9.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 133/27

1.1

EESRK energijos vidaus rinką vertina kaip galimybę pasinaudoti Europoje taikomų įvairių energetikos sprendimų privalumais ir sujungta infrastruktūra užtikrinti optimalų pramonės ir namų ūkių vartotojams naudingą visos sistemos veikimą.

1.2

EESRK remia tuos Komisijos strategijos principus, kurių tikslas – panaikinti priemones, trukdančias galutiniam vartotojui pasinaudoti įvairių energetikos sprendimų privalumais.

1.3

Energijos rinkoje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas vartotojams, visos naujos pažangiųjų tinklų ir skaitiklių (angl. smart grids ir smart meters) funkcijos turi būti kuriamos atsižvelgiant į jų interesus.

1.4

Labai trūksta informacijos apie energijos vidaus rinkos tikslus ir metodus, šį trūkumą panaikinti gali tik didelė Sąjungos mastu vykdoma ir kartu su pilietinės visuomenės atstovais organizuojama informavimo kampanija.

1.5

Energetinio skurdo ir (arba) nepritekliaus problemų sprendimas turi būti Sąjungoje vykdomos viešosios politikos prioritetas. EESRK ragina Tarybą ir Komisiją šiai problemai skirti pagrindinį dėmesį 2013 m. gegužės mėn. aukščiausio lygio susitikime energetikos klausimais.

2.1

Europos Komisijos komunikate raginama užtikrinti sklandų energijos vidaus rinkos veikimą, kad būtų pasiektas 2014 m. tikslas, kurį 2011 m. vasario mėn. nustatė ES valstybių ir vyriausybių vadovai. Vadovai patvirtino būtinybę iki 2014 m. baigti kurti energijos vidaus rinką, kurioje kiekvienas vartotojas turėtų visišką laisvę pasirinkti elektros energijos ar dujų tiekėją.

2.2

Elektros energijos ir dujų vidaus rinka pradėta kurti 1996 m. siekiant dvejopo tikslo: pirma, užtikrinti kiekvienam Europos vartotojui galimybę pasirinkti tiekėją (neatsižvelgiant į kilmės šalį) ir naudotis nuo gamintojų nepriklausomų tinklų paslaugomis, antra, kad sukurta veiksminga bendra rinka turėtų teigiamos įtakos energijos kainoms ir darytų dinamišką ir reikšmingą poveikį būtinoms investicijoms.

2.3

Šis užsibrėžtas tikslas vis dar galutinai neįgyvendintas. Kai kuriose šalyse energijos vidaus rinka sudarė galimybes pasiūlyti vartotojams lankstesnius sprendimus ir konkurencingesnes kainas, taigi ir suvaldyti kainų kilimą, kurį lėmė išaugusi pirminės energijos kaina. Energijos vidaus rinka taip pat padėjo užtikrinti didmeninių rinkų sklandesnį ir skaidresnį veikimą ir sustiprinti energijos tiekimo saugumą Europos Sąjungoje. Daugelio valstybių narių energetikos rinkose nuo nacionalinių arba regioninių monopolijų pereita prie taip pat nacionalinių arba regioninių, mažai tarpusavyje susijusių ir konkuruojančių oligopolijų.

2.4

Naujos priemonės (energijos biržos, rinkų susiejimas ir pan.) sudaro mažą prekybos dalį, didžioji dalis prekybos sandorių šiuo metu iš esmės vis dar vyksta nacionaliniu lygmeniu. Konkurencija elektros energijos gamybos srityje kai kuriose šalyse yra tik hipotetinė: 8 iš 27 valstybių narių 80 proc. elektros energijos gamybos kontroliuoja rinkoje įsitvirtinę operatoriai; be to, atsižvelgiant į dominuojančią (kai kuriose šalyse išskirtinę) nacionalinių gamtinių dujų tiekėjų padėtį, gamtinių dujų vidaus rinka taip pat ir toliau yra labai teorinė.

2.5

Šiuo metu energijos vidaus rinka yra veikiau įvairios praktikos, rinkų ir veiklą vykdančių nacionalinių pramonės subjektų, kurie prižiūrimi šalies reguliavimo įstaigų ir ACER, taiko per dvidešimt metų priimtus įvairius Europos teisės aktus, darinys, o ne bendra ekonominė erdvė, kurioje sukurtos realios konkurencijos sąlygos užtikrina naudą Europos pramonei ir vartotojams. Vis dėlto, nacionaliniu lygmeniu vykdoma energetikos politika turi poveikio energijos kainoms kaimyninėse šalyse ir sprendimai šioje srityje negali būti priimami vienašališkai.

2.6

Kainas iškreipia papildomi neaiškūs, asimetriški ir dažnai pernelyg dideli vietiniai ar nacionaliniai mokesčiai, kurie kai kuriais atvejais per penkiolika metų išaugo 1 000 proc. ir labai apsunkino namų ūkių vartotojus ir daug elektros energijos naudojančias pramonės šakas. Šalys tarpusavyje nekoordinuoja nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos vystymą skatinančios politikos, todėl ES priversta (kadangi atsinaujinančiųjų išteklių energija nevaldomai patenka į tinklus ir yra prioritetinė) skubiai apibrėžti naują Europos rinkos struktūrą, kurios nesant gali susilpnėti Europos elektros energijos sistemos valdymas. Visoms energijos rūšims valstybėse narėse taikoma subsidijavimo (arba atleidimo nuo mokesčių) politika turi būti visiškai skaidri, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams ir kad energetikos srityje būtų tinkamai laikomasi Sąjungos konkurencijos taisyklių.

2.7

Paplitusi praktika nacionaliniu lygmeniu reguliuoti tarifus neduoda dinamiškų kainų signalų, kurie paskatintų vartotojus mažinti energijos vartojimą ir valdyti energijos sąskaitas, ji taip neužtikrina, kad bus padengtos realios energijos tiekimo ar gamybos sąnaudos, silpnina energetikos įmonių finansinę padėtį ir stabdo investicijas į gamybą ir tinklus, kurios bus reikalingos artimiausiais dešimtmečiais.

2.8

Galiausiai, dėl švietimo, informacijos ir skaidrumo spragų dauguma Europos piliečių ir vartotojų dažniausiai nesupranta energijos vidaus rinkos idėjos, jos tikslų ir metodų. Nors namų ūkių vartotojų rinka teoriškai liberalizuota nuo 2007 m. liepos 7 d., kai kuriose Sąjungos šalyse energijos tiekėjų pakeista labai mažai, tai galima sieti su tuo, kad valstybės narės, reguliavimo institucijos ir pramonės subjektai vis dar neužtikrina tinkamo informacijos ir komunikacijos lygio.

3.1

Sprendžiant Europai kylančius uždavinius (pasaulinė ekonomikos krizė, klimato atšilimas, tiekimo saugumas ir t. t) būtina didinti skaidrumą ir lankstumą, stiprinti valstybių narių prekybą energija ir tarpusavio sąveiką, kad būtų pasiekta geresnių efektyvumo ir solidarumo rezultatų, taip pat užtikrinta kuo didesnė investicijų nauda.

3.2

EESRK tvirtai remia Europos Komisijos įgyvendinamas iniciatyvas ir mano, kad baigus kurti tikrąją 500 mln. vartotojams skirtą bendrą energetikos erdvę, bus žengtas lemiamas ir reikšmingesni nei Europos energijos bendrijos sukūrimas žingsnis, kuris padės atgaivinti ekonomikos augimą Europoje. EESRK nuomone, plačią paklausą užtikrinanti, bendra ir konkurencinga energetikos sistema yra vienas svarbiausių Europos ekonomikos vystymosi ir darbo vietų kūrimo veiksnių. Europos pramonei išlikti ir toliau vystytis būtinos konkurencingos energijos kainos.

3.3

Todėl siekiant šio tikslo, būtina tikrinti, ar formaliai taikomos nuo 1996 m. gruodžio mėn. priimtų reglamentų ir direktyvų nuostatos, taip pat, ar laikomasi energijos vidaus rinką reglamentuojančių teisės aktų ir ar valstybės narės iš tiesų skatina konkurenciją regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. EESRK pritaria iniciatyvoms, kuriomis siekiama sklandesnio ir veiksmingesnio energijos perdavimo tinklų naudojimo, visų pirma spartesnei standartizacijai, kuri būtina dėl labai spartaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymosi; Komitetas taip pat remia energetikos tarpusavio jungčių plėtojimą bei rinkų susiejimą ir daugiašalio bendradarbiavimo projektus, pavyzdžiui, Coreso (Vakarų Europos elektros energijos tinklo koordinavimo centras) sukūrimą, kuris gali tapti Europos elektros energijos tiekimo priežiūros centro pirmtaku.

3.4

Paprastai nacionalinėmis politinėmis nuostatomis grindžiamas kainų reguliavimas yra susijęs su protekcionizmu, prieštaraujančiu Sąjungos interesams. Kainų reguliavimas trukdo įvertinti, kokias realias energijos sąnaudas patiria vartotojai, ir tokia praktika gali būti taikoma tik laikinai to pageidaujančiose valstybėse narėse. Vartotojai ir investuotojai turi gauti realius sąnaudų (įskaitant CO2) pokyčius atspindinčius kainų signalus, kad galėtų ateityje priimti informacija pagrįstus sprendimus. Tiesiogiai su realiomis sąnaudomis susijusios energijos kainos yra vienas veiksnių, leidžiančių geriau valdyti vartojimą ir atitinkamai keisti vartotojų, kurie turės būti aktyvesni naujo kuriamo vartojimo modelio dalyviai, įpročius.

3.5

Be to, labai svarbu išsiaiškinti ir persvarstyti labai skirtingus Sąjungoje regionų ar nacionaliniu lygmeniu taikomus energijos mokesčius. Pavyzdžiui, elektros energijai taikomi mokesčiai ir PVM svyruoja nuo 4,7 proc. Jungtinėje Karalystėje iki 54,6 proc. Danijoje neatsižvelgiant į gaminamos elektros energijos kiekį. Taigi, EESRK pritaria Komisijos iniciatyvoms, skatinančioms vienodą ir pažangesnį elektros energijos apmokestinimą Europoje. Norint įgyvendinti „20–20–20“ tikslus ir nuo 80 iki 95 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį iki 2050 m., būtina sukurti bendrą mokesčių sistemą, kuri leistų taikyti objektyvius mokesčius atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir iškastinių išteklių energijai ir atsižvelgti į su kiekvienu produktu susijusį energijos kiekį ir išmetamą CO2 kiekį.

3.6

Energetinį skurdą ir (arba) nepriteklių patiria apie 13 proc. Europos namų ūkių, t. y. apie 65 mln. europiečių, todėl kuriant energijos vidaus rinką negalima neatsižvelgti į šią problemą. Vienas pirminių energijos vidaus rinkos tikslų – konkurencija, turi būti grindžiamas tik visų Sąjungos vartotojų interesu. Todėl energijos rinka turi būti organizuojama vadovaujantis piliečio-vartotojo interesais, būtina kuo greičiau suformuluoti bendrą ES energetinio skurdo apibrėžtį, kuria remiantis šalys pradėtų vykdyti paramos politiką, kaip tai įvyko Europos regioninės pagalbos atveju. Europos Sąjunga turi stebėti, kad nebūtų painiojama kovos su energetiniu skurdu politika, kurią būtina nedelsiant įgyvendinti, ir vidaus rinkos principams prieštaraujanti protekcionizmu grindžiama kainų nustatymo praktika. EESRK siūlo 2013 m. gegužės mėn. vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime energetikos klausimais šiai problemai skirti prioritetinį dėmesį ir sukurti pagrindą Europos viešosioms energetikos paslaugoms.

3.7

EESRK mano, kad energetikos sektoriuje visų pirma svarbu užtikrinti šveitimą, informaciją ir skaidrumą (1), kad vartotojas galėtų priimti tiek finansiniu, tiek energijos vartojimo efektyvumo požiūriu naudingiausius sprendimus ir pasirinkti mažiausias kainas siūlančius tiekėjus. Europos Sąjunga turėtų imtis ryžtingų komunikacijos veiksmų, paaiškinti bendrus uždavinius ir suteikti svarbiausią, tačiau paprastą ir tikslią informaciją Europos vartotojams.

3.8

EESRK mano, kad siekiant sėkmingai įdiegti pažangųjį skaitiklį, galintį padidinti energijos naudojimo efektyvumą, būtinas vartotojų dalyvavimas. Tačiau dar lieka daug neišspręstų klausimų, pavyzdžiui, ar galima nauda bus proporcinga vartotojams tenkančių sąnaudų, sąveikos ir duomenų apsaugos požiūriu. Šios problemos turėtų būti kuo greičiau išspręstos, kadangi tai svarbu visiems energijos vartotojams.

3.9

Ateities Europos energijos rinkoje neturi būti vadovaujamasi tik paklausos principais; ši rinka taip pat turėtų skatinti tiek pramonės subjektus, tiek ir namų ūkius vartoti mažiau energijos, naudotis visomis naujomis pažangiųjų tinklų ir skaitiklių funkcijomis. EESRK pritaria, kad Europos veiksmų plane būtų numatyti suderinti pajėgumo mechanizmai, kurie leistų užtikrinti tolygų vartojimą, saugų Europos elektros sistemų veikimą (pirmiausia didžiausios energijos paklausos metu) ir skatinti mažiau vartoti elektros energijos.

3.10

EESRK ragina Europoje pardėti rimtus debatus dėl energetikos sistemos pertvarkymo, su tuo susijusių uždavinių, sąnaudų ir valstybių narių tarpusavio veiksmų derinimo. Europa negali būti tik savo interesų labui energetikos politiką įgyvendinančių 27 šalių junginys. Sąjunga privalo sugebėti įvertinti vienos šalies sprendimų poveikį kitoms valstybėms. Šiuo požiūriu ypač svarbus pilietinės visuomenės dalyvavimas. Įvairių forumų organizavimas – teigiama praktika. Reikėtų pradėti tikrą europietišką visus suinteresuotuosius subjektus suburiantį ir Europos aspektus apimantį dialogą energijos klausimais, visų pirma valstybėse narėse.