2.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/70

—

primena Europos Komisijai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra dažnai atsakingos už užimtumo, švietimo ir mokymo politikos įgyvendinimą. Dėl minėtos priežasties šiose politikos srityse labai svarbus teritorinis aspektas, todėl Komitetas apgailestauja, kad Europos Komisijos komunikate konkrečiai neminima vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencija;

—

palankiai vertina „Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ Europos Sąjungos lygmeniu valstybėms narėms numatytas priemones. Regionų komitetas pabrėžia šio susitarimo sąsają su 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP), visų pirma 1 antraštinėje dalyje „Tvarus augimas“, numatytomis augimo skatinimo programomis;

—

ragina valstybes nares nacionalinėse reformų programose atsižvelgti į Europos Komisijos gaires ir ypatingą dėmesį skirti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrai, kuri yra tikras iššūkis Europos darbo rinkai;

—

mano, kad svarbu skatinti savarankiško darbo formas ir savarankišką verslą ypatingą dėmesį skiriant savo verslą pradedančiam jaunimui. Tokia strategija leistų veiksmingiau paskirstyti lėšas, kurios priešingu atveju būtų neproduktyviai panaudotos, pavyzdžiui, ankstyvos pensijos išmokoms ar bedarbystės pašalpoms;

—

siūlo užtikrinti aktyvesnį regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą nacionaliniuose užimtumo planuose apibrėžiant ekologiškų darbo vietų skatinimo politiką;

—

teigiamai vertina pasiūlymą patobulinti EURES tinklą, be kita ko, pradedant teikti paslaugą „Match and Map“, kuri padėtų susidaryti aiškų geografinio siūlomų darbo vietų pasiskirstymo vaizdą. Šiuo klausimu primena nacionalinių ir regioninių darbo biržų vaidmenį ir siūlo jų veiklą labiau susieti su Europos įmonių tinklu, regionais ir prekybos rūmais.

Pranešėja

Marialuisa COPPOLA (IT / ELP), Veneto regiono tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“

COM(2012) 173 final

1.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ ir primena, kad visiškas užimtumas ir socialinė sanglauda yra Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyti tikslai ir jų turi būti siekiama laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų (SESV 3, 4, 5, 6 ir 9 straipsniai); mano, kad Komisijos komunikatas yra politinis aktas, po kurio turės būti įgyvendinamos konkrečios valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų teisėkūros iniciatyvos;

2.

pažymi, kad Komisija pabrėžia būtinybę nacionaliniu lygmeniu vykdyti struktūrines reformas, visų pirma siekiant liberalizuoti paslaugų ir darbo rinkas. Regionų komitetas sutinka, kad tokių reformų reikia, tačiau pageidautų konkretesnių pasiūlymų dėl priemonių skatinti užimtumą ekologiškos ekonomikos sektoriuose;

3.

dar kartą prašo Komisijos visuose pasiūlymuose, visų pirma susijusiuose su Europos Komisijos komunikato „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ įgyvendinimu, atsižvelgti į SESV 9 straipsnį, kuriame kalbama apie didelio užimtumo skatinimą, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimą ir kovą su socialine atskirtimi;

4.

tvirtai remia strategiją „Europa 2020“ ir joje pasiūlytas priemones (pavyzdžiui, nacionalines reformų programas), pritaria pastangoms įgyvendinti užimtumo tikslus ir ragina valstybes nares tęsti šioje strategijoje numatytus augimą ir inovacijas skatinančius veiksmus;

5.

vis dėlto, su nerimu pažymi, kad jau keletą metų ekonominis ir socialinis atotrūkis tarp valstybių narių (ir tarp įvairių regionų) ne mažėja, o didėja;

6.

pabrėžia, kad, norint pasiekti Europos užimtumo strategijoje iškeltus tikslus, reikėtų atsižvelgti į teritorinį aspektą ir suteikti valstybėms narėms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms pakankamą veiksmų laisvę nustatyti savo prioritetus ir parengti tinkamus politinius sprendimus problemoms spręsti. Didelę naudą gali duoti ir teisingas sanglaudos politikos fondų naudojimas. Todėl daugiapakopio valdymo metodas, suderintas su subsidiarumo principu, ypač rengiant nacionalines reformų programas, be abejonės, yra tinkamiausias būdas patenkinti vietos poreikius ir veiksmingiau įgyvendinti užimtumo tikslus;

7.

mano, kad užimtumo srityje kylantys ir iškilsiantys iššūkiai susiję ne tik su jaunimo, bet ir su vyresnių nei 55 metų asmenų, žmonių su negalia, imigrantų ir moterų nedarbu, taip pat su išaugusiu ilgalaikių bedarbių skaičiumi. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares šioms asmenų grupėms skirti ypatingą dėmesį, kadangi tai yra vertingas ir patirties turintis žmogiškasis kapitalas;

8.

primena Europos Komisijai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra dažnai atsakingos už užimtumo, švietimo ir mokymo politikos įgyvendinimą. Dėl minėtos priežasties šiose politikos srityse labai svarbus teritorinis aspektas, todėl Komitetas apgailestauja, kad Europos Komisijos komunikate konkrečiai neminima vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencija;

9.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti reikiamas priemones siekiant kovoti su žalinga socialinio dempingo ir nelegalaus darbo, kuris susijęs ir su tam tikromis nelegalios imigracijos išnaudojimo formomis, praktika ir užkirsti jai kelią;

10.

primygtinai prašo Europos Komisijos skatinti Europos pramonės ir paslaugų konkurencingumą stiprinant Europos Sąjungos ekonomikos valdyseną, kad būtų išvengta protekcionistinės politikos sugrįžimo;

11.

džiaugiasi, kad 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Taryboje ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo klausimams buvo skirtas didžiausias dėmesys ir šiame aukščiausio lygio susitikime pripažinta, kad visais Europos Sąjungos valdymo lygmenimis būtina aktyviau skatinti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo priemones ir politiką;

12.

pabrėžia, kad valstybių narių biudžeto konsolidavimas savaime nėra tikslas. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti raginamos šiame procese dalyvauti pagal savo galimybes laikantis proporcingumo principo ir nepakenkiant ekonomikos augimui ir teritorinei bei socialinei sanglaudai;

13.

iš esmės palankiai vertina „Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ Europos Sąjungos lygmeniu valstybėms narėms numatytas priemones. Regionų komitetas pabrėžia šio susitarimo sąsają su 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP), visų pirma 1 antraštinėje dalyje „Tvarus augimas“, numatytomis augimo skatinimo programomis. Šį susitarimą pasirašiusios valstybės nuo šiol turi laikytis nuoseklios pozicijos vykstant deryboms dėl DFP. Konkrečiai dėl Tarybos išvadose nurodytų Europos lygmens priemonių Regionų komitetas visų pirma atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti bendrąją rinką, paprastinti reglamentavimą, sutelkti EIB lėšas ir nedelsiant pradėti „projektų obligacijų iniciatyvos bandomąjį etapą“, kad būtų galima finansuoti skubias augimą skatinančias priemones. Per bandomąjį etapą būtina vengti konkurencijos iškreipimo ir situacijos, kai projektai nėra komerciniu požiūriu perspektyvūs. Ši priemonė neturi pakeisti valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų kapitalo arba privataus kapitalo. Dėl pratęsimo po bandomojo etapo turi būti sprendžiama tik atlikus nepriklausomą įvertinimą. Vertinimuose svarbu atsižvelgti į tai, ar atrinkti projektai suteikė papildomos naudos Sąjungai;

14.

primena, kad nuomonėje dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (1) Komitetas jau pateikė savo poziciją dėl strateginei infrastruktūrai finansuoti skirtų projektų obligacijų iniciatyvos ir rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukti į TEN projektus siekiant užtikrinti kuo didesnę naudą piliečiams;

15.

vis dėlto apgailestauja, kad Tarybai paskelbus išvadas ne visos valstybės narės imasi skubių veiksmų ir kad išvadose nepakankamai ryžtingai skatinamos kitos ekonomikos augimui spartinti skirtos priemonės;

16.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymus, kuriais remiamas darbo vietų kūrimas, visų pirma susijusius su mokesčių naštos mažinimu įmonėms nedarant poveikio biudžetui, bet sumažinant mokesčių naštą kitų pajamų šaltinių (pavyzdžiui, aplinkos mokesčių) sąskaita;

17.

primena, kad, ypač atsižvelgiant į ekonomikos krizę, labai svarbu sutelkti pastangas ne tik į naujų darbo vietų kūrimą ir struktūrinių pokyčių skatinimą, bet ir į esamų išsaugojimą;

18.

siūlo geriau naudoti, koordinuoti ir tarpusavyje derinti Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens priemones (ypač ragina naudotis ne tik ESF, bet ir ERPF), kad būtų remiamas savarankiškas darbas, socialinės įmonės, mokymo ir darbo derinimas ir naujų įmonių steigimas. Geresnis koordinavimas užtikrintų veiksmingesnį esamų priemonių naudojimą;

19.

mano, kad Europos augimo darbotvarkė, kuria skatinamos tvarios ir kokybiškos darbo vietos, turi būti grindžiama siekiu sukurti veiksmingą Europos pramonės atkūrimo strategiją užtikrinant aktyvų visų lygmenų valdžios institucijų dalyvavimą, stiprią pramonės politiką, kuria skatinamas MVĮ (kurios yra Europos ekonomikos pamatas ir atspindi jos kultūros ir pramonės istoriją) ir paslaugų sektoriaus konkurencingumas. Kad įgyvendintų tokią pramonės atkūrimo strategiją Europos Komisija turi pasinaudoti visomis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis pramonės politikos srityje ir, pasitaikius progai, „imtis bet kokios naudingos iniciatyvos šiam [valstybių narių] koordinavimui [pramonės politikos srityje] skatinti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui“ (SESV 173 straipsnis. Ši pramonės atkūrimo strategija, kuri turėtų būti sukurta atlikus pavyzdinės iniciatyvos „Globalizacijos eros pramonės politika“ laikotarpio vidurio peržiūrą, visų pirma turėtų padėti užtikrinti paprastesnes sąlygas kreditams gauti, sumažinti administracinę naštą ir sukurti verslui palankią aplinką. Siekiant pastarojo tikslo Regionų komitetas prisidėjo ir, bendradarbiaudamas su Europos Komisija, surengė konkursą „Verslus Europos regionas“; be to, pabrėžia veikiančio ir veiksmingo viešojo sektoriaus, kuris yra būtinas ekonomikos augimui užtikrinti, svarbą;

20.

mano, kad svarbiausias Europos įmonių konkurencingumo veiksnys - produktyvumo didinimas užtikrinant tvarų veiksmingą išteklių valdymą, taip pat ilgalaikį mokymą, inovacijas ir atsakomybės pasidalijimą; todėl mano, kad svarbu pasinaudoti (įskaitant Europos sertifikatų naudojimą) aktyviai tvarumo srityje veikiančių įmonių patirtimi;

21.

pabrėžia, kad, kalbant apie Europos produktų kokybės propagavimą, papildomas ES kilmės ženklinimas, kartu su nacionaliniu arba kokybės ženklinimu, būtų naudingas įmonėms, turėtų teigiamos įtakos ir užimtumui;

22.

primena RK nuomonę dėl paketo „Atsakingos įmonės“ (dėl Europos Komisijos komunikatų COM(2011) 681–685 final) ir pabrėžia, kad socialinio ir aplinkos tvarumo strategija gali turėti teigiamo poveikio įmonių konkurencingumui, rizikos valdymui, sąnaudų kontrolės, ilgalaikių ryšių su klientais palaikymui ir inovaciniams gebėjimams;

23.

pritaria priemonėms, skirtoms skatinti darbo vietų kūrimą su aplinkos tvarumu, sveikatos priežiūra ir IRT susijusiose veiklos srityse (šią poziciją Komitetas jau yra pareiškęs 2012 m. kovo 22–23 d. RK biuro išvadose), ir be kita ko nori priminti, kad didžiąją Europos darbo rinkos dalį vis dar užima pramonės ir gamybos sektoriuose dirbantys darbuotojai, kurie padėjo kurti Europos raidos istoriją. Todėl Regionų komitetas prašo labiau atsižvelgti į šias darbo vietas ir pasiūlyti žmogiškojo kapitalo perkvalifikavimo priemones;

24.

primena, kad, pereinant prie tvarios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, teks restruktūrizuoti dabartinę darbo rinką ir ji visais atžvilgiais turės būti remiama tinkamomis skatinamosiomis priemonėmis;

25.

pritaria pasiūlymui pratęsti mikrofinansų priemonę „Progress“, kadangi ji suteikia galimybę skirti nedideles sumas visuomenei naudingiems ir reikalingiems tikslams;

26.

remia Europos Komisijos pasiūlymą tęsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) veiklą, kadangi Europos įmonės vis dar patiria užsitęsusios krizės pasekmes ir netikrumą. Tačiau tikisi gauti aiškesnės informacijos apie šios programos ateitį ir pageidauja, kad fondo lėšų panaudojimo procedūros būtų lankstesnės, spartesnės ir aiškesnės;

27.

ragina valstybes nares nacionalinėse reformų programose atsižvelgti į Europos Komisijos gaires ir ypatingą dėmesį skirti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrai, kuri yra tikras iššūkis Europos darbo rinkai. Politika, kurioje skiriamas dėmesys būtinybei užtikrinti darbo rinkos lankstumą ir kuria siekiama apsaugoti piliečius, turėtų būti derinama su vietos ir regionų valdžios institucijomis; be to, apgailestauja, kad, nepaisant 2012 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje prisiimto politinio įsipareigojimo ir Komisijos komunikate apibrėžtų gairių, ne visos valstybės narės savo 2012 m. nacionalinėse reformų programose pristatė nacionalinių užimtumo planus, kuriuose būtų numatytas išsamus darbo vietų, visų pirma ekologiškų, kūrimą skatinančių priemonių paketas;

28.

išreiškia susirūpinimą dėl jaunimo neveiklumo ir nedarbo lygio Europos Sąjungoje ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad jaunimui būtų užtikrintas kvalifikuotas ir leidžiantis tobulėti darbas, suteikiantis jauniems žmonėms finansinį savarankiškumą ir stabilumą;

29.

atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse jaunimo nedarbo lygis yra kur kas aukštesnis nei kitose, ir todėl ragina Europos Komisiją itin atidžiai stebėti šią padėtį ir be kitų priemonių numatyti griežtesnę įgyvendinamų programų kontrolę bei dėti pastangas, kad būtų greičiau priimtas pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl jaunimo garantijų;

30.

pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse pasitaiko atvejų, kai darbdaviai piktnaudžiauja pameistrystės programomis, ir palankiai vertina pasiūlymą sukurti kokybišką pameistrysčių sistemą, tačiau rekomenduoja užtikrinti pakankamą jos lankstumą ir neapsunkinti įmonių galimybių pasinaudoti pameistrysčių programomis;

31.

ragina valstybes nares pasirūpinti, kad iki 2013 m. visi pameistriai, pasirašę pameistrystės sutartį, gautų tinkamą apsaugą ir reikiamos informacijos apie savo ir darbdavio teises ir pareigas;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti palankias galimybes Europos Sąjungos universitetų studentams pasinaudoti gamybinės praktikos programomis ir taip padėti priartinti studentus prie darbo rinkos. Iš tiesų labai svarbu palaikyti akademinės bendruomenės ir darbo rinkos ryšius; šiuo tikslu būtų galima pasinaudoti tam tikromis programomis, pavyzdžiui, mokymosi visą gyvenimą programa arba programa „Erasmus“ jauniesiems verslininkams. Pastaroji programa pasirodė esanti ypač veiksminga priemonė skatinti verslumą, kuris yra labai svarbus siekiant įveikti krizę;

33.

tikisi, kad regionų valdžios institucijos galės atlikti svarbų vaidmenį palaikydamos ryšį tarp mokymo įstaigų ir gamybos sektoriaus skatindamos sudaryti susitarimus, kuriais universitetai įsipareigotų pripažinti įmonėse arba viešojo ar trečiojo sektoriaus organizacijose studijų metu vykdytą veiklą. Šią praktiką būtų galima taikyti sudarant už švietimą atsakingos regioninės arba vietos įstaigos, socialinių partnerių, taip pat įmonei ir universitetui atstovaujančios struktūros susitarimus;

34.

pažymi, kad šiuo metu pameistrystė jaunuoliams yra viena pagrindinių integracijos į darbo rinką formų, tačiau pabrėžia, kad, iš esmės kaip jau ne kartą yra pasitaikę, jaunuoliai siuntinėjami iš vienos pameistrystės vietos į kitą, jiems nesuteikiama galimybė pasirašyti tikros darbo sutarties, kuria būtų užtikrintos deramos garantijos. Todėl apgailestauja, kad Europos Komisijos pasiūlymuose nenurodoma, kaip valstybėms narėms tokius atvejus reglamentuoti ir kaip tokios situacijos išvengti taikant tinkamą užimtumo politiką, galbūt mokestines paskatas ir kitas tinkamas priemones;

35.

primena, kad jauni žmonės turi didelį potencialą, kadangi turi įgimtų gebėjimų naudoti ir įsisavinti naujoves, ir įmonės, organizacijos bei viešosios įstaigos tai turėtų įvertinti. Pameistrystės pridėtinė vertė yra ta, kad pameistrys tampa aktyvia darbo jėga įmonei, organizacijai ar viešojo sektoriaus institucija, kuri savo ruožtu yra suinteresuota toliau su juo dirbti;

36.

tikisi, kad artimiausioje ateityje Europos šalys pritaikys savo švietimo sistemas prie kintančios padėties pasaulinėje darbo rinkoje. Pagrindinis švietimo vertinimo rodiklis – besimokančiųjų skaičius – nevisiškai tinka šiai paskirčiai. Todėl Komitetas ragina pasirinkti naujas, veiksmingesnes priemones švietimo politikai vertinti. Jis rekomenduoja patikslinti aukštojo mokslo tikslus, o vertinimo, stebėsenos ir finansavimo sistemą pritaikyti prie rinkos poreikių;

37.

pritaria, kad trūksta ateities darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių, todėl palankiai vertina pasiūlymą parengti ES įgūdžių panoramą, kuri turi padėti per kuo trumpesnį laikotarpį užtikrinti visišką kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą, o tai yra būtinas žingsnis norint Europos Sąjungoje sukurti tikrą bendrąją darbo rinką;

38.

pabrėžia, kad būsimas Europos įgūdžių pasas neturėtų tapti „žemesnių“ standartų pripažinimo priemone - jis turėtų padėti panaudoti realius praktinius gebėjimus (pavyzdžiui, gamybos, amatininkystės ir kt. srityse), kuriais pasižymi įvairūs mūsų regionai, ir tokiu būdu skatinti vertinti gebėjimus;

39.

pripažįsta, kad šiuo metu nėra pakankamos švietimo sistemos ir darbo rinkos sinergijos, todėl siūlo skatinti derinti mokymąsi ir darbą rengiant jau minėtas pameistrystės programas, taip pat užtikrinti specialistų įgyvendinamas mokymo programas mokyklose ir universitetuose;

40.

siūlo parengti specialias valstybės tarnautojų ir įmonių mainų programas, kad būtų užpildyta spraga tarp valstybės tarnybų ir įmonių poreikių, sudarant sąlygas vieniems kitus pažinti ir sužinoti apie gerąja praktiką;

41.

be to, siūlo skatinti darbuotojų mokymą šiuo tikslu naudojantis Europos fondų bendrai finansuojamomis programomis;

42.

mano, kad svarbu skatinti savarankiško darbo formas ir savarankišką verslą ypatingą dėmesį skiriant savo verslą pradedančiam jaunimui. Tokia strategija leistų veiksmingiau paskirstyti lėšas, kurios priešingu atveju būtų panaudotos neproduktyviai, pavyzdžiui, ankstyvos pensijos ar bedarbystės išmokoms;

43.

pritaria būtinybei remti priemones, galinčias paskatinti Europos darbo rinką, palengvinti piliečių ir darbuotojų judumą Europos Sąjungoje pašalinus fiskalines kliūtis, užtikrinus bedarbio išmokos perkėlimo galimybę ir teisių į pensiją perkeliamumą;

44.

yra įsitikinęs, kad judžių darbuotojų teisių gynimas ir ES įsipareigojimų jiems laikymasis ir toliau turi būti vienas iš ES prioritetų, kad būtų sudarytos palankios sąlygos tinkamam judumui vidaus rinkoje. Atsižvelgiant į tai, problemų sprendimo tarnybą SOLVIT būtų galima integruoti į Europos įmonių tinklo (EĮT) teikiamas paslaugas siekiant, kad darbdaviai ir darbuotojai galėtų palaikyti ryšį su tarnyba, galinčia suteikti visapusiškos informacijos Europos klausimais;

45.

teigiamai vertina pasiūlymą patobulinti EURES tinklą, be kita ko, pradedant teikti paslaugą „Match and Map“, kuri pateiktų aiškią geografinio siūlomų darbo vietų pasiskirstymo apžvalgą. Šiuo klausimu primena nacionalinių ir regioninių darbo biržų vaidmenį ir siūlo jų veiklą labiau susieti su Europos įmonių tinklu, regionais ir prekybos rūmais, kurių privalumas yra tas, kad jie yra glaudžiai susiję su įmonėmis ir žino jų poreikius bei problemas;

46.

kad būtų išvengta dubliavimosi, ragina Europos Komisiją susisteminti esamus tyrimus siekiant susieti paklausą ir pasiūlą nacionalinėse darbo rinkose. Keitimasis šia informacija ir jos koordinavimas galėtų būti labai naudingas veiksmingam judumui ES viduje skatinti. Šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Italijos prekybos rūmų tinklo atliktą tyrimą „Excelsior“;

47.

palankiai vertina tai, kad iki 2012 m. pabaigos bus pradėta konsultacija dėl ekonominės migracijos, ir siūlo ypač atidžiai išnagrinėti apykaitinės migracijos klausimą bei kartu paskatinti suderinti nacionalines taisykles;

48.

pritaria, kad reikia užtikrinti geresnį ES valdymo koordinavimą, ir pabrėžia esminį regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, laikantis subsidiarumo principo;

49.

pritaria pasiūlymui kasmet paskelbti užimtumo rodiklių lyginamąją analizę: tokia sistema turėtų apimti ne tik nacionalines, bet ir regionų (iki NUTS 2 lygio) darbo rinkas, kad būtų galima priimti sprendimus, geriau atsižvelgiant į įvairius atvejus;

50.

tikisi, kad būsima Europos sąskaitų sistema (SEC2010) galės padėti surinkti daugiau regioninių statistinių duomenų NUTS 2 lygmeniu, kad būtų galima nustatyti konkrečius rodiklius siekiant pagerinti Europos Sąjungos valdymą ir padidinti įvairių valdžios lygmenų atsakomybę;

51.

pritaria, kad būtinos priemonės, kurios padėtų stebėti pažangą, pasiektą įgyvendinant nacionalinius užimtumo planus, jei tik nebus nustatytos galimos sankcijos, turinčios pasekmių regionų ir vietos lygmeniu;

52.

mano, kad būtina suformuluoti vienareikšmę ekologiškų, t. y. aplinkai žalos nedarančių ir ilgalaikių darbo vietų apibrėžtį. Šiuo tikslu būtina parengti rodiklius, kurie būtų vienintelis Europoje taikomas vertinimo metodas;

53.

siūlo užtikrinti aktyvesnį regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą nacionaliniuose užimtumo planuose rengiant ekologiškų darbo vietų skatinimo politiką;

54.

siūlo įvertinti galimybę plėtoti aplinką tausojančių ir tvaraus vystymosi siekiančių metarajonų (įmonių grupė, sukurta ne geografinio įmonių artumo pagrindu, bet naujų technologijų dėka jos gali bendradarbiauti ir tuo pačiu metu konkuruoti, o tai yra pramonės rajonų pažangos pagrindas) sąvoką, kad ekologiškai ekonominei veiklai būtų užtikrintas institucinis pagrindas ir pripažinimas;

55.

mano, kad visos Europos, nacionalinio ir regionų lygmens priemonės, skirtos teikti reikiamą informaciją apie su ekologija susijusius įgūdžius, kurie bus reikalingi rinkoje, būtinai turi būti tarpusavyje koordinuojamos ir viena kitą papildyti, kad būtų išvengta nereikalingo lėšų švaistymo ir dubliavimosi;

56.

palankiai vertina pagal tokias programas kaip „Pažangi energetika Europai“ (angl. Intelligent Energy Europe) vykdomą informavimo ir platinimo veiklą;

57.

itin palankiai vertina bendradarbiavimą su EIB ir visų pirma siūlo sustiprinti programą ELENA, kad padėtų regionams ir vietos valdžios institucijoms sutelkti tvarios energetikos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių programoms reikalingus finansinius išteklius;

58.

visiškai pritaria, kad ESF ir ERPF turi būti pagrindinės naujų įgūdžių ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonės;

59.

vis dėlto mano, kad reikėtų skatinti novatorišką šių fondų lėšų panaudojimą ir šiuo tikslu propaguoti mokymą atsižvelgiant ir į tarptautinį judumą, kad šis mokymas vyktų ten, kur yra pripažinta geriausia aplinkos tvarumo praktika;

60.

mano, kad pasiūlymas skatinti ekologiškas investicijas įgyvendinant mikrofinansų priemonę „Progress“ yra įdomus, tačiau nesupranta, kam reikia skatinti suinteresuotųjų šalių forumą;

61.

veikiau siūlo pasirūpinti, kad programoje „Progress“ dalyvaujantys finansiniai tarpininkai būtų ekonomiškai suinteresuoti remti aplinkai palankius projektus;

62.

pripažįsta partnerystės kaip konkretaus daugiapakopio valdymo principo taikymo priemonės svarbą ir skatina ją plėtoti;

63.

mano, kad svarbu užtikrinti užimtumo tarnybų aukšto lygio strateginį koordinavimą siekiant sumažinti įvairių valstybių narių skirtumus. Todėl pageidauja, kad priemonė „Pares“ būtų pritaikyta šiam tikslui;

64.

palankiai vertina pasiūlymą keistis gerąja patirtimi, įskaitant vadovo šiuo klausimu paskelbimą, jei tik šie pasikeitimai paskatins konkrečius veiksmus;

65.

visiškai pritaria pasiūlymui gerinti sveikatos priežiūros darbuotojų poreikio planavimą ir prognozavimą Europos Sąjungoje;

66.

vis dėlto tikisi, kad valstybes nares vienijančiai platformai pavyks sparčiai suderinti studijų programas ir taip pašalinti biurokratines kliūtis ir paskatinti sveikatos priežiūros darbuotojų judumą Europos Sąjungoje;

67.

todėl prašo anksčiau (jau 2013 m.) parengti sveikatos priežiūros darbuotojų švietimo ir mokymo galimybių gaires, kadangi gebėjimai turi būti nustatyti prieš pradedant rengti gaires;

68.

abejoja dėl pasiūlymo įkurti Europos slaugos ir priežiūros darbuotojų įgūdžių tarybą ir įsteigti Sektoriaus įgūdžių sąjungą, kadangi nesupranta šios iniciatyvos pridėtinės vertės;

69.

mano, kad siūloma valstybėms narėms skirta Europos lygmens platforma gali būti tinkamas mechanizmas, skirtas įvairiose valstybėse narėse nustatyti gebėjimus ir parengti minimalius reikalavimus, kurių būtina laikytis mokant sveikatos priežiūros darbuotojus, įskaitant slaugos ir priežiūros darbuotojus;

70.

palankiai vertina ketinimą nustatyti geriausią darbuotojų įdarbinimo ir išlaikymo darbo vietoje praktiką, tačiau mano, kad šis procesas turėtų kainuoti nebrangiai. Todėl pirmiausia siūlo pradėti konsultacijas šiuo klausimu, o paskui, remiantis gautais rezultatais, įvertinti, ar reikalingi kitokio pobūdžio tyrimai;

71.

primena, kad įdarbinant sveikatos priežiūros darbuotojus reikia stengtis atgrasyti nuo nelegalaus darbo, visų pirma turint omenyje slaugos paslaugas namuose teikiančius darbuotojus;

72.

mano, kad PSO elgesio kodeksas turi būti vienodai taikomas visoje Europos Sąjungoje, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šis kodeksas yra neprivalomo pobūdžio, prašo suteikti daugiau informacijos, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti jo taikymą;

73.

palankiai vertina pasiūlymą įsteigti IRT rinkos dalyvių, prekybos rūmų, valstybės institucijų ir mokslinių tyrimų institucijų partnerystę organizuojant rinkoje aktualių įgūdžių ugdymo iniciatyvas;

74.

vis dėlto mano, kad taip pat svarbu labiau remti informuotumo didinimo kampaniją siekiant skatinti jaunimą daryti karjerą IRT srityje, raginti daugiau investuoti į šį sektorių (Europos Komisijos tyrimai patvirtina, kad didesnės investicijos didina našumą) ir stiprinti šio sektoriaus konkurencingumą tinkamomis priemonėmis, kurios leistų atsižvelgti į valstybių narių skirtumus (pavyzdžiui, kurti įmonių grupes);

75.

siūlo peržiūrėti pagalbos naujoms įmonėms veiksmus, kad jais būtų skatinama kurti darbo vietas IRT sektoriuje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti verslo inkubatorių kūrimas mokslo ir technologijų parkuose (kuriuose sudarytos geros sąlygos susitelkti naujoms aukštųjų technologijų įmonėms ir palanki įmonių sinergijai kurti aplinka) ir regioninių finansų institucijų tiesioginės investicijos (šios įmonės galėtų dalyvauti finansuojant naujos įmonės rizikos kapitalą pirmaisiais jos veiklos metais, todėl įmonių finansavimas būtų paprastesnis ir saugesnis bei kompensuotų privataus rizikos kapitalo nebuvimą);

76.

kadangi IRT sektorius yra naujas ir natūraliai plečiasi reaguodamas į kintančius rinkos poreikius, Komitetas siūlo remti ir vyresnių kaip 55 amžiaus darbuotojų mokymąsi ypatingą dėmesį skiriant viešajam sektoriui, kuriame darbuotojų kaita lėta, labai padidėjo vidutinis darbuotojų amžius, ne taip greitai pradedama naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis teikiant paslaugas;

77.

pritaria, kad reikia parengti Europos Sąjungos e. įgūdžių sistemą, ir pabrėžia, kad būtinas didesnis derinimas su kitomis panašiomis iniciatyvomis (pavyzdžiui, ECDL), vengiant jų dubliavimosi;

78.

teigiamai vertins ketinimą finansuoti bandomąjį projektą, kuris padėtų įvertinti bendrą sertifikavimo padėtį, jeigu šis projektas bus pirmas žingsnis sertifikatų standartizavimo kryptimi;

79.

pritaria požiūriui, kad ESF turėtų būti svarbiausias šios politikos finansavimo šaltinis, tačiau pažymi, kad norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, reikia tikslingiau naudoti lėšas.