planai, taikomi skirtingoms paukštienos kategorijoms, iki galo neatitiko ES teisės aktų, daugiausia dėl mėginių ėmimo trūkumų, veiksmų, kurių imamasi nustačius teigiamą tyrimo rezultatą, ir laboratorijų.

Negyvūninio maisto importo kontrolė

Itin pagerėjo oficiali kontrolė, susijusi su Komisijos direktyvos dėl užteršimo mikotoksinais ir Sudano dažais įgyvendinimu, visų pirma mėginių ėmimo, paruošimo ir reikalavimų neatitinkančių siuntų tvarkymo kontrolė. Tačiau buvo nustatyta trūkumų, susijusių su prekėmis, dėl kurių kontrolės dažnumo valstybės narės turi atlikti rizikos vertinimą, skubiais pranešimais, laboratorijomis ir tyrimų rezultatų pateikimu.

Visai neseniai MVT atliktuose valstybių narių audituose itin daug dėmesio buvo skiriama Reglamento (EB) Nr. 669/2009 dėl tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės[6] įgyvendinimui. Pirmieji rezultatai rodo, kad iš esmės valstybės narės įvykdė svarbiausias reglamente nustatytas prievoles, visų pirma sukūrė nustatytus įvežimo punktus, reikalingus atliekant dokumentų, tapatybės ir fizinę patikrą.  Toliau reikia siekti, kad būtų gerinami ryšiai tarp kompetentingų institucijų ir būtų sudarytos paprastesnės sąlygos tolesniam siuntų vežimui į skirtingas valstybes nares laukiant fizinės patikros rezultatų.

Pesticidų likučiai

MVT valstybėse narėse atliko 10 auditų dėl pesticidų likučių kontrolės. Rezultatai rodo, kad aiškiai nustatytos kompetentingų institucijų pareigos, o pesticidų likučių kontrolės programos iš esmės buvo tinkamai įgyvendinamos ir buvo pagrįstos rizika.

Tačiau keliose valstybėse oficiali kontrolė nebuvo tinkama, nes trūksta laboratorinės įrangos, leidžiančios veiksmingai atlikti plataus spektro analitinius tyrimus, kaip reikalaujama ES teisės aktais. Šioms valstybėms narėms buvo pateiktos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų, ir intensyviai stebima, kaip šie veiksmai taikomi.

MVT audituose nurodyta, kad nepaisant to, jog vidinė kontrolė yra bendras ES maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimas, maisto ūkio subjektai (ypač didelės mažmeninės prekybos grandinės) įdiegė itin visapusiškas vidinės kontrolės sistemas, skirtas pesticidų likučiams. Audituose taip pat nurodyta, kad kompetentingos institucijos neįvertino šių sistemų, veikiančių greta oficialios kontrolės. Todėl vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 MVT rekomendavo valstybėms narėms įvertinti šių vidinės kontrolės sistemų patikimumą ir atsižvelgti į šio vertinimo rezultatus nustatant oficialios kontrolės dažnumą (reglamente konkrečiai reikalaujama, kad valstybėms narėms atliekant oficialią kontrolę būtų atsižvelgta į maisto ūkio subjektų atliekamą vidinę kontrolę). 

Oficiali kontrolė dėl Reglamento (EB) Nr. 852/2004 (bendrieji higienos reikalavimai) taikymo

Valstybėse narėse buvo atlikti 22 auditai siekiant įvertinti įdiegtas oficialios kontrolės sistemas, skirtas patikrinti, ar laikomasi maisto higienos taisyklių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 852/2004, ar laikomasi nuostatų dėl atsekamumo ir ženklinimo ir taisyklių, taikomų rinkai tiekiamam į butelius išpilstytam vandeniui. Visose aplankytose valstybėse narėse buvo vykdoma oficiali kontrolė, o patikrinimus atlikusios MVT audito grupės patvirtino, kad nacionaliniai patikrinimai leido patikimai įvertinti higienos reikalavimus. Tačiau daugelyje valstybių narių buvo nustatyta kompetentingų institucijų atliekamo HACCP vertinimo trūkumų, dėl kurių maisto ūkio subjektai menkai įgyvendino HACCP principus.  Taip pat pastebėta, kad nebuvo organizuojama pakankamai mokymų.

Maisto priedų oficiali kontrolė

Tam tikrose valstybėse narėse buvo atlikta 16 auditų siekiant įvertinti įdiegtas maisto priedų oficialios kontrolės sistemas. Rezultatai rodo, kad visose aplankytose valstybėse narėse buvo nustatytos tinkamos teisinės sistemos ir organizacinės struktūros, skirtos oficialiai kontrolei, įskaitant gerą laboratorijų tinklą. Paprastai turima pakankamai kontrolę vykdančių darbuotojų, tačiau jiems vertėtų tobulinti kvalifikaciją ir intensyviau dalyvauti mokyme. Paprastai turima išsamių dokumentų apie kontrolės procedūras, vykdant kontrolę dažnai atsižvelgiama į rizikos vertinimą, o neatitikties atvejais imamasi reikiamų priemonių. Tačiau buvo nustatyta keletas grynumo ir maisto priedų ženklinimo kontrolės trūkumų. Iš esmės kontrolė nevykdoma importavimo vietoje, išskyrus aiškiai ES teisės aktuose įvardytų draudžiamų dažiklių kontrolę. Kai kurios valstybės narės neįgyvendino ES teisės aktų dėl maisto priedų suvartojimo ir naudojimo stebėsenos.  Buvo imtasi tolesnių veiksmų, kad ši problema būtų veiksmingai sprendžiama.

Medžiagų, skirtų liestis su maistu, oficiali kontrolė

Siekiant įvertinti su maistu besiliečiančių medžiagų oficialią kontrolę buvo atlikta 16 auditų. Nors valstybėse narėse yra sukurta su maistu besiliečiančių medžiagų oficialios kontrolės teisinė bazė, kai kurios iš jų tik visai neseniai pradėjo ją įgyvendinti, ir būtina imtis papildomų pastangų kontrolės sistemoms plėtoti, įskaitant specialias kontrolės vykdymo gaires, laboratorijų modernizavimą ir su konkrečiais sektoriais susijusių mokymų organizavimą. Dažnai neaiškiai paskiriamos kompetentingos institucijos oficialiai kontrolei atlikti, dėl to kontrolė atliekama nepakankamai arba kai kurie kontrolės veiksmai dubliuojami. Kadangi pagal ES teisės aktus su maistu besiliečiančių medžiagų srities ūkio subjektų registruoti neprivaloma, nėra garantijų, kad būtų vykdoma jų oficiali kontrolė. Paprastai buvo tinkamai vykdoma rizika grindžiama su maistu besiliečiančių medžiagų gamybos lygmens kontrolė, tačiau reikia siekti gerinti su maistu besiliečiančių medžiagų naudotojų, pvz., maisto perdirbėjų, lygmens kontrolę. Kompetentingų institucijų darbuotojai neturėjo pakankamai žinių apie su maistu besiliečiančių medžiagų srities aspektus, pvz., atsekamumo sistemas, gerą gamybos praktiką ir atitikties deklaracijų vertinimą.

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) oficiali kontrolė

MVT audituose daugiausia dėmesio skirta oficialiai kontrolei, kuria siekiama patikrinti atitiktį atsekamumo ir ženklinimo reikalavimams, susijusiems su genetiškai modifikuoto maisto, pašarų ir sėklų teikimu rinkai, daug dėmesio skirta ir specialios kontrolės, kurią privaloma vykdyti pagal neatidėliotinus sprendimus siekiant užkirsti kelią neleidžiamų GMO importui, kokybei.  Paprastai kontrolė buvo vykdoma laikantis ES reikalavimų, tačiau buvo pastebėta trūkumų, susijusių su kiniškų ryžių importo kontrole, laboratorijų akreditavimu ir nepakankamu laboratoriniams tyrimams imamų mėginių skaičiumi.

Gyvūnų sveikata

Gyvūnų ligų likvidavimo programos: specialios darbo grupės veikla

Kaip minėta, siekiant papildyti MVT ligų likvidavimo veiklą 2000 m. buvo įkurta speciali darbo grupė, skirta stebėti ES bendrai finansuojamas ligų likvidavimo programas, kad jos būtų vykdomos veiksmingiau.  Dėl kai kurių ligų, pvz., galvijų tuberkuliozės, bruceliozės, pasiutligės ir klasikinio kiaulių maro, buvo įkurti specialūs pogrupiai, teikiantys valstybėms narėms techninę pagalbą ir stebintys įgyvendinimą.

Galvijų tuberkuliozės ir bruceliozės likvidavimas

Galvijų tuberkuliozės ir galvijų, avių ir ožkų bruceliozės likvidavimui valstybės narės, kuriose oficialiai patvirtinta šių ligų atvejų, teikia didelės svarbos. MVT atliko tuberkuliozės ir (arba) bruceliozės likvidavimo programų auditus (10 auditų). Iš esmės ES patvirtintos ir bendrai finansuojamos programos buvo gerai įgyvendintos. Nepaisant to, kai kuriose aplankytose valstybėse nustatyta trūkumų (kartais rimtų), susijusių su vežimo apribojimais, tyrimų ir mėginių ėmimo dažnumu ir (arba) epidemiologinių tyrimų kokybe. 

Remdamasi MVT ir specialios darbo grupės veiklos rezultatais Komisija itin daug dėmesio skiria tam, kad būtų užtikrinta, jog šiose valstybėse narėse nustatyti trūkumai būtų šalinami tobulinant likvidavimo programų struktūrą, jas geriau įgyvendinant ir stebint.

Pasiutligė

Įgyvendinus ES finansuojamas pasiutligės likvidavimo programas, Baltijos valstybių narių audituose, kuriuos atliko MVT, buvo nurodyta, kad buvo padaryta didelė pažanga likviduojant pasiutligę.  Tačiau kai kuriose valstybėse narėse buvo pastebėta trūkumų, susijusių su skiepijimo programomis. MVT auditų rezultatai rodo, kad naminių ir laukinių gyvūnų sergamumas pasiutlige tebekelia susirūpinimą.

Klasikinis kiaulių maras

Pradėjus plačiau taikyti biologinės saugos reikalavimus ir tinkamiau vykdant šernų vakcinacijos kampanijas pagal ES finansuojamą likvidavimo programą, pastaraisiais metais Europos Sąjungoje pasitaikydavo tik pavienių klasikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje. Valstybėms narėms pavyko tinkamai kontroliuoti šiuos protrūkius užtikrinant atitinkamų ES teisės aktų ir nenumatytų atvejų planų vykdymą (žr. toliau). Nepaisant šios pažangos kelių Centrinės ir Pietryčių Europos valstybių narių kai kuriuose regionuose ir toliau pasitaiko klasikinio kiaulių maro atvejų, dėl to kyla rizika, kad virusu vėl gali užsikrėsti naminių kiaulių populiacija. MVT stebi dėl ligos susidariusią padėtį, o visų pirma Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijos gauna pagalbą, be kita kito, iš specialios darbo grupės reaguojant į dėl ligos susiklosčiusias aplinkybes kiekvienoje iš šių valstybių narių.

Nenumatytų atvejų planai

Valstybėms narėms nustatytas teisinis reikalavimas parengti nenumatytų atvejų planus, kad būtų pasirengusios galimiems pagrindinių epizootinių ligų, pvz., snukio ir nagų ligos ir klasikinio kiaulių maro, protrūkiams savo teritorijoje. MVT aštuoniose valstybėse narėse atliko šių nenumatytų atvejų planų auditus. Atlikus auditus padaryta išvada, kad iš esmės kompetentingos institucijos parodė, kad yra pajėgios skubiai reaguoti į pranešimus apie įtariamas epizootines ligas ir imtis reikiamų priemonių. Pateiktos rekomendacijos, kaip toliau gerinti tam tikrus aspektus, pvz., laboratorijų parengties lygį, vietos lygmens priemones ir reguliarų planų persvarstymą ir atnaujinimą.

Snukio ir nagų ligos laboratorijų oficiali kontrolė

Dėl gyvūnų sveikatai kylančios rizikos, kad snukio ir nagų ligos virusas gali ištrūkti iš kontroliuojamos aplinkos, Komisijai nustatytas teisinis reikalavimas tikrinti ES laboratorijas, dirbančias su  gyvu šios ligos virusu. Yra 16 nacionalinių diagnostikos laboratorijų ir 3 laboratorijos, kurioms vakcinos gamybos tikslais leidžiama dirbti su virusu. Pastaraisiais metais buvo patikrintos aštuonios laboratorijos, gauti nevienareikšmiai rezultatai. Trijose laboratorijose nustatyta rimtų problemų, galėjusių kelti rizikos, kad virusas ištrūks į aplinką. Dvi problemos, susijusios su atliekų šalinimo sistema, buvo greitai pašalintos, bet dėl trečios problemos – netinkamo biologinės saugos lygio – buvo panaikintas leidimas dirbti su gyvu snukio ir nagų ligos virusu. Atsižvelgiant į kylančią riziką ir nemenkus išteklius, kurių reikia šių laboratorijų veiklai prižiūrėti tiek valstybių narių, tiek ES lygmeniu, šie rezultatai patvirtina, kad snukio ir nagų ligų laboratorijos turėtų būti patvirtintos tik tose valstybėse narėse, kurios pajėgios užtikrinti, kad bus laikomasi Direktyvos 2003/85/EB 65 straipsnio, visų pirma užtikrinti, kad šiuo tikslu būtų skirta pakankamai išteklių.

Galvijų spongiforminė encefalopatija

Sergamumas šia liga smarkiai sumažėjo, todėl buvo galima gerokai padidinti tyrimams tinkamą amžių.  Dėl to taip pat sumažintas šioje srityje atliekamų auditų dažnumas.

Mėlynojo liežuvio liga

Atsiradus galimybei naudoti vakciną nuo mėlynojo liežuvio ligos 8 serotipo viruso, MVT atliko auditus 4 valstybėse narėse siekdama įvertinti, kaip vykdoma bendrai finansuojama skubi vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos. Nors ir buvo nustatyta keletas trūkumų, daugiausia susijusių su tam tikrų subpopuliacijų, pvz., penimų galvijų ir pakaitinių ėriukų neįtraukimu į vakcinavimo programą, iš esmės vakcinavimo kampanijos buvo vykdomos laikantis patvirtintų programų reikalavimų.

Gyvūnų gerovė

MVT atliko 39 gyvūnų gerovės auditus, aprėpiančius gerovę ūkyje, transportuojant ir skerdimo metu. Atlikus šią intensyvią visas valstybes nares aprėpusių auditų programą gauta svarbių rezultatų apie tris pagrindines sritis.

Atliekant MVT auditus buvo stebima, kokią pažangą padarė valstybės narės palaipsniui atsisakydamos vištoms dedeklėms skirtų nemodernizuotų narvų iki 2012 m. sausio 1 d. termino. Nerimaujama, kad keliose valstybėse narėse didelei daliai gamintojų to nepavyks padaryti iki nustatyto termino. Komisija dirba kartu su valstybių narių ekspertais siekdama pagreitinti laipsnišką minėtų narvų atsisakymą, kad per 2011 m. šis reikalavimas būtų įvykdytas.

Valstybės narės yra nevienodai pasistūmėjusios įgyvendindamos privalomą paršingų paršavedžių apgyvendinimo grupėse sistemą, terminas – 2013 m. sausio 1 d. Šioje srityje pasiektą pažangą stebinti MVT nurodė, kad daugeliui valstybių narių prireiks didelių pastangų, kad minėtos sistemos būtų įgyvendintos iki nustatyto termino.  Nebuvo padaryta pakankamai pažangos vykdant ilgalaikius reikalavimus, pvz., dėl būtinybės vietoj paršelių uodegų karpymo taikyti kitą aplinkosaugos ar veiklos valdymo praktiką, išskyrus Švediją ir Suomiją, kuriose jau uždrausta karpyti uodegas.

Nors tik nedaugelis valstybių narių buvo gerai pasirengusios 2007 m. įvykdyti reikalavimus dėl transporto priemonių patvirtinimo, pastaraisiais metais buvo nuolat vis geriau vykdomi šios srities reikalavimai. Visų pirma iš esmės buvo sėkmingai įgyvendintas reikalavimas įrengti temperatūros stebėsenos įrangą su įspėjikliu. Tačiau daugelyje valstybių narių transporto priemonių patvirtinimo proceso metu nebuvo tinkamai laikomasi tam tikrų reikalavimų, susijusių su girdymo įrenginiais ir palydovinės navigacijos sistemomis.

Augalų sveikata

Reguliuojamų prekių importo kontrolė

Buvo atlikta 11 auditų dėl valstybių narių importuojamų augalų sveikatos kontrolės sistemų, šie auditai buvo dalis auditų ciklo, skirto persvarstytam ES importuojamų augalų sveikatos režimui, taikomam nuo 2005 m. Nustatyta, kad kontrolės sistemos buvo gerokai patobulintos. Tačiau tebėra tobulintinų aspektų, pvz., susijusių su kontrole, atliekama ne įvežimo vietose, o kitose vietose. Buvo nustatytos problemos, susijusios su vežamomis tranzitu reguliuojamomis prekėmis, nes pirmoje įvežimo vietoje tokių prekių nebuvo įmanoma identifikuoti. Dėl to nebuvo atlikta būtinoji kai kurių prekių augalų apsaugos kontrolė. Kai kuriose valstybėse narėse pagrindinė tokių trūkumų priežastis buvo lėšų trūkumas ir netinkama infrastruktūra.

Žalingų organizmų protrūkiai

Buvo atlikti 23 auditai dėl įvairių žalingų organizmų. Vienas iš pagrindinių kenkėjų pušinis stiebinis nematodas (Bursaphelenchus xylophilus) aptinkamas Portugalijoje, o neseniai kilo protrūkis Ispanijoje. Atlikus daug teisės aktų pakeitimų ir ėmusis Komisijos vykdymo užtikrinimo iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti kontrolę, įskaitant keletą MVT auditų, buvo užkirstas kelias šiam kenkėjui plisti į kitas ES valstybes. MVT auditai dėl raudonojo palminio straubliuko (Rhynchophorus ferrugineus) parodė, kad valstybėms narėms sunkiai sekėsi kovoti su šiuo kenkėju. Dėl jo biologinių ypatybių jį sunku anksti aptikti ir kontroliuoti, ir buvo iškilę daug sunkumų įgyvendinant reikiamas likvidavimo priemones privačiuose soduose ir miestuose, kur paprastai auga augalai-šeimininkai (palmės). Šiuo metu raudonasis palminis straubliukas yra plačiai paplitęs ES vietovėse, kuriose auginamos palmės.

Kininis ūsuotis ir azijinis ūsuočiai (Anoplophora spp.) kenkia įvairiems medingiesiems augalams.   MVT auditai parodė, kad praktikoje valstybės narės sistemingai netaiko priemonių, kurios būtinos norint laiku likviduoti šį kenkėją. Nepaisant to, protrūkius paprastai pavykdavo izoliuoti bent mažose vietovėse, o kai kurias atvejais kenkėjai buvo likviduoti, išskyrus didelį protrūkį Šiaurės Italijoje.

Vidinė augalų sveikatos kontrolė

Buvo atlikta 16 auditų dėl vidinės augalų sveikatos kontrolės, įskaitant apsaugos zonų priežiūrą, augalų pasų sistemos įgyvendinimą ir bulvių sektoriuje atliekamą kontrolę. Atlikus daugelį šių auditų buvo patvirtinta, kad apsaugos zonose vykdoma tinkama kontrolė, bet pasitaikė atvejų, kai valstybių narių buvo paprašyta gerokai pagerinti kontrolę, kad nebūtų panaikintas apsaugos zonų statusas. Atlikus augalų pasų auditus gauti nevienareikšmiai rezultatai. Juose nurodoma, kad daug per pirmą auditų ciklą nustatytų neatitikčių nebuvo pašalintos. Rezultatai taip pat rodo, kad užduotis suskirsčius tinkama prioritetine tvarka ir tinkamai paskirsčius išteklius gali būti nustatyta reikalavimus atitinkanti kontrolės sistema. Daugelis auditų parodė, kad pasiekta pažangos bulvių sektoriuje.

Pašarai ir šalutiniai gyvūniniai produktai

Šioje srityje MVT atliko 39 auditus. Toliau pateikiamos šių auditų išvados.

Visos valstybės narės užbaigė didesnių maisto įmonių, kurioms reikia gauti leidimą, leidimų suteikimo procesą, tačiau dar buvo užregistruota labai nedaug mažesnių įmonių.  ES teisės aktais reikalaujama registruoti visus ūkio subjektus, veikiančius bet kuriame iš pašarų gamybos, perdirbimo, saugojimo, transportavimo ir platinimo etapų.

Buvo nustatyta daug HACCP pagrįstų procedūrų planavimo ir įgyvendinimo trūkumų, o kompetentingos institucijos neturėjo pakankamai žinių, reikalingų joms vertinti.

Daugeliu atveju atliekant importo kontrolę nebuvo atsižvelgiama į rizikos vertinimą, o kai kurių prekių fizinė patikra buvo atliekama retai. 

Iškilusi potenciali rizika, kad perdirbti gyvūniniai baltymai, kurių yra ekologiškose trąšose ir dirvožemį gerinančiose medžiagose, gali patekti į pašarus.   MVT audituose įvardyta būtinybė stiprinti ekologiškų trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų oficialią kontrolę, kuri gamybos įmonėse buvo iš esmės pakankama, tačiau likusioje pardavimo ir naudojimo grandinės dalyje ši kontrolė buvo per silpna. Per kitą MVT auditų ciklą daugiausia dėmesio ketinama skirti šios pašarų grandinės dalies kontrolei.

Pradėta žymiai veiksmingiau naudoti šalutiniams gyvūniniams produktams skirtus komercinius dokumentus, jie tapo tikslesni ir patikimesni. Tai pasakytina ir apie šalutinių gyvūninių produktų rinkimą, transportavimą, identifikavimą ir šalinimą (išskyrus mažmeninės prekybos sektorių), atliekamą iš esmės laikantis nustatytų reikalavimų.

Gyvūninio maisto ir gyvūnų importo kontrolė

MVT atliko 30 auditų dėl importo ir tranzito kontrolės. Visose valstybėse narėse įdiegtos visapusiškos importo kontrolės oficialios sistemos ir iš esmės jos tinkamai veikia.

Sukūrus ir įgyvendinus bendrą kompiuterizuotą importo sistemą TRACES itin palengvėjo ir supaprastėjo daugelis pasienio kontrolės postų procedūrų ir pagerėjo valstybių narių bendravimas importo ir tranzito klausimais. Be to, tapo lengviau atlikti importo į ES srautų apžvalgą. Tačiau vis dar išlieka vienas trūkumas – kai kurios pagrindinės importuojančios valstybės narės vis dar visapusiškai nesinaudoja TRACES sistema.

Atlikus auditus buvo nustatyta keletas probleminių aspektų.

Galiojančios siuntų, kurios iš vienos trečiosios šalies vežamos į kitą, perkrovimo tolesniam vežimui kontrolės taisyklės yra sudėtingos ir sunku užtikrinti jų vykdymą, visų pirma tais atvejais, kai siekiama informuoti susijusius pasienio kontrolės postus, imamasi tolesnių veiksmų ir tikrinama išvežimo vieta per nustatytą terminą.  Su šiais sunkumais susiduriama visuose uostuose, bet jų dažniausiai pasitaiko dideliuose uostuose, kur atliekamas toks perkrovimas tolesniam vežimui.  Kol nebus iš naujo įvertintos galiojančios taisyklės, buvo pakoreguoti nustatyti terminai ir buvo parengtos gairės, kad taisyklės būtų veiksmingesnės ir būtų galima lengviau užtikrint jų vykdymą.

Valstybių narių importuojamų siuntų stebėsenos planai yra labai skirtingi. Labai skyrėsi stebėsenos strategija, imamų mėginių skaičius, tirti įvairūs produktai ir kilmė.

Kompetentingos institucijos sistemingai netaiko vykdymo užtikrinimo priemonių ir sankcijų, kad būtų pasiekta geresnė atitiktis tokiose srityse, kaip antai pranešimas apie siuntas prieš jų fizinį atvežimą ir tinkamas oficialių dokumentų užpildymas.

Veterinarinių vaistų ir teršalų likučiai

MVT valstybėse narėse atliko 20 auditų dėl veterinarinių vaistų ir teršalų likučių. Toliau pateikiamos svarbiausios jų išvados.

Daugelyje valstybių tyrimų laboratorijos yra akredituojamos pagal ISO 17025:2005, bet labai skiriasi likučių tyrimo metodų, kuriuos apima akreditavimas, skaičius. Tokių metodų akreditavimo sąlygos ir procedūros priklauso nuo nacionalinių akreditavimo įstaigų politikos. Jeigu akreditavimo įstaigoms yra priimtina „lanksti apimtis“, laboratorijos, įvykdžiusios pirminius akreditavimo kriterijus, gali jau akredituotą metodą papildyti medžiagų/matricų/rūšių deriniais ir joms nereikia kiekvieną kartą kreiptis į akreditavimo įstaigą dėl leidimo. Jeigu nacionalinės akreditavimo įstaigos reikalauja, kad dėl kiekvieno toks papildomo metodo būtų į jas kreipiamasi dėl leidimo, kuris paprastai suteikiamas remiantis metiniais auditais, procedūra būna žymiai lėtesnė ir dažnai laboratorijoms kainuoja brangiau.

Komisijos sprendime 2002/657/EB oficialioms likučių tyrimų laboratorijoms pateikiami privalomi nurodymai dėl likučių tyrimo metodų patvirtinimo. Nors tokia tvarka yra gana sudėtinga ir reikalauja daugiau laiko, ji leido suderinti valstybių narių patvirtinimo praktiką, rezultatai tapo patikimesni, trečiųjų šalių likučių tyrimo laboratorijoms suteikta aiškesnės informacijos.

Tam tikrais vaistais gydyti arkliai saugumo sumetimais turi 6 mėnesius (kai kurių vaistų atveju) arba visą gyvenimą nepatekti į maisto grandinę Tam skirtas arklinių paso IX skirsnis, šis pasas turi būti išduodamas visiems ES arkliams, kai jiems jau yra beveik 6 mėnesiai. Jau praėjo visų arklių registravimo terminas, bet kai kuriose valstybėse narėse tebevykdomi įgyvendinimo veiksmai. Daugelyje valstybių narių arklinių pasai yra privalomi ir tikrinami skerdimo metu, labai mažai valstybių narių (arba nei viena) nevykdė kontrolės, kad nustatytų ryšį tarp tam tikro gydymo ir paso IX skirsnio įrašų.

Daugelyje valstybių narių visų rūšių atveju skerdimo metu pateikiama maisto grandinės informacija. Tačiau teisės aktai interpretuojami labai skirtingai. Kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama, kad savininkai/laikytojai pateikdami maisto grandinės informaciją nurodytų visus gyvūnų gydymo kursus per visą jų gyvenimą. Kitose reikalaujama tik patvirtinti, kad gyvūnai nebuvo paskersti nepasibaigus vaistų išlaukos laikotarpiui.

3.3. Kiti informacijos apie valstybėse narėse vykdomą kontrolę šaltiniai

Su konkrečiu sektoriumi susijusių ataskaitų teikimas

Pagal ES teisės aktų, reglamentuojančių įvairius maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir augalų sveikatos aspektus, nuostatas reikalaujama, kad valstybės narės reguliariai teiktų  tam tikrų konkrečių reikalavimų vykdymo ataskaitas. Savo ruožtu Komisija, remdamasi šiomis nacionalinėmis ataskaitomis, parengia keletą konkretiems sektoriams skirtų ataskaitų, kuriose apžvelgiama padėtis, susijusi su tam tikrų maisto tiekimo grandinei taikomų ES teisės aktų aspektų įgyvendinimu, įskaitant tam tikrais atvejais specifinius duomenis apie oficialią susijusių sričių kontrolę ir jos rezultatus.

Vienos svarbiausių yra atrajotojų stebėsenos ir tyrimo dėl jų sergamumo užkrečiamąja spongiformine encefalopatija (USE), zoonozių plitimo tendencijų ir šaltinių, zoonozių sukėlėjų ir per maistą plintančių ligų protrūkių Europos Sąjungoje (deleguota Europos maisto saugos tarnybai), galvijų ir kiaulių ligų, apie kurias būtina informuoti (ES vidaus prekybos tikslais), ataskaitos, metinė visos ES pesticidų likučių stebėsenos ataskaita ir gyvūnų ligų likvidavimo specialios darbo grupės posėdžių ataskaitos.

Šios ataskaitos priede pateikiama lentelė su pagrindinėmis Komisijos ataskaitomis, kurios buvo paskelbtos pastaraisiais metais, ir nurodomos jų svetainės.

Skubių pranešimų sistemos ir kitos ataskaitų teikimo priemonės

Šiuo metu veikiančios skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus (RASFF), gyvūnų ligų protrūkius (ADNS) ir augalų ligų protrūkius (Europhyt) sistemos yra svarbios skubių atsakomųjų veiksmų, kurių imamasi ekstremalių situacijų atveju ar kilus rizikai, valdymo priemonės ir informacijos apie pavojų ir ligų plitimo eigą maisto grandinėje šaltinis. Per šias sistemas gaunami duomenys yra svarbūs, nes jie gali parodyti atvejus, kai atitiktis nustatytiems saugos standartams buvo nepakankama. Išsamūs šių skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir gyvūnų ligas sistemų veiklos rezultatai kasmet apibendrinami rengiant metines RASFF ir ADNS ataskaitas, kurios skelbiamos Komisijos interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/index_en.htm http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/adns/index_en.htm .

Komisija rengiasi atidaryti Europhyt (priemonė, kuria teikiami pranešimai apie augalų sveikatos tikslais perimtas siuntas) skirtą svetainę, kurioje bus kas mėnesį pateikiamos perėmimo atvejų ataskaitos.

Kitas svarbus informacijos šaltinis – tai sistema TRACES, leidžianti Komisijai ir valstybėms narėms keistis informacija apie atliktą gyvūnų ir gyvūninių produktų (šalies gamybos produktų ir trečiųjų šalių importo) kontrolę, joje pateikiama informacija ne tik apie įtrauktų prekių vežimo apimtį, bet ir apie atliktą oficialią veterinarinę kontrolę: http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/traces/index_en.htm.

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžių ataskaitos

Be to, valstybių narių ataskaitos dėl kontrolės vykdymo reguliariai pristatomos per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžius. Tai gali būti įprastinės sergamumo per maistą plintančiomis ligomis, gyvūnų ligomis ar augalų ligomis ir šių ligų kontrolės ataskaitos arba ataskaitos gali būti susijusios su neseniai įvykusiais ligų protrūkiais ir skubiais atsakomaisiais veiksmais, kurių buvo imtasi. Tai dar vienas svarbus informacijos šaltinis Komisijai vertinant kontrolės vykdymą valstybėse narėse. Pastaraisiais metais Komisija pradėjo skelbti šias pateiktis savo svetainėje kartu su susijusių posėdžių protokolais.

Komisija taip pat rengia tokių ataskaitų, gautų iš valstybių narių, rinkinius ir suteikia galimybę su jais susipažinti nuolatinio komiteto veiklai skirtuose dokumentuose, kurie pateikiami šioje svetainėje:

http://ec.europa.eu/food/committees/regulatory/index_en.htm).

3.4. Tolesni Komisijos veiksmai ir vykdymo užtikrinimas

Ir toliau būtina visose šioje ataskaitoje aptariamose srityse nuolat skirti dėmesio vykdymo užtikrinimo veiksmais ir juos koordinuoti. MVT auditų ataskaitose pateikiamos rekomendacijos yra svarbios siekiant šio tikslo. Imamasi įvairių priemonių norint sistemingai stebėti, kaip laikomasi šių rekomendacijų.

Valstybių narių valdžios institucijų prašoma pateikti veiksmų planą, kuriame būtų aprašyta, kaip jos pasinaudojo arba ketina pasinaudoti rekomendacijomis. Savo ruožtu Komisija įvertina veiksmų planą ir sistemingai stebi visų šių veiksmų įgyvendinimą, imdamasi įvairios tolesnės veiklos:  a) atlieka bendruosius tolesnius auditus, jų metu MVT ir valstybės narės valdžios institucijos susitinka apžvelgti pažangą vykdant tai valstybei narei pateiktas rekomendacijas; b) atlieka konkretiems klausimams skirtus tolesnius auditus vietoje, arba paprašo rašytinės ataskaitos dėl konkrečių klausimų; ir c) kilus plataus masto ar ilgalaikių problemų, rengia aukšto lygio dvišalius susitikimus.

Visuomenės narių ar NVO skunduose irgi gali būti informacijos, galinčios padėti nustatyti neatitikties atvejus arba vykdymo užtikrinimo problemas, ir Komisija, norėdama pasiekti teigiamų rezultatų, stengiasi užtikrinti, kad skundai būtų nagrinėjami kartu su susijusiomis valstybėmis narėmis.

Buvo imtasi ir kitų priemonių ir 2009-2010 m. Komisija nustatė, kad ES bandomasis projektas, kurį nuo 2008 m. balandžio mėn. savanoriškai vykdė 15 valstybių narių siekdamos greičiau gauti išsamesnius atsakymus, susijusius su ES teisės aktų taikymu, yra naudinga priemonė, leidusi Komisijai ir valstybėms narėms geriau palaikyti ryšį ir padėjusi išspręsti vykdymo užtikrinimo problemas, ir neprireikė pradėti oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą.

Tačiau jeigu kompetentingoms institucijoms nepavyksta imtis tinkamų taisomųjų veiksmų nuolatinėms problemoms spręsti ir jeigu pirmiau nurodytomis priemonėmis nepavyksta rasti tinkamą sprendimą ar padaryta pažanga nėra pakankama, Komisija gali pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, kad valstybė narė įvykdytų reikalavimus. 

Tokia procedūra buvo pradėta dėl Graikijos trimis atvejais, nes ji ilgą laiką nevykdė įvairių svarbių ES maisto saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė tris sprendimus, kuriuose Graikija kaltinama dėl netinkamo ES teisės aktų taikymo.

– Per MVT auditus nustatyta ilgalaikių, esminių ir sistemingų Graikijos vykdomos oficialios kontrolės trūkumų, daugiausia atsiradusių dėl Graikijos veterinarijos tarnybų personalo stokos. Dėl šios priežasties centrinė administracija ir decentralizuotos institucijos negalėjo veiksmingai ir produktyviai vykdyti oficialią kontrolę.  Teismas padarė išvadą, kad Graikijos institucijos nedėjo pakankamai pastangų šioms problemoms spręsti[7].

– Teismas taip pat padarė išvadą, kad Graikija teisingai netaikė svarbių ES teisės aktų, reglamentuojančių žmonėms vartoti neskirtus šalutinius gyvūninius produktus[8] ir reglamentuojančių gyvūnų apsaugą transportavimo metu ir skerdyklose[9].

Be to, 2010 m. Komisija pateikė pagrįstas nuomones dėl Italijos ir Ispanijos.

– Per MVT auditus Italijoje nustatyta, kad dėl darbuotojų trūkumo Italijos institucijoms buvo sunkiau įgyvendinti ES augalų sveikatos teisės aktais nustatytas prievoles. Dėl to Italija dažnai nesilaikė reikalavimų pateikti pranešimus. O dėl MVT nustatytų problemų Italijos institucijos nuolat negalėjo užtikrinti glaudaus, operatyvaus, spontaniško ir veiksmingo bendradarbiavimo su Komisija.

– Per MVT auditus Ispanijoje nustatyta, kad Ispanijoje nebuvo tinkamai taikomi ES gyvūnų gerovės reikalavimai, susiję su vežėjų leidimais, transporto priemonių patvirtinimu, kelionės žurnalų patikra, gyvūnų tinkamumo vežti patikra, kitais patikrinimais ir sankcijomis.

Daugiau informacijos apie pažeidimus pateikiama metinėse ataskaitose dėl ES teisės aktų taikymo stebėsenos, paskelbtose šioje Komisijos svetainėje: http://ec.europa.eu/eu_law/infringements/infringements_annual_report_en.htm

4. Išvados

Iš esmės valstybės narės užtikrina, kad visoje maisto grandinėje vykdoma oficiali kontrolė būtų tinkamai įgyvendinama ir būtų paisoma maisto saugos, augalų ir gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės reikalavimų. Nors ir galima siekti tolesnės pažangos, buvo pradėta veiksmingiau naudotis kontrolės priemonėmis ir ištekliais ir veiksmingiau planuoti, įgyvendinti ir koordinuoti kontrolės veiksmus visuose sektoriuose.

Oficiali kontrolė ir teisinės priemonės jos veiksmingumui gerinti yra labai svarbūs ES maisto grandinės elementai. Jos leidžia kompetentingoms institucijoms vykdyti kontrolę remiantis rizikos vertinimu, nustatyti trūkumus ir juos laiku pašalinti. Jos taip pat leidžia susidaryti gerą vaizdą apie su maisto sauga ir sveikata susijusią padėtį.

Valstybių narių ataskaitose patikinama, kad nacionalinės kompetentingos institucijos rimtai vertina savo vaidmenį ir jų kompetencija nuolat didėja – tai patvirtinta Komisijos ekspertų atliktų auditų ataskaitose.

Komisijos atlikti specialūs auditai vietoje ir bendrieji tolesni auditai, apimantys visus sektorius, yra itin svarbūs, nes juose nurodomi šalintini trūkumai ir jais užtikrinama, kad būtų imamasi taisomųjų veiksmų.

Šios Komisijos auditų ataskaitos, kuriomis papildoma valstybių narių kontrolės veikla, leidžia patikimai ir sistemingai įvertinti valstybių narių kontrolės sistemų veiksmingumą.

Siekdama pagrįstai užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės aktų, Komisija prireikus imasi visų reikiamų priemonių valstybių narių kontrolės ir auditų sistemoms gerinti.

_______________________

PRIEDAS

PASKELBTŲ KOMISIJOS PARENGTŲ SEKTORIŲ ATASKAITŲ DĖL MAISTO SAUGĄ, GYVŪNŲ SVEIKATĄ IR GEROVĘ BEI AUGALŲ SVEIKATĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ES TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO SĄRAŠAS

Ataskaita || Teisinis pagrindas || Paskelbta

Metinė ataskaita dėl atrajotojų stebėsenos ir tyrimo dėl jų sergamumo užkrečiamąja spongiformine encefalopatija (USE) ES || 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, 6 straipsnio 4 dalis || http://ec.europa.eu/food/food/biosafety/tse_bse/monitoring_annual_reports_en.htm

ES zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir per maistą plintančių ligų protrūkių Europos Sąjungoje tendencijų ir šaltinių suvestinė ataskaita || 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinančios Tarybos direktyvą 92/117/EEB, 9 straipsnio 2 dalis (deleguota EFSA, rengiančiai ataskaitą, bendradarbiaudama su ECDC) || http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/doc/2090.pdf

Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) metinė ataskaita || 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 50 straipsnis || http://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/rasff_publications_en.htm

Ataskaita || Teisinis pagrindas || Paskelbta

Visos ES pesticidų likučių stebėsenos metinė ataskaita || 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 91/414/EEB 32 straipsnis (deleguota EFSA) || http://ec.europa.eu/food/fvo/specialreports/pesticides_index_en.htm http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1646.htm

Metinė ataskaita dėl maisto švitinimo || 1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/2/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su jonizuojančiąja spinduliuote apdorotais maisto produktais ir jų ingredientais, suderinimo 7 straipsnio 3 dalis || http://ec.europa.eu/food/food/biosafety/irradiation/index_en.htm

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl nacionalinių likučių stebėsenos planų įgyvendinimo valstybėse narėse || 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančios Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB, 8 straipsnis || http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/control_en.htm

Ataskaita || Teisinis pagrindas || Paskelbta

Komisijos metinė ataskaita dėl valstybių narių naminių ir laukinių paukščių sergamumo paukščių gripu stebėjimo || Komisijos sprendimo 2006/875/EB 19 straipsnio 1 dalis ir Komisijos sprendimo 2006/876/EB, patvirtinančio 2007 metams Bulgarijos ir Rumunijos pateiktas gyvūnų ligų ir tam tikrų USE likvidavimo ir stebėsenos bei zoonozių prevencijos programas, 9 straipsnio 1 dalis || http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/controlmeasures/avian/eu_resp_surveillance_en.htm

Ligų likvidavimo valstybėse narėse stebėsenos specialiosios darbo grupės ekspertų pogrupių (galvijų bruceliozės, avių ir ožkų bruceliozės, galvijų tuberkuliozės ir pasiutligės) posėdžių ataskaitos || Specialioji darbo grupė įkurta 2000 m. pagal Komisijos baltojoje knygoje dėl maisto saugos numatytą veiksmą. || http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/eradication/taskforce_en.htm

Ataskaita || Teisinis pagrindas || Paskelbta

Metinė valstybių narių pateiktų duomenų, susijusių su gyvūninių produktų asmeniniam vartojimui įvežimu, suvestinė, kurioje apibendrinama susijusi informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant skatinti įgyvendinti ir vykdyti reglamente nustatytas taisykles, ir jų taikymo rezultatus || Komisijos reglamento (EB) Nr. 206/2009 (kuriuo panaikinama Komisijos reglamento (EB) Nr. 745/2004 5 straipsnio 1 dalis) dėl gyvūninių produktų asmeninių siuntų įvežimo į Bendriją 7 straipsnio 1 dalis || http://ec.europa.eu/food/animal/animalproducts/personal_imports/sum_personal_imports_2005_2007_final.pdf

Gyvūnų gerovė: reglamentas dėl transportavimo || Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančio Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 27 straipsnio 2 dalis || http://ec.europa.eu/food/animal/welfare/transpor t/inspections_reports_reg_1_2005_en.htm

[1]       2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

[2]       Nuo 2010 m. terminas „patikrinimas“ buvo pakeistas terminu „auditas“, kad būtų parodytas platesnis Maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos spektras. Kad būtų aiškiau, šioje ataskaitoje daugiausia vartojamas terminas „auditas“.

[3]       COM(2010) 441 galutinis, 2010 8 25.

[4]     2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

[5]       HACCP – pavojų analizė ir svarbiausi kontroliniai taškai.

[6]       2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB.

[7]       Teisingumo Teismo sprendimas, 2009 04 23, byla C-331/07.

[8]       Teisingumo Teismo sprendimas, 2009 12 17, byla C-248/08.

[9]       Teisingumo Teismo sprendimas, 2009 09 10, byla C-416/07.